TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2024/2643

2024 m. spalio 8 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į destabilizuojančią Rusijos veiklą

Europos Sąjungos Taryba,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Valery Gerasimovas pasisakė už Rusijos Federacijos naudojamų karo metodų pakeitimą ir politinių, diplomatinių ir kitų nekarinių priemonių naudojimą kartu naudojant karinę jėgą. V. Gerasimovas teigė, kad informacinė erdvė atveria plačias asimetrines galimybes sumažini priešo kovinį potencialą;

(2)	2021 m. rugsėjo 21 d. sprendime byloje Carter prieš Rusiją (20914/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad Aleksandrą Litvinenko apnuodijo du asmenys, kurie veikė Rusijos valdžios institucijų nurodymu arba jų kontroliuojami;

(3)

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, pareiškė, kad Rusija, siekdama agresyvaus karo prieš Ukrainą išvakarėse ir jo metu klaidinti savo piliečius ir tarptautinę bendruomenę, tiek tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tiek socialinės žiniasklaidos platformose platino beprecedenčio piktavališkumo bei masto dezinformaciją. Europos Parlamentas pabrėžė, kad Rusija yra viena iš valstybių, kurios ėmėsi veiksmų prieš žurnalistus ir oponentus Sąjungoje;

(4)

2022 m. gegužės 10 d. Sąjunga ir jo tarptautiniai partneriai griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos kibernetinę kenkimo veiklą, nukreiptą prieš Ukrainą, kurios taikinys – „Viasat“ valdomas palydovinis „KA-SAT“ tinklas. Tas kibernetinis išpuolis buvo surengtas likus vienai valandai iki neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., tokiu būdu palengvinant karinę agresiją; tai buvo dar vienas Rusijos nuolatinio neatsakingo elgesio kibernetinėje erdvėje pavyzdys;

(5)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) 2022 m. liepos 19 d. pasmerkė kibernetinę kenkimo veiklą, vykdomą Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste, ir paskirstytojo paslaugos trikdymo atakas prieš kelias valstybes nares ir partneres, už kurias atsakomybę prisiėmė prorusiškos įsilaužėlių grupės;

(6)

2022 m. birželio 21 d. išvadose Europos Sąjungos Taryba pažymėjo, kad nors hibridinių grėsmių ir kampanijų apibrėžtys gali įvairuoti, jos turi išlikti lanksčios, kad būtų galima tinkamai reaguoti į kintantį tų grėsmių pobūdį. Tame kontekste Taryba atkreipė dėmesį į „hibridinės grėsmės“ ir „hibridinių grėsmių kampanijos“ koncepciją, kurią Komisija ir Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras pateikė dokumente „Hibridinių grėsmių panorama. Konceptualus modelis“;

(7)

Taryba 2022 m. birželio 21 d. ir 2022 m. liepos 18 d. išvadose pakartojo raginimą vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai pateikti galimas pasirinktis, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves, dėl aiškiai apibrėžtų priemonių, kurių būtų galima imtis prieš užsienio vykdomoje manipuliavimo informacija ir kišimosi (FIMI) veikloje dalyvaujančius subjektus, kai tai būtina siekiant apsaugoti viešąją tvarką ir saugumą Sąjungoje;

(8)

Europos išorės veiksmų tarnyba 2023 m. vasario mėn. paskelbė ataskaitą dėl FIMI grėsmių, kurioje ji apibrėžė FIMI kaip dažniausiai neteisėtą veikimo būdą, kuris kelia grėsmę arba gali daryti neigiamą poveikį vertybėms, procedūroms ir politiniams procesams. Tokia veikla yra manipuliacinio pobūdžio bei vykdoma tyčia ir koordinuotai; ją vykdo valstybiniai arba nevalstybiniai subjektai, įskaitant jų teritorijoje ar užsienyje esančius jų tarpininkus;

(9)

2023 m. vasario 3 d. pareiškime, paskelbtame po 24-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo, Sąjunga dar kartą patvirtino savo solidarumą su Ukraina kovojant su hibridinėmis grėsmėmis bei kibernetiniais išpuoliais ir savo įsipareigojimą toliau teikti paramą šiuo atžvilgiu. Sąjunga ir Ukraina pripažino, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą kovojant su Rusijos valstybės kontroliuojamu manipuliavimu informacija ir kišimusi, įskaitant dezinformaciją, taip pat didinti atsparumą Ukrainos skaitmeninės transformacijos kontekste;

(10)

Europos Parlamentas 2023 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, pabrėžė, kad Rusija naudoja įvairius kišimosi būdus, kurie yra įtraukti į platesnę strategiją, kuria siekiama pakenkti valstybėms narėms ir kaimyninėms valstybėms, jas suklaidinti, įbauginti, susilpninti ir suskaldyti;

(11)

savo 2023 m. gruodžio 14 ir 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė visus hibridinius išpuolius, įskaitant trečiųjų valstybių vykdomą migrantų instrumentalizavimą politiniais tikslais, ir pareiškė, kad ji tebėra pasiryžusi užtikrinti veiksmingą Sąjungos išorės sienų kontrolę. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Sąjunga yra pasiryžusi kovoti su Rusijos Federacijos tebevykdomais hibridiniais išpuoliais prie jos išorės sienų;

(12)	savo 2024 m. balandžio 17 ir 18 d. išvadose, Europos Parlamento rinkimų kontekste, Europos Vadovų Taryba pabrėžė Sąjungos ir jos valstybių narių pasiryžimą suvaldyti bet kokią riziką, kylančią dėl FIMI rinkimų procesuose;

(13)	migrantų instrumentalizavimas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1359 (1) 1 straipsnio 4 dalies b punkte, gali kelti pavojų esminėms valstybės narės funkcijoms, įskaitant viešosios tvarkos palaikymą arba savo nacionalinio saugumo užtikrinimą;

(14)

savo 2024 m gegužės 21 d. išvadose Taryba pripažino, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai vis dažniau naudoja hibridinę taktiką ir kelia vis didesnę grėsmę Sąjungai, jos valstybių narių ir jos partnerių saugumui, ir paragino Sąjungos institucijas ir valstybes nares imtis aktyvesnių veiksmų siekiant stebėti užsienio subjektų bandymus kištis į Sąjungos demokratinį procesą;

(15)

savo 2024 m. birželio 27 d. išvadose Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė visų rūšių hibridinę veiklą, kuri intensyvėja ir yra nukreipta prieš Sąjungą, jos valstybes nares ir jos partnerius; ji, be kita ko, apima bauginimą, sabotažą, ardomąją veiklą, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi, dezinformaciją, kibernetinę kenkimo veiklą ir trečiųjų valstybių vykdomą migrantų instrumentalizavimą. Ji pabrėžė, kad Rusija suintensyvino savo kampaniją, pradėdama naujas aktyvias operacijas Europos teritorijoje. Europos Vadovų Taryba paragino, inter alia, daryti pažangą Taryboje siekiant nustatyti naują sankcijų režimą atsižvelgiant hibridines grėsmes;

(16)

atsižvelgiant į padėties sunkumą, turėtų būti nustatytos ribojamosios priemonės asmenims, subjektams ar organizacijoms, atsakingiems už Rusijos Federacijos Vyriausybės veiksmų ar politikos, kuriais kenkiama Sąjungos pagrindinėms vertybėms ir jos saugumui, nepriklausomybei ir vientisumui, taip pat jos valstybių narių, tarptautinių organizacijų arba trečiųjų valstybių stabilumui, saugumui ar nepriklausomybei, arba valstybių narių ar trečiųjų valstybių suverenitetui arba į juos kėsinamasi, įgyvendinimą arba rėmimą. Tokiomis tikslinėmis ribojamosiomis priemonėmis bus siekiama bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje, ir prisidedama prie Sąjungos veiksmų, kuriais siekiama apginti savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą, įtvirtinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus, taip pat užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies a–c punktus;

(17)

tokios priemonės atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintas pagrindines teises ir laisves, visų pirma teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę, kaip pripažįstama jos 11, 16 ir 17 straipsniuose. Visų pirma, tokiomis priemonėmis nekeičiama pareiga paisyti teisių, laisvių ir principų, nurodytų ES sutarties 6 straipsnyje, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje ir valstybių narių konstitucijose, atsižvelgiant į atitinkamas jų taikymo sritis;

(18)

siekiant padidinti Sąjungos ribojamųjų priemonių režimų nuoseklumą tarpusavyje ir suderinamumą su JT ST ar jos sankcijų komitetų priimtomis priemonėmis, taip pat užtikrinti, kad būtų laiku teikiama humanitarinė pagalba, arba remti kitą veiklą, kuria tenkinami pagrindiniai žmogiškieji poreikiai, tikslinga pagal šį sprendimą į sąrašus įtrauktiems fiziniams ar juridiniams asmenis, subjektams ar organizacijoms taikomoms turto įšaldymo priemonėms ir galimybės naudotis lėšomis bei ekonominiais ištekliais apribojimams nustatyti išlygą, kuria galėtų naudotis subjektai, nurodyti JT ST rezoliucijoje 2664 (2022), organizacijos ir agentūros, kurioms Sąjunga yra išdavusi humanitarinės partnerystės sertifikatą, organizacijos ir agentūros, kurias yra sertifikavusi arba pripažinusi valstybė narė, ir valstybių narių specializuotosios agentūros. Be to, Taryba mano, kad turėtų būti nustatytas nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmas dėl tų humanitarinėje veikloje dalyvaujančių organizacijų ir subjektų, kurie negali pasinaudoti ta išimtimi. Taryba taip pat mano, kad tais atvejais, kai Taryba nustato, kad nacionalinės kompetentingos institucijos turi atlikti tikrinimą, nes yra padidėjusi rizika, kad teikiamos lėšos ar ekonominiai ištekliai bus netinkamai naudojami kitais nei humanitarinė pagalba tikslais, vietoj išlygos turėtų būti taikomas nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmas;

(19)	tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikalingi tolesni Sąjungos veiksmai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritorijas ir vykti per jas tranzitu priede išvardytiems fiziniams asmenims, kurie:

atsakingi už Rusijos Federacijos Vyriausybės veiksmų ar politikos, kuriais kenkiama Sąjungos, vienos ar kelių jos valstybių narių, tarptautinės organizacijos arba trečiosios valstybės demokratijai, teisinei valstybei, stabilumui ar saugumui arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama vienos ar kelių jos valstybių narių ar trečiosios valstybės suverenitetui ar nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, įgyvendinimą, rėmimą ar naudos iš jų gavimą, vykdydami bet kurį iš šių veiksmų:

i)	demokratinio politinio proceso trukdymo ar kenkimo jam veiksmų planavimą, vadovavimą jiems, tiesioginį arba netiesioginį dalyvavimą juose ar kitokį jų palengvinimą, be kita ko, trukdymą surengti rinkimus ar kenkimą jiems arba mėginimą destabilizuoti ar sugriauti konstitucinę tvarką;

ii)	smurtinių demonstracijų planavimą, vadovavimą joms, tiesioginį arba netiesioginį dalyvavimą jose, jų rėmimą ar kitokį jų palengvinimą;

iii)

smurto veiksmų, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama nutildyti ar įbauginti asmenis, kritikuojančius Rusijos Federacijos veiksmus ar politiką, daryti jiems spaudimą ar imtis atsakomųjų veiksmų prieš juos, planavimą, vadovavimą jiems, tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą juose, jų rėmimą ar kitokį palengvinimą;

iv)	koordinuoto manipuliavimo informacija ir kišimosi naudojimo planavimą, vadovavimą jam, tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą jame ar kitokį jo palengvinimą;

bet kokių veiksmų, kurių taikinys yra demokratinių institucijų veikimas, ekonominė veikla ar viešojo intereso paslaugos arba kuriais siekiama kištis į ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant povandeninę infrastruktūrą, ją pažeisti ar sunaikinti, be kita ko, vykdant sabotažą ar kibernetinę kenkimo veiklą, kuri yra hibridinės veiklos dalis, planavimą, vadovavimą jiems, tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą juose, jų rėmimą ar kitokį jų palengvinimą, be kita ko, neteisėtai atvykstant į valstybės narės teritoriją, įskaitant jos oro erdvę;

vi)	migrantų instrumentalizavimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1359 1 straipsnio 4 dalies b punkte, planavimą, vadovavimą jam, tiesioginį arba netiesioginį dalyvavimą jame, jo rėmimą arba kitokį jo palengvinimą;

vii)	naudojimąsi ginkluotu konfliktu, nestabilumu ar nesaugumu, be kita ko, trečiojoje valstybėje neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir laukinę gyvūniją ar jais prekiaujant;

viii)

ginkluoto konflikto trečiojoje valstybėje kurstymą arba palengvinimą;

b)	yra susiję su a punkte nurodytais fiziniais asmenimis;

c)	teikia paramą fiziniams asmenims, kurie vykdo a punkte nurodytą veiklą.

