(1)

Vanuatu Respublika įtraukta į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, sąrašą. Vizos reikalavimas Vanuatu piliečiams netaikomas nuo 2015 m. gegužės 28 d., kai buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (2) (toliau – Susitarimas) ir pradėtas laikinai taikyti pagal Susitarimo 8 straipsnio 1 dalį. Susitarimas įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d.;

(2)

nuo 2015 m. gegužės 25 d. Vanuatu taiko pilietybės suteikimo investuotojams programas, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas vizos reikalavimas, turi galimybę įgyti Vanuatu pilietybę mainais už investicijas, todėl įgyja galimybę atvykti į Sąjungą be vizos;

(3)

vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 2 dalies d punktu, 8 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 6 dalies a punktu, Komisija padarė išvadą, kad Vanuatu pilietybės suteikimas pagal šios valstybės pilietybės suteikimo investuotojams programas kelia padidėjusią riziką valstybių narių vidaus saugumui ir viešajai tvarkai, ir priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/693 (3) dėl vizos reikalavimo netaikymo Vanuatu piliečiams laikino sustabdymo. Sustabdymas buvo taikomas nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. vasario 3 d.;

(4)

pradėjus taikyti tą įgyvendinimo reglamentą, pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 6 dalies a punkto trečią pastraipą Komisija užmezgė sustiprintą dialogą su Vanuatu, kad būtų panaikintos aplinkybės, dėl kurių laikinai sustabdytas vizos reikalavimo netaikymas. Tačiau Vanuatu šiame dialogo etape jokių reikšmingų veiksmų nesiėmė. Atsižvelgdama į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo taikomas sustabdymas, išliko, pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 6 dalies b punktą 2022 m. gruodžio 1 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/222 (4), kuriuo 18 mėnesių laikotarpiui laikinai sustabdomas II priedo taikymas visiems Vanuatu piliečiams. Sustabdymas taikomas nuo 2023 m. vasario 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 3 d.;

(5)

įsigaliojus tam deleguotajam reglamentui, Komisija tęsė dialogą su Vanuatu: nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. buvo surengti keturi posėdžiai ir daug kartų pasikeista informacija raštu;

(6)

dauguma susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su Vanuatu taikomomis pilietybės suteikimo investuotojams programomis, kuriuos Komisija nurodė Įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/693, iki šiol neišspręsti. Nors siekdamas spręsti tuos klausimus 2023 m. Vanuatu priėmė keletą teisės aktų pakeitimų, jis nepateikė pakankamų įrodymų, kad tie pakeitimai yra įgyvendinami ir kad jų pakanka, kad būtų sumažinta dėl šios valstybės pilietybės suteikimo investuotojams programų kylanti saugumo rizika;

(7)

į Vanuatu taikomas pilietybės suteikimo investuotojams programas vis dar neįtrauktas joks faktinės gyvenamosios vietos arba fizinio buvimo Vanuatu reikalavimas prašymus teikiantiems asmenims. Prašymų teikimo procesą ir toliau tvarko ne Vanuatu esančios specializuotos agentūros, todėl prašymą teikiančiam asmeniui nereikia palaikyti jokio tiesioginio ryšio su Vanuatu valdžios institucijomis. Prašymų teikimo metu nerengiami jokie pokalbiai su prašymą teikiančiu asmeniu. Dėl to, kad nereikalaujama surengti fizinio pokalbio, Vanuatu valdžios institucijos turi mažiau galimybių tinkamai įvertinti prašymą teikiantį asmenį arba patvirtinti prašyme pateiktą informaciją, įskaitant jos teisingumą ir patikimumą;

(8)

prašymai ir toliau išnagrinėjami per labai trumpus terminus. Visų pirma prašymo tikrinimo ir nuodugnios patikros proceso trukmė yra daugiausia 14 dienų ir gali būti pratęsta iki 30 dienų. Atmetimo rodiklis ir toliau yra labai žemas, todėl jis patvirtina Komisijos vertinimą dėl menko tikrinimo proceso patikimumo. Remiantis Vanuatu pateikta informacija, 2022 m. ir 2023 m. Vanuatu gavo 1988 pilietybės mainais už investicijas prašymus, iš kurių tik 27 buvo atmesti;

(9)

2023 m. kovo mėn. Vanuatu iš dalies pakeitė savo Pilietybės įstatymą, pakeisdamas prašymų tikrinimo ir nuodugnios patikros institucijas ir procedūras. Visų pirma ankstesnį Ministro Pirmininko paskirtą Vidinio tikrinimo komitetą pakeitė trys institucijos: Vanuatu policijos pajėgos, Finansinės žvalgybos padalinys ir Vanuatu imigracijos tarnybos. Tos institucijos atlieka patikrinimus, be kita ko, Interpolo duomenų bazėse, ir yra pavaldžios Pilietybės komisijos Generaliniam sekretoriui. Nors, viena vertus, panašu, kad ši nauja procedūra sumažina pilietybės suteikimo asmenims, įtrauktiems į Interpolo duomenų bazes, riziką, kita vertus, joje nėra kitų būtinų elementų, kad būtų galima tinkamai įvertinti, ar prašymus teikiantys asmenys nekelia rizikos saugumui. Visų pirma Vanuatu valdžios institucijos neturi tinkamų priemonių patikrinti prašymą teikiančio asmens kilmės arba gyvenamosios šalies išduotų dokumentų, įskaitant asmens dokumentus ir informaciją apie teistumą, teisingumo, nes tos institucijos nesikeičia informacija su prašymus teikiančių asmenų kilmės arba gyvenamąja šalimi;

(10)

2022 m. ir 2023 m. asmenų, kurių prašymai buvo patenkinti, kilmės šalys daugiausia buvo šalys, kurių piliečiams trumpalaikiam buvimui Sąjungoje reikia vizos. 2023 m. daugiausia prašymų pateikė Kinijos (519) ir Rusijos (237) piliečiai. Prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, priešingai nei kitos trečiosios šalys, taikančios pilietybės suteikimo investuotojams programas, Vanuatu toliau priėmė ir nagrinėjo Rusijos piliečių prašymus;

(11)

iki 2021 m. asmenys, kurie įgijo Vanuatu pilietybę pagal pilietybės suteikimo investuotojams programą, vėliau taip pat galėjo prašyti pakeisti asmenvardį Vanuatu. Dialogo metu Vanuatu informavo Komisiją, kad 2021 m. atitinkami teisės aktai buvo iš dalies pakeisti numatant, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys negalėtų Vanuatu užregistruoti pakeisto asmenvardžio. Tačiau Vanuatu taip pat informavo Komisiją, kad jis nuo 2019 m. nesaugo jokių įrašų apie asmenvardžių pakeitimus, todėl jis negalėjo pateikti jokios informacijos apie asmenų, kurie įgijo pilietybę dėl investicijų ir vėliau pasikeitė asmenvardį, skaičių arba apie kokias nors tolesnes tų asmenų patikras;

(12)

nors Vanuatu informavo Komisiją, kad remiantis šios valstybės teismų praktika pilietybę galima atimti, jei ji buvo įgyta sukčiaujant arba pažeidžiant įstatymą, jis nepateikė informacijos apie faktinius pilietybės, įgytos pagal investuotojų programas, atėmimo atvejus. Be to, Vanuatu neįgyvendino jokio struktūrinio ex post stebėsenos mechanizmo, kad pašalintų galimas saugumo spragas, susijusias su daugiau kaip 10 000 pasų, išduotų iki teisės aktų pakeitimo ir tariamai griežtesnės tikrinimo procedūros. 2023 m. vasario mėn. Vanuatu įsteigė Tyrimų komisiją, kuriai pavesta tirti visus įtariamus pažeidimus, padarytus taikant programas nuo jų sukūrimo. 2024 m. balandžio mėn. Vanuatu pranešė, kad Tyrimų komisijos tyrimas tebevyksta ir kad ši komisija negali nurodyti konkrečios savo išvadų pateikimo datos;

(13)

pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 7 dalį iki Deleguotojo reglamento (ES) 2023/222 galiojimo laikotarpio pabaigos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą (5), kurioje išsamiai aprašytas dialogas su Vanuatu ir padaryta išvada, kad Vanuatu nepanaikino aplinkybių, dėl kurių buvo taikomas sustabdymas. Prie tos ataskaitos pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (6), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1806, kad nuoroda į Vanuatu būtų perkelta iš Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo į I priedą ir taip vėl visam laikui būtų atnaujintas vizos reikalavimo taikymas Vanuatu piliečiams;

(14)

pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, jei Komisija pateikia tokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, su Vanuatu susijusio vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo laikotarpis turi būti pratęstas šešiais mėnesiais ir turi būti atitinkamai iš dalies pakeista išnaša;

(15)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(16)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (10) 3 straipsniu;

(17)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (12) 3 straipsniu;

(18)

šiuo reglamentu nėra plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija dalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (13); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(19)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje,