PRIEDAS

1.   ĮVADAS

Čia pateikiamos gairės, kaip valstybės narės turi aiškinti Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnį perkeldamos ją į savo nacionalinės teisės aktus. Jos parengtos vien tik Direktyvos (ES) 2023/1791 perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikslais ir jose nepateikiama aiškinimo dėl kitų teisės aktų taikymo. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsniu pakeičiamas Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnis. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnyje reglamentuojamas šilumos ir vėsumos tiekimas ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo (CŠVT) efektyvumas.

Vis dėlto teisiškai privalomas Sąjungos teisės aktų aiškinimas priklauso išimtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijai.

2.   TEISINĖS IR POLITINĖS APLINKYBĖS

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsniu skatinama pereiti prie švaraus ir neutralaus anglies dioksido poveikio šilumos ir vėsumos tiekimo. Kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslai, šilumos ir vėsumos tiekimo sektorius turi smarkiai sumažinti energijos suvartojimą ir iškastinio kuro naudojimą, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. tik 24,9 % šilumai ir vėsumai tiekti sunaudotos energijos buvo gauta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) (1).

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnis yra glaudžiai susijęs su kai kuriais reikalavimais, nustatytais šiuose Sąjungos teisės aktuose:

—

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001  (2) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, toliau – AIE direktyva). Su CŠVT susijusių nuostatų atžvilgiu aktualūs AIE direktyvos 23 ir 24 straipsniai. AIE direktyvoje nustatyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atliekinės šilumos ir vėsumos dalies tikslai. Valstybės narės turi skatinti CŠVT sistemų operatorius prijungti trečiąsias šalis. Valstybės narės taip pat turi įdiegti koordinavimo sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą. Efektyvaus CŠVT apibrėžties pagal Direktyvą 2012/27/ES peržiūra yra svarbus AIE direktyvos nuostatų, susijusių su CŠVT, peržiūros papildymas. AIE direktyvoje nustatytos išimčių dėl atjungimo, prieigos prie tinklo ir orientacinio vidutinio metinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies padidėjimo reikalavimo valstybės narės lygmeniu taikymo sąlygos, o Direktyvoje (ES) 2023/1791 daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai tik vienos CŠVT sistemos lygmeniu

—	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944  (3). Tos direktyvos 8 straipsnis yra aktualus Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 9 dalyje nurodytai leidimų išdavimo procedūrai,

—

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1275  (4) (Pastatų energinio naudingumo direktyva, toliau – PEN direktyva). CŠVT atžvilgiu aktualiausios yra PEN direktyvos nuostatos dėl saulės energijos integravimo pastatuose (10 straipsnis) ir visai netaršiems pastatams taikomi reikalavimai (11 straipsnis). Efektyvaus CŠVT sistemos tiekiama šiluma ar vėsuma gali patenkinti bendrą metinį pirminės energijos poreikį naujame ar renovuotame visai netaršiame pastate,

—	Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2402  (5) pateikiamos pamatinės vertės pirminei energijai, sutaupytai dėl didelio naudingumo kogeneracijos, apskaičiuoti, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 13 dalyje.

Be to, Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnis, ypač tai, kaip reglamentuojamas efektyvus CŠVT ir didelio naudingumo kogeneracija, turi įtakos kitiems Sąjungos lygmens teisės aktams ir gairėms. Šie teisės aktai ir gairės yra susiję su projektų ir įrenginių tinkamumu gauti viešąjį finansavimą, nes Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio reikalavimų neatitinkantys įrenginiai tam tikromis sąlygomis gali būti nefinansuojami. Tai susiję su tokiais aktais kaip Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės (6), Reglamentas (ES) 2023/1315, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (7) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), Tarybos direktyva 2003/96/EB (8) ir teisės aktai, kuriais reglamentuojamas sanglaudos fondų naudojimas ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

Kalbant apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Komisija paskelbė dokumentą „Pavyzdinis modelis. Centralizuotos šilumos ir (arba) vėsumos gamybos ir paskirstymo infrastruktūra“ (angl. Guiding template: District heating/cooling generation and distribution infrastructure) (9). Jame nurodyta, kad valstybės pagalba „teikiama tik investicijoms į centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemų, kurios yra arba turi tapti didelio energinio efektyvumo sistemomis, statybą, išplėtimą arba atnaujinimą“ (54 punktas), kaip reglamentuojama Direktyvoje (ES) 2023/1791.

Šilumos ar vėsumos tiekimas iš efektyvaus CŠVT sistemų taip pat remiamas sanglaudos fondų lėšomis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (10) (Bendrųjų nuostatų reglamentas) I priede numatyti konkretūs Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo intervencinių priemonių rūšių kodai. Bendrųjų nuostatų reglamente centralizuoto šilumos tiekimo projektams taikomi du intervencinių priemonių kodai: kodas 054 (centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas) ir kodas 055 (efektyvus CŠVT, kai per gyvavimo ciklą išskiriamas mažas teršalų kiekis). Antrasis kodas yra susijęs su didesniu koeficientu, taikomu apskaičiuojant paramą klimato kaitos tikslams, todėl juo labiau prisidedama prie valstybių narių Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytų pareigų dėl paramos telkimo klimato srities tikslams, vykdymo. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą sanglaudos politikos taikymo sritį, kaip nurodyta Bendrųjų nuostatų reglamente, intervencinės priemonės kodo 055, kuris taikomas siekiant gauti didesnį klimato koeficientą, apibrėžtyje vis dar daroma nuoroda į Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte pateiktą efektyvaus CŠVT apibrėžtį.

Be to, 26 straipsnis yra susijęs su kitomis Direktyvos (ES) 2023/1791 nuostatomis, t. y.:

—	2 straipsniu. Žr. šio priedo 3 skyriuje aptartas apibrėžtis,

—	11 straipsniu. Valstybės narės gali reikalauti, kad į energijos vartojimo auditą būtų įtrauktas prijungimo prie esamo arba planuojamo centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo tinklo techninio ir ekonominio pagrįstumo įvertinimas,

—	25 straipsniu. Valstybių narių pareiga pranešti apie išsamų šildymo ir vėsinimo vertinimą, įgyvendinant savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir jo atnaujintas redakcijas,

—	30 straipsniu. Valstybių narių pareiga skatinti nustatyti finansinės paramos schemas, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, skirtų iš esmės atnaujinti individualaus ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoms, panaudojimą.

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnį sudaro šios pagrindinės nuostatos:

—	atnaujinti kriterijai, kuriuos turi atitikti efektyvus CŠVT (ECŠVT) ir kuriais nustatomas aiškus nuoseklių etapų metodas, kaip padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir dekarbonizuoti šilumos ir vėsumos tiekimą (26 straipsnio 1 dalis),

—

alternatyvus 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų ECŠVT kriterijų atitikties užtikrinimo metodas, kurį valstybės narės gali pasirinkti ir pagal kurį taikomi tvarumo rezultatų kriterijai, grindžiami iš CŠVT sistemos išmetamu ŠESD kiekiu vienam vartotojams patiektos šilumos ar vėsumos vienetui (26 straipsnio 2 ir 3 dalys) (11),

—	papildomos sąlygos, taikomos tuo atveju, kai statoma ECŠVT sistema arba esama CŠVT sistema pertvarkoma į ECŠVT sistemą (26 straipsnio 4 dalis),

—

nuo 2025 m. sausio 1 d. privalomi esamų CŠVT sistemų, neatitinkančių ECŠVT reikalavimų, pertvarkos planai, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnį pirminės energijos vartojimą, sumažinti skirstymo nuostolius ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje (26 straipsnio 5 dalis),

—	valstybių narių pareiga užtikrinti, kad duomenų centrai, kurių bendra vardinė vartojamoji galia viršija 1 MW, naudotų atliekinę šilumą ar kitas atliekinės šilumos naudojimo priemones, nebent tai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma (26 straipsnio 6 dalis),

—	reikalavimai dėl įrenginio lygmens kaštų ir naudos analizės, kuri turi būti atliekama, kai planuojama statyti naujus įrenginius arba iš esmės atnaujinti esamus, siekiant įvertinti, ar įmanoma toliau ekonomiškai didinti šilumos ir vėsumos tiekimo efektyvumą (26 straipsnio 7 dalis),

—	ir galimybė valstybėms narėms netaikyti privalomos kaštų ir naudos analizės reikalavimo konkretiems įrenginiams (26 straipsnio 8 dalis).

