(1)

2023 m. spalio 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalį savo iniciatyva pradėjo antisubsidijų tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės naujų elektrinių transporto priemonių su baterijomis (toliau – BEV), skirtų žmonėms vežti, importo į Sąjungą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimo inicijavimą grindė tuo, kad KLR kilmės BEV importas yra subsidijuojamas ir taip daroma žala (3) Sąjungos pramonei.

(3)

Atlikusi išsamią pastarojo meto rinkos raidos analizę ir atsižvelgdama į elektrinių transporto priemonių sektoriaus jautrumą ir jo strateginę svarbą ES ekonomikai inovacijų, pridėtinės vertės ir užimtumo atžvilgiais, Komisija iš įvairių nepriklausomų šaltinių surinko informacijos apie rinką. Iš šios informacijos buvo matyti, kad KLR yra vykdomas subsidijavimas, kuris neigiamai veikia Sąjungos BEV pramonės padėtį.

(4)

Remiantis lengvai prieinama informacija, pakako įrodymų, kad KLR kilmės BEV importui yra teikiamos Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės (toliau – Kinijos Vyriausybė) subsidijos, kurios yra kompensuotinos. Šios subsidijos atvėrė galimybę greitai padidinti subsidijuojamo importo užimamą rinkos dalį Sąjungoje, o tai kenkia Sąjungos pramonei.

(5)

Iš turimų įrodymų matyti, jog tikėtina, kad subsidijuojamas importas mažomis kainomis labai padidės, o dėl to neišvengiamai kiltų grėsmė, kad Sąjungos pramonei, kuri jau ir taip yra pažeidžiama, būtų padaryta žalos. Jei taip smarkiai išaugtų importas ir tokios importuojamos prekės mažomis kainomis užimtų didelę sparčiai augančios rinkos (kurioje, Sąjungos rinkai pereinant prie visiškos elektrifikacijos, reikia didelių ir nuolatinių investicijų) dalį, Sąjungos pramonė patirtų didelių finansinių nuostolių, kurie gali greitai tapti nepakeliami.

(6)

Šiomis ypatingomis aplinkybėmis, kadangi Komisija turėjo pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, jog yra subsidijavimas, žalos grėsmė ir priežastinis ryšys, reikalingi antisubsidijų tyrimo inicijavimui pagrįsti, ji nusprendė pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalį inicijuoti tyrimą negavusi Sąjungos pramonės ar jos vardu paduoto raštiško skundo.

(7)

Prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei nusprendusi dėl naujų BEV importo iš KLR inicijuoti ex officio tyrimą ir pakvietė Kinijos Vyriausybę konsultuotis pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį. Kinijos Vyriausybė priėmė kvietimą konsultuotis ir konsultacijos įvyko 2023 m. spalio 2 d. Per šias konsultacijas tinkamai atsižvelgta į Kinijos Vyriausybės pateiktas pastabas. Vis dėlto abipusiškai priimtino sprendimo pasiekti nepavyko.

(8)

Kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1866 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) 8 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/785 (5) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija savo iniciatyva nustatė reikalavimą nuo 2024 m. kovo 7 d. registruoti importuojamas Kinijos kilmės naujas BEV, skirtas žmonėms vežti.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 29a straipsnį 2024 m. birželio 12 d. Komisija šalims pateikė siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie subsidijų normų apskaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Pastabų pateikė atrinkti Kinijos gamintojai „BYD Group“, „SAIC Group“ ir „Geely Group“, taip pat eksportuojantys gamintojai „Great Wall Motor Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė GWM), „Spotlight Automotive Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Spotlight“) ir „Volkswagen (Anhui) Automotive Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Volkswagen (Anhui)“).

(10)

2024 m. liepos 4 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1866 importuojamoms Kinijos kilmės BEV nustatė laikinąsias kompensacines priemones.

(11)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), pastabų pateikė grupės „BYD Group“, „SAIC Group“ ir grupės „Geely Group“ patronuojamosios bendrovės „Polestar Performance AB“ (toliau – bendrovė „Polestar“) ir „Volvo Car Cooperation“, eksportuojantys gamintojai „Dongfeng Group“, GWM, „NIO Holding“ (toliau – bendrovė „NIO“), „Spotlight“, „Tesla (Shanghai) Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Tesla (Shanghai)“), „Volkswagen (Anhui)“, Kinijos Vyriausybė, Kinijos įrenginių ir elektronikos prekių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME), Kinijos automobilių gamintojų asociacija (toliau – CAAM), Sąjungos gamintojai bendrovė Nr. 18, bendrovė Nr. 22 ir bendrovė Nr. 24 ir Vokietijos asociacija „Verband der Automobilindustrie e.V.“

(12)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad CCCME ir Kinijos Vyriausybė išsamiai komentavo laikinajame reglamente Komisijos atliktus žalos ir priežastinio ryšio vertinimus, dažnai nepripažindamos laikinajame reglamente Komisijos pateiktų nustatytų faktų ir jų pagrindimo. Po tyrimo inicijavimo CCCME ir Kinijos Vyriausybė daug pastabų pateikė pakartotinai ir neatsakė į konkrečius paaiškinimus ir nuorodas į Komisijos laikinajame reglamente pateiktus svarbius įrodymus. Komisija taip pat pažymėjo, kad CCCME ir Kinijos Vyriausybė iš esmės kritikavo Komisijos atliktą analizę, tačiau nepateikė naujų įrodymų ir nepagrindė savo pareiškimų jokiais įrodymais. Tolesniuose skirsniuose Komisija išsamiai išnagrinėjo CCCME pateiktas pastabas, tačiau įvairiuose skirsniuose pateiktų identiškų pastabų nebekartojo.

(13)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai vyko su grupe „BYD Group“, CCCME, grupe „Geely Group“, Kinijos Vyriausybe, bendrove „Polestar“, grupe „SAIC Group“, bendrove „Spotlight“, bendrove „Volkswagen (Anhui)“, bendrove Nr. 22, bendrove Nr. 24 ir bendrove Nr. 27.

(14)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo negalutines išvadas. Siekdama gauti daugiau išsamių duomenų apie Sąjungos pardavimo kainas, gamybos sąnaudas ir pelningumą po tiriamojo laikotarpio, ji atrinktų Sąjungos gamintojų paprašė pateikti papildomų duomenų. Prašomą informaciją pateikė visi atrinkti Sąjungos gamintojai.

(15)

2024 m. rugpjūčio 20 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį kompensacinį muitą importuojamoms KLR kilmės BEV (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(16)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms po galutinio faktų atskleidimo. Klausymas vyko dalyvaujant grupei „SAIC Group“, bendrovei Nr. 27, grupei „BYD Group“, CCCME, Kinijos Vyriausybei, bendrovei „Tesla (Shanghai)“, grupei „Geely Group“, bendrovei Nr. 22 ir bendrovei „Polestar“.

(17)

Po galutinio faktų atskleidimo pastabų pateikė grupė „BYD Group“, bendrovė CATL, Kinijos Vyriausybė, bendrovė „Tesla (Shanghai)“, bendrovė GWM, CCCME, CAAM, grupė „SAIC Group“, grupė „Geely Group“, Vokietijos automobilių pramonės asociacija, EUROFER, bendrovė Nr. 27, bendrovė Nr. 18, bendrovė Nr. 24, bendrovė Nr. 22 ir bendrovė „Polestar“.

(18)

Remdamasi šiomis pastabomis Komisija peržiūrėjo kai kurias preliminarias išvadas, pakeitė kai kurias aplinkybes, kuriomis remdamasi ketino nustatyti galutinį kompensacinį muitą, ir 2024 m. rugsėjo 9 d. apie tai pranešė visoms suinteresuotosioms šalims (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(19)

Pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikė Kinijos Vyriausybė, CCCME, grupė „BYD Group“, bendrovė „Tesla“, bendrovė „Smart“ ir bendrovė Nr. 18 (tik konfidencialiai). Be to, po pastabų dėl papildomo faktų atskleidimo termino bendrovė Nr. 18 taip pat pateikė konfidencialią pastabų versiją. Į daugumą šių pastabų jau buvo atsakyta bendrovei skirtame konkrečiame konfidencialiame faktų atskleidimo dokumente.

(20)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCME ir Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad, viena vertus, atrinktų Sąjungos gamintojų imtis buvo nežinoma ir netipiška, ir, kita vertus, suinteresuotosios šalys negalėjo įvertinti imties tipiškumo. CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad nebuvo žinoma, ar buvo atrinkti Sąjungos pirminės įrangos gamintojai, ar visos atrinktos bendrovės yra Sąjungos pirminės įrangos gamintojai / nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių gamybos prie BEV gamybos pereinančios bendrovės arba ar buvo atrinkti kiti BEV gamintojai, nes nuo vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių gamybos prie BEV gamybos pereinančių Sąjungos gamintojų ekonominė padėtis gali būti blogesnė nei kitų Sąjungos gamintojų. CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad atrinkti Sąjungos gamintojai buvo netipiški, nes Komisija atrinktiems Sąjungos gamintojams netaikė vieno ekonominio vieneto principo, nors jis buvo taikomas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad vieno ekonominio vieneto principas Sąjungos pramonei buvo taikomas atliekant ankstesnį prekybos apsaugos tyrimą, pvz., „Kinijos kilmės silicis“ (6) , kuriame du Sąjungos gamintojų grupės, t. y. grupės „Ferroglobe“, gamybos subjektai „FerroPem“ ir „FerroAtlantica“ buvo laikomi susijusiomis šalimis ir abiejų Sąjungos gamintojo gamybos subjektų gamyba buvo vertinama kartu. CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad vieno ekonominio vieneto principas buvo svarbus nustatant Sąjungos pramonės pardavimo kainas, kurios lyginamos su eksporto kaina atliekant priverstinio kainų mažinimo ir kainų smukdymo analizę.

(21)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, dėl didelio neigiamo poveikio, t. y. atsakomųjų veiksmų, rizikos Sąjungos gamintojams buvo užtikrintas anonimiškumas. Todėl Komisija negali atskleisti atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybės. Tačiau dėl atrinktiems Sąjungos gamintojams suteikto anonimiškumo negali būti laikoma, kad atrinkti gamintojai nėra tipiški. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, atranka buvo grindžiama didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi (7). Komisija taip pat atsižvelgė į Sąjungos gamintojų geografinį pasiskirstymą Sąjungoje ir užtikrino, kad būtų įtraukti įvairūs BEV modeliai. Atrinkti Sąjungos gamintojai sudarė 38 % pardavimo ir 34 % visos gamybos apimties šioje Sąjungos pramonėje tiriamuoju laikotarpiu. Be to, po 2024 m. birželio 4 d. surengto tikrinamojo vizito atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose Komisija prie bylos pridėjo pranešimą (8) ir patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje dalis siekė 32 %, o gamybos Sąjungoje dalis – 30 %. Be to, atskleidus, ar visos atrinktos bendrovės buvo pirminės įrangos gamintojos, kurios gamino vidaus degimo varikliu varomas transporto priemones ir gamina BEV, taip pat būtų galima netyčia atskleisti tam tikrų Sąjungos gamintojų tapatybę, todėl Komisija pažeistų savo teisinę pareigą išlaikyti Sąjungos gamintojams suteiktą anonimiškumą. Todėl prašymas atskleisti šią informaciją buvo atmestas.

(22)

Galiausiai CCCME supainiojo vieno ekonominio vieneto principą su atranka grupės lygmeniu. Siekiant aiškumo patikslinama, kad vieno ekonominio vieneto principas tam tikromis sąlygomis taikomas eksporto kainai EXW sąlygomis (t. y. prie gamintojo gamyklos vartų) apskaičiuoti, kai skaičiuojamas dempingo skirtumas. Šiame antisubsidijų tyrime Komisijai nereikėjo apskaičiuoti eksporto kainos EXW sąlygomis, todėl šiame tyrime šis principas netaikomas. Kalbant apie Sąjungos gamintojų atranką, inicijuodama tyrimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji bus vykdoma gamybos subjektų, o ne grupės lygmeniu (9). Tai yra įprasta Komisijos praktika vykdant Sąjungos gamintojų atranką ir nebuvo informacijos, iš kurios būtų buvę galima spręsti, kad atliekant šį tyrimą būtų pagrįsta taikyti kitokį metodą. CCCME ir Kinijos Vyriausybė šiuo klausimu taip pat nepateikė jokių įrodymų. Be to, atlikdama tyrimą dėl Kinijos kilmės silicio, priešingai, nei tvirtino CCCME ir Kinijos Vyriausybė, Komisija netaikė vieno ekonominio vieneto principo, o tyrė du tos pačios grupės gamintojus. Galiausiai, atliekant šį tyrimą priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo apskaičiuotas pagal kainą prekiautojui Sąjungoje, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 1023 konstatuojamojoje dalyje, o tai nėra gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(23)

Todėl laikinojo reglamento 24–45 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(24)

Pastabų dėl importuotojų atrankos negauta, todėl patvirtintos laikinojo reglamento 46–47 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(25)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ teigė, kad dėl atrinktų bendrovių iškraipytos atitinkamos išvados, nes nebuvo atrinkta bendrovė „Tesla (Shanghai)“, nepaisant jos didelės BEV eksporto į Sąjungos rinką apimties, o beveik kiekviename prekybos apsaugos priemonių tyrime Komisija bendroves atrinkdavo remdamasi eksporto apimtimi. Grupė „BYD Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija nepateikė aiškaus paaiškinimo, kodėl ji neatrinko bendrovės „Tesla (Shanghai)“ ir kodėl Komisija priėmė bendrovės „Tesla (Shanghai)“ prašymą atlikti individualų nagrinėjimą.

(26)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir CCCME pakartojo tvirtinimą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai buvo atrinkti orientuojantis į rezultatą, šališkai ir nesilaikant pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies. Visų pirma, bendrovės „Tesla (Shanghai)“ neįtraukimas į atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupę neatitiko pačios atrankos tikslo, t. y. pagrindinio reglamento, ir atspindėjo Komisijos diskriminacinį požiūrį. Kinijos Vyriausybės ir CCCME teigimu, dėl to, kad nebuvo įtraukta bendrovė „Tesla (Shanghai)“, imtis tapo netipiška, o bendrovę „Tesla (Shanghai)“ buvo galima pagrįstai ištirti per nustatytą laikotarpį. Be to, Komisija turėjo laiko ir išteklių šiai bendrovei patikrinti ir jos subsidijų normai nustatyti, todėl ji į imtį galėjo būti įtraukta nuo pat pradžių. Neatrinkusi bendrovės „Tesla (Shanghai)“, Komisija dirbtinai padidino bendradarbiaujantiems neatrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams taikomą svertinį vidutinį muitą, o tai reiškia, kad buvo laikomasi į tikslą orientuoto selektyvaus požiūrio.

(27)

Komisija pabrėžė, kad į panašius teiginius jau buvo atsižvelgta laikinojo reglamento 54 ir 55 konstatuojamosiose dalyse. Atranka buvo atlikta visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento 27 straipsnio nuostatų, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo ypatumus, todėl laikyta, kad imtis buvo tipiška Kinijos BEV eksporto sektoriui. Vykdydama atranką, Komisija nesilaikė į tikslą orientuoto selektyvaus požiūrio. Priežastys, dėl kurių Komisija priėmė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, paaiškintos šio reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje. Tai, kad Komisija bendrovei „Tesla (Shanghai)“ galėjo nustatyti individualią subsidijų normą, nereiškia, kad atrankos metu buvo įmanoma arba tinkama įtraukti šį eksportuotoją.

(28)

Todėl laikinojo reglamento 48–76 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(29)

KLR eksportuojantis gamintojas „Tesla (Shanghai)“ pateikė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį ir jis buvo patenkintas.

(30)

Komisija bendrovės „Tesla (Shanghai)“ prašymą atlikti individualų nagrinėjimą priėmė, nes dėl šios bendrovės paprastos organizacinės struktūros Komisija turėjo pakankamai laiko ir išteklių atlikti šios bendrovės nagrinėjimą. Kitų prašymų atlikti individualų nagrinėjimą negauta.

(31)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“, CAAM, CCCME, grupė „Geely Group“, Kinijos Vyriausybė, grupė „SAIC Group“ ir bendrovė NIO pateikė pastabų dėl procesinių klausimų.

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir Kinijos Vyriausybė pateikė pastabų dėl procedūrinių klausimų.

(33)

Po pirminio faktų atskleidimo CAAM teigė, kad Komisija reikalavo, jog bendrovės pateiktų su tyrimu nesusijusią informaciją, duomenis ir verslo paslaptis.

(34)

Komisija su tvirtinimu nesutiko. Komisija laikėsi nuomonės, kad informacija, kurios prašyta iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir su jais susijusių šalių, buvo reikalinga siekiant įvertinti, ar yra kompensuotinų subsidijų, susijusių su BEV dalimis ir komponentais. Be to, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 284 konstatuojamojoje dalyje, tai, kokia informacija laikoma reikalinga tyrimui, nustato ne kuri nors iš šalių, o Komisija. Komisija taip pat primena, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 6 dalį atliekant šį tyrimą gauta informacija buvo naudojama tik kompensuotinam subsidijavimui įvertinti pagal pagrindinį reglamentą ir SKP sutartį. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(35)

Po pirminio faktų atskleidimo Grupė „BYD Group“ teigė, kad tyrimo inicijavimas ex officio buvo nepagrįstas. Grupė „BYD Group“ tvirtino, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalyje pateikta formuluotė „ypatingos aplinkybės“ reiškia, kad turi būti pateikta kažkokios kitokios informacijos, nei numatyta pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį, o pranešime apie inicijavimą pateiktuose paaiškinimuose aprašoma padėtis nesiskiria nuo padėties, kai tyrimas inicijuojamas gavus rašytinį skundą.

(36)

Grupė „BYD Group“ pridūrė, kad įrodymai, kuriais remdamasi Komisija inicijavo tyrimą, buvo įtariamų subsidijų rinkinys, pagrįstas žiniasklaidos ataskaitomis, viešai prieinamomis tam tikrų kontroliuojančiųjų bendrovių finansinėmis ataskaitomis, ne tik BEV gaminančių bendrovių audituotomis finansinėmis ataskaitomis ir ankstesnių tyrimų dėl produktų, susijusių su įvairiais Kinijos pramonės sektoriais, importo politikos ir nuorodų sąrašu, ir kad ankstesnėse bylose nurodytų politikos priemonių ir subsidijų išvardijimas negali būti laikomas atitinkančiu SKP sutarties 11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įrodymų pakankamumo standartą, susijusį su BEV sektoriumi.

(37)

Grupė „BYD Group“ taip pat teigė, kad įtarimai dėl materialinės žalos grėsmės ir visų pirma Sąjungos automobilių pramonės gamybos struktūrų transformacija negali būti laikomi priežastimi tyrimą inicijuoti ex officio, nes iš bendrų Sąjungos pramonės ekonominės veiklos rezultatų matyti, kad gana sparčiai judama pirmyn.

(38)

Komisija priminė, kad tyrimo inicijavimo dokumente ir memorandume buvo pateikta pakankamai subsidijavimo, žalos grėsmės ir priežastinio ryšio įrodymų, kurių reikia antisubsidijų tyrimui inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalį, o su tyrimo inicijavimu susijusios ypatingos aplinkybės buvo išsamiai išdėstytos tiek tyrimo inicijavimo dokumente (10), tiek pranešime apie inicijavimą (11). Be to, kaip jau aptarta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje, dėl visų schemų, dėl kurių pareikšti įtarimai tyrimo inicijavimo dokumente, Komisija nurodė taikomą teisinį pagrindą ir tai, kad šios subsidijavimo schemos konkrečiai skirtos BEV sektoriui, ir pateikė išsamią informaciją iš viešai prieinamų šaltinių (tiek, kiek ji buvo prieinama Komisijai) apie subsidijų, Kinijos Vyriausybės suteiktų BEV eksportuojantiems gamintojams, sumas. Taigi Komisija manė turinti pakankamai įrodymų dėl kompensuotino subsidijavimo pagal pagrindinį reglamentą ir PPO sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP sutartis). Komisija pažymėjo, kad grupė „BYD Group“ neginčijo politikos priemonių buvimo, o tik tai, kiek šios priemonės yra privalomos BEV sektoriui. Komisija taip pat pažymėjo, kad remiantis lengvai prieinama informacija buvo surinkta įrodymų, jog BEV sektorius minimas keliuose Vyriausybės dokumentuose. Grupė „BYD Group“ nepateikė jokių įrodymų, kad šie dokumentai netaikomi nagrinėjamajam produktui. Todėl buvo laikoma, kad šie argumentai neturi pagrindo.

(39)

Be to, laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad tyrimo inicijavimo dokumente Komisija pakankamai pagrindė tyrimo inicijavimą ex officio. Visų pirma, Komisija manė, kad spartus Kinijos subsidijuojamo BEV importo mažomis kainomis skverbimasis į rinką, dėl kurio Sąjungos pramonei kyla grėsmė patirti neatitaisomos žalos, yra ypatingo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios ex officio tyrimo inicijavimas yra pagrįstas. Kinijos BEV sektoriaus subsidijavimas lėmė didelį ir sparčiai augantį Kinijoje pagamintų BEV importo srautą į Sąjungos rinką tokiomis kainomis, kad kainos yra smukdomos arba kainos negali gali didėti taip, kaip didėtų kitokiomis aplinkybėmis, ir dėl to Sąjungos BEV pramonei gresia patirti materialinės žalos, kuri dėl technologinės raidos ir reikiamo mokslinių tyrimų bei plėtros finansavimo dydžio gali būti neatitaisoma. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(40)

Po pirminio faktų atskleidimo Grupė „SAIC Group“ ir bendrovė NIO tvirtino, kad kadangi pranešimas apie vykdomo tyrimo inicijavimą buvo paskelbtas 2023 m. spalio 4 d., pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį Komisija laikinuosius muitus turėjo nustatyti iki 2024 m. liepos 4 d., o ne iki 2024 m. liepos 5 d., t. y. „ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo“.

(41)

Tačiau, pagal Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (12), nustatančio terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles, 3 straipsnio 1 dalį, „Jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamas terminas turi būti skaičiuojamas nuo įvykio arba veiksmo pradžios momento, tai laikoma, kad ta diena, kurią prasideda įvykis ar veiksmas, neįeina į nagrinėjamą terminą“. Tai reiškia, kad devynių mėnesių termino skaičiavimo pradžios data buvo kita diena po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo, t. y. 2023 m. spalio 5 d., o jo pabaigos data buvo 2024 m. liepos 5 d., kaip nurodyta Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 3 straipsnio 2 dalies c punkte. Komisija manė, kad ji laikėsi atitinkamų pagrindinio reglamento nuostatų, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad dėl nuolatinio Komisijos klausimynų srauto ir papildomų prašymų pateikti paaiškinimus šiai grupei buvo užkrauta nepagrįsta našta, taip pažeidžiant jos teises į tinkamą procesą, t. y. jos buvo paprašyta pateikti didelį informacijos kiekį praėjus vos savaitei po atrankos ir nepraėjus ne trumpesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, per kurį atrinktų eksportuojančių gamintojų prašoma pateikti klausimyno atsakymus, kaip reikalaujama pagal SKP sutartį ir pagrindinį reglamentą.

(43)

Komisija laikėsi nuomonės, kad jos prašymai pateikti informaciją buvo pagrįsti ir kad ji ryšius su grupe „Geely Group“ palaikė visapusiškai paisydama šios grupės procesinių teisių. Komisija pripažino grupės „Geely Group“ pastangas atsakyti į Komisijos klausimynus ir prašymus pašalinti trūkumus, kurie, jos nuomone, buvo proporcingi pačios grupės „Geely Group“ dydžiui ir sudėtingumui. Komisija pažymėjo, kad visi šios bendrovės pateikti atsakymai, kai įmanoma, buvo išnagrinėti ir patikrinti, taip užtikrinant, kad grupės „Geely Group“ pateikta informacija atitiktų jos pastangas ir kad ja remiantis būtų nustatyti geriausiai šios bendrovės padėtį per TL atspindintys faktai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(44)

Grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad paskelbus klausimyną ir sprendimą dėl atrankos Komisija išplėtė atsakymus teikiančių subjektų aprėptį (13). Grupė „Geely Group“ surinko ir pateikė informaciją apie daugiau kaip 120 subjektų, nors didelė šios informacijos dalis nebuvo tiesiogiai susijusi su tyrimu. Dėl šios nepagrįstos naštos buvo pažeistos šalies teises į tinkamą procesą.

(45)

Komisija pažymėjo, kad nurodytu raštu nebuvo išplėsta atsakymus teikiančių subjektų aprėptis. Komisijos rašte nurodytą veiklą vykdančios grupės susijusios bendrovės buvo labai svarbios grupės subsidijavimo faktams nustatyti bet kuriame subsidijų tyrime, o atsakymus teikiančių subjektų skaičius buvo proporcingas bet kurios tiriamos eksportuotojų grupės dydžiui ir sudėtingumui. Todėl šių susijusių bendrovių pateikta informacija padėjo nustatyti dar tikslesnius su grupe „Geely Group“ susijusius faktus, kurie labiausiai atitiko šios grupės padėtį tiriamuoju laikotarpiu, taip užtikrinant, kad paisoma grupės „Geely Group“ teisių. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(46)

Grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad dėl tyrimo jai teko itin didelė našta, t. y. bendrovė pateikė daugiau kaip 280 atsakymų, dažnai per labai trumpus terminus, vadovavo 14 savaičių trukmės trijose vietose vykdytam patikrinimui vietoje ir patikrinimo metu pateikė daugiau kaip 880 faktinių įrodymų. Nepaisant pakartotinių prašymų (14) pagal SKP sutarties 12 straipsnio 12.11 dalį, Komisija šiuos prašymus atmetė.

(47)

Komisija pažymėjo, kad atliekant tyrimą buvo tinkamai apsvarstyti visi grupės „Geely Group“ pateikti prašymai. Tačiau trūkstami elementai, kurių reikėjo išvadoms dėl šios bendrovės papildyti, buvo reikalingi ir naudojami pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, laikantis standartinių antisubsidijų tyrimų procedūrų, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalyje. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(48)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad dėl Sąjungos gamintojams, tiekėjams ir importuotojams suteikto anonimiškumo i) Komisija su Sąjungos pramone susijusius duomenis laikė konfidencialiais, taip darydama esminį poveikį esminės informacijos apie žalos vertinimą atskleidimui ir pažeisdama grupės „Geely Group“ teisę į gynybą, ii) bendrovė turėjo mažai galimybių susipažinti su informacija, kurią Komisija surinko iš Sąjungos pramonės, ir iii) Komisija užtikrino labai plačios aprėpties visos Sąjungos šalių pateiktos informacijos konfidencialumą.

(49)

Konfidencialia Komisija laikė ne visą su Sąjungos pramone susijusią informaciją, o tik tą, kuria remiantis būtų buvę galima atskleisti Sąjungos pramonės atstovų tapatybę. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, dėl mažo BEV Sąjungos rinkoje gaminančių grupių skaičiaus ir didelio viešai skelbiamos ir prenumeruojamos informacijos apie šias grupes kiekio Komisija negalėjo atskleisti tam tikros su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusios informacijos, nes remiantis tokia informacija būtų buvę galima atskleisti atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybę. Laikinojo reglamento 4 skirsnyje Komisija išnagrinėjo visus pagrindiniame reglamente nurodytus žalos rodiklius. Be to, Komisija prie nekonfidencialios tyrimo bylos pridėjo keturių atrinktų Sąjungos gamintojų nekonfidencialius klausimyno atsakymus, nekonfidencialius išankstinius raštus, kurie buvo pateikti prieš tikrinamuosius vizitus vietoje, taip pat nekonfidencialias vizitų ataskaitas (kaip ir atliekant bet kurį kitą tyrimą). Nepaisant grupės „Geely Group“ tvirtinimo, Komisija netaikė labai plačios aprėpties konfidencialumo užtikrinimo tvarkos visai Sąjungos šalių pateiktai informacijai. Į nekonfidencialią tyrimo bylą buvo įtrauktos tinkamos nekonfidencialios tokių dokumentų bylos, o bendrovė „Geely Group“ nenurodė, ko tiksliai trūko šiuose pateiktuose dokumentuose. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(50)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCME, Kinijos Vyriausybė, grupės „Geely Group“ ir „SAIC Group“ tvirtino, kad, kalbant apie priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimus, Komisija CCCME ir Kinijos Vyriausybei pateikė nepakankamai paaiškinimų ir faktinių duomenų, todėl jie negalėjo suprasti skaičiavimų ir pateikti reikšmingų pastabų. Visų pirma CCCME, Kinijos Vyriausybė ir grupė „SAIC Group“ teigė, kad Komisija nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kaip nurodžius gaminių kontrolės numerius (toliau – PKN) ir apibendrintas Sąjungos pramonės vieneto kainas bei apimtį galėtų būti atskleista atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybė, nes keturių atrinktų gamintojų duomenys pateikiami kaip apibendrintų duomenų rinkinys. Šį tvirtinimą CCCME ir Kinijos Vyriausybė pakartojo ir po galutinio faktų atskleidimo.

(51)

Todėl CCCME, Kinijos Vyriausybė ir grupė „SAIC Group“ paprašė Komisijos atskleisti: i) Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų PKN, kurie buvo naudojami kainų palyginamumui nustatyti; ii) atliekant palyginimą naudotų septynių Sąjungos pramonės PKN kiekius ir vertes pagal PKN. CCCME ir Kinijos Vyriausybė paprašė Komisijos atskleisti i) penkių palyginamų PKN priverstinio kainų mažinimo skirtumą (neįtraukiant labai panašių PKN) ir atrinktų Kinijos eksportuotojų bei atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo atitikties procentinę dalį, jei nebūtų įtraukti du labai panašūs PKN; ii) PKN elementų skirtumus ir tai, ar, siekiant atsižvelgti į skirtumus, buvo atlikti koregavimai. Panašų prašymą pateikė ir grupė „SAIC Group“. Grupė „SAIC Group“ taip pat paprašė Komisijos atskleisti: i) kiek PKN pardavė atrinkti Sąjungos gamintojai, ii) kiek iš viso PKN per tiriamąjį laikotarpį pardavė atrinkti Sąjungos gamintojai ir iii) septynių PKN, atitinkančių Kinijos PKN, kiekius ir vertes kaip viso atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje procentinę dalį. Be to, CCCME ir Kinijos Vyriausybė teigė, kad buvo žinoma, jog Sąjungos BEV gamintojų pardavimas daugiausia buvo susijęs su prabangos / aukščiausios klasės segmentais, kuriuose Kinijos gamintojų pardavimo dalis apskritai yra nereikšminga, todėl buvo būtina žinoti, kokia buvo į atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo apimtį panaši Sąjungos pardavimo apimtis, kad būtų galima įvertinti skaičiavimo tipiškumą.

(52)

Komisija atskleidė tik informaciją, kaip buvo apskaičiuotas trijų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas. Tačiau panašu, kad šios bendrovės pateikė šiuos dokumentus CCCME ir Kinijos Vyriausybei, nors ši informacija CCCME ir Kinijos Vyriausybei nebuvo atskleista. Be to, CCCME atstovavo ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie nebuvo atrinkti, todėl iš Komisijos negavo informacijos apie priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumo skaičiavimą. Be to, trys atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai iš Komisijos taip pat gavo išsamius pardavimo platintojui kainos skaičiavimus pagal kiekvieną pardavimo sandorį. Taigi pagrįsta daryti išvadą, kad šiuos duomenis atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat pateikė CCCME ir Kinijos Vyriausybei, todėl CCCME ir Kinijos Vyriausybė galėjo apskaičiuoti trijų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo apimtį ir kainas pagal PKN. Be to, kadangi Komisija atskleidė ir bendrą atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo apimtį ir vertę, CCCME ir Kinijos Vyriausybė turi galimybę atitinkamai patikrinti šiuos duomenis. Komisija taip pat atskleidė Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo atitikties procentinę dalį (t. y. atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo procentinę dalį, atitinkančią atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį). Kadangi atitiktis ir bendrai, ir pagal kiekvieną atrinktą Kinijos eksportuojantį gamintoją buvo labai didelė, o parduoti kiekvieno PKN kiekiai buvo labai skirtingi, CCCME ir Kinijos Vyriausybė neabejotinai gali suprasti, kurie Kinijos eksportuojančių gamintojų PKN buvo naudojami priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti.

(53)

Be to, atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nusiųstame atskirame faktų atskleidimo dokumente Komisija paaiškino negalėjusi atskleisti Sąjungos pramonės PKN lygmens PKN, kiekio ir kainų duomenų, nes pagal jus būtų galima išsiaiškinti atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybę. Be to, laikinojo reglamento 95 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad Sąjungos BEV rinką sudaro tik kelios gamintojų grupės. Yra nemažai viešos informacijos, taip pat labai išsami informacija apie Sąjungos BEV pramonę yra prieinama registruotiems informacijos šaltinių naudotojams už užmokestį ir CCCME, Kinijos Vyriausybė, grupė „Geely Group“ ir grupė „SAIC Group“ galėtų gauti šią informaciją. Pavyzdžiui, visų Sąjungos pramonės parduotų BEV techniniai aprašai viešai skelbiami Sąjungos gamintojų arba prekiautojų kataloguose / brošiūrose, taip pat tam tikrose duomenų bazėse, pavyzdžiui, elektrinių transporto priemonių duomenų bazėje (15). Taigi bet kuri suinteresuotoji šalis gali sudaryti visų Sąjungos pramonės ir Kinijos eksportuojančių gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamų BEV modelių PKN. Be to, kiekvieno BEV modelio pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį CCCME, Kinijos Vyriausybė, grupė „SAIC Group“ ir grupė „Geely Group“ gali išsiaiškinti pagal Europos aplinkos agentūros (EAA) skelbiamą viešai prieinamą informaciją arba registruotiems naudotojams už užmokestį prieinamos duomenų bazės „S&P Global Mobility“ duomenis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad yra daug viešai skelbiamos ir registruotiems naudotojams už užmokestį prieinamos informacijos, kyla labai didelė rizika, kad, atskleidus Sąjungos pramonės PKN ir (arba) Sąjungos pramonės pardavimo tiriamuoju laikotarpiu apimtį, taip pat palyginimui atlikti naudotų septynių Sąjungos pramonės PKN kiekį ir vertę pagal PKN, būtų atskleista atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybė.

(54)

Dėl penkių palyginamų PKN priverstinio kainų mažinimo skirtumo atskleidimo Komisija pažymėjo atskleidusi kiekvieno PKN, kuris atitiko Kinijos PKN, priverstinio kainų mažinimo skirtumą (7 PKN iš 17 PKN, pagal kuriuos Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportavo tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau Komisija nematė prasmės atskleisti tokius skaičiavimus, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką akivaizdžiai eksportavo ne tik pagal tuos penkis PKN.

(55)

Dėl skirtumų tarp PKN elementų ir to, ar siekiant atsižvelgti į šiuos skirtumus buvo atlikti koregavimai, Komisija paaiškino, kad skirtumas tarp PKN ir labai panašaus PKN buvo susijęs tik su BEV galia, t. y. galingesnės Kinijos BEV buvo lyginamos su ne tokiomis galingomis Sąjungos BEV. Komisija neatliko koregavimo, kuriuo būtų atsižvelgta į galios skirtumą, nes galingesnė BEV yra brangesnė už mažesnės galios BEV, o visos kitos PKN charakteristikos buvo tokios pačios.

(56)

Be to, Sąjungos pramonės parduotų PKN skaičius nėra aktualus skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą. Taip pat, kaip paaiškinta šio reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negali atskleisti informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu parduotus PKN.

(57)

Kalbant apie septynių PKN, atitikusių Kinijos kilmės PKN, kiekius ir vertes kaip viso atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje procentinę dalį, laikinojo reglamento 1044 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad vidutiniškai Kinijos PKN ir Sąjungos PKN atitiktis labai didelė ir yra nustatyta dėl 88 % viso atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo. Komisija pastebėjo techninę klaidą laikinojo reglamento 1044 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad atitiktis nustatyta dėl 83 %, o ne 88 % atrinktų Sąjungos gamintojų. Neįtraukus labai panašių PKN, atitiktis būtų 61 %. Šis skaičiavimas buvo atliktas dėl pardavimo apimties. Šiuo atžvilgiu pardavimo verte grindžiamas skaičiavimas yra neaktualus, nes PKN kainos skiriasi, todėl rezultatas būtų klaidinantis.

(58)

Be to, kaip pabrėžta laikinojo reglamento 1042 konstatuojamojoje dalyje, nėra visuotinai priimtinos lengvųjų automobilių segmentacijos ir nėra aišku, ką reiškia pavadinimai „bazinė klasė“, „vidutinė klasė“, „aukščiausia klasė“ ir „prabangos klasė“, kuriuos galima aiškinti labai įvairiai. Vis dėlto, siekiant aiškumo patikslinama, kad teiginys, jog Sąjungos BEV gamintojų pardavimas daugiausia susijęs su prabangos / aukščiausios klasės segmentais, kuriuose Kinijos gamintojų pardavimo apimtis yra visiškai menka, nėra faktiškai teisingas. Pavyzdžiui, duomenų bazių „LMC Automotive“ arba „S&P Global Mobility“ duomenimis, Sąjungos gamintojai, pavyzdžiui, „e.Go Mobile“, „Hyundai“, „Renault“, „Stellantis“ ir „Volkswagen“, prekiauja prekių ženklais, kurie nelaikomi prabangos / aukščiausios klasės. Be to, bendrovė „Geely“ Sąjungoje prekiavo „Polestar 2“, o „LMC Automotive“ ir „S&P Global Mobility“ šio modelio transporto priemonės priskiriamos prie aukščiausios klasės.

(59)

Galiausiai Komisija sušvelnino ne visų faktų atskleidimo poveikį, pateikdama labai išsamų taikytos metodikos vertinimą ir įvairių dalyvių, pardavimo kanalų ir pardavimo modelių, naudotų tiriamuoju laikotarpiu, analizę. Kaip paaiškinta pirmiau, papildomos informacijos nebuvo galima atskleisti dėl rizikos, kad bus atskleista Sąjungos gamintojų tapatybė. Šis požiūris yra pagrįstas, nes Sąjungos BEV rinka yra atvira ir skaidri, o visi rinkos dalyviai turi gerai išplėtotus rinkodaros pajėgumus, kuriuos pasitelkdami jie gali nagrinėti savo konkurentų modelius. Dėl šių priežasčių negalima atskleisti išsamesnės su priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimu susijusios informacijos (pvz., PKN).

(60)

Todėl šie prašymai buvo atmesti.

(61)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ nurodė negavusi informacijos apie dėl jos atliktą individualaus priverstinio kainų mažinimo skirtumo apskaičiavimą.

(62)

Komisija nėra teisiškai įpareigota apskaičiuoti kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra žalos rodiklis, todėl skaičiuojant žalą pakanka apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo vidutinį svertinį skirtumą. Šis skirtumas skiriasi nuo žalos skirtumo (priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo), kuris turi būti apskaičiuojamas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui, kai muitas nustatomas remiantis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(63)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą Komisija naudojo PKN, kurie skyrėsi nuo tų, kuriuos Komisija buvo nurodžiusi naudoti grupei „Geely Group“, ir Komisija nepateikė jokio paaiškinimo dėl naujų PKN aprėpties.

(64)

Tačiau priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti Komisija nenaudojo kitų PKN nei tie, kuriuos prašė naudoti atrinktų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų. Komisija paprasčiausiai kiekvieną PKN pakeitė PKN1, PKN2 ir t. t., kad neatskleistų tikslių PKN, kurie buvo naudojami priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, taip apsaugodama atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybę, kaip paaiškinta šio reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad galutiniame faktų atskleidime nebuvo nurodyti esminiai faktai, kuriais buvo grindžiamos Komisijos išvados dėl subsidijavimo ir dėl jo žalos grėsmės, visų pirma susiję su i) įtariamu lengvatiniu skolinimu, ii) įtariamu žaliavų tiekimu ir iii) žemės naudojimo teisių suteikimu už mažesnį nei tinkamas atlygį, iv) faktiniu pagrindu, kuriuo grindžiamas šio reglamento 771 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos teiginys, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kiekiai būtų buvę visiškai kitokie ir dideli, jeigu nebūtų buvęs vykdomas Kinijos kilmės BEV importas, v) metodu, kurį taikydama Komisija filtravo EEE duomenis ir juos suskirstė į Kinijos BEV prekės ženklų importo ir pačios Sąjungos pramonės vykdomo importo kategorijas bei įvertino BEV kilmę; pagrindu, kuriuo remdamasi Komisija suskirstė EEE duomenis į nagrinėjamojo produkto ir nenagarinėjamo produkto duomenų kategorijas; pagrindu, kuriuo remiantis bendrovės „Tesla“ Y modelio gamyba buvo suskirstyta į ES ir ne ES vykdomos gamybos kategorijas, vi) faktiniu pagrindu, kuriuo remdamasi Komisija nustatė, kad „Sąjungos pramonės padėtis blogės, nes artimiausioje ateityje didės subsidijuojamas importas iš Kinijos, dėl kurio priverstinai mažinamos kainos“, vii) faktiniu pagrindu, kuriuo Komisija rėmėsi atlikdama nepriskyrimo analizę, siekdama atmesti a) pačios Sąjungos pramonės vykdomą importą, b) Sąjungos pramonės vidaus konkurenciją ir c) Sąjungos pramonės perėjimą nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių prie BEV, taip pat kitus žinomi veiksnius, darančius neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, ir viii) faktiniu pagrindu, kuriuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad bet koks dėl reguliavimo klausimų įvykęs sąnaudų padidėjimas poveikį Sąjungos pramonei turėjo tik praeityje.

(66)

Galutinio faktų atskleidimo metu Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie savo išvadas bendrųjų faktų atskleidimo dokumente ir pateikė išsamią informaciją apie metodiką ir atrinktų ir individualiai nagrinėtų bendrovių subsidijų normų skaičiavimus, įskaitant išsamią informaciją apie imties sudarymą, lengvatinį skolinimą, žaliavų tiekimą ir žemės naudojimo teisių suteikimą už mažesnį nei tinkamas atlygį. Išsami gautų su šiomis subsidijų schemomis susijusių pastabų apžvalga pateikiama 3.5 ir 3.7 skirsniuose.

(67)

Dėl iv punkto Komisija šio reglamento 771 konstatuojamojoje dalyje nurodė nesutinkanti, kad kainos būtų buvę smukdomos, jei importas iš Kinijos nebūtų buvęs vykdomas, ir taip pat nurodė, kad buvo akivaizdu, jog Sąjungos rinka būtų buvusi visiškai kitokia, jeigu joje nebūtų buvę didelio subsidijuoto importo iš Kinijos tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Iš tiesų, jeigu nebūtų buvę nesąžiningos Kinijos konkurencijos, Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje būtų pardavusi daug daugiau BEV (pažymėtina, kad subsidijuoto importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nepagrįstai padidėjo Sąjungos pramonės pardavimo nenaudai, Kinija pardavinėjo panašias BEV kaip Sąjungos pramonė, nes, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 1031 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu kiekvieno eksportuojančio gamintojo atveju Kinijos PKN ir Sąjungos PKN sutapo daugiau kaip 90 %), o dėl to Sąjungos pramonė būtų galėjusi sumažinti vieneto sąnaudas pasinaudodama daug geresnėmis galimybėmis paskirstyti savo pastoviąsias sąnaudas didesniam parduotų vienetų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje vyksta perėjimas nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių prie BEV, Sąjungos gamintojai būtų galėję nustatyti pelningesnes kainas.

(68)

Kalbant apie v punktą, šie aspektai buvo aptarti šio reglamento 716 ir 717 konstatuojamosiose dalyse.

(69)

Kalbant apie vi punktą, kaip paaiškinta šio reglamento 1023 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų Komisija, įvertinusi kelias priemones, rodančias tolesnio reikšmingo importo padidėjimo tikimybę (laikinojo reglamento 1113–1118 konstatuojamosios dalys), Sąjungos pramonės patrauklumą (laikinojo reglamento 1119–1129 konstatuojamosios dalys) ir tikėtiną importo iš Kinijos rinkos dalių Sąjungos rinkoje raidą (laikinojo reglamento 1130–1137 konstatuojamosios dalys) padarė išvadą, kad importas iš Kinijos padidėtų. Be to, laikinojo reglamento 1138 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 1126 ir 1127 konstatuojamosiose dalyse, tikėtina, jog artimiausioje ateityje daugiausia didės Kinijos prekių ženklų rinkos dalys, įvertinusi didelį skaičių Kinijos eksportuojančių gamintojų pranešimų apie naujų BEV modelių pateikimą Sąjungos rinkai, o Sąjungos pirminės įrangos (vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių) gamintojai, pereinantys prie BEV gamybos, nepaskelbė jokių svarbių planų importuoti BEV iš Kinijos ir dauguma jų turėjo po vieną BEV modelį arba prekių ženklą, kuris buvo importuojamas iš Kinijos gerokai mažesne apimtimi, palyginti su jų gamyba Sąjungoje. Be to, kaip nustatyta laikinojo reglamento 1157–1159 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos BEV atsargos Sąjungoje yra svarbus būsimo Kinijos BEV spaudimo Sąjungos pramonei rodiklis, nes akivaizdu, kad šie kiekiai daugiausia skirti parduoti Sąjungos rinkoje.

(70)

Be to, padidėjus importo iš Kinijos rinkos daliai, sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir padidėjo vieneto sąnaudos. Tačiau norėdama konkuruoti su Kinijos kilmės BEV, Sąjungos pramonė turėtų sumažinti kainas, todėl jos finansiniai nuostoliai padidėtų. Be to, pramonė, kuri nuolat praranda rinkos dalį ir patiria vis didėjančių finansinių nuostolių, negalės toliau investuoti ir taip pat negalės pristatyti naujų BEV modelių Sąjungos rinkoje. Todėl Sąjungos pramonės padėtis blogės, nes artimiausioje ateityje didės subsidijuojamas importas iš Kinijos, dėl kurio priverstinai mažinamos kainos.

(71)

Dėl vii punkto, pačios Sąjungos pramonės vykdomas importas, kaip žalos Sąjungos pramonei grėsmę keliantis veiksnys, buvo aptartas laikinojo reglamento 1213 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 1218 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant tiksliau, šio reglamento 1218 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė laikinojo reglamento 1212–1214 konstatuojamosiose dalyse atlikusi pačių Sąjungos gamintojų vykdomo importo analizę ir laikinojo reglamento atitinkamai 1132 ir 1134 konstatuojamųjų dalių 12a ir 12b lentelėse pateikė i) Kinijos eksportuojančių gamintojų, susijusių su Sąjungos pirminės įrangos (vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių) gamintojais, pereinančiais prie BEV gamybos, ii) bendrovės „Tesla“ ir iii) viso kito Kinijos importo rinkos dalies pasiskirstymo duomenis. Komisija taip pat paaiškino, kad šią analizę reikėtų vertinti kartu su šio reglamento 13 lentelėje pateiktais duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad pagal teisinį standartą dėl priežastinio ryšio reikalaujama, kad visas nagrinėjamosios šalies kilmės importas būtų vertinamas bendrai. Būtent tai Komisija padarė laikinojo reglamento 6.1 skirsnyje. Be to, kad nustatytų importo iš Kinijos profilio pokyčius, Komisija importą iš Kinijos suskirstė naudodama, inter alia, laikinojo reglamento 12a ir 12b lentelių ir šio reglamento 13 lentelės duomenis. Komisija padarė išvadą, kad Kinijos prekių ženklų importas tampa vis svarbesnis ir kad pardavimas Sąjungos rinkoje veikiausiai didės dėl turimų atsargų ir pranešimų apie importo Sąjungos rinkoje padidėjimą laikotarpiu po TL ir vėliau ateinančiais metais. Šią išvadą taip pat patvirtino laikotarpio po TL duomenys, iš kurių matyti, kad Kinijos prekių ženklų importas 2024 m. antrąjį ketvirtį gerokai padidėjo ir siekė 14,1 %, o visas kitas importas iš Kinijos sumažėjo, kaip parodyta šio reglamento 10 lentelėje. Taigi Komisija tinkamai išnagrinėjo pačių Sąjungos gamintojų vykdomą importą ir padarė išvadą, kad šis importas greičiausiai neprisidėtų prie materialinės žalos grėsmės.

(72)

Be to, Sąjungos pramonės vidaus konkurencija, kaip žalos Sąjungos pramonei grėsmę keliantis veiksnys, buvo aptarta šio reglamento 1225 ir 1227 konstatuojamosiose dalyse. Visų pirma Komisija paaiškino, kad nors CCCME ir Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų dėl to, kaip Sąjungos pramonės vidaus konkurencija darė arba galėjo daryti neigiamą poveikį Sąjungos gamintojams, bet kuriuo atveju tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar BEV importas iš Kinijos yra subsidijuojamas ir kelia grėsmę Sąjungos pramonei ir ar kompensacinių priemonių nustatymas, jei būtų įvykdytos tam būtinos teisinės sąlygos, atitiktų Sąjungos interesus. Komisija taip pat paaiškino, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėja dėl nesąžiningos išorės konkurencijos su subsidijuojamu importu iš Kinijos, dėl kurio kyla materialinės žalos grėsmė. Atliekant šį tyrimą Sąjungos gamintojų konkurencija Sąjungos rinkoje nevertinta, nes išvados susijusios su visa Sąjungos pramone. Be to, Komisija pažymėjo, kad CCCME ir Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonės vidaus konkurencija prisidėjo prie bet kokios žalos Sąjungos pramonei arba kuriuo nors atveju susilpnino ryšį tarp subsidijuojamo importo iš Kinijos ir žalos grėsmės.

(73)

Be to, Sąjungos pramonės perėjimas nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių prie BEV buvo paaiškintas šio reglamento 1232–1234 konstatuojamosiose dalyse. Visų pirma Komisija nurodė, kad perėjimas nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių prie BEV suformuoja pagrindinį kontekstą visai žalos grėsmės, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizei. Šis perėjimas vyksta ir turėtų vykti iki 2035 m. Perėjimas buvo svarbi Komisijos žaliojo kurso dalis siekiant išmetamo CO2 kiekio tikslų. Sąjungos gamintojai parengė išsamias strategijas, apimančias didžiulių investicijų planų įgyvendinimą, siekdami laikytis atitinkamų teisės aktų šiems tikslams pasiekti. Todėl perėjimas yra labai svarbus Sąjungos pramonės ateičiai. Be to, Sąjungos rinkos perėjimas nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių prie BEV yra Sąjungos automobilių pramonės reguliavimo sistemos dalis. Sąjungos transporto priemonių gamintojai turi laikytis šios reguliavimo sistemos ir kitų teisės aktų. Negalima laikyti, kad tokia reguliavimo sistema kelia žalos grėsmę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį. Priešingai, tai pagrindas, kuriuo remiantis atliekamas žalos grėsmės vertinimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį. Iš tiesų Komisija padarė išvadą, kad neišvengiamą grėsmę Sąjungos pramonei kelia ne pats perėjimas, o subsidijuojamas importas iš Kinijos, keliantis grėsmę pereinamojo laikotarpio proceso įgyvendinimui.

(74)

Kalbant apie viii punktą, Komisija šio reglamento 1229 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad ji laikėsi nuomonės, jog bet koks sąnaudų padidėjimas dėl reguliavimo problemų būtų turėjęs įtakos Sąjungos pramonei. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šis veiksnys keltų žalos Sąjungos pramonei grėsmę po tiriamojo laikotarpio. Be to, nors kai kurie Sąjungos gamintojai pradėjo investuoti į BEV gamybą prieš nagrinėjamąjį laikotarpį, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 996 konstatuojamojoje dalyje, didžiausias investicijas į BEV gamybą buvo pradėta įgyvendinti paskelbus Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 (16), kuris vėliau buvo iš dalies pakeistas Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/851 (17). Kaip parodyta laikinojo reglamento 1 lentelėje, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (t. y. 2020 m.) tik 5,4 % Sąjungos keleivinių transporto priemonių rinkos perėjo prie BEV. Reglamente (ES) 2019/631 buvo nustatytas reikalavimas, kad Sąjungos keleivinių automobilių gamintojai padidintų Sąjungos rinkoje skirtų parduoti BEV gamybą ir sumažintų vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių gamybą. Kaip nurodyta šio reglamento 1229 konstatuojamojoje dalyje, nors perėjimas prie elektrifikacijos yra privalomas pagal teisės aktus, dėl to savaime neatsiranda grėsmė Sąjungos pramonei, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį, nes, kaip ir bet kuris pramonės sektorius, BEV gamintojai turi prisitaikyti prie galiojančios reguliavimo sistemos. Iš tiesų ši reguliavimo sistema yra pagrindas, kuriuo remiantis atliekamas žalos grėsmės vertinimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį. Be to, nors įvairių reguliavimo sistemos nuostatų laikytasi ir laikotarpiu po TL, CCCME ir Kinijos Vyriausybė neįvardijo jokių naujų svarbių nuostatų, dėl kurių Sąjungos pramonė patirtų žalos grėsmę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį. Priešingai, Komisija nustatė, kad grėsmę Sąjungos BEV pramonės gyvybingumui kelia būtent subsidijuojamas importas. Be sąžiningų rinkos sąlygų Sąjungos gamintojai negalės užtikrinti reikiamos masto ekonomijos.

(75)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į faktinius pagrindus, kuriais Komisija rėmėsi du kartus atmesdama ir (arba) neatsižvelgdama į Leveno katalikiškojo universiteto (Katholieke Universiteit Leuven) ir Ekonominės politikos tyrimų centro (Centre of Economic Policy Research) profesorių parengtą ekonominę analizę, kurią CCCME pateikė 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2024 m. liepos 19 d., ir nuspręsdama jos nenagrinėti.

(76)

Laikinojo reglamento 1252 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktoje ataskaitoje padaryta išvada, kad Kinijos BEV importas yra būtinas Sąjungos BEV rinkai, Sąjungos BEV gamintojams ir vartotojams bei visai Sąjungai, nes šis importas yra būtinas siekiant išlaikyti konkurenciją ir inovacijas Sąjungoje, paspartinti įperkamų BEV prieinamumą vidutiniams vartotojams ir užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato srities tikslai. Be to, laikinojo reglamento 1253 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad nepaisant 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktos ataskaitos autoritetingos ir objektyvios vertės, Komisija pažymėjo, kad kompensaciniais muitais siekiama ne sustabdyti BEV importą iš Kinijos, o atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje, kurios buvo iškraipytos dėl subsidijuojamo importo iš Kinijos mažomis kainomis. Todėl Komisija atsižvelgė į pagrindinį tos ataskaitos tikslą. Be to, visa ataskaita buvo pateikta kaip neskelbtina, o nekonfidenciali buvo tik jos santrauka. Galiausiai ataskaitoje buvo pateikta abiejų profesorių nuomonė ir nurodyti keli 1951–2020 m. laikotarpiu parengti moksliniai straipsniai ir knygos. Nė vienas iš tų straipsnių ar knygų nebuvo konkrečiai susijęs su Sąjungos ir Kinijos BEV pramone nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(77)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ji pakankamai ištyrė ir išnagrinėjo tose ataskaitose pateiktus argumentus, net jeigu daugeliu atvejų šie argumentai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais arba nebuvo nurodytas joks tinkamas šaltinis. Siekiant aiškumo ir vertinant išsamiau, ataskaitoje teigiama, kad Kinijos BEV importas į Sąjungą didėja ne dėl įtariamų subsidijų, nes a) didžiąją dalį BEV importo į ES vykdo pačios ES pramonės įmonės, b) Kinija turi ilgalaikės patirties, susijusios su buitinės elektronikos gaminiuose naudojamomis baterijomis, c) importas iš Kinijos atspindi technologijų ciklo būklę, d) baterijų gamybos reikšmė BEV pramonės sėkmingumui yra laikina.

(78)

Laikinojo reglamento 3 skirsnyje ir šio reglamento 3 skirsnyje Komisija įrodė, kad Kinijos kilmės BEV yra subsidijuojamos. Kalbant apie a punktą Komisija laikinojo reglamento 998 konstatuojamojoje dalyje paaiškino, kad kai kurie Sąjungos gamintojai importavo BEV iš Kinijos. Be to, pačios Sąjungos pramonės vykdomas importas, kaip žalos Sąjungos pramonei grėsmę keliantis veiksnys, buvo aptartas laikinojo reglamento 1213 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 1183 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant tiksliau, šio reglamento 1183 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė laikinojo reglamento 1212–1214 konstatuojamosiose dalyse atlikusi pačių Sąjungos gamintojų vykdomo importo analizę ir laikinojo reglamento atitinkamai 1132 ir 1134 konstatuojamųjų dalių 12a ir 12b lentelėse pateikė i) Kinijos eksportuojančių gamintojų, susijusių su Sąjungos pirminės įrangos (vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių) gamintojais, pereinančiais prie BEV gamybos, ii) bendrovės „Tesla“ ir iii) viso kito Kinijos importo rinkos dalies pasiskirstymo duomenis. Komisija taip pat paaiškino, kad šią analizę reikėtų vertinti kartu su šio reglamento 13 lentelėje pateiktais duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad pagal teisinį standartą dėl priežastinio ryšio reikalaujama, kad visas nagrinėjamosios šalies kilmės importas būtų vertinamas bendrai. Būtent tai Komisija padarė laikinojo reglamento 6.1 skirsnyje. Be to, kad nustatytų importo iš Kinijos profilio pokyčius, Komisija importą iš Kinijos suskirstė naudodama, inter alia, laikinojo reglamento 12a ir 12b lentelių ir šio reglamento 13 lentelės duomenis. Komisija padarė išvadą, kad Kinijos prekių ženklų importas tampa vis svarbesnis ir kad pardavimas Sąjungos rinkoje veikiausiai didės dėl turimų atsargų ir pranešimų apie importo Sąjungos rinkoje padidėjimą laikotarpiu po TL ir vėliau ateinančiais metais. Šią išvadą taip pat patvirtino laikotarpio po TL duomenys, iš kurių matyti, kad Kinijos prekių ženklų importas 2024 m. antrąjį ketvirtį gerokai padidėjo ir siekė 14,1 %, o visas kitas importas iš Kinijos sumažėjo, kaip parodyta šio reglamento 10 lentelėje. Taigi Komisija tinkamai išnagrinėjo pačių Sąjungos gamintojų vykdomą importą ir padarė išvadą, kad šis importas greičiausiai neprisidėtų prie materialinės žalos grėsmės.

(79)

Kalbant apie b, c ir d punktus, tai, kad Kinija turi ilgalaikės patirties, susijusios su buitinės elektronikos gaminiuose naudojamomis baterijomis, nėra aktualu. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 3 skirsnyje ir šiame reglamente, BEV baterijas subsidijuoja Kinijos Vyriausybė.

(80)

Be to, ataskaitoje teigiama, kad žalos grėsmės nebuvo, nes a) laikini perteklinės gamybos atvejai yra normalūs reiškiniai, b) kadangi BEV gamybos pajėgumai yra dinamiški, jų negalima vertinti atskirai nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių gamybos pajėgumų, c) didelis rinkos segmentavimas mažina konkurencijos poveikį, d) skirtumai tarp modelių kainų atsiranda dėl daugybės veiksnių, tačiau iš Kinijos importuojamų BEV kainos nėra sistemingai mažesnės už ES gaminamų BEV kainas, e) BEV skverbtis į rinką atitinka nuspėjamus naujų technologijų modelius ir galiausiai – Kinijos investicijas Europoje, f) dėl didelės apimties tinklo poveikio įkrovimo infrastruktūrai reikia sparčiai diegti BEV, g) dėl pasaulinių BEV komponentų vertės grandinių išvystyta Kinijos rinka yra naudinga ES gamintojams.

(81)

Laikinojo reglamento 5 skirsnyje ir šio reglamento 5 skirsnyje Komisija įrodė, kad žalos grėsmės tikrai esama. Ši išvada buvo padaryta įvertinus pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nurodytus veiksnius, kaip paaiškinta pagrindinio reglamento 1105 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Be to, Komisija laikinajame reglamente ir šiame reglamente nagrinėjo pajėgumų, segmentacijos, kainų skirtumo (t. y. priverstinio kainų mažinimo skirtumo) klausimus. Be to, Komisija nemano, kad dideli nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra laikini, o CCCME šiuo klausimu nepateikė jokių įrodymų. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 1142 konstatuojamojoje dalyje, Komisija BEV pajėgumų nevertino atskirai nuo vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių pajėgumų. Be to, Kinijos eksportuojančių gamintojų būsimos investicijos Sąjungoje šiame tyrime nenagrinėjamos, nes šio tyrimo tikslas yra suvienodinti sąlygas Sąjungos rinkoje. Komisija įkrovimo infrastruktūros klausimą taip pat nagrinėjo laikinojo reglamento 7 skirsnyje. Galiausiai nustačius priemones nei BEV, nei Sąjungos pramonei reikalingų dalių importas iš Kinijos nebus sustabdytas.

(83)

Galiausiai ataskaitoje teigiama, kad priemonės, kuriomis siekiama apriboti Kinijos kilmės BEV importą, neatitiktų Sąjungos interesų, nes BEV taikant importo ribojimus būtų a) nepaisoma svarbios naudos aplinkai, b) mažinama statinė kainų konkurencija, c) mažinama dinaminė konkurencija ir d) ribojamos įmonių paskatos diegti inovacijas.

(84)

Kaip paaiškinta šio reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje, kompensacinės priemonės importo iš Kinijos nesustabdys. Taip bus tik atkurtos vienodos sąlygos Sąjungos rinkoje.

(85)

2024 m. liepos 19 d. ataskaitoje buvo pateiktos pastabos dėl laikinajame reglamente nustatytų faktų. Ataskaitoje minimi trys šaltiniai, t. y. 2023 m. gruodžio 20 d. ataskaita ir du moksliniai straipsniai, parengti atitinkamai 2016 ir 2023 m.

(86)

Ataskaitoje teigiama, kad nurodytas kainų skirtumas buvo per didelis ir kad tai nėra įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad buvo vykdomas priverstinis kainų mažinimas, nes a) stebimos skirtingos charakteristikos, b) vertinami skirtingi rinkos segmentai, c) skiriasi Sąjungos įmonių prekės ženklų vertė, d) Sąjungos įmonės vertina senuosius prekiautojus, e) nauji rinkos dalyviai taiko specialias kainas, f) skiriasi gamybos sąnaudos, g) atranka buvo vykdoma laikantis selektyvaus požiūrio.

(87)

a, b, c ir d punktai buvo aptarti laikinojo reglamento 1022–1049 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 748–831 konstatuojamosiose dalyse. Be to, kalbant apie e punktą, tai, kad nauji rinkos dalyviai paprastai patenka į rinką siūlydami mažesnes nei rinkoje įsitvirtinusių įmonių kainas, neturi reikšmės. Svarbu tai, kad Kinijos kilmės BEV yra subsidijuojamos ir kelia grėsmę Sąjungos rinkai. Be to, tai, kad Kinijos gamybos sąnaudos yra mažesnės, taip pat neturi reikšmės, nes panašu, kad mažesnės sąnaudos yra susijusios su gaunamomis subsidijomis. Galiausiai Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka nebuvo vykdoma laikantis selektyvaus požiūrio ir šis klausimas jau buvo kelis kartus aptartas tiek laikinajame reglamente, tiek šiame reglamente.

(88)

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nurodytas per didelis importo iš Kinijos augimas ir kad importas toliau nedidės. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta šio reglamento 13 lentelėje, 2024 m. antrąjį ketvirtį Kinijos prekės ženklų BEV importo rinkos dalis jau siekė 14,1 %.

(89)

Be to, ataskaitoje teigiama, kad argumentas dėl perteklinių pajėgumų nėra svarbus, nes a) tiek Sąjungos, tiek Kinijos gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų, tačiau tai neturi įtakos sprendimams dėl kainodaros ir eksporto, b) palyginti su BEV rinkos dydžiu, tiek Sąjungos, tiek Kinijos gamintojų vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių ir BEV gamybos pajėgumai vidutinės trukmės laikotarpiu yra beveik neriboti.

(90)

Komisija griežtai nesutiko, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų pertekliniai pajėgumai nėra svarbūs. Be to, tai, kad Sąjungos pramonė tariamai turi perteklinių pajėgumų (šį tvirtinimą Komisija atmetė šio reglamento 845 konstatuojamojoje dalyje), nėra aktualu, nes Sąjungos pramonė Kinijos vidaus pramonei nekelia žalos grėsmės. Sąjungos pramonės gaminamų BEV eksportas į Kiniją yra labai mažas. Be to, kadangi šis tyrimas yra susijęs tik su BEV, Komisija yra teisiškai įpareigota tirti BEV, o ne vidaus degimo varikliu varomas transporto priemones. Komisija vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių gamybos pajėgumus Kinijoje vertino kaip alternatyvų BEV nepanaudotų pajėgumų apskaičiavimą (žr. laikinojo reglamento 1142 konstatuojamąją dalį).

(91)

Be to, ataskaitoje taip pat teigiama, kad a) Kinijos BEV eksportas nėra labai didelis, b) Sąjungos gamintojų eksporto apimtis sparčiai didėja, c) Kinijos gamintojai nesiekia įsitvirtinti eksporto rinkose.

(92)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Akivaizdu, kad importo iš Kinijos rinkos dalis, kuri, kaip nurodyta laikinojo reglamento 2a lentelėje, tiriamuoju laikotarpiu siekė 25,0 %, yra reikšminga. Sąjungos pramonės eksportas aptartas laikinojo reglamento 6.2.2 skirsnyje. Be to, tai, kad Kinija orientuojasi į eksporto rinką, taip pat buvo aptarta laikinojo reglamento 1114–1118 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 1031–1043 konstatuojamosiose dalyse.

(93)

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad a) galimos subsidijos Kinijos įmonėms turėtų būti lyginamos su galimomis subsidijomis Sąjungos įmonėms ir b) subsidijos Kinijos BEV gamintojams greičiausiai yra pervertinamos.

(94)

a punktas buvo aptartas laikinojo reglamento 1262 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie b punktą, Komisija laikinojo reglamento 3 skirsnyje ir šio reglamento 3 skirsnyje išsamiai paaiškino, kaip buvo apskaičiuotos subsidijos, o išsamūs skaičiavimai buvo atskleisti atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie turėjo galimybę pateikti pastabas.

(95)

Be to, ataskaitoje buvo pakartoti argumentai dėl Sąjungos interesų, kurie išdėstyti šio reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje.

(96)

CCCME nepabrėžė, kurių konkrečių šiose ataskaitose pateiktų klausimų Komisija tiesiogiai ar netiesiogiai neišnagrinėjo nei laikinajame reglamente, nei šiame reglamente. Todėl, atsižvelgdama į šio reglamento 76–95 konstatuojamosiose dalyse pateiktus paaiškinimus, Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindiniai abiejų ataskaitų aspektai buvo tiesiogiai arba netiesiogiai išnagrinėti laikinajame reglamente ir (arba) šiame reglamente.

(97)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad nebuvo aišku, kaip Komisija apskaičiavo gamybos apimtį tiriamuoju laikotarpiu, nes PRODCOM duomenys nebuvo skelbiami kas mėnesį. CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad nebuvo pateikta jokios informacijos apie Komisijos nurodytus viešai prieinamus šaltinius.

(98)

Į šį tvirtinimą atsakyta šio reglamento 689 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija negalėjo atskleisti, kuria Sąjungos gamintojo interneto svetaine ji naudojosi šiuo tikslu, nes taip būtų atskleidusi, kuris Sąjungos gamintojas bendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(99)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad viso tyrimo metu Komisija nesudarė galimybių kitoms suinteresuotosioms šalims sparčiai ir laiku susipažinti su suinteresuotųjų šalių pateikta informacija.

(100)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Dėl tam tikroms šalims suteikto anonimiškumo Komisija turėjo atidžiai tikrinti šalių teikiamą informaciją, siekdama užtikrinti, kad netyčia nebūtų atskleista Sąjungos gamintojų tapatybė. Šiam procesui reikėjo daug laiko. Be to, tuo metu, kai Komisija atskleidė savo išvadas, nekonfidenciali tyrimo byla buvo visiškai atnaujinta, o CCCME ir Kinijos Vyriausybė turėjo daug laiko pastaboms pateikti. Tai taip pat matyti iš labai didelio CCCME ir Kinijos Vyriausybės pastabų, kurios buvo pateiktos po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo, kiekio.

(101)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir Kinijos Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad Komisija Sąjungos gamintojams suteikė pernelyg didelį konfidencialumą. Šios šalys taip pat tvirtino, kad i) atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktų nekonfidencialių laikotarpio po TL duomenų santraukų nekonfidencialioje byloje nebuvo ir ii) vietoje jų Komisija parengė konsoliduotą nekonfidencialią atsakymų į laikotarpiu po TL pateiktus klausimynus santrauką.

(102)

Į laikotarpio po TL klausimyną nebuvo įtrauktas aprašomasis klausimynas, kuris buvo pateiktas pradiniame klausimyne. Be to, remdamasi nekonfidencialiuose pradinio klausimyno atsakymuose pateiktomis programos „Excel“ lentelėmis, siekdama apsaugoti atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybės anonimiškumą, Komisija nusprendė į nekonfidencialią tyrimo bylą įtraukti konsoliduotą pagrindinės informacijos, kurią buvo prašoma pateikti klausimyno „Excel“ lentelėse, nekonfidencialią versiją (t. y. apibendrintus visų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis), kurioje buvo naudojami indeksai.

(103)

CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nepateikė pakankamai išsamios informacijos ir pakankamai išsamių paaiškinimų dėl pagrindinių esminių faktinių ir teisinių klausimų, susijusių su išvadomis dėl žalingo subsidijavimo, neatsakė į CCCME pastabas ir nenurodė pateiktų argumentų atmetimo priežasčių. CCCME teigimu, nebuvo išspręsti toliau nurodyti klausimai arba nebuvo pateikta pakankamai įrodymų ar paaiškinimų: i) sprendimo neįtraukti bendrovės „Tesla (Shanghai)“ į atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupę ir patenkinti jos prašymą atlikti individualų nagrinėjimą vėlyvame tyrimo etape priežastys; ii) Sąjungos BEV pramonės sudėtis, Sąjungos pramonės bendradarbiavimo lygis, PĮG gamintojų reikšmė ir svarba Sąjungos pramonei, taip pat įvairių Sąjungos gamintojų perėjimo nuo vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių prie BEV mastas; iii) priverstinio kainų mažinimo analizės ir Kinijos BEV kainų, kurios yra 30 % mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, vertinimo reikšmė ir svarba nustatant, kad kainos buvo smukdomos.

(104)

Priežastys, dėl kurių bendrovė „Tesla (Shanghai)“ nebuvo įtraukta į atrinktų eksportuojančių gamintojų grupę ir nuspręsta atlikti šios bendrovės individualų nagrinėjimą, išdėstytos 1.5.3 ir 1.6 skirsniuose.

(105)

ii ir iii punktai buvo aptarti šio reglamento 682 ir 793 konstatuojamosiose dalyse.

(106)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad buvo pažeistos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Visų pirma Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į Kinijos Vyriausybės ir kitų šalių pateiktus argumentus ir įrodymus.

(107)

Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas ir kad tai buvo bendro pobūdžio pastaba be konkrečių įrodymų. Komisija pakartojo, kad ji atsižvelgė į visas šalių pateiktas pastabas. Visas tyrimas buvo vykdomas visiškai skaidriai ir visos šalys visos procedūros metu turėjo kelias galimybes pateikti duomenis, argumentus ir įrodymus. Komisija paprašė reikiamų duomenų, išsiuntė raštus dėl informacijos neišsamumo, atliko daugiau kaip šimto bendrovių patikrinimus vietoje ir atskleidė visus aktualius skaičiavimus. Į šalių pastabas buvo atsižvelgta ir Komisija galėjo tinkamai pagrįstais atvejais pakoreguoti savo išvadas. Todėl šis tvirtinimas, kuris buvo nepagrįstas, bendro pobūdžio ir neatitiko tikrovės atliekant tyrimą, buvo atmestas.

(108)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad nekonfidencialios informacijos byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Komisija ir Sąjungos pramonė bendravo dėl atnaujintų Komisijos prašymų pateikti 2024 m. I ketv. duomenis ir jų gavimo. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad ji buvo nustebinta dėl to, kad Sąjungos pramonei buvo suteikta ypatinga teisė pateikti informaciją iki paskutinės minutės ir kad jos duomenys buvo priimti tokiu vėlyvu tyrimo etapu, o tai labai skyrėsi nuo padėties, kai Komisija tiesmukai ir nepaaiškinusi atmetė tinkamai pagrįstą Kinijos Vyriausybės prašymą suplanuoti klausymą po rašytinių pastabų pateikimo ir nustatė griežtą 10 dienų terminą, per kurį Kinijos Vyriausybė turėjo pateikti pastabas dėl 177 puslapių bendrųjų faktų atskleidimo dokumento, pateikti klausymui parengtą pranešimą ir sudalyvauti klausyme. Iš pirmiau nurodytų faktų taip pat matyti, kad Kinijos suinteresuotosioms šalims buvo neteisėtai nesuteikta visavertė ir tinkama galimybė pasinaudoti savo teisėmis į gynybą, taip pažeidžiant Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 12.1, 12.1.2, 12.3 ir 12.4.1 dalis.

(109)

Atitinkama informacija buvo pateikta 2024 m. rugpjūčio 29 d. (18), t. y. kai tik Komisija turėjo visus prašomus duomenis. Be to, 2024 m. rugsėjo 9 d. nekonfidencialioje tyrimo byloje Komisija atnaujino pranešimą, pridedamą prie bylos dokumentų, įtraukdama laikotarpio po TL ketvirčių duomenis (19).

(110)

Be to, Komisija galėjo priimti trūkstamus atitinkamo Sąjungos gamintojo duomenis, nes ši informacija netrukdė užbaigti tyrimą laikantis teisės aktuose nustatytų terminų. Tokios aplinkybės gerokai skyrėsi nuo sutikimo pratęsti laikotarpį, per kurį turėjo būti surengti klausymai. Be to, nors Kinijos Vyriausybė skundėsi, kad 10 dienų laikotarpis pastaboms dėl bendrųjų faktų atskleidimo dokumento pateikti buvo nepakankamas, Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybei pavyko pateikti gana išsamių pastabų (Kinijos Vyriausybės pastabos buvo pateiktos 151 puslapio dokumente). Kinijos Vyriausybė neįrodė, kaip jos pastabų pateikimas per prašomą laikotarpį būtų sutrukdęs jai pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl Komisija nesutiko, kad Kinijos suinteresuotosioms šalims buvo neteisėtai ir diskriminuojant atimta visavertė ir tinkama galimybė pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

(111)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCME, Kinijos Vyriausybė ir grupė „Geely Group“ tvirtino, kad tyrimo produkto apibrėžtoji sritis buvo neteisėtai ir pavėluotai išplėsta įtraukiant elektrines transporto priemones, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, apie tai nebuvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir nesuteikta galimybė pateikti pastabų dėl numatomo pakeitimo, o tai turėjo įtakos suinteresuotųjų šalių teisėms į tinkamą procesą. CCCME ir Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad i) pranešime apie tyrimo inicijavimą arba tyrimo inicijavimo dokumente nebuvo minima vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, nors tyrimo inicijavimo dokumente buvo aiškiai minimas transporto priemonių įkrovimas, ii) BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, nuvažiuojamas atstumas yra panašus į vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių nuvažiuojamą atstumą, o BEV, kuriose neįdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, nuvažiuojamas atstumas yra daug mažesnis nei vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių nuvažiuojamas atstumas, iii) į Kinijos eksportuotojams ir Sąjungos pramonei skirtame klausimyne pateiktą produkto kontrolės numerį (PKN) ir produkto savybes nebuvo įtraukta nuoroda į vidaus degimo technologiją, padedančią nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, ir nebuvo atsižvelgta į specifines šių transporto priemonių savybes, iv) nėra informacijos apie tai, kaip Komisija gavo arba įvertino šių BEV duomenis, nes nė vienas atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas negamino ir neeksportavo šios rūšies BEV ir tokios informacijos apie tokio tipo BEV neskelbė nei PRODCOM, nei „S&P Mobility Data“. Todėl CCCME ir Kinijos Vyriausybė teigė, kad BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, neturėtų būti įtrauktos į šio tyrimo aprėptį, nes, be to, kad tokių transporto priemonių eksportas iš Kinijos į ES yra labai ribotas, jos taip pat visiškai skiriasi nuo standartinių BEV dėl jų fizinių ir techninių savybių, gamybos sąnaudų bei kainų ir dėl to, kaip jos suvokiamos vartotojų, taigi tiesiogiai nekonkuruoja su standartinėmis BEV.

(112)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, kad CCCME ir Kinijos Vyriausybė tiesiog paaiškino šiuos argumentus, jie nepateikė jokių susijusių įrodymų.

(113)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą šiame tyrime nagrinėjamas produktas buvo apibrėžtas kaip naujos elektrinės transporto priemonės su baterijomis, daugiausia skirtos ne daugiau kaip devyniems žmonėms, įskaitant vairuotoją, vežti, varomos vien tik vienu ar keliais elektros varikliais. Pranešime apie tyrimo inicijavimą taip pat buvo nurodytas produkto, dėl kurio atliekamas tyrimas, KN kodas – 8703 80 10 . Į tiriamojo produkto aprašymą nereikia įtraukti visų tiriamojo produkto savybių. Be to, pranešime apie tyrimo inicijavimą nebuvo nurodyta, kad į tyrimo aprėptį nėra įtraukiamos BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos.

(114)

Kalbant apie tai, kaip Komisija gavo duomenis, kadangi tokios BEV taip pat importuojamos pagal KN kodą, dėl kurio atliekamas tyrimas, tokių BEV importas iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu (jeigu jis buvo vykdomas) buvo įtrauktas kartu su duomenimis, kuriems taikomas KN kodas 8703 80 10 . Apie tokias BEV pranešė „S&P Mobility Data“ ir EAA, o per TL Sąjungos rinkoje nebuvo užregistruota jokių Kinijos kilmės BEV. Iš vienintelių byloje pateiktų įrodymų matyti, kad po tiriamojo laikotarpio Kinijos eksportuojantis gamintojas „Seres“ paskelbė, kad tieks tokias BEV Sąjungos rinkai („Seres 7“, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos (20)), o po tiriamojo laikotarpio buvo užregistruotas nereikšmingas tokių BEV skaičius.

(115)

Be to, kalbant apie Sąjungos pramonę, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu šio produkto pardavimas buvo nereikšmingas.

(116)

Pažymėtina, kad BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, skiriasi nuo laidu įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (toliau – PHEV). BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, vidaus degimo variklis įkrauna tik bateriją, o PHEV vidaus degimo varikliu varomi ratai. PHEV taip pat importuojamos pagal kitą KN kodą nei šiame tyrime nagrinėjamas KN kodas. Todėl, priešingai nei BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, PHEV iš tiesų nebuvo įtrauktos į tyrimo aprėptį.

(117)

Kalbant apie PKN, nors iš tiesų PKN nebuvo nurodyta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, PKN buvo nurodytas transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas, o vidaus degimo technologijos, padedančios nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, tikslas – padidinti transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą.

(118)

Be to, nors nagrinėjamuoju laikotarpiu BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, iš Kinijos beveik nebuvo importuojamos, o Sąjungos gamintojai iš esmės nevykdė tokių transporto priemonių pardavimo Sąjungos rinkoje, negalima atmesti galimybės, kad ateityje šios rūšies BEV bus eksportuojamos dideliais kiekiais ir kad Sąjungos gamintojai jas gamins Sąjungos rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad BEV gamyba yra grindžiama nuolat kintančiomis technologijomis. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad BEV, kuriose neįdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, ir BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, yra labai panašios, o pagrindinis nedidelis techninis skirtumas yra galimybė nuvažiuoti ilgesnį atstumą ir susiję komponentai, todėl jos akivaizdžiai gali būti priskiriamos tam pačiam produktui, kuris yra įtrauktas į tyrimo aprėptį.

(119)

Todėl BEV, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, yra įtrauktos į tyrimo aprėptį.

(120)

Be to, laikinajame reglamente Komisija į tyrimo aprėptį neįtraukė L6 ir L7 kategorijų transporto priemonių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 168/2013 (21). Komisija patikslina, kad į tyrimo aprėptį nebuvo įtrauktos jokios L1–L7 kategorijų transporto priemonės pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013.

(121)

Kadangi kitų pastabų dėl tiriamojo produkto, nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinami 184–195 konstatuojamosiose dalyse nustatyti faktai.

(122)

Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė „BYD Group“, CAAM, grupė „Geely Group“, Kinijos Vyriausybė, bendrovė NIO, grupė „SAIC Group“ ir bendrovė „Tesla (Shanghai)“ pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų dėl subsidijų. Kai kurios bendrovės „Tesla (Shanghai)“ pateiktos pastabos dėl jų konfidencialaus pobūdžio buvo nagrinėjamos atskirai.

(123)

Kadangi jokių pastabų dėl šių planų, projektų ir dokumentų buvimo negauta, laikinojo reglamento 196–206 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(124)

Kadangi jokių pastabų dėl esamų Vyriausybės planų ir politikos priemonių, skirtų BEV pramonei remti, negauta, laikinojo reglamento 207–253 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(125)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė nepritarė tam, kad Komisija tirdama lengvatinį medžiagų finansavimą rėmėsi turimais faktais, ir tvirtino, kad būtent Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, privalo atlikti tyrimą ir kreiptis į finansų įstaigas su prašymu bendradarbiauti ir pateikti klausimyno atsakymus. Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad turimus faktus būtų galima naudoti tik tuomet, kai neturima tam tikros reikiamos informacijos, t. y. informacijos, kurios reikalauja institucija, kad galėtų atlikti vertinimą (22).. Konkrečiau, Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad informacija apie finansų įstaigų akcijų valdymą yra viešai prieinama ir kad Komisija neturėjo pagrindo naudotis turimais faktais.

(126)

Be to, Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad Komisija neteisėtai perkėlė tyrimo naštą, ir nurodė SKP sutarties 12 straipsnį ir susijusią teismų praktiką, pagal kuriuos tam tikri įpareigojimai esą yra privalomi tyrimą atliekančiai institucijai ir negali būti perduodami suinteresuotajai narei (t. y. Kinijos Vyriausybei) (23). Todėl Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad turimų faktų naudojimas buvo neteisėtas, nes Komisija tinkamai nepranešė atsakovei, kokią informaciją ji turėjo pateikti. Kinijos Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad institucija negali versti eksportuojančios Vyriausybės (suinteresuotosios narės) „atlikti tyrimą atliekančios institucijos darbą“.

(127)

Kinijos Vyriausybė pažymėjo, kad tyrimą atliekančiai institucijai ir suinteresuotajai narei taikomi atskiri ir nepakeičiami įpareigojimai. Ir, kaip nurodė kolegija byloje „Meksika – Ryžiams taikomos antidempingo priemonės“: „vykdydama savo pačios pareigas tyrimą atliekanti institucija negali remtis suinteresuotųjų šalių iniciatyva“.

(128)

Komisija, kaip aprašyta laikinojo reglamento 266–268 konstatuojamosiose dalyse, pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybei buvo prieinama prašoma informacija apie visus subjektus, kurių pagrindinė arba didžioji akcininkė yra Kinijos Vyriausybė. Panašiai, kalbant apie ne valstybės valdomas finansų įstaigas, Kinijos Vyriausybė, kaip reguliavimo institucija, turi įgaliojimus reikalauti, kad visos Kinijos Liaudies Respublikoje įsisteigusios finansų įstaigos pateiktų informaciją, ir nurodyti finansų įstaigoms atskleisti informaciją visuomenei. Todėl Komisija pabrėžė, kad Kinijos Vyriausybė negali vengti atsakomybės ir nepateikti informacijos, kurią dėl savo įgaliojimų ir reguliavimo funkcijų ji iš tikrųjų turi.

(129)

Dėl administracinio patogumo Komisija, siekdama informaciją gauti efektyvesniu būdu, paprašė Kinijos Vyriausybės perduoti specialius klausimynus visoms atitinkamoms finansų įstaigoms, tačiau Kinijos Vyriausybė to nepadarė, nors ji yra kompetentinga institucija, kuri gali prašyti, kad finansavimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikusios finansų įstaigos atsakytų į konkrečius klausimus. Be to, buvo nustatyta, kad nepagrįsta teigti, jog pati Komisija turėjo susisiekti su atitinkamomis finansų įstaigomis, visų pirma dėl to, kad atitinkamų finansų įstaigų sąrašas Komisijai būtų buvęs žinomas tik gavus atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymus. Be to, tai, kad bankas EXIM savo iniciatyva informavo Komisiją, ir tai, kad ankstesniuose antisubsidijų tyrimuose buvo gauti įvairių finansų įstaigų klausimyno atsakymai, rodo, kad Kinijos Vyriausybė turėjo galimybę perduoti klausimyną. Kinijos Vyriausybės nurodytoje interneto svetainėje, kurioje pateikiama informacija apie finansų įstaigų akcijų valdymą, nebuvo pateikta visa būtina informacija apie lengvatinį skolinimą, kurią pateikti klausimyno atsakymuose prašė Komisija. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(130)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 255–273 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(131)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo savo tvirtinimą dėl to, kad Komisija tirdama žaliavas rėmėsi turimais faktais, ir teigė, kad būtent Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, privalo atlikti tyrimą ir kreiptis į žaliavų tiekėjus su prašymu pateikti klausimyno atsakymus ir bendradarbiauti. Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad, jos nuomone, prašoma informacija ir informacija, kurios nepateikė grupė „SAIC Group“, buvo nebūtina tyrimui atlikti ir kad tokia informacija nebuvo reikalinga atliekant įprastinį antisubsidijų tyrimą, o informaciją apie tiekėjus ir rinkos sąlygas būtų buvę galima gauti iš atrinktų bendrovių.

(132)

Komisija pažymėjo, kad į šiuos argumentus buvo atsižvelgta laikinojo reglamento 3.3.1.2 skirsnyje. Pirma, Komisija pakartojo savo poziciją, kad tai, kokia informacija laikoma reikalinga tyrimui, nustato ne kuri nors iš šalių, su kuriomis susijęs tyrimas, o pati Komisija. Be to, Komisija pabrėžė, kad, kitaip nei per kai kuriuose ankstesnius tyrimus (24), Kinijos Vyriausybė neperdavė klausimyno trečiosioms šalims. Bendrovės CATL per atrinktas bendroves, su kuriomis ji buvo susijusi, taip pat buvo paprašyta pateikti klausimyno atsakymus, tačiau bendrovė to nepadarė. Be to, Kinijos Vyriausybė taip pat turi reikiamus įgaliojimus bendrauti su žaliavų gamintojais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valdomi valstybės, ar ne. Kinijos Vyriausybė taip pat nepateikė atitinkamos informacijos apie tam tikras rinkas, pavyzdžiui, baterijų ir ličio rinkas. Todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais. Dėl prašytos informacijos pažymima, kad Komisija prašė tik tos informacijos, kuri buvo reikalinga nagrinėjamojo produkto subsidijavimo buvimui ir lygiui įvertinti. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(133)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė CATL teigė, kad Komisija galėjo gauti visą reikiamą informaciją apie baterijų pirkimą iš atrinktų bendrovių grupių ir kad CATL nebendradarbiavimas bet kuriuo atveju negalėjo būti laikomas nuolatinio trukdymo ir prielaidų, kurios buvo grindžiamos iškraipytais faktais, pagrindu.

(134)

Bendrovės CATL tvirtinimai buvo bendro pobūdžio ir nepagrįsti. Komisija pažymėjo, kad, kaip jau aptarta laikinojo reglamento 810 konstatuojamojoje dalyje, nors į bendrovę CATL kreipėsi dvi atrinktos grupės, su kuriomis ji turėjo bendrųjų įmonių, ji atsisakė pateikti klausimyno atsakymus, todėl Komisija neturėjo svarbios informacijos, kad galėtų įvertinti bendrovės CATL padėtį remdamasi jos pateiktais duomenimis. Be to, turimi faktai apie baterijų tiekimą buvo susiję ir su grupe „SAIC Group“ (laikinojo reglamento 338 ir 860 konstatuojamosios dalys), kuri yra viena iš bendrovių, su kuriomis CATL yra sukūrusi bendrą įmonę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(135)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 274–286 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(136)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo savo tvirtinimą, kad ji neturi informacijos apie schemos rengimą, stebėseną ir įgyvendinimą, taip pat statistinių duomenų apie susijusias transporto priemones. Todėl Kinijos Vyriausybė negalėjo pateikti informacijos, kurios ji neturėjo, o bet koks turimų faktų naudojimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas.

(137)

Komisija pažymėjo, kad, kaip aprašyta laikinojo reglamento 297 ir 298 konstatuojamosiose dalyse, informacija, susijusi su schemos rengimu, stebėsena ir įgyvendinimu, taip pat transporto priemonių, kurioms darė poveikį keletą metų vykdyta programa, kuriai buvo skirti dideli finansiniai ištekliai iš Kinijos Vyriausybės valdomo centrinio biudžeto, statistiniai duomenys buvo svarbūs ir būtini, kad Komisija galėtų padaryti išvadą. Kadangi šios informacijos Kinijos Vyriausybė nepateikė, Komisija turėjo teisę, kai tinkama, remtis turimais faktais. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(138)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 287–299 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(139)

Pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 300–305 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(140)

Pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 306–317 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad apskritai Komisija neatsižvelgė į „SAIC Group“ subjektų pateiktą informaciją, kuri, jos nuomone, kai kuriais atžvilgiais turėjo trūkumų, ir vietoj jos naudojo alternatyvius informacijos šaltinius. Grupė „SAIC Group“ laikėsi nuomonės, kad Komisija turėjo konkrečiai išnagrinėti kiekvienos bendrovės informacijos trūkumus, įvertinti tų trūkumų mastą ir naudoti turimą informaciją apie kiekvieną grupės bendrovę. Grupė „SAIC Group“ taip pat teigė, kad pagal PPO taisykles sąvoka „turimi faktai“ šiomis aplinkybėmis turėtų būti aiškinama kaip „geriausi turimi faktai“, nes, kaip byloje „JAV – karštojo valcavimo plienas“ nusprendė apeliacinis komitetas, tyrimą atliekanti institucija „turi teisę atmesti suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją“ tik tais atvejais, kai informacija nėra i) patikrinama, ii) tinkamai pateikta, kad ją būtų galima naudoti atliekant tyrimą be nepagrįstų sunkumų, iii) pateikiama laiku ir iv) pateikiama valdžios institucijų prašomoje laikmenoje ar nurodyta kompiuterine kalba. Tyrimą atliekančios institucijos negali atmesti informacijos, kuri „nėra ideali visais atžvilgiais“, jei „suinteresuotoji šalis deda visas pastangas“. Priešingai, jeigu tyrimą atliekančios institucijos netenkina suinteresuotosios šalies pateikta informacija, PPO apeliacinis komitetas yra nusprendęs, kad ji turi išnagrinėti tuos informacijos elementus, dėl kurių ji nėra patenkinta.

(142)

Dėl, kaip tvirtinama, bendrovės „SAIC Group“ geros valios bendradarbiaujant šio tyrimo metu, Komisija pažymėjo, kad keliais atvejais, kuriuos tyrimo grupė ir bendrovės atstovai tinkamai užfiksavo kiekvieno tikrinamojo vizito pabaigoje, „SAIC Group“ priklausančios bendrovės atsisakė tyrimo grupei pateikti esminę informaciją arba suteikti galimybę su ja susipažinti, nors ji buvo lengvai prieinama ir galėjo būti pateikta, jei grupė „SAIC Group“ būtų dėjusi visas pastangas. Todėl Komisija nusprendė atmesti dalinę informaciją, kuri buvo laikoma nepakankama arba neišsamia ir kurios nebuvo galima visapusiškai patikrinti. Laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, į šią dalinę informaciją nebuvo atsižvelgta, nes grupė „SAIC Group“ sąmoningai nedėjo visų pastangų, kaip matyti iš pirmiau minėtų neginčytinų patikrinimų vietoje ataskaitų priedų, kuriuose išvardyti tie dokumentai, kuriuos visus atsisakė pateikti „SAIC Group“ priklausantys subjektai arba kurių tam tikros atitinkamos dalys buvo kupiūruotos, nors jos ir buvo lengvai prieinamos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(143)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad preliminarios išvados neatspindi fakto, kad ji „atliekant tyrimą visada sąžiningai bendradarbiavo ir nuolat siekė palengvinti Komisijos darbą“. Be to, grupė „SAIC Group“ teigė negalinti priversti bendrųjų įmonių struktūroms priklausančių juridinių asmenų bendradarbiauti tyrimo metu.

(144)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodo du raštus pagal 28 straipsnį, kurie buvo išsiųsti „SAIC Group“ gavus jos klausimyno atsakymus ir atlikus patikrinimą vietoje ir kuriuose buvo nurodyta daug sričių, su kuriomis susijusios prašomos esminės informacijos „SAIC Group“ nepateikė, o tai trukdė atlikti šį tyrimą. Be to, Komisija buvo išsamiai informavusi grupę „SAIC Group“ apie pasekmes, taip pat ir susijusiems bendrųjų įmonių struktūroms priklausantiems juridiniams asmenims, jei išvadoms dėl „SAIC Group“ padaryti bus naudojami turimi faktai. Komisija pakartojo, kad, atsižvelgiant į esamus ryšius, susijusius su akcijų valdymu ir (arba) veiklos pobūdžiu, šie juridiniai asmenys turėjo pateikti klausimyno atsakymus, kad Komisija galėtų patikrinti informaciją ir prireikus vėliau paprašyti pateikti papildomų įrodymų. Kadangi kai kurie susiję bendrųjų įmonių juridiniai asmenys nebendradarbiavo, Komisija prireikus turėjo teisę remtis turimais faktais. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(145)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad Komisija neturėjo taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio kai kurioms „SAIC Group“ bendrovėms ir galiausiai pačiai grupei „SAIC Group“.

(146)

Kaip minėta laikinojo reglamento 318–371 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad įvairių grupei „SAIC Group“ priklausančių subjektų pateikti atsakymai turėjo didelių trūkumų. Todėl preliminarias tyrimo išvadas teko iš dalies grįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Iš tiesų grupė „SAIC Group“ neatskleidė, kad esama susijusių bendrovių, ir nepateikė kitų susijusių bendrovių klausimyno atsakymų. Nepaisant galimų įrodymų, kad trys vienos grupės „SAIC Group“ bendrovės akcininkai priima bendrus sprendimus, grupė „SAIC Group“ teigė, kad vienas iš trijų akcininkų buvo susijęs ne tiesiogiai su grupe „SAIC Group“, o tik su užsienio bendrove, todėl negalėjo kontroliuoti šios bendrovės ar priversti ją pateikti klausimyno atsakymus. Remiantis viešai prieinamomis finansinėmis ataskaitomis atrodė, kad ši informacija yra neteisinga, bet jos nebuvo galima patikrinti, nes bendrovė kupiūravo kai kurias direktorių valdybos posėdžių protokolų dalis, kuriose galėjo būti įrodymų, kad posėdžiuose dalyvavo jos trijų akcininkų atstovai.

(147)

Vis dėlto, nepaisant grupei „SAIC Group“ pateiktų prašymų pateikti klausimyno atsakymus dėl kelių su ja susijusių subjektų, ši bendrovė nusprendė nebendradarbiauti ir būtent todėl nagrinėjant jos susijusias bendroves buvo naudojami turimi faktai pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(148)

Grupė „SAIC Group“ taip pat teigė, kad Komisija naudojo informaciją apie vienos susijusios bendrovės išleistus turtu užtikrintus vertybinius popierius, nors ji niekada neprašė, kad grupė „SAIC Group“ pateiktų su jais susijusius klausimyno atsakymus. Iš tiesų, šis subjektas yra viena iš laikinojo reglamento 329 konstatuojamojoje dalyje nurodytų naujų bendrovių, kurios, remiantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais, buvo susijusios ir dalyvavo įvairiuose svarbiausiuose sutartiniuose santykiuose, susijusiuose su tokia veikla kaip žaliavų tiekimas, kapitalas, paskolos, garantijos ir kitų rūšių finansavimas grupės „SAIC Group“ viduje. Kadangi grupė „SAIC Group“ nepateikė jokios informacijos apie šios bendrovės egzistavimą, Komisija negalėjo paprašyti pateikti klausimyno atsakymus. Jeigu ši bendrovė būtų pateikusi klausimyno atsakymus, Komisija būtų galėjusi nustatyti faktą, kad egzistuoja įvairios susijusios bendrovės, jų veiklą ir tikslius jų tarpusavio ryšius. Kadangi tokių klausimyno atsakymų ir susijusios informacijos nebuvo, Komisija, siekdama padaryti išvadas, turėjo remtis turimais faktais, be kita ko, informacija apie šios bendrovės išleistus turtu užtikrintus vertybinius popierius, kurie, kaip paaiškinta 368 ir 369 konstatuojamosiose dalyse, buvo laikomi lengvatinio finansavimo šaltiniu. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(149)

Daugiau jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo grupės „SAIC Group“ atžvilgiu negauta, todėl laikinojo reglamento 318–371 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(150)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ pateikė pastabų dėl turimų faktų taikymo.

(151)

Pirma, grupė „Geely Group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad ji negali kontroliuoti bendrovės CATL ir todėl negali priversti šios trečiosios šalies pateikti informaciją. Grupė „Geely Group“ taip pat teigė, kad jeigu eksportuojantis gamintojas ir trečioji šalis yra susiję tik per bendrąją įmonę, trečiosios šalies pateikta informacija negali būti laikoma pagrindu naudoti turimus faktus.

(152)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 376 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad bendrovė CATL ir grupė „Geely Group“ įsteigė bendrąją įmonę, kurioje kuriami, gaminami ir parduodami baterijų elementai, baterijų moduliai ir sudėtinės baterijos. Todėl teisiškai jos pripažintos verslo partnerėmis. šie subjektai buvo laikomi susijusiomis šalimis, kaip tai suprantama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (25) 127 straipsnį, todėl abiejų šalių buvo paprašyta pateikti subsidijų klausimyno atsakymus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(153)

Antra, grupė „Geely Group“ tvirtino, kad prašymas pateikti informaciją apie finansuojant BEV dalyvaujančias jų grupei priklausančias bendroves buvo pateiktas vėlyvame tyrimo etape ir kad jam trūko konkretumo.

(154)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad eksportuojantiems gamintojams skirtame klausimyne, kurį buvo galima gauti nuo tada, kai tyrimas buvo inicijuotas spalio mėn., jau buvo pateiktas prašymas pateikti informaciją apie finansavimo veikloje dalyvaujančias bendroves. Be to, 2024 m. kovo 6 d. Komisijos rašte buvo konkrečiai nurodyti subjektai, kurie galėjo pritraukti lėšų išleisdami turtu užtikrintus vertybinius popierius (įskaitant žaliuosius turtu užtikrintus vertybinius popierius) ir kitomis priemonėmis. Komisija taip pat pratęsė tokios informacijos pateikimo terminą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(155)

Trečia, dėl dotacijų grupė „Geely Group“ tvirtino, kad klausimyno atsakymuose ir patikrinimų vietoje metu pateikė visą turimą informaciją. Dotacijų paskirtis buvo nurodyta banko kvituose, kurie buvo išsamiai aptarti apsilankymų vietoje metu. Grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad su turtu susijusios dotacijos apima tik atitinkamą turtą, o su turtu nesusijusiomis dotacijomis remiamos kasdienės su BEV susijusios ir nesusijusios operacijos.

(156)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 300 ir 380 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymėjo, kad, remdamasi ribota banko kvituose pateikta informacija, ji negalėjo nustatyti su tiriamuoju produktu susijusių dotacijų programų pagrindinių subsidijų schemų. Be to, Kinijos Vyriausybė nepateikė išsamios informacijos apie atrinktoms grupėms suteiktas ad hoc dotacijas. Todėl šios grupės tvirtinimas buvo atmestas.

(157)

Grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino būtiną informaciją pateikusi ankstyvame tyrimo etape, o visišką skaidrumą pademonstravo atskleisdama ir paaiškindama savo veiklos struktūrą ir tai, kaip ji organizuojama.

(158)

Komisija pripažino grupės „Geely Group“ pastangas atsakyti į jos prašymą pateikti informaciją. Tačiau, kaip aprašyta laikinojo reglamento 384 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl pavėluotai pateiktos tam tikros informacijos Komisija negalėjo patikrinti jos išsamumo ir tikslumo. Visų pirma Komisija negalėjo patvirtinti žaliavų tiekimo, atsižvelgdama į BEV gamybos apimtį ir sąnaudas, nes pateiktoje informacijoje apie sąnaudas trūko reikiamos informacijos, kurios klausimyne buvo prašoma iš gaminančių subjektų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(159)

Dėl žemės naudojimo teisių grupė „Geely Group“ tvirtino, kad jos būstinė nėra susijusi su BEV gamyba ir pardavimu, todėl ši informacija nebuvo aktuali atliekant tyrimą. „Geely Group“ taip pat tvirtino pateikusi prašomą informaciją.

(160)

Kaip pažymėta laikinojo reglamento 387 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad būstinė iš dalies naudojama su BEV susijusiai veiklai vykdyti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(161)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad prašymai dėl būsimų su BEV gamyba susijusių projektų viršija tai, kas būtina pagal tyrimo aprėptį. Tačiau Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nenuoseklų, nes kartu vienoje iš savo pastabų ši grupė paprašė, kad į „Geely Group“ gaminančių subjektų sąrašą būtų įtrauktas gamybos subjektas, kuris po laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje apibrėžto tiriamojo laikotarpio pradėjo gaminti ir eksportuoti naują BEV modelį (26).

(162)

Daugiau jokių grupės „Geely Group“ pastabų dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negauta, todėl laikinojo reglamento 372–387 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(163)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ ginčijo 28 straipsnio taikymą, nes jos susijęs LFP tiekėjas „Hunan Yuneng New Energy Materials Co. Ltd“ nepateikė klausimyno atsakymų, motyvuodamas tuo, kad šis tiekėjas tik dalį tiriamojo laikotarpio atitiko su grupe „BYD Group“ susijusios bendrovės apibrėžtį. Grupė „BYD Group“ paprašė Komisijos įtraukti tiekėjo pateiktus kiekius ir kainas apskaičiuojant LFP naudą esant mažesniam nei pakankamas atlygiui. Šis prašymas buvo pakartotas po galutinio faktų atskleidimo. Grupė „BYD Group“ taip pat pakartojo savo pastabas dėl 28 straipsnio taikymo grupės „BYD Group“ bendrovei, kuri buvo laikoma nesusijusia, ir pridūrė, kad abiejų susijusių šalių sudarytas susitarimas buvo susijęs su gamybos pajėgumais, o ne su kainų nustatymu, ir kad pirkimo kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į rinkos paklausos ir pasiūlos jėgas. Kaip papildomą įrodymą savo tvirtinimams pagrįsti grupė „BYD Group“ taip pat pateikė trijų skirtingų laikotarpių pirkimo užsakymų kopijas.

(164)

Komisija priminė, kad grupės „BYD Group“ pateiktos „BYD Group“ ir bendrovės „Hunan Yuneng New Energy Materials Co., Ltd.“ pirkimo sutartys buvo sudarytos prieš tiriamojo laikotarpio pradžią, todėl pirkimai buvo vykdomi kainomis, kurios buvo nustatytos tuo metu, kai grupė „BYD Group“ buvo susijusi su savo LFP tiekėju. Dėl grupės „BYD Group“ tvirtinimų, kad abiejų šalių susitarimuose buvo nustatyti tik gamybos pajėgumai, o ne kainos, Komisija primena, kad, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 892 konstatuojamojoje dalyje, tuose susitarimuose buvo su kainomis susijusių nuostatų, užtikrinančių, kad ši šalis gautų naudos, kai pasiūla yra palankiausia, t. y. kad ji nemokėtų didesnės kainos nei bet kuris kitas bendrovės „Hunan Yuneng New Energy Materials Co. Ltd.“ klientas, ir taip pat nurodyta kainos nustatymo formulė. Dėl tvirtinimo, kad tokie sandoriai buvo vykdomi atsižvelgiant į rinkos dinamiką, kaip pažymėta laikinojo reglamento 864 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos rinka laikyta iškraipyta, nes joje vidaus baterijų ir LFP tiekėjai įgyvendina nacionalinę konkretiems sektoriams skirtą politiką, visų pirma kainodaros struktūrų srityje. Be to, kadangi žaliavinių medžiagų tiekėjas nebendradarbiavo, Komisija negalėjo įvertinti, ar kaina, už kurią grupė „BYD Group“ pirko LFP, galėjo būti laikoma įprastomis rinkos sąlygomis nustatyta kaina, todėl, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 928 konstatuojamojoje dalyje, Komisija vietoje šios kainos naudojo vidutinę LFP pirkimo iš nesusijusių tiekėjų kainą. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, kadangi nebuvo pateikta patikrinamos informacijos, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(165)

Daugiau jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo grupės „BYD Group“ atžvilgiu negauta, todėl laikinojo reglamento 388–400 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(166)

Pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 401–406 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(167)

Kadangi pastabų dėl laikinojo reglamento 3.4 skirsnyje aprašytų subsidijų ir subsidijų programų negauta, laikinojo reglamento 407 konstatuojamoji dalis patvirtinta.

(168)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija turėjo išnagrinėti kiekvieno subjekto pagrindines ypatybes, funkcijas ir santykius su Vyriausybe (atskirai) ir nustatyti, ar kiekvieną subjektą (individualiai, ne kaip grupę) būtų galima klasifikuoti kaip valstybinę instituciją (27).

(169)

Atsakydama Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad, išskyrus banką EXIM, Komisija neatliko tokio individualaus vertinimo, o veikiau esą rėmėsi ankstesniais tyrimais ir kitais viešai prieinamais dokumentais bei banko EXIM ir kai kurių kitų bankų, kurie, esą dalyvavo teikiant finansavimą BEV pramonei, aukščiausio lygio vertinimu. Ji taip pat teigė, kad bankas neatlieka „Vyriausybinės funkcijos“ (28) ir kad Kinijos Vyriausybė banko EXIM nekontroliuoja. Tuo remdamasi Kinijos Vyriausybė padarė išvadą, kad Komisija savo išvadų nepagrindė patikimais įrodymais ir tinkamais argumentais.

(170)

Komisija išnagrinėjo ne tik banko EXIM, bet ir visų kitų Kinijos valstybės valdomų komercinių bankų (toliau – VVKB), kurie teikė lengvatinį finansavimą BEV sektoriui ir nebendradarbiavo, padėtį. Kadangi kiti VVKB nebendradarbiavo, siekdama padaryti išvadas dėl šio klausimo, Komisija turėjo remtis turimais faktais, kaip nurodyta laikinojo reglamento 460 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šių priežasčių, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 464 konstatuojamojoje dalyje, kad nustatytų, ar tos valstybės valdomos finansų įstaigos laikytinos valstybinėmis institucijomis, Komisija nusprendė remtis turimais faktais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas ir patvirtintos laikinojo reglamento 466–467 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(171)

Pirma, remdamasi laikinojo reglamento 461 ir 462 konstatuojamosiose dalyse aprašyta esama normine sistema, pagal kurią veikia VVKB, Komisija nustatė valstybės nuosavybės teisių dalį kiekviename iš penkiolikos VVKB, kurie atskirai teikė lengvatinį finansavimą atrinktoms grupėms. Konkretūs pavyzdžiai minimi laikinojo reglamento 430 ir 431 konstatuojamosiose dalyse ir yra susiję su tais bankais, kurie, vertinant pagal turtą, iki 2022 / 2021 m. pabaigos kartu užėmė labai didelę KLR finansų sektoriaus dalį. Be to, laikinojo reglamento 463 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, naujausiomis metinėmis ataskaitomis, pateikė įrodymų dėl valstybės nuosavybės teisių kituose VVKB, kurie teikė finansavimą BEV sektoriui.

(172)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad laikinojo reglamento 430 ir 431 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 170 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos sprendimas dėl (valstybės) akcijų paketo nebuvo lygiavertis kiekvieno subjekto vertinimui ir jo nepakako, kad būtų galima padaryti išvadą, jog aptariamos finansų įstaigos yra valdomos valstybės. Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija esą padarė išvadą, jog Kinijos Vyriausybė buvo ne visų finansų įstaigų (VVKB) akcininkė.

(173)

Kadangi nebuvo pateikta naujų pagrindžiančių elementų, kuriais remiantis būtų buvę galima paneigti Komisijos išvadą dėl valstybei priklausančių akcijų, Komisija paliko galioti savo išvadą, kuri buvo pagrįsta išsamia į bylą įtrauktos informacijos analize. Tačiau informacijos rinkimui neigiamą poveikį padarė nepakankamas Kinijos finansų įstaigų bendradarbiavimas (išskyrus banką EXIM, kuris bendradarbiavo tik iš dalies), todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais. Be to, Komisija nesutiko su Kinijos Vyriausybės tvirtinimu, kad Komisija esą pripažino, jog Kinijos Vyriausybė buvo ne visų valstybės valdomų komercinių bankų akcininkė. Kinijos Vyriausybės išvados yra nepagrįstos ir neatitinka principo, kad VVKB yra iš esmės valdomi valstybės.

(174)

Tada Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė vykdo reikšmingą VVKB kontrolę. Buvo pateikta įrodymų, kad esama formalių požymių, jog VVKB kontrolė vykdoma per bankų valdymo struktūrą. Iš tiesų, kaip minėta laikinojo reglamento 431–432 konstatuojamosiose dalyse, nuo 2017 m. visuose VVKB įstatuose apibrėžiamas aiškus Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) vaidmuo finansų įstaigų priežiūros ir sprendimų priėmimo procesuose. Galiausiai laikinojo reglamento 3.5.1.5 skirsnyje buvo pateikti įrodymai dėl reikšmingos Kinijos Vyriausybės kontrolės per reguliavimo sistemą. Komisija pažymėjo, kad visi valstybės komerciniai bankai veikia pagal tą pačią valdymo struktūrą ir reguliavimo sistemą kaip ir bankas EXIM.

(175)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nepateikė atsakymų dėl valdymo struktūros, rizikos vertinimo ar su konkrečiomis paskolomis BEV pramonei susijusių pavyzdžių, Komisija, vėlgi, turėjo remtis turimais faktais. Priešingai, nei tvirtino Kinijos Vyriausybė, Komisija rėmėsi ne tik ankstesniais tyrimais, bet ir per tiriamąjį laikotarpį arba netrukus po jo pateiktomis išsamiomis ataskaitomis (29), kuriose buvo patvirtintos ankstesnių tyrimų išvados. Bet kuriuo atveju, kalbant apie per ankstesnius tyrimus nustatytus faktus, Komisija manė, kad jie tebegalioja, o Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių duomenų, kuriais būtų buvę galima paneigti tokias išvadas. Remdamasi visais šiais duomenimis, Komisija šį tvirtinimą atmetė ir patvirtino savo išvadas.

(176)

Be to, kalbant apie esą paviršutiniškai atliktą nuosavybės dalies analizę, Komisija nurodė per tikrinamąjį vizitą Kinijos Vyriausybės pateiktą informaciją, pagal kurią ji esą negalėjo pateikti informacijos apie akcininką, kuriam priklauso beveik 90 % banko EXIM įmokėtojo kapitalo (t. y. apie bendrovę „Wutongshu Investment Platform Co., Ltd“). Remiantis Komisijai žinoma viešai prieinama informacija (30), 100 % šios investavimo platformos per Kinijos valstybės užsienio valiutų administraciją (SAFE) nuosavybės teisių priklauso Kinijos valdžios institucijoms. Šiomis aplinkybėmis, siekdama pateikti savo išvadas ir užpildyti spragas, atsiradusias dėl to, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija taip pat turėjo remtis turimais faktais. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(177)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija neišanalizavo, ar Vyriausybė buvo nagrinėjamiems subjektams perdavusi įgaliojimus atlikti valdžios funkcijas, ir rėmėsi PPO teismų praktika (31). Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad taikytina teismų praktika, pagal kurią teigiama, kad „nors valdžios turima nuosavybės teisė nėra lemiamas kriterijus, ji kartu su kitais elementais gali būti laikoma įgaliojimų atlikti valdžios funkcijas perdavimo įrodymu“, patvirtina, jog analizuodama valdžios turimą nuosavybės teisę ir kitus elementus, pavyzdžiui, oficialius kontrolės požymius ir reguliavimo sistemą, ji veikė laikydamasi galiojančios teisinės sistemos.

(178)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad tai, jog Vyriausybė gali paskirti arba samdyti subjekto pareigūnus ar darbuotojus, nėra pakankamas kontrolės įrodymas ir kad turėtų būti pateikta įrodymų dėl to, ar šie paskirti asmenys veikia nepriklausomai. Be to, Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad Komisijos teiginiai, jog Kinijos Vyriausybė, remdamasi normine sistema, vykdė reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę visada, kai jis teikė paskolas BEV pramonei, ir kad bankas EXIM veikia pagal Kinijos Vyriausybės nustatytą mechanizmą, nebuvo pagrįsti patvirtinamaisiais įrodymais.

(179)

Dėl pirmiau pateiktų tvirtinimų Komisija nurodė laikinojo reglamento 426 ir 427 konstatuojamąsias dalis, kuriose nustatyta, kad „valstybė tiesiogiai skiria banko EXIM vadovybę. Jo stebėtojų tarybą skiria Valstybės Taryba“ ir kad banko EXIM partijos komitetas atlieka pagrindinį vadovaujamąjį ir politinį vaidmenį užtikrindamas, kad EXIM vykdytų partijos ir valstybės politiką ir svarbiausias pavestas užduotis, o partijos vadovybė būtų integruota į visus šio banko valdymo aspektus“. Atsižvelgdama į šias griežtas aplinkybes, Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybės pasiūlomiems ar paskiriamiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams nurodoma įgyvendinti Vyriausybės nustatytus veiksmus laikantis partijos politikos ir atsižvelgiant į esminius pokyčius. Be to, reikėtų pažymėti, kad siekdama įrodyti, jog Kinijos Vyriausybė kontroliuoja VVKB, Komisija rėmėsi ne tik Kinijos Vyriausybės įgaliojimais skirti subjekto darbuotojus.

(180)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neatliko kiekvienos finansų įstaigos, išskyrus banką EXIM, valdymo vertinimo.

(181)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė laikinojo reglamento 431–433 konstatuojamąsias dalis, kurios taikomos ne tik bankui EXIM, bet visoms KLR valstybės finansų įstaigoms. Dėl šios priežasties buvo laikoma, kad atlikti tokį kiekvieno subjekto vertinimą nebuvo būtina. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat pridūrė, kad Komisija negali remtis tik Bankininkystės įstatymo 34 straipsniu ir daryti išvadą, kad bankai privalo veikti tam tikru būdu arba kad banką EXIM reikšmingai kontroliuoja Kinijos Vyriausybė, ir kad Komisija turėtų išsamiau perskaityti visą Bankininkystės įstatymą, ypač jo 4, 5 ir 41 straipsnius, kuriais Kinijos Vyriausybei uždraudžiama bet kokia forma kontroliuoti bankų sprendimus ir užtikrinama, kad bankai veiktų nepriklausomai.

(183)

Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „pagal valstybės politiką atitinkami Vyriausybės departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas siekdami skatinti tam tikrų pramonės sektorių augimą ir tam tikrų vietovių ekonominį vystymąsi“, ir nurodė, kad tokia nuostata neįrodo, jog esama reikšmingos Vyriausybės kontrolės ar valdžios funkcijų vykdymo.

(184)

Kinijos Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad Sprendimas Nr. 40 yra labiau rekomendacinio pobūdžio dokumentas ir kad šio sprendimo 17 straipsnyje reikalaujama, kad bankai laikytųsi kredito teikimo principų, o kredito parama gali būti teikiama tik skatinamajai kategorijai priskiriamiems investicijų projektams, todėl Komisija teisiškai privalo įrodyti, kad tokios obligacijos yra susijusios su esą skatinamais investiciniais projektais.

(185)

Kinijos Vyriausybė taip pat paminėjo jos klausimyno atsakymuose nurodytas darbo kapitalo paskolų administravimo laikinąsias priemones ir nurodė, kad atitinkami prašymų suteikti paskolą priėmimo, tikrinimo, nagrinėjimo ir tvirtinimo procesai nėra susiję su jokiais reikalavimais dėl įtariamų pramonės politikos priemonių.

(186)

Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija negali remtis Kinijos Vyriausybės pagrindiniais tikslais (nurodydama Bankininkystės ir draudimo sektorių įstaigų organizacinio valdymo gerinimo trejų metų (2020–2022 m.) veiksmų planą), ir turi įrodyti, kad Vyriausybė tam tikrais konkrečiais veiksmais kontroliuoja atitinkamą subjektą (valstybinę instituciją), ir negali remtis tuo, kad finansų įstaiga laikosi žemės teisės aktų, ir šiuos veiksmus laikyti prilystančiais Vyriausybės kontrolei.

(187)

Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisijos banko EXIM 2022 m. metinės ataskaitos aiškinimas buvo nevisapusiškas ir kad tam tikros dalys buvo vertinamos be konteksto, nors jos yra susijusios su bendro šalies ekonominio stabilumo aspektais, ne su pramonės politikos pažanga, o bankas EXIM teikia finansavimą įvairiems sektoriams.

(188)

Dėl Bankininkystės įstatymo 4, 5 31 ir 41 straipsnių, Bendrųjų paskolų taisyklių 15 straipsnio, Sprendimo Nr. 40 19 straipsnio ir darbo kapitalo paskolų administravimo laikinųjų priemonių pobūdžio ir teisinio poveikio Komisija nurodė laikinojo reglamento 449 ir 450 konstatuojamąsias dalis, kuriose jau aptarė šiuos tvirtinimus. Kadangi nebuvo pateikta naujų duomenų, minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(189)

Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad valstybės turimos subjekto nuosavybės teisės nereiškia, kad subjektas yra valstybinė institucija, ir kad Vyriausybės įgaliojimų skirti pareigūnus apibrėžtį reikia papildyti nurodant, kad šie Vyriausybės paskiriami asmenys neveikia nepriklausomai. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė nurodė Pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybos laikinųjų taisyklių 5 straipsnį ir pažymėjo, kad stebėtojų taryba nedalyvauja valstybės valdomos finansų įstaigos verslo sprendimų priėmimo ir verslo valdymo procesuose ir į juos nesikiša, taip pabrėždama, kad institucinė kontrolė nevykdoma.

(190)

Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu ir nurodė šio reglamento 178 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybės pasiūlomiems ar paskiriamiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams nurodoma įgyvendinti Vyriausybės nustatytus veiksmus laikantis partijos politikos ir atsižvelgiant į esminius pokyčius. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(191)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad tai, jog valstybė paskiria banko EXIM valdybą ir stebėtojų tarybą, nereiškia, kad šiems asmenims nurodoma įgyvendinti Vyriausybės nustatytus veiksmus laikantis partijos politikos ir atsižvelgiant į esminius pokyčius. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, iš kurių, esą, buvo matyti, kad finansų įstaigos ir jų vadovybės nariai turi veikti nepriklausomai. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad iš turimų įrodymų matyti, jog pagal teisės aktus Priežiūros taryba negali kištis į valstybės finansų įstaigų sprendimų priėmimo procesus.

(192)

Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu ir nurodė šio reglamento 178 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybės pasiūlomiems ar paskiriamiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams nurodoma įgyvendinti Vyriausybės nustatytus veiksmus laikantis partijos politikos ir atsižvelgiant į esminius pokyčius. Be to, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad priežiūros institucijos, vykdydamos savo funkcijas ir pareigas, vykdo Vyriausybės nustatytus veiksmus laikydamosi partijos politikos ir atsižvelgdamos į esminius pokyčius. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(193)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad naujajame 2012–2020 m. transporto priemonių pramonės plėtros plane (toliau – 2012–2020 m. planas) nenurodyta jokia susijusiems sektoriams skirtino finansavimo suma ir kad tiriamuoju laikotarpiu šis planas nebuvo įgyvendinamas.

(194)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tai, jog plane nenurodyta finansavimo suma, nėra aktualu. Komisija taip pat pažymėjo, kad 2012–2020 m. planas buvo vėliau parengto naujo (2021–2035 m.) transporto priemonių pramonės plėtros plano pirmtakas ir kad šie abu planai yra susiję su šiuo sektoriumi, be kita ko, ir su tiriamuoju produktu. Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš laikinojo reglamento 3.2 skirsnio, 2012–2020 m. planas nėra vienintelis dokumentas, kuriame numatomas lengvatinis finansavimas skatinamosioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, BEV pramonei.

(195)

Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija atkreipė dėmesį tik į tam tikrus 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbto Finansų ministerijos pranešimo dėl komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo metodo elementus ir neatsižvelgė į tai, kad šiame pranešime taip pat minimi kiti aspektai, pavyzdžiui, „užtikrinti aiškų rinkos mechanizmo vaidmenį“, taip siekdama pagrįsti savo tvirtinimą, kad finansų įstaigos neprivalo atsižvelgti į pramonės politikos aspektus, išskyrus komercinius (į rinką orientuotus) aspektus.

(196)

Tuo remdamasi Kinijos Vyriausybė padarė išvadą, kad Komisija neįrodė, jog šioje norminėje sistemoje banko vadovams ir priežiūros funkciją atliekantiems asmenims nepalikta jokios laisvės rinktis, ar laikytis šios sistemos nuostatų dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų ir atitinkamai kad šio banko vadovybė yra nesavarankiška.

(197)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad jeigu Komisija vis tiek padarytų išvadą, kad finansų įstaigos iš tiesų yra valstybinės institucijos, Komisija nenustatė, kokias Vyriausybės funkcijas (jei jų yra) vykdo šios institucijos.

(198)

Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad teikiamos paskolos nesiejamos su politika ir kad Kinijos Vyriausybė nesikiša į paskolų teikimo procesą, o bankai veikia nepriklausomai ir vadovaujasi į rinką orientuotais principais. Kinijos Vyriausybė taip pat pakartojo savo tvirtinimus, kuriais atmetė Komisijos padarytą išvadą, jog VVKB yra valstybinės institucijos.

(199)

Be to, Kinijos Vyriausybė paminėjo Komisijos nustatytus faktus, kad BEV gamintojai gavo paskolas, kurių palūkanų norma buvo mažesnė už paskolų bazinę palūkanų normą arba į ją panaši, (žr. laikinojo reglamento 486 konstatuojamąją dalį) ir tvirtino, kad tokia norma iš tikrųjų grindžiama bankų kotiravimu remiantis faktinėmis skolinimo normomis, taikomomis geriausiems klientams, atsižvelgiant į finansavimo išlaidas, rinkos pasiūlą ir paklausą, rizikos priedus ir kitus veiksnius.

(200)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ji įrodė, kokias valdžios funkcijas vykdo VVKB, – pvz., teikia lengvatinį finansavimą skatinamajam, t. y. BEV, sektoriui pagal taikomus nacionalinius planus, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 3.2 skirsnyje. Be to, kadangi nė vienas bankas nebendradarbiavo (išskyrus iš dalies bendradarbiavusį banką EXIM), Komisija negalėjo patikrinti su svarbiais elementais, pavyzdžiui, kreditingumo vertinimu, susijusių Kinijos Vyriausybės tvirtinimų.

(201)

Priešingai, kaip pažymėta laikinojo reglamento 453 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad visos trys atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi paskolomis, kurių palūkanų norma buvo mažesnė už paskolų bazinę palūkanų normą (t. y. normą, kuri esą buvo taikoma geriausiems klientams, atsižvelgiant į finansavimo išlaidas, rinkos pasiūlą ir paklausą, rizikos priedus ir kitus veiksnius (32)) arba į ją panaši. Iš to, kad trims atrinktiems gamintojams buvo taikomi dar mažesni tarifai nei geriausiems klientams, matyti, jog egzistuoja norminė sistema, pagal kurią finansų įstaigos veikia ne savarankiškai, o joms nurodyta įgyvendinti nacionalinę politiką teikiant lengvatinį finansavimą BEV pramonei, kaip aprašyta laikinojo reglamento 455 konstatuojamojoje dalyje. Todėl minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(202)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija iš įvairių dokumentų išsirinko reikalingiausią informaciją, taip siekdama pagrįsti savo nuomonę, jog Kinijos Vyriausybė yra sukūrusi norminę sistemą, kurią taikydama ji gali reikšmingai kontroliuoti finansų įstaigas. Kalbėdama apie šį Kinijos Vyriausybės tvirtinimą, Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija tik pakartojo Kinijos Vyriausybės argumentus, bet neatsižvelgė į turimus įrodymus.

(203)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Iš esmės Komisija laikėsi nuomonės, kad ji atsižvelgė į Kinijos Vyriausybės tvirtinimus ir neišsirinko reikalingiausios informacijos, siekdama pagrįsti savo išvadą dėl norminės sistemos, o tokią išvadą grindė išsamia užfiksuotų elementų, gautų iš dokumentų, susijusių su teisine sistema, pagal kurią veikia finansų įstaigos, analize, nacionalinės ir sektorių politikos dokumentais, iš bendradarbiaujančių BEV gamintojų surinkta informacija, ankstesnių tyrimų išvadomis ir turimais faktais, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos bankai nebendradarbiavo. Kadangi Kinijos finansų įstaigos nebendradarbiavo, nes Kinijos Vyriausybė nepersiuntė ad hoc klausimyno susijusioms finansų įstaigoms, Komisija negalėjo patvirtinti Kinijos Vyriausybės pateiktų tariamai byloje surinktų įrodymų. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(204)

Po pirminio faktų atskleidimo CAAM teigė, kad komerciniai bankai negali būti laikomi valstybinėmis įstaigomis, nes bankai vykdo į rinką orientuotas operacijas siekdami pelno, o automobilių bendrovės savo veiklą per šiuos komercinius bankus finansuoja pagal rinkos mechanizmus.

(205)

Kaip apibūdinta laikinojo reglamento 3.5.1.1 skirsnyje, Komisija padarė išvadą, kad valstybės valdomos finansų įstaigos yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir kad bet kokiu atveju jos laikomos Kinijos Vyriausybės pavedimu ar nurodymu atliekančiomis funkcijas, paprastai suteikiamas Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Laikinojo reglamento 3.5.1.9 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad Vyriausybė duoda pavedimus ir nurodymus ir privačioms finansų įstaigoms. Be to, šio tyrimo išvados ir per ankstesnius tyrimus (33), atliktus dėl tų pačių finansų įstaigų, Komisijos nustatytos išvados nepatvirtina teiginio, kad bankai, priimdami sprendimus dėl skolinimo, veikia pagal rinkos mechanizmus ir neatsižvelgia į Vyriausybės politiką ir planus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(206)

Daugiau pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 409–467 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(207)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija rėmėsi tais pačiais argumentais, kad įrodytų, jog finansų įstaigos veikia Kinijos Vyriausybės pavedimu arba nurodymu, ir šią išvadą atmetė. Ji nurodė PPO teismų praktiką, tvirtindama, kad pavedimų / nurodymų ir viešųjų įstaigų analizė skiriasi ir kad delegavimo (pavedimo atveju) arba vadovavimo (nurodymo atveju) sąvoka turi būti išreiškiama kaip pritariamojo pobūdžio veiksmas (34). Kinijos Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad pavedimas ir nurodymas i) negali būti Vyriausybės vykdomo reguliavimo šalutinis rezultatas, ii) reiškia aktyvesnį vaidmenį nei vien skatinamojo pobūdžio veiksmus ir iii) turi būti įrodyti remiantis tuo, kad pavedimo atveju Vyriausybė „įpareigoja“ arba, jei tai nurodymas, „naudojasi savo galiomis prieš privatų subjektą, kad galėtų skirti finansinį įnašą“ (35). Šiuo klausimu Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neįvardijo jokių finansų įstaigoms pavestų arba nurodytų atlikti „funkcijų, kurios paprastai suteikiamos Vyriausybei“. Be to, Kinijos Vyriausybė atkreipė dėmesį į vertinimą, ar (ir kaip) Kinijos Vyriausybė „suteikia atsakomybę privačiam subjektui arba naudojasi savo galiomis prieš privatų subjektą, kad galėtų skirti finansinį įnašą“, ir ar esama „įrodomo ryšio“ tarp Kinijos Vyriausybės ir privačių subjektų elgesio. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neatliko atskiroms finansų įstaigoms skiriamų pavedimų / nurodymų vertinimo.

(208)

Šiuo klausimu Komisija laikėsi nuomonės, kad veiksniai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad valstybės valdomi bankai yra valstybinės institucijos, taip pat patvirtina, jog privačios finansų įstaigos veikia remdamosi pavedimais ir nurodymais. Visų pirma, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 471–473 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad egzistuoja norminė sistema, kuri taikoma visoms KLR finansų įstaigoms, nepriklausomai nuo to, ar jos yra privačios, ar valdomos valstybės, ir dėl to buvo sudaromos panašios sąlygos. Šios išvados taip pat atitinka ankstesnių tyrimų metu padarytas išvadas.

(209)

Dėl kiekvieno subjekto vertinimo Komisija priminė, kad privačios finansų įstaigų nepateikė klausimyno atsakymų, todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(210)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad tai, jog paskolų susitarimams su privačiomis finansų įstaigomis buvo taikomos panašios sąlygos kaip ir susitarimams su valstybės valdomomis finansų įstaigoms, rodo, kad rinka yra konkurencinga ir kad visi bankai veikia vienodomis sąlygomis.

(211)

Komisija priminė, kad bankai (tiek privatūs, tiek valstybės valdomi) nebendradarbiavo, todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais. Tai, kad palūkanų normos sutapo, rodo, kad privatūs bankai taip pat teikė paskolas žemesnėmis nei rinkos normomis, o ne atvirkščiai.

(212)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad laikinojo reglamento 472 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta Komisijos išvada dėl panašių paskolų sąlygų buvo klaidinga, nes iš faktų iš tikrųjų buvo matyti, kad Kinijos finansų rinka buvo visiškai konkurencinga.

(213)

Komisija patvirtino savo vertinimą ir laikėsi nuomonės, kad tai, jog esama panašių sąlygų, iš tikrųjų rodo, kad valstybės komerciniai bankai ir privačios finansų įstaigos veikia pagal tą pačią norminę sistemą ir jiems nurodoma arba pavedama teikti lengvatinį finansavimą BEV pramonei, kuri priskiriama skatinamajam sektoriui. Bet kuriuo atveju, kadangi finansų įstaigos nebendradarbiavo (išskyrus banką EXIM, kuris bendradarbiavo tik iš dalies), Komisija turėjo remtis turimais faktais, kurie patvirtino Komisijos vertinimą, o Kinijos Vyriausybė nepateikė priešingų įrodymų, kuriuos būtų buvę galima patikrinti atliekant šį tyrimą. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(214)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija nesilaikė teisinio standarto dėl pavedimų / nurodymų ir neįrodė, kad Kinijos Vyriausybė suteikė atsakomybę privačioms finansų įstaigoms arba teikiant finansavimą BEV gamintojams naudojosi savo įgaliojimais privačių finansų įstaigų atžvilgiu. Visų pirma Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisijos išvada dėl norminės sistemos buvimo buvo grindžiama išsirinkta reikalingiausia informacija, o ne visais turimais įrodymais. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad be vertinimo, ar finansų įstaigos laikytinos valstybinėmis institucijomis, atlikto remiantis subjekto pobūdžiu ir jo ryšiais su Vyriausybe, Komisija taip pat turėjo įrodyti ryšį tarp privataus subjekto elgesio ir Vyriausybės veiksmų (36).

(215)

Komisija nurodė šio reglamento 203 konstatuojamąją dalį, kurioje ji jau nagrinėjo tvirtinimą, susijusį su esą reikalingiausios su normine sistema susijusios informacijos išsirinkimu. Kalbant apie ryšį tarp privataus subjekto elgesio ir Vyriausybės veiksmų, Komisija nurodė, kad, kaip aprašyta laikinojo reglamento 445 konstatuojamojoje dalyje, valstybės valdomiems bankams taikoma norminė sistema, kuri taikoma ir privatiems bankams (žr. šio reglamento 208 konstatuojamąją dalį). Esant tokiai sistemai, privačioms finansų įstaigoms pavedama arba nurodoma elgtis tam tikru būdu, t. y. teikti lengvatinį finansavimą BEV pramonei. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(216)

Daugiau pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 467–473 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(217)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad informacija, kurią Komisija naudojo siekdama neatsižvelgti į Kinijos kredito reitingus, buvo pasenusi ir joje nebuvo atsižvelgiama į naujausius pokyčius Kinijos kredito reitingų rinkoje. Iš tiesų, 2021 m. Kinija paskelbė naujas rinkos reguliavimo taisykles, įskaitant administracines priemones dėl verslo kredito reitingų vertybinių popierių rinkoje. Kinija taip pat aktyviai atvėrė savo kredito reitingų rinką užsienio agentūroms ir nustatė nacionalinį režimą pagal galiojančias kredito reitingų sektoriaus kompetentingų administracinių ir verslo valdymo institucijų taisykles ir nuostatas. Kinijoje veikia tiek „S&P Global Ratings Inc.“, tiek „Fitch Ratings“. Todėl Komisija negalėjo laikyti, kad Kinijos kredito reitingų rinka yra uždara arba iškraipyta.

(218)

Komisija neginčija to, kad Kinijos rinkoje veikia tam tikros užsienio agentūros. Tačiau Kinijos Vyriausybė neatsižvelgė į laikinojo reglamento 474, 475 ir 477 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad tokios užsienio agentūros suteikia tik nedidelę dalį Kinijos kredito reitingų rinkoje suteikiamų reitingų, kad jos naudoja tas pačias reitingų skaičiavimo sistemas, kaip ir Kinijos agentūros, ir taiko padidintą reitingą atsižvelgdamos į bendrovių strateginę svarbą Kinijos Vyriausybei ir numanomas valstybės garantijas.

(219)

Dėl esą pasenusių Komisijos pateiktų įrodymų Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė selektyviai pasirinko seniausius Komisijos pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į keletą nuorodų į 2021–2022 m., kurios buvo pateiktos laikinojo reglamento 474, 478 ir 479 konstatuojamosiose dalyse, taip pat į 2024 m. balandžio mėn. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų. Iš šių nuorodų aiškiai matyti, kad padėtis Kinijos kredito reitingų rinkoje tiriamuoju laikotarpiu iš esmės nepasikeitė. Taigi šie tvirtinimai buvo atmesti.

(220)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ teigė, kad Komisijos atliktoje kredito reitingų vertinimo analizėje nepateikta įrodymų, kodėl grupės „BYD Group“ reitingas buvo sumažintas iki B reitingo. Šis tvirtinimas buvo pakartotas po galutinio faktų atskleidimo.

(221)

Komisija pažymėjo, kad dėl to, jog Kinijos skolinimo finansų įstaigos neatliko kreditingumo vertinimo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 492 konstatuojamojoje dalyje, ji atliko grupės „BYD Group“ kredito reitingo vertinimą laikinojo reglamento 495–498 konstatuojamosiose dalyse.

(222)

Kaip ir ankstesniais atvejais, Komisija sumažino Kinijos AAA reitingą iki BB reitingo, atsižvelgdama į faktines kiekvienos grupės aplinkybes. Tačiau toks reitingas reiškia, kad skolos lygis yra palyginti žemas. Kaip matyti iš laikinojo reglamento 498 konstatuojamosios dalies, grupės „BYD Group“ skolos ir nuosavo kapitalo santykis buvo labai didelis – 0,78, remiantis grupės „BYD Group“ ir bendrovės „BYD Finance“ konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis. Kadangi negalima laikyti, jog beveik 80 % skolos lygis yra žemas, kredito reitingas buvo sumažintas iki B reitingo. Informacija apie santykinės dalies, minėtos laikinojo reglamento 495–498 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiavimą buvo įtraukta į galutinio faktų atskleidimo dokumentą.

(223)

Kinijos Vyriausybė taip pat nesutiko, kad grupės „BYD Group“ reitingas būtų sumažintas iki B. Šis tvirtinimas buvo atmestas, nes Kinijos Vyriausybė lygino konkrečių „BYD Group“ ir tam tikrų atskirų bendrovių išleistų obligacijų reitingus. Kinijos Vyriausybės pateikta informacija nėra palyginama. Jeigu tam tikra bendrovė išleidžia obligaciją, tai nereiškia, kad šios obligacijos reitingas bus taikomas ir grupei „BYD Group“ kaip tokiai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(224)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ paprašė nurodyti kriterijus ar metodą, kuriais remiantis grupei „BYD Group“ buvo suteiktas B reitingas, teigdama, kad turi būti taikomos tarptautiniu mastu arba visuotinai pripažintos standartinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų nustatomi skirtingi Komisijos naudojami reitingai. Grupė „BYD Group“ taip pat teigė, kad Komisijos taikyta metodika turėjo būti esminių faktų, kurie nebuvo atskleisti, dalis.

(225)

Komisija pažymėjo, kad nėra jokių konkrečių tarptautiniu mastu pripažintų kriterijų, kuriais remiantis nustatomi skirtingi reitingai. Kiekviena reitingų agentūra taiko savo specifinę metodiką, kuri viešai neskelbiama. Tačiau reitingų agentūros laikosi tam tikrų bendrųjų principų, kaip pabrėžiama „S&P“ gairėse dėl esminių kredito reitingų nustatymo principų: „Rengdamos savo nuomonę apie kredito riziką, reitingų agentūros paprastai pasitelkia analitikus, matematinius modelius arba jų derinius. <...> Kelios kredito reitingų agentūros beveik išimtinai orientuojasi į kiekybinius duomenis, kuriuos jos įtraukia į matematinį modelį <...>. Vertindamos bendrovę ar savivaldybę, analitiku žiniomis grindžiamą metodą taikančios agentūros imtis vadovaujančio vaidmens vertinant subjekto kreditingumą paprastai paskiria analitiką, kuris dažnai veikia kartu su specialistų grupe. Paprastai analitikai informaciją renka iš paskelbtų ataskaitų, taip pat pokalbių ir diskusijų su emitento vadovybe metu. Jie naudoja tą informaciją ir atlieka analitinį ūkio subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatų, politikos ir rizikos valdymo strategijų vertinimą (37).“

(226)

Tame pačiame dokumente taip pat pabrėžiama, kad „įmonių emitento kredito analizėje paprastai atsižvelgiama į daugelį finansinių ir nefinansinių veiksnių, įskaitant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, ekonominiu, reguliavimo ir geopolitinius įtakos veiksnius, vadovavimo ir įmonių valdymo savybes ir konkurencinę padėtį (38)“.

(227)

Kaip pabrėžta ankstesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse, siekdama parengti nuomonę dėl atrinktų bendrovių, Komisija taikė tuos pačius principus, kuriuos taiko kredito reitingų agentūros. Iš tiesų, Komisija apskaičiavo ir aiškino tam tikrus kiekvienos atrinktos bendrovių grupės finansinius rodiklius. Kaip minėta 222 konstatuojamojoje dalyje, šie koeficientai buvo pateikti galutinio faktų atskleidimo dokumente. Tačiau, siekdama analitiškai įvertinti specifinę bendrovių finansinę padėtį, taip pat apskritai ekonomines, reguliavimo ir bendrąsias rinkos sąlygas, kuriomis veikia bendrovės, Komisija naudojo visą tyrimo proceso metu bendrovių pateiktą informaciją, pavyzdžiui, finansines ataskaitas, obligacijų prospektus, informaciją apie finansavimo sandorius ir padėtį rinkoje apskritai.

(228)

Šiuo atžvilgiu Komisija atsižvelgė ne tik į specifinę grupės „BYD Group“ finansinę padėtį, bet ir į aplinkybes, kuriomis veikia bendrovės. Komisija pažymėjo, kad BEV sektoriaus bendrovės veikia nepastovioje rinkoje, kuriai reikia labai daug kapitalo ir kurioje vyksta spartūs technologiniai pokyčiai ir inovacijos, arši konkurencija tarp Kinijos veiklos vykdytojų, o bendrovės turi nuolat investuoti ir prisitaikyti prie kintančių rinkos aplinkybių. Trumpai tariant, tokia aplinka labai panaši į naujus produktus kuriančių startuolių aplinką, kuriai paprastai būdinga didesnė bendra rizika, todėl toje rinkoje veikiančių įmonių bendri kredito reitingai būna mažesni.

(229)

Galiausiai Komisija pažymi, kad, „S&P“ teigimu, B reitingas atitinka padėtį, kai įmonė yra „mažiau atspari nepalankiomis verslo, finansinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, tačiau vis dar sugeba vykdyti finansinius įsipareigojimus (39)“. Taigi, atsižvelgdama į apskaičiuotus konkrečius grupės „BYD Group“ finansinius koeficientus ir rinkos aplinkai, kurioje veikia ši bendrovė, būdingą riziką, Komisija nekeičia savo nuomonės dėl grupės „BYD Group“ kredito reitingo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(230)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ teigė, kad, sumažinus jos kredito reitingą nuo AAA iki B, ji buvo nepagrįstai nubausta.

(231)

Komisija pažymėjo, kad dėl to, jog Kinijos skolinimo finansų įstaigos neatliko kreditingumo vertinimo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 518 konstatuojamojoje dalyje, ji atliko grupės „Geely Group“ kredito reitingo vertinimą laikinojo reglamento 506–517 konstatuojamosiose dalyse.

(232)

Komisija analizavo konkrečius trumpalaikio likvidumo rodiklius, įskaitant vidutinį einamojo likvidumo rodiklį, kritinio likvidumo rodiklį ir padengimo grynaisiais pinigais rodiklį. Atlikusi šį vertinimą Komisija nustatė, kad grupė patyrė trumpalaikio likvidumo problemų, dėl kurių įgyjamas rizikingo skolininko profilis. Komisija taip pat analizavo ilgalaikes skolas, naudodama tokius rodiklius kaip skolos ir turto santykis ir skolos ir nuosavo kapitalo santykis, ir padarė išvadą, kad grupė savo veiklą daugiausia finansavo skolomis.

(233)

Atsižvelgdama į nustatytas trumpalaikio likvidumo problemas ir grupės priklausomybę nuo skolų finansavimo, Komisija padarė išvadą, kad grupei suteiktas AAA kredito reitingas buvo nepagrįstas ir kad jai reikėtų nustatyti BB reitingą.

(234)

Be to, laikinojo reglamento 510–512 konstatuojamosiose dalyse Komisija atskleidė ir kitą su grupe „Geely Group“ susijusią riziką. Ši rizika apėmė obligacijų išleidimą siekiant restruktūrizuoti skolą, paskolų susitarimus siekiant pakeisti konkrečias esamas paskolas ir susitarimą dėl skolos konvertavimo į nuosavybę.

(235)

Siekdama atsižvelgti į padidėjusią bankų patiriamą riziką, visų pirma susijusią su likvidumo ir trumpalaikio bei ilgalaikio finansavimo problemomis, Komisija sumažino rizikos reitingą vienu punktu ir rinka grindžiamam lyginamajam indeksui nustatyti nusprendė naudoti B (o ne BB) reitingo įmonių obligacijas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(236)

Kinijos Vyriausybė taip pat nepritarė dėl to, kad grupės „Geely Group“ reitingas būtų sumažintas iki B reitingo. Komisija pažymėjo, kad šiam argumentui pagrįsti Kinijos Vyriausybė pateikė tik kredito reitingo interneto nuorodą, iš kurios nebuvo įmanoma nustatyti, ar šis reitingas buvo susijęs su tam tikromis atskiromis bendrovėmis, ar su visa grupe. Taip pat nebuvo aišku, kuris kredito reitingo laikotarpis buvo naudojamas. Be to, toje interneto svetainėje grupei „Geely Group“ buvo nustatytas BBB reitingas, o tai reiškia, kad jos perspektyvos buvo neigiamos. Ši informacija rodo, kad kredito reitingai Kinijoje iškraipomi, nes grupei buvo suteiktas AAA reitingas, kuris labai nesiskiria nuo Komisijos taikomo standartinio BB reitingo. Dėl nepakankamos informacijos ir nepagrįstų argumentų Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(237)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog vienai iš grupės bendrovių „Genius Auto Finance Co. Ltd“ (toliau – bendrovė GAF) „S&P“ buvo suteikusi AAA kredito reitingą. Komisija pažymėjo, kad kredito reitingas, kurį nurodė grupė „Geely Group“, buvo suteiktas turtu užtikrintų vertybinių popierių patikėtiniui, t. y. bendrovei „Shanghai International Trust Co. Ltd.“, o ne bendrovei GAF (t. y. turtu užtikrintų vertybinių popierių hipotekos paskolų paslaugų teikėjui). Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(238)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad ji buvo nesąžiningai nubausta, pirma, dėl to, kad jos kredito reitingas buvo sumažintas nuo AAA iki B, ir, antra, dėl to, kad skirtumas buvo pridėtas prie Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos (arba Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos) paskolos suteikimo dieną ir kiekvienos nagrinėjamos paskolos laikotarpiu, o ne prie grupei „SAIC Group“ taikomos normos.

(239)

Kadangi Kinijos skolinimo finansų įstaigos neatliko kreditingumo vertinimo, kaip minėta laikinojo reglamento 518 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įvertino grupės „SAIC Group“ kredito reitingą laikinojo reglamento 519–527 konstatuojamosiose dalyse. Šiose konstatuojamosiose dalyse ji pirmiausia įvertino tam tikrus su pelningumu susijusius rodiklius, įskaitant vidutinį einamojo likvidumo rodiklį, kritinio likvidumo rodiklį, padengimo grynaisiais pinigais rodiklį, skolos ir turto santykį ir skolos ir nuosavo kapitalo santykį, ir laikėsi nuomonės, kad remiantis tokiais rodikliais turėtų būti suteikiamas ne šio reglamento 238 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 524 konstatuojamojoje dalyje nurodytas AAA reitingas, o BB reitingas. Be to, kaip pažymėta 522 ir 523 konstatuojamosiose dalyse, tam tikri grupės „SAIC Group“ BEV eksportuojantys gamintojai, siekdami užtikrinti tvarų savo veiklos tęstinumą, turėjo konvertuoti savo skolas į nuosavybę arba pasinaudojo nuosavo kapitalo injekcijomis. Be to, Komisija taip pat pastebėjo, kad ši grupė sudarė sutartis dėl paskolų, kurių konkreti paskirtis buvo pakeisti esamas paskolas. Todėl Komisija nusprendė sumažinti grupės „SAIC Group“ reitingą nuo BB iki B, kad būtų atsižvelgta į papildomą riziką, susijusią su jos finansinėmis ir likvidumo problemomis.

(240)

Be to, Komisija nemanė, kad grupė „SAIC Group“ buvo nepagrįstai nubausta. Siekdama įvertinti gautos subsidijos dydį, Komisija palygino palūkanas, kurios, kaip nurodė grupė „SAIC Group“, turėjo būti mokamos tiriamuoju laikotarpiu, ir palūkanas, kurias ji būtų turėjusi sumokėti neiškraipytoje rinkoje, jeigu jai būtų buvęs nustatytas neiškraipytas kredito reitingas.

(241)

Šiuo atžvilgiu Komisija naudojo paskolų bazinę palūkanų normą, t. y. pagrindinių Kinijos bankų nustatytą lyginamąją palūkanų normą, kuri nustatoma atsižvelgiant į geriausiems klientams taikomas faktines skolinimo normas, atsižvelgiant į finansavimo išlaidas, rinkos pasiūlą ir paklausą, rizikos priedus ir kitus veiksnius (40). Atsižvelgdama į tai, kad grupei „SAIC Group“ taikomos normos buvo palankesnės nei vidutinė geriausiems klientams siūloma norma, kuria remiantis buvo nustatoma paskolų bazinė palūkanų norma, Komisija laikėsi nuomonės, kad neiškraipyto lyginamojo dydžio pagrindas turėtų būti nustatytas bent paskolų bazinės palūkanų normos lygmeniu. Antrame etape, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 504 konstatuojamojoje dalyje, siekiant atspindėti grupės „SAIC Group“ kreditingumą, buvo pridėtas AA ir B kredito reitingų skirtumu pagrįstas skirtumas.

(242)

Kinijos Vyriausybė taip pat nepritarė dėl to, kad grupės „SAIC Group“ reitingas būtų sumažintas iki B reitingo. Komisija pažymėjo, kad šiam argumentui pagrįsti Kinijos Vyriausybė pateikė interneto nuorodą su pagrindinio Lotynų Amerikos konditerijos gaminių ir sausainių gamintojo kredito reitingu. Komisija neįžvelgė ryšio tarp Argentinos šokoladinių saldainių ir Kinijos BEV pramonės. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(243)

Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas. Jokių kitų tvirtinimų šiuo klausimu negauta, todėl laikinojo reglamento 474–481 ir 491–527 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(244)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad naudos, gautos dėl paskolų užsienio valiuta, suma turėjo būti paskirstyta remiantis ne tik tiriamojo produkto eksporto apyvarta, bet ir bendra eksporto apyvarta. Po galutinio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ pateikė papildomų argumentų, tvirtindama, kad Komisija turėjo pakankamai patikrintos informacijos apie Sąjungos rinkai ir už Sąjungos ribų skirto pardavimo eksporto apyvartą. Grupė taip pat pažymėjo, kad paskolų susitarimuose nenurodomas paskolų tikslas ar panaudojimo būdas. Priešingai, šiuose susitarimuose nurodoma tik jų sąsaja apyvartiniu kapitalu. Todėl šios paskolos užsienio valiutomis turėjo būti laikomos paskolomis CNY ir paskirstomos visai grupės apyvartai.

(245)

Komisija priėmė tvirtinimą dėl naudos, gautos iš paskolų užsienio valiuta, paskirstymo ir atitinkamai patikslino skaičiavimą. Kadangi sandorių užsienio valiutomis, susijusių su kitais elementais, išskyrus galutinių produktų pardavimą, nebuvo, Komisija laikėsi nuomonės, kad paskolos užsienio valiutomis buvo susijusios tik su pardavimo eksportui veikla.

(246)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad apskaičiuojant subsidiją turėjo būti išbrauktos kelios bendrovių tarpusavio paskolos CNY valiuta. Todėl grupė „SAIC Group“ pasiūlė taikyti iš dalies pakeistą subsidijos sumos apskaičiavimo metodą.

(247)

Šis tvirtinimas buvo iš dalies priimtas su sąlyga, kad Komisijai bus prieinami patvirtinamieji duomenys. Su ilgalaikiais vienos grupės „SAIC Group“ bendrovės įsipareigojimais, vykdytinais per ateinančius vienus metus, susiję patvirtinamieji duomenys, kuriuos kartu su savo pastabomis pateikė grupė „SAIC Group“, taip pat leido atskleisti, kad vykdomas lengvatinis finansavimas obligacijomis, apie kurį Komisija anksčiau nežinojo. Subsidijos sumos skaičiavimas buvo atitinkamai peržiūrėtas.

(248)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad grupės „SAIC Group“ vienos bendrovės viena tarpbankinė paskola iš esmės skyrėsi nuo paskolų, todėl ji neturėjo būti vertinama kaip tokia. Tačiau jeigu Komisija vis tiek laikytų, kad šis tarpbankinis skolinimas yra analogiškas paskolai, turėtų būti taikoma trumpalaikėms paskoloms, kurių terminas – trys mėnesiai nuo 2022 m. gruodžio mėn., nustatoma lyginamoji palūkanų norma (t. y. 3,65 %), nes automobilių finansavimo bendrovėms nustatomas tarpbankinio skolinimo terminas teisiškai apribotas iki trijų mėnesių.

(249)

Komisija šį grupė „SAIC Group“ tvirtinimą atmetė ir laikosi nuomonės, kad bendrovei prieinamos tarpbankinio skolinimo išskirtinai mažomis palūkanų normomis grupėje „SAIC Group“ galimybės yra lengvatinis finansavimas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šis tarpbankinis skolinimas yra analogiškas paskolai. Kadangi grupė „SAIC Group“ nepateikė jokios informacijos apie tarpbankinę paskolą ar galimas kitas panašias paskolas, Komisija, vertindama su šiomis tarpbankinėmis paskolomis susijusią naudą, toliau remiasi turimais faktais.

(250)

Kadangi kitų pastabų dėl paskolų rūšių negauta, laikinojo reglamento 482–485 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(251)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija neatliko tinkamos įvairių, kaip įtariama, lengvatinio finansavimo programų konkretumo analizės, iš kurios būtų buvę galima matyti, kad taikomas „nedviprasmiškas“ ir „aiškus“ apribojimas, susijęs su galimybėmis gauti įtariamas subsidijas, – apribojimas, kuris „aiškiai apima viską, ką norima pasakyti, nepaliekant galimybių spėlionėms ar interpretacijoms“ (41).

(252)

Kinijos Vyriausybė taip pat pridūrė, kad Komisija sistemingai nesugebėjo patikslinti, kurioje nagrinėjamų dokumentų dalyje buvo nustatytas aiškus įgaliojimas teikti lengvatinį finansavimą BEV gamintojams.

(253)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neįrodė, jog esama aiškaus, kaip įtariama, lengvatinio skolinimo tam tikroms įmonėms ar sektoriams apribojimo, nes lengvatinės paskolos nebuvo teikiamos tik pakankamai ribotai grupei, kadangi įtariama subsidija buvo skirta ne tik BEV pramonei, bet ir vadinamiesiems skatinamiesiems pramonės sektoriams.

(254)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 486 konstatuojamojoje dalyje, keliuose teisės dokumentuose konkrečiai dėl šio sektoriaus bendrovių yra finansų įstaigoms duotas nurodymas teikti BEV pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar subsidija yra konkreti, nebūtina, kad ji būtų skiriama tik BEV pramonei. Pakanka, kad galimybė gauti subsidiją būtų aiškiai suteikiama tik tam tikroms įmonėms. Laikoma, kad skatinamųjų pramonės sektorių grupė yra aiškiai riboto pobūdžio. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(255)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo, kad Komisija nepagrindė savo išvados dėl konkretumo, remdamasi tiesioginiais įrodymais, bet rėmėsi dokumentais, iš kurių „esą“ galima matyti, kad finansų įstaigos „teikia lengvatinį finansavimą tik tam tikroms įmonėms ar pramonės šakoms, kurios laikosi atitinkamos Kinijos Vyriausybės politikos“. Konkrečiau, Kinijos Vyriausybė teigė, kad skatinamosios pramonės šakos, kurios vertinamos kaip visuma, nėra pakankamai atskiras ekonomikos segmentas, kad jas būtų galima laikyti „tam tikromis pramonės šakomis“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir SKP sutarties 2 straipsnio 1 dalies a punktą. Visų pirma Kinijos Vyriausybė teigė, kad dėl vadinamųjų skatinamųjų pramonės šakų masto įtariamos subsidijos yra plačiai prieinamos visoje Kinijos ekonomikoje, todėl logiška, kad jų negalima laikyti aiškiai specifinėmis. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neįrodė, jog toks specifiškumas buvo nedviprasmiškas ir aiškus (42), ir kad dokumentai, kuriais rėmėsi Komisija (žr. šio reglamento 254 konstatuojamąją dalį), buvo arba nesusiję su BEV pramone, arba neprivalomi.

(256)

Komisija laikėsi nuomonės, kad laikinojo reglamento 486 konstatuojamojoje dalyje nurodyti dokumentai, kaip antai Bendrųjų paskolų taisyklių (kurias įgyvendina Kinijos liaudies bankas) 15 straipsnis ir Bankininkystės įstatymo 34 straipsnis, yra aiškūs ir nedviprasmiški tiesioginiai įrodymai, kad lengvatinis finansavimas buvo teikiamas konkrečiai BEV pramonei. Be to, kaip jau paaiškinta šio reglamento 253 ir 254 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad dokumentuose, kuriais remtasi, buvo aiškiai nustatyta, kad ši programa taikoma tik tam tikroms įmonėms ir kad ji nėra plačiai prieinama visoje Kinijos ekonomikoje. Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad BEV pramonė yra skatinamoji pramonė ir kad toks statusas nėra paprastai prieinamas, nes jis suteikiamas tik tam tikroms pramonės šakoms, kurios įtraukiamos į specialų katalogą, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 711 konstatuojamojoje dalyje. Be to, BEV pramonė taip pat yra sektorius, kuriam buvo parengti specialūs nacionaliniai arba subnacionaliniai daugiamečiai planai, taip aiškiai nurodant, kad, Kinijos Vyriausybės vertinimu, tai yra sektorius, kuriam turi būti taikomas lengvatinis režimas, ir kad toks statusas bus taikomas kartu su tam tikromis lengvatinėmis politikos priemonėmis, kaip išdėstyta įvairiuose laikinojo reglamento 3.2 skirsnyje nurodytuose politikos dokumentuose. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(257)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija paprašė Kinijos Vyriausybės nusiųsti klausimynus atitinkamoms finansų įstaigoms, ir tvirtino, kad informaciją turėtų surinkti tyrimą atliekanti institucija, o našta neturėtų būti perkeliama šalims respondentėms. Be to, Kinijos Vyriausybė teigė, kad negalima daryti prielaidos, kad įmonė naudojosi pranašumu remiantis tik neigiama prielaida, pagrįsta tuo, kad nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, kai nėra jokių kitų tokio pranašumo egzistavimo įrodymų“.

(258)

Kaip paaiškinta šio reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paprašė Kinijos Vyriausybės perduoti specialius klausimynus, kuriuos Komisija parengė visoms susijusioms finansų įstaigoms, taip siekdama užtikrinti patogesnį ir geresnį administravimą ir veiksmingesnį informacijos surinkimo procesą. Toks prašymas jokiu būdu negali būti laikomas atsakomybės už informacijos rinkimą perkėlimu. Nebendradarbiaudama Kinijos Vyriausybė neleido Komisijai įvertinti papildomų dokumentų, kuriais remiantis esą būtų buvę galima įrodyti, kad nebuvo konkretumo, quod non, todėl Komisija turėjo remtis į bylą įtraukta informacija, kuri patvirtino jos išvadas. Tokie teisiniai argumentai nėra lygiaverčiai neigiamai prielaidai, nes Komisija rėmėsi turimais duomenimis, atsižvelgdama į Kinijos Vyriausybės atsisakymą bendradarbiauti, o tai prieštarauja jos elgesiui ankstesniuose tyrimuose, kurių metu finansų įstaigos bendradarbiavo, todėl Komisija galėjo tęsti savo tiriamąjį darbą, rinkti ir tikrinti informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga, kiek tai buvo susiję su BEV pramone ir visų pirma su atrinktais gamintojais. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(259)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija turėjo įvertinti kiekvienos įtariamos programos ar priemonės, kurią ji pripažino kompensuotina, konkretų pobūdį ir kad Komisija negali konstatuoti, kad įvairios finansavimo formos yra konkrečios, nes suinteresuotosios šalys nepateikė priešingų įrodymų. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad suinteresuotosios šalys įrodė, jog šiomis priemonėmis gali naudotis visi visų Kinijos ekonomikos sektorių subjektai.

(260)

Kaip matyti iš įvairių laikinojo reglamento skirsnių, Komisija įvertino kiekvienos programos, kurią ji pripažino kompensuotina, konkretumą, remdamasi tiesioginiais įrodymais, kurių nebuvo galima paneigti jokiais šalių pateiktais pagrįstais tvirtinimais. Tvirtinimas, kad suinteresuotosios šalys įrodė, jog šios priemonės buvo prieinamos visiems subjektams visuose Kinijos ekonomikos sektoriuose, buvo miglotas ir nepagrįstas įrodymais. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti. Daugiau pastabų dėl konkretumo negauta, laikinojo reglamento 486 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados patvirtintos.

(261)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nusprendė taikyti užsienio lyginamąjį dydį ir nepateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijos rinka yra iškraipyta, ir kad dėl šio iškraipymo šalies vidaus dydžiai negali būti naudojami kaip lyginamasis dydis, kaip nustatyta pagal galiojančią PPO teismų praktiką (43).

(262)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko ir teigė, kad Kinijos Vyriausybės tvirtinimas buvo neaiškus, nes jame nurodyti lyginamieji dydžiai ne tik naudojami lengvatiniam finansavimui apskritai, bet ir konkrečiai susiję su kredito linijomis (laikinojo reglamento 117 konstatuojamoji dalis). Be to, Komisija darkart pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė, panašu, neatsižvelgė į tai, kad paskoloms CNY valiuta, kapitalo injekcijoms, obligacijoms ir banko akcepto įsakomiesiems vekseliams taikyti lyginamieji dydžiai buvo grindžiami Kinijos lyginamuoju dydžiu, t. y. paskolų bazine palūkanų norma. Vienintelė užsienio lyginamojo dydžio dalis buvo kredito rizikos priedas, kuris buvo pridėtas prie paskolų bazinės palūkanų normos. Atsižvelgdama į tai, laikinojo reglamento 3.5.1.10 skirsnyje Komisija pateikė išsamių įrodymų, kad KLR kredito reitingai, taigi ir kredito rizikos priedai, buvo iškraipyti, todėl jų nebuvo galima naudoti lyginamajam dydžiui nustatyti.

(263)

Analizuodama, ar KLR esama iškraipymų, Komisija taip pat nurodė laikinojo reglamento 471 konstatuojamąją dalį, kurioje patvirtinta, jog taikoma norminė sistema, ir laikinojo reglamento 473 konstatuojamąją dalį, kurioje padaryta išvada, kad visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą vykdo Nacionalinė finansų reguliavimo administracija, valstybė yra pavedusi arba nurodžiusi vykdyti Vyriausybės politiką ir BEV pramonei teikti paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis. Bet kuriuo atveju, nė viena bendradarbiaujanti finansų įstaiga nebendradarbiavo visapusiškai, todėl nebuvo galima nustatyti jokio kito lyginamojo dydžio. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(264)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija neatsakė į jos pastabas dėl sprendimo nustatant skirtumą tarp įmonių, kurioms suteikti AA ir B reitingai, obligacijų naudoti santykinį, o ne absoliutųjį, skirtumą. Remiantis po pirminio faktų atskleidimo pateiktomis pastabomis, Kinijos Vyriausybė teigė, kad santykinio skirtumo naudojimas neturi ekonominės prasmės ir kad Komisija nepaaiškino, kaip toks įtrauktas santykinis skirtumas galėjo būti laikomas „panašia komercinę paskolą, kurią bendrovė būtų iš tikrųjų galėjusi gauti rinkoje“, kaip tai suprantama pagal SKP susitarimo 14 straipsnio b punktą, ir kodėl Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl (santykinio) skirtumo pridėjimo nereikėjo pakoreguoti lyginamojo dydžio.

(265)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė pirminio faktų atskleidimo metu pateikė tik keletą bendro pobūdžio pareiškimų dėl santykinio skirtumo naudojimo. Ji nepateikė priežasčių, kodėl ji manė, kad santykinis skirtumas yra ekonomiškai nelogiškas, kodėl absoliutus skirtumas būtų buvęs tinkamesnis, ir nenurodė, kokius, jos nuomone, lyginamojo dydžio koregavimus būtų reikėję atlikti. Kinijos Vyriausybė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo teiginius arba paneigusi Komisijos poziciją.

(266)

Kalbant apie santykinio skirtumo naudojimą, Komisija laikinojo reglamento 490 konstatuojamojoje dalyje aiškiai pabrėžė, kad taikė tą pačią lengvatinio finansavimo paskolomis skaičiavimo metodiką, kuri buvo nustatyta atliekant antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės apdirbamosios aliuminio folijos, taip pat antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo plieno produktų, antisubsidijų tyrimus dėl KLR kilmės padangų, tam tikrų KLR kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų ir KLR kilmės šviesolaidžių kabelių, ir pateikė atitinkamas nuorodas į tuos reglamentus, kuriuose pateiktas labai išsamus atitinkamo skirtumo naudojimo pagrindimas. Šios skaičiavimo metodikos taikymas kiekvienai atskirai atrinktų bendrovių grupei buvo išsamiau paaiškintas konkrečiai atskleidžiant informaciją apie atskiras bendroves. Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių naujų argumentų, kuriais būtų buvę galima pagrįsti ilgalaikės Komisijos santykinio skirtumo naudojimo praktikos pakeitimą.

(267)

Tačiau, siekdama išsamumo, Komisija primena Kinijos Vyriausybei, kad iš esmės santykinis skirtumas naudojamas siekiant kiekvienai bendrovei nustatyti kredito rizikos priedą, kuris turėtų būti pridedamas prie nerizikingos palūkanų normos, kad būtų galima nustatyti lyginamąją palūkanų normą. Atsižvelgdama į tai, Komisija primena pastabas, kurios buvo pateiktos antisubsidijų tyrimo dėl KLR kilmės padangų galutinio reglamento 256 konstatuojamojoje dalyje dėl santykinio skirtumo ekonominės prasmės ir fakto, kad jis gali būti laikomas panašia komercine paskola:

(268)

Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių elementų, kuriais remiantis būtų buvę galima peržiūrėti šias pastabas, o Komisija šiame tyrime nenustatė jokių naujų elementų, dėl kurių būtų galėjęs atsirasti poreikis pakeisti jos ankstesnį vertinimą.

(269)

Galiausiai Kinijos Vyriausybės tvirtinimas, kad santykinis skirtumas nebuvo koreguojamas, yra neteisingas. Iš tiesų, atliekant skaičiavimus Kinijos paskolų bazinė palūkanų norma naudojama kaip atskaitos taškas. Be to, naudojant santykinį skirtumą užregistruojami konkrečios šalies pagrindinių rinkos sąlygų pokyčiai, kurie neišreiškiami, kai vadovaujamasi absoliučiu skirtumu, kaip paaiškinta 267 konstatuojamojoje dalyje. Be to, laikinojo reglamento 504, 516 ir 526 konstatuojamosiose dalyse aiškiai pabrėžiama, kad santykinis skirtumas buvo nustatytas atskirai įvertinus kiekvienai bendrovių grupei suteiktas paskolas, atsižvelgiant į paskolos suteikimo datą ir atitinkamos paskolos trukmę. Todėl naudojant santykinį skirtumą taip pat buvo atsižvelgiama į kiekvienos atskiros paskolos ypatumus. Taigi Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(270)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija supainiojo savo pareigą nustatyti Vyriausybės finansinio įnašo buvimą su tokio finansinio įnašo teikiama nauda, remdamasi tuo, kad skiriasi suma, kurią moka gavėjas, ir suma, kurią reikėtų mokėti už panašią komercinę paskolą, kurią bendrovė galėtų gauti rinkoje.

(271)

Komisija laikėsi nuomonės, kad vertindama šią schemą ji nustatė, kad finansinis įnašas buvo mokamas ir kad buvo gaunama nauda. Kalbant tiksliau, laikinojo reglamento 487 konstatuojamojoje dalyje BEV gamintojų gautos naudos pagrindas apibrėžtas remiantis skirtumu tarp palūkanų, bendrovės sumokėtų už lengvatinėmis sąlygomis gautą paskolą, sumos ir tos palūkanų sumos, kurią ta bendrovė būtų sumokėjusi už panašią komercinę paskolą, kurią ji būtų galėjusi gauti rinkos sąlygomis. Kalbant apie finansinį įnašą Komisija laikėsi nuomonės, kad lengvatinio finansavimo teikimas paskolomis ar kitomis finansinėmis priemonėmis buvo Kinijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes finansų įstaigos, veikdamos kaip valstybinės institucijos arba Kinijos Vyriausybės pavedimus / nurodymus vykdantys subjektai, nustato didesnę palūkanų normą arba mokestį bendrovėms, vykdančioms veiklą kitame nei BEV ar kitas skatinamasis sektorius, kuriam taikomas panašus palankus režimas, sektoriuje. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(272)

Grupė „Geely Group“ tvirtino, kad Komisija neturėtų naudoti įmonių obligacijų duomenų paskolų lyginamajam dydžiui nustatyti, nes esama didelių skirtumų, susijusių su atitinkama rizika, galimybe prekiauti, grąžinimo laikotarpiais ir sąlygomis (įskaitant išankstinio grąžinimo galimybes) ir skolų restruktūrizavimu. Grupė teigė, kad dėl šių skirtumų skiriasi palūkanų normos.

(273)

Komisija su šiuo grupės „Geely Group“ tvirtinimu nenutiko ir nurodė, kad lyginamajam paskolų dydžiui nustatyti ji nenaudojo įmonių obligacijų. Priešingai, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 526 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi įmonių, kurioms suteikti AA ir B reitingai, obligacijų krepšeliu, kad nustatytų skirtumą, kurį reikia pridėti prie Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos arba, po 2019 m. rugpjūčio 20 d., prie Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, ir taip apskaičiuotų neiškraipytą rinką atitinkančią palūkanų normą. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(274)

Grupė „Geely Group“ tvirtino, kad buvo konkrečių klaidų, susijusių su tam tikroms grupės bendrovėms suteiktų paskolų apskaičiavimu. Komisija šį tvirtinimą priėmė ir vėliau patikslino skaičiavimą.

(275)

Daugiau pastabų dėl subsidijų sumos apskaičiavimo negauta, todėl laikinojo reglamento 487–490 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(276)

Laikinojo reglamento 528–529 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos, o atrinktoms bendrovių grupėms galutinai nustatytos lengvatinio finansavimo paskolomis subsidijų normos tiriamuoju laikotarpiu siekė:

Lengvatinis finansavimas. Paskolos

(277)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ nesutiko su Komisijos atliktu kredito linijų vertinimu ir teigė, kad tiek Kinijos, tiek tarptautiniai bankai, kurie suteikė kredito linijas grupės „BYD Group“ bendrovėms (įsikūrę tiek Kinijoje, tiek už Kinijos ribų), netaikė atidarymo mokesčių.

(278)

Tačiau iš grupės „BYD Group“ pateiktų įrodymų, t. y. grupės „BYD Group“ bendrovių sutarčių dėl kredito linijų su už Kinijos ribų esančiomis užsienio įstaigomis, buvo matyti, kad šiose sutartyse buvo numatyti komisiniai, derinimo ir pakeitimo mokesčiai arba kad bankas netaikė jokių įsipareigojimų mokesčių, nes jis neprisiėmė įsipareigojimų suteikti finansavimą bendrovei. Taigi iš grupės „BYD Group“ pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad už kai kurių bankų įsipareigojimą atidėti pinigus klientams paprastai mokamas įsipareigojimo mokestis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(279)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ nepritarė dėl Komisijos atliktos analizės ir pakartojo, kad už kredito linijų tvarkymą ir atidarymą nebuvo imami jokie mokesčiai ir kad Komisija daugiausia dėmesio skyrė aspektams, kurie buvo susiję su tolesnėmis bankų operacijomis, pavyzdžiui, paskolomis.

(280)

Komisija priminė, kad, pirma, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 530 konstatuojamojoje dalyje, kredito linijos tikslas yra nustatyti sumą, kurią bendrovė gali pasiskolinti ir bet kuriuo metu naudoti savo einamosioms operacijoms finansuoti, gaudama trumpalaikes paskolas, banko akcepto įsakomuosius vekselius ir kt., kad apyvartinio kapitalo finansavimas būtų lankstus ir prireikus nedelsiant prieinamas. Paskolos iš tiesų yra viena iš banko operacijų, susijusių su kredito linijomis. Antra, Komisija nesutiko dėl teiginio, kad už kredito linijas nebuvo imamas joks mokestis, nes viename iš trijų pateiktų dokumentų buvo aiškiai nurodyti mokėtini komisiniai, kitame buvo nurodyta kita kredito sąlygų sutartis, taigi bendrovė nepateikė visų dokumentų, o trečiasis buvo susijęs su neįsipareigota kredito linija. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(281)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad sudarant sutartis dėl atskirų paskolų kredito linijos nereikia. Kadangi patvirtinamųjų įrodymų nepateikta, šis tvirtinimas buvo atmestas. Daugiau pastabų dėl kredito linijų bendrojo vertinimo negauta, todėl laikinojo reglamento 530 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados patvirtintos.

(282)

Pastabų dėl tyrimo nustatytų faktų negauta, todėl laikinojo reglamento 531–533 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(283)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ teigė, kad kredito linijos nėra konkrečios, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes visos Kinijos įmonės, nepriklausomai nuo jų pramonės sektoriaus, turi vienodą teisę gauti kredito linijas, ir kad sprendime Nr. 40 nėra jokių apribojimų, susijusių su galimybėmis naudotis kredito linijomis.

(284)

Komisija nepritarė grupės „BYD Group“ tvirtinimui, kad kredito linijos nėra konkrečios. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad grupė „BYD Group“ neįrodė, kad BEV pramonei skirtomis lengvatinėmis sąlygomis gali naudotis ir kitos KLR bendrovės. Be to, kadangi kredito linijos yra glaudžiai susijusios su kitų rūšių lengvatiniu skolinimu, pavyzdžiui, paskolomis, ir kadangi jos yra konkrečiai skatinamosioms pramonės šakoms teikiamos kreditinės paramos dalis, laikinojo reglamento 3.5.2.2 skirsnyje pateikta paskolų konkretumo analizė taip pat taikoma kredito linijoms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(285)

Daugiau pastabų dėl konkretumo negauta, todėl laikinojo reglamento 534–535 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(286)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad „SAIC Group“ kredito linijoms taikomiems mokesčiams turėjo būti taikomas kitas lyginamasis dydis, nes laikinojo reglamento 537 konstatuojamojoje dalyje nurodyti mokesčiai yra netinkami. Grupės „SAIC Group“ nuomone, Jungtinės Karalystės banko „Metrobank“ palūkanų normos buvo netinkamos, nes jos buvo taikomos mažiau nei 60 000 GBP dydžio kredito linijoms, o „SAIC Group“ subjektams suteiktos kredito linijos siekė net kelis milijardus eurų, todėl jų nebuvo galima palyginti su grupės „SAIC Group“ gautomis paskolomis. Grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad naudotas lyginamasis dydis buvo netinkamas. Po galutinio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ teigė, kad Komisija netinkamai rėmėsi mažo banko išleistomis kredito GBP linijomis, siekdama padaryti išvadą, kad tai, jog Kinijos bankai netaiko mokesčių už kredito linijų atidarymą, yra subsidija.

(287)

Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisijos naudotas užsienio lyginamasis dydis buvo nepagrįstai didelis (1,25–1,75 %), palyginti su kita viešai prieinama informacija (0,25–1 %) (45). Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad pasirinktas bankas ir kredito linijos dydis (iki 60 000 GBP) yra probleminiai. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad bendrovės nevykdė veiklos naudodamos GBP. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad pagal SKP sutarties 14 straipsnio b punktą tyrimą atliekanti institucija turi pakoreguoti lyginamąjį dydį, kad jis būtų apytikriai panašus į Vyriausybės teikiamą komercinę paskolą (46). Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė viešai prieinamą informaciją (47), iš kurios esą buvo galima matyti, kad taikomos mažesnės normos, taip pat nurodė atrinktus bankus, kurie esą taiko įsipareigojimo ar susitarimo mokesčius, paprastai siekiančius 0,25–1 %. Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad šiame tyrime naudotos lyginamosios normos buvo nepagrįstai didesnės nei ankstesniuose tyrimuose ir kad Komisija nepaaiškino, kodėl šios normos buvo didesnės nei ankstesniuose tyrimuose.

(288)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Pagrindinėje informacijoje, susijusioje su šiame tyrime naudojamu lyginamuoju dydžiu, neminimas skirtingas mokestis, kuris priklausytų nuo kredito linijos dydžio. Kalbant apie Kinijos Vyriausybės nurodytas normas, jos nebuvo pagrįstos iš konkrečių bankų gauta pirmine informacija arba informacija, rodančia tam tikras sąlygas. Be to, atliekant šį tyrimą naudotas lyginamasis dydis atitiko ankstesniuose tyrimuose naudotus lyginamuosius dydžius, kai nebuvo nustatyta didesnė ribinė suma ir kuriuos nustatė didelis tarptautinis bankas (48). Todėl šie tvirtinimai atmesti. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad jos naudotas lyginamasis dydis pakankamai atspindėjo finansines sąlygas, kuriomis remiantis šalyje, kurioje bendrovės vykdo veiklą, įprastomis rinkos sąlygomis būtų suteikiama kredito linija. Bet kuriuo atveju Kinijos Vyriausybė nepateikė papildomos informacijos apie koregavimus, kuriuos būtų reikėję atlikti, arba apie konkrečias tokių koregavimų priežastis.

(289)

Kalbant apie viešai prieinamą informaciją, Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos Vyriausybė aiškiai nenurodė konkrečių interneto svetainės, kurią ji paminėjo, elementų. Bet kuriuo atveju buvo laikoma, kad interneto svetainėje pateikta informacija, kuria buvo grindžiamas šis tvirtinimas, nebuvo įtikinama, nes joje buvo nurodyti iki 4–5 % siekiantys susitarimo / įsipareigojimo mokesčiai ir (arba) įsipareigojimo mokestis, kuris buvo taikomas vadinamuoju lengvatiniu laikotarpiu, ir nebuvo pateikta papildomos informacijos apie tai, kokia yra tokio lengvatinio laikotarpio trukmė.

(290)

Komisija nemanė, kad naudotas lyginamasis dydis buvo nepagrįstai didesnis. Iš tiesų jis buvo labai panašus į dydį, kuris buvo naudojamas ankstesniuose tyrimuose ir buvo pasirinktas remiantis viešai prieinama informacija. Tai, kad BEV gamintojai nevykdo veiklos naudodami GBP, nebuvo laikoma svarbia aplinkybe nustatant pasirinkto lyginamojo dydžio tinkamumą, nes svarbu atsižvelgti į rinkos sąlygas, kuriomis siūloma skolintis pinigų (nepriklausomai nuo valiutos). Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tiriamuoju laikotarpiu taikytą LIBOR palūkanų normą, kuri buvo mažesnė už panašią KLR taikomą normą, buvo laikoma, kad toks lyginamasis dydis yra konservatyvus. Tuo remiantis toks tvirtinimas buvo atmestas.

(291)

Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad Komisija nepagrindė, kaip pagal pasirinktą lyginamąjį dydį buvo apytikriai apskaičiuota kredito linija, kuria gali naudotis pirmaujančios Kinijos automobilių bendrovės, ir kad ji atsieta nuo KLR vyraujančių rinkos sąlygų. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad didelės bendrovės, pavyzdžiui, BEV gamintojai, paprastai gali derėtis dėl palankesnių mokesčių. Kadangi patvirtinamųjų įrodymų nepateikta, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(292)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Kinijoje įprasta, jog bankai netaiko mokesčių už kredito linijas, nebent pagal jas imamas kreditas ir teikiamos paskolos. Šiuo klausimu Kinijos Vyriausybė nurodė Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos, Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos, Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos, Finansų ministerijos, Kinijos liaudies banko ir Valstybinės rinkos reguliavimo administracijos aplinkraščio dėl tolesnio kreditų ir finansavimo mokesčių reguliavimo, siekiant sumažinti bendras įmonių finansavimo išlaidas, 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „[už pervestas, bet įmonės dar nepanaudotas kredito pajamas] lėšų valdymo mokestis netaikomas]“. KLR Vyriausybė taip pat nurodė bendrovės „Zhihu“ atsakymus, kuriuose teigiama, kad „už kredito linijas jokie mokesčiai netaikomi“.

(293)

Komisija nesutiko su tokia išvada ir nurodė Kinijos banko interneto svetainę, kurioje buvo nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo taikomi mokesčiai už kredito linijas (49). Remdamasi tuo, kad išdėstyta, Komisija taip pat atmetė Kinijos Vyriausybės tvirtinimą dėl nurodymų netaikyti lėšų valdymo mokesčių. Bet kuriuo atveju Kinijos Vyriausybė nepateikė įrodymų, kad lėšų valdymo mokesčiai atitinka susitarimo ar pratęsimo mokesčius. Galiausiai su bendrove „Zhihu“ susijęs teiginys buvo nepagrįstas ir nepakankamai legitimus. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(294)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 536–538 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(295)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „Geely Group“ nurodė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra lengvatinio finansavimo, kuris gali būti kompensuojamas, forma. Šios šalys teigė, kad naudodamos banko akcepto įsakomuosius vekselius bendrovės gali „pirkti kreditan“ iš prekių, kurioms taip pat suteikiama garantija, pardavėjo. Jos teigė, kad bankai suteikia pirkėjo mokėjimo garantiją, bet ne finansavimą. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad jeigu Komisija nustatytų, kad ši operacija yra subsidija, ji turėtų apskaičiuoti tik garantijos suteikimo naudą, kaip numatyta bankų sąlygose dėl banko akcepto įsakomųjų vekselių (50).

(296)

Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija rėmėsi ankstesnių tyrimų išvadomis, kurios nesutampa (51), ir neįrodė, kad dėl banko akcepto įsakomųjų vekselių Kinijoje BEV gamintojams teikiamas lengvatinis finansavimas, ir kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai įvairiose šalyse naudojami skirtingai.

(297)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Ji teigė, kad dėl to, jog Kinijos finansų įstaigos nebendradarbiavo, Komisija turėjo remtis turimais faktais. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėjo iš dalies remtis neginčytinomis ankstesnių tyrimų išvadomis, įskaitant išvadas dėl įtariamų šalių skirtumų. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat rėmėsi per šį tyrimą surinktais faktais ir padarė išvadą, kad pagal KLR veikiančią banko akceptų sistemą visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktas nemokamas jų einamosios veiklos finansavimas ir taip jiems suteikta kompensuotinos naudos, kaip apibūdinama laikinojo reglamento 562–566 konstatuojamosiose dalyse. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(298)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į skirtinguose bankuose taikomas banko akcepto kompensavimo sistemas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 557 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi Kinijos Vyriausybė arba atrinkti eksportuojantys gamintojai šiuo klausimu naujų duomenų nepateikė, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(299)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ tvirtino, kad banko akceptai nebuvos naudingi, atsižvelgiant į bankų indėlių ar lygiaverčių įkeitimų procentinę dalį, ir paprašė Komisijos peržiūrėti naudos apskaičiavimą, teigdama, kad grupės „BYD Group“ indėliais ar įkeitimais bankuose ir už jų gaunamomis palūkanų pajamomis visiškai kompensuojama bankų patiriama rizika ir palūkanų išlaidos, taigi jokios naudos negaunama.

(300)

Kaip Komisija konstatavo ankstesniuose tyrimuose (52), pirmiausia reikėtų pažymėti, kad bankai, skirdami finansavimą, paprastai reikalauja iš savo klientų garantijų ir užstatų. Be to, reikėtų pažymėti, kad tokios garantijos naudojamos siekiant užtikrinti, kad eksportuojantis gamintojas prisiimtų finansinę atsakomybę bankui, o ne tiekėjui. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos bankai šių garantijų nereikalauja sistemingai ir jos ne visada yra susijusios su konkrečiais banko akcepto įsakomaisiais vekseliais. Šiuo atžvilgiu indėliai, kaip įtariama, yra ne išankstinis davėjo mokėjimas bankams, o tik papildoma garantija, kurios reikalauja bankai ir kuri neturi jokio poveikio banko sprendimui išduoti banko akcepto įsakomuosius vekselius be papildomų skolinimosi palūkanų davėjui. Be to, jie gali būti įvairių formų, įskaitant terminuotuosius indėlius ir įkeitimus. Indėlių palūkanos gali būti naudingos davėjui, todėl dėl jų banko akcepto įsakomojo vekselio davėjas nepatiria išlaidų. Panašiai, kaip aprašyta laikinojo reglamento 3.5.3.2 skirsnyje, banko akcepto įsakomųjų vekselių tikslas ir poveikis iš esmės yra toks pat kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, nes bendrovės juos vietoj trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų naudoja savo einamajai veiklai finansuoti ir dėl to turėtų patirti išlaidų, prilygstančių finansavimo trumpalaikėmis apyvartinio kapitalo paskolomis išlaidoms. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(301)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad šiuo atveju banko akceptai turėtų būti laikomi mokėjimo būdu, nes bankai nesuteikia jokio finansinio įnašo ir tik prisiima teisinius mokėjimo įsipareigojimus, kaip nurodo pirkėjai, kurie veikia pagal pagrindines pirkimo ir tiekimo sutartis. Be to, šis metodas buvo taikomas ne tik BEV gamintojams, bet ir visoms kitoms Kinijos bendrovėms.

(302)

Komisija šį grupės „SAIC Group“ tvirtinimą, kad bankai nesuteikia jokio finansinio įnašo, atmetė, pagrįsdama tuo, kad bankai faktiškai perima grupės „SAIC Group“ mokėtinas sumas ir nustato grupei „SAIC Group“ pratęstą mokėjimo terminą, nereikalaudami mokėti jokių palūkanų, kurios paprastai turėtų būti mokamos. Kadangi įrodymų, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai buvo suteikiami panašiomis sąlygomis, kaip bet kuriai kitai šaliai Kinijoje, negauta, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(303)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu ji niekada nenaudojo bankų lėšų, nes visą laiką, mokėtinas sumas grąžindavo iki nustatyto termino pabaigos. Komisija atmetė šį tvirtinimą remdamasi tuo, kad nauda suteikiama ne tuomet, kai bendrovės negrąžina pasiskolintų lėšų, o veikiau dėl to, kad suteikiamos nemokamos trumpalaikės paskolos, kurias jos gauna turėdamos banko akcepto įsakomuosius vekselius. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(304)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo, kad Komisija neturėjo vertinti banko akcepto įsakomųjų vekselių panašiai kaip trumpalaikių paskolų, nes tai yra skirtingos finansavimo formos.

(305)

Dėl laikinojo reglamento 3.5.3.2 skirsnyje nurodytų priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra lygiaverčiai trumpalaikėms paskoloms, ir šį tvirtinimą atmetė.

(306)

Daugiau pastabų dėl bendro banko akcepto įsakomųjų vekselių vertinimo negauta, todėl laikinojo reglamento 539–557 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(307)

Kalbant apie banko akcepto įsakomuosius vekselius, po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija perkėlė įrodinėjimo pareigą tvirtindama, kad bet kuri KLR įmonė (kita nei skatinamųjų pramonės sektorių įmonės) banko akcepto įsakomaisiais vekseliais gali naudotis tomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis.

(308)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neatliko konkretumo analizės ir kad ji rėmėsi su paskolomis susijusiu vertinimu, kurio nepakanka.

(309)

Kinijos Vyriausybė, grupė „BYD Group“ ir grupė „SAIC Group“ taip pat teigė, kad banko akceptai nėra skirti konkrečiam subjektui, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį ir SKP sutarties 2 straipsnį, nes visi Kinijos juridiniai asmenys turi teisę gauti banko akceptus, bendrovėms nenustatomos jokios ribos ar apribojimai, kaip juos naudoti atliekant komercinius sandorius, ir prašymų suteikti akceptą teikimo bankams sąlygos yra neutralios, t. y. neskirtos tik konkrečios rūšies įmonėmis / konkretiems pramonės sektoriams. Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija perkėlė įrodinėjimo pareigą tvirtindama, jog nėra įrodymų, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai tomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis galėtų būti naudingi bet kuriai KLR įmonei (kitai nei skatinamųjų pramonės sektorių įmonės).

(310)

Šie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Todėl grupės „SAIC Group“ tvirtinimas buvo atmestas. Nepaisant to, kad grupė „BYD Group“ pateikė komercinių vekselių priėmimo, diskonto ir centrinio banko diskontų administravimo priemones (Kinijos liaudies banko ir Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos įsakymas Nr. 4 [2022 m.]) (53) ir perleidžiamųjų priemonių administravimo įgyvendinimo priemones (54) (t. y. banko akceptams taikomus teisės aktus), pateiktų įrodymų nepakako įrodyti, kad bet kuri KLR įmonė (kita nei skatinamųjų pramonės sektorių įmonės) gali gauti banko akcepto įsakomuosius vekselius tokiomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis, kokios taikomos BEV pramonei. Be to, net jei finansavimo forma iš esmės galėtų būti prieinama kitų pramonės šakų bendrovėms, dėl konkrečių sąlygų, kuriomis toks finansavimas siūlomas tam tikrų pramonės šakų bendrovėms, pavyzdžiui, dėl atlygio už finansavimą ir finansavimo dydžio sąlygų, jis gali būti konkrečiai taikomas. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas BEV sektoriaus bendrovėms per banko akcepto įsakomuosius vekselius būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Dėl įrodinėjimo pareigos Komisija nurodė laikinojo reglamento 555 ir 558–560 konstatuojamosiose dalyse apibendrintas išvadas, kuriose nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai naudojosi nemokamu einamosios veiklos finansavimu ir kad tokia nauda yra susijusi su nacionalinio lygmens sprendimais, pavyzdžiui, sprendimu Nr. 40 arba 560 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Bankininkystės ir draudimo sektorių įstaigų pranešimu. Be to, kadangi Kinijos finansų įstaiga visapusiškai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi turimais faktais. Šiomis aplinkybėmis Komisija nemanė, kad ji perkėlė įrodinėjimo pareigą, bet laikė, kad KLR Vyriausybė ir Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų buvę galima pakeisti Komisijos nustatytas išvadas. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(311)

Daugiau pastabų dėl konkretumo negauta, todėl laikinojo reglamento 558–561 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(312)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ nepritarė dėl to, kad, apskaičiuojant subsidiją dėl kelių subjektų, buvo atsižvelgta į kelias dienas, einančias po tiriamojo laikotarpio pabaigos. Be to, grupės „SAIC Group“ finansų bendrovei suteikti bendrovių tarpusavio banko akceptai turėjo būti pašalinti, nes ji nebuvo naudos gavėja pagal šią schemą. Šis subjektas, kuris yra finansų bendrovė, teikia banko akceptus, o ne juos gauna.

(313)

Komisija pažymėjo, kad tam tikros bendrovės nepateikė informacijos pagal klausimyne pateiktus nurodymus, nes nebuvo pranešta apie banko akcepto įsakomuosius vekselius, kurie buvo suteikti prieš tiriamąjį laikotarpį, todėl skaičiavimas negalėjo būti grindžiamas tokiais trūkstamais vekseliais. Tačiau susitarus su tam tikromis bendrovėmis ir kaip paaiškinta konkrečiame faktų atskleidimo dokumente, grupės „SAIC Group“ bendrovių nebuvo paprašyta iš naujo pateikti tokią išsamią informaciją, nes jai būtų tekusi papildoma našta, bet buvo sutarta, kad nauda vis tiek bus grindžiama banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, kurie tebegaliojo ir po tiriamojo laikotarpio. Kitoms bendrovėms, su kuriomis nesitarta, Komisija taikė tą patį bendrovių pateikta informacija grindžiamą metodą ir laikėsi nuomonės, kad tokios informacijos naudojimas yra pagrįstas, nes ji buvo susijusi su bendru 12 mėnesių laikotarpiu, per kurį buvo išleisti banko akcepto įsakomieji vekseliai. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(314)

Kalbant apie bendrovių tarpusavio akcepto įsakomuosius vekselius, Komisija tvirtinimus priėmė ir į juos atsižvelgė perskaičiuodama subsidijos sumą.

(315)

Grupė „Geely Group“ tvirtino, kad nauda turėtų būti grindžiama kredito mokesčiu, o ne banko palūkanų norma, ir kad jokia nauda neturėtų būti apskaičiuojama vertinant banko akcepto įsakomuosius vekselius, kurie visiškai padengiami piniginiu užstatu arba kuriems suteikiama banko garantija, o grupės „Geely Group“ sumokėti mokesčiai turėtų būti išskaičiuojami iš apskaičiuotos naudos.

(316)

Komisija su grupės „Geely Group“ tvirtinimais nesutiko. Atsižvelgdama į banko akcepto įsakomųjų vekselių, pagal kuriuos numatomas mokėjimo termino pratęsimas suteikiant nemokamą trumpalaikę paskolą, pobūdį, Komisija laikėsi nuomonės, kad nauda turėtų būti apskaičiuojama remiantis neiškraipytu lyginamuoju dydžiu. Be to, kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose, tai, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra padengiami piniginiu užstatu arba garantija, neturi reikšmės apskaičiuojant naudą. Nauda buvo apskaičiuota kaip skirtumas tarp sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip atlygį už finansavimą banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, ir sumos, kurią ji turėtų sumokėti taikant trumpalaikių paskolų palūkanų normą. Iš tiesų, paprastai bankai, teikdami paskolas, prašo įvairių formų garantijų. Garantijos buvimas nereiškia, kad lėšos buvo paskolintos rinkos sąlygomis. Komisija taip pat nemanė, kad mokesčio, kuris taikomas išleidžiant banko akcepto įsakomąjį vekselį, mokėjimas yra panašus į palūkanų mokėjimą. Todėl Komisija nemanė, kad toks mokestis turėtų būti išskaičiuotas. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(317)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad naudojamo lyginamojo dydžio struktūra turėtų būti tokia pati kaip ir finansinio įnašo, kuris buvo lyginamas pagal SKP sutarties 14 straipsnio b ir c punktus. Komisija atmetė šį tvirtinimą remdamasi tuo, kad naudotas lyginamasis dydis ir taikyta metodika atitiko nagrinėtą finansinę priemonę, pagal kurią BEV gamintojai, naudodamiesi banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, nemokamų trumpalaikių paskolų forma gauna lengvatinį finansavimą. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad paskolos galiojimo laikotarpiu taikomos trumpalaikės palūkanų normos naudojimas buvo tinkamas pagrindas apskaičiuojant gavėjui suteiktą naudą. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(318)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 562–566 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(319)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad nustatydama faktus Komisija neturėtų remtis ankstesniais tyrimais ir kad Komisija neįrodė, jog diskontuoti vekseliai yra lengvatinio finansavimo forma.

(320)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 567–570 konstatuojamosiose dalyse, naudodamiesi diskontuotais vekseliais finansų tarpininkai išmokėjo gautinas sumas iki jų mokėjimo termino. Atitinkamos bendrovės iš anksto gavo lėšų, perleisdamos teises į būsimas gautinas sumas finansų įstaigoms, atskaičius mokesčius už šią paslaugą ir taikomas diskonto normas. Nustatyta, kad taikoma diskonto norma buvo lengvatinė. Nauda, taip suteikta gavėjams, lygi skirtumui tarp Kinijos finansų įstaigų taikomos diskonto normos ir diskonto normos, kuri būtų taikoma panašiai operacijai rinkoje. Kadangi Kinijos finansų įstaigos nebendradarbiavo, Komisija patvirtino savo išvadą, kad naudojant diskontuotus vekselius buvo suteikiamas finansavimas taikant lengvatinę palūkanų normą. Komisija nepritarė dėl Kinijos Vyriausybės tvirtinimo, kad ji rėmėsi ankstesnių tyrimų išvadomis. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(321)

Grupė „BYD Group“ teigė, kad apskaičiuojant naudą turėjo būti neatsižvelgiama į grupės vidaus diskontuotus vekselius su konkrečia indėlių procentine dalimi, nes grupė „BYD Group“ nepervedė gautinų sumų, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, bankams, o atgavo bankams pateiktus užstatus.

(322)

Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu, nes diskontuotų vekselių sandoris vykdomas ne tarp susijusių šalių, o tarp vekselio gavėjo ir banko. Tai, kad pradinį banko akceptą, kuris vėliau buvo diskontuotas, iš pradžių išleido susijusi bendrovė, neturi reikšmės ir nekeičia aplinkybės, kad bendrovei buvo taikoma maža diskonto norma, palyginti su panašiam sandoriui rinkoje taikoma diskonto norma.

(323)

Daugiau pastabų dėl bendro diskontuotų vekselių vertinimo negauta, todėl laikinojo reglamento 567–570 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(324)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „BYD Group“ teigė, kad diskontuoti vekseliai yra prieinami visuose sektoriuose, o ne teikiami konkrečioms bendrovėms. Grupė„BYD Group“ nurodė komercinių vekselių priėmimo, diskonto ir centrinio banko diskontų administravimo priemonių 15 straipsnio nuostatas (55).

(325)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 572 konstatuojamojoje dalyje, diskontuoti vekseliai, kaip finansavimo forma, yra skatinamiesiems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, BEV pramonei, finansų įstaigų lengvatinėmis sąlygomis teikiamos finansinės paramos sistemos dalis, o grupės „BYD Group“ pateikti įrodymai nepatvirtina, kad bet kuri KLR įmonė (kita nei skatinamųjų pramonės sektorių įmones) gali gauti diskontuotus vekselius tokiomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis, kokios taikomos BEV pramonei. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(326)

Jokių kitų pastabų dėl konkretumo negauta, todėl laikinojo reglamento 571–573 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(327)

Kadangi kitų pastabų dėl subsidijos sumos apskaičiavimo negauta, laikinojo reglamento 574–576 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(328)

Kadangi jokių pastabų dėl bendro skolos konvertavimo į nuosavybę vertinimo negauta, laikinojo reglamento 577–580 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(329)

Kadangi jokių pastabų dėl konkretumo negauta, laikinojo reglamento 581 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados patvirtintos.

(330)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad kadangi skolos konvertavime į nuosavybę dalyvaujantys subjektai turi akcininkų teises, apskaičiuojant naudą kapitalo investicijos neturėjo būti vertinamos kaip paskola be palūkanų.

(331)

Komisija laikėsi nuomonės, kad konvertavus skolą į nuosavybę gauta nauda turėtų būti vertinama iš subsidijos gavėjo, t. y. bendrovės NHBGAP, perspektyvos. Tačiau akcininkų teisės, į kurias atsižvelgė Kinijos Vyriausybė, buvo susijusios su investuotojais, o ne su bendrove NHBGAP, todėl jos nėra aktualios apskaičiuojant bendrovės NHBGAP gautą naudą. Priešingai, Komisija pažymėjo, kad nauda buvo lygiavertė paskolai be palūkanų, nes, bendrovės NHBGAP požiūriu, skola su tam tikra palūkanų norma skolininkui buvo konvertuota į kitos rūšies subordinuotąją skolą tam pačiam skolininkui, tačiau palūkanos nebebuvo mokamos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(332)

Daugiau pastabų dėl naudos apskaičiavimo negauta, todėl laikinojo reglamento 582–583 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(333)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neišanalizavo, ar įvairios kapitalo injekcijos buvo naudingesnės už privataus kapitalo injekciją.

(334)

Komisija nesutinka su šiuo vertinimu. Kiekvienu atveju Komisija paaiškino, kad sandoris buvo naudingas – pavyzdžiui, laikinojo reglamento 579 ir 582 konstatuojamosiose dalyse dėl pirmiau minėto skolos konvertavimo į nuosavybę arba laikinojo reglamento 585–587 konstatuojamosiose dalyse dėl grupės „Geely Group“ kapitalo injekcijos.

(335)

Be to, kalbant apie grupės „SAIC Group“ kapitalo injekciją, atlikdama vertinimą Komisija turėjo vadovautis vien tik turimais faktais, kaip pabrėžta laikinojo reglamento 600 ir 605 konstatuojamosiose dalyse, todėl tikslios pagrindinės sandorio sąlygos nebuvo žinomos. Tačiau remdamasi laikinojo reglamento 601–606 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta viešai prieinama informacija, Komisija laikinojo reglamento 607 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad suteikdami grupei „SAIC Group“ nemokamą papildomą kapitalą, sandorio dalyviai pagal galiojančią teisės aktų sistemą veikė kaip valstybinės institucijos.

(336)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad, išskyrus bendro pobūdžio pareiškimą, Kinijos Vyriausybė į bylą neįtraukė jokių naujų duomenų, kuriais remiantis būtų buvę galima paneigti Komisijos išvadas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(337)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad „Hubei Jiyuan Yangtze River Industrial Fund Partnership“ nėra nei valstybinė institucija, nei subjektas, kuriam perduoti įgaliojimai atlikti valdžios funkcijas. Be to, buvo teigiama, kad dėl to, kad 2024 m. šios bendrovės akcijos buvo perduotos privačiam subjektui, lyginamasis dydis turėtų būti pakeistas.

(338)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 590 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad nuo 2017 m. Kinijos Vyriausybės paramos orientavimo fondas „Yangtze River Industrial Fund“ daugiausia dėmesio skiria strateginių besiformuojančių pramonės šakų, įskaitant BEV, plėtrai Hubėjaus provincijoje. Fondo veikla suderinama su nacionalinėmis šiuolaikinėms pramonės grupėms skirtomis strategijomis, kuriose pabrėžiamas jo vaidmuo įgyvendinant pagrindinius regiono Vyriausybės pramonės projektus. Dėl tvirtinimo, kad po tiriamojo laikotarpio fondas perleido savo akcijas privačiam subjektui, jis neprieštarauja išvadai, kad Kinijos Vyriausybė tiriamuoju laikotarpiu per šį fondą pervedinėjo lėšas tiesiogiai grupei „Geely Group“. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(339)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad visa naudos, gautos iš laikinojo reglamento 598 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nuosavo kapitalo injekcijos, suma neturėjo būti priskirta bendrai tiriamojo produkto apyvartai. Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad viešai prieinamoje informacijoje, kuria rėmėsi Komisija, nebuvo aiškiai nurodyta, kas buvo priskiriama konkrečiai BEV, o kas – kitiems tikslams, arba kas nebuvo konkrečiai būdinga tiriamajam produktui.

(340)

Komisija iš dalies pritarė šiam tvirtinimui, nes iš šio reglamento 339 konstatuojamojoje dalyje minėtos viešai prieinamos informacijos buvo matyti, kad kapitalo injekcija nebuvo visiškai susijusi su BEV, ir patikslino skaičiavimą. Kadangi grupė „SAIC Group“ nepateikė patikrintos informacijos, Komisija turėjo teisę, kai tinkama, remtis turimais faktais. Todėl likusi tvirtinimo dalis buvo atmesta. Jokių kitų pastabų dėl bendro skolos ir nuosavo kapitalo injekcijų vertinimo, tyrimo išvadų, naudos, konkretumo ir naudos apskaičiavimo negauta, todėl laikinojo reglamento 584–610 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(341)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė vėl teigė, kad Komisijos užduoti klausimai dėl žaliųjų obligacijų buvo pernelyg platūs, kad Kinijos Vyriausybė galėtų pateikti bet kokios reikšmingos informacijos, ir kad tai, jog, Komisijos teigimu, Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, iš tiesų buvo pačios Komisijos veiksmų pasekmė.

(342)

Komisija dar kartą primena, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama tyrimą Komisija Kinijos Vyriausybei rašte dėl informacijos neišsamumo, papildomame prašyme pateikti informacijos ir tikrinamojo vizito Kinijos Vyriausybės patalpose metu pateikė išsamius, aiškiai apibrėžtus ir aktualius klausimus, tačiau Kinijos Vyriausybė reikiamos informacijos nepateikė. Be to, prašyme pateikti informacijos Komisija nurodė keletą konkrečių oficialių dokumentų, susijusių su žaliosiomis obligacijomis ir automobilių finansų bendrovėmis. Kadangi Kinijos Vyriausybė primygtinai reikalauja įvardyti kai kuriuos iš šių dokumentų, pakanka nurodyti, kad šie dokumentai, be kita ko, buvo nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC) paskelbtos žaliųjų obligacijų emisijos gairės, vertybinių popierių reguliavimo komisijos (CSRC) paskelbtos gairės dėl žaliųjų obligacijų plėtojimo rėmimo, Kinijos liaudies banko (PBOC), NDRC ir CSRC paskelbtas pranešimas dėl žaliosiomis obligacijomis remiamų projektų katalogo išleidimo, (2021 m. redakcija), PBOC paskelbta aplinkosauginio nuosavo kapitalo finansavimo priemonė ir PBOC paskelbta bankinių finansų įstaigų žaliojo finansinio vertinimo programa. Tai esminiai dokumentai, kurie plačiąja prasme yra žaliųjų obligacijų išleidimo ir žaliojo finansavimo teisinės ir reguliavimo sistemos pagrindas. Be šių dokumentų Komisija neabejotinai neturėjo pagrindinės informacijos, kuria remdamasi ji būtų galėjusi nustatyti, ar lengvatinis finansavimas buvo teikiamas išleidžiant žaliąsias obligacijas. Tačiau Kinijos Vyriausybė nepateikė šių dokumentų ir nepaaiškino informacijos apie teisinę ir reguliavimo sistemas, taip pat nepaaiškino, kas yra žalioji obligacija, nepaisant to, kad ji buvo minima oficialiuose dokumentuose. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(343)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė paprieštaravo dėl nuorodų į KLR vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnį. Kinijos Vyriausybė pažymėjo, kad 2019 m. 16 straipsnis buvo pakeistas. Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad įmonių obligacijų administravimo nuostatų 12 straipsnis, pagal kurį reikalaujama, kad surinktų lėšų paskirtis atitiktų valstybės pramonės politiką, taikomas tik įmonių obligacijų emitentams, t. y. įmonėms, o ne investuotojams. Be to, pagal šio straipsnio nuostatas reglamentuojamas tik pritraukto kapitalo naudojimas ir nereikalaujama, kad į įmonės obligacijas investuotų kokios nors įstaigos.

(344)

Be to, KLR Vyriausybė vėl įrodinėjo, kad BEV pramonė nėra skatinamoji pramonė, kad finansų įstaigos neveikia kaip valstybinės institucijos ir kad kredito reitingai yra patikimi.

(345)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, jog dauguma investuotojų yra instituciniai investuotojai, įskaitant finansų įstaigas, išskyrus prieš dvejus metus paskelbtą „Bloomberg“ straipsnį. Bet kuriuo atveju, remiantis šio straipsnio informacija būtų buvę galima sužinoti tik apie bendrą investuotojų į Kinijos obligacijas sudėtį, o ne apie konkrečius investuotojus į atrinktų eksportuojančių gamintojų išleistas obligacijas. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė dar kartą pateikė savo argumentus ir primygtinai tvirtino, kad bet kuriuo atveju turėtų būti apskaičiuojama tik su tokiomis konkrečiomis obligacijomis, kurių atveju Komisija galėjo įrodyti, kad jas investavo valstybinės institucijos, susijusi nauda.

(346)

Komisija laikosi tos pačios pozicijos kaip ir po pirminio faktų atskleidimo. Komisija pripažino, kad KLR vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnis buvo iš dalies pakeistas 2019 m. Tačiau Komisija nesutinka su Kinijos Vyriausybės pateiktu įmonių obligacijų administravimo nuostatų 12 straipsnio aiškinimu. Iš tiesų tai, kad norėdamas patekti į obligacijų rinką obligacijų emitentas turi laikytis valstybės pramonės politikos, rodo, kad tokie papildomi finansavimo per obligacijų rinką būdai yra prieinami tik tam tikroms skatinamų pramonės šakų įmonėms ir tik tiems tikslams, kuriuos skatina valstybė.

(347)

Šį faktą kartu su visomis kitomis bendromis Komisijos išvadomis dėl šiuo atveju teikto lengvatinio finansavimo, kurios išsamiai aprašytos laikinojo reglamento 3.5.1 skirsnyje ir patvirtintos 3.5.1 skirsnyje, pavyzdžiui, tai, kad finansų įstaigos veikia kaip valstybinės institucijos, ir tai, kad kredito reitingai yra iškraipyti, Komisijai naudojo vertindama lengvatinį finansavimą obligacijų rinkoje.

(348)

Be to, Komisija pažymėjo, kad vadinamasis „Bloomberg“„straipsnis“ iš tiesų yra 2022 m. paskelbta 74 puslapių ataskaita dėl Kinijos obligacijų rinkos. Kadangi pagrindinė „Bloomberg“ specializacija yra kapitalo rinkų duomenų ir tendencijų analizė, Komisija mano, kad galima laikyti, jog šis tiriamąjį laikotarpį apėmęs tyrimas yra patikimas įrodymas. Be to, šioje ataskaitoje buvo patvirtinta ankstesnių tyrimų metu surinkta informacija ir patvirtinta, kad tiriamuoju laikotarpiu padėtis nepasikeitė.

(349)

Papildydama tai, kas išdėstyta, Komisija atkreipia dėmesį į kai kurias kitas naujausias ataskaitas, kuriose buvo patvirtintos „Bloomberg“ paskelbtos ataskaitos išvados. Iš tiesų, remiantis Komisijos turima informacija, Kinijos obligacijų rinkos investuotojų struktūroje ir toliau labai dominuoja finansų įstaigos, kurios taip pat yra daugumos obligacijų garantai (56). Bankai taip pat yra didžiausi įmonių obligacijų savininkai, antroje vietoje – fondų įstaigos (57). Be to, 2021 m. tarptautiniai investuotojai valdė mažiau nei 3 % Kinijos obligacijų rinkos (58).

(350)

Dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų išleistų obligacijų Komisija nustatė, kad tam tikras skaičius obligacijų buvo išleistos tarpbankinėje rinkoje, kuri pagal apibrėžtį yra atvira tik instituciniams investuotojams / finansų įstaigoms. Taip pat reikėtų priminti, kad, išskyrus banką EXIM, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė viena finansų įstaiga.

(351)

Be to, Kinijos Vyriausybė neatsižvelgia į laikinojo reglamento 620 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytus faktus, t. y. kad atrinktų bendrovių išleistų obligacijų palūkanų norma yra artima arba mažesnė už paskolų bazinę palūkanų normą, o tai reiškia, kad šių obligacijų grąža investuotojams yra artima normai, pagal kurią finansų įstaigos gali pačios gauti lėšų iš kitų finansų įstaigų, arba yra už ją mažesnė. Kitaip tariant, šios obligacijos bankams yra nuostolinga veikla. Todėl akivaizdu, kad finansų įstaigos veikia kaip valstybinės institucijos, kurios atsižvelgia ne į tai, ar investuotojas veikia rinkos sąlygomis, o į kitus aspektus.

(352)

Kinijos Vyriausybė taip pat neatsižvelgė į konkrečius įrodymus dėl žaliųjų obligacijų, pateiktus laikinojo reglamento 617 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija pažymėjo, kad pagal Kinijos liaudies banko paskelbtą Bankinių finansų įstaigų žaliojo finansinio vertinimo programą Kinijos bankams reikia pasirašyti žaliąsias skolos priemones, kad jomis būtų pasiekta tam tikra nustatyta banko finansinio turto bazės riba, kurią pasiekus bankų reguliavimo institucija palankiai įvertintų banko veiklos rezultatus. Be to, pagal Kinijos liaudies banko pinigų politikos priemonę, skirtą išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo projektams remti, finansų įstaigos turi lengvatinėmis palūkanų normomis, artimomis šalies paskolų bazinei palūkanų normai, teikti bendrovėms finansavimą, kuriuo būtų remiama žaliosios pramonės veikla. Kinijos liaudies bankas kaip atlygį už tai siūlo lengvatines refinansavimo palūkanų normas bankams už jų išmokėtas žaliojo finansavimo lėšas. Tai dar vienas akivaizdus patvirtinimas, kad finansų įstaigos atrinktų bendrovių išleistų žaliųjų obligacijų atžvilgiu veikė kaip valstybinės institucijos.

(353)

Galiausiai Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo tvirtinimus, kad Kinijos obligacijų rinkos investuotojai nėra daugiausia finansų įstaigos.

(354)

Todėl Komisija patvirtino savo išvadą, kad kreditoriai, teikiantys kapitalą obligacijų rinkoje, labai sutampa su kreditoriais, teikiančiais kapitalą paskolų forma, ir todėl obligacijos tam tikru mastu yra tik kita paskolų įmonėms teikimo priemonė. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(355)

Kadangi jokių pastabų dėl teisinio pagrindo ir išvados, kad finansų įstaigos veikia kaip valstybinės institucijos, negauta, laikinojo reglamento 611–630 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(356)

Kalbant apie obligacijas, Kinijos Vyriausybė pažymėjo, kad vadinamosios žaliosios skolos priemonės buvo prieinamos daugelyje pramonės šakų. Ji taip pat teigė, kad šios obligacijos negali būti laikomos konkrečiomis arba tik tam tikroms pramonės šakoms skiriamomis priemonėmis, nes „obligacijos negali būti išleidžiamos be valdžios institucijų patvirtinimo“.

(357)

Apskritai Kinijos Vyriausybė teigė, kad sprendimas Nr. 40 dėl skatinamųjų pramonės šakų netaikomas obligacijoms, nes šiame sprendime žodis „kreditas“ reiškia tik paskolas siaurąja prasme. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pateikė papildomų Kinijos dokumentų, kuriuose terminas „kreditas“ buvo vartojamas kartu su terminu „obligacijos“. Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad pagrindiniai įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais Komisija rėmėsi siekdama pagrįsti laikinojo reglamento 3.5.1 skirsnio išvadą, taikomi tik paskoloms, bet ne obligacijoms. Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija nepateikė pakankamo paaiškinimo dėl konkretumo.

(358)

Dėl žaliųjų obligacijų Komisija laikinojo reglamento 632 konstatuojamojoje dalyje pabrėžė, kad tokios obligacijos yra konkrečios, nes jas gali išleisti tik tam tikrą pramoninę veiklą, kurios rūšys yra įtrauktos į žaliosios pramoninės veiklos katalogą, vykdančios bendrovės. Tai, kad į šį katalogą įtraukta daugiau nei viena pramonės šaka, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės ir neprieštarauja Komisijos išvadai.

(359)

Komisija taip pat patvirtino nesutinkanti dėl to, kad Kinijos Vyriausybė sprendime Nr. 40 vartojo siaurą sąvokos „kreditas“ aiškinimą, ir toliau šį terminą aiškina kaip „finansavimą“ plačiąja prasme. Kinijos Vyriausybė nepaneigė galutinių faktų atskleidimo dokumente pateiktos Komisijos pastabos, kad įmonių obligacijų administravimo nuostatų 12 straipsnyje nustatytas ryšys su valstybės pramonės politika, kuri vykdoma vadovaujantis Sprendimu Nr. 40. Be to, KLR Vyriausybė nusprendė sutelkti dėmesį tik į Sprendimą Nr. 40 ir neatsižvelgė į laikinojo reglamento 3.5.1.5 skirsnyje Komisijos pateiktus papildomus įrodymus dėl konkretumo. Pavyzdžiui, laikinojo reglamento 435 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 2012–2020 m. energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros planas, kuriame numatytos „politikos paskatos, kurių forma yra parama finansinėmis paslaugomis“ ir kuris yra aiškiai būdingas nagrinėjamam pramonės sektoriui. Dar vienas pavyzdys buvo nurodytas laikinojo reglamento 444 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija pažymėjo, kad pagal Nacionalinės finansų reguliavimo administracijos (NFRA) taikomus komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus atsižvelgiama į tai, kaip finansų įstaigos „prisideda prie nacionalinių plėtros uždavinių ir realiosios ekonomikos“, ir, visų pirma, kaip jos „tarnauja strateginiams ir besiformuojantiems pramonės sektoriams“.

(360)

Taigi šie tvirtinimai buvo atmesti.

(361)

Kadangi kitų pastabų dėl konkretumo negauta, laikinojo reglamento 631–632 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(362)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad ne visos kai kurių subjektų išleidžiamos obligacijos turėtų būti laikomos žaliosiomis obligacijomis. Iš tiesų, remiantis 2022 m. liepos mėn. paskelbtais Kinijos žaliųjų obligacijų principais, egzistuoja keturi su žaliosiomis obligacijomis susiję pagrindiniai komponentai:

(363)

Grupės „SAIC Group“ teigimu, vadovaujantis šiais keturiais komponentais galima aiškiai atskirti Kinijoje naudojamas žaliąsias obligacijas nuo įmonių obligacijų, kaip matyti iš žaliųjų obligacijų informacijos atskleidimo dokumentų, kurie paprastai yra viešai prieinami, pvz., vertybinių popierių biržos rinkų arba reguliavimo institucijų interneto svetainėse. Žaliosios obligacijos paprastai žymimos „žaliuoju“ ženklu, o ne žaliųjų obligacijų žymėti tokiu ženklu neleidžiama, nes jos neatitinka Kinijos liaudies banko nustatomų žaliųjų obligacijų emisijos reikalavimų. Tai reiškia, kad Komisija negali laikyti, kad visos obligacijos yra žaliosios vien dėl to, kad veikla, su kuria jos susijusios, buvo įtraukta į laikinojo reglamento 263 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Žaliųjų obligacijų rėmimo projektų katalogą (2021 m. redakcija). Be to, ne žaliųjų obligacijų atveju naudos sumą Komisija turėjo priskirti bendrai bendrovės apyvartai, o ne tiriamojo produkto apyvartai.

(364)

Komisija neprieštaravo dėl to, kad ne visos grupės „SAIC Group“ obligacijos buvo žaliosios obligacijos. Tačiau Komisija norėtų pabrėžti, kad tiriamojo produkto apyvartos naudojimas obligacijų naudai apskaičiuoti nebūtinai buvo grindžiamas sprendimu, kad obligacija yra žalioji. Bendros paskirties įprastos obligacijos buvo paskirstytos remiantis bendra apyvarta. Taip pat buvo laikoma, kad įmonių obligacijos yra susijusios su tiriamuoju produktu, jeigu emisijos dokumentuose buvo pateikiama nuoroda į BEV būdingas sritis, pavyzdžiui, naujų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą, kuris, tikėtina, buvo naudingesnis elektra varomų transporto priemonių, o ne vidaus degimo variklių srityje. Tais atvejais, kai obligacijos buvo skirtos BEV, jos buvo paskirstytos remiantis BEV apyvarta. Visos žaliosios obligacijos buvo priskirtos BEV apyvartai. Komisija taip pat norėtų priminti, kad didžioji dalis su obligacijomis susijusios naudos sumos buvo susijusi su įvairiomis grupės finansų bendrovėmis, kurios niekada nepateikė klausimyno atsakymų, pavyzdžiui, SFMH, „VW Finance“ ir GMAC. Kadangi grupė „SAIC Group“ nepateikė patikrintos informacijos, Komisija rėmėsi turimais faktais. Visų pirma, gautų subsidijų suma apskaičiuota remiantis viešose finansinėse ataskaitose rasta informacija arba vertybinių popierių biržose investuotojams paskelbta informacija apie obligacijų sumas, galiojimo pradžios ir pabaigos datas ir palūkanų normas. Kai kuriais atvejais jos buvo priskirtos žaliosioms obligacijoms. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(365)

Kaip minėta šio reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje, grupė „SAIC Group“ teigė, kad 28 straipsnis neturėjo būti taikomas siekiant priskirti visus vieno nebendradarbiaujančio subjekto turtu užtikrintus vertybinius popierius vienam iš gamintojų ir galiausiai visai grupei „SAIC Group“. Pirma, grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad minėtas subjektas niekada neturėjo pateikti klausimyno atsakymų. Antra, grupė „SAIC Group“ teigė, kad ji reikšmingai nekontroliavo šio subjekto, nes jis buvo bendrosios įmonės susitarimo šalis. Trečia, jeigu Komisija reikalavo, kad būtų taikomas toks paskirstymas, ji turėjo apskaičiuoti, kokią naudos dalį reikėjo priskirti šiam gamintojui.

(366)

Dėl pirmojo argumento Komisija pažymėjo, kad visos finansavimą gamintojams teikiančios arba jų vardu veikiančios susijusios bendrovės turėtų atsakyti į klausimyno A ir E skirsniuose pateiktus klausimus. Minėtas subjektas niekada nepateikė klausimyno atsakymų, nors jis neabejotinai dalyvavo finansuojant paslaugas vieno iš gamintojų vardu, o apie tokių paslaugų teikimą sužinota tik procedūros pabaigoje, prieš pat laikinojo reglamento paskelbimą.

(367)

Dėl antrojo punkto pažymėtina, kad aptariamas susijęs subjektas visiškai priklausė grupės „SAIC Group“ bendrosios įmonės partneriui ir teikė finansines paslaugas vienam iš grupės „SAIC Group“ gamintojų, kuris bendrai priklausė „SAIC Group“ ir bendrosios įmonės partneriui. Komisijai nekilo abejonių, kad kaip toks jis buvo susijęs subjektas, turėjęs pateikti klausimyno atsakymus.

(368)

Dėl trečiojo punkto, kadangi grupė „SAIC Group“ nepateikė patikrintos informacijos, Komisija turėjo teisę, kai tinkama, remtis turimais faktais. Remiantis turima informacija, minėtas subjektas teikė finansines paslaugas vienam iš grupės „SAIC Group“ gamintojų, o kitos jo veiklos nebuvo galima nustatyti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(369)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ dar kartą pateikė savo pastabas dėl nebendradarbiaujančio subjekto, kuris išleido turtu užtikrintus vertybinius popierius. Ši grupė tvirtino, kad turtu užtikrintų vertybinių popierių priskyrimas subjektui, kuris teikė finansines paslaugas vienam iš grupės „SAIC Group“ gamintojų, neatitiko Komisijos praktikos. Grupė „SAIC Group“ nurodė, kad Komisija turėtų remtis eksportuojančio gamintojo turimų gaunančiosios bendrovės akcijų procentine dalimi ir kad pagal PPO teismų praktiką 28 straipsnis taikomas tik trūkstamai informacijai, t. y. šiuo atveju naudos dydžiui, ir neturėtų būti taikomas jokiems kitiems duomenims. Iš tiesų šiuo atveju informacija apie gaunančiosios bendrovės akcijų paketų valdymo struktūrą buvo viešai prieinama, o jos santykiai su grupė „SAIC Group“ buvo aiškiai nurodyti šios grupės pastabose.

(370)

SAIC grupė taip pat nurodė, kad informacija apie gaunančiosios bendrovės kitą veiklą buvo aiški ir prieinama Komisijai ir kad Komisijai priskyrus tokią veiklą vienam grupės gamybos subjektui tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti vykdomas dvigubas skaičiavimas.

(371)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Pirma, Komisija neturėjo pakankamai informacijos ne tik apie naudos dydį, bet ir apie tai, kuriam (-iems) grupės subjektui (-ams) ši nauda turėtų būti priskirta. Tai, kad nebendradarbiaujanti bendrovė grupėje buvo pirmoji tiesioginio lengvatinio finansavimo, kurį suteikė išorės šalys, gavėja, nereiškia, kad ji taip pat buvo vienintelė šio lengvatinio finansavimo gavėja visoje grupėje. Todėl nustatant, kam priskirti naudą, buvo būtina taikyti 28 straipsnį.

(372)

Antra, priešingai, nei teigė grupė „SAIC Group“, šis priskyrimas buvo atliktas laikantis ankstesnės Komisijos praktikos. Iš tiesų grupės „SAIC Group“ nurodytas ankstesnės praktikos pavyzdys buvo susijęs su kontroliuojančiuoju subjektu, kuris teikė finansines paslaugas savo patronuojamosioms bendrovėms, įskaitant eksportuojančius gamintojus. Remiantis faktine padėtimi toje konkrečioje byloje, buvo nuspręsta, kad kontroliuojančiojo subjekto investicijų į patronuojamąsias bendroves dalis (susijusi su nuosavo kapitalo, taigi ir kiekvienos patronuojamosios bendrovės akcijų dalimi) buvo pagrįstas kiekvienos patronuojamosios bendrovės lengvatinio finansavimo dalies pakaitinis kintamasis, taigi ir tinkamas paskirstymo kriterijus, kuriuo remiantis naudą buvo galima priskirti eksportuojantiems gamintojams. Tačiau šiuo atveju grupės „SAIC Group“ nebendradarbiaujanti bendrovė neturi žinomų patronuojamųjų bendrovių. Komisijos žiniomis, nėra jokio ryšio tarp formalios abiejų bendrosios įmonės partnerių organizacinės struktūros ir faktinės finansinių paslaugų, kurias nebendradarbiaujanti bendrovė teikia įvairiems grupės subjektams, dalies.

(373)

Trečia, kaip pabrėžta 368 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nebendradarbiaujanti bendrovė nepateikė klausimyno atsakymų, nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti jos finansinės veiklos apimties ir struktūros. Taip pat nėra jokio ryšio tarp užtikrinimo priemonės, kuria užtikrinami išleidžiami turtu užtikrinami vertybiniai popieriai, savininko ir faktinio išleidus turtu užtikrinamus vertybinius popierius surinktų lėšų gavėjo. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(374)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad gamintojai negavo naudos iš turtu užtikrintų vertybinių popierių, nes sandoriai buvo vykdomi tik tarp finansuojančiojo subjekto ir mažmeninio skolininko.

(375)

Komisija pažymėjo, kad šiomis operacijomis grupei „Geely Group“ buvo suteikiamas lengvatinis finansavimas. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 619 konstatuojamojoje dalyje, naudodama turtu užtikrintus vertybinius popierius grupė galėjo dėl suteiktų paskolų automobiliui vidutiniu laikotarpiu gautinas sumas pakeisti likvidžiomis lėšomis, kurios taptų iškart prieinamos, taip galėdama labai palankiomis sąlygomis iš anksto finansuoti savo skolinimo veiklą. Ši nauda buvo atitinkamai paskirstoma. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(376)

Grupė „Geely Group“ nepritarė tam, kad obligacijoms būtų taikomas tas pats lyginamasis dydis, kaip ir paskoloms, nes obligacijos ir paskolos yra skirtingos finansinės priemonės.

(377)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad paskolos ir obligacijos yra panašios finansinės skolos priemonės. Iš tiesų obligacija yra tam tikra paskola, kurią stambūs subjektai naudoja kapitalui pritraukti. Tiek paskolos, tiek obligacijos teikiamos / išleidžiamos tam tikram laikotarpiui ir joms taikoma palūkanų / atkarpos norma. Tai, kad finansavimą teikiant paskolą skiria finansų įstaiga ir kad finansavimą įmonės obligacijomis teikia investuotojai, kurie daugeliu atvejų taip pat yra finansų įstaigos, nustatant pagrindines abiejų priemonių savybes yra neaktualu. Iš tiesų, abi priemonės skirtos verslo veiklai finansuoti, už jas mokamas to paties pobūdžio atlygis ir jų grąžinimo terminas bei sąlygos yra panašūs. Be to, nebuvo pasiūlyta jokių alternatyvių lyginamųjų dydžių ir nebuvo galima nustatyti jokios kitos viešai prieinamos informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima naudoti tikslesnį lyginamąjį dydį. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(378)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 633–635 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(379)

Kadangi jokių pastabų dėl išvados dėl kitų rūšių finansavimo negauta, laikinojo reglamento 636–637 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(380)

Dėl atrinktų bendrovių grupių lengvatinio finansavimo tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Lengvatinis finansavimas. Kitų rūšių finansavimas

(381)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad grupių „Geely Group“ ir „SAIC Group“ gautų dotacijų konkretus pobūdis nebuvo nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju remiantis tiesioginiais įrodymais. Grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad dotacijos turėjo būti priskirtos bendrai apyvartai (BEV ir ne BEV), kad būtų teisingai atspindėta, jog dotacijos buvo susijusios su bendra paramą gaunančių subjektų veikla.

(382)

Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad vertindama grupių „Geely Group“ ir „SAIC Group“ gautas dotacijas Komisija turimus faktus naudojo siekdama nubausti, jos pateikti nurodymai buvo neaiškūs, todėl atrinktos bendrovės negalėjo tinkamai atlikti vertinimo. Kinijos Vyriausybės teigimu, Komisija neatliko išsamaus visų turimų įrodymų vertinimo, kurio metu būtų galėjusi atrinkti tinkamiausius pakaitinius faktus, o įtariamos subsidijos neturėtų būti priskirtos eksportuotojams, kurie negavo naudos.

(383)

Kaip išsamiai išdėstyta laikinojo reglamento 364 konstatuojamojoje dalyje, grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad nebūtina naudoti „atskirų gautų kiekvienos dotacijos sumų, dotacijų gavimo laiko, dotacijų apibūdinimo, atitinkamų Vyriausybės pranešimų, kuriuose nurodomas dotacijų pobūdis, ir kitos reikalingos informacijos“ ir atsisakė pateikti tokią informaciją, todėl Komisija negalėjo nustatyti susijusių subsidijavimo schemų, tiriamuoju laikotarpiu gautų dotacijų sumos ir ar šios dotacijos yra susijusios su ilgalaikiu turtu, ar ne. Panašiai, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 372 konstatuojamojoje dalyje, nė viena iš grupės „Geely group“ bendrovių nepateikė išsamios informacijos apie dotacijų programų, pagal kurias jos gavo paramą, pobūdį, kaip buvo prašoma klausimyne, todėl Komisija negalėjo nustatyti atitinkamų subsidijavimo schemų, kurioms priskirtinos dotacijų programos, susijusios su tiriamuoju produktu.

(384)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 3.3.1.4 skirsnyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie atrinktoms grupėms išmokėtas dotacijas, todėl Komisija negalėjo užpildyti spragų informacija, kurią būtų galėjusi surinkti iš kitų šaltinių. Priešingai, Komisija pažymėjo, kad grupė „BYD Group“ pateikė prašomą svarbią informaciją, kuria remdamasi Komisija galėjo įvertinti įvairius gautų dotacijų aspektus ir apsvarstyti, ar jos buvo kompensuotinos.

(385)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir neturėdama tai paneigiančios patikrintos informacijos, Komisija savo išvadas grindė turimais faktais ir laikėsi nuomonės, kad visos šių grupių gautos dotacijos buvo konkrečios ir susijusios su tiriamuoju produktu. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(386)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo, kad Komisijos išvada, jog kompensuotinos dotacijos buvo konkrečios, grindžiama prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais, o tai neatitinka SKP sutarties 2 straipsnio 2.4 dalies. Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija turėjo įrodymų, jog įtariamos dotacijos buvo naudingos daugeliui produktų, taigi turimus faktus naudojo siekdama nubausti. Tačiau prielaidą, kad šių eksportuojančių gamintojų gaunamos dotacijos yra konkrečios, Komisija padarė todėl, kad grupė „SAIC Group“ ir grupė „Geely Group“ nepateikė Komisijai informacijos, kurią ji būtų galėjusi laikyti pakankama. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neatskleidė pakankamai faktų, kuriais remdamasi padarė išvadą, kad dotacijos buvo konkrečios.

(387)

Grupė „SAIC Group“ taip pat teigė, kad pateikė Komisijai įrodymų, kad iš Kinijos Vyriausybės gautos dotacijos buvo skirtos ne tik nagrinėjamajam produktui, bet ir kitiems tikslams, ir kad iš Komisijos turimos informacijos, įskaitant grupės „SAIC Group“ pateiktą medžiagą ir viešai prieinamą informaciją, buvo galima aiškiai matyti, kad gautos dotacijos buvo skirtos tiek BEV, tiek ne BEV sektoriams. Todėl negalima teigti, kad Komisijos gautų dotacijų priskyrimas nagrinėjamojo produkto apyvartai buvo pagrįstas kokiais nors faktais. Be to, grupė „SAIC Group“ teigė, kad Komisija nepateikė jokio vertinimo ar motyvų dėl daugelio užfiksuotų faktų – visų pirma, dėl audito ataskaitų, bandomojo balanso ir sąskaitų, kuriose buvo registruojamos dotacijos, momentinių ekrano kopijų, o tai rodo, kad gautos dotacijos buvo skiriamos ne tik tiriamajam produktui.

(388)

Komisija pakartojo, kad grupė „SAIC Group“ nepateikė išsamios informacijos apie dotacijų programų, pagal kurias ji gavo paramą, pobūdį, kaip buvo prašoma, todėl Komisija negalėjo nustatyti, kurios dotacijų programos buvo susijusios su tiriamuoju produktu. Komisija pažymėjo, kad bendrovės galėjo lengvai gauti šią informaciją, tačiau jos atsisakė suteikti galimybę išsamiai su ja susipažinti. Tai, kad bendrovė leidžia Komisijai peržiūrėti tam tikrus dokumentus ir pateikia momentines ekrano kopijas nepateikdama atitinkamos prašomos informacijos, jokiu būdu negali būti prilyginama prašomos informacijos pateikimui materialaus įrodymo forma, taip užtikrinant, kad informaciją būtų galima tinkamai patikrinti. Tokia informacija taip pat nesuteikia tikrumo, kad iki tiriamojo laikotarpio gautos dotacijos nebuvo naudingos BEV gamybai tiriamuoju laikotarpiu. Komisija taip pat ne kartą pabrėžė, kad naudojantis informacija, kuri pateikiama tik kaip momentinės ekrano kopijos, kuriose pateikti tik riboti duomenys ar pavyzdžiai, neįmanoma atlikti patikrinimo ir sutikrinti svarbiausių duomenų.

(389)

Neturėdama tai paneigiančios patikrintos informacijos, Komisija savo išvadas grindė turimais faktais ir laikėsi nuomonės, kad visos šių grupių gautos dotacijos buvo konkrečios ir susijusios su tiriamuoju produktu. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(390)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ teigė, kad gautoms dotacijoms buvo taikomas įmonių pelno mokestis, todėl apmokestinamoji vertė turėtų būti atimta iš bendros gautų dotacijų sumos. Komisija laikėsi nuomonės, kad grupė „SAIC Group“ nepateikė tiesioginių įrodymų, kad sumokėtas mokestis buvo tiesiogiai susijęs su gautomis dotacijomis. Be to, pagrindinio reglamento 6 ir 7 straipsniuose nenumatyta įmonių pelno mokesčio atskaita apskaičiuojant naudą ar kompensuotiną subsidiją. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(391)

Atlikus šio reglamento atitinkamai 652 ir 654 konstatuojamosiose dalyse aprašytą pataisą, patikslinta grupių „SAIC Group“ ir „Geely Group“ subsidijų norma, susijusi su dotacijomis.

(392)

Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 650 konstatuojamojoje dalyje aprašyta subsidijos sumos nustatymo metodika, kuri ir buvo taikoma eksportuojančiam gamintojui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas atlikti individualų nagrinėjimą.

(393)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla Shanghai“ teigė, kad pagal vieną iš bendrovės gautų dotacijų buvo išmokėtos trys išmokos, o viena iš šių išmokų buvo išmokėta tiriamuoju laikotarpiu. Bendrovė teigė, kad kadangi per tiriamąjį laikotarpį gauta suma buvo susijusi su dotacija, susijusia su ilgalaikiu turtu, už kurį išmokos buvo išmokėtos pagal tą pačią schemą, Komisija turėjo nuvertinti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės gautą sumą.

(394)

Komisija pripažįsta, kad, remiantis Subsidijų apskaičiavimo vykdant antisubsidijų tyrimus gairėmis (59), „Jei nepasikartojanti subsidija gali būti susieta su ilgalaikio turto įsigijimu arba būsimu įsigijimu, kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama išdėstant subsidiją visam laikotarpiui, atspindinčiam įprastinį tokio turto nuvertėjimo laiką“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (60) 7 straipsnio 3 dalis). Tačiau gairėse taip pat nurodyta, kad „nukrypstant nuo [pirmiau nurodyto punkto], nepasikartojančios subsidijos, kurios sudaro mažiau nei 1 % ad valorem, paprastai įtraukiamos į išlaidas, net jei jos yra susijusios su ilgalaikio turto pirkimu“. Atsižvelgdama į tai, kad šios dotacijos išmoka buvo mažesnė nei 1 % ad valorem, Komisija nusprendė, kad tiriamuoju laikotarpiu gautas mokėjimas nebuvo reikšmingas ir kad buvo pagrįsta jį priskirti tik tiriamajam laikotarpiui. Šis priskyrimo metodas visiškai atitinka PPO neoficialios ekspertų grupės ataskaitą, kurioje numatyta, kad dotacijos, kurios yra skirtos ilgalaikio turto pirkimui, turėtų būti priskiriamos, kol „gali būti laikoma, kad, visų pirma patogaus administravimo požiūriu, labai mažos subsidijos gali būti įtraukiamos į išlaidas neatsižvelgiant į jų rūšį ar kitas aplinkybes. Taikant šią ribą bet kurios atskiros subsidijos atveju rekomenduojama vadovautis mažesniu nei 0,5 % pardavimo lygiu“ (61). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(395)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 638–651 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(396)

Dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų ir individualiai nagrinėto eksportuojančio gamintojo visų dotacijų tiriamuoju laikotarpiu nustatytos subsidijų normos yra tokios:

Dotacijos

(397)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys, pvz., „SAIC Group“, CAAM, „BYD Group“, Kinijos Vyriausybė ir „Geely Group“, tvirtino, kad pagal šią subsidijų schemą galutinis naudos gavėjas yra vartotojas. Konkrečiai kalbant, buvo teigiama, kad parduodami transporto priemones gamintojai Vyriausybės subsidijas perleidžia vartotojams, taip sumažindami kainą, kurią turi mokėti klientas. Pagal šį scenarijų klientas turėjo mokėti mažesnę kainą, už kurią bendrovei vėliau atlygina Vyriausybė.

(398)

Be to, kai kurios šalys tvirtino, kad tai, jog panaikinus subsidiją BEV kainos nepadidėjo, neįrodo, kad buvo gaunama nauda. Buvo teigiama, kad rinkos kainoms poveikį daro keli veiksniai, be kita ko, gamybos sąnaudos, pasiūlos ir paklausos dinamika, vartotojų lūkesčiai ir senų modelių pakeitimas naujais. Todėl skirtingais laikotarpiais parduotų BEV kainų negalima lyginti tiesiogiai.

(399)

Be to, teigta, kad tais atvejais, kai vartotojai neatitiko subsidijos sąlygų, gamintojai susigrąžino vartotojų subsidijas, o tai verčia abejoti gamintojų gauta nauda.

(400)

Komisija pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad programa buvo skirta teikti subsidijas vartotojams, o BEV gamintojai veikė tik kaip kanalai šioms subsidijoms nukreipti. Tiesą sakant, iš įrodymų buvo matyti, kad yra priešingai. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 666–671 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos Vyriausybės išmokos BEV gamintojams tiesioginio pinigų pervedimo forma buvo aiški ir apčiuopiama nauda BEV gamintojams, nes tai buvo tiesioginis piniginių išteklių pervedimas remiantis gamintojų ekonomine veikla. Nors tai jau savaime reiškė, kad buvo gaunama naudos, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad subsidija neturėjo įtakos galutinių vartotojų mokamoms kainoms. Nepaisant tam tikrų veiksnių, atlikus analizę nustatyta, kad iš karto po to, kai buvo panaikinta subsidija, kaina išliko tokia pati. Tai rodo, kad subsidija neturėjo pastebimo poveikio galutinei pirkėjų mokamai kainai, todėl subsidija liko BEV gamintojams. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(401)

Dėl atvejų, kai gamintojai galbūt susigrąžino subsidijas dėl reikalavimų nesilaikymo, Komisija pažymėjo, kad, kaip aprašyta laikinojo reglamento 665–670 konstatuojamosiose dalyse, gamintojai nustatydavo kainas, dėl kurių jie galėjo gauti visą subsidiją, o vartotojų mokamos kainos nesumažėdavo, todėl šis tvirtinimas neturi pagrindo. Be to, tokia padėtis rodo pagrindinę schemos struktūrą, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama gamintojams ir pirmenybė teikiama jų interesams, siekiant pagrindinio tikslo – teikti finansinę paramą šiems subjektams. Panašiai, jeigu tikslinis naudos gavėjas būtų vartotojas, už lėšų susigrąžinimą būtų atsakinga Vyriausybė. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atitinkamoje šios programos teisinėje sistemoje BEV gamintojus Vyriausybė naudoja kaip kanalus Vyriausybės BEV gamintojams išmokėtoms sumoms teikti arba susigrąžinti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(402)

Po galutinio faktų atskleidimo CAAM pakartojo, kad galutiniai subsidijų schemos naudos gavėjai yra vartotojai. Buvo teigiama, kad po subsidijos panaikinimo BEV kainos išliko stabilios neįrodo, kad buvo gaunama nauda. CAAM konkrečiai paminėjo, kad įprasta praktika yra išlaikyti arba net palikti galioti nepakitusias kainas tam tikrą laikotarpį po to, kai panaikinamos vartotojams teiktos subsidijos. Be to, buvo pažymėta, kad net ir tuomet, kai Kinijos Vyriausybė sumažindavo vartotojams taikomus transporto priemonių įsigijimo mokesčius, gamintojai dažnai toliau reklamuodavo subsidijas tam tikrą laikotarpį po to, kai baigdavo galioti Vyriausybės paskatos.

(403)

Komisija pažymėjo, kad CAAM argumentai patvirtina Komisijos išvadas, nes juose pateiktas papildomas argumentas, kad subsidija nedaro įtakos gamintojų taikomai transporto priemonių kainai, kadangi kainos lieka nepakitusios, t. y. subsidija neturi pastebimo poveikio galutinei kainai, kurią moka pirkėjai, todėl BEV gamintojai pasilieka subsidiją, o jos nauda vartotojams neperduodama. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(404)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad galutiniai subsidijų schemų naudos gavėjai yra vartotojai, ir pabrėžė, kad programoje daugiausia dėmesio skiriama vartotojams. Visų pirma Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad tai buvo nustatyta teisės aktuose. Programa, pagal kurią pinigai išmokami tiesiogiai gamintojams, parengta taip, kad būtų atsižvelgiama į ypatingas Kinijos rinkos sąlygas. Be to, Kinijos Vyriausybė pažymėjo, kad jeigu neįvykdomos programoje nustatytos sąlygos, mokėjimo suma atitinkamai sumažinama.

(405)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės pastabas, kadangi negauta jokios papildomos pagrįstos informacijos, Komisija pakartojo savo ankstesnę išvadą, kuri buvo išdėstyta laikinojo reglamento 656–661 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 400 konstatuojamojoje dalyje, kad, atsižvelgiant į schemos pobūdį, struktūrą ir veikimą, šios subsidijos tiksliniai gavėjai yra gamintojai. Kalbant apie išmokų sumažinimą nustatytų sąlygų nesilaikymo atveju, Komisija pateikė nuorodą į pirmiau minėtą šio reglamento 401 konstatuojamąją dalį. Be to, Komisija pažymėjo, kad vien tai, kad nesilaikoma atitinkamų sąlygų, nereiškia, kad naudos gavėjai pasikeičia. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(406)

Po pirminio faktų atskleidimo, nustačius laikinąsias priemones, CAAM nesutiko, kad vartojimo subsidijos būtų laikomos gamybos subsidijomis, tvirtindama, kad apibrėždama Kinijos vartotojams teikiamas subsidijas kaip subsidijas, kuriomis, esą, siekiama skatinti automobilių pramonę, Sąjunga taikė dvigubą standartą.

(407)

Šis CAAM tvirtinimas buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(408)

Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla (Shanghai)“ ir Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad programa jau buvo nutraukta 2022 m. gruodžio mėn., todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo nustatyti laikinąjį antisubsidijų muitą dėl šios schemos.

(409)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 662–664 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymėjo, kad Kinijos BEV gamintojai visą tiriamąjį laikotarpį toliau naudojosi šia subsidijų schema ir dar ilgai po tiriamojo laikotarpio toliau naudosis tiesiogiai pagal šią schemą pervedamomis lėšomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šios schemos kompensavimo sąlygos buvo įvykdytos. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(410)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla (Shanghai)“ pakartojo, kad schema buvo nutraukta, todėl kompensacinės priemonės neturėtų būti taikomos. Kaip alternatyvą bendrovė pasiūlė laikyti, kad didžiausia suma, kurią Komisija galėtų kompensuoti bendrovės „Tesla Shanghai“ atžvilgiu, yra suma, kurią ši bendrovė (galbūt) galėtų gauti ateityje. Be to, buvo teigiama, kad, vertinant bendrovės „Tesla (Shanghai)“ gautą naudą, į nacionalinę fiskalinių subsidijų politiką panašios vietos lygmens schemos neturi reikšmės.

(411)

Komisija pažymėjo, kad kompensuotina nauda yra faktinė subsidijų, kurias Kinijos Vyriausybė išmokėjo eksportuojantiems gamintojams per TL, suma, ir pakartojo savo ankstesnę išvadą, pateiktą laikinojo reglamento 662–664 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 409 konstatuojamojoje dalyje. Dėl schemų, kurios yra panašios į nacionalinę subsidiją, nevertinimo Komisija pažymėjo, kad, kaip aprašyta laikinojo reglamento 664 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad vietos valdžios institucijos pagal Kinijos Vyriausybės tiesioginius nurodymus ar netiesiogines gaires parengė daug panašių programų, o kai kurios iš jų yra itin panašios į nacionalinę subsidijavimo schemą. Šių vietos iniciatyvų bendras tikslas – skatinti BEV gamybą, taigi bus toliau teikiama parama Kinijos BEV gamintojams.

(412)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ ir bendrovė „Tesla (Shanghai)“ tvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu gautos lėšos buvo susijusios su pardavimu iki tiriamojo laikotarpio, todėl joms neturėjo būti taikomos kompensacinės priemonės. Jei būtų nustatyta, kad ši schema yra kompensuotina, tokios išvados pagrindas turėtų būti tiesiogiai su tiriamuoju laikotarpiu susijęs pardavimas.

(413)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 672 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad dėl laiko skirtumo tarp BEV pardavimo ir valstybės lėšų išmokėjimo, kurio gamintojai negali numatyti, atsiranda neapibrėžtumas, susijęs su tokių lėšų išmokėjimo laiku. Šis neapibrėžtumas gali trukti iki ketverių metų. Todėl gamintojai visą naudą gauna tik tada, kai gaunamos išmokos. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(414)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad Komisija neatsakė į jos pastabas dėl programos priskyrimo laikotarpio ir taip pat neatsakė į jos pasiūlymą dėl alternatyvaus apskaičiavimo.

(415)

Komisija pažymėjo, kad tas pačias pastabas pateikė ir kitos šalys, ir jos buvo paneigtos šio reglamento 412–413 konstatuojamosiose dalyse. Šiose konstatuojamosiose dalyse pagrindžiama, kodėl buvo atmesta pasiūlyta skaičiavimo metodika. Todėl abu tvirtinimai buvo atmesti.

(416)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla (Shanghai)“ pakartojo tvirtinimą, kad naudos apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas atitinkamu pardavimu tiriamuoju laikotarpiu, ir pateikė tokio skaičiavimo metodiką.

(417)

Kadangi negauta jokios papildomos pagrįstos informacijos, Komisija pakartojo savo ankstesnę išvadą, pateiktą šio reglamento 413 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(418)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „Geely Group“ tvirtino, kad pagal šią subsidijų schemą gauta nauda neturėtų būti priskiriama eksportui, nes subsidijos buvo konkrečiai teikiamos tiriamojo produkto gamybai ir pardavimui tik Kinijos rinkoje.

(419)

Komisija pažymėjo, kad pagal šią schemą gamintojai gavo naudos dėl tiesioginių lėšų pervedimų, kuriais bendrovėms buvo suteikiama daug išteklių pinigais ir jos galėjo jais visapusiškai disponuoti. Kinijos Vyriausybės mokėjimai buvo konkrečiai grindžiami BEV pardavimu pagal BEV pramonės plėtrai remti skirtą programą ir buvo skiriami BEV gamintojams. Todėl ši nauda buvo paskirstyta remiantis bendra BEV apyvarta. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(420)

Bendrovė „Tesla (Shanghai)“ teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal šią schemą bendrovės gauta apskaityta suma laikoma apmokestinamosiomis pajamomis ir todėl 2022 m. bendrovei „Tesla (Shanghai)“ taikytas 15 % įmonių pelno mokestis, būtų vykdomas dvigubas skaičiavimas, jei ši nauda būtų vertinama tiek pagal šią programą, tiek pagal lengvatinio pelno mokesčio programą.

(421)

Bendrovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kad sumokėtas mokestis buvo tiesiogiai susijęs su pagal šią schemą gauta kompensacija. Be to, pagrindinio reglamento 6 ir 7 straipsniuose nenumatyta pelno mokesčio atskaita apskaičiuojant naudą ar kompensuotiną subsidiją. Todėl argumentas, kad tai galėtų būti laikoma dviguba apskaita, laikytas neturinčiu pagrindo.

(422)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla (Shanghai)“ pakartojo, kad iš visos naudos turėtų būti atskaitytas 15 % pelno mokestis, nes ji laikė, kad su fiskaline subsidija susijusios pajamos yra apmokestinamosios pajamos ir tiriamuoju laikotarpiu (TL) joms buvo taikomas 15 % įmonių pelno mokestis. Bendrovė „Tesla“ teigė, kad buvo atliktas dvigubas skaičiavimas, nes ši nauda buvo vertinama ir pagal šią programą, ir pagal lengvatinio pelno mokesčio programą.

(423)

Komisija pažymėjo, kad prašomas atskaitymas negali būti priskiriamas nė vienai iš kategorijų, kai apskaičiuojant subsidiją galėtų būti atliekami tam tikri atskaitymai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 7 straipsnyje (62). Be to, pelno mokesčio tarifas taikomas ne pajamoms, o apmokestinamosioms pajamoms, kaip nurodyta ĮPM įstatyme, t. y. bendroms įmonės pajamoms kiekvienais mokestiniais metais atėmus neapmokestinamąsias pajamas, pelną, kuriam taikomas atleidimas nuo mokesčių, įvairius atskaitymus ir leistiną nuostolių sumą ankstesniais metais (63). Tokie atskaitymai, be kita ko, yra: sąnaudos, išlaidos, mokesčiai, nuostoliai ir kitos pagrįstos išlaidos, susijusios su įmonės gautomis pajamomis, ir jie gali būti atskaitomi apskaičiuojant apmokestinamąją pajamų vertę (64). Be to, tam tikromis sąlygomis papildomai atskaitomos tam tikros išlaidos (pavyzdžiui, MTP išlaidos). Todėl konkrečios pajamos, kaip antai pajamos iš fiskalinės subsidijos, negali būti atskiriamos nuo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo, kurį atliekant atsižvelgiama į kitus elementus. Be to, Komisija laikė, kad 15 % pelno mokesčio tarifas buvo taikomas tik tada, kai apmokestinamosios pajamos buvo teigiamos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(424)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ teigė, kad po to, kai Pramonės ir informacinių technologijų ministerija ir Finansų ministerija priėmė galutinius sprendimus dėl atsiskaitymo, turėjo būti pakeistas BEV suteiktos fiskalinės subsidijos ir visos per tiriamąjį laikotarpį gautos fiskalinės subsidijos santykis, kuris buvo naudojamas išankstiniams mokėjimams BEV paskirstyti. Komisija šį tvirtinimą priėmė ir patikslino skaičiavimą.

(425)

Grupė „Geely Group“ tvirtino, kad kai kurios vienai iš grupės bendrovių priskirtos subsidijos jau buvo laikomos kompensuotinomis. Komisija šį tvirtinimą priėmė ir patikslino skaičiavimą.

(426)

Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 675 konstatuojamojoje dalyje aprašyta subsidijos sumos nustatymo metodika, kuri ir buvo taikoma eksportuojančiam gamintojui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas atlikti individualų nagrinėjimą.

(427)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 652–676 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(428)

Atlikus atitinkamai šio reglamento 652 ir 654 konstatuojamosiose dalyse aprašytą pataisą, patikslinta grupių „SAIC Group“ ir „Geely Group“ subsidijų norma, susijusi su fiskalinių subsidijų politika.

(429)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir individualiai nagrinėtam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą tiriamuoju laikotarpiu nustatytos subsidijų normos yra tokios:

(430)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė, grupė „BYD Group“, grupė „Geely Group“ ir grupė „SAIC Group“ nepritarė dėl Komisijos vertinimo, kad Kinijos BEV gamintojams buvo naudingas žemės naudojimo teisių suteikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(431)

Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija tik nurodė, kad žemyninės Kinijos dalies žemė priklauso valstybei arba valdoma kolektyviai, o tai neįrodo, kad mokami finansiniai įnašai ir gaunama nauda. Be to, priešingai, nei laikinojo reglamento 677 konstatuojamojoje dalyje nurodė Komisija, sąvoka „kolektyvas“ reiškia, kad kalbama ne apie kaimus ar miestelius, o apie dirbančius žmonės.

(432)

Laikinojo reglamento 677 konstatuojamojoje dalyje Komisija apžvelgė KLR taikomą žemės naudojimo teisių sistemą. Priešingai, nei savo pastabose teigė Kinijos Vyriausybė, šia dalimi nesiekiama įrodyti, kad buvo mokami finansiniai įnašai ir gaunama nauda. Bet kuriuo atveju Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima paneigti laikinojo reglamento 677 konstatuojamojoje dalyje pateiktus teiginius, t. y. kad visa žemė KLR priklauso valstybei arba kolektyvams.

(433)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija kitos šalies lyginamąjį dydį gali taikyti tik nustačiusi, kad kainos šalyje, kurioje suteikiamos žemės naudojimo teisės, yra iškraipomos dėl Vyriausybės kišimosi. Kaip teigė Kinijos Vyriausybė, kai kurie iš teisėkūros dokumentų tiriamuoju laikotarpiu negaliojo. Taigi Komisija rėmėsi neteisingu teisiniu pagrindu ir „darydama išvadas nesirėmė tiesioginiais įrodymais“.

(434)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad minėti teisėkūros dokumentai tiriamuoju laikotarpiu negaliojo. Antra, Kinijos Vyriausybė taip pat neįrodė, kad šių dokumentų, kurie, esą, buvo pakeisti, esmė pasikeitė. Trečia, Kinijos Vyriausybė neginčijo laikinojo reglamento 679 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymo taikymo.

(435)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė nurodžiusi, kad teisės aktai, kuriais rėmėsi Komisija, tiriamuoju laikotarpiu negaliojo. Todėl Komisijos teiginiai, kad Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad tie minėti teisėkūros dokumentai tiriamuoju laikotarpiu negaliojo, yra faktiškai neteisingi.

(436)

Tačiau Komisija tvirtina, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima patvirtinti, kad atitinkami teisės aktai negaliojo. Bet kuriuo atveju Komisija savo iniciatyva nustatė, kad nuosavybės įstatymas iš tiesų buvo panaikintas 2021 m. (65) Tačiau jų nuostatos buvo įtrauktos į Civilinio kodekso 205–462 straipsnius, kurie įsigaliojo 2021 m. sausio mėn. Civiliniame kodekse nebuvo padaryta jokių esminių pakeitimų, susijusių su žemės naudojimo teisėmis (žr. visų pirma Civilinio kodekso 246, 260–261 ir 330–361 straipsnius). Todėl Kinijos Vyriausybės argumentas buvo tik formalaus pobūdžio. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(437)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad ankstesnėse bylose Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad žemyninės Kinijos dalies aukcionų sistema buvo neskaidri ir neaiški ir kad Komisija rėmėsi senais atvejais ir visiškai skirtingais produktais, tačiau nepateikė jokių įtariamo iškraipymo paaiškinimų ar įrodymų. Komisija esą naudojo tą patį teiginį ir, neturėdama įrodymų, suformulavo teismų praktiką. Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, ką ji nagrinėjo vertindama žemės naudojimo teisių rinką žemyninėje Kinijos dalyje ir kokių pokyčių nustatė. Be to, Komisijos teiginys, kad valdžios institucijos žemės naudojimo teisių kainas nustato savo nuožiūra, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais tiek bendrai, tiek ir su atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusiais atvejais. Kinijos Vyriausybės nuomone, kaina, kuri galiausiai gaunama konkurso metu, atspindi ir paklausą, ir pasiūlą.

(438)

Grupė „Geely Group“ tvirtino, kad laikinajame reglamente nėra jokių aiškių nuorodų ar argumentų, kodėl ir kaip Kinijos Taipėjus yra tinkamas lyginamasis rodiklis, išskyrus tai, kad jis buvo naudojamas atliekant tam tikrus ankstesnius tyrimus.

(439)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad ankstesniuose ir naujausiuose antisubsidijų tyrimuose nustatyti faktai buvo tinkamai pagrįsti ir yra susiję su tomis pačiomis subsidijų programomis, kurios buvo minimos šiame tyrime. Pavyzdžiui, AFC byloje Komisija nustatė, kad visais žemės sklypų, kurie buvo suteikiami konkurso būdu, atvejais konkursuose dalyvaudavo tik vienas dalyvis, o sumokėta kaina atitikdavo pradinę konkurso kainą. Kiekviename iš šių išankstinių tyrimų Komisija rėmėsi panašia teisine sistema, kurią taikant KLR reglamentuojamos žemės naudojimo teisės, visų pirma informacija, kad vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato vadovaudamosi miesto žemės vertinimo sistema ir Vyriausybės pramonės politika. Laikinojo reglamento 682 konstatuojamojoje dalyje Komisija priminė, kad atlikus šį tyrimą šiuo atžvilgiu nenustatyta jokių pastebimų pokyčių. Komisija taip pat priminė, kad Kinijos Vyriausybė nepateikė įrodymų, kad ši politika nebetaikoma. Priešingai, Komisija nustatė, kad grupių „BYD Group“, „Geely Group“ ir „SAIC Group“ ir bendrovės „Tesla (Shanghai)“ žemės naudojimo teisių sandoriai buvo susiję su: i) nemokamais sandoriais, paskirstymais ar perdavimais, ii) pradinę pasiūlymo kainą atitinkančiomis sandorių kainomis, iii) garantiją, kuri turi būti sumokėta norint dalyvauti konkurse, atitinkančiomis sandorių kainomis arba iv) konkrečiais susitarimais dėl investicijų su vietos savivaldybe (-ėmis), į kuriuos įtrauktos konkrečios nuostatos dėl žemės paskirstymo. Taigi, remdamasi informacija, kuri buvo prieinama šio tyrimo metu, Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(440)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad laikinojo reglamento 682 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos teiginys, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai žemės naudojimo teises gavo vietos valdžios institucijų per konkursus nustatytomis kainomis, nebuvo pagrįstas faktais.

(441)

Tačiau, kaip jau minėta šio reglamento 438 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turi šio pareiškimo įrodymų, kuriuos surinko iš grupių „BYD Group“, „Geely Group“, „SAIC Group“ ir bendrovės „Tesla (Shanghai)“ sandorių dokumentų.

(442)

Kinijos Vyriausybės teigimu, žemyninėje Kinijos dalyje egzistuoja antrinė žemės naudojimo teisių rinka, kurios Komisija netyrė.

(443)

Tačiau Kinijos Vyriausybė neturėjo jokių įrodymų, kad atrinktos bendrovės naudojosi kokia nors antrine žemės naudojimo teisių rinka.

(444)

Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisijos išvada dėl konkretumo buvo nenuosekli, nes jeigu Komisijos atlikta konkretumo analizė būtų buvusi teisinga ir galimybė gauti žemės naudojimo teises lengvatinėmis kainomis būtų buvusi suteikiama tik kai kurių pramonės šakų gamintojams, norėdama įvertinti įtariamas subsidijas, Komisija turėjo naudoti kitų sektorių bendrovių žemės naudojimo teisių kainas. Be to, Komisija neatliko pagrįsto ir objektyvaus konkretumo vertinimo pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, nes nenustatė, kaip galimybė naudotis, kaip įtariama, lengvatinėmis žemės naudojimo teisėmis yra aiškiai suteikiama tik tam tikroms įmonėms ar sektoriams.

(445)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad nė viena šalis nepateikė įrodymų dėl žemės naudojimo teisių kainų lyginamojo dydžio sektoriuose, kuriems nebūtų buvęs būdingas valstybės kišimasis. Komisija taip pat nurodė teisinę sistemą, pagal kurią vietos valdžios institucijos nustato žemės kainą pagal kas trejus metus atnaujinamą miesto žemės vertinimo sistemą ir Vyriausybės pramonės politiką. Be to, Komisija galėjo patvirtinti šią išvadą remdamasi grupės „SAIC Group“ pateiktais sandorių dokumentais, kuriuose nurodyta, kad galimybės naudoti žemę pramoniniais tikslais suteikiamos automobilių gamybos pramonei; šios galimybės atitinka Pramonės struktūros koregavimo žinyne nurodytus skatinamus ir leidžiamus projektus. Taigi Komisijos turimi dokumentai patvirtina, kad priklausymas automobilių gamybos pramonei yra galimybės dalyvauti konkursuose dėl žemės naudojimo teisių sąlyga.

(446)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pateikė pastabą, kad Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, turi nustatyti konkretumo faktą ir neturi būti reikalaujama, kad Kinijos Vyriausybė ir kitos suinteresuotosios šalys paneigtų kokią nors neigiamą prielaidą. Kinijos Vyriausybė taip pat paminėjo bylą C-559/12 P (66) ir nurodė, kad Komisija privalo surinkti visą informaciją, kurios jai reikia, kad galėtų įvertinti, ar tariama subsidija yra konkreti.

(447)

Priešingai, nei tvirtino Kinijos Vyriausybė, Komisija nepadarė jokios neigiamos prielaidos, siekdama nustatyti, kad schema buvo konkreti. Kaip aiškiai nurodyta laikinojo reglamento 686 konstatuojamojoje dalyje, laikoma, kad schema buvo konkreti, nes lengvatinė nuostata dėl žemės buvo taikoma tik bendrovėms, kurios buvo priskiriamos tam tikriems pramonės sektoriams, o šiuo atveju – BEV pramonės sektoriui. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(448)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisijos atlikta naudos analizė buvo nepagrįsta ir ją atliekant buvo naudojamas netinkamas lyginamasis dydis. Kinijos Vyriausybės teigimu, Komisija elgiasi nenuosekliai tvirtindama, kad žemės naudojimo teisės suteikiamos tik tam tikriems subjektams ar sektoriams, ir kartu atmesdama argumentą, kad Komisija galėjo naudoti šalies vidaus lyginamuosius dydžius, susijusius su kitų sektorių bendrovių, kurios negauna naudos iš šios tariamos subsidijos, žemės naudojimo teisių kainomis, kurių pasirinkimas yra didelis.

(449)

Tačiau Komisija neįžvelgia Kinijos Vyriausybės nurodyto nenuoseklumo. Kaip nurodyta 445 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paprasčiausiai nurodė, kad nė viena šalis nepateikė įrodymų dėl žemės naudojimo teisės kainų lyginamojo dydžio sektoriuose, kuriems nebūtų buvęs būdingas valstybės kišimasis. Kinijos Vyriausybė tik nurodė, kad lyginamųjų dydžių pasirinkimas yra didelis, bet Komisijos išvadų nepaneigė. Be to, panašu, kad Kinijos Vyriausybė supainiojo Komisijos atliktą konkretumo analizę, pagal kurią Komisija įrodė, kad BEV pramonė naudojasi žemės naudojimo teisėmis už mažesnį nei tinkamas atlygį, ir pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punktą atliktą naudos analizę, pagal kurią Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas žemės naudojimas, iškraipoma žemės naudojimo teisių rinka ir jie taikomi neatsižvelgiant į rinkos sąlygas. Tai, kad visa žemės naudojimo teisių sistema neveikia kaip laisvoji rinka, neužkerta kelio Kinijos Vyriausybei konkrečioms pramonės šakoms už mažesnį nei tinkamas atlygį suteikti žemės naudojimo teises. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(450)

Kinijos Vyriausybės pastabos dėl išvados, kad Kinijos Vyriausybės suteikiama žemės naudojimo teisė turėtų būti laikoma subsidija, yra aptartos šio reglamento 437–442 konstatuojamosiose dalyse kartu su pastabomis dėl tyrimo metu nustatytų faktų.

(451)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisijos vertinimas, kad Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorės lyginamasis rodiklis, nėra pagrįstas tiesioginiais įrodymais, ir kad Kinijos Taipėjaus žemės kainos nėra susijusios su „šalyje, kurioje suteikiamos žemės naudojimo teisės, vyraujančiomis rinkos sąlygomis“. Kinijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija tik išvardijo tam tikrus rodiklius ir nepateikė jokių patvirtinamųjų duomenų ar įrodymų, ir paprašė Komisijos pateikti papildomų duomenų, susijusių su Kinijos ir Kinijos Taipėjaus ekonominio išsivystymo lygiu, pramonės infrastruktūros išsivystymo lygiu, gyventojų tankiu ir žemės rūšies bei atitinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti naudotų sandorių panašumais. Kinijos Vyriausybė taip pat nurodo, kad gyventojų tankumas žemyninėje Kinijos dalyje ir Kinijos Taipėjuje labai skiriasi.

(452)

Dėl ekonominio išsivystymo lygio ir pramonės infrastruktūros išsivystymo lygio Komisija nustatė, kad dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių subjektų buvo įsikūrę rytinėje KLR dalyje, išsivysčiusiose provincijose, kurių aukštas BVP, kurių Šanchajaus ir Šendženo apylinkėms būdingas didelis gyventojų tankis ir kurios pagal šiuos rodiklius buvo panašios į Kinijos Taipėjų.

(453)

Dėl žemės rūšies ir sandorių, kurie buvo naudojami atitinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti, panašumų Komisija šiuo atžvilgiu pabrėžė, kad abiem atvejais sandoriai buvo susiję su tam tikro dydžio pramoninėse teritorijose esančia pramoninės paskirties žeme.

(454)

Dėl gyventojų tankio Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė lygino gyventojų tankio duomenis visos šalies lygmeniu. Atidžiau išnagrinėjus faktinių vietų, kuriose įsikūrę eksportuojantys gamintojai, gyventojų tankį, atrodo, kad gyventojų tankis iš tikrųjų yra gana panašus arba didesnis, pavyzdžiui, Šanchajaus regione, kuriame įsikūrę kai kurie atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių subjektai ir bendrovė „Tesla (Shanghai)“ ir siekia 3 900 gyventojų kvadratiniame kilometre (67), o tai yra beveik 6 kartus daugiau nei Kinijos Taipėjuje.

(455)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė nurodė, kad, pirma, keli atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių subjektai nėra įsikūrę rytinėje žemyninės Kinijos dalyje. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų yra įsikūrę Siane ir Hunane. Pasirinkusi Šanchajų ir Šendženą, Komisija vertino du labiausiai išsivysčiusius žemyninės Kinijos miestus, kurių negalima lyginti su daugeliu provincijų, kuriose įsikūrę BEV gamintojai. Antra, Kinijos Vyriausybė pažymi, kad visose kitose provincijose, kuriose yra įsikūrę BEV gamintojai, išskyrus Šanchajų, gyventojų tankumas yra kur kas mažesnis nei Kinijos Taipėjuje. Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad žemės naudojimo teisių kaina įvairiose žemyninės Kinijos provincijose ar miestuose yra labai skirtinga, todėl, be to, kad trūksta palyginamumo, vidutinė orientacinė žemės kaina Kinijos Taipėjuje negali atspindėti visos žemyninės Kinijos rinkos.

(456)

Tačiau Komisija niekada neteigė, kad visi BEV gamintojai yra įsikūrę rytinėje KLR dalyje. Vietoj to Komisija paaiškino, kad dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių subjektų buvo įsikūrę rytinėje KLR dalyje, išsivysčiusiose provincijose, kurių aukštas BVP, kurių Šanchajaus ir Šendženo apylinkėms būdingas didelis gyventojų tankis. Pavyzdžiui, keturios iš septynių grupės „Geely Group“ gamyklų yra įsikūrusios Džedziange, viena – Dziangsu, o kitos dvi – dviejose netoli Šanchajaus esančiose pakrantės provincijose. Panašiai, viena iš aštuonių grupės „BYD Group“ gamyklų yra įsikūrusi Guangdonge, viena – Dziangsu, viena – Anhujuje, viena – Šandonge ir viena – Fudziane. Galiausiai bent trys grupės „SAIC Group“ gamyklos yra įsikūrusios pačiame Šanchajuje. Daugumos šių provincijų BVP vienam gyventojui yra didelis, o gyventojų tankis panašus į Kinijos Taipėjaus. Dziangsu, Guangdongo ir Šandongo gyventojų tankis yra net didesnis už Kinijos Taipėjaus gyventojų tankį. Be to, Komisija pabrėžia, kad BEV gamybos įrenginiai dažnai yra miestuose, kurių BVP vienam gyventojui ir gyventojų tankis yra daug didesni už provincijos vidurkį. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(457)

Kinijos Vyriausybė ir grupė „Geely Group“ taip pat tvirtino, kad Kinijos Taipėjus nėra tinkamas lyginamasis rodiklis, nes, be kita ko, žemyninėje Kinijos dalyje perduodama tik žemės naudojimo teisė, o Kinijos Taipėjuje perduodama ir faktinė žemės nuosavybė. Be to, Kinijos Vyriausybės teigimu, atrodo, kad Komisija pripažįsta, jog Kinijos žemyninės dalies ir Kinijos Taipėjaus gyventojų tankis ir pramonės infrastruktūros išsivystymo lygis nėra visiškai palyginami. Taigi vidutinė lyginamoji žemės kaina Kinijos Taipėjuje negali būti ir nėra susijusi su vyraujančia rinka žemyninėje Kinijos dalyje. Be to, Komisijos naudotos Kinijos Taipėjaus žemės kainos apėmė ir komercinės, ir pramoninės paskirties žemės kainas.

(458)

Grupė „SAIC Group“ teigė, kad Kinijos Taipėjus nebuvo tinkamas išorės žemės naudojimo teisių lyginamasis rodiklis, ir pasiūlė naudoti Malaizijos ir Tailando lyginamuosius dydžius. Grupė „SAIC Group“ teigė, kad Kinijos Taipėjuje:

(459)

Grupė „Geely Group“ tvirtino, kad neaiški tokių veiksnių, kaip fizinis artumas tarp Kinijos ir Kinijos Taipėjaus ir bendra demografija, svarba renkantis lyginamąjį dydį. Be to, tvirtinimas, kad Kinijos Taipėjaus ekonominio išsivystymo lygis, BVP ir ekonominė struktūra yra palyginami su daugelio Kinijos provincijų ir miestų ekonominio išsivystymo lygiu, BVP ir ekonomine struktūra, yra nepakankamai patikimas, nes esama didelių skirtumų, visų pirma kalbant apie miestus, kuriuose veikia grupės „Geely Group“ eksportuojantys gamintojai. Galiausiai, grupės „Geely Group“ teigimu, atliekant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į didelius kainų skirtumus įvairiose Kinijos Taipėjaus vietovėse ir kokį poveikį šie skirtumai turėjo atliekant lyginamąją analizę.

(460)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pasirinkimas naudoti Kinijos Taipėjų kaip lyginamąjį rodiklį buvo pagrįstas kelių laikinojo reglamento 688 konstatuojamojoje dalyje išvardytų veiksnių analize. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad net jeigu būtų buvę tam tikrų skirtumų tarp žemės naudojimo teisių Kinijos žemyninėje dalyje ir žemės pardavimo Kinijos Taipėjuje rinkos sąlygų, jie nebūtų buvę tokie, kad dėl jų būtų galima padaryti išvadą, kad Kinijos Taipėjus yra netinkamas pasirinkimas.

(461)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neatsižvelgė į kritinį skirtumą, kuris daro poveikį palyginamumui, t. y. į tai, kad žemyninėje Kinijoje perduodama tik žemės naudojimo teisė konkrečiam metų skaičiui, o Kinijos Taipėjuje perduodama pati žemės nuosavybė. Kinijos Vyriausybė taip pat pateikė pastabą, kad nebuvo įrodymų, jog Komisija išnagrinėjo (t. y. įvertino) į šiuos skirtumus ir jų poveikį žemės naudojimo teisių kainoms.

(462)

Tačiau Komisija rėmėsi tinkamiausiu laikytu lyginamuoju dydžiu, net ir atsižvelgiant į rinkos sąlygų skirtumus. Atlikdama tyrimą Komisija negalėjo išskirti jokio kito tinkamo lyginamojo dydžio ar koregavimo metodo, kuris būtų tinkamai atspindėjęs šiuos rinkos sąlygų skirtumus. Komisija taip pat pažymi, kad Kinijos Vyriausybė taip pat negalėjo pateikti patikimo lyginamojo dydžio, kuris būtų atspindėjęs skirtumą tarp žemės naudojimo teisių ir nuosavybės teisių. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(463)

Kaip alternatyvą pasirenkant lyginamąjį dydį grupė „SAIC Group“ pasiūlė naudoti Malaizijos arba Tailando žemės kainas, teigdama, kad jos buvo tinkamesnės nei Kinijos Taipėjaus kainos dėl toliau nurodytų priežasčių:

(464)

Išnagrinėjusi šį tvirtinimą Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos Taipėjus tinkamu išorės lyginamuoju dydžiu pasirinktas remiantis kelių laikinojo reglamento 688 konstatuojamojoje dalyje išvardytų veiksnių analize, kurios išvados pateisino šį pasirinkimą kaip tinkamą lyginamąjį dydį. Be to, priešingai, nei teigė grupė „SAIC Group“, Komisija naudojo ne 2013 m. kainas, o faktines kiekvienų metų kainas nuo 2013 m. Vertindama ankstesnius nei 2013 m. duomenis, Komisija pakoregavo 2013 m. duomenis remdamasi Taivano ekonomikos augimu. Ir priešingai, grupės „SAIC Group“ pasiūlyti duomenys apėmė vien tik tolimus atskirus 2010 m. Tailande ir 2022 m. Malaizijoje. Komisijai reikia ankstesnių laikotarpių duomenų, kad galėtų įvertinti žemės naudojimo teisių kainas, ir ji negali naudoti vienų metų duomenų, nes visos žemės naudojimo teisės buvo įgytos ne per vienus metus. Galiausiai, kalbant apie ekonominio išsivystymo lygį, grupė „SAIC Group“ lygino tik Tailandą, Malaiziją ir visą Kiniją. Komisija lygino Taivano pramonines zonas su atitinkamomis Kinijos pramoninėmis provincijomis. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(465)

Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 687–689 konstatuojamosiose dalyse aprašyta subsidijos sumos nustatymo metodika, ir ji taikyta eksportuojančiam gamintojui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas atlikti individualų nagrinėjimą.

(466)

Atlikus atitinkamai šio reglamento 652 ir 654 konstatuojamosiose dalyse aprašytą pataisą, patikslinta grupių „SAIC Group“ ir „Geely Group“ subsidijų norma, susijusi su Vyriausybės suteikiamomis žemės naudojimo teisėmis už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(467)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir bendrovei, dėl kurios atliktas individualus nagrinėjimas, tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

(468)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 691–695 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(469)

Kinijos Vyriausybės ir grupės „SAIC Group“ gautos pastabos dėl nebendradarbiavimo ir turimų faktų naudojimo buvo aptartos 3.3.1.2 skirsnyje. Kadangi kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 696–700 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(470)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad nėra jokių įstatymų ar kitų teisės aktų, pagal kuriuos būtų reikalaujama tiekti baterijas ar LFP už mažesnį nei pakankamą atlygį. Be to, Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad beveik visi dokumentai, kuriais rėmėsi Komisija, buvo neprivalomi planai, kuriuose neminimos konkrečios įgyvendinimo priemonės, kad Komisija Kinijos Vyriausybės teisės aktų ir planų turinį bei naujienų ataskaitas naudojo neatsižvelgdama į kontekstą ir kad nėra tokių teisės aktų ar kriterijų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad kompensuotinos subsidijos iš tiesų teikiamos. Šie teiginiai buvo pakartoti po galutinio faktų atskleidimo.

(471)

Komisija pirmiausia priminė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Kinijos Vyriausybė atsisakė bendradarbiauti dėl laikinojo reglamento 3.3.1.2 skirsnyje išvardytų atitinkamų elementų, Komisija, darydama išvadas dėl žaliavų, turėjo remtis turimais faktais.

(472)

Kaip jau išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 197–203 konstatuojamosiose dalyse ir 3.7.2.1.2 skirsnio a punkte, valstybė ir KKP daro lemiamą įtaką išteklių paskirstymui ir jų kainoms ir gali tai daryti visiškai kontroliuodamos valstybės aparato įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios institucijas (laikinojo reglamento 201 konstatuojamoji dalis) ir taikydami sudėtingą planų sistemą, pagal kurią nustatomi prioritetai ir tikslai, į kuriuos centrinės ir vietos valdžios institucijos turi sutelkti dėmesį (laikinojo reglamento 202 konstatuojamoji dalis). KLR Vyriausybės tvirtinimas, kad beveik visi Komisijos nurodyti dokumentai yra neprivalomi, neatitinka fakto, kad planavimo priemonėmis nustatyti tikslai iš tiesų yra privalomojo pobūdžio, o valdžios institucijos kiekvienu administraciniu lygmeniu stebi, kaip planai įgyvendinami atitinkamo žemesnio lygmens valdžios lygmeniu, taip nukreipdamos išteklius sektoriams, kuriuos Vyriausybė nurodo kaip strateginius ar kitaip svarbius politiniu požiūriu, o ne paskirstydamos juos atsižvelgiant į rinkos jėgas. Kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 202 konstatuojamojoje dalyje, planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra privalomo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžia tuos planus įgyvendina. Privalomas planų pobūdis taip pat išsamiai aptariamas ataskaitos dėl Kinijos 4.3.1 skirsnyje (68). Kinijos Konstitucijos 89 straipsniu (69) Valstybės taryba įgaliojama parengti ir įgyvendinti nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros ir valstybės biudžetų planus, o KLR vietos liaudies kongresų ir vietos liaudies Vyriausybių organiniu įstatymu (70) šios institucijos įpareigojamos įgyvendinti penkmečio planus (11, 12, 50, 73, 76 straipsniai). Todėl tvirtinimas, kad, pavyzdžiui, 2017 m. baterijų veiksmų planas yra tik plėtros tikslo planas, o ne kainų kontrolės politika, buvo laikomas faktiškai neteisingu, nes 2017 m. baterijų veiksmų planas visų pirma priimtas siekiant įgyvendinti Valstybės tarybos pranešimą dėl 2012–2020 m. energijos taupymo ir naujų energetinių transporto priemonių pramonės plėtros plano parengimo (Guofa [2012] Nr. 22) ir Valstybės tarybos generalinio biuro gaires dėl naujų energetinių transporto priemonių skatinimo ir naudojimo spartinimo (Guobanfa [2014] Nr. 35), taip pat pateikiamos konkrečios nuostatos dėl baterijų kainų nustatymo už kw/h (laikinojo reglamento 710 ir 746 konstatuojamosios dalys).

(473)

Komisija nesutiko su Kinijos Vyriausybės teiginiu, kad teisės aktų, planų ir naujienų ataskaitų turinį ji naudojo neatsižvelgdama į kontekstą. Išvados dėl valstybinės institucijos, pavedimų ir nurodymų padarytos atlikus išsamią faktais pagrįstą išsamių objektyvių įrodymų (įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, taisykles ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų ataskaitas ir kitus patikimus nepriklausomus šaltinius, kurie buvo tinkamai nurodomi ir cituojami, taip atskleidžiant dokumentų turinio kontekstą) analizę. Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Mineralinių žaliavų išteklių įstatymas ir jo įgyvendinimo taisyklės yra bendri reikalavimai, kuriais vadovaujamasi tik kaip gairėmis Kinijos Vyriausybei formuojant politiką, tačiau jais Kinijos Vyriausybei nesuteikiamos neribotos galios nuosavų išteklių srityje. Tačiau šis tvirtinimas neatitinka 3 straipsnio, kuriame pažodžiui teigiama, kad „Valstybės Taryba atstovauja valstybei įgyvendinant mineralinių žaliavų išteklių nuosavybės teises. Valstybės Taryba įgalioja kompetentingą Valstybės Tarybos geologijos ir mineralinių žaliavų departamentą nustatyti bendrą mineralinių žaliavų išteklių paskirstymo visoje šalyje kontrolę“ (71). Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad laikinojo reglamento 751 konstatuojamojoje dalyje minėti Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos pareiškimai spaudai buvo naudojami neatsižvelgiant į kontekstą, nes Kinijos Vyriausybė nesikiša į kainų nustatymo procesus ir tik stengiasi spręsti pasaulinių ličio jonų kainų augimo problemą išplėsdama pradinės grandies tiekimą ir kovodama su nesąžininga konkurencija. Tačiau, kaip pati Kinijos Vyriausybė pripažino savo pastabose, tikslas „bendrai pasiekti, kad ličio druskos kainos lygis vėl būtų racionalus“ yra ne tik bendras pagrindinis principas, bet ir kišimasis į kainų nustatymo procesus, siekiant, kad ličio kainų lygis vėl būtų racionalus, nes buvo gauta informacijos, kad Pramonės ir informacinių technologijų ministerija ir kitos pramonės asociacijos visapusiškai dalyvavo siekiant šio tikslo. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(474)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija iškreipė jos argumentus, kaip tai matyti šio reglamento 473 konstatuojamojoje dalyje, nes Kinijos Vyriausybė nepripažino, kad iškeltas tikslas „bendrai pasiekti, kad ličio druskos kainos lygis vėl būtų racionalus“ buvo kainos nustatymas. Kinijos Vyriausybė teigė, kad „atsižvelgdama į tai, kad tuo metu pasaulinės ličio jonų kainos buvo didžiausios, taip pat į nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pavyzdžiui, spekuliacinį pirkimą, kaupimo tikslais vykdomus viešuosius pirkimus, <...> Kinijos Vyriausybė stengėsi spręsti šią problemą didindama pasiūlą pradinės grandies rinkoje ir kovodama su nesąžininga konkurencija, tačiau į kainų nustatymo procesus nesikišo“. Be to, Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kuriais ji būtų pagrindusi savo nuomonę, kad buvo „kišamasi į kainų nustatymo procesus, siekiant, kad kainų lygis vėl būtų racionalus“, ir kad Komisija nenurodė jokio faktinio ar teisinio pagrindo savo teiginiui, kad „buvo gauta informacijos, kad Pramonės ir informacinių technologijų ministerija ir kitos pramonės asociacijos visapusiškai dalyvavo siekiant šio tikslo“, (šio reglamento 473 konstatuojamoji dalis) pagrįsti.

(475)

Komisija su šiais teiginiais nesutiko. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 751 konstatuojamojoje dalyje, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, kuri yra Valstybės tarybos departamentas, atsakantis už Kinijos pramonės sektorių ir informacijos pramonės administravimą (72), patvirtino, kad „[žaliavinių medžiagų kainas] kuo greičiau vėl sumažinsime iki tinkamo lygio kainų“, kad „ministerija padės paspartinti vietos išteklių plėtrą Kinijoje“ ir kad „sektoriaus veiklos stabilumui daromas didelis spaudimas, todėl reikia, kad visos susijusios šalys spręstų šią problemą kartu“ (73). Kalbant apie tvirtinimus, kad Komisija nenurodė jokio faktinio ar teisinio pagrindo kai kuriems savo teiginiams pagrįsti, Komisija priminė, kad visi laikinajame reglamente naudoti šaltiniai buvo tinkamai nurodyti ir kad Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos ir kitų pramonės asociacijų dalyvavimo įrodymas buvo paminėtas laikinojo reglamento 310 ir 311 išnašose. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(476)

Po pirminio faktų atskleidimo CAAM teigė, kad baterijų ir žaliavinių medžiagų tiekėjai negali būti laikomi „valstybinėmis įstaigomis“ ir kad Komisija negali nustatyti aukštų tarifų baterijų tiekėjams.

(477)

Komisija pažymėjo, kad, priešingai, nei teigė CAAM, nustatyti muitai taikomi Kinijos BEV eksportuojantiems gamintojams, o ne jų baterijų ir žaliavinių medžiagų tiekėjams. Be to, CAAM tvirtinimas, kad baterijų ir žaliavinių medžiagų tiekėjai negali būti laikomi valstybinėmis institucijomis, buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Taigi, dėl laikinojo reglamento 821 ir 899 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šis tvirtinimas buvo atmestas.

(478)

Po galutinio faktų atskleidimo CAAM teigė, kad Komisija baterijų įmones, žaliavų įmones ir asociacijas klaidingai priskyrė valdžios funkcijas vykdantiems viešiesiems subjektams, ir pridūrė, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog Kinijos Vyriausybė kišasi į kainų nustatymo procesus, ir klaidingai manė, kad Kinijos Vyriausybė, pasitelkdama partijų darbo organus, vykdo visapusišką pramonės asociacijų ir bendrovių kontrolę.

(479)

CAAM pateiktos pastabos buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstos įrodymais, todėl Komisija jas atmetė.

(480)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „Geely Group“ nesutiko, kad žaliavų tiekėjai būtų laikomi valstybinėmis institucijomis. Kinijos Vyriausybė išdėstė šiuos tvirtinimus:

(481)

Grupė „Geely Group“ teigė, kad Komisijos pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad CBIA ir CIAPS yra perduoti įgaliojimai atlikti valdžios funkcijas, ir kad Komisija padarė neteisingą išvadą, kad įgaliojimai atlikti valdžios funkcijas perduoti ir visiems šių asociacijų nariams. Be to, grupė „Geely Group“ teigė, kad kadangi ne visi baterijų tiekėjai yra asociacijų nariai, negalima daryti išvados, kad šiems tiekėjams yra perduoti įgaliojimai atlikti valdžios funkcijas. Galiausiai grupė „Geely Group“ teigė, kad aplinkybė, jog tam tikri baterijų tiekėjai yra iš dalies valdomi valstybės, nėra įrodymas, kad šios bendrovės gali būti laikomos valstybinėmis institucijomis.

(482)

Komisija nesutiko su Kinijos Vyriausybės tvirtinimu, kad pramonės asociacijos yra savarankiškos laisvai rinkoje veikiančios organizacijos. Kaip Komisija jau nustatė laikinojo reglamento 779 konstatuojamojoje dalyje, nors NDRC nuomonėse buvo oficialiai numatytas pramonės asociacijų ir Vyriausybės atskyrimas, jose taip pat buvo užtikrinta ne tik nuolatinė pramonės asociacijų finansinė priklausomybė nuo valdžios institucijų, bet ir nuolatinė visiška KKP kontrolė per socialinėse organizacijose veikiančius partijos stiprinimo darbo organus. Atlikus laikinojo reglamento 780–785 konstatuojamosiose dalyse aprašytą Komisijos analizę taip pat buvo patvirtinta, kad KKP dalyvauja sprendimų priėmimo ir kasdienėje pramonės asociacijų veikloje, nes toks KKP dalyvavimas yra įtvirtintas CBIA ir CIAPS įstatuose. Nei Kinijos Vyriausybė, nei jokia kita šalis nepateikė jokios informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima paneigti šias išvadas. Be to, atlikusi tyrimą po pirminio etapo Komisija taip pat patvirtino, kad pramonės asociacijos veikia ne savarankiškai kaip laisvosios rinkos dalyviai, bet yra visiškai kontroliuojamos KKP ir įgyvendina Vyriausybės nustatytą politiką. Tai matyti iš naujausių partijos sekretoriaus ir Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos (CNMIA) (74), kuri taip pat apima ličio subasociaciją, pirmininko Ge Honglino pareiškimų. Kaip jau nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1618 (75) 94 konstatuojamojoje dalyje, CNMIA yra pramonės asociacija, į kurios veiklos sprendimų priėmimo procesus kišasi KKP. Nors CNMIA, kurioje taip pat yra ličio pramonės poskyris, nebuvo viena iš pramonės asociacijų, kurias Komisija analizavo pradiniame etape, jos naujausi pareiškimai neatitinka Kinijos Vyriausybės tvirtinimų. Į šios „socialinės organizacijos“, kaip į ir kelių pramonės asociacijų, struktūrą yra įtrauktos partijos stiprinimo organizacijos (76). Jos partijos sekretoriaus teigimu, „nors pramonės asociacijos yra socialinės organizacijos, partijos kūrimo reikalavimai atitinka centrinių ir valstybinių organų reikalavimus“, o CNMIA „iš esmės įgyvendino KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos sprendimus bei susitarimus ir bendradarbiavo su atitinkamais departamentais rengdama, skelbdama ir aiškindama pramonės politikos priemones, pavyzdžiui, pramonės struktūros koregavimo gaires, nespalvotųjų metalų pramonės augimo stabilizavimo darbo planą ir su gavybos teisių perdavimu susijusių pajamų surinkimo metodus.“ Be to, tiek CBIA, tiek CIAPS vadovauja Valstybės taryba. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(483)

Dėl antrojo Kinijos Vyriausybės tvirtinimo, kaip pažymėta laikinojo reglamento 864 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos rinka laikyta iškraipyta, nes joje vidaus baterijų tiekėjai įgyvendina nacionalinę konkretiems sektoriams skirtą politiką, visų pirma kainodaros struktūrų srityje. Todėl, nepaisant to, kad tam tikri baterijų ar LFP tiekėjai gali taikyti skirtingas kainas, laikoma, kad tiriamuoju laikotarpiu visiems atrinktų bendrovių baterijų įsigijimams darė poveikį valstybės politika ir priemonės, kuriomis siekiama nurodytų politikos tikslų. Šis vertinimas grindžiamas supratimu, kad visi tiekėjai vidaus rinkoje veikia tomis pačiomis rinkos sąlygomis. Asociacijų įgaliojimai jų narių ir kainų nustatymo politikos atžvilgiu jau buvo išsamiai išdėstyti laikinojo reglamento 3.7.2.1.1 skirsnio b punkte. Be to, Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo tvirtinimą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(484)

Dėl trečiojo tvirtinimo pažymėtina, kad Kinijos Vyriausybės pateikti tvirtinimai buvo bendro pobūdžio ir kad ji nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi tuos tvirtinimus. Komisija primena, kad, kaip aprašyta laikinojo reglamento 748, 751, 792–799 ir 807–809 konstatuojamosiose dalyse, buvo atlikti išsamūs Kinijos pramonės asociacijų ir jų narių bei taikomų kainų kontrolės mechanizmų tyrimai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(485)

Grupė „Geely Group“ pareikštas tvirtinimas dėl pramonės asociacijoms ir jų nariams perduotų įgaliojimų atlikti valdžios funkcijas buvo nepagrįstas, todėl atmestas. Dėl trečio grupės „Geely Group“ tvirtinimo Komisija primena, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 767 konstatuojamojoje dalyje, nei CBIA, nei CIAPS neskelbia viso savo narių sąrašo. Komisija primena, kad, kaip jau minėta laikinojo reglamento 282 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė tvirtino nekontroliuojanti CBIA, kuri nėra oficialiai susijusi su Kinijos Vyriausybe. Šis tvirtinimas buvo paneigtas laikinojo reglamento 777 ir 778 konstatuojamosiose dalyse pateiktais nustatytais faktais, iš kurių matyti, kad Kinijos Vyriausybė visiškai kontroliuoja CBIA. Visų pirma, šiai asociacijai tiesiogiai vadovauja Valstybės taryba (laikinojo reglamento 777 konstatuojamoji dalis), o Kinijos Vyriausybė tebėra atsakinga už šios asociacijos veiklos administravimą ir pagrindinių už jos darbą atsakingų asmenų paskyrimą (laikinojo reglamento 780 konstatuojamoji dalis). Per tikrinamąjį vizitą Kinijos Vyriausybės patalpose Komisija paprašė pateikti visų CBIA narių sąrašą, tačiau Kinijos Vyriausybė tai padaryti atsisakė. Kadangi Kinijos Vyriausybė nepateikė informacijos ir oficialių viešų duomenų, apimančių visų asociacijos CBIA ir asociacijos CIAPS narių sąrašą, Komisija padarė išvadą, kad šių asociacijų nariais galėtų būti dar daugiau baterijų tiekėjų. Be to, narystė baterijų asociacijose yra vienas iš kelių elementų, kuriuos vertino Komisija. Iš surinktų įrodymų matyti, kad Kinijos Vyriausybė daro įtaką baterijų ir LFP rinkai. Be to, dėl paskutinio grupės „Geely Group“ tvirtinimo, susijusiu su daliniu valstybės valdymu, Komisija primena, kad žaliavų tiekėjų ir Kinijos Vyriausybės santykiai yra tik vienas iš kelių jos analizuotų elementų. Komisija taip pat analizavo KLR vyraujančią teisinę ir ekonominę aplinką, Kinijos Vyriausybės politikos tikslus plėtoti BEV pramonę bei pagrindines žaliavų tiekėjų ypatybes ir funkcijas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(486)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė CATL teigė, kad Komisija neįrodė, jog Kinijos Vyriausybė turi kokią nors CATL nuosavybės teisių dalį arba kaip nors ją reikšmingai kontroliuoja taip, kad tai būtų galima laikyti kuo nors daugiau nei įprasta įtaka, kurią valdžios sektorius daro bet kurioje šalyje, kad CATL neabejotinai yra privataus kapitalo bendrovė, o CATL partnerystės su valstybės valdomomis įmonėmis susitarimai sudaryti tik komerciniais tikslais. Bendrovė CATL taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimo susitarimai, kuriuos ji sudarė su vietos valdžios institucijomis, arba Nacionalinio elektrocheminės energijos kaupimo technologijų inžinerinių tyrimų centro įsteigimas nėra įrodymai, kad Kinijos Vyriausybė kokiu nors būdu daro poveikį CATL. Bendrovė taip pat pridūrė, kad jos baterijų kainų nustatymas vykdomas atsižvelgiant tik į rinkos sąlygas ir kad Vyriausybė šiam procesui jokios įtakos neturi.

(487)

Bendrovė CATL taip pat pateikė keletą pastabų dėl pramonės asociacijų, tvirtindama, kad CATL narystė kurioje nors asociacijoje nėra svarbi aplinkybė atliekant BEV tyrimą ir kad tokia narystė negali būti laikoma įsipareigojimu įgyvendinti asociacijos sprendimus. Bendrovė taip pat pridūrė, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad CATL būtų verčiama imtis kokių nors veiksmų dėl sankcijų grėsmės.

(488)

Bendrovės CATL tvirtinimai buvo bendro pobūdžio ir nepagrįsti. Komisija pabrėžė, kad Kinijos Vyriausybės ir bendrovės CATL ryšiai buvo išsamiai išnagrinėti laikinojo reglamento 786–788 konstatuojamosiose dalyse ir kad yra keli provincijų dokumentai, kuriuose aiškiai remiama plėtra ir iš kurių matyti, kaip tai susiję su pagrindinių nacionalinių užduočių vykdymu (laikinojo reglamento 731, 732, 803 ir 804 konstatuojamosios dalys). Kalbant apie kainų nustatymą, Komisija priminė, kad šis klausimas jau buvo aptartas laikinojo reglamento 802 ir 805 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 484 konstatuojamojoje dalyje.

(489)

Kalbant apie tvirtinimus dėl narystės asociacijose, Komisija priminė, kad buvo atlikti išsamūs pramonės asociacijos ir jos narių tyrimai ir kad bendrovė CATL nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo tvirtinimus, kad ji neturėtų būti laikoma valstybine institucija. Be to, Komisija panašius tvirtinimus jau aptarė šio reglamento 482 ir 485 konstatuojamosiose dalyse. Dėl paskutinio bendrovės CATL paminėto punkto Komisija priminė, kad laikinojo reglamento 834 konstatuojamojoje dalyje jau buvo pateikti įrodymai, kad nariai turi laikytis asociacijos nurodymų, kuriais ji siekia reguliuoti savo narių ekonominį elgesį, kad jie laikytųsi Kinijos Vyriausybės politikos ir taip išvengtų CBIA jiems taikomų bausmių. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(490)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija surinko papildomos informacijos apie užsienio kapitalo Kinijos baterijų gamintoją „LG Chem Nanjing New Energy Solutions“ (toliau – bendrovė „LG Nanjing“), kuris tiekia baterijas keliems tyrime nagrinėtiems eksportuojantiems gamintojams. Kalbant apie bendrovę „LG Nanjing“, Komisija nustatė papildomų įrodymų, kuriais buvo patvirtintos jos išvados, kad Kinijos baterijų gamintojai yra valstybinės institucijos, o bendrovė „LG Nanjing“ buvo įkurta siekiant užtikrinti pigių baterijų tiekimą BEV gamintojams. 2015 m. šią bendrovę įsteigė bendrovė „LG Chem“, kuri yra bendrovės „LG Corp.“ cheminių medžiagų padalinys ir bendrovės „LG Nanjing“ patronuojančioji bendrovė (77). 2014 m. Pietų Korėjos bendrovė „LG Chem“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Nandzingo savivaldybe. Nandzinge įsteigtai gamyklai buvo teikiama „įvairi Nandzingo savivaldybės pagalba, todėl jos gaminamos baterijos buvo pranašesnės kainos atžvilgiu“ (78). Be to, 2014 m. bendrovė „LG Chem“ įsteigė bendrą įmonę su dviem Kinijos valstybiniais partneriais (t. y. bendrovėmis „Nanjing Zijin Technology Incubation Special Park Construction Development“ ir „Nanjing New Industrial Investment Group“), taip siekdamos užtikrinti, kad pirmasis baterijų gamybos etapas vyktų Nandzinge, o tai reiškia, kad valstybė dalyvavo kuriant gamyklą ir kad bendrovės LG baterijų tiekimas mažesnėmis kainomis automobilių gamintojų naudai buvo vienas iš nurodytų tokių pastangų tikslų.

(491)

Remdamasi tolesniu faktinės Kinijos importo rinkos dalies ES ir JAV rinkose, taip pat visa apimančios Kinijos Vyriausybės politikos, skirtos BEV pramonei eksporto rinkose, poveikio analize, Komisija po galutinio faktų atskleidimo laikinojo reglamento 813 ir 814 konstatuojamąsias dalis iš dalies pakeitė taip:

(492)

Bendrovės „Benchmark Mineral Intelligence“ pateikti duomenys – tai mėnesiniai ličio jonų baterijų elementų kainų įverčiai Kinijos, Europos, Azijos (išskyrus KLR) ir Šiaurės Amerikos rinkose, išreikšti gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kalbant apie tiriamąjį laikotarpį, iš duomenų matyti, kad NMC elementų kaina EXW sąlygomis už kW/h ES, Šiaurės Amerikos ar Azijos rinkose buvo bent 10 % ir iki 30 % didesnė nei Kinijos rinkoje, neatsižvelgiant į konkrečią NMC cheminę sudėtį (111, 523, 622 arba 811). Kadangi nėra viešai paskelbto LFP elementų kainos vertinimo ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, Kinijos ir kitų rinkų kainų skirtumas taip pat laikytas tinkamu kalbant apie LFP elementus. Tokį palyginimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. Kinijos baterijų gamintojų rinkos dalis ES siekė beveik 40 % (79). Komisija nerado pakankamai išsamių duomenų apie Kinijos baterijų gamintojų rinkos dalį Šiaurės Amerikoje. Tačiau iš JAV muitinės duomenų (80) matyti, kad 2023 m. vien Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiogiai iš Kinijos importavo 13,1 mlrd. USD vertės ličio jonų baterijų, t. y. 70 % visų 2023 m. į JAV importuotų ličio jonų baterijų. Be to, Europos Sąjunga ir Šiaurės Amerika yra dvi pagrindinės Kinijos ličio jonų baterijų eksporto paskirties šalys. Atsižvelgdama į šiuos įrodymus, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad Kinijos baterijų gamintojų produktai galėjo sudaryti didelę procentinę rinkos dalį ir Šiaurės Amerikoje. Šią prielaidą patvirtina ir BMI skelbiami duomenys, iš kurių matyti, kad ES ir Šiaurės Amerikos rinkos tiriamuoju laikotarpiu buvo priklausomos nuo importo, nes vidaus pasiūlos užteko patenkinti tik atitinkamai 26 % ir 34 % paklausos. Kartu KLR turėjo pakankamai baterijų perteklinės pasiūlos tokiai spragai užpildyti. Tai paneigiančios informacijos nebuvo, todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad baterijų importas iš KLR galėjo užpildyti šią spragą ir užėmė apie 70 % šių dviejų rinkų. Nors šis kainų palyginimas rodo, kad kainos ne Kinijos rinkose yra sistemingai didesnės, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad ši analizė buvo atlikta konservatyviai, nes kainos buvo nustatomos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, todėl nebuvo atsižvelgta į vežimo iš KLR į šias rinkas išlaidas. Įtraukus vežimo išlaidas ir atsižvelgiant į Kinijos baterijų gamintojų rinkos dalį šiose rinkose, kainų skirtumas būtų dar didesnis.

(493)

Kalbant apie bendrovę CATL, Komisija, neturėdama tikslesnių duomenų, išnagrinėjo bendrovės CATL 2021–2022 m. metines ataskaitas. Iš ataskaitų matyti, kad pelningumas Kinijos vidaus rinkoje sumažėjo, bet tai kompensuota didesniu pelnu, užregistruotu eksporto srityje. Nors 2021 m. gruodžio mėn. bendrovė pranešė apie didelį bendrojo pelno dydį tiek vidaus, tiek užsienio baterijų rinkoje, 2022 m. birželio mėn. ši tendencija pasikeitė, kai bendrovė pradėjo prarasti pelningumą Kinijos vidaus rinkoje, o eksporto srityje padidino savo pelno dydį. Kadangi bendrovė CATL nebendradarbiavo (t. y. Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, o bendrovė CATL, kaip susijusi baterijų tiekėja dviem atrinktoms grupėms, atsisakė pateikti klausimyno atsakymus), Komisija rėmėsi turimais faktais ir padarė išvadą, kad pelningumo Kinijos baterijų vidaus rinkoje sumažėjimas atspindi Vyriausybės politiką, kuria siekiama tiekti baterijas BEV gamintojams vidaus rinkoje už mažesnį nei pakankamą atlygį. Priešingai, eksporto rinkose bendrovė CATL galėjo taikyti didesnes kainas ir gauti didesnį pelną, kartu toliau naudodamasi Kinijos Vyriausybės parama. Pelningumo lygio skirtumas eksporto ir vidaus rinkose yra aiškus įrodymas, kad bendrovė CATL negalėjo padidinti savo pelno Kinijoje ir priimti pagrįstų verslo sprendimų kaip įprasta rinkos dalyvė, veikianti atviros rinkos ekonomikoje. Vietoj to bendrovė CATL buvo priversta įgyvendinti Kinijos Vyriausybės politiką ir tiekti baterijas BEV vidaus pramonei žemesnėmis kainomis. Tokia praktika taip pat patvirtinta bendrovės CATL įstatų ir susijusių sandorių valdymo sistemos nuostatose, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 801 konstatuojamojoje dalyje, kuriose numatyta, kad bet kokio pobūdžio sandorių su susijusiais subjektais kainas nustato valstybė.

(494)

Taigi, palyginti su laikinojo reglamento 813 ir 814 konstatuojamosiomis dalimis, Komisija pakeitė Kinijos baterijų gamintojų rinkos procentinę dalį ES ir Šiaurės Amerikos rinkose, daugiausia dėmesio skirdama ES rinkos analizei (šio reglamento 492 konstatuojamoji dalis) ir bendrovės CATL pelningumo vidaus ir eksporto rinkose analizei (šio reglamento 493 konstatuojamoji dalis).

(495)

Daugiau pastabų negauta, todėl, atsižvelgiant į papildomus Komisijos nustatytus faktus, laikinojo reglamento 702–821 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(496)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „Geely Group“ užginčijo išvadą, kad baterijų ir LFP tiekėjai vykdo Kinijos Vyriausybės pavedimus arba nurodymus. Visų pirma Kinijos Vyriausybė teigė, kad:

(497)

Grupė „Geely Group“ teigė, kad a) narystės asociacijose nepakanka, kad būtų įrodyta, jog baterijų tiekėjai vykdo Kinijos Vyriausybės pavedimus arba nurodymus; b) nėra įrodymų, kad baterijų tiekėjai, kurie yra valdomi užsienio subjektų ir (arba) nėra CBIA arba CIAPS nariai, arba valdomi valstybės, vykdo Kinijos Vyriausybės pavedimus arba nurodymus tiekti baterijas už mažesnį nei pakankamą atlygį; c) su pavedimų ir nurodymų vykdymu susiję įrodymai, kuriais rėmėsi Komisija, nepagrindžia išvados, kad Kinijos Vyriausybė paveda arba nurodo CBIA ir CIAPS arba jų nariams tiekti baterijas už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(498)

Iš pradžių Komisija priminė, kad jos išvados buvo padarytos remiantis turimais faktais, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 28 straipsnyje, nes Kinijos Vyriausybė atsisakė pateikti būtiną informaciją ir pradėti diskusijas šiuo klausimu.

(499)

Iš esmės, dėl pirmojo Kinijos Vyriausybės tvirtinimo Komisija priminė laikinojo reglamento 3.7.2.1.1 skirsnyje pateiktas išvadas ir pabrėžė, kad 1 punkte (laikinojo reglamento 760–789 konstatuojamosios dalys), kuriame buvo nagrinėjami žaliavų tiekėjų ir Kinijos Vyriausybės santykiai, Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė aktyviai dalyvauja tiek pramonės asociacijų, tiek privačių bendrovių kasdienio valdymo veikloje. Kalbant apie kainodarą, pažymėtina, kad vidaus rinkos kainos ne tik skiriasi nuo eksporto ar tarptautinių kainų, bet ir buvo nuolat mažesnės už eksporto kainas dėl Kinijos Vyriausybės vykdomos sektorių politikos (žr. laikinojo reglamento 816 ir 920 konstatuojamąsias dalis, kuriose pateikiamos išvados dėl skirtumų tarp Kinijos vidaus rinkos ir eksporto kainų). Skirtumas tarp Kinijos vidaus rinkos ir pasaulinių kainų, išskyrus Kiniją, aptariamas laikinojo reglamento 858–860 konstatuojamosiose dalyse.

(500)

Kalbant apie bendrovės CATL įstatų 46 straipsnio vertimą, net jeigu į sakinį „susijusių šalių sandorių kainodarą nustato valstybė“ būtų įtrauktas žodis „kai“, tai neturėtų įtakos Komisijos išvadų turiniui. Iš tiesų tekste neabejotinai yra nuostatų, iš kurių matyti, kad tikrai yra atvejų, kai susijusių šalių sandorių kainodarą nustato valstybė. Be to, Kinijos Vyriausybė nepateikė prieštaravimų dėl bendrovės CATL susijusių šalių sandorių valdymo sistemos 22 straipsnio, į kurį įtraukta panaši nuostata, formuluotės. Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad šis kainų nustatymas priklauso nuo penkių skirtingų scenarijų, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Bet kuriuo atveju išvados grindžiamos turimais faktais, nes Kinijos Vyriausybė atsisakė bendradarbiauti, o pastaba dėl tam tikro vertimo elemento, kuris buvo vertinamas neatsižvelgiant į kitų elementų ir įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, kontekstą, nėra pakankama, kad dėl jos būtų galima paneigti šiuo klausimu padarytas išvadas. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(501)

Grupės „Geely Group“ tvirtinimai buvo bendro pobūdžio ir nepagrįsti. Komisija primena, kad buvo atlikti išsamūs pramonės asociacijos ir jos narių tyrimai ir kad grupė „Geely Group“ nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo tvirtinimus, kad baterijų gamintojai vykdo Kinijos Vyriausybės pavedimus arba nurodymus. Komisija taip pat pabrėžia, kad CBIA ir CIAPS nepaskelbė viso savo narių sąrašo (laikinojo reglamento 767 konstatuojamoji dalis), todėl, kaip jau paaiškinta šio reglamento 485 konstatuojamojoje dalyje, šioms asociacijoms galėjo priklausyti dar daugiau baterijų tiekėjų. Be to, užsienio kapitalo įmonės taip pat gali būti valstybinės institucijos (jeigu joms suteikti valdžios įgaliojimai), arba, kitu atveju, jos gali vykdyti Kinijos Vyriausybės pavedimus ar nurodymus. Kaip aptarta šio reglamento 485 konstatuojamojoje dalyje, užsienio kapitalo baterijų gamintojai elgėsi taip pat, kaip ir Kinijos kapitalo baterijų gamintojai. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(502)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė nesutinkanti su 499–501 konstatuojamosiose dalyse Komisijos atlikta analize ir nurodė, kad a) Komisija nepateikė įrodymų, kad Kinijos Vyriausybė aktyviai dalyvauja kasdienėje žaliavų tiekėjų veikloje; b) tai, jog žaliavų kainos vidaus rinkoje yra mažesnės už eksporto kainas, yra visapusiškos konkurencijos Kinijos rinkoje, kurioje tų žaliavų paklausa yra didesnė, rezultatas, ir c) bendrovės CATL įstatų 46 straipsnio ir susijusių sandorių valdymo sistemos nuostatų 22 straipsnio vertime žodis „kur“ yra esminis, siekiant teisingai suprasti šios nuostatos turinį. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė teigė, kad sąvoka „nustato valstybė“ turėtų būti suprantama kaip hipotetinė situacija, o ne kaip požymis, kad valstybė nustato kainas, ir kaip įrodymus pateikė Kinijos Liaudies Respublikos kainų įstatymą (81) ir Centrinį kainų nustatymo katalogą (82), taip siekdama pabrėžti, kad baterijoms ši sąvoka netaikoma. Bendrovė CATL taip pat pateikė pastabų šiuo klausimu, paaiškindama, kad CATL įstatų 46 straipsnyje ir susijusių sandorių valdymo sistemos nuostatų 22 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kuriomis akcininkų susirinkime nereikia patvirtinti susijusių šalių sandorių, ir kad tai, jog akcininkų susirinkime nereikia patvirtinti susijusių šalių sandorių kainų nustatymo, jei jie grindžiami valstybės nustatyta kaina, nereiškia, kad taip iš tikrųjų daroma, jau nekalbant apie tai, kad ši aplinkybė būtų svarbi atliekant BEV tyrimą. Bendrovė pridūrė, kad Komisija neįrodė, jog iš tikrųjų buvo atvejų, kai Vyriausybė kišosi į kainų nustatymo procesus.

(503)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Kalbant apie pirmąjį ir antrąjį tvirtinimus, abi pastabos buvo bendro pobūdžio bei nepagrįstos ir Komisija pabrėžė, kad į tokias pastabas jau buvo atsižvelgta šio reglamento 499 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 751 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie trečiąjį tvirtinimą dėl bendrovės CATL įstatų, Komisija išnagrinėjo Kinijos Vyriausybės pateiktus įrodymus. Nors Kinijos Vyriausybės pateiktame Centriniame kainų nustatymo kataloge nėra aiškiai išreikštų nuostatų dėl baterijų, tai nereiškia, kad negalioja visi Komisijos surinkti įrodymai. Visų pirma nėra jokios priežasties, dėl kurios tokia nuostata būtų reikalinga, jei šiame pramonės sektoriuje kainas nustatytų ne valstybė ir (arba) nebūtų valstybės įtakos. Antra, Vyriausybės kišimasis į kainų nustatymo procesus jau buvo išsamiai aptartas laikinojo reglamento 3.7.2.1.1 skirsnio b punkte. Trečia, Vyriausybės įtaka nustatant kainas yra akivaizdi ne tik dėl daugybės laikinajame reglamente pateiktų įrodymų, bet jos įrodymų esama ir kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, Fudziano NDRC „Nuomonėse dėl ličio baterijų, naujų rūšių energijos ir naujų medžiagų pramonės aukštos kokybės plėtros spartinimo įgyvendinimo“ (83), kuriose numatoma, kad atitinkami Vyriausybės departamentai ir susijusios institucijos „užtikrina nuolatinį [ličio baterijų, naujų rūšių energijos ir naujų medžiagų] gamybos sąnaudų mažinimą“. Komisija priminė, kad nors tai buvo papildomi sąnaudų kontrolės įrodymai, laikinojo reglamento 751 konstatuojamojoje dalyje jau buvo išnagrinėta Vyriausybės vykdoma baterijų žaliavų kainų kontrolė. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(504)

Šio reglamento 474 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Kinijos Vyriausybės pastabos dėl valstybinės institucijos ir šio reglamento 502 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos pastabos bei jas paneigiantys argumentai taikomi ir LFP tiekėjams, veikiantiems kaip privačios įstaigos ir vykdantiems Kinijos Vyriausybės pavedimus arba nurodymus.

(505)

Daugiau pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 822–840 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(506)

Pastabų dėl naudos negauta, todėl laikinojo reglamento 841–855 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(507)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad baterijos nėra tiekiamos konkrečiai BEV gamintojams, ir teigė, kad nėra jokių apribojimų dėl to, kam galima parduoti baterijas, nes jas galima įsigyti įvairiuose pramonės sektoriuose ir rinkose, ir kad Komisija neišnagrinėjo, ar subsidijų schema yra grindžiama objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Galiausiai grupė „Geely Group“ teigė, kad baterijų gamyba nėra išimtinai arba pirmiausia skirta naujų rūšių energija varomų transporto priemonių / BEV pramonei.

(508)

Komisija pirmiausia priminė, kad Kinijos Vyriausybės priemonių rinkinys buvo skirtas tik tam tikriems pramonės sektoriams, įskaitant vidaus BEV pramonę. Iš tiesų, nors su baterijomis susiję iškraipymai naudingi ir kitiems produktams, ne tik BEV, ši nauda yra aiškiai ribota, nes ja gali naudotis tik tam tikri Kinijos pramonės sektoriai, t. y. tik baterijų vertės grandinės pramonės sektoriai. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą šios priemonės yra konkrečios. Be to, grupė „Geely Group“ nenurodė jokių veiksnių ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų buvę galima matyti, kad šiuo atveju tenkinamos pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte ir SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies a punkte nustatytos sąlygos. Kadangi Kinijos Vyriausybės priemonių rinkinys atitiko pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(509)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ teigė, kad Komisijos analizė buvo prieštaringa ir kad joje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, nes a) Komisija neturėjo galimybės susipažinti su visa informacija apie bendrovių narystę CBIA ir CIAPS ir b) nustatydama de jure konkretumą Komisija nepateikė pagrįsto ir tinkamo nustatytų faktų paaiškinimo ir kad savo išvadose Komisija aiškiai pripažino, jog baterijų tiekimo iškraipymai yra naudingi ir BEV gamintojams, taip pat neprieštaravo, kad baterijų ir toliau galima įsigyti įvairiose pramonės sektoriuose ir rinkose. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių grupė „Geely Group“ teigia, kad Komisija negalėjo padaryti tinkamos išvados, jog baterijų tiekimas yra de jure konkretus, ir kad nėra įrodymų, jog, kaip teigia Komisija, dotaciją teikianti institucija arba teisės aktai, kuriais vadovaudamasi veikia dotaciją teikianti institucija, aiškiai ribotų galimybes gauti subsidiją.

(510)

Dėl pirmojo grupės Geely Group“ tvirtinimo Komisija pabrėžė, kad, kaip pripažinta šio reglamento 485 konstatuojamojoje dalyje, tikrinamojo vizito Kinijos Vyriausybės patalpose metu Komisija paprašė pateikti visų CBIA narių sąrašą, bet Kinijos Vyriausybė atsisakė tai padaryti. Kadangi Kinijos Vyriausybė nepateikė informacijos ir oficialių viešų duomenų, apimančių visų asociacijos CBIA ir asociacijos CIAPS narių sąrašą, Komisija padarė išvadą, kad šių asociacijų nariais galėtų būti dar daugiau baterijų tiekėjų. Be to, nepaisant to, kad Kinijos Vyriausybė nepakankamai bendradarbiavo ir nepaisant nepakankamo pramonės asociacijų skaidrumo, Komisija atliko išsamią bendrovių dalyvavimo pramonės asociacijose analizę. kaip paaiškinta laikinojo reglamento 767 konstatuojamojoje dalyje, Komisija galėjo nustatyti bendrovių dalyvavimą asociacijoje CBIA, asociacijoje CIAPS ir kitose pramonės asociacijose, remdamasi jų metinėmis ataskaitomis ir kita internete prieinama informacija, pavyzdžiui, jų vykdomųjų organų narių sąrašu. Kalbant apie antrąjį grupės „Geely Group“ tvirtinimą, Komisija jį jau išnagrinėjo šio reglamento 508 konstatuojamojoje dalyje. Todėl abu šie tvirtinimai atmesti.

(511)

Daugiau pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 856–857 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(512)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad į lyginamąjį dydį neturėtų būti įtraukiamos Kinijos rinkos kainos, nes:

(513)

Dėl Kinijos Vyriausybės ir grupės „Geely Group“, kurių pastabos apibendrintos šio reglamento 515 konstatuojamojoje dalyje, tvirtinimo, kad naudojamas lyginamasis dydis turėtų būti susijęs su tiekimo šalyje vyraujančiomis nagrinėjamų prekių rinkos sąlygomis, Komisija pažymėjo, kad analizuodama valstybinės institucijos statusą ir pavedimų bei nurodymų vykdymą, laikinojo reglamento 3.7.2.1.1 skirsnyje ir visų pirma 3 dalies b punkte, ji atsižvelgė į atitinkamas sektorių politikos priemones, visų pirma, susijusias su kainomis. Be to, papildomi tyrimai, kuriais pagrindžiami įrodymai, jog Vyriausybė vykdo kainų kontrolę, aptariami šio reglamento 541–542 konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgdama į laikinojo reglamento 3.7.2.1 skirsnyje ir 846 bei 918 konstatuojamosiose dalyse nustatytus faktus, Komisija nustatė, kad dėl Kinijoje taikomų sektorių politikos priemonių iškraipomos baterijų kainos visoje vidaus rinkoje. Todėl Komisija nustatė, kad, remiantis faktinėmis sąnaudomis, kainomis ir kitais šalyje žinomais veiksniais, Kinijoje vyraujančių sąlygų nebuvo galima pakoreguoti naudojant tinkamą sumą, kuri būtų atspindėjusi įprastas rinkos sąlygas. Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktyje, Komisija turėjo remtis pasaulinės rinkos lyginamosiomis kainomis.

(514)

Be to, priešingai, nei antrame punkte teigė Kinijos Vyriausybė, NMC baterijų kaina nebuvo naudojama LFP baterijų kainai nustatyti. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 847 ir 859 konstatuojamosiose dalyse, remiantis BMI skelbiamais duomenimis buvo galima apskaičiuoti tiriamojo laikotarpio lyginamuosius dydžius pagal cheminę sudėtį, t. y. LFP ir NMC. Be to, kaip pažymėta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie cheminę sudėtį, taip pat buvo atsižvelgta į įvairias NMC baterijose naudojamas chemines medžiagas (111, 523, 622, 811). Antra, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 843–855 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad Kinijos vidaus rinkos kainos pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį buvo iškraipytos. Bet kuriuo atveju BMI skelbiamos vidutinės kainos Kinijoje yra gautos iš Kinijos rinkos dalyvių. Dėl šios priežasties, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 859 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės Kinijos kainos nebuvo įtrauktos į BMI skelbiamą lyginamąją kainą. Todėl naudotas BMI lyginamasis dydis atspindėjo pasaulines vidutines LPF ir NMC baterijų elementų kainas kw/h pagrindu. Jei Komisija remtųsi lyginamaisiais dydžiais, įskaitant (taip pat) Kinijos kainas, kurias paveikė dėl Kinijos Vyriausybės kišimosi atsiradę iškraipymai, šie lyginamieji dydžiai iš esmės nebūtų tinkami naudai apskaičiuoti. Galiausiai Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kodėl Kinijos perkamų baterijų kiekiai ir sąlygos gali skirtis nuo BMI skelbiamų kiekių ir sąlygų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(515)

Grupė „Geely Group“ teigė, kad:

(516)

Dėl kitų grupės „Geely Group“ tvirtinimų Komisija pabrėžė, kad:

(517)

Kalbant apie tvirtinimus dėl koregavimų, pirma, kaip pažymėta laikinojo reglamento 858 ir 859 konstatuojamosiose dalyse ir tik grupei „Geely Group“ skirtame faktų atskleidimo dokumente, Komisija išnagrinėjo į bylą įtrauktą su sandorių kaina susijusią informaciją, kad galėtų nustatyti, ar gali būti laikoma, kad baterijų pirkimo sandoriai buvo sudaromi laikantis ištiestosios rankos principo. Tačiau į bylą įtrauktoje informacijoje, t. y. informacijoje apie grupės „Geely Group“ pateiktuose susitarimuose ir sutartyse dėl kainų, šiuo klausimu nebuvo jokios informacijos, kurią remiantis būtų buvę galima nustatyti kainas, kurias susijusiems tiekėjams mokėjo grupė „Geely Group“ ir kiti nepriklausomi pirkėjai. Taigi Komisija negalėjo nustatyti, ar susijusiems tiekėjams mokėtos kainos atitiko laikantis ištiestosios rankos principo nustatomas kainas, ir todėl negalėjo naudoti tokių kainų. Todėl Komisija vietoje tų susijusių kainų naudojo kainą už kw/h, kuri buvo mokama nesusijusiems tiekėjams už panašios rūšies baterijas. Nors grupė „Geely Group“ tvirtino, kad pateikė susijusių grupės „Geely Group“ subjektų susitarimo dėl baterijų pirkimo pavyzdį, kuriame buvo naudojama žaliavinių medžiagų rinkos kaina, iš tokio susitarimo nebuvo galima nustatyti, ar šių susijusių subjektų už įsigytas baterijas sumokėtos kainos buvo nustatytos laikantis ištiestosios rankos principo, taip pat nebuvo pateikta jokių nepriklausomų šių rinkos kainų vertinimų.

(518)

Antra, kalbant apie grupės „Geely Group“ pirkimus iš susijusios tiekėjos CATL, atsižvelgiant į tai, kad „Geely Group“ ir CATL yra sukūrusios bendrąją įmonę, atliekant šį tyrimą buvo laikoma, kad šios dvi bendrovės yra susijusios, todėl grupės „Geely Group“ pirkimai iš šios tiekėjos buvo laikomi susijusių šalių sandoriais.

(519)

Trečia, tvirtinimas, kad Komisija susijusių tiekėjų kainas paprasčiausiai pakeitė nesusijusiems tiekėjams mokama kaina už kilovatvalandę (kW/h), yra neteisingas. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 859 konstatuojamojoje dalyje, grupės „Geely Group“ susijusių šalių kainos buvo pakeistos kaina už kW/h, kuri buvo mokama nesusijusiems tiekėjams už panašius produktus. Tai reiškia, kad kaina, kurią konkretus grupės „Geely Group“ subjektas mokėjo savo paties nesusijusiam tiekėjui, buvo naudojama atsižvelgiant į atitinkamų baterijų cheminę sudėtį (LFP ir NMC) ir baterijų tipą (elementas, modulis ar sudėtinė baterija). Tais atvejais, kai tas pats grupės „Geely Group“ subjektas nepirko iš nei vieno nesusijusio tiekėjo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 859 konstatuojamojoje dalyje, buvo naudojama grupės „Geely Group“ lygmeniu nustatyta vidutinė svertinė panašių produktų kaina už kW/h. Šis metodas buvo nuosekliai taikomas kW/h pagrindu, atsižvelgiant tiek į baterijų cheminę sudėtį (LFP ir NMC), tiek į baterijų tipą (elementas, modulis ar sudėtinė baterija).

(520)

Ketvirta, Komisija neapsiribojo visų rūšių baterijų vidutinės lyginamosios kainos naudojimu. Tais atvejais, kai grupė „Geely Group“ nurodė, kad pirko kintamo galingumo baterijas (pvz., 143/120/88 kW/h), Komisija vertino didžiausią galingumą, nes toks metodas buvo pats konservatyviausias. Be to, grupė „Geely Group“ bendrovės sistemingai nepranešė nei apie skirtingą NMC baterijų (111, 523, 622, 811) subcheminio lygmens sudėtį, nei apie baterijų formas (pvz., maišelinius elementus) ir nepateikė šios informacijos net pirminėse pastabose. Todėl Komisija negalėjo atsižvelgti į šias ypatybes vertindama grupę „Geely Group“. Bet kuriuo atveju tvirtinimas, kad NMC baterijos (NCM111 tipo) ir maišeliniai elementai nenaudojami ES skirtose grupės „Geely Group“ BEV, ir todėl jie neturėjo būti įtraukti į skaičiavimus, yra neaktualus. Kadangi baterijų tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį buvo naudingas visų, o ne tik eksportui į Sąjungą skitų BEV gamybai, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį apskaičiuota perkant baterijas gauta nauda išreiškiama remiantis grupės pagamintoms BEV, nepriklausomai nuo jų paskirties vietos.

(521)

Penkta, dėl tvirtinimo, kad kai kurios baterijos nebuvo naudojamos gaminant BEV arba buvo naudojamos ne eksportui į Sąjungą skirtose BEV ir todėl į jas neturėjo būti atsižvelgiama, Komisija pažymėjo, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams buvo nurodyta pranešti apie visas jų perkamas BEV gamybai skirtas baterijas. Konkrečiai kalbant, eksportuotojai turėjo ne tik išsamiai aprašyti kiekvieną pirkimo sandorį, bet ir nurodyti BEV modelius, kuriuose buvo naudojama kiekviena baterija. Todėl buvo atsižvelgta į visus baterijų pirkimo sandorius, o nauda buvo apskaičiuota remiantis bendru pagamintų BEV skaičiumi, nepriklausomai nuo jų paskirties vietos. Grupė „SAIC Group“ teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalį Komisija turėjo atsižvelgti į informaciją apie baterijų pirkimus, kurią ji pateikė apibendrintai, tačiau Komisija kaip turimais faktais rėmėsi kito eksportuojančio gamintojo pateikta informacija.

(522)

Kaip minėta laikinojo reglamento 348 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad grupė „SAIC Group“ sąmoningai nepateikė lengvai prieinamos informacijos, todėl Komisijai buvo nepagrįstai sunku padaryti pakankamai tikslią išvadą. Be to, kaip pažymėta 349 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad negalima patikrinti grupės „SAIC Group“ pateiktos ribotos informacijos apie vertę ar kiekį tikslumo. Dėl šių priežasčių ir kaip nurodyta 28 straipsnio 3 dalyje, Komisija negalėjo remtis grupės „SAIC Group“ pateikta informacija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(523)

Grupė „SAIC Group“ taip pat tvirtino, kad laikinojo reglamento 700 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados nebuvo tinkamai pagrįstos, nes Komisija nepaaiškino priežasčių, kodėl buvo pagrįsta naudoti kitos eksportuojančių gamintojų grupės informaciją apie baterijų pirkimą. Konkrečiau, ji nurodė laikinojo reglamento 811 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija padarė išvadą, kad su grupe „Geely Group“ susijusios informacijos „savaime nepakanka, kad būtų galima padaryti reikšmingas išvadas dėl Vyriausybės vykdomos kontrolės poveikio baterijų kainoms, taikomoms BEV gamintojams“. Todėl grupė „SAIC Group“ laikėsi nuomonės, kad taikant šią subsidijų schemą buvo apskaičiuotas didžiausias pagal vieną grupei „SAIC Group“ taikomą subsidijų schemą nustatytas subsidijų skirtumas, kuris galėjo turėti rimtų finansinių pasekmių.

(524)

Kaip minėta laikinojo reglamento 318 konstatuojamojoje dalyje, grupė „SAIC Group“ pateikė tik dalinę su jos baterijų pirkimu susijusią informaciją, kurios tikslumo tiek vertės, tiek kiekio atžvilgiu Komisija negalėjo patikrinti. Todėl Komisija pranešė grupei „SAIC Group“ apie savo ketinimą remtis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, ir paragino grupę „SAIC Group“ pateikti pastabų. Grupės „SAIC Group“ pateiktos pastabos nebuvo tokio pobūdžio, kad dėl jų būtų reikėję pakeisti Komisijos vertinimą, todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(525)

Šiuo atžvilgiu Komisija naudojo byloje turimą informaciją, t. y. informaciją, kurią pateikė kita neintegruota eksportuojančių gamintojų grupė, kuri pirko panašias baterijas ir gamino panašius BEV modelius. Tai buvo vienintelė neintegruota grupė, kuri pirko baterijas ir kurios parduotų vidaus ir eksportui skirtų BEV skaičius tiriamuoju laikotarpiu buvo pakankamai didelis. Tai, kad nebuvo laikoma, jog su grupe „Geely Group“ susijusi informacija apie Vyriausybės vykdomos elektros baterijų pramonės asociacijos kontrolės poveikį BEV gamintojams taikomoms baterijų kainoms yra pakankama, nereiškia, kad su kainomis ir atitinkamu naudos apskaičiavimu susijusios informacijos apie grupės „Geely Group“ baterijų pirkimą, negalima naudoti kaip svarbių byloje pateiktų faktų. Visų pirma, laikinojo reglamento 811 konstatuojamojoje dalyje nagrinėjamas kitas klausimas, susijęs su Vyriausybės vykdomos baterijų kainų kontrolės poveikio nustatymu. Vienintelė toje konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada yra tokia, kad, atsižvelgiant į mažesnę grupės „Geely Group“ baterijų pardavimo rinkos dalį ir apimtį, buvo neįmanoma nustatyti tokios kontrolės remiantis vien ta informacija. Šioje konstatuojamojoje dalyje nenagrinėjamas grupės „Geely Group“ baterijų kainų patikimumas, jau nekalbant apie išvadą, kad tokios baterijų kainos nebuvo tipiškos Kinijos baterijų vidaus rinkos kainos. Iš tiesų, atsižvelgiant į grupės „Geely Group“ integracijos lygį ir susijusių baterijų tipus, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį šios „Geely Group“ baterijų kainos buvo tinkamiausias byloje turimas lyginamasis dydis. Be to, kaip minėta laikinojo reglamento 860 konstatuojamojoje dalyje ir siekdama atspindėti grupės „SAIC Group“ padėtį, Komisija, apskaičiuodama naudą, neįtraukė tam tikrų BEV modelių baterijų, kurios nebuvo panašios į „SAIC Group“ parduodamas baterijas.

(526)

Be to, tyrimo pradžioje ir keičiantis nuomonėmis dėl galimo turimų faktų taikymo grupei „SAIC Group“ buvo pranešta, kad, remiantis turimais faktais, tyrimo rezultatai šiai šaliai gali būti mažiau palankūs nei tuo atveju, jeigu ji būtų bendradarbiavusi. Bet kuriuo atveju grupė „SAIC Group“ šiuo klausimu nepasiūlė jokio alternatyvaus informacijos šaltinio. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir 700 bei 860 konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis laikinųjų priemonių nuostatomis, Komisija laikėsi nuomonės, kad su grupe „Geely Group“ susijusi informacija tiko informacijai, kuri buvo būtina, kad būtų galima padaryti išvadas dėl grupės „SAIC Group“, pakeisti, ir paaiškino priežastis, dėl kurių buvo pagrįsta naudoti kitos eksportuojančių gamintojų grupės informaciją apie baterijų pirkimą.

(527)

Paskelbus laikinąjį reglamentą pateiktose pastabose bendrovė „Tesla (Shanghai)“ teigė, kad dėl specifinių viešųjų pirkimų aplinkybių, kurių dėl konfidencialumo nebuvo galima atskleisti tame reglamente, nebuvo jokios naudos, susijusios su baterijų ir jų pagrindinių žaliavų tiekimu. Dėl priežasčių, kurios buvo paaiškintos tik šiam eksportuojančiam gamintojui skirtame faktų atskleidimo dokumente, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(528)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla Shanghai“ pateikė pastabų dėl naudos paskirstymo baterijoms. Šios pastabos buvo iš dalies priimtos ir į jas atsižvelgta konkrečiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(529)

Keli bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė tvirtinimų dėl subsidijų sumos, kurią Komisija nustatė remdamasi BMI skelbiamais duomenimis, be kita ko, dėl metodikos prasirinkimo ir techninių klaidų. Reaguodama į šiuos tvirtinimus, Komisija atidžiau išnagrinėjo atitinkamus BMI skelbiamus duomenis, taip pat metodiką, kuri buvo naudojama tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti su šia programa susijusią subsidijų sumą.

(530)

Visų pirma Komisija nustatė, kad, remiantis BMI duomenimis, per TL baterijų elementų paklausa Kinijos vietos rinkoje buvo daug mažesnė nei Kinijos gamyba. Iš tiesų per TL perteklius Kinijoje siekė 43 %. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 3.7.2.1 skirsnyje, toks Kinijos kilmės baterijų pasiūlos perteklius susidarė dėl specifinės politikos ir Kinijos Vyriausybės kišimosi, dėl kurio susidarė pagamintų produktų perteklius ir poreikis eksportuoti mažomis kainomis, kad tokią perteklinę gamybą būtų galima paskirstyti kitose rinkose, taip padengiant to ištekliaus deficitą. Iš tiesų atlikus išsamesnę BMI skelbiamų duomenų rinkinių, t. y. baterijų elementų pasiūlos ir paklausos duomenų skirtingose geografinėse vietovėse, analizę buvo nustatyta, kad per TL šių produktų deficitas Europoje siekė apie 300 %, o Šiaurės Amerikoje – apie 200 % (t. y. tose rinkose baterijų elementų paklausa buvo daug didesnė nei faktinė vidaus pasiūla). Šį deficitą padengė eksportuota dalis (85) Kinijos perteklinės produkcijos, kurios kiekis buvo net didesnis už deficitą visose geografinėse vietovėse. Atlikus išsamią BMI skelbiamų pasiūlos ir paklausos įvairiose geografinėse vietovėse duomenų (išskyrus Kinijos) analizę, paaiškėjo, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkose (išskyrus Kiniją) deficitas buvo mažiausias ir per TL siekė 9 %. Be to, iš tos rinkos duomenų matyti, kad 2022 m. buvo susidaręs 24 % perteklius, o 2023 m. – 21 % deficitas. Atlikus analizę taip pat buvo nustatyta, kad kituose regionuose, kuriems buvo būdingas didelis Kinijos kilmės prekių eksportas, kainos buvo daug mažesnės nei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (išskyrus Kiniją). Tai reiškia, kad kuo didesnė buvo Kinijos kilmės baterijų pertekliaus procentinė dalis ir jų rinkos dalis regioninėse rinkose, tuo mažesnės buvo tokių rinkų atitinkamų duomenų rinkiniuose nurodytos kainos per TL.

(531)

Todėl Komisija manė esant tikslinga naudoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono (išskyrus Kiniją) rinkos duomenis, o ne visų rinkų duomenis, kurie dėl Kinijos subsidijuojamo eksporto buvo iškraipyti. Visų pirma, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir Kinijos baterijų gamintojai nebendradarbiavo, ir į tai, kad nebuvo kitos patikimos informacijos, Komisija naudojo BMI skelbiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono (išskyrus Kiniją) kainas. Naudotas lyginamasis dydis apėmė faktines 2022 m. paskutinio ketvirčio kainas, nes tais metais buvo nustatytas perteklius. Ir priešingai, atsižvelgiant į tai, kad įvertinus 2023 m. rinkos sąlygas toje rinkoje buvo nustatytas deficitas, pirmųjų trijų 2023 m. ketvirčių BMI skelbiamos lyginamosios kainos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į skirtumą tarp Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono (išskyrus Kiniją) kainų 2022 m. paskutinį ketvirtį, kuris vidutiniškai siekė 12 %.

(532)

Be to, laikinojo reglamento 813 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad pradiniame etape naudotas lyginamasis dydis buvo apskaičiuotas konservatyviai, nes BMI skelbiamos kainos buvo nustatytos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, todėl į jas nebuvo įtrauktos transporto išlaidos. Ši išvada patvirtinta visos šalies mastu, nes iš turimų įrodymų matyti, kad didžioji dalis įsigyjamų baterijų pagaminama EXW sąlygomis. Tačiau atitinkamais atvejais Komisija pridėjo faktines siuntimo išlaidas, kurias patyrė eksportuojantys gamintojai, pirkę baterijas kitomis nei EXW pristatymo sąlygomis.

(533)

Po pakartotinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla Shanghai“ nepritarė dėl patikslintų BMI lyginamojo dydžio duomenų pagrindimo. Visų pirma bendrovė „Tesla“ nepritarė dėl Komisijos išvados, kad kuo didesnė buvo Kinijos kilmės baterijų pertekliaus procentinė dalis ir jų rinkos dalis regioninėse rinkose, tuo mažesnės buvo tokių rinkų atitinkamų duomenų rinkiniuose nurodytos kainos per TL, tvirtindama, kad BMI skelbiami kainų ir paklausos duomenys šios prielaidos nepatvirtina.

(534)

Tačiau Komisija dar kartą patvirtino savo išvadą, kuri buvo padaryta remiantis BMI skelbiamais duomenimis. Tiriamuoju laikotarpiu baterijų deficitas Europoje ir Šiaurės Amerikoje siekė apie 200–300 %, o vidutinė NMC baterijų kaina šiuose regionuose buvo apie 130–134 USD/kWh. Tačiau baterijų deficitas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (išskyrus Kiniją) siekė tik apie 9 %, o vidutinė kaina buvo didesnė nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Bendrovė klaidingai suprato Komisijos išaiškinimą ir tvirtino, kad „duomenys neatitinka fakto, kad skirtumas tarp regioninių ir Kinijos kainų būtų mažesnis visais atvejais, kai atsiranda deficitas“. Komisijos sprendimas naudoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono (išskyrus Kiniją) rinkos duomenis, o ne visų rinkų duomenis, kuriems neigiamą poveikį darė Kinijos subsidijuojamas eksportas, nebuvo grindžiamas skirtumu tarp kainų Kinijoje ir tuose kituose regionuose. Be to, laikoma, kad kainų skirtumas tarp Kinijos ir Europos ar Šiaurės Amerikos rinkų visais laikotarpiais, kurių duomenų turima, yra nepatikimas, nes jį labai paveikė didelis baterijų pasiūlos deficitas ir dėl to padidėjęs Kinijos eksportas.

(535)

Bendrovė „Tesla Shanghai“ taip pat nesutiko su Komisijos atliktu kainų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (išskyrus Kiniją) koregavimu vertinant pirmuosius tris 2023 m. ketvirčius (Komisija laikėsi nuomonės, kad šias kainas jau buvo paveikusios rinkos sąlygos, dėl kurių tuo laikotarpiu toje rinkoje susidarė deficitas). Bendrovė tvirtino, kad koregavimas turėjo būti atliktas padidinant Kinijoje taikomas baterijų kainas.

(536)

Komisija su tokiu siūlymu nesutiko, nes atlikdama šį tyrimą ji nuolat įsitikindavo, kad Kinijos baterijų kainos buvo iš esmės subsidijuojamos ir todėl jos negalėjo būti patikimas tokio koregavimo pagrindas.

(537)

Komisija nustatė, kad faktinė baterijos kaina Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (išskyrus Kiniją) 2022 m. paskutinį ketvirtį buvo patikimiausias lyginamasis dydis, kuriuo ir grįstas koregavimas, nes 2022 m. šiame regione buvo pastebėtas perteklius. Todėl bendrovės argumentai buvo atmesti.

(538)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir bendrovei, dėl kurios atliktas individualus nagrinėjimas, tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Baterijų tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(539)

Kaip paaiškinta šio reglamento 470 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybės pateiktos pastabos dėl žaliavų tiekėjų, veikiančių kaip valstybinės institucijos, buvo susijusios tiek su baterijų, tiek su LFP gamintojais. Komisija į šias pastabas atsakė šio reglamento 471 ir 472, 480 bei 482–484 konstatuojamosiose dalyse.

(540)

Po pirminio faktų atskleidimo „BYD Group“ teigė, kad analizuojant LFP tiekėjus trūko faktinių įrodymų ir kad jokiame dokumente nebuvo įrodyta, kad LFP tiekėjai pardavinėjo produktus grupei „BYD Group“ ir taip įgyvendino politikos tikslus. Grupė „BYD Group“ kaip patvirtinamąjį įrodymą dar kartą pateikė LFP pirkimo sandorių žurnalą. Grupė „BYD Group“ pridūrė, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, jog asociacijos nurodo savo nariams priimti BEV pramonei naudingus ekonominius sprendimus. Grupės „BYD Group“ teigimu, Komisija nepateikė įrodymų, kad asociacija veikia turėdama specialiai jai valstybės perduotus įgaliojimus. Remdamasi šiuo teiginiu grupė „BYD Group“ tvirtino, kad nėra pripažintų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad LFP tiekėjai veikia kaip „valstybinės institucijos“, o jų tiekiamos prekės gali būti priskiriamos už mažesnį nei pakankamą atlygį tiekiamų prekių grupei, todėl nėra pagrindo neatsižvelgti į šalies viduje taikomas kainas.

(541)

Kaip pažymėta laikinojo reglamento 864 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos rinka laikyta iškraipyta, nes joje įgyvendinama nacionalinė konkretiems sektoriams skirta politika ir susijusios priemonės, visų pirma kainodaros struktūrų srityje. Todėl laikoma, kad tiriamuoju laikotarpiu visas grupės „BYD Group“ LFP pirkimas buvo paveiktas. Šis vertinimas grindžiamas supratimu, kad visi tiekėjai tomis pačiomis iškraipytomis rinkos sąlygomis veikia vidaus rinkoje laikydamiesi politikos ir veikiami kitų formų Kinijos Vyriausybės kišimosi. Todėl manoma, kad Kinijoje vyraujančios rinkos sąlygos buvo iškraipytos, o 6 straipsnio d punkto ii papunkčio taikymas buvo pagrįstas. Be to, Komisija primena, kad dėl to, jog Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo (žr. laikinojo reglamento 3.3.1.2 skirsnį), Komisija negavo jokios informacijos apie Kinijos žaliavų vidaus rinkos ypatybes ir todėl turėjo remtis turimais faktais. Be to, grupės „BYD Group“ LFP tiekėjų kainų skirtumai neturėjo jokios įtakos Komisijos vertinimui, nes laikinojo reglamento 891 konstatuojamojoje dalyje jau buvo pripažinta, kad grupės „BYD Group“ nurodytų LFP kainų tendencijos tiriamuoju laikotarpiu visiškai skyrėsi nuo Kinijos eksporto kainų (laikinojo reglamento 920 konstatuojamoji dalis). Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(542)

Kaip jau aptarta laikinojo reglamento 3.7.2.1.1 skirsnio a dalies 3 punkto b papunktyje ir 744–757 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė reguliuoja baterijų ir jų žaliavų tiekimą, siekdama sumažinti kainas BEV pramonės naudai. 2023 m. rugsėjo mėn. paskelbtame Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos nespalvotųjų metalų pramonės augimo stabilizavimo darbo plane (86) buvo pateikta papildomų įrodymų apie Kinijos Vyriausybės nustatomas baterijų žaliavų kainų kontrolės priemones. Iš tiesų vienas iš pagrindinių tikslų yra „stiprinti pagrindinių produktų pasiūlą ir kainų stabilumą“„sukuriant pradinės ir galutinės grandies pasiūlos ir paklausos formavimo platformą, kuriant spalvotųjų metalų išteklių kūrimo ir lydymo įmones, kurios sudarytų ilgalaikius viešųjų pirkimų susitarimus su galutinės grandies naudotojais, ir stabilizuotų pagrindinių produktų, tokių kaip varis, aliuminis ir litis, pasiūlą ir tobulinti „raudonos, geltonos ir mėlynos spalvos“ ankstyvojo perspėjimo mechanizmą, susijusį su birių žaliavinių medžiagų tiekimu, stiprinti lūkesčių gaires ir užkirsti kelią dideliems kainų svyravimams ir piktavališkoms spekuliacijoms <...> padėti pagrindinėms įmonėms sukurti komercinius rezervus ir moksliškai bei tvarkingai reguliuoti rinkos pasiūlos ir paklausos santykį“ (87). Pradinės ir galutinės grandies subjektų bendradarbiavimas siekiant stabilizuoti pasiūlą ir paklausą, pasiūlos priežiūra ir kainų kontrolės svyravimai jau buvo minimi ankstesniuose planuose, pavyzdžiui, 2017 m. baterijų veiksmų plane ir Pranešime dėl baterijų pramonės (žr. laikinojo reglamento 746–750 konstatuojamąsias dalis). Todėl galima patvirtinti ne tik tai, kad Kinijos Vyriausybė vykdė kainų kontrolę jau nuo 2017 m., bet ir tai, kad šios pastangos ir toliau buvo dedamos visą tiriamąjį laikotarpį ir po jo.

(543)

Be centrinio lygmens planų, kuriais patvirtinama Kinijos Vyriausybės vykdoma ir pavedama kainų nustatymo kontrolė, kuri jau aprašyta laikinojo reglamento 3.7.2.1.1 skirsnio 2 punkte ir visų pirma 751 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė papildomų įrodymų, kad pramonės asociacijos formavo pramonės politiką ir vykdė Vyriausybės užduotis, tokias kaip pasiūlos ir paklausos lūkesčių stabilizavimą ir kainų svyravimo kontrolę. Tai matyti iš naujausių partijos sekretoriaus ir Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos (CNMIA) pirmininko Ge Honglino pareiškimų (88). Kaip jau nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1618 94 konstatuojamojoje dalyje, CNMIA yra pramonės asociacija, į kurios veiklos sprendimų priėmimo procesus kišasi KKP. Į šios „socialinės organizacijos“, kaip į ir kelių pramonės asociacijų, struktūrą yra įtrauktos partijos stiprinimo organizacijos (89) (kaip nurodyta laikinojo reglamento 779 konstatuojamojoje dalyje). CNMIA „iš esmės įgyvendino KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos sprendimus bei susitarimus ir bendradarbiavo su atitinkamais departamentais rengdama, skelbdama ir aiškindama pramonės politikos priemones, pavyzdžiui, pramonės struktūros koregavimo gaires, nespalvotųjų metalų pramonės augimo stabilizavimo darbo planą ir su gavybos teisių perdavimu susijusių pajamų surinkimo metodus“; <...> reaguodama į strateginių metalo rūšių, pvz., ličio ir silicio, kainų didėjimą ir mažėjimą, padėjo Vyriausybės departamentams stiprinti ryšius su pradinės ir galutinės grandies įmonėmis ir siekti stabilizuoti rinkos lūkesčius; <...> pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimus su daugiau kaip dešimt vietos valdžios institucijų, pavyzdžiui, Anhujaus, Dziangsi, Gansu ir Guangsi, kuriais veiksmingai skatinamas racionalus regioninių pramonės šakų išdėstymas ir koordinuojama regioninė plėtra bei tvirtai remiamas vietos pramonės pertvarkymas ir modernizavimas.“ [išskirta papildomai].

(544)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad CNMIA pareiškimas, kuriuo Komisija rėmėsi šio reglamento 543 konstatuojamojoje dalyje, buvo nereikšmingas, nes jis buvo susijęs su visiškai kita asociacija, ir bet kuriuo atveju buvo nesuderinamas su turimais įrodymais. Be to, Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neatsakė į pastabas dėl žaliavinių medžiagų tiekėjų, kurie dėl dalyvavimo pramonės asociacijų veikloje laikyti valstybinėmis institucijomis. Kinijos Vyriausybė pakartojo, kad tai, jog šie tiekėjai dalyvauja pramonės asociacijų veikloje, nereiškia, kad jie yra valstybinės institucijos, ir kad Komisija nepaaiškino, kaip šios asociacijos kontroliuoja kainų nustatymo procesus ir į juos kišasi.

(545)

Komisija priminė, kad CNMIA pareiškimas buvo naudojamas siekiant pagrįsti Komisijos išvadas, kad pramonės asociacijos nėra nepriklausomos įstaigos, kurioms netaikoma valstybės kontrolė, todėl jis yra svarbus šiam tyrimui. Kalbant apie Kinijos Vyriausybės tvirtinimus, kad Komisija neatsakė į jos pastabą dėl valstybinių institucijų, Komisija šio reglamento 539 konstatuojamojoje dalyje jau paaiškino, kad Kinijos Vyriausybės pateiktos pastabos dėl kaip valstybinės institucijos veikiančių žaliavų tiekėjų buvo susijusios tiek su baterijų, tiek su LFP gamintojais. Komisija į šias pastabas atsakė šio reglamento 471 ir 472, 480 bei 482–484 konstatuojamosiose dalyse. Todėl buvo laikoma, kad šie tvirtinimai neturi pagrindo.

(546)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ dar kartą pateikė savo pastabas, kad Komisijos analizėje trūko faktinių įrodymų, kad LFP tiekėjų komercinė veikla ir jų elgesys rinkoje buvo struktūrizuojami ir plėtojami siekiant Kinijos Vyriausybės politikos tikslų, ir pridūrė, kad buvimas pramonės asociacijos nariu arba partijos organizacijos įsteigimas bendrovėje nereiškia, kad LFP tiekėjai būtų praradę savo gebėjimus nepriklausomai priimti sprendimus, juridinio asmens įgaliojimus ir bendruosius finansinius įgaliojimus, kurie užtikrinami galiojančiais Kinijos teisės aktais. Be to, grupė „BYD Group“ pabrėžė, kad tai, jog „BYD Group“ tiekiamo LFP kainos buvo visiškai kitokios, palyginti su eksporto kainomis, neturi reikšmės, nes kainos skirtingose rinkose skiriasi. Galiausiai grupė „BYD Group“ tvirtino, kad tai, jog LFP kainos svyravo priklausomai nuo tiekėjo, rodo, kad kainų nustatymas priklauso nuo rinkos paklausos ir pasiūlos ir nėra susijęs su Kinijos Vyriausybės politikos tikslais.

(547)

Dalį šių pastabų Komisija jau išnagrinėjo galutinio faktų atskleidimo metu šio reglamento 541–543 konstatuojamosiose dalyse. Kalbant apie tvirtinimus dėl LFP tiekėjų gebėjimo nepriklausomai priimti sprendimus, juos paneigia laikinojo reglamento 779, 786, 787 ir 877 konstatuojamosiose dalyse pateikti įrodymai, o LFP vidaus rinkos ir eksporto kainų tendencijos išnagrinėtos laikinojo reglamento 905 ir 920 konstatuojamosiose dalyse, kuriose buvo patvirtinta, kad LFP tiekėjai Kinijos vidaus rinkoje veikia ne kaip laisvosios rinkos dalyviai ir nepriima ekonomiškai racionalių sprendimų. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(548)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija rado papildomų įrodymų, kad bendrovė „Hunan Yuneng New Energy Materials Co., Ltd.“ ir jos patronuojamosios įmonės įgyvendino nacionalinę politiką ir veikė kaip valstybinės institucijos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 3.7.2.2.1 skirsnio a punkte. Pirma, naujausiuose Siangtano savivaldybės liaudies Vyriausybės pareiškimuose (90) patvirtinama, kad laikoma, jog bendrovė „Hunan Yuneng New Energy Materials“ yra ne tik iš dalies valdoma valstybės (žr. laikinojo reglamento 881 konstatuojamąją dalį), bet ir puoselėja Siangtano ir, galiausiai, valstybės plėtrą. Skirsnyje, kuriame daugiausia dėmesio skiriama „valstybės valdomų įmonių platformų optimizavimui ir integravimui“, Siangtano Vyriausybė siekia „integruoti pramonės investicijų grupę ir elektrochemijos grupę ir suformuoti elektrochemijos pramonės investicijų grupę, aktyviai kurti į rinką orientuotą įmonę, kuri valdytų dvi biržines bendroves, ir siekti tapti lydere Kinijos naujų rūšių energijos baterijų medžiagų srityje. [2023 m. vasario mėn.] bendrovė „Hunan Yuneng New Energy Company“, į kurią investavo ir kurios akcijų turėjo „Electrochemical Group“, buvo sėkmingai įtraukta į Šendženo biržos augančių bendrovių sąrašą (91). Bendrovė „Xiangtan Electrochemical“ yra per Siangtano VVTPAK valstybės valdoma savivaldybės įmonė. Be to, bendrovės „Hunan Yuneng“ ir jos valstybės valdomos akcininkės „Xiangtan Electrochemical Group“ plėtra yra susijusi su Siangtano Vyriausybės tikslais sukurti įmonių grupę, kurios veiklos pajamos siektų 10 mlrd., „vadovaujantis vienos įmonės, vienos politikos principu ir daugiausia dėmesio skiriant bendrovės „Hunan Yuneng New Energy Battery Materials Co., Ltd.“, bendrovės „Harbin Electric Wind Energy Co., Ltd.“ ir kitų bendrovių paramai, kad jos pasiektų 10 mlrd. [veiklos pajamų] lygį,“ ir „remti <...> „Xiangtan Electrochemical Group Co., Ltd.“ ir kitas pirmaujančias pramonės įmones, kad jos išplėstų savo susijusią veiklą ir verslo aprėptį, [ir] integruoti pradinės ir galutinės grandies išteklius vykdydamos susijungimus, įsigijimus ir pertvarkymus“ (92).

(549)

Kunmingo provincijoje, kurioje yra įsikūrusi „Hunan Yuneng“ patronuojamoji bendrovė „Yunnan Yuneng New Energy Materials Co., Ltd“, Aningo miesto valdžia derėjosi su bendrove „Yunnan Yuneng“ dėl investicijų projekto, kurio vertė buvo didesnė kaip 1 mlrd. CNY, sukūrimo. Aningo miesto valdžios teigimu, miesto vadovybė „derina partijos stiprinimo veiklą su pramonės plėtra, daugiausia dėmesio skirdama partijos narių ir kadrų skatinimui vykdyti savo pareigas ir visapusiškai tarnauti įmonėms ir projektams“ (93). Visų pirma laikoma, kad projektas „Yunnan Yuneng New Energy Battery Material“ yra „akivaizdus savarankiškų visų lygmenų partijos organizacijų ir daugumos partijos narių bei kadrų laimėjimų pavyzdys“ (94) [paryškinta papildomai]. Glaudžius ryšius tarp centrinio ir vietos lygmens partijos stiprinimo komitetų ir įmonių patvirtina įrodymai, kad „Aningo pramonės parko partijos darbo komitetas vadovavo bendrovei „Yunnan Yuneng“ įsteigiant partijos filialą. <...> [2023 m.] gegužės mėn. bendrovės partijos filialas taip pat prisijungė prie parko naujų rūšių energijos baterijų medžiagų pramonės grandinės partijos komiteto. Keisdamasi informacija partijos stiprinimo platformoje, ji bendradarbiavo su parke įsikūrusia bendrove „Yunnan Yuntian Petrochemical Co., Ltd.“, siekdama išspręsti ankstesnę didelių vandenilio peroksido pirkimo už provincijos ribų kainų problemą (95). Taigi partijos stiprinimo veikla yra labai svarbus bendrovių plėtros aspektas, kuriuo skatinama Kinijos Vyriausybės pavestos nacionalinės politikos plėtra. Tokį pavyzdį pateikė Kunmingo valdžia, kuri praneša, kad Aningo pramonės parko partijos kūrimo komitetai padėjo sudaryti pirkimo sutartis tarp parke įsikūrusių bendrovių, o bankai ir bendrovės sudarė finansinių paslaugų sutartis, kurios buvo „susietos Aningo pramonės parko partijos stiprinimo veiklos „raudonąja linija“.“ (96) Privačių subjektų vaidmuo vykdant partijos stiprinimo veiklą išsamiai aptartas laikinojo reglamento 787 konstatuojamojoje dalyje, o iš pirmiau pateiktų įrodymų matyti, kad KKP daro įtaką visų rūšių Kinijos bendrovėms ir kad ji gali naudotis savo įtaka pasitelkdama įmonėse ir vietos valdžios institucijose veikiančias partijos stiprinimo darbo grupes. Kaip jau minėta laikinojo reglamento 885 konstatuojamojoje dalyje, plėtojant Aningo pramonės parką taip pat buvo siekiama Junnano veiksmų plane nustatytų tikslų. Taigi iš pirmiau nustatytų faktų matyti, kad viena iš didžiausių Kinijos LFP rinkos dalyvių, „Hunan Yuneng New Energy Materials“, yra valstybės valdoma įmonė, kurios plėtra glaudžiai susijusi su vietos ir nacionalinių tikslų siekimu (548 konstatuojamoji dalis), o tai papildomas įrodymas, kad LFP tiekėjai laikosi Kinijos Vyriausybės politikos tikslų ir juos įgyvendina, t. y. vykdo valdžios funkcijas.

(550)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad šio reglamento 548 ir 549 konstatuojamosiose dalyse aptarti įrodymai nepatvirtina Komisijos išvadų, nes:

(551)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Steigiant grupę „Electrochemical Industrial Investment Group“ buvo siekiama „aktyviai sukurti aukščiausios klasės į rinką orientuotą įmonę, turinčią dvi biržines bendroves“. Komisija primena, kad grupė „Electrochemical Group“ investavo į bendrovę „Hunan Yuneng New Energy Materials“, o 2023 m. vasario mėn. ši bendrovė taip pat buvo įtraukta į Šendženo vertybinių popierių biržos sąrašus, ir kad bendrovės „Hunan Yuneng New Energy Materials“ plėtra atitinka Siangtano Vyriausybės tikslus sukurti įmonių grupę, kurios veiklos pajamos siektų 10 mlrd., o remiantis byloje surinktais su bendrove „Yunnan Yuneng New Energy Materials Co.“ susijusiais įrodymais šios įmonės laimėjimus galima aiškiai susieti su partijos organizacijos pasiekimais. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(552)

Daugiau pastabų negauta, todėl, atsižvelgiant į papildomus Komisijos nustatytus faktus, laikinojo reglamento 861–912 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(553)

Kaip paaiškinta šio reglamento 496 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybės pateiktos pastabos dėl pavedimų ir nurodymų vykdymo buvo susijusios tiek su baterijų, tiek su LFP gamintojais. Komisija į šias pastabas atsakė šio reglamento 498 konstatuojamojoje dalyje.

(554)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ įrodinėjo, kad tai, jog tiriamuoju laikotarpiu LFP tiekėjų pirkimo kainos skyrėsi, neatitinka Komisijos išvadų dėl pavedimų ir nurodymų, nes Komisija turi įrodyti, kad kainų nustatymas vykdomas įgyvendinant Kinijos Vyriausybės nustatytus politikos tikslus.

(555)

Komisija nurodė, kad tvirtinimai dėl kainų kontrolės jau aptarti šio reglamento 541 ir 542 konstatuojamosiose dalyse. Kainų svyravimas nėra reikšmingas, jei kainos yra mažesnės už rinkos sąlygas atitinkančias kainas, o toks jų lygis yra Kinijos Vyriausybės kišimosi į rinką rezultatas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(556)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ tvirtino, kad Komisija du kartus apskaičiavo naudą, susijusią su kai kuriais bendrovių tarpusavyje vykdytais sudėtinių baterijų pirkimais. Šis tvirtinimas buvo priimtas, o skaičiavimai buvo atitinkamai patikslinti.

(557)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad naudojant Kinijos eksporto FOB sąlygomis kainą kaip išorės lyginamąjį dydį nebūtų užtikrinama, kad gautas lyginamasis dydis būtų susijęs su tiekimo šalyje vyraujančiomis rinkos sąlygomis arba jomis grindžiamas, ir kad dėl to būtų pervertinama įprasta vidaus rinkos kaina, nes pasaulinė LFP gamyba yra sutelkta Kinijoje, iš Kinijos eksportuojamas LFP kiekis yra ribotas, o toks eksportas yra nebūtinai skirtas elektros baterijoms gaminti.

(558)

Atsižvelgdama į laikinojo reglamento 3.7.2.1 skirsnyje ir 846 bei 918 konstatuojamosiose dalyse nustatytus faktus, Komisija nustatė, kad LFP dėl Kinijoje taikomų sektorių politikos priemonių iškraipomos tiek baterijų, tiek LFP kainos visoje vidaus rinkoje. Todėl Komisija nustatė, kad, remiantis faktinėmis sąnaudomis, kainomis ir kitais šalyje žinomais veiksniais, Kinijoje vyraujančių sąlygų nebuvo galima pakoreguoti naudojant tinkamą sumą, kuri būtų atspindėjusi įprastas rinkos sąlygas. Kaip primenama laikinojo reglamento 924 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į esamas dominuojančias sąlygas šios konkrečios rūšies ličio rinkoje ir į tai, kad nėra jokio kito pagrįsto lyginamojo dydžio, Komisija turėjo remtis Kinijos eksporto į kitas pasaulio šalis kainomis.

(559)

Šio reglamento 512 konstatuojamojoje dalyje aprašytos Kinijos Vyriausybės pastabos dėl išorės lyginamųjų dydžių buvo susijusios tiek su baterijų, tiek su LFP tiekėjais. Komisija į šiuos tvirtinimus atsakė šio reglamento 513 konstatuojamojoje dalyje.

(560)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 913–929 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados dėl naudos, konkretumo ir subsidijos sumos apskaičiavimo patvirtintos.

(561)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Ličio, naudojamo baterijoms gaminti, tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(562)

Pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl šios programos teisinio pagrindo, finansinio įnašo ir naudos, pateiktas laikinojo reglamento 931–940 konstatuojamosiose dalyse.

(563)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms taikomas ĮPM sumažinimas ir lengvatinė mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų atskaita prieš mokesčius netaikomi tik pakankamai atskirame Kinijos ekonomikos segmente, kad ja būtų galima laikyti „konkrečiomis“, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies a punktą. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė nurodė, kad ne visi BEV gamintojai naudojosi įtariamo aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms taikomo ĮPM sumažinimo galimybe.

(564)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisijos išvados dėl konkretumo yra neobjektyvios ir nepagrįstos faktiniais įrodymais, nes neaiškus teisinis pagrindas, kuriuo ji rėmėsi vertindama vieną eksportuojantį gamintoją, t. y. Komisija nenurodė, ar nauda yra sietina su regioninio lygmens subsidija, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.2 dalį ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, suteikta dėl šio eksportuotojo buvimo vietos, ar, kaip minėta laikinajame reglamente, su 4 straipsnio 2 dalies a punktu dėl jos aukštųjų ir naujų technologijų įmonės statuso.

(565)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad ši įtariama subsidijų programa nebuvo konkreti, nes teisės aktuose, pagal kuriuos veikia subsidijas teikianti institucija, nustatyti objektyvūs tinkamumo kriterijai arba sąlygos ir mokesčių sumažinimo suma, ir kad teisė pasinaudoti tokia nauda suteikiama automatiškai, o tinkamumo kriterijų ir sąlygų griežtai laikomasi. Konkrečiau, Kinijos Vyriausybė teigė, kad galimybe mokėti sumažintą mokestį gali naudotis visos sąlygas atitinkančios įmonės ir kad pirmenybė neteikiama tam tikroms įmonėms, nes visų ekonomikos sektorių įmonės turi teisę gauti aukštųjų ir naujų technologijų įmonės sertifikatą.

(566)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija rėmėsi de jure konkretumu ir analizavo „teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją teikianti institucija“, bet nevertino tinkamumo gauti subsidiją sąlygų ir ar apribojimas, pagal kurį tam tikroms įmonėms suteikiama galimybė gauti subsidiją, yra aiškus, nedviprasmiškas ir nepriklauso nuo atitinkamos teisinės priemonės ar subsidiją teikiančios institucijos pareiškimų (97). Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija ypatingą dėmesį skyrė BEV gamintojams, kurie esą naudojosi, kaip tvirtinama, lengvatine apmokestinimo tvarka, ir neištyrė „visų reikalavimus tai pačiai subsidijai gauti atitinkančių įmonių ar pramonės šakų“ (98).

(567)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais, nes, jos nuomone, laikinojo reglamento 3.8.1–3.8.2 skirsniuose aprašytos mokesčių schemos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad „tuo atveju, jei subsidiją suteikusi institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusi institucija, aiškiai nurodo, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės, tokia subsidija yra laikoma konkrečia“. Iš tiesų aptariamų subsidijavimo schemų teisinis pagrindas yra ĮPM įstatymo IV skyrius „Mokesčių lengvatos“. Pagal pavadinimą ir turinį šiame skyriuje aiškiai numatyta speciali lengvatinė tvarka, pagal kurią „aiškiai ribojama galimybė subsidiją gauti tik tam tikroms įmonėms“. Konkrečiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 934 konstatuojamojoje dalyje, Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnyje paaiškinta, kad „valstybės remtinos svarbios aukštųjų ir naujų technologijų įmonės [turi atitikti tam tikras] sąlygas“, pavyzdžiui, „1. patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį“. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta pirmiau, visoms įmonėms ar pramonės šakoms negali būti taikoma ta pati lengvatinė apmokestinimo tvarka. Todėl buvo laikoma, kad pagal šias mokesčių schemas teikiamos subsidijos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(568)

Be to, kaip minėta laikinojo reglamento 942 konstatuojamojoje dalyje, tam tikroms bendrovėms, remiantis su jų fizine buvimo vieta susijusiais kriterijais, visų pirma, jeigu įmonė yra Vakarų regione, buvo taikomas sumažintas pajamų mokesčio tarifas. Tokiu atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį mokesčių schema yra konkreti, nes ji taikoma tik tam tikroms įmonėms, kurios yra įsikūrusios nustatytame geografiniame regione. Todėl buvo laikoma, kad pagal šias mokesčių schemas teikiamos subsidijos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

(569)

Dėl nuorodos, kad tam tikros bendrovės nesinaudojo lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, Komisija laikėsi nuomonės, kad norėdama gauti aukštųjų ir naujų technologijų įmonės sertifikatą įmonė turi įvykdyti tam tikras sąlygas. Tai, kad kai kurie BEV gamintojai neatitiko visų sąlygų arba neprašė išduoti aukštųjų ir naujų technologijų įmonės sertifikatą, nėra įrodymas, kad tai nėra konkrečių subsidijų schema.

(570)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija neišnagrinėjo Kinijos Vyriausybės argumento, kad pajamų mokesčio sumažinimas aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nėra taikomas tik pakankamai atskirame Kinijos ekonomikos segmente, kad jas būtų galima laikyti „konkrečiomis“, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies a punktą.

(571)

Komisija pabrėžė, kad į tą pačią pastabą dėl konkretumo ji atsakė šio reglamento 567 ir 568 konstatuojamosiose dalyse.

(572)

Daugiau pastabų dėl konkretumo negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas, pateiktas laikinojo reglamento 941–943 konstatuojamosiose dalyse.

(573)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad buvo neteisingai nurodyta su šia subsidijavimo schema susijusi subsidijų norma. Šis teiginys buvo priimtas.

(574)

Kitų pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl su šia programa susijusios subsidijos sumos apskaičiavimo, pateiktas laikinojo reglamento 944 ir 945 konstatuojamosiose dalyse.

(575)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Įmonių pelno mokesčio (ĮPM) sumažinimas aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms

(576)

Pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl teisinio pagrindo, pateiktas laikinojo reglamento 949 konstatuojamojoje dalyje.

(577)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ nurodė atmetanti Komisijos prielaidą, kad visi mokslinių tyrimų ir plėtros projektai ir atitinkamos su vienu iš jos subjektų susijusios mokesčių lengvatos susijusios tik su tiriamuoju produktu. Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad nebuvo pateikta jokios informacijos ar paaiškinimų dėl 28 straipsnio taikymo ir dėl to, kaip vėliau buvo apskaičiuota su pačia grupe „SAIC Group“ susijusi subsidijos suma.

(578)

Grupė „SAIC Group“ teigė, kad aptariamas subjektas tikrinamojo vizito metu pateikė mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas bei bendrovės mokesčių konsultanto ataskaitą ir kad mokesčių konsultanto ataskaitoje nebuvo paminėta, kad patirtos mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos buvo susijusios konkrečiai su tiriamuoju produktu. Grupė „SAIC Group“ priminė, kad apskaičiuojant subsidijų skirtumą turėjo būti atsižvelgiama į vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių dalį šio subjekto apyvartoje.

(579)

Komisija nesutiko su šiuo grupės „SAIC Group“ tvirtinimu ir pažymėjo, kad aptariama bendrovė pateikė tik dalį prašomos informacijos, nors ši informacija buvo lengvai prieinama. Taigi ši šalis nepateikė visos prašomos bendrovės konsultanto ataskaitos, kurioje būtų ir informacija apie mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas bei projektus, su kuriais sietina atskaita. Konkrečiau, grupė „SAIC Group“ atsisakė pateikti prašomą informaciją, kaip matyti iš bendrai pasirašyto dokumentų, kurie nebuvo pateikti per tikrinamąjį vizitą, sąrašo.

(580)

Be to, priešingai, nei teigė grupė „SAIC Group“, Komisija būtiną paaiškinimą pateikė – konkrečiuose išankstinio informacijos atskleidimo dokumentuose paaiškino, kad, neturėdama patikrintos informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos bei projektai buvo susiję su kitais produktais ir nebuvo susiję su tiriamuoju produktu, ji naudą paskirstė pagal BEV apyvartą. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad ji pateikė pakankamai informacijos apie pagrindines priežastis, kodėl ir kaip ji taikė turimus faktus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas, o laikinojo reglamento 950 konstatuojamojoje dalyje nustatytos išvados patvirtintos.

(581)

Pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl naudos, pateiktas laikinojo reglamento 951 konstatuojamojoje dalyje.

(582)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ nesutiko dėl laikinojo reglamento 952 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados, kad moksliniams tyrimams ir plėtrai taikoma mokesčių atskaita yra lengvatinė mokesčių tvarka, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši priemonė taikoma tik toms įmonėms, kurios patiria su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusių išlaidų tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, BEV sektoriuje. Grupė „BYD Group“ teigė, kad su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusių išlaidų, kurias įmonė patiria vykdydama mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, atveju papildoma 100 % faktiškai patirtų su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusių išlaidų dydžio suma turi būti atskaitoma prieš sumokant mokesčius ir kad tokios atskaitos galimybe gali naudotis visos Kinijoje esančios įmonės, kurios yra juridiniai asmenys.

(583)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ ir Kinijos Vyriausybė pakartojo, kad pelno mokesčio sumažinimas pagal MTP išlaidų lengvatinės atskaitos prieš mokesčius schemas nėra konkretus, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies b punktą, nes aukštųjų ir naujų technologijų įmonių tinkamumo gauti pelno mokesčio sumažinimo lengvatą kriterijai yra grindžiami objektyviais, automatiškai taikomais kriterijais, kurių griežtai laikomasi, todėl ĮPM įstatymo IV skyriuje nurodyti apribojimai yra nėra konkretūs. Abi šalys taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į ĮPM įstatymo 30 straipsnį, Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsnį ir Pranešimo dėl MTP plėtros išlaidų mažinimo 4 straipsnį, ši schema taikoma visų rūšių gamybos pramonei.

(584)

Komisija nesutiko su tuo, kaip Kinijos Vyriausybė ir grupė „BYD Group“ aiškina įstatymus ir įgyvendinimo priemones, iš kurių matyti, kad programa taikoma tik tam tikriems sektoriams ir įmonėms, kuriuos Kinijos Vyriausybė remia pagal kriterijus, kurie nėra objektyvūs ar neutralūs, pavyzdžiui, laikydama, kad jie atitinka pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių taikymo sritį. Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 941 konstatuojamojoje dalyje, ši subsidija yra konkreti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ji taikoma tik įmonėms, veikiančioms tam tikrose aukštųjų technologijų srityse, pavyzdžiui, BEV pramonės sektoriuje. Be to, Kinijos įmonių pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad MTP išlaidos, kurias įmonės patiria naujų technologijų, naujų produktų ir naujų metodų kūrimo srityje, gali būti papildomai atskaitomos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, Įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsnyje paaiškinama, kas yra atskaita, o Pranešimo dėl MTP plėtros išlaidų mažinimo gerinimo 4 straipsnyje išvardyti pramonės sektoriai, kuriems atskaita prieš mokesčius netaikoma (pvz., tabako gamybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto, išperkamosios nuomos ir komercinių paslaugų, pramogų ir bet kurie kiti Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių administracijos įvardyti pramonės sektoriai). Komisija primena, kad a) siekdama įvertinti konkretumą, ji jau išanalizavo Įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisykles laikinojo reglamento 934 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 567 konstatuojamojoje dalyje; b) dėl konkrečiuose straipsniuose ir grupės „BYD Group“ pateiktuose dokumentuose pateiktų įrodymų Komisijos išvados dėl konkretumo nepasikeitė ir iš tikrųjų buvo patvirtintas faktas, kad ši schema taikoma ne visiems pramonės sektoriams. Visų pirma iš Kinijos ĮPM įstatymo 30 straipsnio ir Pranešimo dėl MTP plėtros išlaidų mažinimo gerinimo 4 straipsnio matyti, kad ši subsidija yra konkreti, nes ji taikoma tik tam tikriems pramonės sektoriaus, t. y. tiems, kuriuose kuriamos naujos technologijos, nauji produktai ir nauji metodai, ir ja naudotis gali ne visos bendrovės. Todėl, Komisijos nuomone, ši subsidija yra kompensuotina. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(585)

Taigi, kadangi papildomų pastabų negauta, Komisija patvirtino savo išvadas dėl konkretumo, pateiktas laikinojo reglamento 952 konstatuojamojoje dalyje.

(586)

Grupės „SAIC Group“ subsidijų norma, susijusi su mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų atskaita prieš mokesčius, buvo atnaujinta atlikus šio reglamento 652 konstatuojamojoje dalyje aprašytą pataisą.

(587)

Daugiau jokių pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl subsidijos sumos apskaičiavimo, pateiktas laikinojo reglamento 953 ir 954 konstatuojamosiose dalyse.

Lengvatinė mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų atskaita prieš mokesčius

(588)

Pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl teisinio pagrindo, pateiktas laikinojo reglamento 956 ir 957 konstatuojamosiose dalyse.

(589)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė, grupė „Geely Group“ ir grupė „SAIC Group“ teigė, kad nebuvo jokio negautų pajamų formos finansinio įnašo, nes pagal Kinijos ĮPM įstatymo 10 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas turi būti atskaitomos investuotojams išmokėtos pajamos iš investicijų į nuosavą kapitalą, pavyzdžiui, dividendai ir premijos, kad būtų išvengiama dvigubo apmokestinimo. Taigi atitinkamas atleidimas nuo mokesčio nėra Vyriausybės negautos pajamos ir nėra subsidija, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalį. Be to, Kinijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija savo analizėje šio faktinio klausimo nenagrinėjo. Be to, grupė „Geely Group“ taip pat nurodė, kad Kinijos mokesčių sistema sukurta taip, kad būtų užkertamas kelias dvigubam apmokestinimui, o sistema būtų suderinta su tarptautiniais standartais.

(590)

Nors Komisija sutiko, kad dvigubo apmokestinimo panaikinimas yra tarptautiniu mastu pripažinta mokesčių praktika, jis nėra vienodai taikomas visose šalyse. Kinijos Vyriausybė nepaaiškino, kaip šiuo konkrečiu mokesčio sumažinimu išvengiama dvigubo apmokestinimo (t. y. neįrodė, kad dividendai, kuriems taikomas šis mokesčio sumažinimas, yra apmokestinami kitur ir kad ši taisyklė taikoma tik dvigubo apmokestinimo atvejais). Be to, laikinojo reglamento 959 konstatuojamojoje dalyje Komisija jau taip pat buvo padariusi išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši schema yra subsidija, nes Kinijos Vyriausybė teikia negautų pajamų formos finansinį įnašą, lygų numanomam mokesčio sumažinimui, kuriuo susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(591)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad negautų pajamų nebuvo, ir atkreipė dėmesį į klausimyno atsakymus ir į ĮPM įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „investuotojams išmokamų dividendų ir premijų negalima atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų“ ir kad „patronuojamoji įmonė jau būna sumokėjusi atitinkamą įmonių pelno mokestį“ prieš paskirstydama dividendus. Tuo remdamasi Kinijos Vyriausybė teigė, kad „siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, dividendai ir premijų pajamos antrą kartą pelno mokesčiu neapmokestinamos“, nes „po to, kai pelno mokestis sumokamas, dividendus ir premijas paskirsto įmonės rezidentės“.

(592)

Atlikusi tolesnę analizę, Komisija patvirtino savo vertinimą, kad subsidija teikiama negautų pajamų forma. Šiuo atžvilgiu Komisija vėl nurodė ĮPM įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnį. ĮPM įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dividendai, premijų emisijos ar kita investicijų į nuosavą kapitalą grąža yra visų įmonės pajamų dalis, o 7 straipsnyje už dividendus, premijų emisijas ar kitos investicijų į nuosavą kapitalą grąžos pelnas neįvardijamas kaip neapmokestinamųjų pajamų dalis. Todėl dvigubo apmokestinimo išvengimas nėra automatinis, t. y. dividendai yra apmokestinamųjų pajamų dalis, išskyrus atvejus, kai taikomos IV skyriaus „Mokesčių lengvatos“ nuostatos, kuriose apibrėžiami tinkamumo tokiam neapmokestinimui kriterijai. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal ĮPM įstatymo 26 straipsnį Kinijos Vyriausybė negavo pajamų, ir šį tvirtinimą atmetė.

(593)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 958 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą.

(594)

Pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl naudos, pateiktas laikinojo reglamento 959 konstatuojamojoje dalyje.

(595)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir grupė „SAIC Group“ teigė, kad Komisija nenustatė, jog įtariama subsidija būtų teikiama tik tam tikroms įmonėms. Jos taip pat teigė, kad ši įtariama programa nėra konkreti, nes tinkamumo dalyvauti programoje kriterijai yra objektyvūs ir taikomi horizontaliai visoms įmonėms rezidentėms, neatsižvelgiant į susijusius pramonės sektorius / produktus ar geografines vietoves. Kinijos Vyriausybė ir grupė „SAIC Group“ pakartojo, kad Komisija klaidingai sieja Kinijos įmonių pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį ir 26 straipsnio 2 dalį, nes, kaip paaiškinta ir Kinijos Vyriausybės pateiktuose klausimyno atsakymuose, 26 straipsnio 2 dalis taikoma nepriklausomai nuo 25 straipsnio. Grupė „SAIC Group“ nepritarė laikinojo reglamento 960 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms ir teigė, kad tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių mokamų dividendų neapmokestinimas yra de facto konkretus, todėl subsidijų schema nėra de jure konkreti. Ši šalis taip pat teigė, kad Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 83 straipsnyje paaiškinta, kad šia programa gali naudotis visos įmonės, jei tik šį pelną įmonė rezidentė uždirba tiesiogiai investuodama į kitą įmonę rezidentę. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo tą patį tvirtinimą ir nurodė, kad programa neatitinka SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalyje nustatyto konkretumo reikalavimo, nes bendrovės neprivalo atitikti ĮPM įstatymo 25 straipsnio reikalavimo.

(596)

Grupė „SAIC Group“ taip pat tvirtino, kad Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos teismo praktikoje patvirtinta, kad tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių mokamų dividendų neapmokestinimo programa gali naudotis visos įmonės ir pramonės sektoriai, turintys investicinio pelno, uždirbto iš investicijų į kitas įmones rezidentes, ir kad ji nėra skirta aiškiai apribotai bendrovių grupei (99).

(597)

Komisija nesutiko su Kinijos Vyriausybės ir grupės „SAIC Group“ tvirtinimais ir teigė, kad ĮPM 26 straipsnio 2 dalis yra dalis IV skyriaus „Mokesčių lengvatos“, kuriame numatomi įvairūs lengvatinio apmokestinimo režimai, kurie yra bendrųjų apmokestinimo taisyklių išimtys. Be to, kaip paaiškinta 957 konstatuojamojoje dalyje, ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus „Lengvatinė mokesčių politika“ apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės šakomis ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. Be to, 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčių taikomas pelnui iš investicijų į nuosavą kapitalą tarp „reikalavimus atitinkančių įmonių rezidenčių“, todėl atrodo, kad jis taikomas tik tam tikroms įmonėms rezidentėms. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tokia lengvatinė mokesčių politika taikoma tik tam tikriems pramonės sektoriams, kuriuos konkrečiai remia ir skatina valstybė, pavyzdžiui, BEV pramonei, todėl ji yra konkreti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Tai taip pat buvo patvirtinta kelių atrinktų grupių pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose anglų kalba (forma A107010, 3 eilutė), kuriose buvo nurodyta, kad šiuo atžvilgiu mokesčių deklaracijoje kinų kalba nurodytiems „(II) dividendams, premijoms ir kitoms investicijų į nuosavą kapitalą pajamoms tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių įmonių pajamų mokestis (4 + 5+ 6 + 7+ 8) netaikomas“.

(598)

Kalbant apie paminėtą Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos teismo praktiką, Komisija šią nuorodą atmetė, nes tokia jurisdikcija nėra Sąjungos teisės sistemos dalis. Komisija taip pat pažymėjo, kad po šio paskelbimo JAV prekybos departamentas ir toliau laikėsi nuomonės, kad Įmonių pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis tiek de jure, tiek de facto yra konkreti (100).

(599)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti ir patvirtintos laikinojo reglamento 960 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados.

(600)

Su kvalifikuotų įmonių rezidenčių mokamų dividendų neapmokestinimu susijusi grupių „SAIC Group“ ir „Geely Group“ subsidijų norma buvo atnaujinta atlikus atitinkamai šio reglamento 652 ir 654 konstatuojamosiose dalyse aprašytą pataisą.

(601)

Daugiau jokių pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 961 ir 962 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

Atleidimas nuo dividendų tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių

(602)

Pastabų dėl šios schemos negauta, todėl 963–967 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(603)

Po pirminio faktų atskleidimo bendroje pastaboje dėl technologijų perdavimo pajamų atskaitos Kinijos Vyriausybė nurodė, kad tyrimo ir tikrinimo etapais Komisija nesuteikė Kinijos Vyriausybei galimybės pateikti jokios informacijos ar pastabų dėl šios programos.

(604)

Tačiau Komisija nemano, kad ši atskaita yra nauja subsidijų schema. Tai vienas iš ĮPM įstatyme numatytų aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms taikomų mokesčių atskaitymų. Tyrimo metu buvo nagrinėjamos visos ĮPM įstatyme numatytos mokesčio atskaitos lengvatos, nes jos buvo įtrauktos į pranešimą apie tyrimo inicijavimą ir tyrimo inicijavimo dokumentą bei memorandumą.

(605)

Pastabų negauta, todėl laikinojo reglamento 969–971 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

(606)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasi šią subsidiją laikė konkrečia, nes pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyti visiškai kitokie konkretumo kriterijai.

(607)

Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad ši subsidija negali būti laikoma eksporto subsidija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ir SKP sutarties 3 straipsnio 3.1 dalies a punktą, nes ji nepriklauso nuo tiriamųjų prekių eksporto ir nėra su juo susieta.

(608)

Be to, Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad aptariama atskaita taikoma tik konkrečioms įmonėms arba tam tikriems pramonės sektoriams. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad ši programa nebuvo nei de jure, nei de facto konkreti, nes joje gali dalyvauti įmonės, kurių veikla susijusi su technologijų perdavimu visoje Kinijos ekonomikoje.

(609)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neįrodė, jog su technologijų perdavimu susijusių pajamų atskaita priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir kad ji neatsižvelgė į Kinijos Vyriausybės pastabas, kad schema visų pirma nepriklauso nuo tiriamųjų prekių eksporto ir nėra su juo susieta. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad SKP sutarties 3 straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas paslaugoms, t. y. technologijoms, kurioms SKP sutartis netaikoma.

(610)

Pirma, Komisija manė, kad ši atskaita yra konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ši lengvata aiškiai taikoma tik technologijų perdavimo srityje veikiančioms įmonėms.

(611)

Be to, atitinkamame 2009 m. Pranešime Nr. 212 (101) nebuvo numatyti objektyvūs teisės aktais aiškiai nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos būtų galima patikrinti ir kurie būtų neutralūs, ekonomiški ir taikomi horizontaliai. Šiame pranešime nurodyti papildomi savarankiškai taikomi tinkamumo kriterijai, pavyzdžiui:

(612)

Komisija taip pat nurodė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ir de jure konkretumą, nes Komisija galėjo nustatyti, kad, kaip ir bendrovių, dėl kurių atitinkama mokesčių atskaita laikyta kompensuotina, atveju, nauda priklausė nuo to, ar bendrovės vykdė eksportą.

(613)

Komisija nurodė laikinojo reglamento 968 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad dėl mokesčių atskaitos už technologijų perdavimą eksporto veiklą vykdančioms bendrovėms gali būti taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Šis faktas taip pat grindžiamas informacija, kuria pasidalijo aptariama bendrovė, t. y. kad „su technologijų perdavimu susijusi atskaita taikoma į užsienį perduodamai technologijai“, kaip nurodyta tikrinimo ataskaitoje, kuria pasidalyta su šia bendrove ir kuri nebuvo užginčyta. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(614)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti ir patvirtintos laikinojo reglamento 972 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados.

(615)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ nurodė, kad apskaičiuojant su šia atskaita susijusią subsidijos normą galėjo būti padaryta klaida. Konkrečiai „Geely Group“ tvirtino, kad turėjo būti apskaičiuota tiriamuoju laikotarpiu, o ne 2022 finansiniais metais, gauta nauda.

(616)

Kaip ir kitų pelno mokesčio schemų atvejais, Komisija, apskaičiuodama visą mokestinių pajamų naudą, rėmėsi 2022 m. pelno mokesčio deklaracija, nes su šiomis programomis susijusi nauda buvo gauta tiriamuoju laikotarpiu, o su 2022 m. susiję dokumentai buvo paskutiniai dokumentai, kurie buvo prieinami grupei „Geely Group“ iki tikrinimo proceso pabaigos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas ir laikinojo reglamento 973–974 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados buvo patvirtintos.

Technologijų perdavimo pajamų atskaita

(617)

Pastabų dėl teisinio pagrindo negauta, todėl 976–978 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(618)

Pastabų dėl šio tyrimo nustatytų faktų negauta, todėl 979 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada patvirtinta.

(619)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė finansinio įnašo, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a1 punkto ii papunktyje, ir kad nebuvo prarasta pajamų dėl to, kad vartojimo mokestis Kinijoje paprastai netaikomas įvairiems produktams. Šis tvirtinimas buvo pakartotas po galutinio faktų atskleidimo, kai Kinijos Vyriausybė nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitos byloje „US-FSC“ 90 punktą, kuriame teigiama, kad palyginimo, ką kitu atveju būtų reikėję mokėti, pagrindas „turi būti atitinkamos narės taikomos mokesčių taisyklės“. Kinijos Vyriausybė paaiškino, kad šiomis aplinkybėmis, kadangi pagal Kinijos mokesčių taisykles vartojimo mokestis taikomas tik nedideliam prabangos ir taršių produktų pogrupiui, kuriam baterijos nepriskiriamos, pirmuoju atveju mokestinė prievolė netaikoma, todėl atleidimas nuo mokesčio taip pat netaikomas.

(620)

Komisija su šiais teiginiais nesutiko. KLR Vyriausybės tvirtinimas, kad vartojimo mokestis paprastai netaikomas įvairiems produktams, yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Priešingai, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 976 konstatuojamojoje dalyje, programa grindžiama konkrečiomis su baterijomis ir dangomis susijusiomis taisyklėmis. KLR Vyriausybė neįrodė, kad toks atleidimas nuo mokesčių taikomas remiantis objektyviais kriterijais, ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo teiginius. Bet kuriuo atveju tai, kad vartojimo mokestis Kinijoje taikomas tik prabangos ir taršiems produktams, neprieštarauja Komisijos išvadoms. Be to, šios išimties teisiniame pagrinde aiškiai numatyta, kad vartojimo mokestis taikomas kai kurių rūšių, tačiau ne visoms baterijoms, nes jis netaikomas neįkraunamosioms ličio baterijoms ir ličio jonų baterijoms (laikinojo reglamento 977 konstatuojamoji dalis). Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad esama daug įrodymų, kuriais remiantis galima patvirtinti, kad ši subsidija yra konkreti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(621)

Pastabų dėl šio tyrimo nustatytų faktų negauta, todėl 980 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada patvirtinta.

(622)

Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio reglamento 619 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė teigė, kad specifiškumo, kaip tai suprantama pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalį, negali būti. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad dėl šio reglamento 619 konstatuojamojoje dalyje išvardytų priežasčių specifiškumo nebuvo ir kad Komisija neįrodė, jog ši subsidija teikiama tik pakankamai ribotai įmonių ar pramonės sektorių grupei.

(623)

Komisija laikėsi nuomonės, kad iš 3.8 skirsnio 6 dalies a punkte nurodytos programos teisinio pagrindo buvo galima matyti, kad baterijoms taikomas 4 % vartojimo mokestis, tačiau neįkraunamosioms ličio baterijoms ir ličio jonų baterijoms vartojimo mokestis netaikomas, o tokia praktika atitinka SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a1 punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2.1 dalyje nustatytus kriterijus. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad ši subsidija yra konkreti.

(624)

Daugiau pastabų negauta, todėl 981 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada patvirtinta.

(625)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „BYD Group“ tvirtino, kad Komisija du kartus apskaičiavo naudą, susijusią su kai kuriais bendrovių tarpusavyje vykdytais sudėtinių baterijų pirkimais. Šis tvirtinimas buvo priimtas, o skaičiavimai buvo atitinkamai pakeisti.

(626)

Grupei „BYD Group“ dėl šios konkrečios schemos nustatyta 1,33 % patikslinta subsidijų norma.

(627)

Daugiau pastabų negauta, todėl 982–983 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

Atleidimas nuo baterijų vartojimo mokesčio

(628)

Atlikus individualų bendrovės „Tesla (Shanghai)“ nagrinėjimą nustatyta, kad pagrindiniuose pramonės sektoriuose taikomas ĮPM sumažinimas, ir tai yra Kinijos Vyriausybės negautų pajamų formos subsidija.

(629)

Šios programos teisinis pagrindas – Šanchajaus savivaldybės ekonomikos ir informacinių technologijų komisijos Šanchajaus savivaldybės finansų biuro valstybinės mokesčių administracijos pranešimas (2020 m. Nr. 70).

(630)

Šiame pranešime aiškiai nurodyta, kad sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas taikomas tik pagrindinių pramonės sektorių įmonėms.

(631)

Atlikusi individualų bendrovės „Tesla (Shanghai)“ nagrinėjimą Komisija nustatė, kad bendrovė „Tesla (Shanghai)“ tiriamuoju laikotarpiu buvo laikoma prie pagrindinių pramonės sektorių priskirtina įmone ir jai buvo taikomas sumažintas 15 % ĮPM tarifas.

(632)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes Kinijos Vyriausybė teikia negautų pajamų formos finansinį įnašą, kuriuo susijusioms bendrovėms teikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(633)

Bendrovė „Tesla (Shanghai)“ tvirtino, kad programa, pagal kurią „Tesla (Shanghai)“ taikytas 15 % lengvatinis mokesčio tarifas, buvo nutraukta ir todėl ji negali būti laikoma kompensuotina. Kaip patvirtinamieji įrodymai buvo pateikti pagrindinis teisinis pagrindas ir 2023 m. I ketv. bei 2024 m. I ketv. išankstinių mokėjimų mokesčių deklaracijos.

(634)

Komisija pabrėžia, kad nors iš 2024 m. I ketv. mokesčių deklaracijos matyti, kad bendrovei taikomas 25 % mokesčio tarifas, ketvirčio mokesčių deklaracijos nėra galutinės ir apima tik išankstinius mokėjimus. Todėl tikimybė, kad bendrovei „Tesla (Shanghai)“ vėliau ir atgaline data vėl galėtų būti taikomas 15 % lengvatinis mokesčio tarifas, išlieka. Iš tiesų, iš įrodymų matyti, kad 15 % lengvatinis mokesčio tarifas bendrovei „Tesla (Shanghai)“ buvo nustatytas 2021 m. sausio 19 d., tačiau „Tesla (Shanghai)“ jis buvo taikomas atgaline data, nuo 2020 m. sausio 1 d. (102) Todėl galima pagrįstai manyti, kad vėliau bendrovei „Tesla (Shanghai)“ galėtų būti nustatytas 15 % lengvatinis mokesčio tarifas, kuris bus taikomas atgaline data. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įtikinamų įrodymų, kad bendrovė „Tesla (Shanghai)“ negalėtų vėl pasinaudoti tokiu lengvatiniu mokesčio tarifu, šis tvirtinimas buvo atmestas. Be to, 15 % lengvatinis mokesčio tarifas buvo nustatytas pagal Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos ir Valstybinės mokesčių administracijos pranešimo dėl pelno mokesčio politikos pagrindinių Kinijos (Šanchajaus) bandomosios laisvosios prekybos zonos naujosios Lingango teritorijos (103) pramonės šakų srityje nuostatų ir laikantis administracinių priemonių, susijusių su įmonių pajamų lengvatinės politikos, taikomos pagrindinėms pramonės šakoms Kinijos (Šanchajaus) bandomosios laisvosios prekybos zonos naujojoje Lingango teritorijoje“, reikalavimais (104). Nėra įrodymų, kad bendrovė „Tesla (Shanghai)“ nebelaikoma pagrindinės Lingango regiono pramonės šakos bendrove ir kad vėliau jai nebūtų galima taikyti lengvatinės fiskalinės politikos priemonių.

(635)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Tesla Shanghai“ teigė, kad bendrųjų faktų atskleidimo dokumento 460 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos analizė buvo nepagrįsta, nes 15 % lengvatinis mokesčio tarifas buvo suteiktas pagal informacinių technologijų ministerijos ir Valstybinės mokesčių administracijos pranešimo dėl pelno mokesčio politikos pagrindinių Kinijos (Šanchajaus) bandomosios laisvosios prekybos zonos naujosios Lingango teritorijos nuostatas, kuriose teigiama, kad reikalavimus atitinkantiems juridiniams asmenims penkerius metus nuo jų įsisteigimo dienos taikomas 15 % lengvatinis mokesčio tarifas. Kadangi bendrovė „Tesla Shanghai“ buvo įsteigta 2018 m., lengvatinis mokesčio tarifas buvo taikomas iki 2023 m. Atsižvelgdama į tai, ši bendrovė teigė, kad yra neginčijamų įrodymų, jog bendrovė negalėtų vėl pasinaudoti lengvatiniu mokesčio tarifu pagal ĮPM mažinimo schemą.

(636)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais ir pabrėžė, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji negalėtų vėl pasinaudoti bet kokios formos lengvatinės fiskalinės politikos priemonėmis. Kaip nustatyta atliekant tyrimą, įvairios atrinktos bendrovės naudojasi skirtingomis lengvatinėmis mokesčių schemomis – pavyzdžiui, grupė „BYD Group“ naudojasi aukštųjų ir naujų technologijų įmonių mokamo įmonių pelno mokesčio sumažinimo galimybe. Be to, Komisija priminė, kad ankstesniuose tyrimuose ji nustatė atvejų, kai panašios mokesčių schemos dar labiau išplečiamos (105). Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(637)

Be to, bendrovė „Tesla Shanghai“ pridūrė, kad jei ši schema būtų kompensuotina, skaičiavimas turėtų būti grindžiamas tiriamuoju laikotarpiu pateikta mokesčių deklaracija, o ne 2022 m. mokesčių deklaracijomis. Bendrovė „Tesla Shanghai“ pabrėžė, kad 2023 m. pirmųjų trijų ketvirčių tiriamojo laikotarpio išankstinio mokėjimo mokesčių deklaracijos buvo pateiktos kartu su anksčiau pateiktais įrodymais, todėl apskaičiuodama lengvatą Komisija turėtų naudoti tą informaciją.

(638)

Komisija pabrėžė, kad, kaip paaiškinta bendrųjų faktų atskleidimo dokumento 442 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuodama visas mokestinių pajamų lengvatas Komisija rėmėsi 2022 m. pelno mokesčio deklaracija, nes pagal tokias programas gauta nauda yra sietina su tiriamuoju laikotarpiu (įskaitant paskutinį 2022 m. ketvirtį). Tai buvo padaryta vertinant ir kitas mokesčių schemas. Be to, dėl tokio metodo būtų buvę diskriminuojami atrinkti eksportuojantys gamintojai, palyginti su bendrove „Tesla Shanghai, dėl kurios buvo atliktas individualus nagrinėjimas ir kurios tikrinamasis vizitas buvo atliktas praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo atlikti atrinktų eksportuojančių gamintojų tikrinamieji vizitai. Be to, Komisija priminė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų tikrinamieji vizitai įvyko anksčiau nei bendrovės „Tesla Shanghai“ patikrinimas, todėl jų galutinės 2023 m. mokesčių deklaracijos dar nebuvo paskelbtos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(639)

Ši subsidija yra konkreti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik tam tikroms pagrindinėms įmonėms, veikiančioms tam tikroje valstybės nustatytoje vietovėje. Bendrovė „Tesla (Shanghai)“ buvo aiškiai nurodyta reikalavimus atitinkančių bendrovių sąraše.

(640)

Taigi teisės aktuose, pagal kuriuos veikia subsidiją teikianti institucija, aiškiai nustatyta, kad subsidiją gali gauti tik tam tikras sektorius ir geografinis regionas.

(641)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus visą pagal sumažintą mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumą.

(642)

Dėl šios konkrečios schemos bendrovei „Tesla (Shanghai)“ nustatyta 0,66 % subsidijų norma.

ĮPM sumažinimas pagrindinėms pramonės šakoms

(643)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ nesutiko, kad pagrindinio reglamento 28 straipsnis būtų taikomas mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovėms, kurios nepateikė klausimyno atsakymų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 985–988 konstatuojamosiose dalyse. Šalis teigė, kad turimi faktai turėjo būti grindžiami grupės „SAIC Group“ mokslinių tyrimų ir plėtros bendrove. Visų pirma, grupė „SAIC Group“ teigė, kad patikrinta „SAIC Group“ bendrovė naudojosi ne tomis pačiomis subsidijų schemomis kaip grupės „Geely Group“ bendrovės, su kuriomis susijusią informaciją Komisija naudojo kaip turimus faktus. „SAIC Group“ taip pat teigė, kad klausimyno atsakymus pateikusi grupės bendrovė tinkamai pranešė apie dotacijų programų sumą, kuri buvo nurodyta remiantis jos finansinėmis ataskaitomis.

(644)

Dėl žaliavų tiekėjo, kuris nepateikė klausimyno atsakymų, grupė „SAIC Group“ taip pat teigė, kad Komisija turėtų laikytis panašaus požiūrio kaip ir mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovių atveju, kaip nustatyta laikinojo reglamento 989 konstatuojamojoje dalyje, t. y. pakoreguoti subsidijų sumas, kad būtų atsižvelgta į i) lengvatinį finansavimą; ii) dotacijų programas ir iii) žemės naudojimo teisių suteikimą už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(645)

Kaip jau minėta laikinojo reglamento 988 konstatuojamojoje dalyje, Komisija galėjo tik iš dalies patikrinti klausimyno atsakymus pateikusios susijusios mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovės pateiktą informaciją. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad ši informacija nebuvo patikima, kad ja būtų galima remtis taikant turimus faktus kitų mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovių atžvilgiu. Komisija kaip pagrįstais turimais faktais nusprendė remtis subsidijavimo suma, kuri buvo nustatyta patikrintoms grupės „Geely Group“ mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovėms. Taigi ji laikėsi nuomonės, kad nustatant subsidijavimo sumą remtis tik iš dalies patikrinta tik vienos grupės „SAIC Group“ mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovės informacija neturint informacijos apie mokslinių tyrimų ir plėtros bendroves, kurios nepateikė klausimyno atsakymų, nebūtų pakankama. Grupė „SAIC Group“ neįrodė, kodėl šių faktų naudojimas būtų akivaizdžiai netinkamas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Dėl tų pačių priežasčių Komisija taip pat atmetė grupės „SAIC Group“ tvirtinimą dėl šio žaliavų tiekėjo.

(646)

Daugiau pastabų negauta, todėl Komisija patvirtino savo išvadas, pateiktas laikinojo reglamento 985–989 konstatuojamosiose dalyse.

(647)

Dėl šios konkrečios schemos grupei „SAIC Group“ nustatyta 0,62 % subsidijų norma.

(648)

Kadangi nebuvo nustatyta naujų elementų, susijusių su laikinojo reglamento 990 konstatuojamojoje dalyje išvardytomis programomis, ir siekdama taupyti administracinius išteklius Komisija nemanė esant tikslinga daryti spręsti dėl šių programų kompensuotinumo. Šis sprendimas nedaro poveikio Komisijos galimybei tas priemones nagrinėti atliekant kitas peržiūras.

(649)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad Komisija nukrypo nuo savo nusistovėjusios praktikos, kai siekdama apskaičiuoti bendrą naudos sumą ji paskirstė 100 % įtariamų subsidijų schemų, apie kurias pranešė kontroliuojančiosios / finansų bendrovės ir tam tikri vidaus rinkoje prekiaujantys subjektai.

(650)

Grupė „SAIC Group“ nurodė, kad tyrimą atliekanti institucija privalo atlikti tikslius ir realistiškus subsidijų perkėlimo vertinimus, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnį būtų galima užtikrinti, kad „kompensacinis muitas gali būti nustatytas siekiant kompensuoti subsidiją, tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktą bet kurio produkto gamybai, eksportui ar pervežimui, kurį išleidus į laisvą apyvartą Sąjungoje būtų padaryta žala“. Iš tiesų jokia subsidija, suteikta bet kurio produkto, kuris nebuvo išleistas į laisvą apyvartą ES, gamybai, eksportui ar pervežimui, negali būti kompensuojama. Dėl to Komisija turėjo nustatyti, kuri įtariamos subsidijos dalis buvo naudinga eksportuojamam produktui, o kuri – kitiems produktams, taip pat įrodyti, kad subsidijos gavėjas (jei jis nebuvo eksportuojantis gamintojas) tiriamuoju laikotarpiu ją perleido eksportuojančiam gamintojui (106). Grupė „SAIC Group“ visų pirma teigė, kad perkeliama suma turėtų neviršyti akcijų paketo procentinės dalies, kuri galiausiai priklauso grupei „SAIC Group“. Todėl grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad finansiniai įnašai, kurie buvo skirti:

(651)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „SAIC Group“ pakartojo, kad bendrųjų įmonių analizė ir susijusių bendrovių vertinimai turėtų peržiūrėti. Bendrovė pridūrė, kad Komisija pirmiausia turėtų nustatyti, kas yra „trūkstama informacija“, ir taikyti turimus faktus pagal BASR 28 straipsnį. Šiuo atžvilgiu grupė „SAIC Group“ paprašė išnagrinėti trūkumų lygį pagal kiekvieną bendrovę. Tuomet Komisija turėtų nustatyti perkeltą naudos sumą.

(652)

Komisija patvirtino pradiniame etape atliktą vertinimą. Pirma, kaip minėta laikinojo reglamento 337 ir 338 konstatuojamosiose dalyse ir kaip paaiškinta 2024 m. vasario 15 d. grupei „SAIC Group“ išsiųstame rašte (107), Komisija pateikė kiekvienos bendrovės nepateiktos informacijos vertinimą ir suteikė grupei „SAIC Group“ galimybę pateikti trūkstamą informaciją. Tačiau grupė „SAIC Group“ tokios trūkstamos informacijos nepateikė. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į grupės „SAIC Group“ bendrovių tarpusavio ryšius, kompensuotinos naudos perkėlimo analizė nereikalinga. vietoje to, Komisija subsidijų atveju turėjo taikyti tinkamą paskirstymo metodą, remdamasi tuo, kad pinigai yra pakeičiami ir vienas susijęs subjektas gali juos pervesti kitam, nepriklausomai nuo to, kurioje rinkoje yra vykdomas pardavimas. Be to, apskaičiuodama nagrinėjamajam produktui priskiriamą subsidijavimo procentinę dalį (paskirstymo schemą), Komisija iš tiesų jau išnagrinėjo kiekvienos grupės bendrovės individualią padėtį. Kalbant apie bendroves, teikiančias finansines paslaugas grupėje „SAIC Group“, Komisija atsižvelgė į šių finansinių bendrovių grupėje vykdomą veiklą. Kalbant apie vidaus sandorius, Komisija atsižvelgė į atitinkamą aktualią apyvartą, į kurią taip pat buvo įtraukta tik Kinijos vidaus rinkoje veikiančių bendrovių apyvarta. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(653)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija ištaisė grupės „SAIC Group“ apyvartą, kurią ji naudojo tinkamam nustatytų subsidijų paskirstymui, kad būtų galima apskaičiuoti šios grupės subsidijavimo sumą. Išsami informacija pateikta 2024 m. rugpjūčio 20 d. tik šiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(654)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija toliau pakoregavo grupės „SAIC Group“ apyvartą, įtraukdama kitų vienos iš eksportuojančių bendrovių filialų apyvartą. Išsami informacija pateikta 2024 m. rugsėjo 9 d. tik šiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(655)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija ištaisė grupės „Geely Group“ pardavimo Sąjungoje vertę, kurią ji naudojo tinkamam nustatytų subsidijų paskirstymui, kad būtų galima apskaičiuoti šios grupės subsidijų sumą. Išsami informacija pateikta tik šiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(656)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Geely Group“ tvirtino, kad nustatant bendrą naudos sumą į bendrą apyvartą turėtų būti įtrauktos tiekėjų, mokslinių tyrimų ir plėtros, pardavimo ir finansavimo bendrovių apyvartos.

(657)

Komisija pažymėjo, kad, kaip paaiškinta pirminio faktų atskleidimo dokumente, pirmiausia kiekvienai susijusiai bendrovei apskaičiuota subsidijų suma buvo paskirstyta nagrinėjamajam produktui remiantis bendrovės kategorija arba subsidijų linijos specifiškumu. Todėl buvo pritaikytas surenkamųjų mazgų gamintojų, mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovių ir pardavimo bendrovių apyvartos koeficientas. Antrame etape grupės „Geely Group“ gauta nauda buvo išreikšta kaip „Geely Group“ eksportuojančių / vidaus gamintojų BEV apyvarta, t. y. BEV apyvarta parduodant nesusijusiems klientams per susijusius grupės „Geely Group“ subjektus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(658)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir bendrovė GWM nurodė, kad po pirminio faktų atskleidimo neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikoma muito norma padidėjo, o atrinktoms bendrovėms taikomos muito normos sumažėjo.

(659)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija pastebėjo, kad neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomos vidutinės svertinės muito normos apskaičiavimas buvo neteisingas, nes atrinktos bendradarbiaujančios bendrovės nebuvo tinkamai įvertintos pagal tam tikras schemas. Todėl Komisija atliko techninę pataisą, dėl kurios padidėjo neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms) taikomas muitas.

(660)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė paprašė Komisijos atskleisti faktinį pagrindą, kuriuo buvo grindžiama nustatyta neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikoma subsidijų norma, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant grupei „SAIC Group“ taikytiną subsidijų sumą buvo remiamasi turimais faktais.

(661)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir subsidijų sumas, nustatytas aplinkybėmis, nurodytomis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nustatydama šias sumas Komisija atsižvelgė į išvadas, iš dalies pagrįstas turimais faktais. Iš tiesų, Komisija mano, kad tais atvejais naudojami turimi faktai nedarė didelio poveikio informacijai, kuri buvo reikalinga subsidijavimo sumai tinkamai nustatyti, kad eksportuotojams, kurie nebuvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą, nebūtų daromas poveikis dėl šio metodo taikymo (108). Visų pirma Komisija pažymėjo, kad finansinėmis priemonėmis, kaip antai ABS, arba obligacijos, kuriomis ji rėmėsi apskaičiuodama pagal tokias schemas gautą naudą, BEV pramonė plačiu mastu naudojosi apskritai, o ne išimtiniais atvejais. Jeigu eksportuojantys gamintojai būtų pateikę šią informaciją Komisijai ir visapusiškai bendradarbiavę, Komisija ją būtų vertinusi panašiai, kiek tai susiję su subsidijų skirtumo apskaičiavimu.

(662)

Tai reiškia, kad apskaičiuojant subsidijų normą neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo atsižvelgiama į subsidijų normas, nustatytas baterijų tiekimui už mažesnį nei tinkamas atlygį, į grupės „SAIC Group“ nebendradarbiaujančių bendrovių subsidijavimą ir į grupei „Geely Group“ ir grupei „SAIC Group“ suteiktas tiesiogines dotacijas.

(663)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė Nr. 24, Kinijos Vyriausybė ir Vokietijos automobilių pramonės asociacija teigė, kad nustatant neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomą vidutinę svertinę subsidijų normą turėtų būti atsižvelgiama ir į bendrovės „Tesla (Shanghai)“ subsidijų normą, nes per TL ir po jo ši bendrovė buvo didžiausia Kinijos kilmės BEV eksportuojanti gamintoja. Kinijos Vyriausybės teigimu, įtraukiant bendrovės „Tesla (Shanghai)“ subsidijų normą į neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytos vidutinės svertinės subsidijų muito normos skaičiavimą, nebūtų pažeidžiama pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalis.

(664)

Bendrovė Nr. 24 visų pirma teigė, kad pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis neatmetama galimybė, kad iš pradžių neatrinktas eksportuojantis gamintojas vėliau galėtų būti atrinktas. Ši šalis teigė, kad atranka vykdoma siekiant apriboti tyrimą iki pagrįsto šalių, produktų ar sandorių skaičiaus arba didžiausios tipiškos gamybos, pardavimo ar eksporto apimties, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Šios šalies teigimu, kai pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį priimamas sprendimas atlikti individualų nagrinėjimą, Komisija gali padaryti išvadas dėl didžiausios įmanomos gamybos, pardavimo ar eksporto apimties, kurią galima ištirti per turimą laiką, ir todėl apskaičiuodama vidutinį svertinį subsidijų skirtumą galėjo įtraukti bendrovės „Tesla (Shanghai)“ duomenis.

(665)

Komisija neprieštaravo, kad bendrovė „Tesla (Shanghai)“ buvo viena didžiausių eksportuojančių gamintojų. Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 57 ir 59 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi požiūrio, kad jos sudaryta trijų skirtingų eksportuotojų grupių imtis yra didžiausia reprezentatyvi imtis, kurią pagrįstai įmanoma ištirti per turimą laiką, ir kad sudarydama šią imtį ji atsižvelgė ne tik į absoliučiuosius gamybos, pardavimo ir eksporto dydžius, bet ir į kelis papildomus elementus, taikytus vertinant atrenkamos dalies tipiškumą, įskaitant įvairiuose rinkos segmentuose parduodamų BEV modelių įvairovę, bendrovių ar grupių tipiškumą galimos teisės naudotis memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytomis schemomis atžvilgiu ir bendrus gamybos pajėgumus, įskaitant nepanaudotus pajėgumus, pagal atrankos formoje pateiktą informaciją. Darytina išvada, kad, priešingai, nei tvirtino Kinijos Vyriausybė, atliekant subsidijų tyrimus apskritai ir šiame konkrečiame tyrime bendrovės buvo atrinktos remiantis kitais veiksniais nei gamyba ar eksporto apimtis, pvz., subsidijavimo tipiškumu, o ne (tik arba daugiausia) apimtimi. Atlikus šį tyrimą buvo patvirtinta, kad bendrovė „Tesla (Shanghai)“ yra unikali bendrovė, kurios padėtis nėra tipiška vertinant pagal kitų Kinijos BEV gamintojų subsidijavimo lygį.

(666)

Kalbant apie konkretų bendrovės Nr. 24 tvirtinimą, Komisija laikėsi nuomonės, kad 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atranka gali būti vykdoma, kai eksportuotojų yra daug, kaip ir buvo nustatyta įvertinus atrenkant bendroves gautų atsakymų skaičių. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 57 ir 59 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktų trijų skirtingų eksportuojančių grupių tipiška apimtis buvo didžiausia, kurią buvo galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Tai, kad bendrovės „Tesla (Shanghai)“, jai vienintelei paprašius, padėtis buvo išnagrinėta individualiai pagal 27 straipsnio 3 dalį, nes buvo laikoma, kad dėl tokio nagrinėjimo tyrimas nebūtų buvęs pernelyg apsunkintas, nekeičia išvados, kad atrinktos bendrovės buvo tipiškos. Be to, 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nenumatyta į atranką įtraukti bendroves, dėl kurių buvo priimtas sprendimas atlikti individualų nagrinėjimą.

(667)

Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad apskaičiuojant neatrinktoms bendradarbiaujančioms šalims taikomą muitą pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį atrinktos bendrovės taip pat buvo tipiškiausios, ir šį tvirtinimą atmetė.

(668)

Remdamasi turima informacija Komisija pagal pagrindinio reglamento nuostatas apskaičiavo atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos subsidijos ar subsidijų programos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvienos eksportuojančių gamintojų grupės subsidijavimo sumą per tiriamąjį laikotarpį. Bendram subsidijavimo lygiui apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį, t. y. subsidijos sumos, palyginti su bendra bendrovės apyvarta, procentinį dydį. Tada šis procentinis dydis panaudotas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį suteiktą subsidiją. Vėliau apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį eksportuoto nagrinėjamojo produkto vienetą, o toliau nurodytos normos buvo apskaičiuotos kaip to paties eksportuoto produkto vieneto kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(669)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir subsidijų sumas, nustatytas aplinkybėmis, nurodytomis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Komisija neįtraukė kompensuotinų subsidijų sumos į tų schemų ir bendrovių svertinį vidurkį tais atvejais, kai nustatant tas sumas išvados buvo iš dalies grindžiamos turimais faktais, kaip nurodyta šio reglamento 661 konstatuojamojoje dalyje.

(670)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė paprašė Komisijos atskleisti pagrindą, kuriuo buvo grindžiama neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma. Komisija svertinio vidurkio apskaičiavimo metodiką paaiškino šio reglamento 661 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija taip pat pateikė nekonfidencialią pagrindu buvusio skaičiavimo versiją. Pagal 29 straipsnio 4 dalį Komisija naudojo CIF verčių intervalus, taip siekdama apsaugoti atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktų duomenų konfidencialumą.

(671)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios: