(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 (4) didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir mažinant su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią sandorio šalies kredito ir operacinę riziką prisidedama prie sisteminės rizikos mažinimo;

(2)

poprekybinė infrastruktūra yra vienas esminių kapitalo rinkų sąjungos aspektų, nuo jos priklauso įvairūs poprekybiniai procesai, įskaitant tarpuskaitą. Efektyvi ir konkurencinga tarpuskaitos sistema Sąjungoje yra itin svarbi Sąjungos kapitalo rinkų veikimui ir yra Sąjungos finansinio stabilumo pamatas. Todėl būtina nustatyti papildomas taisykles, kuriomis būtų padidintas tarpuskaitos paslaugų Sąjungoje apskritai ir visų pirma tų paslaugų, kurias teikia PSŠ (toliau – PSŠ), efektyvumas, supaprastinant procedūras, ypač taikomas papildomų paslaugų teikimui ar papildomai veiklai ir PSŠ rizikos modelių keitimui, didinant likvidumą, skatinant atlikti tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ, modernizuojant PSŠ veiklos sistemą ir suteikiant lankstumo, reikalingo PSŠ ir kitiems finansų subjektams norint konkuruoti vidaus rinkoje;

(3)

Sąjungos rinkos dalyviai turi turėti daugiau galimybių naudotis saugiomis ir veiksmingomis tarpuskaitos paslaugomis. Kad gebėtų pritraukti verslą, PSŠ turi būti saugios ir atsparios. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą ir mažinti riziką atliekant tarpuskaitą ir keičiantis garantine įmoka. Šiuo atžvilgiu PSŠ atlieka svarbų vaidmenį mažinant finansinę riziką. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis Sąjungos PSŠ stabilumas būtų toliau didinamas, visų pirma iš dalies pakeičiant tam tikrus reglamentavimo sistemos aspektus. Be to, pripažįstant Sąjungos PSŠ reikšmę Sąjungos finansinio stabilumo užtikrinimui, būtina toliau stiprinti Sąjungos PSŠ priežiūrą, ypač daug dėmesio skiriant jų vaidmeniui platesnėje finansų sistemoje ir tam, kad jos teikia tarpvalstybines paslaugas;

(4)

centrinė tarpuskaita yra pasaulinio masto verslas, ir Sąjungos rinkos dalyviai veikia tarptautiniu mastu. Tačiau priėmus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimus, susijusius su leidimų PSŠ suteikimo procedūromis bei institucijomis ir trečiųjų valstybių PSŠ pripažinimo reikalavimais , ne kartą, be kita ko, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) , įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5), išreiškė susirūpinimą dėl to, kad tebesama rizikos Sąjungos finansiniam stabilumui dėl pernelyg didelės tarpuskaitos koncentracijos kai kuriose trečiųjų valstybių PSŠ, visų pirma dėl potencialios rizikos, kuri gali kilti pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų. Trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos susijusio skardžio efekto riziką dėl to, kad Sąjungos rinkos dalyviai staiga netenka galimybių naudotis Jungtinės Karalystės PSŠ paslaugomis, Komisija priėmė kelis sprendimus dėl lygiavertiškumo, kad būtų išlaikyta galimybė naudotis Jungtinės Karalystės PSŠ paslaugomis. Vis dėlto Komisija paragino Sąjungos rinkos dalyvius vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti turimas pernelyg dideles pozicijas trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ atžvilgiu. Šį raginimą Komisija pakartojo savo 2021 m. sausio 19 d. komunikate „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“. Į pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ atžvilgiu, keliamą riziką ir poveikį atsižvelgta ESMA ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. gruodžio mėn. atlikus vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2c dalį. Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad kai kurių paslaugų, teikiamų sisteminės svarbos Jungtinės Karalystės PSŠ, sisteminė svarba yra tokia didelė, kad dabartinių priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 nepakanka rizikai, gresiančiai Sąjungos finansiniam stabilumui, valdyti. Siekiant sumažinti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui dėl tebesamos pernelyg didelės priklausomybės nuo trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ ir padidinti toms trečiųjų valstybių PSŠ, kurių keliama rizika Sąjungos finansiniam stabilumui yra mažesnė, taikomų priemonių proporcingumą, būtina toliau derinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2099 (6) nustatytą sistemą prie įvairių trečiųjų valstybių PSŠ keliamos rizikos;

(5)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 tarpuskaitos prievolė ir garantinės įmokos reikalavimai netaikomi grupės vidaus sandoriams. Kad būtų daugiau teisinio tikrumo ir nuspėjamumo dėl grupės vidaus sandoriams taikomos tvarkos, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje numatytus sprendimus dėl lygiavertiškumo reikėtų pakeisti paprastesne tvarka. Todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas – reikalavimas priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų būti pakeistas trečiųjų valstybių, kurioms netaikytinas atleidimas nuo tų reikalavimų, sąrašu. Be to, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo būtų priimami tik to reglamento 11 straipsnio atžvilgiu. Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (7) 382 straipsnyje nurodyti grupės vidaus sandoriai, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 382 straipsnis taip pat turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

kadangi reglamentavimo aplinka yra mažiau griežta subjektams, įsisteigusiems trečiosiose valstybėse, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų (toliau – didelės rizikos trečiosios valstybės), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1624 (8), arba trečiosiose valstybėse, įtrauktose į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priedo sąrašą, jų veikla galėtų didinti riziką – be kita ko, dėl didesnės sandorio šalies kredito rizikos ir teisinės rizikos – Sąjungos finansiniam stabilumui. Todėl neturėtų būti laikoma, kad grupės vidaus sandoriams nustatytą tvarką tinkama taikyti tokiems subjektams;

(7)

nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimų strateginiai trūkumai ar nepakankamas bendradarbiavimas mokesčių tikslais nebūtinai yra vieninteliai veiksniai, galintys turėti įtakos su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusiai rizikai, įskaitant sandorio šalies kredito riziką ir teisinę riziką. Svarbūs yra ir kiti veiksniai, kaip antai priežiūros sistema. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos trečiosios valstybės, kurių subjektams neleidžiama naudotis grupės vidaus išimtimis, nepaisant to, kad tos trečiosios valstybės nenustatytos kaip didelės rizikos trečiosios valstybės arba nėra įtrauktos į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priedą. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo reikalavimai yra mažiau griežti grupės vidaus sandoriams, reguliavimo ir priežiūros institucijos turėtų atidžiai stebėti ir vertinti su tais sandoriais, kuriuose dalyvauja trečiųjų valstybių subjektai, susijusią riziką;

(8)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių kredito įstaigoms, kurios teikia tarpuskaitos paslaugas pensijų sistemos įstaigoms, turėtų būti nustatytas atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kai Sąjungos finansų sandorio šalis, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, arba ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, sudaro sandorį su trečiojoje valstybėje įsteigta pensijų sistemos įstaiga, kuriai pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę tarpuskaitos prievolė netaikoma;

(9)

Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 skatinama naudoti centrinę tarpuskaitą kaip pagrindinį ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdą. Todėl su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimi susijusi rizika gali būti geriausiai sumažinama tada, kai tos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (toliau –leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ). Taigi, apskaičiuojant poziciją, lyginamą su pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 4 dalies b punktą nustatytomis ribomis, į tą skaičiavimą turėtų būti įtraukiamos tik tos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurių tarpuskaitos neatlieka leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Siekiant užtikrinti, kad naujoji metodika nedarytų poveikio dabartinei rizikos ribojimu pagrįstai tarpuskaitos prievolės aprėpčiai, tikslinga suteikti ESMA įgaliojimus prireikus taip pat nustatyti agreguotos tarpuskaitos ribą;

(10)

poprekybinio rizikos mažinimo (PPRM) paslaugos mažina išvestinių finansinių priemonių portfelių riziką, kaip antai kredito riziką ir operacinę riziką, todėl jos yra vertinga priemonė didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos atsparumą. PPRM paslaugos apima portfelio suspaudimo, portfelio optimizavimo ir perbalansavimo paslaugas. PPRM paslaugų teikėjai dažnai naudoja sudėtingas finansines priemones siekdami užtikrinti, kad sandoriams, sudarytiems vykdant PPRM procesą, nebūtų taikoma tarpuskaitos prievolė. Taip darant sumažėja PPRM paslaugų tinkamumas naudoti ir prieinamumas pažangiems finansų rinkų dalyviams ir sumažėja PPRM paslaugų naudojimo nauda, nes naudojant sudėtingus produktus, kuriems netaikoma tarpuskaitos prievolė, didėja rizika finansų sistemoje. Atsižvelgiant į PPRM paslaugų naudą, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis ir sudaromos sąlygos jomis naudotis platesnei rinkos dalyvių grupei. Todėl sandoriams, sudarytiems teikiant PPRM paslaugas, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma. Be to, siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą PPRM paslaugų naudojimą, išimtis turėtų būti taikoma laikantis atitinkamų sąlygų, kurias ESMA turi išsamiau nurodyti ir papildyti;

