EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) 2024/1988

2024 m. birželio 27 d.

dėl investicinių fondų statistikos ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/32 (ECB/2014/62)

(ECB/2024/17)

(nauja redakcija)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko Statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

reikia iš esmės pakeisti 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (2), visų pirma atsižvelgiant į poreikį rinkti papildomą statistinę informaciją apie investicinius fondus (IF) ir ją rinkti dažniau. Todėl siekiant aiškumo reglamentą reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 2533/98 numatyta, kad vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją ir tai daryti tiek, kiek tai reikalinga Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti. To reglamento 2 straipsnio 2 dalies a punktas reiškia, kad IF yra dalis atraminės atskaitingosios visumos ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų įvykdymo tikslais, be kita ko, pinigų ir finansų statistikos srityje;

(3)

pagal to paties reglamento 3 straipsnį reikalaujama, kad ECB nurodytų faktinę atskaitingąją visumą atraminės atskaitingosios visumos ribose, ir jam suteikiama teisė tam tikroms atskaitingųjų agentų klasėms netaikyti visų ar dalies ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų. IF, kuriems taikomas šis reglamentas, visuma turėtų apimti alternatyvius investicinius fondus (AIF) ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), įsteigtus valstybių narių teritorijose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES (3) (AIFVD) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB (4) (KIPVPSD). Siekiant užtikrinti statistikos nuoseklumą ir palyginamumą, svarbu, kad visi subjektai, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (5) nustatytą Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje (ESA 2010) priskiriami subsektoriui „Ne PRF investiciniai fondai (S.124)“, būtų įtraukti į faktinę atskaitingąją visumą. Todėl kai kuriais atvejais IF apibrėžtis gali apimti subjektus, kuriems netaikoma AIFVD ar KIPVPSD;

(4)

nors pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi reiškia pareigą sukurti ir įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(5)

kad galėtų vykdyti savo uždavinius, visų pirma nustatyti ir įgyvendinti pinigų politiką ir prisidėti prie finansų sistemos stabilumo, ECBS reikalinga kokybiška statistinė informacija apie IF finansinę veiklą. Pagrindinė tokios informacijos paskirtis yra padėti ECB susidaryti išsamų statistinį vaizdą apie IF subsektorių valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios yra laikomos viena ekonomine erdve. Informacija, kurią šiuo metu galima gauti iš kitų reguliavimo ar komercinių šaltinių, nesuteikia pakankamai išsamaus statistikos apie IF subsektorių vaizdo, kurio reikia vykdant ECBS uždavinius, dėl to, kad iš šių šaltinių gaunama informacija jos apimties, aprėpties ir turimų duomenų, duomenų kokybės ir duomenų suderinimo lygmens požiūriu yra ribota;

(6)

statistinės informacijos apie IF finansinę veiklą rinkimas reikalingas reguliarios ir ad hoc analizės poreikiams patenkinti ir padėti ECB atlikti pinigų ir finansinę analizę. Tą statistinę informaciją ECBS taip pat naudoja rengdama kitą statistiką, visų pirma susijusią su euro zonos finansinėmis sąskaitomis, mokėjimų balansu ir tarptautinių investicijų pozicija. Šiuo tikslu reikalinga statistinė informacija, susijusi su IF akcininkams priskiriamomis investicinėmis pajamomis, kurią galima gauti iš informacijos apie pajamas ir mokesčius, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą. Siekiant kuo labiau sumažinti su šiais reikalavimais susijusią atskaitomybės naštą, tam tikrą informaciją apie pajamas gali įvertinti atitinkamas NCB, o informaciją apie mokesčius reikalaujama pateikti tik kartą per metus;

(7)

pagal šį reglamentą surinkta statistinė informacija naudojama rengiant suvestinę IF statistiką ir IF statistiką apie kiekvieną fondą, taip pat papildant kitus statistinės informacijos, kurią surinko ECB, šaltinius, ir užtikrinant, kad statistinę informaciją būtų galima veiksmingai integruoti į tuos kitus šaltinius, įskaitant turimų vertybinių popierių statistiką, surinktą pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (6), Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registrą (RIAD), parengtą pagal Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2018/876 (ECB/2018/16) (7), centrinę vertybinių popierių duomenų bazę (CVPDB), parengtą pagal Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2022/971 (ECB/2022/25) (8). Tai sudaro sąlygas veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai naudoti iš atskaitingųjų agentų surinktą statistinę informaciją, didinti šios informacijos nuoseklumą ir palyginamumą, taigi ir jos svarbą bei vertę analizės tikslais;

(8)

prieš priimdamas šį reglamentą, kuriuo siekiama apibrėžti ir nustatyti privalomus statistinės atskaitomybės reikalavimus, ECB įvertino naujos statistinės informacijos rinkimo pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį naudą ir sąnaudas ir mano, kad nauja ir dažniau renkama statistika, įskaitant statistinę informaciją apie mėnesio pajamas ir metinius mokesčius, kuriuos sumokėjo IF akcininkai, ir IF sumokėtus dividendus, ir informaciją apie IF klasifikaciją, yra reikalinga siekiant gerinti duomenų kokybę ir prieinamumą statistikos apie IF naudotojams vykdant ECBS uždavinius. Dėl reglamento projekto ECB taip pat konsultavosi su Europos Komisija ir iš jos gavo pastabų;

(9)

šiame reglamente nustatyti reikalavimai visų pirma yra susiję su IF. Tačiau tiesiogiai iš IF gali būti neįmanoma gauti išsamios statistinės informacijos apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus. Todėl būtina nustatyti tvarką, pagal kurią NCB galėtų rinkti tą statistinę informaciją, be kita ko, ir iš kitų šaltinių ir subjektų, laikydamiesi nacionaliniu lygmeniu prieinamų veiksmingiausių ir tiksliausių metodų;

(10)

siekiant apriboti atskaitomybės naštą, NCB turėtų būti leidžiama rinkti reikalingą informaciją apie IF iš faktinės atskaitingosios visumos, taikant didesnės apimties statistinės atskaitomybės sistemą, jei nuo to nenukenčia ECB statistinių reikalavimų vykdymas ir taip surinkta informacija dera su ECBS parengtos Europos statistikos pagrindiniais statistikos principais, kaip išdėstyta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3a straipsnyje. Siekiant didesnio skaidrumo, tokiais atvejais atskaitinguosius agentus derėtų informuoti apie tai, kad statistinė informacija renkama kitais tikslais;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad labai išaugo IF subsektoriaus svarba pinigų politikos perdavimui ir finansinio stabilumo priežiūrai ir vertinimui, išsamesnės statistinės informacijos reikia kas mėnesį. Tai sudarys sąlygas laiku teikti politikos rekomendacijas ir gerinti analizės kokybę, pavyzdžiui, tiksliau identifikuojant įvykius ir priežastinį ryšį ekonomikoje ir finansų rinkose, ir iš esmės pagerinant duomenų ir susijusios analizės įtraukimą į reguliariai rengiamus politikos dokumentus, skirtus Valdančiajai tarybai;

(12)

siekiant užtikrinti, kad atskaitomybės našta nebūtų perteklinė, NCB turėtų turėti galimybę IF taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, laikantis tam tikrų reikalavimų ir ribų. Turėtų būti numatyta galimybė leisti IF savo turto vertinimo atžvilgiu taikyti tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas, kurioms galioja dažnumo ir laiko apribojimai, kad IF galėtų įvykdyti atskaitomybės reikalavimus tokiu dažnumu ir tokiu laiku, kurie būtų geriau suderinti su minėtais apribojimais. Be to, turėtų būti galima IF taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su duomenų apie kiekvieną vertybinį popierių teikimu vertybinių popierių, neturinčių galiojančių indentifikacinių kodų, atveju, kai tokių vertybinių popierių rinkos vertė yra maža, palyginti su visais turimais vertybiniais popieriais nacionaliniu ar atskiro IF lygmeniu;

(13)	informacija apie kiekvieną vertybinį popierių pagal šį reglamentą renkama atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) pateiktas apibrėžtis;

(14)

surinktos statistinės informacijos kokybė ir ECB atlikta analizė būtų geresnės, jei ECB gautų iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pagal AIFVD ir KIPVPSD pateiktus duomenis, reikalingus vykdant ECBS uždavinius Todėl ECB turėtų bendradarbiauti su ESMA siekdamas savo tikslų pagal šį reglamentą ir stengtis, kad šiais tikslais naudojamos statistinės informacijos rengimas būtų veiksmingesnis, įskaitant siekį sumažinti nereikalingą duomenų teikimo ECBS tikslams ir priežiūros tikslams dubliavimą ir nenuoseklumą, taip pat pagerinant duomenų standartizavimą, veiksmingą dalijimąsi ir naudojimąsi duomenimis;

(15)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai, sudarantys sąlygas keistis tokia informacija su Europos priežiūros institucijomis, kai to reikia jų uždaviniams vykdyti;

(16)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę taikyti sankcijas atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(17)	siekiant užtikrinti tinkamą statistinės informacijos, susijusios su IF, teikimo tęstinumą, iki šio reglamento taikymo datos pradžios galioję reikalavimai turėtų būti pratęsti visam pereinamajam laikotarpiui;

(18)

būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų veiksmingai priimami šio reglamento priedų techniniai daliniai pakeitimai, jei tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. Atitinkamai ECB vykdomoji valdyba turėtų turėti galimybę priimti tokius techninius pakeitimus ir vykdant šią procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į ECBS statistikos komiteto nuomonę;

(19)

siekiant užtikrinti statistinės informacijos, susijusios su IF, teikimo tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2025 m. gruodžio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant. Tačiau jis neturėtų būti taikomas iki 2025 m. gruodžio 1 d., kad NCB turėtų pakankamai laiko pasirengti atitinkamiems atskaitomybės reikalavimams. Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas NCB taikytų remdamiesi tvirtu teisiniu pagrindu ir užtikrinti, kad apie šias nukrypti leidžiančias nuostatas būtų galima laiku pranešti atskaitingiesiems agentams, tos nuostatos dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų galioti nuo šio reglamento įsigaliojimo datos;

(20)

atsižvelgiant į nacionalines apskaitos taisykles, leidžiančias tam tikriems IF jų turtą vertinti rečiau nei kas mėnesį, laikoma, kad Valdančiajai tarybai nebėra būtina nustatyti tokių kategorijų. Kaip numatyta šiame reglamente, ir atsižvelgiant į tai, kad yra labai ribotas IF kategorijų, kurioms gali būti taikomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatas, skaičius, tikslinga, kad leisti taikyti tokias nuostatas galėtų NCB savo nuožiūra. Todėl Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/32 (ECB/2014/62) (9) turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomi investiciniams fondams (IF) ir tam tikrais atvejais – kitiems finansiniams tarpininkams (KFT) ir pinigų finansų įstaigoms (PFĮ) taikomi atskaitomybės reikalavimai, susiję su statistine informacija apie jų turtą, įsipareigojimus, gautas pajamas, išmokėtus dividendus ir akcininkų investiciniam fondui sumokėtus mokesčius.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:

investicinis fondas (IF) – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:

a)	investuoja į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kaip aprašyta II priede, jeigu jo tikslas yra investuoti iš neprofesionaliųjų ir profesionaliųjų investuotojų surinktas lėšas; ir

yra įsteigtas pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, remiantis:

i)	sutarčių teise, kaip valdymo įmonių valdomas bendrasis fondas;

ii)	patikėjimo teise, kaip patikėjimo fondas;

iii)	bendrovių teise, kaip investicinė bendrovė;

iv)	bet kokiu panašiu mechanizmu ar teisine forma.

Pagal šį reglamentą IF laikomi:

—	kolektyvinio investavimo subjektai, kurių vienetai ar akcijos, turėtojams pareikalavus, tiesiogiai arba netiesiogiai atperkami arba išperkami iš subjekto turto, ir

—	kolektyvinio investavimo subjektai, kurie turi fiksuotą išleistų akcijų skaičių ir kurių akcijų turėtojai prisijungdami arba išeidami iš fondo turi pirkti arba parduoti esamas akcijas.

Pagal šį reglamentą IF nelaikomi:

—	pensijų fondai, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) 2018/231 (ECB/2018/2) (10) 1 straipsnyje;

—	pinigų rinkos fondai (PRF), kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) (11) 2 straipsnyje;

sąvoka „rezidentas“ reiškia įsteigimą valstybės narės teritorijoje. Juridinis asmuo yra įsteigtas valstybės narės teritorijoje, kurioje jam išduotas leidimas arba kurioje jis įregistruotas arba turi savo registruotąją buveinę. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, jis yra įsteigtas savo buveinės vietoje, atsižvelgiant į valstybę narę, kurios teisinė sistema reguliuoja subjekto sukūrimą ir tolesnį egzistavimą;

3)	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja IF, NCB;

4)	informacija apie kiekvieną vertybinį popierių – informacija, paskirstyta atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių;

5)	IF akcijos (vienetai) – į IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų IF išleisti akcijos ar vienetai, taip pat ir akcinio kapitalo forma, įskaitant registruotas akcijas (vienetus) ir IF pareikštines akcijas (vienetus);

6)	IF registruotos akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), apie kurias, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vedamas registras, nurodant IF akcijų (vienetų) turėtojus, įskaitant informaciją apie turėtojo rezidavimo vietą ir institucinį sektorių;

IF pareikštinės akcijos (vienetai) –

a)	IF akcijos (vienetai), apie kuriuos, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, nėra vedamas registras, nurodant akcijų (vienetų) turėtojus; arba

b)	IF akcijos (vienetai), apie kuriuos, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, yra vedamas registras, nurodant IF akcijų (vienetų) turėtojus, tačiau kuriame nepateikiama informacija apie turėtojo rezidavimo vietą ir institucinį sektorių;

8)	pinigų finansų įstaiga (PFĮ) – pinigų finansų įstaiga (PFĮ), kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 2 straipsnio 1 punkte;

kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (KFT) – kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 2.86–2.94 dalyse (12) ir išskyrus finansinių priemonių bendroves, užsiimančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPB), kaip apibrėžta to priedo 2.90 dalyje;

10)

saugotojas – finansų bendrovių sektoriui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 2.55 dalyje, priklausantis subjektas, saugantis ir administruojantis finansines priemones klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir tokias susijusias paslaugas, kaip grynųjų pinigų ir (arba) įkeisto turto valdymas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 punkte (13);

11)	kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) – kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (EB) 2009/65 (14) 1 straipsnio 2 punkte;

12)	ne KIPVPS IF – IF, kurie nėra KIPVPS, kaip apibrėžta 11 punkte.

3 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojantys IF. Statistinę informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą, pateikia pats IF arba IF teisiniai atstovai, jeigu IF neturi juridinio asmens statuso pagal nacionalinės teisės aktus.

2. Šio reglamento tikslais, jei IF paskirsto savo turtą į skirtingus subfondus tokiu būdu, kad akcijos (vienetai), susijusios su kiekvienu subfondu, yra nepriklausomai padengti skirtingu turtu, kiekvienas subfondas laikomas atskiru IF.

3. Faktinė atskaitingoji visuma taip pat apima tuos KFT ir PFĮ, kuriems ECB statistinės atskaitomybės reikalavimai galioja taikant 6 straipsnio 3 dalies b punktą.

4 straipsnis

Statistikai naudojamas IF sąrašas

1. Vykdomoji valdyba sudaro ir tvarko IF, kurie sudaro faktinę atskaitingąją visumą, įskaitant kiekvieną subfondą, kuris laikomas atskiru IF, sąrašą.

2. IF atitinkamą NCB apie savo egzistavimą informuoja per vieną savaitę nuo dienos, kurią jis pradėjo veiklą, kai tokia informacija NCB nėra prieinama pagal nacionalinę priežiūros sistemą arba vietos bendradarbiavimo susitarimus, nepaisant to, ar IF mano, kad pagal šį reglamentą bus taikomi kokie nors statistinės atskaitomybės reikalavimai.

3. ECB elektroninėmis priemonėmis, įskaitant NCB interneto svetainėje, skelbia atnaujintą statistikai naudojamą IF sąrašą.

4. NCB sudaro, tvarko ir skelbia atnaujintą į faktinę atskaitingąją visumą įtrauktų KFT ir PFĮ sąrašą.

5. Jeigu prieinama naujausia 1 ar 4 dalyje nurodytų sąrašų versija yra klaidinga, ECB netaiko sankcijų savo statistinės atskaitomybės reikalavimus pagal šį reglamentą netinkamai vykdžiusiam IF, KFT arba PFĮ jei tas IF, KFT arba PFĮ klaidingu sąrašu naudojosi veikdamas sąžiningai.

6. IF, KFT ir PFĮ pateikia privalomą statistinę informaciją pagal šį reglamentą, jeigu jų išbraukimas iš atitinkamo sąrašo yra akivaizdžiai klaidingas.

5 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Laikydamasi I priede išdėstytų specifikacijų ir II priede pateiktų aprašymų, IF atitinkamam NCB pateikia visą toliau nurodytą statistinę informaciją:

a)	mėnesio pabaigos atsargų duomenis apie IF turtą ir įsipareigojimus, nurodytus I priedo 1 lentelėje;

b)	mėnesio srauto duomenis apie IF patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius arba ir viena, ir kita, nurodytus I priedo 2 lentelėje, pagal III priede išdėstytą metodiką;

c)	gautas mėnesio pajamas ir už kiekvieną IF išleistų akcijų klasę sumokėtus dividendus ir akcininkų investiciniam fondui sumokėtus metinius mokesčius, kaip nurodyta I priedo 4 lentelėje;

d)	informaciją apie IF klasifikaciją, nurodytą I priedo 5 lentelėje.

2. Taikant 1 dalies a ir b punktus, IF pateikia informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių, kai tai nurodyta I priedo 1 arba 2 lentelėje, ir pagal I priedo 3 lentelę.

6 straipsnis

Specialieji atskaitomybės reikalavimai dėl IF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vietos ir institucinio sektoriaus

1. IF pateikia statistinę informaciją apie IF išleistų IF registruotų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir institucinį sektorių, kaip nurodyta I priedo 1 ir 2 lentelių 9 skirsnyje (IF akcijos (vienetai)).

2. Jei 1 dalyje nurodytų IF išleistų IF registruotų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymo pagal rezidavimo vietą ir institucinį sektorių negalima tiesiogiai nustatyti, IF susijusią statistinę informaciją pateikia remdamasi prieinama informacija.

3. Jei I priedo 1 ir 2 lentelių 9 skirsnyje (IF akcijos (vienetai)) nurodytų IF išleistų IF pareikštinių akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymo pagal rezidavimo vietą ir institucinį sektorių negalima tiesiogiai nustatyti, susijusi statistinė informacija pateikiama pagal atitinkamo NCB nurodymus arba taisykles, kurias jis nustatė remdamasis viena ar daugiau toliau išvardytų aplinkybių:

IF emitentai pateikia statistinę informaciją apie IF pareikštinių akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir institucinį sektorių, įskaitant atvejus, kai tokia informacija yra pagrįsta agento, kuris platina IF pareikštines akcijas (vienetus), pateikta informacija arba iš bet kurio subjekto, kuris dalyvauja išleidžiant, išperkant arba perleidžiant IF pareikštines akcijas (vienetus);

NCB gali pareikalauti, kad PFĮ arba KFT, veikiantys kaip IF pareikštinių akcijų (vienetų) saugotojai, pateiktų statistinę informaciją apie šių IF pareikštinių akcijų (vienetų), kurias išleido IF rezidentas ir kurios saugomos turėtojo arba kito tarpininko, kuris taip pat veikia kaip saugotojas, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir institucinį sektorių, kai taikomos abi šios sąlygos:

i)	saugotojas skiria IF pareikštines akcijas (vienetus), saugomas turėtojų vardu, nuo IF akcijų (vienetų), saugomų kitų saugotojų vardu; ir

ii)	dauguma IF pareikštinių akcijų (vienetų) yra saugoma valstybės viduje reziduojančių įstaigų, klasifikuojamų kaip finansiniai tarpininkai (PFĮ arba KFT).

4. NCB gali išvesti reikalaujamą informaciją apie IF išleistas IF akcijas (vienetus), remdamasis prieinama informacija, įskaitant statistinę informaciją, surinktą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ESB/2012/24), kai ta informacija atitinka šio reglamento 8 straipsnyje nustatytus savalaikiškumo reikalavimus ir šio reglamento IV priede išdėstytus būtinuosius standartus.

7 straipsnis

Alternatyvūs duomenų šaltiniai ir įverčiai

1. NCB statistinę informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą, gali gauti iš nacionalinės kompetentingos institucijos, visų pirma iš duomenų, surinktų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES (15) nustatytą sistemą, kai ta statistinė informacija perduodama NCB pagal vietos bendradarbiavimo susitarimų, tarp atitinkamo NCB ir nacionalinės kompetentingos institucijos, sąlygas ir jeigu jis įvykdo konfidencialios statistinės informacijos, kurią surinko ECBS pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnį, ypač jo 5 dalį, apsaugos ir naudojimo sąlygas.

2. NCB statistinę informaciją apie gautas pajamas, kurią reikalaujama pateikti pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą, gali apskaičiuoti remdamasis IF turtu naudodamas metodiką, dėl kurios anksčiau sutarta su ECB.

3. NCB statistinę informaciją apie akcininkų investiciniam fondui sumokėtus mokesčius, kurią reikalaujama pateikti pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą, ir statistinę informaciją apie IF klasifikaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal 5 straipsnio 1 dalies d punktą, gali parengti remdamiesi jiems prieinamais informacijos šaltiniais ir jeigu ši informacija atitinka konfidencialios statistinės informacijos, kurią ECBS surinko pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnį, ypač jo 5 dalį, apsaugos ir naudojimo sąlygas.

8 straipsnis

Savalaikiškumas

1. NCB nustato, kokiu dažnumu ir laiku jie gauna statistinę informaciją iš IF, KFT arba PFĮ, kad būtų laikomasi 2 ir 3 dalyse nurodytų duomenų teikimo terminų, ir atitinkamai informuoja atskaitinguosius agentus.

2. NCB perduoda ECB visą šią informaciją:

a)	mėnesinę statistinę informaciją iki 28-os darbo dienos pabaigos pasibaigus mėnesiui, su kuriuo yra susijusi statistinė informacija;

b)	5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą statistinę informaciją iki 28-os darbo dienos pabaigos pasibaigus mėnesiui, kurį pirma kartą įsteigiamas IF arba kurį pakeičiama klasifikacijos informacija apie IF;

c)	metinę statistinę informaciją iki kiekvienų kalendorinių metų birželio 30-os dienos.

3. Jeigu pagal NCB leidžiamas taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas IF, KFT arba PFĮ leidžiama statistinę informaciją NCB pateikti ne kiekvieną mėnesį, NCB statistinę informaciją ECBperduoda iki 28-os darbo dienos pabaigos pasibaigus laikotarpiui, su kuriuo yra susijusi statistinė informacija.

9 straipsnis

Apskaitos taisyklės statistinių duomenų teikimo tikslais

Teikdami duomenis pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai pagal 10 straipsnį taikoma nukrypti leidžianti nuostata, IF, KFT ir PFĮ:

a)	laikosi Tarybos direktyvoje 86/635/EEB (16) ir kituose taikytinuose tarptautiniuose standartuose nustatytų apskaitos taisyklių;

b)	taiko rinkos vertės nustatymo metodus, jei tokie yra;.

c)	teikia informaciją apie visą finansinį turtą ir įsipareigojimus bendrąja verte;

d)	teikia informaciją remdamiesi naujausiais prieinamais turto vertinimais, laikydamiesi 5 straipsnyje numatyto dažnumo ir NCB pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytų terminų.

10 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. NCB gali leisti taikyti nukrypti nuo 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų statistinės atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, jei IF, teikiantiems duomenis suvestiniam mėnesio balansui, kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje priklauso bent 95 % visų IF turto atsargų.

2. euro zonos valstybėse narėse, kuriose mišrus visas rezidentų IF turtas neviršija 1 % viso euro zonos IF turto, NCB gali leisti taikyti nukrypti nuo 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų statistinės atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, reziduojantiems atitinkamose jų valstybėse narėse, jeigu IF teikiantiems duomenis suvestiniam mėnesio balansui, priklauso bent 80 % visų IF turto atsargų kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje.

3. Jei NCB leidžia taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 1 arba 2 dalį, IF, laikydamasis II priede pateiktų aprašymų, atitinkamam NCB pateikia bent jau visą šią statistinę informaciją:

a)	kas ketvirtį – suvestinę arba apie kiekvieną vertybinį popierių parengtą statistinę informaciją, susijusią su ketvirčio pabaigos atsargų duomenimis apie IF akcijas (vienetus), kaip nurodyta I priedo 1 lentelės 9 skirsnyje;

b)	kas ketvirtį – suvestinę arba apie kiekvieną vertybinį popierių parengtą statistinę informaciją, susijusią su ketvirčio patikslinimais dėl perkainojimo arba sandoriais dėl IF akcijų (vienetų), kaip nurodyta I priedo 2 lentelės 9 skirsnyje.

4. Jeigu NCB leidžia taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 1 arba 2 dalį, taikomos abi šios sąlygos:

a)	nukrypti leidžiančių nuostatų neleidžiama taikyti ilgiau nei vienus kalendorinius metus;

b)	NCB bent kartą per metus ir laiku patikrina, ar neviršijamos 1 ir 2 dalyse nurodytos ribinės vertės, kad nuo kitų kalendorinių metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.

5. NCB gali leisti ne KIPVPS IF, kurie pagal jiems galiojančias nacionalines apskaitos taisykles savo turtą gali įvertinti rečiau nei kas mėnesį, taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su statistine informacija, kai tai nėra informacija apie kiekvieną vertybinį popierių, kaip nurodyta I priedo 1 ir 2 lentelėse. Jeigu NCB leidžia taikyti tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, ne KIPVPS IF tą statistinę informaciją pateikia tokiu dažnumu, kuriuo reikalaujama įvertinti savo turtą pagal nacionalines apskaitos taisykles, bet ne rečiau kaip kasmet.

6. NCB gali leisti ne KIPVPS IF, kurie pagal jiems galiojančias nacionalines apskaitos taisykles savo turtą gali įvertinti rečiau nei kas mėnesį, taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su informacija apie kiekvieną vertybinį popierių ir akcijų klasę. Jeigu NCB leidžia taikyti tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, ne KIPVPS IF I priedo 3 ir 4 lentelėse nurodytą informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių ir akcijų klasę pateikia kas ketvirtį.

7. NCB gali leisti IF, kurie pagal jiems galiojančias nacionalines apskaitos taisykles neprivalo įvertinti savo turto laiku, kad laikytųsi aiškių atskaitomybės terminų, kuriuos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatė NCB, taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas 5 straipsnyje nurodytų statistinės atskaitomybės reikalavimų atžvilgiu. Jeigu NCB leidžia taikyti tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, IF gali pateikti informaciją NCB tokiu laiku, kuriuo IF prašoma įvertinti savo turtą pagal nacionalines apskaitos taisykles.

8. NCB gali leisti IF taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl statistinės informacijos, surinktos pagal 5 straipsnio 2 dalį apie kiekvieną vertybinį popierių apie vertybinius popierius, priskirtus kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“, „nuosavybės priemonės“ ir „IF akcijos (vienetai)“ I priedo 1 ir 2 lentelėse, kai šie vertybiniai popieriai neturi individualaus ISIN kodo arba kito galiojančio indentifikavimo kodo arba tais atvejais, kai taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)	visų tokių turimų vertybinių popierių bendra rinkos vertė sudaro mažiau nei 1 % visų toje šalyje investicinių fondų turimų vertybinių popierių; arba

b)	visų tokių turimų vertybinių popierių bendra rinkos vertė sudaro mažiau nei 5 % visų to investicinio fondo turimų vertybinių popierių.

Tais atvejais, kai NCB taiko tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, IF gali teikti tokią suvestinę informaciją, paskirstytą pagal priemonės (termino) kategorijas ir kitas sandorio šalis.

9. NCB leidžia IF taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su statistine informacija, surinkta pagal 6 straipsnio 3 dalies b punktą, 6 straipsnio 4 dalį arba 7 straipsnį. NCB tikrina, ar tą statistinę informaciją įmanoma surinkti laiku, kad nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios prireikus taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų, kai dėl to yra susitarta su ECB.

10. Jeigu IF neleista taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 7 dalį, NCB gali leisti IF taikyti nukrypti nuo 6 straipsnyje išdėstytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nuostatas vienerių metų laikotarpiu, jei IF registruotos akcijos (vienetai) arba pareikštinės akcijos (vienetai) išleistos pirmą kartą arba jeigu, atsižvelgiant į rinkos plėtrą, reikia keisti 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą variantą arba kelių variantų derinį.

11. NCB gali IF taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas ir leisti teikti 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytą statistinę informaciją kas ketvirtį laikotarpiu, su kuriuo ta statistinė informacija susijusi, ir iki 2026 m. antro ketvirčio imtinai.

11 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1. IF, KFT ir PFĮ laikosi jiems taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų pagal IV priede nustatytus būtinuosius perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartus.

2. NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių faktinė atskaitingoji visuma privalo laikytis pagal nacionalinius reikalavimus. Kai taikytina, NCB gali sudaryti vietos bendradarbiavimo susitarimus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. NCB užtikrina, kad tose atskaitomybės taisyklėse ir vietos bendradarbiavimo susitarimuose būtų pateikta reikalaujama statistinė informacija ir sudarytos sąlygos tiksliai patikrinti, kaip įgyvendinti IV priede nustatyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartai.

12 straipsnis

Susijungimai, skaidymai ir reorganizavimai

1. IF praneša atitinkamam NCB apie susijungimą, skaidymą arba kitokį reorganizavimą, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	tikėtina, kad tas susijungimas, skaidymas ar reorganizavimas turės įtakos IF statistinės atskaitomybės reikalavimų vykdymui pagal šį reglamentą; ir

b)	apie ketinimą įvykdyti a punkte nurodytą veiksmą žinoma viešai.

2. 1 dalyje nurodytas pranešimas:

a)	pateikiamas likus pakankamai laiko iki susijungimo, skaidymo ar kitokio reorganizavimo įsigaliojimo ir

b)	nurodomos procedūros, kurių turi būti laikomasi vykdant šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

13 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią IF, KFT arba PFĮ privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šias teises. NCB įgyvendina šią teisę visų pirma tada, kai į faktinę atskaitingąją visumą įtraukta įstaiga nesilaiko IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

14 straipsnis

Tęstinumo išlyga

IF, KFT arba PFĮ atitinkamam NCB ir toliau teikia visą statistinę informaciją, susijusią su laikotarpiu iki 2025 m. lapkričio mėn. imtinai, kaip to reikalaujama pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) (17), ir tai daro pagal to reglamento 5 ir 9 straipsnius.

15 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomonę, ECB vykdomoji valdyba atlieka visus būtinus techninius dalinius priedų pakeitimus, jei tokie daliniai pakeitimai nekeičia pagrindžiančio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai valstybėse narėse. Vykdomoji valdyba apie tokius dalinius pakeitimus nedelsdama praneša Valdančiajai tarybai.

16 straipsnis

Sprendimo (ES) 2015/32 (ECB/2014/62) panaikinimas

Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/32 (ECB/2014/62) (18) panaikinamas nuo 2025 m. gruodžio 1 d.

17 straipsnis

Panaikinimas

1. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) panaikinamas nuo 2025 m. gruodžio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis V priede pateikta atitikties lentele.

18 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2025 m. gruodžio 1 d., išskyrus 10 straipsnį, kuris taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Frankfurte prie Maino 2024 m. birželio 27 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 297, 2013 11 7, p. 73.

(3) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(4) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(5) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(6) 2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (OL L 305, 2012 11 1, p. 6).

(7) 2018 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2018/876 dėl Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registro (ECB/2018/16) (OL L 154, 2018 6 18, p. 3).

(8) 2022 m. gegužės 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2022/971 dėl centrinės vertybinių popierių duomenų bazės ir vertybinių popierių emisijų statistikos rengimo, kuriomis panaikinamos Gairės ECB/2012/21 ir Gairės (ES) 2021/834 (ECB/2022/25) (OL L 166, 2022 6 22, p. 147).

(9) 2014 m. gruodžio 29 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/32 dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, kurios gali būti taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (ECB/2014/62) (OL L 5,.2015 1 9, p. 17).

(10) 2018 m. sausio 26 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2018/231 dėl pensijų fondams taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų (ECB/2018/2) (OL L 45, 2018 2 17, p. 3).

(11) 2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/379 dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (ECB/2021/2) (OL L 73, 2021 3 3, p. 16).

(12) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(13) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(14) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(15) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(16) 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(17) OL L 297, 2013 11 7, p. 73.

(18) 2014 m. gruodžio 29 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/32 dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, kurios gali būti taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (ECB/2014/62) (OL L 5, 2015 1 9, p. 17)..

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Atskaitomybės lentelės

1 LENTELĖ

Atsargos

Duomenys, kuriuos reikia pateikti kas mėnesį

IF: i) pildo juodus laukus; ii) teikia 3 lentelėje prašomą informaciją kaip apie kiekvieną vertybinį popierių pagal 2, 3a, 3b, 4 ir 9 vertybinių popierių straipsnius; ir iii) pildo pilkus laukus apie tuos vertybinius popierius, apie kuriuos informacija nėra renkama kaip apie kiekvieną vertybinį popierių.

Iš viso

Euro zona

Likusio pasaulio sektorius

Vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus (informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš viso

Nedalyvaujančios valstybės narės

Nedalyvaujančios valstybės narės (informacija pagal kiekvieną šalį)

Pagrindinės sandorio šalys už Europos Sąjungos ribų (informacija pagal kiekvieną šalį Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų atveju)

TURTAS

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

iki 1 metų

PFI

KFT

PrFĮ

NFB

NŪ & NŪPTNPI

nuo 1 metų

PFI

KFT

PrFĮ

NFB

NŪ & NŪPTNPI

iš jų finansinio sverto paskolos ne finansų bendrovėms

2.	Skolos vertybiniai popieriai

2e.

Eurais

iki 1 metų

išleisti PFĮ

nuo 1 metų iki 2 metų

išleisti PFĮ

nuo 2 metų

išleisti PFĮ

2x.	Užsienio valiutomis

iki 1 metų

išleisti PFĮ

nuo 1 metų iki 2 metų

išleisti PFĮ

nuo 2 metų

išleisti PFĮ

2t.	Visomis valiutomis

iki 1 metų

išleisti VS

išleisti IF

išleisti KFT

išleisti FP

išleisti PrFĮ

išleisti DB

išleisti PF

išleisti NFB

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

nuo 1 metų iki 2 metų

išleisti VS

išleisti IF

išleisti KFT

išleisti FP

išleisti PrFĮ

išleisti DB

išleisti PF

išleisti NFB

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

nuo 2 metų

išleisti VS

išleisti IF

išleisti KFT

išleisti FP

išleisti PrFĮ

išleisti DB

išleisti PF

išleisti NFB

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

3.	Nuosavybės priemonės

3a.	Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

išleistos PFĮ

išleistos KFT

išleistos FP

išleistos PrFĮ

išleistos DB

išleistos PF

išleistos NFB

3b.	Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

išleistos PFĮ

išleistos KFT

išleistos FP

išleistos PrFĮ

išleistos DB

išleistos PF

išleistos NFB

3c.	Nuosavybės priemonės, iš jų kitos nuosavybės priemonės

išleistos PFĮ

išleistos KFT

išleistos FP

išleistos PrFĮ

išleistos DB

išleistos PF

išleistos NFB

4.	IF akcijos (vienetai)

išleistos PFĮ

išleistos ne PFĮ

(2+3+4) iš jų: pagal atpirkimo sandorius paskolinti arba parduoti vertybiniai popieriai

5.	Išvestinės finansinės priemonės

6.	Nefinansinis turtas

iš jo: gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: kitos paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: biurai

7.	Likęs turtas

ĮSIPAREIGOJIMAI

8.	Paskolos ir gauti indėliai

iki 1 metų

iš PFĮ

iš VS

iš IF

iš KFT

iš FP

iš PrFI

iš DB

iš PF

iš NFB

iš NŪ ir NŪPTNPI

nuo 1 metų

iš PFĮ

iš VS

iš IF

iš KFT

iš FP

iš PrFI

iš DB

iš PF

iš NFB

iš NŪ ir NŪPTNPI

iš jų: atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas

iš PFĮ

iš ne PFĮ

9.	IF akcijos (vienetai) (1)

turimos PFĮ

turimos VS

turimos IF

turimos KFT

turimos FP

turimos PrFĮ

turimos DB

turimos PF

turimos NFB

turimos NŪ & NŪPTNPI

10.	Išvestinės finansinės priemonės

11.	Likę įsipareigojimai

Šioje lentelėje vartojamos santrumpos: IF = investicinis fondas, PFĮ = pinigų finansų įstaiga, VS = valdžios sektorius, KFT = kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, FP = finansiniai pagalbininkai, PrFĮ = priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai, DB = draudimo bendrovė, PF = pensijų fondas, NFB = ne finansų bendrovė, NŪ = namų ūkis, NŪPTNPI = namų ūkiams paslaugas teikianti ne pelno institucija

2 LENTELĖ

Patikslinimai dėl perkainojimo arba sandoriai

Duomenys, kuriuos reikia pateikti kas mėnesį

IF: i) pildo juodus laukus; ii) teikia 3 lentelėje prašomą informaciją kaip apie kiekvieną vertybinį popierių pagal 2, 3a, 3b, 4 ir 9 vertybinių popierių straipsnius; ir iii) pildo pilkus laukus, pažymėtus žodžiu „MINIMUM“ apie tuos vertybinius popierius, apie kuriuos informacija nėra renkama kaip apie kiekvieną vertybinį popierių.

NCB gali papildomai reikalauti pildyti: i) juodus laukus, kurie nėra pažymėti žodžiu „MINIMUM“, ir ii) pilkus laukus, kurie nėra pažymėti žodžiu „MINIMUM“ apie tuos vertybinius popierius, apie kuriuos informacija nėra renkama kaip apie kiekvieną vertybinį popierių.

Iš viso

Euro zona

Likusio pasaulio sektorius

Vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus (informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš viso

Nedalyvaujančios valstybės narės

Nedalyvaujančios valstybės narės (informacija pagal kiekvieną šalį)

Pagrindinės sandorio šalys už Europos Sąjungos ribų (informacija pagal kiekvieną šalį Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų atveju)

TURTAS

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

iki 1 metų

PFI

KFT

PrFĮ

NFB

NŪ & NŪPTNPI

nuo 1 metų

PFI

KFT

PrFĮ

NFB

NŪ & NŪPTNPI

iš jų finansinio sverto paskolos ne finansų bendrovėms

2.	Skolos vertybiniai popieriai

2e.

Eurais

iki 1 metų

išleisti PFĮ

nuo 1 metų iki 2 metų

išleisti PFĮ

nuo 2 metų

išleisti PFĮ

2x.	Užsienio valiutomis

iki 1 metų

išleisti PFĮ

nuo 1 metų iki 2 metų

išleisti PFĮ

nuo 2 metų

išleisti PFĮ

2t.	Visomis valiutomis

iki 1 metų

MINIMUM

išleisti PFĮ

MINIMUM

išleisti VS

MINIMUM

išleisti IF

MINIMUM

išleisti KFT

MINIMUM

išleisti FP

MINIMUM

išleisti PrFĮ

MINIMUM

išleisti DB

MINIMUM

išleisti PF

MINIMUM

išleisti NFB

MINIMUM

išleisti NŪ & NŪPTNPI

nuo 1 metų iki 2 metų

MINIMUM

išleisti PFĮ

MINIMUM

išleisti VS

MINIMUM

išleisti IF

MINIMUM

išleisti KFT

MINIMUM

išleisti FP

MINIMUM

išleisti PrFĮ

MINIMUM

išleisti DB

MINIMUM

išleisti PF

MINIMUM

išleisti NFB

MINIMUM

išleisti NŪ & NŪPTNPI

nuo 2 metų

MINIMUM

išleisti PFĮ

MINIMUM

išleisti VS

MINIMUM

išleisti IF

MINIMUM

išleisti KFT

MINIMUM

išleisti FP

MINIMUM

išleisti PrFĮ

MINIMUM

išleisti DB

MINIMUM

išleisti PF

MINIMUM

išleisti NFB

MINIMUM

išleisti NŪ & NŪPTNPI

3.	Nuosavybės priemonės

3a.	Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

MINIMUM

išleistos PFĮ

MINIMUM

išleistos KFT

MINIMUM

išleistos FT

MINIMUM

išleistos PrFĮ

MINIMUM

išleistos DB

MINIMUM

išleistos PF

MINIMUM

išleistos NFB

MINIMUM

3b.	Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

MINIMUM

išleistos PFĮ

MINIMUM

išleistos KFT

MINIMUM

išleistos FT

MINIMUM

išleistos PrFĮ

MINIMUM

išleistos DB

MINIMUM

išleistos PF

MINIMUM

išleistos NFB

MINIMUM

3c.	Nuosavybės priemonės, iš jų kitos nuosavybės priemonės

MINIMUM

išleistos PFĮ

MINIMUM

išleistos KFT

MINIMUM

išleistos FT

MINIMUM

išleistos PrFĮ

MINIMUM

išleistos DB

MINIMUM

išleistos PF

MINIMUM

išleistos NFB

MINIMUM

4.	IF akcijos (vienetai)

MINIMUM

išleistos PFĮ

MINIMUM

išleistos ne PFĮ

MINIMUM

(2+3+4) iš jų: pagal atpirkimo sandorius paskolinti arba parduoti vertybiniai popieriai

5.	Išvestinės finansinės priemonės

MINIMUM(2)

6.	Nefinansinis turtas

MINIMUM(2)

iš jo: gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: kitos paskirties nekilnojamasis turtas

iš jo: biurai

7.	Likęs turtas

ĮSIPAREIGOJIMAI

8.	Paskolos ir gauti indėliai

iki 1 metų

iš PFĮ

iš VS

iš IF

iš KFT

iš FP

iš PrFI

iš DB

iš PF

iš NFB

iš NŪ ir NŪPTNPI

nuo 1 metų

iš PFĮ

iš VS

iš IF

iš KFT

iš FP

iš PrFI

iš DB

iš PF

iš NFB

iš NŪ ir NŪPTNPI

iš jų: atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas

iš PFĮ

iš ne PFĮ

9.	IF akcijos (vienetai) (2)

MINIMUM

turimos PFĮ

turimos VS

turimos IF

turimos KFT

turimos FP

turimos PrFĮ

turimos DB

turimos PF

turimos NFB

turimos NŪ & NŪPTNPI

IF akcijų (vienetų) leidimas / emisija (4)

MINIMUM

IF akcijų / vienetų atpirkimas (4)

MINIMUM

10.	Išvestinės finansinės priemonės

MINIMUM(2)

11.	Likę įsipareigojimai

3 LENTELĖ

Reikalaujama informacija apie kiekvieną vertybinį popierių

Duomenys toliau nurodytiems lentelės laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių, patenkantį į kategorijas „skolos vertybiniai popieriai“, „nuosavybės priemonės“ ir „IF išleistos akcijos (vienetai)“ 1 ir 2 lentelėje pagal tokias taisykles.

1.	Turi būti pateikiami duomenys 1 laukui. Jei vertybinis popierius turi ISIN kodą, šį kodą būtina nurodyti.

2.	Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukams, 2 ir 4 laukams arba 3 ir 4 laukams).

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)	5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)	4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.	Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad IF pateiktų duomenis 8 laukui.

5.	Atitinkamas NCB 2 punkto ir 3 punkto b papunkčio atvejais gali nuspręsti rinkti duomenis tik 2 laukui.

Be to, duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių, kuris neturi ISIN kodo arba kito galiojančio identifikavimo kodo pagal atitinkamo NCB nurodymus, būtina pateikti laikantis tokių taisyklių.

a)	Turi būti pateikiami duomenys 9 ir 10 laukams. Jei vertybinio popieriaus emitentas turi juridinio asmens identifikatorių (LEI), LEI turi būti nurodomas.

b)	Turi būti pateikiami duomenys 11, 12 ir 13 laukams. Atitinkamas NCB gali nuspręsti nerinkti šių duomenų, jei 10 laukui pateikti duomenys yra LEI, ECB interneto svetainėje nurodytas nacionalinis identifikavimo kodas arba kitas identifikavimo kodas, kuris, NCB manymu, yra galiojantis.

Apie kiekvieną vertybinį popierių, kuris patenka į kategoriją „skolos vertybiniai popieriai“, turi būti pateikiami duomenys 14, 15 ir 16 laukams. Atitinkamas NCB gali nuspręsti nerinkti duomenų 16 laukui, jei tuos duomenis jis gali gauti iš kitų surinktų duomenų naudodamas metodiką, dėl kurios anksčiau sutarta su ECB.

d)	Jei atitinkamas NCB leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 10 straipsnio 8 dalį, jis gali rinkti suvestinius duomenis, paskirstytus pagal priemonės (termino) kategorijas ir kitas sandorio šalis.

Laukas

Pavadinimas

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

Vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė

Kaina

Bendra vertė

Finansiniai sandoriai

Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

Priemonė:

—	skolos vertybiniai popieriai (F.3)

—	nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos (F.511)

—	nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos (F.512)

—	PRF akcijos (vienetai) (F.521)

—	ne PRF IF akcijos (vienetai) (F.522)

Emitento identifikavimo kodas

Emitento pavadinimas

Emitento šalis

Emitento sektorius arba subsektorius:

—	centrinis bankas (S.121)

—	indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

—	PRF (S.123)

—	ne PRF IF (S.124)

—	kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125)

—	finansiniai pagalbininkai (S.126)

—	priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

—	draudimo bendrovės (S.128)

—	pensijų fondai (S.129)

—	ne finansų bendrovės (S.11)

—	centrinė valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1311)

—	krašto (regiono) valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1312)

—	vietos valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1313)

—	socialinio draudimo fondai (S.1314)

—	namų ūkiai (S.14)

—	namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Emisijos data

Išpirkimo data

Sukauptos palūkanos

4 LENTELĖ

Reikalaujama informacija apie pajamas ir mokesčius

Laukas

Straipsnis

Gautos pajamos

Sumokėti dividendai

Investiciniam fondui akcininkų sumokėti mokesčiai

Pastaba.

1 ir 2 laukuose informacija pateikiama apie kiekvieną IF išleistų akcijų klasę.

5 LENTELĖ

Reikalaujama IF klasifikacijos informacija

Duomenys toliau nurodytiems lentelės laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną IF.

Laukas

Pavadinimas

Identifikavimo kodas

Pavadinimas

Rezidavimo šalis

Pradžios data

Valdymo įmonė

Valdymo įmonės identifikavimo numeris

Dividendų paskirstymo politika:

—	paskirstymo fondas

—	kaupiamasis fondas

—	mišrus dividendų paskirstymo fondas

IF, turintys subfondus:

—	IF yra bendrojo fondo subfondas

—	IF yra bendrasis fondas

—	bendrojo fondo (jei taikytina) identifikatorius (pvz., RIAD kodas)

Investavimo politika:

—	obligacijos

—	nuosavybės priemonės

—

mišri

—	nekilnojamasis turtas

—	apsidraudimas

—	paskolos (kreditas)

—	biržos prekė

—	infrastruktūra

—

kita

Investavimo pobūdis:

—

aktyvus

—	pasyvus sinteze paremtas

—	pasyvus fizinis

Geografinės ribos:

—	šalies vidus

—	Europa (Europos ekonominė erdvė (EEE))

—	Europa (išskyrus EEE)

—	Šiaurės Amerika

—	Pietų Amerika

—	Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas

—	Artimieji Rytai

—

Afrika

—	Viršnacionalinis / daugiaregionis regionas

Atvirojo tipo / uždarojo tipo

Obligacijoms skirtų investicijų kryptis:

—	bendrovių obligacijos

—	Vyriausybės obligacijos

—	mišrios bendrovių / Vyriausybės obligacijos

Įtraukimo į biržos sąrašą būsena

Atitiktis kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS) / alternatyviems investiciniams fondams (AIF) keliamiems reikalavimams:

—	atitinka KIPVPS reikalavimus

—

neatitinka KIPVPS reikalavimų, atitinka AIF reikalavimus

—	iš jų akcijos, kurias leidžiama parduoti neprofesionaliesiems investuotojams

—	neatitinka KIPVPS reikalavimų, neatitinka AIF reikalavimų

Investuotojų bazė:

—	dominuoja profesionalieji investuotojai

—	dominuoja neprofesionalieji investuotojai

—	mišri, sudaryta iš profesionaliųjų / neprofesionaliųjų investuotojų

Nekilnojamojo turto fondo rūšis

—	gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas

—	komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

—	pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas

—	daugialypės strategijos nekilnojamasis turtas

—

kita

—

netaikoma

Biržoje prekiaujamas fondas

Privataus kapitalo fondas

Nekilnojamojo turto investicinis patikos fondas

Išpirkimo dažnumas:

—

kasdien

—	kas savaitę

—	kas mėnesį

—	kas ketvirtį

—	du kartus per metus

—

kasmet

—	tik suėjus išpirkimo terminui

—	kita / nereguliariai

Atitiktis aplinkosauginiams, socialiniams ir valdymo (ASV) reikalavimams:

—	atitinka Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento (5) (TFIAR) 8 straipsnį

—	atitinka Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento (TFIAR) 9 straipsnį

—

kita

(1) Jeigu atskaitingasis agentas negali tiesiogiai nustatyti turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus, atitinkamus duomenis jis pateikia remdamasis prieinama informacija. Pareikštinių akcijų atveju informacija gali būti renkama iš PFĮ arba KFT (kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 9 dalyje).

(2) Jeigu atskaitingasis agentas negali tiesiogiai nustatyti turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus, atitinkamus duomenis jis pateikia remdamasis prieinama informacija. Pareikštinių akcijų atveju informacija gali būti renkama iš PFĮ arba KFT (kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 9 dalyje).

(3) IF neturi teikti duomenų pagal šį straipsnį, jeigu 1 lentelėje išvardintos mėnesio atsargos sudaro mažiau negu 5 % išleistų IF akcijų (vienetų) vertės.

(4) Sandoriai

(5) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

II PRIEDAS

APRAŠAI

1 dalis

Priemonių kategorijų aprašai

Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis nacionalinių centrinių bankų (NCB) į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų priemonių kategorijų aprašas. Lentelėje nepateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, o aprašai nėra išsamūs. Apibrėžtyse pateikiama nuoroda į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 549/2013.

Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu – nustatytas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Visi reikalaujami paskirstymai pagal terminą reiškia finansinės priemonės pradinį terminą.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba išvestinių finansinių priemonių atveju jei reikalavimą galima įskaityti. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

A LENTELĖ

IF turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų aprašai

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

Pagal šią atskaitomybės sistemą šią kategoriją sudaro IF skolininkams paskolintos lėšos arba IF įgytos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais.

Ši kategorija apima:

—	IF padėtus indėlius, pvz., vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius;

—

turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius:

—	turimus skolos vertybinius popierius, kurie nėra perleidžiamieji ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose;

—	paskolas, kuriomis prekiaujama:

—	paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, priskiriamos kategorijai „indėliai ir paskolų reikalavimai“, jeigu nėra įrodymų, kad jomis prekiaujama antrinėse rinkose. Kitu atveju jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams;

—

subordinuotą skolą indėlių ar paskolų forma: subordinuotos skolos priemonės suteikia galimybę pareikšti papildomą reikalavimą išduodančiai institucijai, kurį galima įgyvendinti tik įgyvendinus visus aukštesnio statuso reikalavimus, tokiu būdu suteikiant šioms priemonėms tam tikras nuosavybės priemonių savybes. Statistiniais tikslais subordinuotoji skola priskiriama „paskoloms“ arba „skolos vertybiniams popieriams“, atsižvelgiant į priemonės pobūdį. Jei visų formų IF turimos subordinuotos skolos šiuo metu statistiniais tikslais nurodomos vienu skaičiumi, šis skaičius priskiriamas kategorijai „skolos vertybiniai popieriai“, nes subordinuotą paskolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

—

reikalavimus pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius su pinigų įkeitimu:

—	grynųjų pinigų, sumokėtų už IF nupirktus vertybinius popierius nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant perparduoti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinį;

—

reikalavimus pagal vertybinių popierių skolinimąsi su pinigų įkeitimu:

—	grynųjų pinigų, sumokėtų už IF pasiskolintus vertybinius popierius, atitiktinį;

—	finansinio sverto paskolos yra sindikuotosios paskolos, suteikiamos žemą (nesiekiantį investicinio reitingo) kredito kokybės lygį turinčioms korporacijoms.

Šiame reglamente ši kategorija taip pat apima apyvartoje esančius eurų ir užsienio valiutos banknotus ir monetas, paprastai naudojamus mokėjimams

2.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę.

Ši kategorija apima:

—	turimus vertybinius popierius, kurie suteikia turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba sutartiniu būdu nustatytas pajamas, tam tikrą dieną arba dienomis arba pradedant nuo emisijos metu nustatytos datos gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma;

—

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Priešingu atveju jos priskiriamos „indėlių ir paskolų reikalavimams“;

—	subordinuotąją skolą skolos vertybinių popierių forma.

Vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti arba pagal atpirkimo sutartis parduoti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti įrašomi laikinojo įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Jei laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, pardavimas įrašomas kaip tiesioginis sandoris su vertybiniais popieriais ir įrašomas laikinojo įgijėjo balanse kaip neigiama vertybinių popierių portfelio pozicija.

3.	Nuosavybės priemonės

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas paprastai suteikia jo turėtojams teisę į bendrovių ir kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Ši kategorija apima biržines ir nebiržines akcijas ir kitas nuosavybės priemones.

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartį, taikomas 2 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ pateiktas aprašas.

3a.	Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

Biržinės akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Į biržos sąrašus įtrauktų akcijų kotiruojamų kainų buvimas reiškia, kad paprastai dabartinės rinkos kainos yra lengvai prieinamos.

3b.	Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

Nebiržinės akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašus.

3c.	Nuosavybės priemonės, iš jų kitos nuosavybės priemonės

Kitos nuosavybės priemonės apima bet kokias akcijas, išskyrus tas, kurios yra priskirtos prie subkategorijų „Biržinės akcijos“ ir „Nebiržinės akcijos“.

4.	IF akcijos (vienetai)

Ši kategorija apima turimas akcijas (vienetus), kurias išleido į PRF ir ne PRF IF sąrašą statistikos tikslais įtraukti PRF ir ne PRF IF (t. y. IF, išskyrus PRF).

PRF apibrėžti Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 2 straipsnio 5 dalyje.

IF, išskyrus PRF, apibrėžti šio reglamento 2 straipsnyje.

(2 + 3+4), iš jų – vertybiniai popieriai (skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės ir IF akcijos (vienetai)), paskolinti ar parduoti pagal atpirkimo sutartis

Ši kategorija apima vertybinius popierius, pateikiamus 2 kategorijoje (skolos vertybiniai popieriai), 3 kategorijoje (nuosavybės priemonės) ir 4 kategorijoje (IF akcijos (vienetai)), paskolintus vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotus pagal atpirkimo sutartis (arba vykdant bet kokią kitą panašią veiklą, pvz., pardavimo ir atpirkimo sandorius).

5.	Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika.

Ši kategorija apima:

—	pasirinkimo sandorius;

—

varantus;

—	ateities sandorius;

—	išankstinius sandorius;

—	apsikeitimo sandorius;

—	kredito išvestines finansines priemones.

Išvestinės finansinės priemonės balanse turi būti apskaitomos rinkos kaina bendrąja verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę, – balanso įsipareigojimų pusėje.

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių finansinių priemonių sutarčių, neturi būti apskaitomi kaip balansiniai straipsniai.

Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, turi būti teikiamos šios pozicijos.

Ši kategorija neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles.

Jeigu kita sandorio šalis yra žinoma, geografinis paskirstymas grindžiamas kitos sandorio šalies įsisteigimo vieta. Jeigu kita sandorio šalis nežinoma, pvz., sudarant sandorius organizuotoje rinkoje, geografinis paskirstymas grindžiamas rinkos rezidavimo vieta.

6.	Nefinansinis turtas

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą.

Ši kategorija apima būstą, kitus pastatus ir statinius, mašinas ir įrangą, vertybes, intelektinės nuosavybės produktus, pvz., kompiuterių programinę įrangą ir duomenų bazes, ir virtualų ir kripto turtą be atitiktinio įsipareigojimo.

Šiam straipsniui gali būti priskiriama (įskaitant pateiktą informaciją apie atskirus straipsnius kategorijoje „iš jų“):

—

gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas:

—	gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – gyvenamoji vieta, kurioje gyvena gyvenamosios vietos savininkas arba nuomininkas;

—

komercinės paskirties nekilnojamasis turtas:

—	komercinės paskirties nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kuriuose klientams tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos (pvz., viešbučiai, restoranai, mažmeninės prekybos vietos);

—

pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas:

—	pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas – pramoniniais tikslais naudojamas nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, gamyklos, logistikos centrai arba sandėliavimo vieta;

—

kitas nekilnojamasis turtas:

—	nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamosios paskirties, komercinės paskirties ir pramoninės paskirties nekilnojamąjį turtą. Ši kategorija apima biurų paskirties nekilnojamąjį turtą.

7.	Likęs turtas

Tai yra likusi balanso turto dalies kategorija, apibrėžiama kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB taip pat gali reikalauti šioje kategorijoje atskirai išskirti:

—	sukauptas palūkanas, gautinas už indėlius ir paskolas;

—	sukauptas turimų skolos vertybinių popierių palūkanas;

—	sukauptus gautinus nuompinigius;

—	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla.

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

8.	Paskolos ir gauti indėliai

IF kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu.

Šią kategoriją sudaro:

—	paskolos, suteiktos IF, kurios yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais;

—

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, IF parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. IF gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad IF operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą;

—	pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma;

—	pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą.

Ši kategorija gali apimti atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą, kaip atskirai pranešta pagal kategorijas „iš jų“.

Atnaujinamosios paskolos yra paskolos, kurioms būdingi visi šie požymiai: i) skolininkas gali naudotis lėšomis arba išimti jas iki iš anksto patvirtinto kredito limito ribos iš anksto neįspėdamas skolintojo; ii) prieinamo kredito suma gali padidėti ir sumažėti, kadangi lėšų yra skolinamasi ir jos yra grąžinamos; iii) kreditu galima naudotis pakartotinai.

Atnaujinamosios paskolos apima per kredito liniją gautas ir dar negrąžintas sumas (likučius). Kredito linija yra skolintojo ir skolininko susitarimas, kuris leidžia skolininkui per nustatytą laikotarpį ir iki tam tikro limito imti lėšas ir savo nuožiūra grąžinti jas iki nustatytos datos. Per kredito liniją prieinamos sumos, kurios nebuvo paimtos arba kurios jau buvo grąžintos, nepriskirtinos jokiai balansinių straipsnių kategorijai.

Sąskaitų pereikvojimas yra debeto likučiai einamosiose sąskaitose. Turi būti pateikiami duomenys apie visą mokėtiną sumą, nesvarbu, ar ji viršija, ar ne bet kokį iš anksto skolintojo ir skolininko sutartą limitą paskolos dydžio ir (arba) didžiausio laikotarpio atžvilgiu.

9.	IF akcijos (vienetai)

Į IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų IF išleistos akcijos ar vienetai, taip pat akcinio kapitalo forma. Ši kategorija nurodo visus įsipareigojimus IF akcininkams. Čia taip pat įeina lėšos iš nepaskirstyto pelno ir lėšos, kurias IF atideda tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams.

10.	Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 5 kategoriją.

11.	Likę įsipareigojimai

Tai yra likusi balanso įsipareigojimų dalies kategorija, kuria apibūdinami „kitur neįtraukti įsipareigojimai“.

NCB taip pat gali reikalauti šioje kategorijoje atskirai išskirti:

—	išleistus skolos vertybinius popierius;

—	IF išleistus vertybinius popierius, išskyrus nuosavybės priemones, kurie paprastai yra apyvartinės priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kuriuos galima užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir kurie nesuteikia jų turėtojui nuosavybės teisių į juos išleidusią instituciją;

—	sukauptas mokėtinas palūkanas už paskolas ir indėlius;

—	mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.;

—	atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijas, dividendus ir t. t.;

—	grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito;

—	grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais.

2 dalis

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

B LENTELĖ

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

Laukas	Pagrindinių požymių aprašas
Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas	Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas. Tai gali būti ISIN kodas arba kitas vertybinio popieriaus identifikavimo kodas pagal NCB nurodymus. ISIN kodas – vertybiniams popieriams suteiktas tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris, sudarytas iš 12 raidžių ir skaičių derinio ir išskirtinai apibrėžiantis vertybinių popierių emisiją (kaip apibrėžta ISO 6166).
Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė	Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais.
Kaina	Vertybinio popieriaus vieneto rinkos kaina arba bendros nominaliosios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.
Bendra vertė	Bendra vertybinio popieriaus rinkos vertė. Kai prekiaujama vertybinių popierių vienetais, ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš procentine dalimi išreikštos kainos. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.
Finansiniai sandoriai	Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)	Vertybinio popieriaus pirkimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)	Vertybinio popieriaus pardavimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išpirkimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta	Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas.
Priemonė	Kaip apibrėžta A lentelėje, 2, 3 ir 4 kategorijose.
Emitento identifikavimo kodas	Standartinis kodas, dėl kurio susitarta su atitinkamu NCB ir kuris unikaliai identifikuoja emitentą, bei informacija apie vartojamo kodo identifikatoriaus rūšį, pavyzdžiui, ES identifikatorius arba nacionalinis identifikatorius.
Emitento pavadinimas	Pilnas emitento juridinis pavadinimas.
Emitento šalis	Emitento rezidavimo vietos šalies ISO kodas arba lygiavertis kodas.
Emisijos data	Diena, kurią emitentas platintojui už užmokestį pateikia vertybinius popierius. Tai yra diena, kai investuotojai pirmą kartą gali įsigyti konkrečių vertybinių popierių.
Išpirkimo data	Diena, kai skolos priemonė faktiškai išperkama.
Sukauptos palūkanos	Nuo paskutinės atkarpos išmokos arba nuo kaupimo pradžios sukauptos palūkanos.

3 dalis

Sektorių aprašymai

Sektorių klasifikavimo valstybėse narėse standartai yra pateikti 2010 m. ESS. Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis NCB į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. euro zonoje esančios kitos sandorio šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos tikslais sudarytais sąrašais ir kitų sandorio šalių statistinės klasifikacijos gairėmis, pateiktomis ECB vadove „Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovas. Gairės dėl klientų statistinės klasifikacijos“.

C LENTELĖ

Sektorių aprašymai

Sektorius

Aprašai

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 2 straipsnio 1 punkte.

2.	Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys).

Centrinė valdžia

Šį subsektorių (S.1311) sudaro visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS 2.114 dalis). Šiame reglamente sąvoka „centrinė valdžia“ taip pat apima Sąjungos įstaigas ir organus, priskiriamus prie valdžios sektoriaus (S.13).

Krašto (regiono) valdžia

Šį subsektorių (S.1312) sudaro tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu (2010 m. ESS, 2.115 punktas).

Vietos valdžia

Šį subsektorių (S.1313) sudaro tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS, 2.116 punktas).

Socialinės apsaugos fondai

Socialinės apsaugos fondų subsektorių (S.1314) sudaro centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie atitinka abu šiuos kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už įstaigos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens. Paprastai nėra tiesioginio ryšio tarp tam tikro asmens sumokėtos įmokos dydžio ir jo rizikos laipsnio (2010 m. ESS, 2.117 punktas).

Ne PRF IF

IF, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 1 punkte.

4.	Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus.

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šis subsektorius apima ir FPB, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (1) (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys).

5.	Finansiniai pagalbininkai

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šis subsektorius taip pat apima pagrindines buveines, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS 2.95–2.97 dalys).

6.	Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar jų įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98 ir 2.99 dalys).

7.	Draudimo bendrovės

Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 dalys).

8.	Pensijų fondai

Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 dalys).

9.	Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.50 dalys).

10.	Namų ūkiai

Namų ūkių sektorių (S.14) sudaro asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima nepriklausomo juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS 2.118–2.128 dalys)

11.	Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129 ir 2.130 dalys).

4 dalis

Pajamų ir mokesčių informacijos aprašai

D lentelė

Pajamų ir mokesčių informacijos aprašai

Laukas	Aprašas
Gautos pajamos	Per laikotarpį IF gautos pajamos, priskiriamos kiekvienai IF išleistų akcijų klasei.
Sumokėti dividendai	Per laikotarpį IF savo akcininkams išmokėtos lėšos dividendų ar kitų lygiaverčių paskirstymų forma, priskirtos kiekvienai IF išleistų akcijų klasei.
Akcininkų sumokėti mokesčiai	Per laikotarpį akcininkų IF sumokėti mokesčiai išmokų, kurios atimamos iš IF turto, forma, neįtraukiant mokesčių, kuriuos akcininkai sumokėjo tiesiogiai tretiesiems asmenims, išskyrus IF. Jie apima šias rūšis: IF „pasikartojančios išlaidos“ ir „papildomos išlaidos“, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/653 (2) VI priede.

5 dalis

IF klasifikacijos požymių aprašymai

E lentelė

IF klasifikacijos požymių aprašymai

Laukas	IF klasifikacijos požymių aprašymai
Identifikavimo kodas	Juridinio asmens identifikatorius arba LEI – juridiniam asmeniui pagal ISO 17442 standartą suteiktas raidinis skaitmeninis nuorodos kodas. RIAD kodas – unikalus Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registro (RIAD) identifikatorius, sukurtas kompetentingo NCB arba ECB, siekiant identifikuoti į registrą įrašytą subjektą. Kitas (pvz., nacionalinis) subjekto identifikatorius (tipas ir kodas) yra bet koks kitas IF identifikavimo kodas. Pirmenybine tvarka naudojamas kodas yra LEI, RIAD kodas ar kitas subjekto identifikatorius.
Pavadinimas	Pilnas IF juridinis pavadinimas.
Rezidavimo šalis	Šalis, kurioje reziduoja IF.
Pradžios data	IF įsteigimo data.
Valdymo įmonė	Bendrovė, kurios įprasta veikla yra investicinio fondo valdymas.
Valdymo įmonės identifikavimo numeris	Valdymo įmonės identifikavimo kodas. Kodai naudojami tokia prioriteto tvarka: LEI, RIAD kodas arba bet koks kitas (pvz., nacionalinis) subjekto identifikatorius.
Dividendų paskirstymo politika	Paskirstymo fondas yra IF, kuris daugiausia (daugiau nei 50 %) gautas pajamas išmoka savo akcininkams grynaisiais pinigais. Kaupiamasis fondas yra IF, kuris daugiausia (daugiau kaip 50 %) gaunamų pajamų reinvestuoja pagal savo investavimo politiką. Mišraus dividendų paskirstymo fondas yra IF, kuris gautas pajamas naudoja tiek išmokėti akcininkams grynaisiais pinigais, tiek reinvestuoti pagal savo investavimo politiką.
Investiciniai fondai su subfondais	Bendrasis fondas (umbrella fund) yra subjektas, kuris atskiria savo turtą į skirtingus vienetus (subfondus) taip, kad su kiekvienu vienetu susijusios akcijos (vienetai) būtų atskirai užtikrinti skirtingu turtu. Bendrojo fondo subfondas yra vienetas, turintis atskirtą bendrojo fondo turtą, kuriuo užtikrinamos subfondo išleistos akcijos (vienetai).
Investavimo politika	Akcijų fondai – IF, dažniausiai investuojantys į akcijas. Obligacijų fondai – IF, dažniausiai investuojantys į skolos vertybinius popierius. Mišrūs fondai – IF, investuojantys į akcijas ir obligacijas, ir neturintys vyraujančios politikos vienos ar kitos priemonės atžvilgiu. Nekilnojamojo turto fondai – IF, dažniausiai investuojantys į nekilnojamąjį turtą. Rizikos draudimo fondai – bet kokie kolektyvinio investavimo subjektai, nepriklausomai nuo jiems būdingos nacionaliniuose teisės aktuose numatytos teisinės struktūros, taikantys iš esmės neribotas investicijų strategijas teigiamai absoliučiai grąžai užtikrinti ir kurių vadovybė be įprasto atlygio gauna premijas už sėkmingus fondo rezultatus. Dėl šios priežasties rizikos draudimo fondai gali pasitelkti beveik neribojamas finansinių priemonių rūšis, į kurias jie gali investuoti, bei lanksčiai rinktis įvairias finansines technikas, kaip, pavyzdžiui, nuosavo ir skolinto kapitalo santykį ar skolintų vertybinių popierių pardavimą ir pan. Šis aprašymas taip pat taikomas kitiems į rizikos draudimo fondus pilnai ar iš dalies investuojantiems fondams, jei jie atitinka pateiktąjį aprašymą. Paskolų ir (arba) kredito fondai yra IF, dažniausiai investuojantys į paskolas. Biržos prekių fondai yra IF, dažniausiai investuojantys į biržos prekes. Infrastruktūros fondai yra IF, dažniausiai investuojantys į viešųjų pastatų infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, ligonines ar kalėjimus, socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, socialinį būstą, transporto infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, masinio tranzito sistemas ar oro uostus, energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos tinklus, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo projektus, elektrines ar vamzdynus, vandentvarkos infrastruktūrą, pvz., vandens tiekimo sistemas, kanalizacijos ar drėkinimo sistemas, ryšių infrastruktūrą, pavyzdžiui, tinklus, ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pvz., perdirbimo arba surinkimo sistemas. Kiti fondai yra IF, išskyrus obligacijų fondus, nuosavybės fondus, mišrius fondus, nekilnojamojo turto fondus, rizikos draudimo fondus, paskolų ir (arba) kredito fondus, biržos prekių fondus arba infrastruktūros fondus. IF klasifikavimas pagal jų investavimo politiką įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kuriose šalyse klasifikacijai taikomos specialios reguliavimo nuostatos.
Aktyvūs / pasyvūs	Aktyvūs IF yra IF, kurių valdytojai gali savo nuožiūra pasirinkti investicinius sprendimus. Šie IF gali būti, bet neprivalo būti valdomi atsižvelgiant į nurodytą lyginamąjį indeksą. Pasyvieji sintetiniai IF turi tikslą sekti indeksą sinteze paremto atkartojimo būdu, naudodami išvestines finansines priemones, pvz., apsikeitimo sandorius, kad atkartotų indekso, kurį jie seka, grąžą. Pasyvieji fiziniai IF turi tikslą sekti indeksą fizinio atkartojimo būdu, turėdami turtą arba turto imtį, kuriais grindžiamas jų sekamas indeksas.
Geografinė sritis	Investicijų regionas nustatomas remiantis didžiosios dalies (daugiau kaip 50 %) turimo turto (atsižvelgiant į jo vertę) buvimo vieta. „Vidaus“ reiškia, kad IF daugiausia investuoja į turtą, kurį išleidžia tos pačios šalies kaip ir investicinis fondas rezidentai. Europa (EEE), Europa (išskyrus EEE), Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Azija ir Ramiojo vandenyno regionas, Artimieji Rytai ir Afrika turi tokią pačią reikšmę kaip ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gairėse (ESMA/2014/869EN) (3) . Viršnacionalinis / daugiaregionis regionas – IF daugiausia dažniausiai investuoja į viršnacionalinių subjektų išleistą turtą arba jis dažniausiai daugiausia neinvestuoja nė viename pirmiau apibrėžtame geografiniame regione.
Atvirieji / uždarieji	Atvirieji investiciniai fondai – investiciniai fondai, kurių vienetai arba akcijos turėtojų pageidavimu atperkamos arba išperkamos tiesiogiai arba netiesiogiai iš įmonės turto. Uždarieji investiciniai fondai – investiciniai fondai, kurių išleistų akcijų skaičius yra nekintamas ir kurių akcininkai privalo įsigyti ar parduoti esamas akcijas, norėdami patekti į fondą ar iš jo pasitraukti.
Įmonių ir (arba) Vyriausybės obligacijų fondai	Vyriausybės obligacijų fondai daugiausia (daugiau kaip 50 %) investuoja į Vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius. Įmonių obligacijų fondai daugiausia (daugiau kaip 50 %) investuoja į finansų ir ne finansų bendrovių išleistus skolos vertybinius popierius. IF klasifikavimas pagal jų investavimo politiką įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kuriose šalyse klasifikacijai taikomos specialios reguliavimo nuostatos.
Įtraukimo į biržos sąrašą būsena	Biržiniai IF turi akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje ar kitoje organizuotoje rinkoje. Nebiržiniai IF neturi akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje ar kitoje organizuotoje rinkoje.
KIPVPS / AIF reikalavimų laikymasis	Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) – IF, įsteigti pagal Direktyvą 2009/65/EB. Alternatyvaus investavimo fondai (AIF) – IF, įsteigti pagal Direktyvą 2011/61/ES. „KIPVPS reikalavimų neatitinkantis, AIF atitinkantis kurių akcijas leidžiama platinti neprofesionaliesiems investuotojams“ Yra IF, gavęs atitinkamą veiklos leidimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 43 straipsnį.
Investuotojų bazė	Investuotojų bazė nustatoma remiantis vyraujančiu (daugiau nei 50 %) akcininkų tipu pagal jų vertę. Profesionalusis investuotojas – subjektas, atitinkantis Direktyvos 2014/65/ES II priede nustatytus profesionalaus kliento kriterijus. Neprofesionalusis investuotojas – investuotojas, kuris nėra profesionalusis investuotojas.
Nekilnojamojo turto fondo rūšis	Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto fondai daugiausia (daugiau kaip 50 %) investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – gyvenamoji vieta, kurioje gyvena gyvenamosios vietos savininkas arba nuomininkas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (4) 4 straipsnio 1 dalies 75 punktas). Komercinės paskirties nekilnojamojo turto fondai daugiausia (daugiau kaip 50 %) investuoja į komerciniais tikslais naudojamą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, į mažmeninę prekybą ir viešbučius. Pramoninės paskirties nekilnojamojo turto fondai daugiausia (daugiau kaip 50 %) investuoja į nekilnojamąjį turtą, naudojamą prekių gamybai, saugojimui ir paskirstymui. Daugialypės strategijos nekilnojamojo turto fondai investuoja į gyvenamosios paskirties, komercinės paskirties ir pramoninės paskirties nekilnojamąjį turtą, neskirdami didžiausio dėmesio vienai iš šio turto rūšių. Kiti nekilnojamojo turto fondai yra nekilnojamojo turto fondai, kurie nėra gyvenamosios paskirties, komercinės paskirties, pramoninės paskirties ar daugialypės strategijos nekilnojamojo turto fondai.
Biržoje prekiaujamas fondas	Biržoje prekiaujamas fondas (ETF) yra UCITS ETF, kaip apibrėžta ESMA gairių (ESMA/2012/832) 3 dalies ketvirtoje pastraipoje (5) ESMA apibrėžia UCITS ETF kaip tokį KIPVPS, kurio bent viena vienetų ar akcijų klase visą dieną bent vienoje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalės prekybos sistemoje prekiauja bent vienas rinkos formuotojas, kuris imasi veiksmų, kad fondo vienetų ar akcijų biržos vertė reikšmingiau nesiskirtų nuo grynosios jo aktyvų vertės arba, jei taikoma, nuo orientacinės grynosios turto vertės. Čia turėtų būti įtraukti ne UCITS ETF, atitinkantys ESMA pateiktą biržoje prekiaujamų fondų apibrėžtį.
Privataus kapitalo fondas	Privataus kapitalo fondai (PKF) – sverto nenaudojantys IF, daugiausia investuojantys į nuosavybės priemones ir į priemones, kurios ekonomiškai panašios į nebiržinių bendrovių išleistas nuosavybės priemones. Privataus kapitalo fondų pogrupis yra rizikos kapitalo fondai, kurie investuoja į startuolius. PKF (įskaitant rizikos kapitalo fondus) paprastai sudaromi kaip uždarojo tipo fondai arba ribotos atsakomybės įmonės, kurias valdo privataus kapitalo bendrovė (PKB) arba rizikos kapitalo fondų atveju – rizikos kapitalo bendrovė (RKB). Nors pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 2 straipsnį PKF (įskaitant rizikos kapitalo fondus) priskiriami investiciniams fondams, PKB ir RKB priskiriamos finansiniams pagalbininkams (2010 m. ESS S.126 kategorija), jei jos valdo tik PKF ir RKF turtą, bei priskiriamos kitiems finansiniams tarpininkams (2010 m. ESS S.125 kategorija), jei į nuosavybės priemones investuoja savo sąskaita.
Nekilnojamojo turto investicinis patikos fondas	Nekilnojamojo turto investicinis patikos fondas – subjektas, kuriam priklauso arba kuris finansuoja pajamas duodantį nekilnojamąjį turtą ir kuriam taikoma speciali nacionalinė teisinė sistema, kurioje apibrėžiama jo teisinė forma, reikalavimus atitinkantis turtas ir mokesčių režimas.
Išpirkimo dažnumas	Išpirkimo dažnumas nurodo grafiką, pagal kurį investavę į IF investuotojai gali išpirkti savo akcijas (vienetus).
Atitiktis aplinkosauginiams, socialiniams ir valdymo (ASV) reikalavimams	Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento (TFIAR) 8 straipsnį atitinkantys IF atitinka Reglamento (ES) 2019/2088 8 straipsnį, taip skatinant aplinkos ar socialinius ypatumus. Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento (TFIAR) 9 straipsnį atitinkantis IF atitinka Reglamento (ES) 2019/2088 9 straipsnį, siekdamas tvarių investicijų tikslo. Kiti IF neatitinka nei Reglamento (ES) 2019/2088 8 straipsnio, nei 9 straipsnio.

(1) 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).

(2) 2017 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/653 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (OL L 100, 2017 4 12, p. 1).

(3) ESMA gairės dėl ataskaitų teikimo pagal AIFVD 3 straipsnio 3 dalies d punkto ir 24 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimus (ESMA/2014/869 LTL), paskelbta ESMA interneto svetainėje www.esma.europa.eu.

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5) Kompetentingų institucijų ir KIPVPS valdymo įmonių gairės (ESMA/2012/832 LTL), paskelbtos ESMA interneto svetainėje www.esma.europa.eu.