2. 1 dalis neįpareigoja valstybės narės neleisti savo pačios piliečiams atvykti į jos teritoriją.

3. 1 dalis nedaro poveikio tiems atvejams, kai valstybė narė privalo laikytis įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)	kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)	kaip Jungtinių Tautų (JT) rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)	pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų suteikimo, arba

d)	pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos sudarytą Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

4. 3 dalis taip pat taikoma, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) priimančioji šalis.

5. Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė leidžia taikyti išimtį pagal 3 arba 4 dalį.

6. Valstybės narės gali leisti taikyti pagal 1 dalį nustatytų priemonių išimtis, kai kelionė yra pagrindžiama skubiu humanitariniu poreikiu arba dalyvavimu tarpvyriausybiniuose susitikimuose, arba tuose susitikimuose, kuriuos remia ar rengia Sąjunga, arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, jei jų metu vedamas politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami tų priemonių politiniai tikslai.

7. Valstybės narės taip pat gali leisti taikyti pagal 1 dalį nustatytų priemonių išimtis, kai atvykimas ar vykimas tranzitu yra būtinas teisminio proceso vykdymui, įskaitant pasidavimo ar ekstradicijos procedūras.

8. Valstybė narė, ketinanti leisti taikyti 6 arba 7 dalyje nurodytas išimtis, apie tai raštu praneša Tarybai. Laikoma, kad išimtį taikyti leidžiama, nebent per 2 darbo dienas nuo pranešimo apie siūlomą taikyti išimtį gavimo viena ar kelios Tarybos narės pareiškia prieštaravimą raštu. Vienai ar kelioms Tarybos narėms pareiškus prieštaravimą, Taryba gali kvalifikuota balsų dauguma nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

9. Kai pagal 3, 4, 6, 7 arba 8 dalį valstybė narė leidžia į priedą įtrauktam asmeniui atvykti į savo teritoriją ar vykti per ją tranzitu, tas leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriuo jis atitinkamam asmeniui suteiktas.

2 straipsnis

1. Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie priklauso, kuriuos nuosavybės teise turi, valdo arba kontroliuoja priede išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai arba organizacijos:

i)	demokratinio politinio proceso trukdymo ar kenkimo jam planavimą, vadovavimą jam, tiesioginį arba netiesioginį dalyvavimą jame ar kitokį palengvinimą, be kita ko, trukdymą surengti rinkimus ar kenkimą jiems arba mėginimą destabilizuoti ar sugriauti konstitucinę tvarką;

ii)	smurtinių demonstracijų planavimą, vadovavimą joms, tiesioginį arba netiesioginį dalyvavimą jose, jų rėmimą ar kitokį jų palengvinimą;

iii)

iv)	koordinuoto manipuliavimo informacija ir kišimosi naudojimo planavimą, vadovavimą jam, tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą jame ar kitokį jo palengvinimą;

vi)	migrantų instrumentalizavimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1359 1 straipsnio 4 dalies b punkte, planavimą, vadovavimą jam, tiesioginį arba netiesioginį dalyvavimą jame, jo rėmimą arba kitokį jo palengvinimą;

vii)	naudojimąsi ginkluotu konfliktu, nestabilumu ar nesaugumu, be kita ko, trečiojoje valstybėje neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir laukinę gyvūniją ar jais prekiaujant;

viii)

ginkluoto konflikto trečiojoje valstybėje kurstymą arba palengvinimą;

b)	yra susiję su a punkte nurodytais fiziniais ar juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis;

c)	kurie remia a punkte nurodytus fizinius ar juridinius asmenis, subjektus arba organizacijas arba gauna iš jų naudos.

2. Priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, jei jos nustato, kad atitinkamos lėšos arba ekonominiai ištekliai yra:

a)	būtini priede išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maistą, nuomą ar hipotekos paskolą, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas;

b)	skirti tik pagrįstiems mokesčiams už profesines paslaugas sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;

c)	skirti tik mokesčiams arba aptarnavimo išlaidoms už kasdienį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą sumokėti;

d)	būtini ypatingoms išlaidoms apmokėti, jei kompetentinga institucija kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki leidimo suteikimo yra pranešusi priežastis, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas;

e)	mokėtini į diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos, kuri pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, sąskaitą arba iš jos, jei tie mokėjimai skirti naudoti oficialiais diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos tikslais;

f)	būtini Sąjungos ir valstybių narių arba šalių partnerių diplomatinių ir konsulinių atstovybių Rusijoje, įskaitant atstovybes, ambasadas ir misijas, arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, veikimui, arba

g)	būtini Sąjungos telekomunikacijų operatorių elektroninių ryšių paslaugoms teikti, taip pat susijusioms priemonėms ir paslaugoms, būtinoms tokių elektroninių ryšių paslaugų veikimui, techninei priežiūrai ir saugumui užtikrinti, teikti.

4. Apie leidimus, suteiktus pagal 3 dalį, atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją per 2 savaites nuo atitinkamo leidimo suteikimo.

5. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei tenkinamos šios sąlygos:

lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikomas arbitražo sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 1 dalyje nurodytas asmuo, subjektas arba organizacija buvo įtraukti į priede pateiktą sąrašą, arba Sąjungoje priimtas teisminės institucijos ar administracinis sprendimas, arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinas teisminės institucijos sprendimas, priimtas iki arba po tos dienos;

lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurių vykdymas užtikrintas tokiu sprendimu arba kurie pripažinti teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tokius reikalavimus keliančių asmenų teises, nustatytų ribų;

c)	sprendimas nėra priede pateiktame sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos naudai, ir

d)	sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

6. Apie leidimus, suteiktus pagal 5 dalį, atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją per 2 savaites nuo atitinkamo leidimo suteikimo.

7. 1 dalis neužkerta kelio tam, kad į sąrašą įtrauktas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija pervestų mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki to fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos įtraukimo į priede pateiktą sąrašą, jei atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija.

8. 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

a)	palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis;

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki datos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės, arba

c)	mokėjimais pagal Sąjungoje priimtus arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinus teisminių institucijų, administracinius ar arbitražo sprendimus,

su sąlyga, kad tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams toliau taikomos 1 dalyje numatytos priemonės.

3 straipsnis

1. 2 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos teikiant, tvarkant ar išmokant lėšas, kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius arba tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, kai šie veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti, kad būtų laiku teikiama humanitarinė pagalba, arba remti kitą veiklą, kuria tenkinami pagrindiniai žmogiškieji poreikiai, jei tokią pagalbą teikia ir kitą veiklą vykdo:

a)	JT, įskaitant jų programas, fondus ir kitus subjektus bei įstaigas, taip pat jų specializuotosios agentūros ir susijusios organizacijos;

b)	tarptautinės organizacijos;

c)	humanitarinės organizacijos, turinčios stebėtojo statusą JT Generalinėje Asamblėjoje, ir tų humanitarinių organizacijų nariai;

dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios JT humanitarinio atsako planuose, JT reagavimo į pabėgėlių padėtį planuose, kitose JT kvietimų teikti pagalbą iniciatyvose ar humanitarinės pagalbos grupėse, kurias koordinuoja JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras;

e)	organizacijos ir agentūros, kurioms Sąjunga yra išdavusi humanitarinės partnerystės sertifikatus arba kurias valstybė narė yra sertifikavusi ar pripažinusi pagal nacionalines procedūras;

f)	valstybių narių specializuotosios agentūros, arba

g)	a–f punktuose nurodytų subjektų darbuotojai, dotacijų gavėjai, patronuojamosios įmonės ar įgyvendinantieji partneriai, kol jie eina tas pareigas ir tokia apimtimi, kokia jas eina.

2. 1 dalyje nustatyta išimtis netaikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms, kurie priede pažymėti žvaigždute.

3. Nedarant poveikio 1 daliai ir nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybės narės kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kokias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, nustačiusios, kad tokias lėšas ar ekonominius išteklius būtina suteikti siekiant užtikrinti, kad būtų laiku teikiama humanitarinė pagalba, arba remti kitą veiklą, kuria tenkinami pagrindiniai žmogiškieji poreikiai.

4. Jei per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti leidimą pagal 1 dalį gavimo atitinkama kompetentinga institucija nepriima neigiamo sprendimo, nepaprašo pateikti informacijos ar nepraneša apie papildomą laiką, laikoma, kad tas leidimas yra suteiktas.