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 9–14 dalių nuostatos nepasikeitė, palyginti su Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsniu, išskyrus 26 straipsnio 12 dalį dėl informacijos apie atliktas kaštų ir naudos analizes rinkimo.

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnyje nustatyti reikalavimai turi būti taikomi arba vykdomi tokia chronologine tvarka:

1 lentelė

Direktyvos (ES) 2023/1791 reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

Dalis	Reikalavimas	Terminas
26 straipsnio 1 dalis	ECŠVT sistemoje bent 50 % suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, 50 % atliekinė šiluma, 75 % kogeneracijos būdu pagaminta šiluma arba 50 % tokios energijos ir šilumos derinys	Iki 2027 m. gruodžio 31 d.
	ECŠVT sistemoje bent 50 % suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, 50 % atliekinė šiluma, 50 % atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, 80 % didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagaminta šiluma arba į tinklą turi būti tiekiamas bent toks šiluminės energijos derinys, kuriame atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudaro bent 5 %, o bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos arba didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos šilumos dalis yra bent 50 %;	Nuo 2028 m. sausio 1 d.
	ECŠVT sistemoje bent 50 % suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, 50 % atliekinė šiluma arba 50 % atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, arba joje bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos arba didelio naudingumo kogeneracijos dalis turi būti bent 80 % ir, be to, bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atliekinės šilumos dalis turi būti bent 35 %;	Nuo 2035 m. sausio 1 d.
	ECŠVT sistemoje bent 75 % suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, 75 % atliekinė šiluma arba 75 % atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, arba joje bent 95 % suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, atliekinė šiluma ir didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagaminta šiluma ir, be to, bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atliekinės šilumos dalis turi būti bent 35 %	Nuo 2040 m. sausio 1 d.
	ECŠVT sistemoje bent 75 % suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, 75 % atliekinė šiluma arba 75 % atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma	Nuo 2045 m. sausio 1 d.
	Sistemoje turi būti naudojama tik atsinaujinančiųjų išteklių energija, tik atliekinė šiluma arba tik atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos derinys	Nuo 2050 m. sausio 1 d.
26 straipsnio 2 dalis	Pranešimas Komisijai dėl tvarumo kriterijų naudojimo apibrėžti ECŠVT	2024 m. sausio 11 d.
	Didžiausias ŠESD kiekis vienam vienetui: 200 g/kWh	Iki 2025 m. gruodžio 31 d.
	Pranešimas Komisijai dėl tvarumo kriterijų naudojimo apibrėžti ECŠVT	2025 m. birželio 30 d.
	Didžiausias ŠESD kiekis vienam vienetui: 150 g/kWh	Nuo 2026 m. sausio 1 d.
	Pranešimas Komisijai dėl tvarumo kriterijų naudojimo apibrėžti ECŠVT	2034 m. birželio 30 d.
	Didžiausias ŠESD kiekis vienam vienetui: 100 g/kWh	Nuo 2035 m. sausio 1 d.
	Pranešimas Komisijai dėl tvarumo kriterijų naudojimo apibrėžti ECŠVT	2044 m. birželio 30 d.
	Didžiausias ŠESD kiekis vienam vienetui: 50 g/kWh	Nuo 2045 m. sausio 1 d.
	Pranešimas Komisijai dėl tvarumo kriterijų naudojimo apibrėžti ECŠVT	2049 m. birželio 30 d.
	Didžiausias ŠESD kiekis vienam vienetui: 0 g/kWh	Nuo 2050 m. sausio 1 d.
26 straipsnio 5 dalis	Planavimas tapti ECŠVT	Nuo 2025 m. sausio 1 d.
26 straipsnio 8 dalis	Pranešimas apie išimtis, priimtas pagal 8 dalį	Kai priimamos išimtys
26 straipsnio 10 dalis	Pranešimas apie išimtis, suteiktas atskiram įrenginiui, atsisakiusiam įgyvendinti priemones, kurių kaštų ir naudos analizės rezultatai yra teigiami	Trys mėnesiai nuo išimčių suteikimo
III priedas	Nauji ir iš esmės atnaujinti didelio naudingumo kogeneracijos (HECHP) įrenginiai turi atitikti išmetamo ŠESD kiekio ribinę vertę – mažiau nei 270 gCO2/kWh	2025 m. spalio 12 d.
	Visi didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai turi atitikti išmetamo ŠESD kiekio ribinę vertę – mažiau nei 270 gCO2/kWh	Nuo 2034 m. sausio 1 d.

3.   DIREKTYVOS (ES) 2023/1791 26 STRAIPSNYJE NUSTATYTOS PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMU ŠILDYMO IR VĖSINIMO SEKTORIUJE

3.1.   ECŠVT sistemos kriterijai (numatytasis ir alternatyvus metodai). Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 ir 2 dalys

3.1.1.   Reikalavimų taikymo sritis, aktualios apibrėžtys ir terminai

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos pareigos taikomos CŠVT sistemoms ir jų operatoriams. Kai kurie 26 straipsnyje vartojami terminai yra aiškiai apibrėžti Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnyje, tačiau kitas apibrėžtis, pavyzdžiui, CŠVT, reikia papildomai paaiškinti, kaip nurodyta toliau.

Kogeneracija

Kogeneracija (bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, CHP), apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 36 punkte, vykdoma įrenginiuose, kurie pagal 2 straipsnio 43 punktą yra įrenginiai, galintys veikti kogeneracijos režimu. Tai, Komisijos nuomone, reiškia, kad įrenginiuose, kuriuose garas lygiagrečiai naudojamas įvairiems procesams, įskaitant kogeneraciją, kogeneracija gali būti laikomas tik toks procesas, kai tuo pačiu metu gaminama ir šiluminė energija, ir elektros arba mechaninė energija.

Didelio naudingumo kogeneracija

Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 40 punkte ir III priede pateikta didelio naudingumo kogeneracijos apibrėžtis. Kad kogeneracinę jėgainę būtų galima laikyti didelio naudingumo kogeneracijos jėgaine, joje turi būti sutaupoma 10 % (12) pirminės energijos, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba, ir ji turi atitikti III priede nustatytus konkrečius išmetamųjų teršalų kiekio ir kuro naudojimo kriterijus.

Centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas

Terminas „centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas“ (CŠVT) apibrėžtas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (13) ir Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (14). Tačiau apibrėžiant CŠVT rekomenduojama taikyti tuos pačius principus, kaip nustatyta ankstesnėse Direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimo gairėse. Pagal Eurostato pateiktus duomenų teikimo nurodymus dėl CŠVT šablono pagal Direktyvos 2012/27/ES 24 straipsnio 6 dalį pildymo (15) šiluminė energija, kuri turi būti skaičiuojama kaip šiluma arba vėsuma iš CŠVT tinklo, turi būti:

—	pagaminta kitoje vietoje nei ta, kurioje ji vartojama,

—	parduota (kaip nurodyta metiniame elektros energijos ir šilumos klausimyne) vieniems iš šių objektų: — keliems pastatams, kurie priklauso bent dviem skirtingiems klientams arba yra jų naudojami, — į kelias vietas, priklausančias bent dviem skirtingiems klientams.

Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos operatorius

Komisijos nuomone, terminas „CŠVT sistemos operatorius“ turėtų būti suprantamas kaip privati arba viešoji bendrovė, nuosavybės teise turinti ir valdanti CŠVT tinklą ir skirstymo sistemą, kuri tiekia šilumą ar vėsumą galutiniams naudotojams.

Pastatas

Komisija mano, kad terminas „pastatas“ turėtų būti apibrėžtas taip pat, kaip PEN direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, t. y. „stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų aplinkai palaikyti naudojama energija“.

Vieta

Terminas „vieta“ nėra apibrėžtas Sąjungos teisės aktuose, tačiau turėtų būti suprantamas kaip apibrėžta erdvė, apimanti pastatus ar bet kokius kitus objektus, susijusius su vykdoma ekonomine veikla, pavyzdžiui, pramoniniais procesais ar paslaugomis.

3.1.2.   Numatytasis ECŠVT sistemos kriterijų metodas

Kad būtų pasiekti tikslai užtikrinti efektyvesnį pirminės energijos vartojimą ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį tiekiant šilumą ir vėsumą į CŠVT tinklą, Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra metodiką, pagal kurią vertinama, ar CŠVT sistema yra efektyvi, remiantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos ir (didelio naudingumo) kogeneracijos dalimi. Kriterijai grindžiami į tinklą tiekiama šilumine energija, todėl yra susiję su šilumine energija tiekimo vietoje (po keitimo šilumos / vėsumos generavimo įrenginyje).

ECŠVT kriterijais siekiama užtikrinti, kad CŠVT sistemos padėtų siekti ilgojo laikotarpio klimato politikos tikslų ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Tam ECŠVT sistemose reikia padidinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą, naudojant efektyvias energijos gamybos technologijas arba integruojant atliekinę šilumą. Be to, turėtų būti laipsniškai didinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ECŠVT sistemose, kad būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Į tinklą tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos ir šilumos iš didelio naudingumo kogeneracijos dalis lemia tai, ar CŠVT sistema yra efektyvi. Taikant numatytąjį metodą, ECŠVT reikalavimai griežtinami penkiais nuosekliais etapais: 2028, 2035, 2040, 2045 ir 2050 m. Pagrindinis šio tvarkaraščio poveikis:

—	iki 2035 m ECŠVT statuso atitiktis gali būti užtikrinta vien didelio naudingumo kogeneracija arba 5 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi ir 45 % didelio naudingumo kogeneracijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir (arba) atliekinės šilumos dalimi,

—	nuo 2035 m. sausio 1 d. sistemos, kuriose naudojamas vien iškastinis kuras, negali būti laikomos ECŠVT,

—

nuo 2035 iki 2045 m 35 % ECŠVT tiekiamos šilumos turi sudaryti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunama šiluma ir atliekinė šiluma. Didelio naudingumo kogeneracija vis dar gali sudaryti iki 45 % iki 2040 m. ir 60 % iki 2045 m., o didelio naudingumo kogeneracijos kriterijų neatitinkančios kogeneracijos dalis sumažinama,

—	nuo 2045 m. ECŠVT sistemose bent 75 % turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, o didelio naudingumo kogeneracija siekiant atitikties kriterijams nebeįskaičiuojama,

—	nuo 2050 m. visa ECŠVT tiekiama šiluma turi būti gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba atliekinės šilumos.

Į tinklą tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos ir šilumos iš didelio naudingumo kogeneracijos jėgainės dalys matuojamos perdavimo taške, kuriame energija iš energijos keitimo technologijos įrenginio perduodama į tinklą. 1 pav. į tinklą tiekiama energija vadinama bendrąja galutine energija.

1 pav.

Energijos srautų CŠVT tinkluose nomenklatūra

Šaltinis:

JRC (16)

Atsinaujinančiųjų išteklių energija apibrėžta AIE direktyvos 2 straipsnio 1 punkte. Ji apima vėjo, saulės (šiluminę ir fotovoltinę) energiją, geoterminę energiją, aplinkos energiją, potvynių, bangų ir kitokią vandenynų energiją, hidroenergiją, energiją iš biomasės, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemose būtina užtikrinti vienodas sąlygas visoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo galimybėms, vertinant atitiktį ECŠVT kriterijams pagal atitinkamus Direktyvos (ES) 2023/1791 (17) straipsnius būtina užtikrinti visos šilumos siurbliais tiekiamos šilumos apskaitą. Šiuo tikslu Direktyvos (ES) 2023/1791 107 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad pagal Direktyvą (ES) 2023/1791 visa šiluma, gaunama iš šilumos siurblio, turėtų būti apskaitoma kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, jei šilumos siurblys jo įrengimo metu atitinka AIE direktyvos VII priede nustatytus minimaliuosius efektyvumo kriterijus.

Siekiant užtikrinti biomasės ir biokuro naudojimo reikalavimų nuoseklumą, primygtinai rekomenduojama apskaičiuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ribinę vertę įtraukti tik tą biomasę ir biokurą, kurie atitinka AIE direktyvos tvarumo kriterijus. Priešingu atveju tvarios biomasės ir biokuro naudojimo plėtra gali būti stabdoma, pavyzdžiui, dėl mažesnio sąnaudų mažėjimo tempo.

Efektyvios CŠVT sistemos turėtų didinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir laipsniškai integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei atliekinę šilumą ir vėsumą. Atliekinė šiluma ir vėsuma AIE direktyvos 2 straipsnio 9 punkte apibrėžta kaip pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma ir vėsuma, kuri be prieigos prie CŠVT sistemos nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje, kai buvo arba bus taikomas kogeneracijos procesas arba kai kogeneracija yra negalima (18). Ši apibrėžtis turėtų būti naudojama taikant Direktyvos (ES) 2023/1791 nuostatas, susijusias su efektyviu centralizuotu šilumos ir vėsumos tiekimu (19), ir siekiant Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio tikslo užtikrinti efektyvesnį pirminės energijos vartojimą ir kuo labiau atgauti ir panaudoti atliekinę šilumą.

Kogeneracijos (arba didelio naudingumo kogeneracijos) šiluma įtraukiama į ECŠVT kriterijuose nurodytas ribines vertes, kai ji gaunama iš įrenginių, atitinkančių Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 dalies a–d punktuose pateiktas kogeneracijos (arba didelio naudingumo kogeneracijos) apibrėžtis.

ECŠVT nustatymo metodika turėtų būti grindžiama trijų etapų metodu, kuris išsamiau aprašytas A priedėlyje.

3.1.3.   Alternatyvus ECŠVT apibrėžimo metodas

Be ECŠVT sistemos kriterijų, grindžiamų tiekiamos energijos dalimis, Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas alternatyvus metodas, grindžiamas išmetamu ŠESD kiekiu vienam vartotojams tiekiamos šilumos ar vėsumos vienetui. Kad būtų galima taikyti tą alternatyvų metodą, turėtų būti žinomas išmetamas ŠESD kiekis ir vartotojams tiekiamos šilumos ar vėsumos kiekis, kad būtų galima apskaičiuoti vienam energijos vienetui tenkančius išmetamųjų teršalų faktorius.

Tikrinant atitiktį ECŠVT kriterijams turi būti atsižvelgiama į tuos išmetamuosius teršalus, kurie yra tiesiogiai susiję su šilumos ir vėsumos gamyba, pavyzdžiui, deginant energijos nešiklį. Komisijos nuomone, iš netiesioginių taršos šaltinių išmetami teršalai, pavyzdžiui, susidarantys gaminant ar saugant energijos nešiklį, neįtraukiami.

Vartotojams tiekiamos šilumos ar vėsumos kiekis apima kiekvieną vartotojams patiektos šilumos ar vėsumos vienetą, paprastai matuojamą naudojant apskaitos sistemą. Taikant Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 2 dalį, vartotojams patiektos energijos kiekis turi būti matuojamas ir nurodomas kWh. 1 pav. toks energijos kiekis vadinamas galutine energija. Galutinė energija gali labai skirtis nuo bendrosios galutinės energijos dėl skirstymo nuostolių, o tai gali padidinti vienam patiektam vienetui tenkantį taršos ŠESD intensyvumą.

ECŠVT nustatymo metodika turėtų būti grindžiama penkių etapų metodu, aprašytu B priedėlyje.

3.1.4.   Įvairūs ECŠVT kriterijų panaudojimo būdai ir susijusios politikos galimybės

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenustatyta, kokiais atvejais turi būti taikomi ECŠVT kriterijai. Vietoj to kriterijų taikymas nustatytas kitose Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio nuostatose, visų pirma 4 ir 5 dalyse. Papildomos su tokiais atvejais susijusios gairės pateikiamos šio priedo 3 skirsnyje.

Be privalomo Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų taikymo, yra keletas galimybių naudoti ECŠVT kriterijus valstybių narių lygmeniu. Jos nėra privalomos ir priklauso nuo to, kaip kiekviena valstybė narė jas konkrečiai įgyvendina.

Valstybės narės gali remti ECŠVT sistemas, jei tokia parama atitinka valstybės pagalbos taisykles arba Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, taip pat teisės aktus, kuriais reglamentuojamas sanglaudos politikos fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės naudojimas, ir pateiktas tokio naudojimo gaires. Teikiant paramą ECŠVT sistemoms, svarbu sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama nuolatinė atitiktis kriterijams, pavyzdžiui, atliekant ad hoc kontrolę arba auditą CŠVT sistemos patalpose, kad būtų galima patikrinti sistemai tiekiamos energijos rūšių derinį.

Valstybės narės gali skatinti CŠVT sistemų operatorius savanoriškai įsipareigoti išlaikyti ECŠVT standartą. Šiuo tikslu, Komisijos nuomone, galėtų būti nustatyti ECŠVT sertifikatai arba ženklai, kuriems gauti reikėtų turėti išsamią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Taip visuomenė būtų labiau informuojama apie efektyvaus CŠVT sistemas ir galimai padidėtų tokių sistemų rinkos dalis bei būtų prisidedama prie pagrindinių energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo.

3.2.   ECŠVT apibrėžties taikymas naujoms ir atnaujintoms CŠVT sistemoms. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 4 dalis

3.2.1.   Aktualios apibrėžtys ir terminai

Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 50 punkte terminas „ esminis atnaujinimas “ apibrėžiamas kaip atnaujinimas, kurio kaštai viršija 50 % investicinių kaštų į naują panašų objektą. Esminio atnaujinimo apibrėžtis apima tik atnaujinimo išlaidas ir neapima darbų, kuriuos galima laikyti atnaujinimu, rūšių. Paprastai CŠVT sistemos atnaujinimo projektas apima dviejų toliau nurodytų rūšių išlaidas, į kurias reikėtų atsižvelgti atliekant vertinimą (20):

—	išlaidas, susijusias su techniniais aspektais, pavyzdžiui, naujų technologijų integravimu, esamų technologijų optimizavimu ir nusidėvėjusios įrangos ir komponentų pakeitimu,

—	išlaidas, susijusias su netechniniais aspektais, pavyzdžiui, projektų valdymu, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, finansinio gyvybingumo analize, leidimų išdavimo procedūromis, stebėsena, nacionalinių, regioninių ir vietos teisės aktų ir politikos laikymusi.

Investiciniai kaštai į naują panašų objektą galėtų būti suprantami kaip visos visiškai naujos CŠVT sistemos investicinės sąnaudos, įskaitant:

—	gamybos įrenginius, siekiant jų atitikties Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytiems ECŠVT kriterijams,

—	tinklą, be kita ko, kaupimo ir skirstymo infrastruktūrą,

—	tiekimą visuose panašiuose vartojimo taškuose (įskaitant visus šilumokaičius, jei juos būtina pakeisti).

Atsižvelgiant į tai, kad atnaujinimo išlaidos yra labai įvairios ir kad jos priklauso nuo konkretaus tinklo, valstybės narės turi aiškiai nustatyti, kas yra atsakingas už tokių išlaidų apskaičiavimą ir galbūt tai, kaip jos turi būti apskaičiuojamos. C priedėlyje pateikiamas siūlomų tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas ir jų kiekybinio įvertinimo metodika.

3.2.2.   CŠVT sistemos atitiktis ECŠVT sistemos reikalavimams

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 4 dalimi remiamos valstybių narių investicijos į naujos CŠVT sistemos ir (arba) jos tiekimo mazgų statybą arba jų esminį atnaujinimą. Jei tenkinamos Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, investicijų rezultatai turėtų būti laikomi ECŠVT.

Siekdamos užtikrinti 26 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimą atnaujintose CŠVT sistemose, valstybės narės turėtų įvertinti, ar atnaujinimas yra esminis, ar ne. Komisijos nuomone, tai gali padaryti ir CŠVT sistemų operatoriai.

2 pav. parodyta vertinimo, ar įrenginys po atnaujinimo laikytinas ECŠVT sistema, eiga ir sąsajos tarp Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1, 2 arba 3 dalies nuostatų ir tos direktyvos 26 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

2 pav.

Centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sistemos priskyrimo kategorijai procedūros schema

Kad CŠVT sistemą būtų galima laikyti ECŠVT sistema (pavyzdžiui, kad ji atitiktų viešosios paramos skyrimo reikalavimus), valstybės narės turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pastatoma CŠVT sistema arba iš esmės atnaujinami jos tiekimo mazgai, jie atitiktų abi šias sąlygas:

1 sąlyga. CŠVT sistema atitinka Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytus kriterijus, taikomus tuo metu, kai ji pradedama naudoti arba toliau naudojama po atnaujinimo;

2 sąlyga. Esamuose šilumos šaltiniuose iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, naudojimas nedidėja, o visuose naujuose tos sistemos šaltiniuose nenaudojamas iškastinis kuras, išskyrus gamtines dujas, jei CŠVT sistema pastatyta arba iš esmės atnaujinta iki 2030 m.

Šias dvi sąlygas turi atitikti visos CŠVT sistemos, kurias siekiama pripažinti ECŠVT sistemomis, nepriklausomai nuo jų dydžio. Valstybės narės gali reikalauti, kad CŠVT sistemų operatoriai būtų atsakingi už šių dviejų sąlygų įvykdymo užtikrinimą, o tam taip pat reikės šilumos gamintojų (gamybos įrenginių operatorių) ir galutinių naudotojų paramos renkant reikiamus duomenis.

Siekdamos užtikrinti, kad būtų įvykdytos abi sąlygos, valstybės narės turėtų jas įtraukti kaip tinkamumo gauti viešąjį finansavimą ir (arba) paramą kriterijus. Atitiktis reikalavimams turėtų būti tikrinama atliekant atitikties vertinimą, kurį sudaro bent vienas ar du toliau nurodyti etapai, atsižvelgiant į tai, ar sistema yra nauja, ar iš esmės atnaujinta:

1 etapas (tik atnaujintoms sistemoms): įvertinti, ar atnaujinimas yra esminis;

2 etapas (visoms sistemoms, dėl kurių teikiamos paraiškos viešajai paramai gauti): patikrinti, ar laikomasi Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 4 dalyje nustatytų dviejų sąlygų.

1 etape atliekant vertinimą turėtų būti įvertinami ir lyginami šie du atvejai:

1 atvejis. Ex ante (prieš pradedant atnaujinimo darbus) visų CŠVT sistemos arba šilumos tiekimo įrenginio atnaujinimo išlaidų įvertinimas;

2 atvejis. Naujos panašios CŠVT sistemos arba šilumos tiekimo įrenginio investicinių sąnaudų įvertinimas.

Sistemos arba šilumos tiekimo įrenginio atnaujinimas yra esminis, kai CŠVT sistemos šilumos tiekimo įrenginio arba CŠVT sistemos atnaujinimo išlaidos viršija 50 % investicijų į naują panašų CŠVT sistemos šilumos tiekimo įrenginį arba CŠVT sistemą sąnaudų. Jei atnaujinimas laikomas esminiu, valstybės paramos prašantys CŠVT sistemų operatoriai turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi efektyvaus CŠVT kriterijų, ir toliau vykdyti 2 etapą.

2 etape vertinama atitiktis iškastinio kuro naudojimo kriterijams. Atitiktis ECŠVT kriterijams galėtų būti tikrinama pagal šio priedo 3.1.2 arba 3.1.3 skirsnyje nustatytą metodiką.

Naujų ir esamų šilumos šaltinių atitikties iškastinio kuro naudojimo kriterijams vertinimo metodika skiriasi. Dėl esamų šilumos šaltinių valstybės narės turi užtikrinti, kad juose nedidėtų iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, vartojimas, palyginti su vidutiniu metiniu suvartojimu per paskutinius trejus kalendorinius sistemos naudojimo visu pajėgumu metus prieš atnaujinant. Dėl naujų šilumos šaltinių iki 2030 m. valstybės narės turėtų užtikrinti, kad juose nebūtų naudojamas iškastinis kuras, išskyrus gamtines dujas.

Kai viešoji parama CŠVT sistemai teikiama pagal atvirą konkursą, atitikties ECŠVT kriterijams vertinimo metodika turėtų būti skaidri ir aiškiai aprašyta paraiškų dėl viešosios paramos teikimo procedūroje.

3.3.   Privalomas planavimas siekiant padidinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 5 dalis

3.3.1.   Reikalavimų taikymo sritis, aktualios apibrėžtys ir terminai

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad tam tikrą ribą viršijančios CŠVT sistemos, t. y. kurių atiduodamoji šiluminė ir vėsuminė galia viršija 5 MW, atitiktų Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 dalyje nustatytus CŠVT kriterijus arba dėl jų būtų parengtas planas, kaip užtikrinti didesnį pirminės energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti skirstymo nuostolius ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atliekinės šilumos ir vėsumos dalį šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje. Plano tikslas – numatyti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį 26 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytiems kriterijams.

Šalys, kurioms taikoma 26 straipsnio 5 dalis, yra CŠVT sistemų operatoriai, kuriems padeda pagrindiniai šilumos ir (arba) vėsumos tiekėjai. 3 pav. pavaizduoti būtini etapai ir šalių, kurioms taikoma planavimo pareiga, nustatymo tvarka.

3 pav.

Sistemos pertvarkymo į efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemą poreikio nustatymo procedūros schema

Terminas „ bendra šilumos ir vėsumos atiduodamoji galia “ turėtų būti aiškinamas kaip pajėgumas, o ne kaip energijos kiekis, nes ši galia turėtų būti lyginama su 5 MW ribine verte, kuria nurodomas šilumos / vėsumos gamybos pajėgumas. Ta 5 MW bendros šilumos ir vėsumos atiduodamosios galios ribinė vertė nenurodo, į kokius pajėgumus reikėtų atsižvelgti, nes nenurodomas matavimo taškas. Norint praktiškai pritaikyti šį rodiklį, rekomenduojama naudoti visų šilumos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į CŠVT sistemą, įrengtąją galią. Svarbu tai, kad į skaičiavimus neturėtų būti įtraukiami šilumos gamybos pajėgumai, kurie naudojami tik pikinės apkrovos metu, t. y. mažiau nei kelias valandas per metus, tačiau yra nuolat prijungti prie CŠVT sistemos.

Siekiant užtikrinti, kad terminas „ bendra šilumos ir vėsumos atiduodamoji galia “ būtų teisingai taikomas praktiškai, valstybės narės gali rinktis iš kelių galimybių. Pavyzdžiui, matavimus ir skaičiavimus galėtų atlikti nepriklausomi ekspertai, o rezultatus galėtų tikrinti kompetentinga institucija, atlikdama patikras atsitiktine tvarka ir iš anksto nepranešusi. Be to, tikrinimo procesą galima paspartinti reguliariai stebint į CŠVT sistemą tiekiamos energijos rūšių derinį, pavyzdžiui, atliekant skaitmeninius matavimus.

3.3.2.   Nustatymas, kuriems operatoriams taikoma Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 5 dalis

Siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į CŠVT sistemų operatorių nustatymą, reikia paaiškinti du aspektus: pačią ribinę vertę ir tai, ar CŠVT sistema atitinka Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytus kriterijus.

Tada reikėtų patikrinti, ar visos CŠVT sistemos, kurių bendras pajėgumas viršija 5 MW, atitinka Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytus kriterijus arba tos direktyvos 26 straipsnio 2 dalies b–e punktuose nustatytus kriterijus. Tikrinimas turėtų būti atliekamas pagal šio priedo 3.1.2 arba 3.1.3 skirsnyje pateiktą metodiką. Jei CŠVT sistema atitinka ECŠVT kriterijus, tolesnių veiksmų imtis nereikia. Jei CŠVT sistema ECŠVT kriterijų neatitinka, jos operatorius turėtų parengti planą, kaip padidinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį.

3.3.3.   Efektyvesnio pirminės energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies užtikrinimo planas

Pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 5 dalį penkerių metų planais siekiama padidinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, sumažinti skirstymo nuostolius ir nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad CŠVT sistema atitiktų Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 1 dalies b–e punktus.

Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė CŠVT sistemos plėtros perspektyva, kad būtų užtikrinta, jog modernizavimo veiksmai vienas kitą papildytų. Šiuo tikslu pageidautina, kad plane jau būtų numatyti ateinantys penkeri metai.

Rengiant planą CŠVT sistemų operatoriams turėtų būti rekomenduojama konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, pagrindinių šilumos ir (arba) vėsumos gamybos įrenginių operatoriais, vietos valdžios institucijomis, CŠVT sistemos operatoriaus įdarbintais techniniais darbuotojais ir vadovais, išorės ekspertais ir asmenimis, kuriems modernizavimo darbai daro poveikį, klientais, taip pat kitais vietos piliečiais ir bendruomenėmis.

Į planą rekomenduojama įtraukti bent šiuos skirsnius:

a)	dabartinės CŠVT sistemos būklės aprašymą, atsižvelgiant į tiekimą, tinklo efektyvumą ir paklausą, įskaitant darbinę temperatūrą;

b)	būsimą tinklo paklausą ir plėtrą;

c)	dabartinės ir būsimos paklausos patenkinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir atliekinę šilumą potencialą;

d)	konkrečią tikslinę būseną / sistemą (paklausą ir pasiūlą), pavyzdžiui, kokios galimybės bus išnaudojamos ir kada;

e)	visos sistemos energijos vartojimo efektyvumą: nuostolius, galimybes sumažinti temperatūrą (priklausomai nuo dabartinės praktikos) paklausos ir tinklo dalyse;

f)	strategijos ir atskirų priemonių nustatymą, nurodant terminus.

Kiekviename iš a ir b punktuose nurodytų skirsnių operatoriai turėtų pateikti konkrečią ir išsamią informaciją. D priedėlio skirsnyje dėl politikos priemonių pateikiama daugiau rekomendacijų, ką būtų galima įtraukti į planą, kad būtų užtikrintas efektyvesnis pirminės energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis.

Planas atitinka Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jei E priedėlyje nustatytais rezultatais užtikrinama visapusiška atitiktis 26 straipsnio 1 daliai arba šie rezultatai bent jau yra svarbūs veiksmai siekiant tokios atitikties.

E priedėlyje pateiktas išsamesnis plano turinio aprašymas.

3.3.4.   Planų tvirtinimas, kurį atlieka kompetentinga institucija

Valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją, kuri tvirtintų CŠVT sistemų operatorių planus. Direktyvoje (ES) 2023/1791 neapibūdintos tokio patvirtinimo procedūros, todėl kompetentingos institucijos turėtų laikytis procedūrų, taikomų atliekant panašias administracines užduotis nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.

3.4.   Efektyvaus duomenų centrų atliekinės šilumos naudojimo užtikrinimas. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 6 dalis

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad duomenų centrai, kurių bendra vardinė vartojamoji galia viršija 1 MW, naudotų atliekinę šilumą ar kitas atliekinės šilumos naudojimo priemones, nebent galėtų įrodyti, kad, remiantis 7 dalyje nurodytu vertinimu, tai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma. Komisijos nuomone, ši pareiga taikoma visiems veikiantiems duomenų centrams, kurie viršija 1 MW ribinę vertę ir kuriuose šiuo metu nenaudojama atliekinė šiluma ar kitos atliekinės šilumos naudojimo priemonės. Duomenų centruose, kuriuose atliekinė šiluma nenaudojama arba nėra jokios kitos atliekinės šilumos panaudojimo galimybės, galimo atliekinės šilumos naudojimo vertinimas turi būti atliekamas pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą procedūrą.

3.5.   Naujų arba iš esmės atnaujintų įrenginių įrenginio lygmens kaštų ir naudos analizė. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 ir 8 dalys

3.5.1.   Reikalavimų taikymo sritis

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad šiluminių elektros energijos gamybos įrenginių, pramonės įrenginių, paslaugų įrenginių (pvz., didelių komercinių pastatų, nuotekų valymo įrenginių, elektros pastočių ir suskystintų gamtinių dujų įrenginių) ir duomenų centrų (išvardytų Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalies a–d punktuose) operatoriai atliktų kaštų ir naudos analizę. Tokią analizę jie turi atlikti, kai planuoja statyti naujus arba iš esmės atnaujinti esamus energijos gamybos pajėgumus arba įrenginius, viršijančius tam tikrą vartojamosios galios ribinę vertę (skiriasi pagal įrenginio tipą), kad būtų galima įvertinti ekonomines galimybes didinti šilumos ir vėsumos tiekimo efektyvumą.

4 pav. pavaizduoti būtini etapai ir šalių, kurios turi atlikti kaštų ir naudos analizę, įskaitant duomenų centrus pagal 26 straipsnio 6 dalį, nustatymo tvarka.

4 pav.

Kaštų ir naudos analizės poreikio ir jos procedūros nustatymo schema

Direktyvoje (ES) 2023/1791 nenurodyta, kas turėtų būti atsakingas už kaštų ir naudos analizės priežiūrą ir atlikimą. Joje nurodyta, kad valstybės narės turi reikalauti, kad kaštų ir naudos analizė būtų atliekama bendradarbiaujant su įmonėmis, atsakingomis už įrenginio eksploatavimą. Logiškas sprendimas būtų užduotį atlikti analizę pavesti naujų arba iš esmės atnaujintų įrenginių operatoriams, o valstybės narės paskirtų kompetentingas institucijas, atsakingas už bendros metodikos, prielaidų ir terminų nustatymą bent jau ekonominei analizei atlikti, ir taip pat užtikrintų, kad vertinimai būtų tinkamai pagrįsti, pavyzdžiui, juos patvirtintų trečioji šalis.

Valstybėms narėms siūloma aktyviau dalyvauti, pavyzdžiui, padedant koordinuoti veiksmus su suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai vartotojais ir šilumos ir vėsumos gamintojais, arba renkant duomenis (kaip siūloma Direktyvos (ES) 2023/1791 XI priede). Toks dalyvavimas padėtų sukurti Direktyvos (ES) 2023/1791 X priede nustatyto išsamaus vertinimo ir Direktyvos (ES) 2023/1791 XI priede nustatytos kaštų ir naudos analizės sinergijos galimybių.

2 lentelėje parodyta, kad kaštų ir naudos analizės tikslas skiriasi priklausomai nuo įrenginio tipo. Direktyvoje 2012/27/ES reikalaujama atlikti tiek šilumos šaltinių (elektrinių ir pramonės įrenginių), tiek šilumos sugėriklių (CŠVT tinklų) kaštų ir naudos analizę, o Direktyvoje (ES) 2023/1791 kalbama tik apie šilumos šaltinius, kuriuose energija atgaunama, transformuojama ir perduodama alternatyviems sugėrikliams.

2 lentelė

Objektams ir įrenginiams taikytinos ribinės vertės

Nuoroda Direktyvoje (ES) 2023/1791	Planas (naujo arba atnaujinto įrenginio)	Ribinė vertė	Kaštų ir naudos analizės tikslas
26 straipsnio 7 dalies a punktas	Šiluminis elektros energijos gamybos įrenginys	Bendra vidutinė metinė vartojamoji galia viršija 10 MW	Įvertinti įrenginio kaštus ir naudą užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys.
26 straipsnio 7 dalies b punktas	Pramoninis įrenginys	Bendra vidutinė metinė vartojamoji galia viršija 8 MW	Įvertinti atliekinės šilumos naudojimą vietoje ir už jos ribų.
26 straipsnio 7 dalies c punktas	Paslaugų įrenginiai (pvz., nuotekų valymo įrenginiai ir suskystintų gamtinių dujų įrenginiai)	Bendra vidutinė metinė vartojamoji galia viršija 7 MW	Įvertinti atliekinės šilumos naudojimą vietoje ir už jos ribų.
26 straipsnio 7 dalies d punktas	Duomenų centras	Bendra vardinė vartojamoji galia viršija 1 MW	Įvertinti atliekinės šilumos (iš vėsinimo sistemos) panaudojimo ekonomiškai pagrįstai paklausai tenkinti ir to įrenginio prijungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba veiksmingos / atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ar kitų atliekinės šilumos panaudojimo prietaikų sąnaudas ir naudą, įskaitant, be kita ko, techninį įgyvendinamumą, ekonominį efektyvumą, poveikį energijos vartojimo efektyvumui ir vietos šilumos paklausai (įskaitant sezoninį svyravimą).   Atliekant kaštų ir naudos analizę atsižvelgiama į vėsinimo sistemos sprendinius, leidžiančius atliekinę šilumą pašalinti arba surinkti esant naudingajai temperatūrai minimaliomis pagalbinėmis energijos sąnaudomis.

Komisijos nuomone, kaštų ir naudos analizės rezultatai taip pat turėtų būti naudojami siekiant laikytis Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 6 dalies, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad duomenų centrai, kurių bendra vardinė vartojamoji galia viršija 1 MW, naudotų atliekinę šilumą ar kitas atliekinės šilumos naudojimo priemones. Jei atlikus kaštų ir naudos analizę nustatoma, kad tai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma, duomenų centrai neprivalo naudoti atliekinės šilumos ar kitų atliekinės šilumos naudojimo priemonių.

Techninis įmanomumas turėtų būti suprantamas kaip priklausantis nuo duomenų centro ypatybių ir techninių ar technologinių sprendimų, kaip naudoti atliekinę šilumą ar kitas atliekinės šilumos naudojimo priemones, nepakenkiant duomenų centro paskirčiai ir pagrindinei veiklai.

Ekonominis įmanomumas turėtų būti suprantamas kaip duomenų centro atliekinės šilumos arba atliekinės šilumos naudojimo priemonių projekto gebėjimas būti ekonomiškai gyvybingam arba tvariam, t. y. generuoti pakankamai pajamų ar vertės, kad būtų padengtos su juo susijusios išlaidos ir užtikrintas pagrįstas atlygis už riziką bei investicijų grąža. Komisijos nuomone, ekonominis įmanomumas turėtų būti grindžiamas tokiais veiksniais kaip gamybos išlaidos, finansavimo galimybės, rizika ir pelno ar sutaupymo galimybės.

3 lentelėje išdėstyta siūloma metodika, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar bendra įrenginio vartojamoji galia yra mažesnė ar didesnė už Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalyje nustatytą ribinę vertę, t. y. 10 MW šiluminiams elektros energijos gamybos įrenginiams, 8 MW pramonės įrenginiams, 7 MW paslaugų įrenginiams arba 1 MW duomenų centrams. Šio priedo 3 lentelėje aprašoma, kaip turėtų būti apskaičiuojami / nustatomi skirtingi gamybos pajėgumai. Bendra vartojamoji galia turėtų būti aiškinama kaip gamybos pajėgumas, o ne kaip energijos kiekis (matuojamas MWh), nes ji turėtų būti lyginama su tam tikra ribine verte (išreikšta MW), kuria nurodomas šilumos / vėsumos gamybos pajėgumas. Kalbant apie bendrą vartojamąją galią (arba gamybos pajėgumą), turėtų būti suprantama, kad Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalyje daroma nuoroda į atitinkamo įrenginio gamybos pajėgumus.

3 lentelė

Siūlomi objektų ir įrenginių vartojamosios galios nustatymo metodai

Nuoroda Direktyvoje (ES) 2023/1791	Planas (naujo arba atnaujinto įrenginio)	Vartojamosios galios nustatymo metodas
26 straipsnio 7 dalies a punktas	Šiluminis elektros energijos gamybos įrenginys	Atsižvelgiama į vidutinę metinę bendrą vartojamąją galią.   Matavimo galimybės: — numatytoji galimybė: bendrą metinę vartojamąją galią (MWh) padalyti iš atitinkamų apkrovos valandų skaičiaus per metus, — paros gamybos apimtį padalyti iš valandų per parą skaičiaus, — nustatyti gamybos apimtį piko metu.
26 straipsnio 7 dalies b punktas	Pramoninis įrenginys	Atsižvelgiama į vidutinę metinę bendrą vartojamąją galią.   Matavimo galimybės: — numatytoji galimybė: bendrą metinę vartojamąją galią (MWh) padalyti iš atitinkamų apkrovos valandų skaičiaus per metus, — paros gamybos apimtį padalyti iš valandų per parą skaičiaus, — nustatyti gamybos apimtį piko metu.
26 straipsnio 7 dalies c punktas	Paslaugų įrenginiai (pvz., nuotekų valymo įrenginiai ir suskystintų gamtinių dujų įrenginiai)	Atsižvelgiama į vidutinę metinę bendrą vartojamąją galią.   Matavimo galimybės: — numatytoji galimybė: bendrą metinę vartojamąją galią (MWh) padalyti iš atitinkamų apkrovos valandų skaičiaus per metus, — paros gamybos apimtį padalyti iš valandų per parą skaičiaus, — nustatyti gamybos apimtį piko metu.
26 straipsnio 7 dalies d punktas	Duomenų centras	Atsižvelgiama į bendrą vardinę galią (21).   Matavimo vieta: elektros energijos tiekimo perdavimo taške (-uose).

Pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalį valstybės narės taip pat turi siekti pašalinti atliekinės šilumos naudojimo kliūtis ir teikti paramą atliekinės šilumos diegimui tais atvejais, kai atnaujinami įrenginiai arba planuojami nauji įrenginiai. Šiuo tikslu valstybės narės pirmiausia turi nustatyti šias kliūtis (kurios valstybėse narėse gali skirtis dėl reguliavimo, aplinkos ir techninių aplinkybių). Priklausomai nuo kliūčių, joms įveikti bus taikomi skirtingi sprendimai. ES finansuojamų atliekinės šilumos naudojimo projektų, kurie gali būti naudingi šiomis aplinkybėmis, pavyzdžiai išvardyti šio priedo F priedėlyje.

3.5.2.   Pagrindiniai įrenginio lygmens kaštų ir naudos analizės principai ir valstybių narių gairės

Direktyvos (ES) 2023/1791 XI priede nustatyti įrenginio lygmens kaštų ir naudos analizės principai, pagal kuriuos teikiama informacija apie Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytas priemones. Direktyvos (ES) 2023/1791 XI priede nustatyta vertinimo taikymo sritis, kuri apima tik planuojamą įrenginį (t. y. šilumos šaltinį, įskaitant atliekinės šilumos panaudojimą) ir visas tinkamas esamas arba potencialias šilumos arba vėsumos poreikio vietas, į kurias gali būti tiekiama iš įrenginio, atsižvelgiant į racionalias galimybes (pavyzdžiui, techninį pagrįstumą ir atstumą). Į tai turi būti atsižvelgiama tam tikroje geografinėje vietovėje, kurią, Komisijos nuomone, gali nustatyti vietos administraciniai vienetai, vadovaudamiesi valstybės narės nustatytais pagrindiniais principais.

Atliekant kaštų ir naudos analizę turi būti atsižvelgiama į esamas arba potencialias šilumos arba vėsumos poreikio vietas, į kurias gali būti tiekiama. Akivaizdu, kad tuo metu, kai įrenginys pradedamas eksploatuoti, potencialių šilumos ir vėsumos tiekimo apkrovos vietų dar gali nebūti. Todėl kaštų ir naudos analizę atlikti bei leidimą suteikti gali reikėti darant prielaidą, kad įrenginys yra įrengtas taip, kad galėtų veikti kaip kogeneracijos / atliekinės šilumos panaudojimo įrenginys (o ne faktiškai veikiantis kaip toks pradedant eksploatuoti) ir galėtų aprūpinti potencialias šilumos ir vėsumos apkrovas, kai jos atsiras. Taip yra tuo atveju, kai, remiantis išsamiu šilumos ir vėsumos tiekimo vertinimu pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 25 straipsnio 1 dalį, esama aiškių šilumos ir vėsumos apkrovos perspektyvų, t. y. priemonių, politikos ar strategijų priėmimas, pavyzdžiui, CŠVT tinklo sukūrimas arba trūkstamos įrangos įrengimas ir sujungimas su šilumos vartotoju (-ais) vykdant projektą ar projektų grupes, kurių nauda viršija sąnaudas pagal šalies lygmens kaštų ir naudos analizę, atliktą pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 X priedo III dalį.

Direktyvos (ES) 2023/1791 XI priede nustatyta, kad kaštų ir naudos analizę sudaro ekonominė analizė, apimanti finansinę analizę, kurioje atspindėtos faktinės pinigų srauto operacijos. Finansinėje analizėje turi būti atsižvelgiama į faktinius pinigų srautus, atsirandančius investuojant į atskirus įrenginius ir juos eksploatuojant. Taip yra todėl, kad į finansinės analizės rezultatus turėtų būti atsižvelgta priimant sprendimus dėl leidimų išdavimo, turinčius įtakos įrenginių ekonominei veiklai.

Tačiau įrenginio lygmens analizė galėtų būti įtraukta į platesnę ekonominę įrenginių operatorių atliekamą analizę. XI priede reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų metodikos, prielaidų ir laikotarpio ekonominei analizei atlikti pagrindinius principus.

Valstybėms narėms rekomenduojama priimti išsamias kaštų ir naudos analizės gaires, kad tas reikalavimas būtų nuosekliai taikomas visose vietose. Be Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 8 dalyje nurodytų kriterijų, rekomenduojama, kad gairėse būtų nustatytos bendros prielaidos dėl atsipirkimo laikotarpių, reikalaujamų investicijų grąžos normų, numatomų kuro ir elektros energijos kainų, politikos išlaidų ir paramos lygio. Tokios prielaidos turėtų būti naudojamos atliekant ekonominę analizę, nebent pareiškėjas gali įrodyti, kad jo įrenginiui taikytinos alternatyvios prielaidos. Pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 XI priedo reikalavimus prielaidos turėtų realiai atspindėti faktines projektų investavimo sąlygas.

3.5.3.   Kaštų ir naudos analizės metodika

Siekiant laikytis Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalies reikalavimų, rekomenduojama, kad valstybės narės taikytų penkių etapų metodą, pagal kurį būtų galima atlikti įrenginio lygmens kaštų ir naudos analizę. Siūlomas metodas išdėstytas šio priedo G priedėlyje ir yra iš esmės grindžiamas 2015 m. JRC ataskaitoje (22) dėl geriausios praktikos ir neoficialių gairių dėl įrenginio lygmens kaštų ir naudos analizės pateiktu metodu. Valstybės narės raginamos savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse atsižvelgti į šio priedo G priedėlyje pateiktas rekomendacijas.

3.5.4.   Įrenginių kaštų ir naudos analizės atlikimo išimtys ir pranešimas apie išimtis

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 8 dalyje valstybėms narėms leidžiama tam tikriems įrenginiams tam tikromis sąlygomis netaikyti reikalavimo atlikti kaštų ir naudos analizę. Be to, valstybės narės taip pat gali nustatyti ribines vertes, išreikštas turimos atliekinės šilumos kiekiu, šilumos paklausa arba atstumais tarp pramonės įrenginių ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, kurioms esant atskiriems įrenginiams kaštų ir naudos analizės atlikti nereikia. Jei valstybė narė nusprendžia įrenginiui netaikyti reikalavimo atlikti kaštų ir naudos analizę, ji privalo pranešti Komisijai apie išimtis, suteiktas pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 8 dalį, nebent apie jas jau buvo pranešta įgyvendinant Direktyvą 2012/27/ES ir jos paskelbtos Komisijos interneto svetainėje (23).

3.5.5.   Įrenginių leidimų išdavimo ir lygiavertės leidimo procedūros

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 9 dalyje reikalaujama, kad į kaštų ir naudos analizės rezultatus būtų atsižvelgiama tvirtinant įrenginių, dėl kurių atliekama kaštų ir naudos analizė, leidimų išdavimo arba leidimo kriterijus.

Įrenginių leidimų išdavimo ir lygiavertės leidimo procedūros aptariamos gairių dėl Direktyvos 2012/27/ES E skirsnyje (24).

3.5.6.   Duomenų apie kaštų ir naudos analizę rinkimas

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 12 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės rinktų informaciją apie kaštų ir naudos analizę, įskaitant informaciją apie šilumos parametrus. Atsižvelgiant į galimą šilumos panaudojimą, temperatūra yra būdingiausias šilumos, tinkamos antriniam naudojimui, parametras.

4.   INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

Informacija apie Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnį neteikiama rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas.

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnyje nustatyti keli sąlyginiai pranešimo reikalavimai:

—

3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai, kai jos planuoja taikyti alternatyvų metodą efektyviam centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui apibrėžti. Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. pranešimo pateikimo terminas buvo 2024 m. sausio 11 d. Laikotarpiais, prasidedančiais nuo Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 2 dalies b–e punktuose nurodytų datų, pranešimas turėtų būti teikiamas likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki atitinkamo laikotarpio pradžios,

—

8 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie kaštų ir naudos analizės, kurios reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalį, atlikimo išimtis. Pranešimo terminas nenustatytas, tačiau Komisija mano, kad jis turėtų būti pateiktas kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones,

—

10 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai motyvuotą sprendimą dėl išimties ar išimčių suteikimo įrenginiams, kuriems pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnio 7 dalį reikalaujama atlikti kaštų ir naudos analizę, per tris mėnesius nuo išimties ar išimčių suteikimo, kai taikomi leidimų išdavimo arba lygiaverčiai leidimo kriterijai,

—	13 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie bet kokį atsisakymą pripažinti didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmės garantiją, kartu pateikdamos tinkamą pagrindimą.

Direktyvos (ES) 2023/1791 26 straipsnis yra glaudžiai susijęs su informacijos teikimo reikalavimais, nustatytais toje direktyvoje, visų pirma šiuose straipsniuose:

—

Direktyvos (ES) 2023/1791 25 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės, įgyvendindamos savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujintas redakcijas, pateiktų Komisijai išsamius šildymo ir vėsinimo vertinimus. Rengdamos tokius vertinimus ir teikdamos jų ataskaitas, valstybės narės gali vadovautis Komisijos rekomendacija (ES) 2019/1659 (25),

—

Direktyvos (ES) 2023/1791 35 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės anksčiau nei kiekvienų metų balandžio 30 d. pateiktų Komisijai nacionalinės didelio naudingumo ir kitos kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos ir šilumos statistinius duomenis. Šie duomenys turi būti teikiami tiesiogiai Eurostatui per EDAMIS sistemą (26), o atitinkamus nurodymus ir ataskaitų šablonus skelbia Eurostatas (27).

---

(1)  Eurostatas, 2024: https://doi.org/10.2908/NRG_IND_REN.

(2)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/2001/oj).

(3)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/944/oj).

(4)   2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (OL L, 2024/1275, 2024 5 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1275/oj).

(5)   2015 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2402, kuriuo, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, peržiūrimos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES (OL L 333, 2015 12 19, p. 54, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/2402/2024-01-01).

(6)  Komisijos komunikatas „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (OL C 80, 2022 2 18, p. 1, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?toc=OJ:C:2022:080:TOC&uri=uriserv:OJ.C_.2022.080.01.0001.01.LIT).

(7)   2023 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/1315, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 167, 2023 6 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1315/oj).

(8)   2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/96/oj).

(9)  Recovery and Resilience Facility – State Aid (https://competition-policy.ec.europa.eu/system/files/2023-04/template_RRF_district_heating_and_cooling_04042023.pdf).

(10)   2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj).

(11)  Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, alternatyviais kriterijais (26 straipsnio 2 ir 3 dalys) tiesiogiai skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, nes jais atsižvelgiama į tiekimą vartotojams (ir todėl įtraukiami tinklo nuostoliai). Tačiau reikėtų pažymėti, kad numatytieji ECŠVT sistemos kriterijai (26 straipsnio 1 dalis) netiesiogiai lemia didesnį energijos vartojimo efektyvumą dėl didesnės atsinaujinančiųjų arba kitų galimų žemos temperatūros šilumos šaltinių (kurie lemia didesnį efektyvumą) dalies, nes jie susiję su į tinklą tiekiama šiluma ir vėsuma.

(12)  Mažiems ir mikrokogeneracijos įrenginiams, kurių pajėgumas ne didesnis kaip 1 MWel, priimtinas bet koks pirminės energijos sutaupymas.

(13)  AIE direktyvos 2 straipsnio 19 punkte centralizuotas šilumos arba vėsumos tiekimas apibrėžiamas kaip šiluminės energijos garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma paskirstymas tinklu iš centrinio ar decentralizuoto gamybos šaltinio į įvairius pastatus ar aikšteles erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui.

(14)  PEN direktyvos 2 straipsnio 50 punkte apibrėžta: centralizuotas šilumos arba vėsumos tiekimas – šiluminės energijos garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma paskirstymas tinklu iš centrinio ar decentralizuoto gamybos šaltinio į įvairius pastatus ar aikšteles erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

(15)  Centralizuoto šilumos ir centralizuoto vėsumos tiekimo duomenų teikimo pagal Direktyvos 2012/27/ES 24 straipsnio 6 dalį šablono pildymo nurodymai. (https://ec.europa.eu/eurostat/documents/38154/42195/Reporting-instructions-DH-DC.pdf/0e62bb06-2a29-478f-87bd-b4625d2d8f40); Direktyvos 2012/27/ES 24 straipsnio 6 dalis atitinka Direktyvos (ES) 2023/1791 35 straipsnio 3 dalį.

(16)  Efficient District Heating and Cooling, JRC 2021 (https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC126522).

(17)  Siekiant AIE direktyvoje nustatytų tikslų, pagal 7 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą turi būti atsižvelgiama tik į aplinkos ir geoterminę energiją, naudojamą šildymui ir vėsinimui, išgautą šilumos siurbliais ir centralizuoto vėsumos tiekimo sistemose.

(18)  Žr. Direktyvos (ES) 2023/1791 105 konstatuojamąją dalį.

(19)  Tačiau, kalbant apie kitas 26 straipsnio nuostatas dėl atliekinės šilumos, t. y. 6–8 ir 14 dalis, atliekine šiluma reikia laikyti daugiau energijos srautų, visų pirma nereikėtų reikalauti, kad šiluma būtų laikoma atliekine tik tuo atveju, jei ji siunčiama į centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sistemą. Taip pripažįstamas platesnis atliekinės šilumos atgavimo tikslas bendrame Direktyvos (ES) 2023/1791 kontekste, t. y. išvengti šilumos srautų išsklaidymo ir užtikrinti energetikos sistemos optimizavimą. Žr. Direktyvos (ES) 2023/1791 105 konstatuojamąją dalį.

(20)  Upgrading the performance of district heating networks: A Handbook (https://www.upgrade-dh.eu/images/Publications%20and%20Reports/D2.5_2019-07-02_Upgrade-DH_Handbook_EN.pdf).

(21)  Bendra vardinė vartojamoji galia – tai didžiausias energijos kiekis, kuris gali tekėti per konkretų įrenginį. Todėl tai yra ne faktiškai tekanti per duomenų centrą energija, o didžiausia teorinė vertė.

(22)   “Background report on best practices and informal guidance on installation level CBA for installations falling under Article 14(5) of the Energy Efficiency Directive”, https://op.europa.eu/s/zhWd.

(23)  Cogeneration of heat and power: Exemptions, https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/cogeneration-heat-and-power_en#exemptions/.

(24)   2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2013) 0449 final „Guidance note on Directive 2012/27/ES on energy efficiency, amending Directives 2009/125/EC and 2010/30/EC, and repealing Directives 2004/8/EC and 2006/32/EC – Article 14: Promotion of efficiency in heating and cooling“, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX:52013SC0449.

(25)   2019 m. rugsėjo 25 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2019/1659 dėl šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo išsamaus vertinimo turinio pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį (OL L 275, 2019 10 28, p. 94, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2019/1659/oj).

(26)  EDAMIS priemonė: https://cros-legacy.ec.europa.eu/content/edamis_en.

(27)  Metodinė informacija: https://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/methodology#Annual%20data.

(28)   Europos aplinkos agentūra, 2020: Išmetamųjų teršalų faktorių duomenų bazė.