(1)

Reglamentu (ES) 2019/1021 įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (2) (toliau – Konvencija) ir 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą dėl patvariųjų organinių teršalų (3);

(2)

Reglamento (ES) 2019/1021 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vadovaujantis 4 straipsniu, draudžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti to reglamento I priede išvardytas chemines medžiagas – atskiras, esančias mišinių ar gaminių sudėtyje;

(3)

į Reglamento (ES) 2019/1021 I priedą įtrauktas heksabromciklododekanas (HBCDD), kurio yra cheminėse medžiagose, mišiniuose, gaminiuose arba kuris yra gaminių, apdorotų antipirenu, sudedamoji dalis; netyčia susidarančio šio teršalo mikrokiekio ribinė vertė yra 100 mg/kg (0,01 % masės). Šią ribinę vertę Komisija turi peržiūrėti;

(4)

HBCDD gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas Sąjungoje iš esmės buvo laipsniškai nutraukti. Dėl anksčiau vykdytos ir dabar vykdomos grąžinamojo perdirbimo veiklos HBCDD pasitaiko perdirbtuose plastikuose ir jų gaminiuose. Nuogąstaujama, kad, perdirbtą polimerinę medžiagą, kuri iš pradžių naudota kaip antipireninė, naudojant naujai paskirčiai, ribojamų bromintų antipirenų nepageidaujamai atsiranda tokiose prekėse kaip vaikų žaislai, su maistu besiliečiantys gaminiai ir polistireno pakuotės;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad HBCDD būna įvairiuose atliekų srautuose, į jo svarbą grąžinamojo perdirbimo veiklai ir į tai, kad ši cheminė medžiaga pripažinta patvariuoju organiniu teršalu, šios toksinės medžiagos koncentracija gaminiuose turėtų būti kuo mažesnė, kad jos poveikis būtų kuo labiau sumažintas ir taip būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka;

(6)

dabar polistireninio putplasčio (EPS) perdirbama nedaug, tačiau tikėtina, kad per ateinančius dešimtmečius dėl griovimo susidariusių EPS izoliacinių medžiagų atliekų perdirbimo mastas labai išaugs;

(7)

siekiant užtikrinti perspektyvų ir aplinką tausojantį grąžinamąjį perdirbimą, kuriamos novatoriškos technologijos, įskaitant tirpiklinio grąžinamojo perdirbimo procesus. Tirpiklinio grąžinamojo perdirbimo technologija, kuri jau taikoma statybos ir griovimo atliekas perdirbant į polistireno granules, kurias galima naudoti naujiems ekstruzinio polistireno arba EPS gaminiams gaminti, yra palyginti nauja, tačiau daug žadanti, ir ją toliau įgyvendinant ir plečiant bus gaunama papildomų duomenų ir informacijos, taigi procesą bus galima toliau tobulinti ir sukurti tvirtesnę duomenų bazę sprendimams priimti;

(8)

dėl analizės metodų, naudojamų HBCDD koncentracijai cheminėse medžiagose, mišiniuose ar gaminiuose nustatyti, dabartinių kiekybinio įvertinimo ribų neįmanoma patikimai išmatuoti netyčia susidarančio šio teršalo mikrokiekio ribinės vertės, jei ji yra gerokai mažesnė už šiuo metu taikomą vertę, todėl vykdymo užtikrinimo institucijoms kyla sunkumų;

(9)

todėl Reglamentas (ES) 2019/1021 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,