(11)

būtina atsižvelgti į riziką finansiniam stabilumui, susijusią su pernelyg didelėmis Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pozicijomis, prisiimtomis trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ (2 lygio PSŠ), teikiančių tarpuskaitos paslaugas, ESMA nurodytas kaip esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, atžvilgiu. ESMA 2021 m. gruodžio mėn. padarė išvadą, kad tam tikros dviejų 2 lygio PSŠ teikiamos tarpuskaitos paslaugos, konkrečiai dėl ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais ir ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių Lenkijos zlotais, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių eurais ir trumpalaikių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais, yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių. Kaip ESMA pažymėjo savo 2021 m. gruodžio mėn. vertinimo ataskaitoje, jei tos 2 lygio PSŠ patirtų finansinių sunkumų, tų PSŠ tinkamo įkaito, garantinių įmokų ar vertės sumažinimų pakeitimai galėtų turėti neigiamą poveikį vienos ar daugiau valstybių narių valdžios sektoriaus obligacijų rinkoms ir apskritai Sąjungos finansiniam stabilumui. Be to, sutrikimai pinigų politikos įgyvendinimui svarbiose rinkose gali kliudyti veikti tos politikos poveikio mechanizmui, kuris yra itin svarbus emisijos centriniams bankams. Todėl tikslinga reikalauti, kad finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų sąskaitas ir atliktų reprezentatyvaus sandorių skaičiaus tarpuskaitą Sąjungos PSŠ. Tas reikalavimas turėtų padėti sumažinti tų 2 lygio PSŠ esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų teikimo mastą. Atsižvelgiant į naujausius rinkos pokyčius, visų pirma tuos, kurie susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais eurais, tikslinga, kad reikalavimas būtų taikomas tik ne biržos palūkanų normų finansinėms priemonėms, išreikštoms eurais bei Lenkijos zlotais ir eurais išreikštoms trumpalaikėms palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat visoms kitoms tarpuskaitos paslaugoms, kurios, atlikus būsimus vertinimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, bus laikomos esminės sisteminės svarbos paslaugomis;

(12)

aktyvios sąskaitos reikalavimas turėtų būti taikomas finansų ir ne finansų sandorio šalims, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios viršija bet kurios kategorijos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias ESMA nurodė kaip esminės sisteminės svarbos, tarpuskaitos ribas. Tikrindamos, ar joms taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, sandorio šalys, priklausančios grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, turėtų atsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių sutartis, priskiriamas prie esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų ir kurių tarpuskaitą atlieka kuris nors grupės subjektas, įskaitant trečiosiose valstybėse įsteigtus subjektus, nes tos sutartys gali prisidėti prie pernelyg didelės rizikos visai grupei. Taip pat turėtų būti įtrauktos Sąjungos grupių trečiosiose valstybėse patronuojamųjų įmonių išvestinių finansinių priemonių sutartys, kad tos grupės negalėtų perkelti savo tarpuskaitos veiklos už Sąjungos ribų, siekdamos išvengti aktyvios sąskaitos reikalavimo. Turėtų būti reikalaujama, kad sandorio šalis, kuriai taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas ir kuri priklauso grupei, įvykdytų reprezentatyvumo pareigą, remiantis jos pačios sandoriais. Trečiųjų valstybių subjektams, kuriems pagal Sąjungos teisę netaikoma tarpuskaitos prievolė, pareiga turėti aktyvią sąskaitą netaikoma;

(13)

aktyvios sąskaitos reikalavimas yra naujas reikalavimas. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į reikalavimo naujumą ir tai, kad rinkos dalyviams reikia palaipsniui prie jo prisitaikyti. Todėl tikslinga nustatyti, kad rinkos dalyviai gali įvykdyti aktyvios sąskaitos reikalavimą atidarydami nuolat veikiančias sąskaitas Sąjungos PSŠ. Aktyvios sąskaitos reikalavimas turėtų apimti operacinius elementus. Sąskaita turėtų būti tinkama siekiant greitai atlikti pakankamai didelio skaičiaus sandorių, perkeltų iš 2 lygio PSŠ, tarpuskaitą ir visų naujų sandorių, priskiriamų prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių kategorijų, kurios, kaip nustatyta, yra esminės sisteminės svarbos, tarpuskaitą. Tie operaciniai elementai taip pat turėtų padėti skatinti sandorio šalis perkelti sandorius į Sąjungą. Tuo atžvilgiu tikslinga atsižvelgti į sandorio šalių, kurios jau atlieka pakankamai didelio skaičiaus savo sandorių dėl palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais ir Lenkijos zlotais ir trumpalaikių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais sandorių tarpuskaitą Sąjungos PSŠ, situaciją. Toms sandorio šalims neturėtų būti taikomi operaciniai reikalavimai, susiję su aktyvios sąskaitos reikalavimu;

(14)

siekiant užtikrinti, kad aktyvios sąskaitos reikalavimas padėtų siekti bendro tikslo – sumažinti pernelyg dideles trečiųjų valstybių PSŠ teikiamų esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų pozicijas ir kad sąskaita nebūtų neaktyvi, aktyviosiose sąskaitose turėtų būti atliekama būtino skaičiaus išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita. Tos sutartys turėtų būti reprezentatyvios atsižvelgiant į skirtingas išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakategores, priskiriamas prie esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų (toliau – reprezentatyvumo pareiga). Vykdant reprezentatyvumo pareigą turėtų atsispindėti finansų ir ne finansų sandorio šalių, kurioms taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, portfelių įvairovė. Per aktyviąsias sąskaitas turėtų būti atliekama skirtingų terminų ir dydžių sutarčių tarpuskaita, taip pat įvairaus ekonominio pobūdžio sutarčių, įskaitant visų klasių palūkanų normų išvestines finansines priemones, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES) 2015/2205 (9) ir (ES) 2016/1178 (10), jei jos išreikštos Lenkijos zlotais, tarpuskaita. Siekdama nustatyti būtiną išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita turėtų būti atliekama per aktyviąsias sąskaitas, skaičių, ESMA turėtų įvardyti ne daugiau kaip tris išvestinių finansinių priemonių klases, kurių išvestinių finansinių priemonių sutartys priskiriamos prie esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų. ESMA turėtų papildomai nustatyti ne daugiau kaip penkias svarbiausių sandorių pakategores kiekvienoje išvestinių finansinių priemonių klasėje, remdamasi dydžio ir termino kriterijų deriniu. Tada turėtų būti reikalaujama, kad sandorio šalys per ataskaitinį laikotarpį atliktų ne mažiau kaip penkių sandorių tarpuskaitą kiekvienoje atitinkamoje pakategorėje. Išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita turi būti atliekama, skaičius per ataskaitinį laikotarpį turėtų būti ne mažiau kaip penki sandoriai, remiantis metiniu vidurkiu, o tai reiškia, kad vertindamos, ar sandorio šalys vykdo reprezentatyvumo pareigą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į bendrą sandorių skaičių per metus. Siekiant užtikrinti proporcingą požiūrį ir išvengti pernelyg didelės naštos sandorio šalims, kurių veikla atsižvelgiant į skirtingas ESMA nustatytas išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakategores yra ribota, reprezentatyvumo pareigai turėtų būti taikoma de minimis riba. Be to, reikia tinkamai atsižvelgti į specifinį Sąjungos pensijų sistemos įstaigų verslo modelį. Keliais atvejais tokie modeliai turi ribotą skaičių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie yra koncentruoti, ilgalaikiai ir kurių pamatinė suma yra didelė. Todėl tikslinga nustatyti mažesnę reprezentatyvumo pareigą – būtų reikalaujama, kad per ataskaitinį laikotarpį būtų atlikta vieno sandorio, o ne penkių, tarpuskaita svarbiausiose pakategorėse. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas periodines baudas tais atvejais, kai sandorio šalis, kuriai taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, nevykdo savo pareigų, susijusių su operaciniais kriterijais arba reprezentatyvumo pareiga;

(15)

vertinant trečiųjų valstybių PSŠ ir jų tarpuskaitos paslaugų esminę sisteminę svarbą svarbų vaidmenį atlieka ESMA. Ne vėliau kaip per 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos arba bet kuriuo metu, jei kyla rizika finansiniam stabilumui, ESMA turėtų įvertinti šio reglamento poveikį mažinant pozicijas sisteminės svarbos 2 lygio PSŠ atžvilgiu ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. ESMA turėtų pasiūlyti visas priemones, kurios, jos nuomone, yra būtinos, taip pat kiekybines ribas ir prie jų pridėti poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę. Rengdama savo vertinimą ir ataskaitą ESMA turėtų bendradarbiauti su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir šiuo reglamentu įsteigtu jungtiniu stebėsenos mechanizmu. Per šešis mėnesius nuo ESMA ataskaitos gavimo dienos Komisija turėtų parengti savo ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(16)

siekiant paskatinti atlikti tarpuskaitą Sąjungoje, užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą ir užtikrinti, kad klientai žinotų apie savo pasirinkimo galimybes ir galėtų remdamiesi informacija nuspręsti, kur atlikti savo išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas per leidimą gavusias ar pripažintas PSŠ, turėtų informuoti savo klientus apie galimybę atlikti išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ. Teikiama informacija turėtų apimti informaciją apie visas išlaidas, kurias klientai turės mokėti tarpuskaitos nariams ir klientams, teikiantiems tarpuskaitos paslaugas. Informacija apie išlaidas, kurią tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas, turėtų atskleisti, turėtų apsiriboti tik Sąjungos PSŠ, su kuriomis susijusias tarpuskaitos paslaugas jie teikia. Pareiga informuoti klientus apie galimybę atlikti išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ skiriasi nuo aktyvios sąskaitos reikalavimo ir ją ketinama taikyti plačiau, siekiant užtikrinti informuotumą apie Sąjungos PSŠ tarpuskaitos pasiūlą;

(17)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų reikiamą informaciją apie tarpuskaitos veiklą, tarpuskaitos narių ar klientų vykdomą per pripažintas trečiųjų valstybių PSŠ, turėtų būti nustatyta tokių tarpuskaitos narių ar klientų pareiga teikti informaciją. Teikiant tokią informaciją turėtų būti atskiriami vertybinių popierių sandoriai, reguliuojamų rinkų išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai. ESMA turėtų nurodyti teiktinos informacijos turinį ir formatą ir tai darydama užtikrinti, kad dėl tos pareigos neatsirastų papildomų informacijos teikimo reikalavimų, nebent tai būtina, kad tarpuskaitos nariams ir klientams tenkanti administracinė našta būtų kuo mažesnė;

(18)

pagal dabartinę sistemą ESMA gauna sandorių duomenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 (11) – remdamasi tais duomenimis ji gali susidaryti rinkų vaizdą Sąjungos mastu, bet ne PSŠ rizikos valdymo aspektu. Todėl, neskaitant tokių duomenų, ESMA reikia laiku teikiamos patikimos informacijos apie PSŠ veiklą ir praktiką, kad ji galėtų vykdyti savo finansinio stabilumo užtikrinimo įgaliojimą. Atitinkamai derėtų nustatyti oficialų Sąjungos PSŠ duomenų teikimo ESMA reikalavimą dėl tų PSŠ rizikos valdymo duomenų. Tokio reikalavimo įvedimas taip pat padėtų toliau stiprinti duomenų standartizavimą ir palyginamumą ir užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami periodiškai;

(19)

pastarojo meto nepalankių sąlygų epizodai biržos prekių rinkose parodė, jog svarbu, kad valdžios institucijos turėtų išsamų ne finansų sandorio šalių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, išvestinių finansinių priemonių veiklos ir pozicijų vaizdą. Ne finansų sandorio šalių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios priklauso grupei, kurios grupės vidaus sandoriams netaikoma pareiga teikti informaciją, Sąjungos patronuojančioji įmonė turėtų pateikti duomenis apie savo išvestinių finansinių priemonių pozicijas agreguotai. Informacija turėtų būti teikiama kas savaitę subjekto lygmeniu ir turėtų būti išskaidyta pagal išvestinių finansinių priemonių rūšį. Tokia informacija turėtų būti teikiama ESMA ir atitinkamai atskirų grupės subjektų kompetentingai institucijai. Taip pat būtų tikslinga atsižvelgti į priežiūros bendruomenės iškeltas problemas dėl duomenų, kuriuos, laikydamosi pareigos pranešti, teikė finansų ir ne finansų sandorio šalys pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kokybės. Todėl iš subjektų, kuriems pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 taikoma pareiga teikti duomenis, turėtų būti reikalaujama, kad jie, prieš pateikdami savo duomenis, atliktų išsamų duomenų kokybės patikrinimą pagal nusistatytas atitinkamas procedūras. ESMA turėtų paskelbti gaires, kuriose būtų išsamiau nurodytos tokios procedūros ir tvarka, atsižvelgiant į galimybę reikalavimus taikyti proporcingai. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų kokybės reikalavimų, valstybės narės turėtų priimti nuostatas dėl atitinkamų nuobaudų tais atvejais, kai pateiktuose duomenyse yra sisteminių akivaizdžių klaidų. ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodytų, ką reiškia sisteminė akivaizdi klaida tų nuobaudų skyrimo tikslais. Nors subjektai turi galimybę deleguoti savo duomenų teikimą, jie lieka atsakingi už tai, jei subjekto, kuriam jie pavedė teikti duomenis, teikiami duomenys būtų netikslūs arba besidubliuojantys;

(20)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos visada žinotų apie subjekto ir grupės lygmeniu esamas pozicijas ir galėtų tokias pozicijas stebėti, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti veiksmingas bendradarbiavimo procedūras, taikomas siekiant apskaičiuoti pozicijas pagal sutartis, kurių tarpuskaita nėra atliekama leidimą turinčios ar pripažintos PSŠ, ir aktyviai vertinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų dydį subjekto ir grupės lygmeniu. Kad ESMA galėtų susidaryti bendrą Sąjungoje įsteigtų ne finansų sandorio šalių ir jų patronuojančiųjų įmonių veiklos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vaizdą, už tas ne finansų sandorio šalis ir patronuojančiąsias įmones atsakingos institucijos turėtų reguliariai teikti ataskaitas ESMA. Teikiant tokias ataskaitas neturėtų būti atkartota informacija, kuri jau buvo pateikta pagal kitus Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, bet turėtų būti teikiama informacija apie tų ne finansų sandorio šalių portfelių raidą tarp dviejų ataskaitų teikimo datų, taip pat rizikos, kuri gali kilti tokioms sandorio šalims, vertinimas. Už grupei priklausančias ne finansų sandorio šalis atsakingos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad kuo labiau sumažintų informacijos teikimo naštą ir įvertintų tų ne finansų sandorio šalių veiklos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, intensyvumą ir rūšį;

(21)

būtina užtikrinti, kad Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (12) dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai įvertinamos kaip mažinančios riziką, būtų toliau tinkamas taikyti, atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Taip pat būtina užtikrinti, kad tame deleguotajame reglamente nustatytos tarpuskaitos ribų vertės tinkamai ir tiksliai atspindėtų skirtingą išvestinių finansinių priemonių, kitų nei su palūkanų norma, užsienio valiuta, kreditu ir nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės, riziką ir savybes. Todėl ESMA taip pat turėtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti tą deleguotąjį reglamentą, o jei reikės, pasiūlyti dalinių pakeitimų. ESMA raginama apsvarstyti ir pateikti, inter alia, detalesnes nuostatas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių. Toks detalumas galėtų būti pasiektas atskiriant tarpuskaitos ribas pagal sektorių ir tipą, kaip antai atskiriant biržos prekes, susijusias su žemės ūkiu, energetika ar metalais, arba atskiriant tas biržos prekes pagal kitas savybes, kaip antai aplinkosauginius, socialinius ir valdymo kriterijus, aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas ar su kriptoturtu susijusias ypatybes. Atlikdama šią peržiūrą ESMA turėtų siekti konsultuotis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turinčiomis specialiųjų žinių apie konkrečias biržos prekes;

(22)

ne finansų sandorio šalims, kurios keičiasi įkaitu dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos neatlieka PSŠ, turėtų pakakti laiko derėtis dėl susitarimų pasikeisti tokiu įkaitu ir juos išbandyti;

(23)

siekiant išvengti rinkos fragmentacijos ir užtikrinti vienodas sąlygas, pripažįstant tai, kad kai kuriose trečiųjų valstybių jurisdikcijose vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorių ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorių kintamosios ir pradinės garantinės įmokos mainams netaikomi lygiaverčiai garantinės įmokos reikalavimai, vertinant tokius produktus turėtų būti netaikomas reikalavimas laikytis rizikos valdymo procedūrų, susijusių su laiku vykdomais, tiksliais ir atitinkamai segreguotais įkaito mainais, jei nėra pakankamos tarptautinės jų vertinimo konvergencijos. ESMA, bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (13), ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (14) (toliau kartu – EPI), turėtų stebėti reguliavimo pokyčius trečiųjų valstybių jurisdikcijose ir sandorio šalių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, pozicijų, susijusių su vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriais ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandoriais, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, pokyčius ir bent kas trejus metus teikti Komisijai tokios stebėsenos rezultatų ataskaitas. Gavusi tokią ataskaitą, Komisija turėtų įvertinti, ar tarptautiniai pokyčiai lėmė didesnę vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorių ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorių vertinimo konvergenciją ir ar nukrypti leidžianti nuostata kelia pavojų Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Tokiu atveju Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atšaukti nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorių ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorių vertinimu. Tokiu būdu galima užtikrinti, kad Sąjungoje būtų nustatyti tinkami reikalavimai siekiant sumažinti sandorio šalies kredito riziką, susijusią su tokiomis sutartimis, sykiu išvengiant bet kokios reglamentavimo arbitražo galimybės;

(24)

siekdami laikytis Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų pradinės garantinės įmokos reikalavimų, daug Sąjungos rinkos dalyvių naudoja viso sektoriaus pro forma pradinių garantinių įmokų modelius. Atsižvelgiant į tai, kad tie modeliai naudojami visame sektoriuje, nėra tikėtina, jog jie bus reikšmingai keičiami pagal kiekvieno atskiro naudotojo pageidavimus arba vadovaujantis skirtingais kiekvienos kompetentingos institucijos vertinimais, kai jos leidžia tuos modelius naudoti prižiūrimuose subjektuose. Praktiškai, kadangi tą patį modelį naudoja daug Sąjungos sandorio šalių, tai, jog reikia, kad tą modelį patvirtintų daug kompetentingų institucijų, sukelia koordinavimo problemą. Siekiant išspręsti tą problemą, centrinio tokių pro forma modelių tvirtinimo vaidmuo turėtų būti suteiktas EBI. Atlikdama šį centrinio tvirtinimo vaidmenį, EBI turėtų patvirtinti tų pro forma modelių elementus ir bendruosius aspektus, įskaitant jų kalibravimo, struktūros ir priemonių, turto klasių bei rizikos veiksnių aprėpties klausimus. Kad jos darbas būtų lengvesnis, EBI turėtų rinkti grįžtamąją informaciją iš kompetentingų institucijų, ESMA ir EIOPA, ir koordinuoti jų bendrą nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos ir toliau būtų atsakingos už leidimą naudoti tuos pro forma modelius ir jų įgyvendinimo stebėjimą prižiūrimo subjekto lygmeniu, EBI turėtų padėti joms vykdyti patvirtinimo procesą, susijusį su bendraisiais tų pro forma modelių įgyvendinimo aspektais. Be to, EBI turėtų veikti kaip vienas bendras diskusijų su sektoriumi punktas ir padėti užtikrinti veiksmingesnį Sąjungos koordinavimą tokių modelių rengimo klausimu. Kompetentingos institucijos ir toliau bus atsakingos už leidimą naudoti tokius modelius ir tų modelių įgyvendinimo stebėjimą prižiūrimo subjekto lygmeniu;

(25)

centriniai bankai, viešojo sektoriaus įstaigos, kurioms pavesta valdyti arba kurios dalyvauja valdant valstybės skolą, ir viešojo sektoriaus subjektai gali laisvai pasirinkti, ar naudotis PSŠ tarpuskaitos paslaugomis savo išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitai atlikti. Kai jie nusprendžia naudotis tokiomis paslaugomis, jie raginami iš esmės atlikti tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ, jei galima gauti prašomus produktus. Atsižvelgiant į tai, kad tų subjektų dalyvavimo PSŠ veikloje sąlygos valstybėse narėse skiriasi, taip pat atsižvelgiant į skirtingą praktiką, susijusią su tų subjektų pozicijų Sąjungos PSŠ atžvilgiu apskaičiavimu ir jų įnašu į tų PSŠ finansinius išteklius, pageidautina, kad tie aspektai būtų labiau suderinti ESMA gairėmis;

(26)

EBI, bendradarbiaudama su ESMA ir EIOPA, turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatytos priežiūros procedūros, kuriomis užtikrinamas pradinis ir nuolatinis rizikos valdymo procedūrų patvirtinimas. Siekiant užtikrinti proporcingumą, tuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytos procedūros turėtų būti taikomos tik finansų sandorio šalims, kurios aktyviausiai vykdo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka;

(27)

siekiant užtikrinti nuoseklų ir darnų visos Sąjungos kompetentingų institucijų požiūrį, leidimą gavusios PSŠ ar juridiniai asmenys, įsisteigę Sąjungoje, pageidaujantys pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 gauti leidimą teikti su finansinėmis priemonėmis susijusias tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti tokią veiklą, turėtų turėti galimybę gauti leidimą taip pat teikti tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, susijusias su nefinansinėmis priemonėmis. Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 taikomas ne konkrečioms paslaugoms, o PSŠ kaip subjektams. Kai PSŠ atlieka ne tik finansinių priemonių, bet ir nefinansinių priemonių tarpuskaitą, tos PSŠ kompetentinga institucija turėtų gebėti užtikrinti, kad ta PSŠ atitiktų Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 visų savo siūlomų paslaugų atžvilgiu;

(28)

Sąjungos PSŠ kyla kliūčių plėsti savo tarpuskaitos paslaugų produktų pasiūlą ir sunkumų pateikti rinkai naujus tarpuskaitos paslaugų produktus. Todėl, atsižvelgiant į tokius iššūkius ir sunkumus ir siekiant tikslo padidinti Sąjungos tarpuskaitos sistemos patrauklumą, leidimų PSŠ suteikimo Sąjungoje arba PSŠ leidimo taikymo srities išplėtimo procesas turėtų būti supaprastintas ir turėtų apimti konkrečius terminus, sykiu užtikrinant tinkamą ESMA ir atitinkamos Sąjungos PSŠ kolegijos dalyvavimą. Pirma, siekiant išvengti reikšmingos ir galbūt neapibrėžtą laiką trunkančios delsos, paraiškos gavimas turėtų būti patvirtinamas greitai, o kompetentingos institucijos tada turėtų įvertinti dėl leidimo pateiktos paraiškos išsamumą. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, norintys gauti PSŠ leidimą, ir Sąjungos PSŠ, siekiančios išplėsti leidimo taikymo sritį, su savo paraiškomis pateiktų visus reikiamus dokumentus ir informaciją, ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, kokia informacija juose turi būti ir kokia forma jie turi būti pateikti, projektus. Rengdama tų techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA turėtų atsižvelgti į esamus dokumentacijos reikalavimus ir praktiką pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir, kai įmanoma, supaprastinti jų pateikimą, siekiant išvengti pernelyg didelio rinkai delsimo ir užtikrinti, kad informacija, kurią turi pateikti PSŠ, prašanti išplėsti leidimo taikymo sritį, būtų proporcinga pakeitimo, dėl kurio PSŠ pateikia paraišką, reikšmingumui, kad visas procesas nebūtų pernelyg sudėtingas, apkraunantis ir neproporcingas. Antra, siekiant užtikrinti veiksmingą ir tuo pačiu metu atliekamą paraiškų vertinimą, Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, norintys gauti PSŠ leidimą, ir Sąjungos PSŠ, siekiančios išplėsti leidimo taikymo sritį, turėtų turėti galimybę visus dokumentus pateikti per centrinę duomenų bazę . Trečia, PSŠ kompetentinga institucija vertinimo laikotarpiu turėtų koordinuoti ir pateikti tos kompetentingos institucijos, ESMA arba kolegijos klausimus Sąjungoje įsisteigusiam juridiniam asmeniui, norinčiam gauti PSŠ leidimą, ir Sąjungos PSŠ, siekiančioms išplėsti leidimo taikymo sritį, kad būtų užtikrintas greitas ir lankstus bendradarbiavimo procesas siekiant atlikti išsamią peržiūrą. Kad būtų išvengta dubliavimosi ir nereikalingos delsos, taip pat turėtų būti visais aktualiais klausimais ir tolesniais paaiškinimais vienu metu pasidalijama tarp atitinkamos PSŠ kompetentingos institucijos, ESMA ir kolegijos;

(29)

šiuo metu esama tam tikro netikrumo, kada esamas PSŠ leidimas apima papildomą paslaugą ar veiklą. Tą neaiškumą būtina pašalinti ir būtina užtikrinti proporcingumą tuo atveju, kai siūloma papildoma paslauga ar veikla, kurios neapima esamas PSŠ leidimas, nedidina PSŠ rizikos reikšmingai. Tokiu atveju papildomoms paslaugoms ar veiklai neturėtų būti taikoma išsamaus vertinimo procedūra, bet turėtų būti taikoma paspartinta procedūra. Pagal paspartintą procedūrą neturėtų būti reikalaujama, kad ESMA ir kolegija pateiktų atskirą nuomonę, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas; ESMA ir kolegijos nariai turėtų teikti indėlį PSŠ kompetentingai institucijai dėl vertinimo, ar išplėtimui gali būti taikoma paspartinta procedūra. Siekdama užtikrinti priežiūros konvergenciją, ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų išsamiau nustatytos paspartintos procedūros taikymo sąlygos, taip pat jos indėlio ir kolegijos indėlio teikimo procedūra;

(30)

siekiant sumažinti PSŠ ir kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą, nekeičiant bendro PSŠ rizikos profilio, PSŠ turėtų turėti galimybę, neteikdama paraiškos dėl leidimo, įgyvendinti išplėstas paslaugas, susijusias su įprastais veiklos pakeitimais, kai PSŠ mano, kad siūloma papildoma paslauga ar veikla neturėtų reikšmingo poveikio jos rizikos profiliui, visų pirma tais atvejais, kai nauja tarpuskaitos paslauga ar veikla yra labai panaši į paslaugas, kurias teikti PSŠ jau turi leidimą. Kad PSŠ galėtų greitai įgyvendinti tokius įprastus veiklos pakeitimus, joms turėtų būti netaikomos leidimo išplėsti veiklą ir paslaugas procedūros, susijusios su tokiais pakeitimais. PSŠ turėtų pranešti kompetentingai institucijai ir ESMA, jei jos nusprendžia pasinaudoti tokia išimtimi. Kompetentinga institucija turėtų peržiūrėti įgyvendintus pakeitimus, atlikdama metinę peržiūrą ir vertinimą;

(31)

siekiant užtikrinti nuoseklų visų kolegijų veikimą ir toliau didinti priežiūros konvergenciją, kolegijai turėtų drauge pirmininkauti nacionalinė kompetentinga institucija ir visi nepriklausomi PSŠ priežiūros komiteto nariai. Siekiant skatinti ESMA ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, bendrapirmininkiai turėtų kartu nustatyti kolegijos posėdžių datas ir nustatyti tokių posėdžių darbotvarkę. Tačiau siekiant užtikrinti nuoseklų sprendimų priėmimą ir tai, kad PSŠ kompetentingai institucijai liktų galutinė atsakomybė, jei bendrapirmininkiai nesutaria, galutinį sprendimą bet kuriuo atveju turėtų priimti kompetentinga institucija ir ji turėtų pateikti ESMA pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą;

(32)

ESMA turėtų gebėti veiksmingiau prisidėti užtikrinant, kad Sąjungos PSŠ saugiai, patikimai ir konkurencingai teiktų savo paslaugas visoje Sąjungoje. Todėl ESMA, be dabartinių Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytų priežiūros įgaliojimų, taip pat turėtų teikti PSŠ kompetentingai institucijai nuomonę dėl PSŠ leidimo panaikinimo, išskyrus tuos atvejus, kai priimti sprendimą reikia skubiai, t. y. per trumpesnį laikotarpį, nei laikotarpis, skirtas ESMA nuomonei pateikti. ESMA taip pat turėtų teikti nuomones dėl peržiūros ir vertinimo proceso, garantinės įmokos reikalavimų ir dalyvavimo reikalavimų. Kompetentingos institucijos turėtų pateikti paaiškinimus dėl bet kokių didelių nukrypimų nuo ESMA nuomonių, o ESMA turėtų informuoti savo Priežiūros tarybą, jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis ESMA nuomonės ir joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų. Informacijoje taip pat turėtų būti nurodytos kompetentingos institucijos nurodytos ESMA nuomonės arba joje pateiktų sąlygų ar rekomendacijų nesilaikymo priežastys;

