(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnio 1 dalyje numatyta kad valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo paktas yra taisyklių rinkinys, kurio pagrindinis tikslas yra siekti užtikrinti patikimus valstybės finansus – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. Stabilumo ir augimo pakto dalis – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 (1) dėl perviršinio deficito procedūros, kuris buvo priimtas siekiant skatinti kuo greičiau panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą;

(3)

2020 m. balandžio 3 d. Taryba pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį priėmė Sprendimą (ES) 2020/509 (2) dėl perviršinio deficito susidarymo Rumunijoje, nes Rumunija 2019 m. planavo nesilaikyti SESV deficito kriterijaus, ir pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė rekomendaciją panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Rumunijoje ne vėliau kaip 2022 m.;

(4)

2021 m. birželio 18 d., atsižvelgdama į didelį ekonominės veiklos susitraukimą dėl COVID-19 pandemijos, Taryba pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė patikslintą rekomendaciją Rumunijai, kuria Rumunijai rekomendavo ne vėliau kaip 2024 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Konkrečiai, Taryba Rumunijai rekomendavo sumažinti savo nominalų deficitą iki 8,0 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) 2021 m., 6,2 % BVP 2022 m., 4,4 % BVP 2023 m. ir 2,9 % BVP 2024 m. Tai atitiko grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalųjį augimą: 3,4 % 2021 m., 1,3 % 2022 m., 0,9 % 2023 m. ir 0,0 % 2024 m. Tokie sumažinimai derėtų su metiniu struktūriniu koregavimu: 0,7 % BVP 2021 m., 1,8 % BVP 2022 m., 1,7 % BVP 2023 m. ir 1,5 % BVP 2024 m. Be to, toje rekomendacijoje nurodyta, kad Rumunija turėtų visiškai įgyvendinti jau priimtas 2021 m. skirtas priemones, taip pat Rumunija turėtų nustatyti ir imtis papildomų priemonių, kurios yra būtinos jos perviršiniam deficitui panaikinti ne vėliau kaip 2024 m. Visos nenumatytos pajamos turėjo būti panaudotos valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Savo rekomendacijoje Taryba nustatė 2021 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio Rumunija turi imtis veiksmingų priemonių ir, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalimi, pranešti apie konsolidavimo strategiją, kuria numatyta pasiekti tikslus. Be to, ji rekomendavo, kad Rumunija ne rečiau kaip kas šešis mėnesius praneštų apie pažangą įgyvendinant rekomendaciją iki perviršinio deficito panaikinimo;

(5)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija padarė išvadą, kad Rumunija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, ir nusprendė, kad tuo metu jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikia. Komisija nustatė, kad nuo to laiko Rumunija vykdė tą rekomendaciją, nes 2021 ir 2022 m. nominalaus deficito tikslai buvo pasiekti. Remiantis Komisijos (Eurostato) patvirtintais biudžeto rezultatų duomenimis, Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 7,2 % BVP 2021 m. iki 6,3 % BVP 2022 m. Pradinis 2022 m. įvertis, apie kurį buvo pranešta ir kuris buvo patvirtintas 2023 m. pavasario pranešimo pagal perviršinio deficito procedūros kontekste, buvo 6,2 % BVP, o tai atitinka Tarybos rekomenduotą nominalaus deficito tikslą. Todėl perviršinio deficito procedūra išliko sustabdyta. Tačiau 2021 m. struktūrinis deficitas sumažėjo 1,2 procentinio punkto BVP, o 2022 m. – 0,4 procentinio punkto BVP, palyginti su rekomenduotu atitinkamai 0,7 procentinio punkto BVP ir 1,8 procentinio punkto BVP koregavimu. Todėl 2021–2022 m. bendras struktūrinis koregavimas buvo mažesnis už rekomenduojamą. Be to, grynųjų pirminių išlaidų augimas 2021 m. pasiekė 7,4 %, o 2022 m. – 15,0 %, t. y. gerokai viršijo 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytus tikslus;

(6)

nuo 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos priėmimo Rumunijos ekonominės veiklos rezultatai iš esmės atitiko Komisijos prognozes. 2021–2023 m. realiojo BVP augimas iš esmės atitiko projekcijas, pateiktas Komisijos tarnybų atliktoje Rumunijos biudžeto būklės analizėje, atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 3 d. Tarybos rekomendaciją Rumunijai, siekiant panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą, pateiktoje 2021 m. birželio 2 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, nepaisant tuo metu įvykusių makroekonominių sukrėtimų, visų pirma, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir su juo susijusio energijos tiekimo sukrėtimo. Apskaičiuota, kad 2023 m. gamybos apimties atotrūkis buvo mažiau neigiamas nei buvo prognozuota 2021 m. birželio mėn. Be to, valdžios sektoriaus pajamos augo daug sparčiau nei buvo prognozuota, daugiausia dėl didelės infliacijos, tačiau jų augimas taip pat atspindėjo realiojo BVP augimo struktūros, kurioje mokestinių pajamų dalis didelė, poveikį. Apskritai, net jeigu BVP augimas tikriausiai būtų buvęs mažesnis dėl gerokai griežtesnės fiskalinės politikos, makroekonominiais pokyčiais negalima pateisinti gerokai prastesnių fiskalinių rezultatų, palyginti su 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija;

(7)

iš naujo įvertinus priemones, kurių, atsižvelgdama į 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendaciją, Rumunija ėmėsi perviršiniam deficitui panaikinti ne vėliau kaip 2024 m., galima daryti čia išvardytas išvadas;

(8)

remiantis Rumunijos praneštais ir Komisijos (Eurostato) patvirtintais biudžeto rezultatų duomenimis, Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 6,6 % BVP 2023 m., daug daugiau nei 4,4 % BVP Tarybos rekomenduotas ir Rumunijos jos 2023 m. konvergencijos programoje planuotas rezultatas. Pagrindinė šio nukrypimo priežastis buvo ta, kad valdžios sektoriaus išlaidos toliau sparčiai augo, daugiausia dėl socialinių pervedimų, palūkanų mokėjimų, išlaidų prekėms bei paslaugoms ir kapitalo išlaidų. 2023 m. nominalųjį deficitą taip pat paveikė statistinė po teismo sprendimų padidinto viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mokėjimų, sudarančių 0,5 % BVP, apskaita;

(9)

2023 m. fiskalinės pastangos buvo daug mažesnės nei rekomendavo Taryba. Rumunijos struktūrinis balansas 2023 m. iš esmės nepakito – suprastėjo 0,1 % BVP – ir buvo gerokai mažesnis už Tarybos rekomenduotą 1,7 % BVP pagerėjimo tikslą. Grynųjų pirminių išlaidų augimas, pakoreguotas pagal fiskalinės politikos priemones pajamų srityje, buvo daug didesnis nei rekomenduota 2023 m., t. y. beveik iki 12 %, palyginti su Tarybos rekomenduotu 0,9 % tikslu;

(10)

2022 m. ir 2023 m. didelis realiojo ir nominaliojo BVP augimas dar labiau padidino valdžios sektoriaus pajamas – 20,8 % 2022 m. ir 14,2 % 2023 m., t. y. daug daugiau nei buvo numatyta 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos priėmimo metu. Tačiau abiem metais didžioji pajamų dalis buvo panaudota papildomoms išlaidoms finansuoti, o ne biudžeto deficitui mažinti;

(11)

remiantis Komisijos 2024 m. pavasario prognoze numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 6,9 % BVP. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP ne vėliau kaip 2024 m. pabaigoje turėtų padidėti iki 50,9 %; 2023 m. jis buvo 48,8 %. Kaip ir ankstesniais metais, prognozuojamas valdžios sektoriaus deficito padidėjimas 2024 m. atspindi didelį einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų augimą. Dėl griežtos darbo užmokesčio politikos pastaraisiais metais, numatoma, kad išlaidos viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui labai padidės 2024 m. dviženkliu tempu (18,7 %) dėl pastarojo meto diskrecinio darbo užmokesčio didinimo švietimo, sveikatos ir gynybos sektoriuose. 2024 ir 2025 m. dėl pensijų perskaičiavimo pensijų reformos kontekste bus trumpalaikių 1,0 % BVP išlaidų 2024 m. ir 2025 m.;

(12)

numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus pajamų augimas viršys nominaliojo BVP augimą, atspindėdamas pastangas gerinti mokesčių surinkimą skaitmeninant mokesčių sistemą ir 2023 m. rudenį priimto pajamas didinančių priemonių rinkinio poveikį, dėl to valdžios sektoriaus pajamos turėtų padidėti maždaug 1 % BVP. Rinkinį daugiausia sudaro įmonių, visų pirma labai mažų įmonių, apmokestinimo padidinimas, fizinių asmenų apmokestinimo padidinimas iš dalies panaikinus mokesčių lengvatas statybos ir žemės ūkio sektoriuose, lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų panaikinimas atrinktoms prekėms bei paslaugoms, akcizų padidinimas ir specialus bankų bei tarptautinių įmonių apyvartos mokestis;

(13)

todėl Rumunija nepakankamai atsižvelgė į 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendaciją. 2023 m. Rumunija nepasiekė nominalaus deficito tikslo ir prognozuojama, kad ne vėliau kaip 2024 m. perviršinis deficitas nebus panaikintas. Fiskalinių pastangų buvo gerokai mažiau nei rekomendavo Taryba, o grynosios pirminės išlaidos augo daug sparčiau nei rekomenduota,