5. Apie leidimus, suteiktus pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją per 4 savaites nuo tokio leidimo suteikimo.

4 straipsnis

1. Valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymu Taryba vienbalsiai nusprendžia sudaryti ir iš dalies pakeisti priede pateiktą sąrašą.

2. Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba paskelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai praneša apie pagal 1 dalį priimtą sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, taip suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai galimybę pateikti pastabas.

3. Jei pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri pagal 1 dalį priimtą sprendimą ir atitinkamai informuoja atitinkamą fizinį ar juridinį asmenį, subjektą arba organizaciją.

5 straipsnis

1. Priede pateikiamos 1 ir 2 straipsniuose nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašą priežastys.

2. Priede pateikiama informacija, jei jos turima, būtina atitinkamiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms identifikuoti. Tokia apie fizinius asmenis pateikiama informacija gali būti, be kita ko: vardai, pavardės ir kiti vardai; gimimo data ir vieta; pilietybė; paso ir tapatybės kortelės numeriai; lytis; adresas, jei žinomas, ir pareigos arba profesija. Tokia apie juridinius asmenis, subjektus arba organizacijas pateikiama informacija gali būti, be kita ko: pavadinimai; registracijos vieta ir data; registracijos numeris ir veiklos vieta.

6 straipsnis

1. Vykdydami savo užduotis pagal šį sprendimą, Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis gali tvarkyti asmens duomenis, visų pirma:

a)	Taryba – priedo pakeitimų rengimo ir priėmimo tikslais;

b)	vyriausiasis įgaliotinis – priedo pakeitimų rengimo tikslais.

2. Kai taikytina, Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis gali tvarkyti atitinkamus duomenis, susijusius su į sąrašą įtrauktų fizinių asmenų įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, tokių asmenų atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais arba jiems taikomomis saugumo priemonėmis, tik tiek, kiek toks tvarkymas būtinas priedui parengti.

3. Šio sprendimo tikslais Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis paskiriami duomenų valdytojais, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (2) 3 straipsnio 8 punkte, siekiant užtikrinti, kad atitinkami fiziniai asmenys galėtų naudotis savo teisėmis pagal tą reglamentą.

7 straipsnis

1. Negali būti tenkinami jokie su sutartimi arba sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį arba netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo šiuo sprendimu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo arba kitus šios rūšies reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimus dėl kompensacijos ar dėl garantijos suteikimo, visų pirma reikalavimus pratęsti arba apmokėti obligaciją, garantiją ar žalos atlyginimo įsipareigojimą, ypač finansinę garantiją ar finansinį žalos atlyginimo įsipareigojimą, kad ir kokia būtų jų forma, kuriuos pateikė:

a)	į priede pateiktą sąrašą įtraukti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai arba organizacijos;

b)	fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija, veikiantis per vieną iš a punkte nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų arba jų vardu.

2. Visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimo, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei, subjektui arba organizacijai.

3. Šiuo straipsniu nedaroma poveikio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, grupių, subjektų ir organizacijų teisei į sutartinių prievolių pagal šį sprendimą nesilaikymo teisėtumo teisminę peržiūrą.

8 straipsnis

Draudžiama sąmoningai ar apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra šiame sprendime išdėstytų draudimų apėjimas, be kita ko, dalyvauti tokioje veikloje tyčia nesiekiant to tikslo ar poveikio, tačiau žinant, kad toks dalyvavimas gali turėti tą tikslą ar poveikį, ir sutinkant su tokia galimybe.

9 straipsnis

Siekiant, kad šiame sprendime nustatytų priemonių poveikis būtų kuo didesnis, Sąjunga ragina trečiąsias valstybes patvirtinti ribojamąsias priemones, panašias į numatytąsias šiame sprendime.

10 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2025 m. spalio 9 d.

Šis sprendimas nuolat peržiūrimas. Jei Taryba mano, kad sprendimo tikslai nepasiekti, atitinkamai jo galiojimas pratęsiamas arba jis iš dalies keičiamas.

3 straipsnyje nurodytos išimtys, susijusios su 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, peržiūrimos reguliariais laikotarpiais ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių arba bet kurios valstybės narės, vyriausiojo įgaliotinio arba Komisijos skubiu prašymu iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

11 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2024 m. spalio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

VARGA M.

(1) 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1359 dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 (OL L, 2024/1359, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1359/oj).

(2) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).