(33)

siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą keitimąsi informacija ir dokumentais pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, skatinti glaudesnį kompetentingų institucijų, dalyvaujančių vykdant subjektų, kuriems taikomas tas reglamentas, priežiūrą, bendradarbiavimą ir supaprastinti kompetentingų institucijų ir jų prižiūrimų subjektų komunikaciją, susijusią su procedūromis, nustatytomis pagal tą reglamentą, ESMA turėtų sukurti ir tvarkyti elektroninę centrinę duomenų bazę. Visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir įstaigos turėtų turėti prieigą prie tos centrinės duomenų bazės, kad gautų informaciją, susijusią su savo užduotimis ir pareigomis. Panašiai subjektai, kuriems taikomi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimai, turėtų turėti galimybę susipažinti su savo pateikta informacija ir dokumentais bei visais jiems skirtais dokumentais. Centrinė duomenų bazė turėtų būti naudojama siekiant dalytis kuo didesniu kiekiu informacijos ir dokumentų, įskaitant bent informaciją ir dokumentus, susijusius su leidimais, paslaugų išplėtimu ir modelių patvirtinimu;

(34)

būtina užtikrinti, kad PSŠ nuolat laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 648/2012, visų pirma kiek tai susiję su papildomų tarpuskaitos paslaugų teikimu ar veikla, kuriai leidimas suteiktas pagal paspartintą procedūrą arba kuriai nereikia leidimo, nes įgyvendinami įprasti veiklos pakeitimai, taip pat įgyvendinami modelio pakeitimai po paspartintos tokio modelio pakeitimo patvirtinimo procedūros, nes tokiais atvejais ESMA ir kolegija atskirų nuomonių neteikia. Atitinkamai, PSŠ kompetentingai institucijai bent kartą per metus atliekant peržiūrą, turėtų būti visų pirma atsižvelgiama į tas tarpuskaitos paslaugas ar veiklą ir į modelio pakeitimus. Siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų ir ESMA vykdomos priežiūros konvergenciją ir koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti, kad Sąjungos PSŠ būtų saugios, patikimos ir konkurencingos, teikdamos paslaugas visoje Sąjungoje, kompetentinga institucija turėtų bent kartą per metus pateikti savo ataskaitą, susijusią su jos atlikta peržiūra ir PSŠ vertinimu, ESMA ir kolegijai, kad jos pateiktų savo nuomones. ESMA nuomonėje turėtų būti įvertinti kompetentingos institucijos ataskaitoje aptariami aspektai, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su PSŠ teikiamomis paslaugomis ar veikla, ypatingą dėmesį skiriant paspartintoms procedūroms ir įprastiems veiklos pakeitimams, taip pat tarpvalstybinei rizikai, kuri gali kilti PSŠ, ir atsižvelgiant į bendrą PSŠ, kaip tarpuskaitos paslaugų teikėjos, poziciją Sąjungoje. Patikrinimai vietoje atlieka esminį vaidmenį vykdant priežiūros užduotis, nes kompetentingoms institucijoms suteikiama neįkainojama informacija. Todėl jie turėtų būti atliekami bent kartą per metus ir, siekiant užtikrinti greitą kompetentingų institucijų ir ESMA keitimąsi informacija, dalijimąsi žiniomis ir veiksmingą bendradarbiavimą, ESMA turėtų būti informuojama apie planuojamus ir skubius patikrinimus vietoje, turėti galimybę prašyti leisti dalyvauti tokiuose patikrinimuose ir gauti visą aktualią informaciją, susijusią su tokiais patikrinimais vietoje, taip pat visus pagrįstus atsisakymo leisti ESMA dalyvauti paaiškinimus. Be to, siekiant toliau stiprinti ESMA ir kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą, ESMA konkrečiomis aplinkybėmis ir atlikdama priežiūrinį tikrinimą bei vertinimą gali prašyti surengti ad hoc susitikimą su PSŠ ir atitinkama kompetentinga institucija. Kolegija turėtų būti informuojama apie tokio susitikimo rezultatus. Siekiant sustiprinti kompetentingų institucijų ir ESMA keitimąsi informacija, ESMA taip pat turėtų turėti galimybę prašyti kompetentingų institucijų pateikti informaciją, kurios jai reikia savo užduotims, susijusioms su priežiūriniu tikrinimu ir vertinimu, atlikti;

(35)

ESMA turėtų turėti priemonių, kad galėtų nustatyti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui. Todėl ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, EBI, EIOPA ir Europos Centriniu Banku (ECB), kai šis atlieka pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (15) jam pavestus uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra pagal bendrą priežiūros mechanizmą, turėtų nustatyti sąsajas ir tarpusavio priklausomybę tarp įvairių PSŠ ir juridinių asmenų, įskaitant, kiek įmanoma, bendrus tarpuskaitos narius, klientus ir netiesioginius klientus, bendrus esminius paslaugų teikėjus, bendrus esminius likvidumą palaikančius subjektus, susitarimus dėl kryžminių įkaitų, kryžmines įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas ir PSŠ tarpusavio užskaitos susitarimus, susitarimus dėl kryžminių garantijų ir rizikos perleidimo bei kompensacinės prekybos susitarimus;

(36)

finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka leidimą gavusios PSŠ, Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai, paprašę narystės PSŠ priežiūros komitete, yra balsavimo teisės neturintys PSŠ priežiūros komiteto nariai. Jie dalyvauja tik jo posėdžiuose dėl Sąjungos PSŠ vykstant diskusijoms dėl Sąjungos PSŠ atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams ir atitinkamų rinkos pokyčių vertinimų Sąjungos mastu. Taigi, priešingai nei dalyvaudami vykdant trečiųjų valstybių PSŠ priežiūrą, emisijos centriniai bankai nepakankamai dalyvauja sprendžiant pinigų politikos vykdymui ir sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui tiesiogiai reikšmingus Sąjungos PSŠ priežiūros klausimus ir dėl to nepakankamai atsižvelgiama į tarpvalstybinę riziką. Todėl tikslinga, kad visuose PSŠ priežiūros komiteto posėdžiuose, sušauktuose dėl Sąjungos PSŠ, tie emisijos centriniai bankai galėtų dalyvauti kaip balsavimo teisės neturintys nariai;

(37)

siekiant, kad Sąjungos įstaigos geriau gebėtų susidaryti visapusišką su tarpuskaita Sąjungoje susijusių rinkos pokyčių vaizdą, stebėti, kaip įgyvendinami tam tikri su tarpuskaita susiję Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimai, ir kolektyviai aptarti galimą riziką dėl įvairių finansų subjektų tarpusavio sąsajų ir kitus su finansiniu stabilumu susijusius klausimus, būtina sukurti tarpsektorinį stebėsenos mechanizmą, kuriuo būtų sutelktos atitinkamos Sąjungos įstaigos, dalyvaujančios vykdant Sąjungos PSŠ, tarpuskaitos narių ir klientų priežiūrą (jungtinį stebėsenos mechanizmą). ESMA, kaip institucija, dalyvaujanti vykdant Sąjungos PSŠ priežiūrą ir prižiūrint trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ, turėtų administruoti jungtinį stebėsenos mechanizmą ir jam pirmininkauti. Kiti dalyviai turėtų būti Komisijos, EBI, EIOPA, ESRV, ECB, emisijos ta valiuta, kuria išreikštos esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų apimamos sutartys, centrinių bankų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir ECB, atliekančio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros uždavinius pagal bendrą priežiūros mechanizmą, atstovai;

(38)

ESMA, bendradarbiaudama su kitais jungtinio stebėsenos mechanizmo dalyviais, turėtų teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę jų veiklos rezultatų ataskaitą, kad tuo būtų galima grįsti būsimus politikos sprendimus. ESMA gali pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 inicijuoti procedūrą dėl Sąjungos teisės pažeidimo, jeigu, remdamasi veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui gauta informacija ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA mano, kad kompetentingos institucijos neužtikrina, jog tarpuskaitos nariai ir klientai laikytųsi reikalavimo bent nustatytą skaičių nurodytų sutarčių tarpuskaitą atlikti Sąjungos PSŠ sąskaitose, arba kai ESMA nustato, kad dėl įtariamo Sąjungos teisės pažeidimo ar netaikymo kyla rizika Sąjungos finansiniam stabilumui. Prieš pradėdama tokią Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, ESMA gali pateikti gaires ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį. Jeigu, remdamasi veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui gauta informacija ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA mano, kad Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų 2 lygio PSŠ atžvilgiu, sumažinimas nėra veiksmingai užtikrinamas laikantis reikalavimo bent nustatyto skaičiaus nurodytų sutarčių tarpuskaitą atlikti Sąjungos PSŠ sąskaitose, ji turėtų peržiūrėti ir pasiūlyti iš dalies pakeisti atitinkamą Komisijos deleguotąjį aktą, kuriuo tas reikalavimas nustatomas išsamiau, ir pasiūlyti prireikus nustatyti tinkamą adaptacijos laikotarpį;

(39)

rinkoje dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. kilusi sumaištis ir 2022 m. neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą nulemtos didelės kainos didmeninėse energijos rinkose parodė, kad kompetentingoms institucijoms labai svarbu bendradarbiauti ir keistis informacija reaguojant į riziką, kylančią dėl tarpvalstybinės reikšmės įvykių, tačiau ESMA vis dar neturi reikiamų priemonių tokiam koordinavimui ir darniam požiūriui Sąjungos lygmeniu užtikrinti. Todėl ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai veikti susidarius kritinei situacijai vienoje ar daugiau PSŠ, kuri daro arba gali daryti destabilizuojantį poveikį tarpvalstybinėms rinkoms. Tokiose kritinėse situacijose ESMA turėtų būti pavesta koordinuoti kompetentingų institucijų, kolegijų ir pertvarkymo institucijų veiksmus, kad būtų užtikrintas koordinuotas atsakas. ESMA turėtų galėti savo iniciatyva arba gavusi prašymą sušaukti PSŠ priežiūros komiteto (galbūt išplėstos sudėties) posėdžius, kad būtų veiksmingai koordinuojamas kompetentingų institucijų atsakas į kritinę situaciją. ESMA taip pat turėtų turėti galimybę prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų pateikti informaciją, kai to reikia, kad ESMA galėtų vykdyti savo koordinavimo funkciją tose kritinėse situacijose ir kad ESMA galėtų teikti rekomendacijas kompetentingai institucijai; taip pat ESMA turėtų turėti galimybę prašyti tokios informacijos tiesiogiai iš PSŠ arba rinkos dalyvių, jei kompetentinga institucija nepateikia atsakymų per atitinkamą laikotarpį. ESMA vaidmuo kritinėse situacijose neturėtų daryti poveikio galutinei PSŠ kompetentingos institucijos atsakomybei priimti priežiūros sprendimus dėl jos prižiūrimos PSŠ, įskaitant neatidėliotinas priemones. Taip pat labai svarbu, kad kolegijos nariai galėtų perduoti informaciją, kurią jie gauna susidarius kritinei situacijai, viešojo sektoriaus įstaigoms, įskaitant ministerijas, atsakingoms už jų rinkų finansinį stabilumą;

(40)

siekiant sumažinti PSŠ ir ESMA tenkančią naštą, reikėtų išaiškinti, kad trečiosios valstybės PSŠ neturėtų būti įpareigota dėl pripažinimo teikti naujos paraiškos, kai ESMA peržiūri trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą. Tačiau ji turėtų suteikti ESMA visą informaciją, reikalingą tokiai peržiūrai atlikti. Taigi, ESMA atliekama trečiosios valstybės PSŠ pripažinimo peržiūra neturėtų būti laikoma nauju tos trečiosios valstybės PSŠ pripažinimu;

(41)

priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo Komisija turėtų turėti galimybę netaikyti reikalavimo, kad atitinkama trečioji valstybė turėtų veiksmingą lygiavertę trečiųjų valstybių PSŠ pripažinimo sistemą. Svarstydama, ar toks požiūris būtų proporcingas, Komisija galėtų atsižvelgti į įvairius veiksnius, įskaitant Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtų finansų rinkos infrastruktūrų principų laikymąsi, trečiųjų valstybių PSŠ, įsisteigusių pagal tą jurisdikciją, dydį ir (jei žinoma) numatomą Sąjungoje įsisteigusių tarpuskaitos narių ir prekybos vietų veiklą per tas trečiųjų valstybių PSŠ;

(42)

siekiant užtikrinti, kad ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimai būtų proporcingi, tokiuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į įvairius aspektus, įskaitant trečiųjų valstybių PSŠ priskyrimą prie 1 arba 2 lygio PSŠ, konkrečias Sąjungoje teikiamų arba ketinamų teikti paslaugų aprėpties ypatybes, tai, ar tos paslaugos kelia konkrečią riziką Sąjungai ar vienai ar daugiau jos valstybių narių, taip pat į tai, ar trečiųjų valstybių PSŠ laikosi tarptautinių standartų. Taigi, ESMA ir trečiųjų valstybių atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimai turėtų atitikti rizikos, kuri dėl trečiojoje valstybėje įsisteigusių PSŠ gali kilti Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, laipsnį;

(43)

todėl ESMA turėtų savo bendradarbiavimo susitarimus derinti prie skirtingų trečiųjų valstybių jurisdikcijų priklausomai nuo PSŠ, įsisteigusių pagal atitinkamą jurisdikciją. Visų pirma, tarp 1 lygio PSŠ būna labai įvairaus profilio PSŠ, todėl ESMA turėtų užtikrinti, kad bendradarbiavimo susitarimas būtų proporcingas pagal kiekvienos trečiosios valstybės jurisdikciją įsisteigusioms PSŠ. Konkrečiau, ESMA turėtų, be kita ko, atsižvelgti į atitinkamų rinkų likvidumą, į tai, kokiu mastu PSŠ tarpuskaitos veikla išreiškiama eurais ar kitomis Sąjungos valiutomis, ir į Sąjungos subjektų naudojimosi tokių PSŠ paslaugomis mastą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma 1 lygio PSŠ tik ribotu mastu teikia tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms ir gali atlikti produktų, kurie nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymo sritį, tarpuskaitą, pagal visas tas jurisdikcijas ESMA atliekamo vertinimo apimtis ir prašoma informacija taip pat turėtų būti ribojama. Siekiant riboti informacijos prašymus dėl 1 lygio PSŠ, ESMA iš esmės turėtų kartą per metus prašyti pateikti iš anksto apibrėžtą informaciją. Tais atvejais, kai su 1 lygio PSŠ ar tam tikra jurisdikcija gali būti siejama didesnė rizika, būtų pagrįsta teikti papildomus prašymus bent kas ketvirtį ir išplėsti prašomos informacijos aprėptį. Bendradarbiavimo susitarimai turėtų būti pritaikyti taip, kad atspindėtų tokį skirtingų 1 lygio PSŠ rizikos profilio diferencijavimą, ir į juos turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama keitimosi informacija sistema. Tačiau neturėtų būti reikalaujama koreguoti jokių bendradarbiavimo susitarimų, galiojusių tuo metu, kai įsigaliojo šis reglamentas, nebent to prašytų atitinkamos trečiųjų valstybių institucijos;

(44)

kai PSŠ pripažįstama kaip 2 lygio PSŠ pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2b dalį, atsižvelgiant į tai, kad tos PSŠ yra sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo susitarimai turėtų apimti keitimąsi informacija, kuri būtų platesnės aprėpties ir būtų teikiama dažniau. Tokiu atveju bendradarbiavimo susitarimuose taip pat turėtų būti numatytos procedūros, skirtos užtikrinti, kad tokia 2 lygio PSŠ būtų prižiūrima pagal to reglamento 25 straipsnį. ESMA turėtų užtikrinti, kad ji galėtų gauti visą informaciją, reikalingą jos pareigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 vykdyti, įskaitant to reglamento 25 straipsnio 2b dalies laikymuisi užtikrinti reikalingą informaciją, ir užtikrinti, kad būtų pasidalijama informacija, kai yra iš dalies arba visiškai patvirtinta palyginama PSŠ atitiktis. Kad ESMA galėtų vykdyti visapusišką ir veiksmingą 2 lygio PSŠ priežiūrą, reikėtų paaiškinti, kad tos PSŠ turi periodiškai teikti informaciją ESMA;

(45)

kai patvirtinama palyginama atitiktis, ESMA taip pat turėtų reguliariai vertinti, ar 2 lygio PSŠ ir toliau laikosi palyginamos atitikties patvirtinimo sąlygų, vykdydamos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1304 (16) 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi PSŠ stebėseną. Atlikdama tą vertinimą ESMA turėtų galėti ne tik gauti atitinkamą informaciją ir patvirtinimus iš 2 lygio PSŠ, bet ir bendradarbiauti ir susitarti su trečiosios valstybės institucija dėl administracinių procedūrų, siekiant užtikrinti, kad ESMA turėtų aktualią informaciją, kad galėtų stebėti, ar laikomasi palyginamos atitikties sąlygų, ir, kiek įmanoma, būtų sumažinta toms 2 lygio PSŠ tenkanti administracinė ir reguliavimo našta;

(46)

siekiant užtikrinti, kad ESMA būtų informuojama ir apie tai, kaip 2 lygio PSŠ yra pasirengusi finansiniams sunkumams ir geba juos sušvelninti ir po jų atsigauti, bendradarbiavimo susitarimuose turėtų būti numatyta ESMA teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi rengiant ir vertinant gaivinimo planus ir rengiant pertvarkymo planus, taip pat ESMA teisė būti informuotai, kai 2 lygio PSŠ parengia gaivinimo planą arba kai trečiosios valstybės institucija parengia pertvarkymo planus. ESMA taip pat turėtų būti informuojama apie Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui svarbius aspektus ir apie tai, kaip tokio gaivinimo ar pertvarkymo plano įgyvendinimas galėtų daryti esminį poveikį atskiriems tarpuskaitos nariams ir, kiek žinoma, klientams bei netiesioginiams klientams. Bendradarbiavimo susitarimuose taip pat turėtų būti nurodyta, kad ESMA turi būti informuojama, jei 2 lygio PSŠ ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą arba jei trečiosios valstybės institucijos nustatė, jog esama požymių, kad susidaro krizės situacija, kuri galėtų turėti įtakos tos PSŠ veiklai, visų pirma jos gebėjimui teikti tarpuskaitos paslaugas, arba kai trečiosios valstybės institucijos numato artimiausiu metu imtis pertvarkymo veiksmų;

(47)

ESMA turėtų turėti galimybę panaikinti trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą, jei ta trečiosios valstybės PSŠ sunkiai ir sistemingai pažeidinėjo bet kurį iš Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų taikytinų reikalavimų, įskaitant informacijos apie tos trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą pateikimo ESMA, mokesčių mokėjimo ESMA arba atsakymo į ESMA prašymus pateikti informaciją, būtiną jos pareigoms trečiųjų valstybių PSŠ atžvilgiu vykdyti, reikalavimus ir per atitinkamai nustatytą laikotarpį nesiėmė ESMA prašomų taisomųjų veiksmų;

(48)

siekiant sumažinti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui, PSŠ ir tarpuskaitos namams neturėtų būti suteikiama galimybė būti kitų PSŠ tarpuskaitos nariais ir PSŠ neturėtų turėti galimybės sutikti, kad jos tarpuskaitos nariais ar netiesioginiais tarpuskaitos nariais būtų kitos PSŠ ar tarpuskaitos namai. Rinkos dalyviai, kurie šiuo metu veikia pagal tokius susitarimus, turėtų būti įpareigoti rasti kitų būdų centralizuotai atlikti tarpuskaitą. Toks draudimas neturėtų daryti poveikio sąveikos susitarimams, reglamentuojamiems pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 V antraštinę dalį, ir susitarimams, sudarytiems PSŠ, kuri vykdo savo investavimo politiką pagal tą reglamentą, tikslais, pavyzdžiui, remiamos narystės arba tiesioginės prieigos prie atpirkimo sandorių rinkų, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ. Siekiant suteikti pakankamai laiko prisitaikyti, esami susitarimai turėtų būti laipsniškai panaikinti per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Rinkos dalyviai ir institucijos turėtų išnagrinėti įvairius sprendimus, įskaitant sąveikos susitarimų sudarymą;

