(1)

2024 m. vasarą Bulgarija buvo veikiama neregėto masto pavojingų meteorologinių reiškinių: neįprastai aukštos temperatūros ir jos nulemtos nuolatinės sausros, dėl kurių labai nukentėjo pavasarį pasėtų pasėlių, ypač kukurūzų ir saulėgrąžų, produkcija, taip pat ji susidūrė su neregėto masto gaisrais, padariusiais žalą paveiktų vietovių žemės ūkio produkcijai;

(2)

2024 m. balandžio mėn. antroje pusėje kai kurios Vokietijos dalys nukentėjo nuo neregėto masto pavojingų meteorologinių reiškinių: šalnų, padariusių didelę žalą sodams ir vynmedžiams, taigi ir tam tikrų vaisių bei vyno produkcijai;

(3)

2024 m. liepos mėnesį ir rugpjūčio mėn. pradžioje kai kurios Estijos dalys nukentėjo nuo neregėto masto pavojingų meteorologinių reiškinių: itin intensyvių kritulių ir potvynių, o prieš tai – 2024 m. žiemą ir pavasarį – nuo užklupusių pavojingų meteorologinių sąlygų. Po šalnų ir šalčio, kai 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn. temperatūra buvo nukritusi iki rekordinių žemumų, 2024 m. kovo mėn. ir vėliau orai buvo neįprastai šilti, dėl ko ištiko sausra, galiausiai, 2024 m. gegužės mėn. pradžioje užklupo šalnos, o 2024 m. birželio mėn. pradžioje – kruša. Šios kintančios ekstremalios oro sąlygos turėjo įtakos pasėlių, visų pirma bulvių, rapsų ir vaisių bei daržovių produkcijai;

(4)

pirmąjį 2024 m. pusmetį kai kurios Italijos dalys nukentėjo nuo neregėto masto pavojingų meteorologinių reiškinių. Pietinėje šalies dalyje ir salose užfiksuota neįprastai aukšta temperatūra ir sausros, kurios labai paveikė vaisių ir daržovių, vyno ir lauko kultūrinių augalų, ypač grūdų sektoriaus, produkciją;

(5)

2024 m. liepos mėn. kai kurias Rumunijos dalis paveikė neregėto masto pavojingi meteorologiniai reiškiniai: karščio bangos su uraganinėmis vėtromis ir stipria kruša, po kurių sekė neįprastai šilti orai ir sausra, padarę didelę žalą lauko kultūrinių augalų produkcijai. Šie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai labai paveikė aliejingųjų sėklų ir grūdų sektorių produkciją;

(6)

nors yra požymių, kad panašūs pavojingi meteorologiniai reiškiniai vyksta visoje Sąjungoje dėl apskritai su klimato kaita susijusios rizikos žemės ūkiui didėjimo, šių reiškinių intensyvumas Bulgarijoje, Vokietijoje, Estijoje, Italijoje ir Rumunijoje buvo išskirtinis ir padarė žalą dideliam plotui ir reikšmingai produkcijos daliai;

(7)

dėl šių pavojingų meteorologinių reiškinių žemės ūkio produktų gamintojams padaryta didelė žala, su tokiais reiškiniais susidūrę Bulgarijos, Vokietijos, Estijos, Italijos ir Rumunijos ūkininkai prarado pajamas, o žemės ūkio valdų ekonominiam gyvybingumui iškilo pavojus;

(8)

todėl reikėtų priimti išskirtinę priemonę, kuri padėtų spręsti konkrečias po tų pavojingų meteorologinių reiškinių Bulgarijoje, Vokietijoje, Estijoje, Italijoje ir Rumunijoje iškilusias problemas;

(9)

dėl pavojingų meteorologinių reiškinių žemės ūkio produktų gamintojų patirta didelė žala ir ekonominiai nuostoliai yra konkreti problema pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį ir jos negalima lengvai išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su nustatytu unikaliu rinkos sutrikimu ar tikslia tokio sutrikimo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(10)

Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Italijai ir Rumunijai skiriamos sumos turėtų būti nustatytos visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą tų valstybių narių svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (2) V priede, taip pat pavojingų meteorologinių reiškinių poveikiu tose valstybėse narėse;

(11)

Bulgarija, Vokietija, Estija, Italija ir Rumunija turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į atitinkamų ūkininkų patiriamų sunkumų ir faktinės ekonominės žalos mastą. Jos turėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(12)

kadangi Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Italijai ir Rumunijai skirtos sumos tik iš dalies sumažintų ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą ūkininkams laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų;

(13)

siekiant Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Italijai ir Rumunijai suteikti lankstumo skirstyti pagalbą atsižvelgiant į atitinkamų ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, išvengiant kompensacijos permokų ūkininkams;

(14)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Bulgarija, Vokietija, Estija, Italija ir Rumunija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į patirtus ekonominius nuostolius;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, ir siekiant užtikrinti, kad parama būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms – Bulgarijai ir Rumunijai – skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente galutinis pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (3) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(16)

dėl priežasčių, susijusių su biudžetu, Sąjunga turėtų finansuoti Bulgarijos, Vokietijos, Estijos, Italijos ir Rumunijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2025 m. balandžio 30 d.;

(17)

kadangi po 2025 m. balandžio 30 d. mokėjimai nebebus atliekami, Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas mėnesinių išmokų mažinimas pasibaigus terminui, netaikoma;

(18)

Bulgarija, Vokietija, Estija, Italija ir Rumunija turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(19)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Italijai ir Rumunijai turėtų būti suteikta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,