(49)

be pinigų rinkos priemonių ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (17), visų rūšių finansinių ir nefinansinių priemonių, pavyzdžiui, išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sąveikos susitarimams turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012. Todėl ESMA, pasikonsultavusi su ECBS ir ESRV, turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų užtikrintas nuoseklus, veiksmingas ir efektyvus sąveikos susitarimų vertinimas;

(50)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos PSŠ priežiūros sistema užtikrintų PSŠ saugumą ir atsparumą ir būtų grindžiama PSŠ kompetentingos institucijos ir ESMA bendradarbiavimu, nepriklausomų auditų rezultatai turėtų būti perduodami PSŠ valdybai ir pateikiami ESMA bei PSŠ kompetentingai institucijai. Be to, tiek ESMA, tiek PSŠ kompetentinga institucija turėtų galėti pareikalauti, kad joms būtų leista be balsavimo teisės dalyvauti PSŠ rizikos valdymo komiteto posėdžiuose ir kad jos būtų informuotos apie to rizikos valdymo komiteto veiklą ir sprendimus. ESMA taip pat turėtų sparčiai gauti sprendimus, kuriais PSŠ valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto rekomendacijomis, taip pat PSŠ paaiškinimą dėl tokių sprendimų;

(51)

pastarojo meto itin didelio kainų nepastovumo įvykiai biržos prekių rinkose rodo, kad ne finansų sandorio šalys neturi tokių pat galimybių naudotis likvidumu, kokias turi finansų sandorio šalys. Todėl ne finansų sandorio šalims turėtų būti leidžiama siūlyti klientų tarpuskaitos paslaugas tik tai pačiai grupei priklausančioms ne finansų sandorio šalims. Jei PSŠ priėmė arba ketina priimti tarpuskaitos narių, kurie yra ne finansų sandorio šalys, ta PSŠ turėtų užtikrinti, kad ne finansų sandorio šalys galėtų įrodyti, kad jos gali įvykdyti garantinės įmokos reikalavimus ir mokėti įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, be kita ko, esant nepalankiausioms sąlygoms. Kadangi ne finansų sandorio šalims netaikomi tokie patys rizikos ribojimo reikalavimai ir likvidumo apsaugos priemonės, kurie taikomi finansų sandorio šalims, jų tiesioginį naudojimąsi PSŠ paslaugomis turėtų stebėti PSŠ, priimančių jas tarpuskaitos nariais, kompetentingos institucijos. PSŠ kompetentinga institucija turėtų reguliariai pranešti ESMA ir kolegijai apie produktus, kurių tarpuskaitą atlieka ne finansų sandorio šalys, bendrą poziciją ir visą nustatytą riziką. Šiuo reglamentu nesiekiama apriboti ne finansų sandorio šalių galimybės rizikos ribojimo požiūriu patikimai tapti tiesioginėmis PSŠ tarpuskaitos narėmis;

(52)

siekiant užtikrinti, kad įkaito vertės išlaikymo prievolės būtų geriau matomos ir nuspėjamesnės klientams ir netiesioginiams klientams ir taip jie galėtų toliau plėtoti savo likvidumo valdymo strategijas, tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų užtikrinti skaidrumą savo klientams. Tarpuskaitos nariai dėl tarpuskaitos paslaugų teikimo ir turimos su centrine tarpuskaita ir likvidumo valdymu susijusios profesinės patirties turi geriausias galimybes aiškiai ir skaidriai informuoti klientus apie tai, kaip veikia garantinės įmokos modeliai, be kita ko, nepalankiausių sąlygų įvykių atveju, ir apie galimą tokių įvykių poveikį reikalaujamoms klientų garantinėms įmokoms, įskaitant bet kokią papildomą garantinę įmoką, kurios iš savo klientų gali prašyti patys tarpuskaitos nariai. Geriau suprasdami garantinių įmokų modelius, klientai gali geriau gebėti pagrįstai numatyti įkaito vertės išlaikymo prievoles ir pasirengti įkaito reikalavimams, visų pirma nepalankiausių sąlygų įvykių atveju. Siekiant užtikrinti, kad tarpuskaitos nariai savo klientams galėtų veiksmingai užtikrinti reikalaujamą įkaito vertės išlaikymo prievolės ir PSŠ garantinių įmokų modelių skaidrumo lygį, PSŠ taip pat turėtų jiems pateikti visą reikalingą informaciją. ESMA, konsultuodamasi su EBI ir ECBS, turėtų išsamiau nustatyti PSŠ ir tarpuskaitos narių bei tarpuskaitos narių ir jų klientų keitimosi informacija apimtį ir formatą;

(53)

siekiant užtikrinti, kad garantinių įmokų modeliai atspindėtų esamas rinkos sąlygas, PSŠ turėtų ne tik reguliariai, bet ir nuolat peržiūrėti savo garantinių įmokų dydį atsižvelgdamos į bet kokį potencialiai prociklinį tokių peržiūrų poveikį. Reikalaudamos garantinių įmokų ir jas surinkdamos kiekvieną dieną, PSŠ turėtų papildomai atsižvelgti į galimą vienos dienos garantinių įmokų surinkimo ir mokėjimo poveikį savo dalyvių likvidumo padėčiai;

(54)

siekiant užtikrinti, kad likvidumo rizika būtų tiksliai apibrėžta, reikėtų išplėsti subjektų, į kurių įsipareigojimų neįvykdymą PSŠ turėtų atsižvelgti nustatydama tokią riziką, aprėptį, kad būtų apimama ne tik tarpuskaitos narių, bet ir likvidumo teikėjų, išskyrus centrinius bankus, įsipareigojimų neįvykdymo keliama likvidumo rizika;

(55)

siekiant palengvinti ne finansų subjektų, kurie neturi pakankamo kiekio labai likvidaus turto, ir visų pirma energetikos bendrovių galimybes naudotis tarpuskaita laikantis sąlygų, kurias nustatys ESMA, ir užtikrinti, kad PSŠ atsižvelgtų į tas sąlygas apskaičiuodama savo bendrą poziciją banko, kuris taip pat yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu, tinkamu įkaitu turėtų būti laikomos valstybinių ir komercinių bankų garantijos. Nustatydama sąlygas, kuriomis tos garantijos gali būti priimamos kaip įkaitas, ESMA turėtų leisti PSŠ nuspręsti dėl tų garantijų užtikrinimo įkaitu lygio remiantis savo rizikos vertinimu, įskaitant galimybę tų garantijų neužtikrinti įkaitu, taikant atitinkamas koncentracijos ribas, kredito kokybės reikalavimus ir griežtus klaidingų sprendimų rizikos reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantijoms būdinga nedidelė kredito rizika, reikėtų nurodyti, kad tinkamu įkaitu yra ir jos. Galiausiai PSŠ peržiūrėdama taikomą turto, kurį priima kaip įkaitą, vertės sumažinimų lygį turėtų atsižvelgti į bet kokį galimą prociklinį tokių peržiūrų poveikį;

(56)

siekiant palengvinti kliento pozicijų perdavimą tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju, tokias pozicijas gaunančiam tarpuskaitos nariui turėtų būti suteikta laiko užtikrinti atitiktį tam tikriems reikalavimams, susijusiems su klientų tarpuskaitos paslaugų teikimu. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad kliento pozicijos perduodamos ypatingomis aplinkybėmis ir per trumpą laikotarpį, gaunančiajam tarpuskaitos nariui turėtų būti suteiktas trijų mėnesių laikotarpis siekiant atlikti ir užbaigti savo išsamaus patikrinimo procesus, kad būtų užtikrinta atitiktis Sąjungos teisėje nustatytiems kovos su pinigų plovimu reikalavimams. Be to, jei taikytina, gaunantysis tarpuskaitos narys turėtų įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl tarpuskaitos narių pozicijų klientų atžvilgiu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, nebent su jo kompetentinga institucija būtų susitarta dėl trumpesnio tris mėnesius neviršijančio laikotarpio. To sutarto laikotarpio pradžia turėtų būti kliento pozicijų perdavimo iš įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario gaunančiajam tarpuskaitos nariui data;

(57)

kalbant apie PSŠ modelių ir parametrų pakeitimų patvirtinimą, turėtų būti padaryti pakeitimai, siekiant supaprastinti procesą, kad PSŠ būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai reaguoti į rinkos pokyčius, dėl kurių gali reikėti iš dalies pakeisti savo rizikos modelius ir parametrus. Siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją, Reglamente (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti nurodytos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, ar konkretus pakeitimas yra reikšmingas, o ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, prašoma toliau patikslinti tokias sąlygas nustatant kiekybines ribas ir konkrečius elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti. Visų pirma ESMA turėtų nurodyti pakeitimų, kurie laikomi reikšmingais, kriterijus, įskaitant tai, kurie struktūriniai rizikos modelių elementai turėtų būti įtraukti į pakeitimų, kurie visada laikomi reikšmingais, sritį. Tie struktūriniai rizikos modelių elementai turėtų apimti, pavyzdžiui, PSŠ įgyvendinamas procikliškumo ribojimo priemones. Visi reikšmingi pakeitimai prieš juos priimant turėtų būti visapusiškai patvirtinti. Kai PSŠ taiko ir naudoja anksčiau patvirtintą modelį arba atlieka tik nereikšmingus jo pakeitimus, pvz., dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, kainų pokyčių rinkoje, koreguoja parametrus patvirtintame intervale, kuris yra patvirtinto modelio dalis, jis neturėtų būti laikomas modelio pakeitimu ir todėl jo patvirtinti nereikia;

(58)

turėtų būti galima greitai patvirtinti nereikšmingus modelių ir parametrų pakeitimus, dėl kurių nepadidėja rizika Sąjungos PSŠ. Todėl, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti Sąjungos PSŠ saugumą ir atsparumą, kartu kuriant modernią ir konkurencingą Sąjungos tarpuskaitos ekosistemą, galinčią pritraukti verslą, turėtų būti nustatyta paspartinta nereikšmingų modelių ir parametrų pakeitimų procedūra, kad būtų sumažinti iššūkiai ir netikrumas, kurie šiuo metu kyla vykdant tokių pakeitimų priežiūrinio patvirtinimo procedūrą. Jei tam tikras pakeitimas nėra reikšmingas, turėtų būti taikoma paspartinto patvirtinimo procedūra. Tokia procedūra siekiama sudaryti palankesnes sąlygas PSŠ greitai reaguoti į rinkos pokyčius, dėl kurių gali prireikti iš dalies pakeisti savo rizikos modelius ir parametrus. Todėl tokių rizikos modelių ir parametrų pakeitimų patvirtinimo procedūra turėtų būti supaprastinta;

(59)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti peržiūrėtas ne vėliau kaip po penkerių metų po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos, siekiant suteikti pakankamai laiko pradėti taikyti šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustatytus pakeitimus. Nors turėtų būti atlikta viso Reglamento (ES) Nr. 648/2012 peržiūra, daugiausia dėmesio atliekant tą peržiūrą turėtų būti skiriama to reglamento veiksmingumui ir efektyvumui, siekiant jo tikslų didinti Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumą ir saugumą ir išlaikyti Sąjungos finansinį stabilumą. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į Sąjungos PSŠ patrauklumą, šio iš dalies keičiančio reglamento poveikį skatinant tarpuskaitą Sąjungoje ir geresnio tarpvalstybinės rizikos vertinimo ir valdymo teikiamos naudos Sąjungai mastą;

(60)

siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131 (18) ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 suderinamumą ir išlaikyti vidaus rinkos vientisumą ir stabilumą, Reglamente (ES) 2017/1131 būtina nustatyti vienodas taisykles, pagal kurias būtų sprendžiama pinigų rinkos fondų vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandoriams būdingos sandorio šalies rizikos problema, kai sandorių tarpuskaitą atlieka leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Kadangi centrinės tarpuskaitos susitarimais mažinama išvestinių finansinių priemonių sutartims būdinga sandorio šalies rizika, nustatant taikytinas sandorio šalies rizikos ribas būtina atsižvelgti į tai, ar išvestinės finansinės priemonės centrinę tarpuskaitą atliko leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Reguliavimo ir suderinimo tikslais taip pat reikia, kad sandorio šalies rizikos ribojimas būtų panaikinamas tik tais atvejais, kai sandorio šalys tarpuskaitos nariams ir jų klientams teikia tarpuskaitos paslaugas per leidimą gavusias arba pripažintas PSŠ;

(61)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai suderintos šiuo reglamentu nustatytos taisyklės, turėtų būti parengti techniniai standartai. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriais išsamiau nustatoma: agreguotoms pozicijoms taikomų tarpuskaitos ribų vertė, PPRM proceso ir PPRM paslaugų teikėjo veiklos elementai ir reikalavimai, operaciniai ir reprezentatyvumo kriterijai, taikomi pagal aktyvios sąskaitos reikalavimą, išsami informacija apie atitinkamas ataskaitas, mokesčių ir kitų išlaidų, kurios turėtų būti atskleistos klientams teikiant tarpuskaitos paslaugas, rūšis, teiktinos informacijos apie trečiųjų valstybių PSŠ, pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, turinys ir tos informacijos išsamumo lygis, informacijos, kurią turi pateikti Sąjungoje įsteigtos PSŠ, duomenys ir turinys, duomenų, kuriuos Sąjungos tarpuskaitos nariai ir klientai teikia savo kompetentingoms institucijoms dėl savo tarpuskaitos veiklos, vykdomos per trečiųjų valstybių PSŠ, apimtis ir detalus turinys, kartu numatant mechanizmus, pagal kuriuos po didelių pagrindinės klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių kainų svyravimų peržiūrimos tarpuskaitos ribinės vertės, siekiant taip pat peržiūrėti apsidraudimo išimties taikymo sritį ir tarpuskaitos prievolės taikymo ribas, sistemingos akivaizdžios duomenų klaidos, dokumentai ir informacija, kuriuos PSŠ privalo pateikti prašydamos suteikti leidimą arba išplėsti leidimo aprėptį, išplėtimo, kuris neturėtų reikšmingo poveikio PSŠ rizikos profiliui, rūšis ir pranešimo apie išimties taikymą dažnumas, sąlygos, siekiant nustatyti, ar taikoma paspartinta leidimo išplėtimo procedūra, ir procedūra, pagal kurią prašoma ESMA ir kolegijos indėlio, elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant PSŠ priėmimo kriterijus ir vertinant ne finansų sandorio šalių gebėjimą laikytis atitinkamų reikalavimų, skaidrumo reikalavimai, įkaito reikalavimai, modelio patvirtinimo aspektai ir reikalavimai PSŠ tinkamai valdyti riziką, kylančią dėl sąveikos susitarimų. Komisija turėtų tuos techninius reguliavimo standartus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(62)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų ataskaitų apie jų tarpuskaitos veiklą trečiųjų valstybių PSŠ, pripažintose pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, formatu, Sąjungos PSŠ informacijos teikimo ESMA duomenų standartais ir formatais, reikalaujamų paraiškų išduoti leidimą, išplėsti leidimo aprėptį ir patvirtinti modelių ir parametrų pakeitimus dokumentų forma. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų priimti įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(63)

siekiant užtikrinti šio reglamento tikslų įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (19). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(64)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti Sąjungos PSŠ saugumą ir efektyvumą padidinant jų patrauklumą, skatinant atlikti tarpuskaitą Sąjungoje ir stiprinant tarpvalstybinę rizikos kontrolę, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(65)

todėl reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

1 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19)."

(*2)   2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1569/2007, nustatantis trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB (OL L 340 2007 12 22, p. 66)."

(*3)   2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1624 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L, 2024/1624, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1624/oj).“;"

3)

4 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Prievolė atlikti visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą netaikoma sutartims, kurias pirmos pastraipos a punkto iv papunktyje nurodytais atvejais sudaro finansų sandorio šalis, kuri tenkina 4a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, arba ne finansų sandorio šalis, kuri tenkina 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, ir trečiojoje valstybėje įsteigta ir nacionaliniu mastu veikianti pensijų sistemos įstaiga, su sąlyga, kad ji yra gavusi leidimą, prižiūrima ir pripažįstama pagal nacionalinę teisę ir jei jos pagrindinis tikslas yra teikti pensijų išmokas ir jai pagal tą nacionalinę teisę netaikoma tarpuskaitos prievolė.“

4)

4a straipsnis pakeičiamas taip:

5)

įterpiamas šis straipsnis:

6)

6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

;

7)

įterpiami šie straipsniai:

8)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

įterpiamas šis straipsnis:

16)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

įterpiami šie straipsniai:

18)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

20 straipsnis pakeičiamas taip:

21)

21 straipsnio 1–4 dalys pakeičiamos taip:

22)

23a straipsnis pakeičiamas taip:

23)

įterpiamas šis straipsnis:

24)

24 straipsnis pakeičiamas taip:

(*4)   2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)“;"

25)

24a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

26)

24b straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

27)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

25a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

29)

25b straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„ESMA reikalauja, kad kiekviena 2 lygio PSŠ pateiktų visus šiuos duomenis:

30)

25f straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

31)

25o straipsnis pakeičiamas taip:

32)

25p straipsnis iš dalies keičiamas taip:

33)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

27 straipsnyje įterpiama ši dalis:

35)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

37)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

38)

32 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Dėl kompetentingos institucijos vertinimo, susijusio su 31 straipsnio 2 dalyje numatytu pranešimu ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą pateikiama 18 straipsnyje nurodytos kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.“

39)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40)

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

41)

38 straipsnis pakeičiamas taip:

42)

40 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Nedarant poveikio 1 straipsnio 4 ir 5 dalims ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus subjektams atlikti centrinę tarpuskaitą, ESMA ne vėliau kaip 2026 m. birželio 25 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose nurodomas metodas, kurį turi naudoti pagal šio reglamento 14 straipsnį leidimą gavusios PSŠ, kad apskaičiuotų viešojo sektoriaus subjektų, dalyvaujančių tose PSŠ, pozicijas ir įnašus, jei tokių yra, į pagrindinių sandorio šalių finansinius išteklius, tinkamai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjektų įgaliojimus.“

43)

41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

44)

44 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„PSŠ kasdien įvertina savo galimus likvidumo poreikius. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kylančią dėl bent dviejų subjektų , kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios ir kurie yra tarpuskaitos nariai ar likvidumo teikėjai, išskyrus centrinius bankus, įsipareigojimų neįvykdymo.“

45)

46 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

46)

48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

47)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

48)

įterpiamas šis straipsnis:

49)

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

50)

81 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

;

51)

82 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

52)

85 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

53)

89 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

54)

90 straipsnis pakeičiamas taip:

55)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

įterpiama ši dalis:

1)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

(*8)   2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).“;"

2)

14 dalies d punktas pakeičiamas taip:

;

3)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip: