(1)

2023 m. lapkričio 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės mobiliosios prieigos įrangos (toliau – MPĮ). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė Koalicija, siekianti atkurti vienodas sąlygas ES mobiliosios prieigos įrangos sektoriuje (toliau – CMAE) (toliau – skundo pateikėjas). Skundas buvo pateiktas MPĮ Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde buvo pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2024 m. sausio 15 d. ir 2024 m. kovo 12 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį registruoti importuojamą KLR kilmės MPĮ.

(4)

2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. aštuoniems Kinijos MPĮ eksportuojantiems gamintojams (3) atstovaujantys Kinijos mašinų ir elektrinių produktų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) pateikė pastabų dėl skundo pateikėjo prašymų registruoti importą. CCCME laikėsi nuomonės, kad prašymuose nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima pagrįsti importo registraciją. CCCME iš esmės laikėsi nuomonės, kad importo statistiniai duomenys buvo nepatikimi, nes KN kodai taikomi ir kitiems produktams, kad bet kuriuo atveju padidėjimas nebuvo didelis ir kad jam įtakos turėjo paklausos sezoniškumas. CCCME taip pat laikėsi nuomonės, kad paklausa grindžiamoje MPĮ rinkoje nėra galimybių vykdyti netikėtą papildomą importą ar kaupti atsargas.

(5)

Šias CCCME pastabas Komisija atmetė, nes antrajame 2024 m. kovo 12 d. skundo pateikėjo pateiktame prašyme registruoti importą pateikta pakankamai įrodymų dėl importo padidėjimo po tyrimo inicijavimo, taip pat atsižvelgta į paklausos sezoniškumą.

(6)

Komisija laikėsi nuomonės, kad CCCME pastabos buvo nepagrįstos. Analizuojant importo apimtį po tyrimo inicijavimo buvo atsižvelgiama tik į nagrinėjamąjį produktą, o į sezoniškumo poveikį buvo atsižvelgta lyginant tuos pačius metų laikotarpius prieš inicijavimą ir po jo. Remdamasi prašymuose pateikta informacija ir importo statistinių duomenų prieš tyrimo inicijavimą ir po jo analize, Komisija padarė išvadą, kad buvo pakankamai įrodymų, kad būtų galima pagrįsti importo registraciją.

(7)

Remdamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1450 (4) nusprendė, kad turi būti vykdoma importuojamo nagrinėjamojo produkto registracija, siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti antidempingo muitai, tuos muitus, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal galiojančias teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data.

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija gavo pastabų, kurios aptariamos atitinkamuose skirsniuose.

(10)

Pastabų pateikė CCCME ir skundo pateikėjas.

(11)

2024 m. sausio 22 d. CCCME pateikė pastabų dėl įvairių tyrimo aspektų. Pastabos dėl konkrečių tyrimo aspektų (jei tinkama) aptariamos atskiruose šio reglamento skirsniuose.

(12)

CCCME taip pat pateikė pastabų dėl skundo (įskaitant klausimus, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu). Šios pastabos, susijusios su skunde pateiktais preliminariais įrodymais, buvo gautos praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pranešimo apie inicijavimą 5.2 skirsnyje nustatyto 37 dienų termino, todėl į jas nebuvo galima atsižvelgti. Tačiau Komisija priminė, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. kad buvo laikoma, jog skundo pateikėjo pateikti įrodymai buvo pakankami ir tikslūs. Ji taip pat priminė, kad pagal teisinį įrodymų, kurie reikalingi skundui, standartą („pakankami įrodymai“) akivaizdu, kad skunde pateiktos informacijos kiekis ir kokybė nėra tokie patys, kaip pasibaigus tyrimui. Bet kuriuo atveju šalys turi galimybę pateikti pastabų dėl preliminarių išvadų, įskaitant klausimus, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu, po to, kai atskleidžiamos preliminarios išvados.

(13)

CCCME taip pat teigė, kad negalėjo visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, nes skunde pateikti įrodymai buvo iš esmės kupiūruoti, juose buvo pateikti tik apytikriai įverčiai ir nepakankamai nurodytos jų priežastys. Todėl CCCME paprašė Komisijos paprašyti skundo pateikėjo pateikti pakankamai išsamią nekonfidencialią prašymo versiją.

(14)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad CCCME savo vardu neturėjo teisės į gynybą, nes ji nėra atstovaujanti asociacija, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente, ir todėl ji negali būti laikoma suinteresuotąja šalimi, kaip apibrėžta tame reglamente. Dėl CCCME atstovaujamų eksportuojančių gamintojų teisių į gynybą, Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir nekonfidencialios duomenų, kurie pateikti konfidencialiai, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Komisija taip pat pažymėjo, kad CCCME prašymas buvo gautas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo tyrimo inicijavimo ir jame buvo pateikti tik teiginiai, o ne pagrįsti tvirtinimai dėl konkrečių trūkstamų įrodymų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(15)

Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl CCCME pateiktos informacijos. Jis laikėsi nuomonės, kad į įvairias pastabas nereikėtų atsižvelgti, nes jos buvo gautos pasibaigus pranešime apie inicijavimą nustatytiems procedūriniams terminams. Skundo pateikėjas pateikė papildomų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities, didelių iškraipymų ir žalos aspektų, į kurias prireikus atsižvelgiama atitinkamuose tolesniuose skirsniuose.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos apimtimi Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(18)

Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems teko 55 % visos apskaičiuotos produkcijos Sąjungoje ir 52 % visų Sąjungos gamintojų panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje. Atrinkusi tris didžiausius Sąjungos gamintojus ir pardavėjus tiriamuoju laikotarpiu, įsikūrusius dviejose skirtingose valstybėse narėse, Komisija aprėpė didžiausią tipišką gamybos ir pardavimo apimtį, kurią per turimą laiką būtų galima pagrįstai ištirti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinkti Sąjungos gamintojai buvo tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų per 7 dienas nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti pranešimo apie inicijavimą priede nurodytą informaciją. Nė vienas importuotojas nepateikė informacijos ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

18 nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(22)

Koalicija, siekianti atkurti vienodas sąlygas ES mobiliosios prieigos įrangos sektoriuje, (CMAE) teigė, kad Komisija turėtų užtikrinti atrinktų bendrovių tipiškumą, atsižvelgdama į veiksnius, kurie nėra susiję su eksporto apimtimi, pvz., eksportuotojų nuosavybės teises, pardavimą vidaus rinkoje ir gamybos pajėgumus. Atlikdama analizę Komisija laikėsi 17 straipsnio 1 dalies nuostatų ir daugiausia dėmesio skyrė svarbiausiems atrankos kriterijams, todėl šiuos argumentus atmetė.

(23)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija paliko pradines bendroves, kurioms tiriamuoju laikotarpiu teko 68,91 % visos apskaičiuotos MPĮ eksporto į Sąjungą iš Kinijos Liaudies Respublikos apimties.

(24)

2024 m. gegužės 15 d. JLG buvo pranešta, kad Komisija ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nes tikrinant klausimyno atsakymus buvo nustatyta, kad dalis atsakymų buvo pagrįsta sistema, su kurios duomenimis nebuvo galima susipažinti tikruoju laiku. Komisija negalėjo nustatyti, ar klausimynui parengti naudota informacija buvo parsisiųsta prieš inicijuojant tyrimą, ar vėliau. Todėl Komisija negalėjo įsitikinti, kad klausimyno atsakymuose pateikta informacija buvo gauta iš bendrovės apskaitos sistemos ir kad ši informacija tiksliai atspindėjo visų pirma žaliavų suvartojimo normas.

(25)

2024 m. gegužės 23 d.„Sinoboom“ buvo pranešta, kad Komisija ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį duomenims, kurių nebuvo galima patikrinti jos klausimyno atsakymuose. Per tikrinamąjį vizitą iškilo problema, susijusi su pranešimu apie gamybos veiksnius, susijusius su pasigamintomis ir įsigytomis struktūrinėmis dalimis. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad „Sinoboom“ pateikti su sąnaudomis susiję duomenys tiksliai neatspindi faktiškai patirtų sąnaudų, visų pirma susijusių su pasigamintomis dalimis.

(26)

JLG ir „Sinoboom“ pateikė pastabų dėl numatyto pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo. JLG nesutiko su geriausių turimų faktų taikymu pagal 18 straipsnį ir paprašė surengti klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui. 2024 m. birželio 6 d. susitikime su bylos grupe JLG pateikė keletą paaiškinimų ir preliminariai nuspręsta JLG normaliajai vertei apskaičiuoti iš dalies taikyti geriausius turimus faktus. JLG eksporto kainos vis tiek galėjo būti naudojamos dempingo skirtumui apskaičiuoti, nes pirmiau aprašyta problema joms įtakos neturėjo. Galutinis sprendimas bus priimtas galutiniu etapu po tolesnio tyrimo, taip pat atsižvelgiant į bylas nagrinėjančio pareigūno nuomonę.

(27)

2024 m. gegužės 31 d.„Sinoboom“ pateikė pastabų dėl 18 straipsnio taikymo, tačiau preliminari išvada dėl geriausių turimų faktų taikymo, kiek tai susiję su tam tikrais gamybos veiksniais, nebuvo pakeista. „Sinoboom“ eksporto kainos vis tiek galėjo būti naudojamos dempingo skirtumui apskaičiuoti. Galutinis sprendimas dėl turimų faktų taikymo srities bus priimtas galutiniame etape.

(28)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(29)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei išsiuntė papildomus klausimynus.

(30)

Komisija nusiuntė klausimynus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete.

(31)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių šalių patalpose:

(32)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(33)

Tiriamasis produktas – žmonėms kelti skirta savaeigė mobilioji prieigos įranga (toliau – MPĮ), kurios didžiausias darbinis aukštis yra ne mažesnis kaip 6 metrai, ir iš anksto surinktos arba paruoštos surinkti jos dalys, išskyrus atskirus komponentus, jei jie pateikiami atskirai, ir išskyrus žmonių kėlimo įrangą, montuojamą ant Suderintos sistemos 86 ir 87 skirsniams priskiriamų transporto priemonių, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 8427 10 10, ex 8427 20 19, ex 8428 90 90, ex 8431 20 00 ir ex 8431 39 00 (TARIC kodai: 8427101010, 8427201910, 8428909020, 8431200060 ir 8431390010).

(34)

Produkto apibrėžtoji sritis apima mašinas, naudojamas žmonėms kelti įvairiose srityse, bet kita ko, šarnyrinius gervinius keltuvus, teleskopinius gervinius keltuvus, žirklinius keltuvus ir vertikalius keltuvus.

(35)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mobilioji prieigos įranga (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(36)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(37)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(38)

Inicijavus tyrimą CCCME teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis apėmė per daug įvairių produktų, tokių kaip gerviniai ir žirkliniai keltuvai, elektrinė ir hibridinė MPĮ arba MPĮ, kurioje naudojama kitos rūšies varomoji jėga (vidaus degimo varikliai, pvz., dyzeliniai, SND, propano ir kt.), ir kad ne visi šie produktai buvo panašūs.

(39)

CCCME iš esmės tvirtino, kad įprastinės vidaus degimo varikliais varomos MPĮ ir elektrinės arba hibridinės MPĮ fizinės ir techninės savybės yra skirtingos – dėl skirtingos varymo sistemos skiriasi šių dviejų kategorijų įrangos mechaniniai komponentai, o elektrinė arba hibridinė MPĮ neturi jokių įprastinės vidaus degimo varikliais varomos MPĮ techninių funkcijų ir tai yra labai didelis skirtumas galios ir pajėgumo požiūriu. CCCME nuomone, buvo skirtumų, susijusių su svorio paskirstymu ir projektavimu, be to, įprastinė ir elektrinė MPĮ taip pat pasižymi skirtingais techniniais ypatumais, pavyzdžiui, skirtinga autonomija, kėlimo pajėgumais ir judumu. Be to, skiriasi ir šios įrangos gamybos procesai ir pagrindinės naudojimo sritys: įprastinė MPĮ naudojama lauke, o elektrinė arba hibridinė – patalpose.

(40)

Dėl šių priežasčių CCCME tvirtino, kad elektrinės ir hibridinės MPĮ ir įprastinės MPĮ techninės ir fizinės savybės yra skirtingos ir neturėtų būti laikoma, kad tokie produktai yra panašūs. Todėl CCCME laikėsi nuomonės, kad elektrinė ir hibridinė MPĮ neturėtų būti įtraukiama į produkto apibrėžtąją sritį.

(41)

Tačiau skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija turi didelę veiksmų laisvę apibrėžti tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Jis taip pat pažymėjo, kad visa MPĮ yra saugesnė ir patogesnė alternatyva kopėčioms, pastoliams ar bokštams ir iš esmės tai yra priemonė, užtikrinanti darbuotojų saugą ir saugumą, ir kad nėra skirtumų, dėl kurių būtų galima keisti produkto apibrėžtąją sritį. Jis teigė, kad dėl to, jog skiriasi įprastinės vidaus degimo varikliais varomos MPĮ ir elektrinės arba hibridinės MPĮ energijos šaltiniai, nepasikeičia šios įrangos pagrindinės savybės ir kad skirtumai tarp, pavyzdžiui, elektrinių ir dyzelinių keltuvų, nebūtų pastebimi produkto išorėje.

(42)

CCCME laikėsi nuomonės, kad jei Komisija nenuspręstų į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti elektrinės ir hibridinės MPĮ, ji turėtų apsvarstyti galimybę neįtraukti produktų, kurių srityje Sąjungos pramonė neturėjo pajėgumų rinkos paklausai patenkinti, kaip antai:

(43)

Kadangi, CCCME teigimu, Sąjunga neturėjo pajėgumų gaminti šių rūšių MPĮ, CCCME laikėsi nuomonės, kad šių MPĮ modelių importas iš Kinijos negalėjo daryti poveikio šiam rinkos segmentui ir negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos gamintojams. Be to, muitų nustatymas šių kategorijų MPĮ neatitiktų Sąjungos interesų, nes nebuvo vidaus rinkoje gaminamų modelių, kuriais būtų galima pakeisti šių rūšių importą. Taigi, nustačius prekybos apsaugos priemones šių rūšių MPĮ, tik padidėtų tolesnių naudotojų sąnaudos ir nebūtų gauta jokios naudos ES vidaus pramonei, nes Sąjungos vidaus rinka negali jų aprūpinti ir patenkinti rinkos paklausos.

(44)

Skundo pateikėjas teigė, kad vieną iš modelių (elektrines / hibridines gerves, kurių darbinis aukštis didesnis nei 24 m), kurio, kaip teigiama, Sąjungos gamintojai negamino, gamino „Dynolift Oy“, ir manė, kad, bet kuriuo atveju, vienus MPĮ modelius galima pakeisti kitais.

(45)

Komisija nesutiko, kad skirtingi energijos šaltiniai ir tai, kad elektrinė arba hibridinė MPĮ paprastai naudojama patalpose, o įprastinė vidaus degimo varikliais varoma MPĮ – lauke, taip pat tai, kad skiriasi šios įrangos komponentai ir gamybos ir (arba) surinkimo linijos, būtų pakankami įrodymai, kad elektrinę arba hibridinę MPĮ reikėtų išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Priešingai, šių kategorijų MPĮ buvo iš esmės pakeičiančios viena kitą, abi kategorijos patenka į produkto apibrėžtį ir buvo pagrįsta, kad abi kategorijos priklauso produkto apibrėžtajai sričiai.

(46)

Komisija taip pat priminė, kad produkto apibrėžtosios srities aprašyme nurodytos pagrindinės fizinės ir techninės produkto, įskaitant žmonėms kelti skirtą savaeigę MPĮ, savybės, ir nustatytas mažiausias platformos aukštis. Tiek įprastinė vidaus degimo varikliais varoma MPĮ, tiek elektrinė arba hibridinė MPĮ atitiko šį aprašymą, todėl, Komisijos nuomone, pasižymėjo ta pačia pagrindine paskirtimi ir pagrindinėmis fizinėmis savybėmis.

(47)

Komisija apsvarstė CCCME prašymą neįtraukti tam tikrų rūšių produktų. Ji padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kad šių rūšių produktai nebuvo gaminami Sąjungoje ir kad Sąjungos gamintojai artimiausioje ateityje nepradėtų gamybos. Taip pat nebuvo įrodymų, kad jų nebūtų galima pakeisti mašinomis, kuriose įrengta kitokia varymo sistema. Kadangi tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais, Komisija jį preliminariai atmetė.

(48)

CCCME taip pat teigė, kad į tyrimo aprėptį neturėtų būti įtraukiamos dalys. CCCME teigė, kad MPĮ dalys apima daug įvairių produktų, tokių kaip važiuoklė, sukamasis ratas, kėlimo mechanizmas (žirklinis arba gervinis), platforma ir kt. CCCME nuomone, tai yra nebaigti gaminiai, kurių esminės savybės skiriasi nuo gatavos MPĮ. Platforma su kėlimo mechanizmu negali būti lyginama su surinkta MPĮ, nes joje nėra galios pavaros ir ratų, kuriuos naudojant platforma gali judėti. Be to, pakeliamoji platforma galėtų būti tvirtinama ir ant važiuoklės, o ši kategorija yra aiškiai neįtraukta į šį tyrimą. Be to, negali būti laikoma, kad šią esminę MPĮ savybę turės dalys, kuriose nėra kėlimo komponentų.

(49)

CCCME taip pat tvirtino, kad papildomos perdirbimo išlaidos (t. y. dalių surinkimas gatavai MPĮ pagaminti) buvo didelės ir kad gamintojo pridėtinė vertė buvo sukuriama dalių suvirinimo ir (arba) surinkimo, bandymų, dažymo ir galutinio produkto mašinų pritaikymo metu (ir, žinoma, moksliniais tyrimais ir plėtra bei investicijomis, kurie vykdomi prieš gamybą). Tai apima sudėtingas operacijas, kurių metu reikia naudoti specialias priemones. Nesurinktos dalys taip pat niekaip nekonkuravo su gatavu produktu, todėl dėl jų žala Sąjungos pramonei nebuvo daroma, nes nė vienas tolesnis naudotojas niekada nesvarstytų įsigyti tokias dalis ir naudoti jas tiesiogiai. Dėl šių priežasčių CCCME laikėsi nuomonės, kad dalys ir gatava MPĮ neturėtų būti laikomos to paties nagrinėjamojo produkto dalimis.

(50)

CCCME taip pat teigė, kad pagal produkto apibrėžtį nebuvo galima nustatyti, ar ji buvo taikoma ir atskiriems komponentams ar surenkamiesiems mazgams. Jeigu ši apibrėžtis buvo taikoma ir dalims arba surenkamiesiems mazgams, CCCME įrodinėjo, kad Sąjungos pramonė nebuvo tinkamai apibrėžta ir kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta 25 % riba nebuvo pasiekta. Visų pirma į dalių ir surenkamųjų mazgų gamintojus buvo visiškai neatsižvelgta ir jie šiame tyrime nedalyvavo.

(51)

Skundo pateikėjas nesutiko su šiais CCCME tvirtinimais. Jis laikėsi nuomonės, kad dalys buvo įtrauktos Komisijos nuožiūra ir kad toks požiūris atitiko Komisijos praktiką. Jis laikėsi nuomonės, kad tolesnis gatavos dalies paruošimas specializuotoje gamykloje buvo ribotas ir kad 3 ar 4 gatavų dalių surinkimas į galutinį produktą buvo paskutinis surinkimo proceso etapas. Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad bet kokia MPĮ dalis buvo gaminama tik konkrečiam mašinos modeliui ir visada konkrečiam gamintojui. Jis teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis apima ne atskirus komponentus, o gatavas dalis, kurias gamina tik MPĮ pramonė.

(52)

Komisija apsvarstė pateiktus argumentus, tačiau paliko galioti produkto apibrėžtąją sritį, kuri buvo apibrėžta pranešime apie inicijavimą ir 27 konstatuojamojoje dalyje. Prireikus iš anksto surinktos arba paruoštos surinkti dalys gali būti naudojamos tik MPĮ blokui surinkti, todėl jos yra neatsiejamai susijusios su gatavu MPĮ bloku. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad apibrėžiant produkto apibrėžtąją sritį tikslinga ir toliau laikyti, kad ji taikoma ir dalims, t. y. važiuoklei, grįžračiui, kėlimo mechanizmui ir platformai. Komisija taip pat patvirtino, kad atskirai tiekiamiems komponentams produkto apibrėžtoji sritis netaikoma. Kadangi šias dalis gamino tik MPĮ pramonė, Komisija manė, kad Sąjungos pramonė buvo tiksliai apibrėžta. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta 25 % riba nebuvo pasiekta.

(53)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(54)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie MPĮ gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė aštuoniolika eksportuojančių gamintojų.

(55)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(56)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimą informaciją, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą siekiant nustatyti normaliąją vertę, pagrįstą neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais standartais, tinkama tipiška šalis galėtų būti Brazilija. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(57)

2023 m. gruodžio 21 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų su MPĮ gamyba susijusių gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo ir energijos, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų standartų pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija kaip galimas tinkamas tipiškas šalis išskyrė Braziliją, Meksiką ir Turkiją.

(58)

2024 m. gegužės 17 d. Komisija paskelbė antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – antrasis pranešimas). Visos pastabos dėl pirmojo pranešimo buvo aptartos šiame antrajame pranešime, o susiję šaltiniai, kuriuos Komisija ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, buvo patvirtinti. Antruoju pranešimu suinteresuotosioms šalims pranešta, kad tipiška šalimi pasirinkta Brazilija. Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidų sumas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tai pačiai bendrajai kategorijai kaip MPĮ priskiriamą produktą gaminantį tipiškos šalies gamintoją „Madal Palfinger S.A.“

(59)

„Dingli“ pasiūlė tipiška šalimi laikyti Malaiziją ir pateikė „Favelle Favco Cranes Sdn. Bhd“ (toliau – „Favelle Favco“), sunkiosios kėlimo įrangos, įskaitant jūrinius, bokštinius, prieplaukų ir vikšrinius kranus, gamintojo finansinius duomenis.

(60)

Komisija atmetė šį pasiūlymą, nes „Favelle Favco“ negamina nei tiriamojo produkto, nei sunkvežimiuose montuojamų mobiliųjų platformų, kurios buvo pasirinktos pakeisti MPĮ, t. y. labiau tinkamos nei „Favelle Favco“ gaminamos mašinos (žr. 189 konstatuojamąją dalį). Sunkvežimiuose montuojamų mobiliųjų platformų pagrindiniai komponentai sutampa su kelių kategorijų MPĮ, tačiau jie montuojami ant sunkvežimio galo. Sunkvežimiuose montuojama mobiliosios prieigos įranga gamybos proceso ir žaliavų požiūriu buvo pakankamai panaši, kad ją būtų galima laikyti tos pačios bendrosios kategorijos produktu kaip ir tiriamasis produktas. Be to, šios sunkvežimiuose montuojamos platformos skirtos kelti žmonėms, o ne medžiagoms, priešingai nei kranai, kurių pagrindiniai komponentai taip pat nesutampa su MPĮ.

(61)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(62)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(63)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(64)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(65)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(66)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(67)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(68)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (5), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbo jėga), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (įskaitant plieno sektorių). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu surinktus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita dėl Kinijos į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(69)

Skundo pateikėjas nurodė ataskaitoje pateiktus įrodymus, kad Kinijos ekonomikoje esama daug iškraipymų. Skundo pateikėjas ataskaitą taip pat papildė svarbiais įrodymais, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų ataskaitomis, akademiniais dokumentais arba kitų jurisdikcijų prekybos apsaugos institucijų išvadomis. Be to, skundo pateikėjas taip pat nurodė Komisijos išvadas, padarytas neseniai atlikus tyrimus, kuriuose buvo nustatyta, kad Kinijos Vyriausybės kišimasis daro esminį poveikį Kinijos ekonomikai.

(70)

Konkrečiau, skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos MPĮ rinka yra atskirta nuo įprastų rinkos jėgų dėl įvairių priežasčių, kaip antai aplinkybės, kad Kinija yra komunistinė valstybė, kurioje vadovaujamasi socialistinės rinkos ekonomikos doktrina, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) daroma didelė įtaką šalies ekonomikai, įskaitant privatųjį sektorių, MPĮ sektoriui taikoma valstybės planavimo politika.

(71)

Be to, skundo pateikėjas priminė papildomą informaciją, susijusią su toliau nurodytais elementais, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų.

(72)

Pirma, MPĮ sektoriuje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso valstybės institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Kinijos valdžios institucijoms priklausančios ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba valdžios institucijų gairėmis besivadovaujančios bendrovės sudaro didelę Kinijos ekonomikos ir MPĮ pramonės dalį.

(73)

Skundo pateikėjas pateikė pavyzdžių, kai regioninis Valstybės valdomo turto priežiūros ir administravimo komisijos (toliau – VVTPAK) padalinys paskyrė eksportuojančio gamintojo „Guangxi LiuGong Machinery Co., Ltd“ (toliau – „Liugong“) direktorių valdybą, taip pat kai Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (toliau – NPRK) paskelbė apie Kinijos statybos mašinų gamintojų „didžiojo ketvertuko“ („Sany Heavy Industry Co., Ltd.“ (toliau – „Sany“), „Zoomlion Intelligent Access Machinery Co., Ltd.“ (toliau – „Zoomlion“), „Liugong“ ir „XCMG Fire Fighting SAFEty Equipment Co., Ltd.“ (toliau – XCMG) „aukščiausios klasės“ transformaciją. Visos šios bendrovės yra pagrindinės MPĮ rinkos dalyvės.

(74)

Be to, skundo pateikėjas teigė, kad Kinija MPĮ pramonę laiko „vienu iš svarbių pramonės ramsčių“. Atitinkamai valstybės valdomos įmonės ir valstybė šiame sektoriuje atlieka svarbų vaidmenį, o Kinija jau seniai buvo suplanavusi konsoliduoti savo statybos pramonę vykdydama didelius susijungimus ir įsigijimus, taip stengdamasi sutelkti savo milžiniškus pajėgumus kelių rinkos dalyvių rankose. Skundo pateikėjas paaiškino konsolidavimo procesą ir valstybės dalyvavimą primindamas XCMG istoriją, taip pat sektoriaus pramonės asociacijos CCMA vaidmenį.

(75)

Antra, valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, dėl kurio ji gali daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms. Valstybė kontroliuoja valstybės valdomą įmonę naudodamasi savo, kaip valstybės įmonės savininkės, balsavimo teisėmis, o KKP stebi, kaip valstybės įmonės laikosi Vyriausybės politikos, skiria vadovybę arba valdybos narius ir dalyvauja priimant pagrindinius sprendimus. Skunde buvo nurodyta, kad XCMG yra valstybės valdoma įmonė, kuri 100 % priklausė Siudžou miestui, o 2020 m. ji buvo iš dalies privatizuota, tačiau Vyriausybės kontroliuojama dalis vis tiek siekia 80 %. „Liugong“ taip pat yra valstybės valdoma įmonė, o 2021 m. VVTPAK nurodė, kad tai yra viena iš svarbiausių valstybės valdomų įmonių. Skunde taip pat buvo pateikta nuorodų į oficialius (akcijų turėjimo) ir neoficialius (sutampančių asmeninių interesų) ryšius tarp valstybės ir eksportuojančio gamintojo „Zoomlion“.

(76)

Be to, skunde buvo nurodyta, kad tiesioginė valstybės įtaka bendrovėms daroma ne tik valstybės valdymu, nes privačiose bendrovėse privalo veikti KKP komitetai, ir kad KKP įtaka įmonių verslo sprendimams didėja. Skunde buvo pateiktas konkretus bendrovių grupės „Sany“, kurios pirmininkas yra ne tik KKP narys, bet ir 2022 m. Nacionalinio liaudies kongreso atstovas, pavyzdys. „Sany“ grupė, o ir kitos bendrovės, kaip antai „Sinoboom“, „Dingli“ ar „Sunward Intelligent Equipment Co. Ltd.“ (toliau – „Sunward“), taip pat atidžiai laikosi Kinijos Vyriausybės politikos.

(77)

Skunde taip pat buvo pabrėžiama valstybės įtaka pradinės grandies sektoriuose, visų pirma plieno gamybos ir tiekimo, ličio jonų baterijų, visureigių padangų, dyzelinių variklių ir elektros energijos sektoriuose.

(78)

Trečia, skunde buvo paminėta viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Skunde buvo teigiama, kad Kinijos ekonomikos kryptis priklauso nuo privalomų planų sistemos, pagal kurią nustatomi centrinės ir vietos valdžios institucijų prioritetai. Kinijos pramonės šakos, nepriklausomai nuo to, ar jos yra valdomos valstybės, ar privačios, turi daug paskatų suderinti savo veiklą su atitinkamuose planuose nustatytais prioritetais.

(79)

14-ajame penkmečio plane (6) aukščiausios klasės įrangos ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių sektoriai įvardijami kaip strateginės besiformuojančios pramonės šakos ir taip pat teigiama, kad Kinija „skatins novatorišką <...> inžinerinių mašinų plėtrą“. Skundo pateikėjas teigė, kad dėl viešosios politikos MPĮ sektoriui poveikį daro struktūriniai pertekliniai pajėgumai. Be to, skundo pateikėjas pabrėžė, kad penkmečio planuose taip pat išdėstyta Vyriausybės politika ir aprašytas jos dalyvavimas pradinės grandies sektoriuje, o tai labai svarbus veiksnys, dėl kurio iškraipomos kainos galutinės grandies rinkoje. Skunde buvo nurodytos atitinkamos 14-ojo penkmečio plano nuostatos, visų pirma susijusios su plieno ir statybos mašinų sektoriumi, taip pat strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“.

(80)

Be to, skunde nurodyta, kad dirbtinai pakeisdama žaliavų tiekimo lygį arba centralizuotai nustatydama kainas KLR Vyriausybė manipuliuoja gamybos išteklių ir tarpinių produktų kainomis MPĮ sektoriuje. Šiuo atžvilgiu skunde išvardyti tokie veiksniai kaip kokso, koksinių anglių ir metalo atliekų eksporto kvotos, geležies rūdos, kokso, koksinių anglių ir plieno laužo eksporto muitai, kokso ir koksinių anglių eksporto licencijų reikalavimai ir elektros energijos kainų nustatymas.

(81)

Be to, remiantis skundu, vykdant viešąją politiką, pavyzdžiui, iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, Kinijos MPĮ pramonei dirbtinai sukuriamos išorės rinkos. Tuo pat metu dėl skirtingų politikos priemonių rinkinių ir visų pirma dėl masinių valstybės finansuojamų statybos projektų, labai padidėjo statybos mašinų paklausa Kinijos vidaus rinkoje, o dėl to MPĮ gamintojams buvo sukurtos dirbtinės vidaus realizavimo rinkos.

(82)

Ketvirta, skunde nurodyta, kad Kinijos bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktai taikomi nepakankamai, jų taikymas yra diskriminacinio pobūdžio arba netinkamai užtikrinamas jų vykdymas. Skunde visų pirma pabrėžiama, kad statybos sektoriuje dirbtinai skatinamos negyvybingos įmonės, o tai daro poveikį statybos mašinų galutinės grandies pramonei, taip pat trūksta privačios žemės nuosavybės ir dėl to vykdomi neskaidrūs ir politiniais motyvais grindžiami žemės suteikimo procesai.

(83)

Penkta, skunde nurodyta, kad iškraipomos darbo užmokesčio sąnaudos, nes Kinijoje veikia tik viena teisiškai pripažinta profesinė sąjunga, t. y. ACFTU. Šiai sąjungai taip pat vadovauja KKP. Kinija taip pat nėra ratifikavusi kelių svarbiausių tarptautinių darbo konvencijų. Be to, Kinijos darbo jėgai poveikį daro namų ūkių registravimo sistema, kuri buvo priimta siekiant nukreipti paskirstomus darbo išteklius į besivystančias sunkiosios pramonės šakas miestų teritorijose ir kuri, atsižvelgiant į diskriminacinį požiūrį į darbuotojus migrantus, iš esmės iškraipo Kinijos darbo užmokesčio sąnaudas.

(84)

Šešta, MPĮ gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą. Valstybė ne tik valdo pagrindinius Kinijos bankus – privatūs bankai, vykdydami savo veiklą, taip pat turi atsižvelgti į nacionalinę politiką, o tai reiškia, kad, be kita ko, investicijos pirmiausia teikiamos „skatinamoms“ pramonės šakoms. Skunde šios Kinijos MPĮ gamintojams suteikiamos privilegijos pagrindžiamos paskolomis, kurias anksčiau gavo „Liugong“, „Sany“ grupė, taip pat XCMG, „Zoomlion“, „Sonoboom“ ir „Dingli“, ir ataskaitomis, kuriose nurodyti šias paskolas teikiančių finansų įstaigų politiniai motyvai.

(85)

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad obligacijų ir kredito reitingai Kinijoje dažnai iškraipomi ir sistemingai atitinka žemesnius tarptautinius reitingus, dėl kurių susidarė esama skolų slegiamo valstybės valdomo sektoriaus padėtis. Taip yra dėl „netiesioginių valstybės garantijų“, kurios teikiamos „skatinamoms“ arba kitoms nurodytoms pramonės šakoms ir kuriomis neatsižvelgiama į obligacijų įsipareigojimų neįvykdymą.

(86)

Apskritai skundo pateikėjas teigė, kad visai Kinijos rinkai poveikį daro sisteminiai iškraipymai, susiję su MPĮ sektoriumi ir visa ekonomika. Kinijos Vyriausybė kišasi į visus MPĮ tiekimo grandinės lygmenis, todėl susidaro tokia padėtis, kai Vyriausybės iškraipymai vienaip ar kitaip veikia gamybos išteklius, tiems ištekliams reikalingus išteklius ir taip toliau.

(87)

Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad dėl didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį MPĮ sektoriuje normalioji vertė turi būti apskaičiuojama remiantis tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis yra panašus ir kurioje užtikrinama tinkamo lygio socialinė ir aplinkos apsauga.

(88)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai apėmė ataskaitoje ir atnaujintoje jos versijoje (toliau – atnaujinta ataskaita) (7) pateiktus įrodymus, kurie buvo grindžiami viešai prieinamais šaltiniais.

(89)

Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(90)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (8).

(91)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (9). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(92)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (10).

(93)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(94)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(95)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „(s)ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „(s)kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (11). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(96)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(97)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (12). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(98)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(99)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai.

(100)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(101)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (13).

(102)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politiniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (14).

(103)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (15).

(104)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (16).

(105)

Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (17).

(106)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (18).

(107)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(108)

Tarp pagrindinių ekonominės veiklos vykdytojų nagrinėjamojo produkto sektoriuje yra kelios bendrovės, kurių didelę dalį akcijų valdo su valstybe susiję subjektai. Pavyzdžiui, valstybei priklauso 28,24 % XCMG (19), 31,24 % „Liugong“ (20) ir 17,17 % „Zoomlion“ (21) akcijų.

(109)

Tačiau Kinijoje Vyriausybės vykdoma kontrolė gerokai viršija tiesioginės nuosavybės ribas. Nagrinėjamojo produkto sektoriui taikomos ne tik kelios Vyriausybės politikos priemonės (jos išsamiau aprašytos 3.3.4 skirsnyje), bet ir daroma valstybės įtaka per bendrovėse veikiančias KKP struktūras (daugiau informacijos pateikiama 3.3.3 skirsnyje), kurias pasitelkdama Vyriausybė kontroliuoja ir prižiūri ekonominės veiklos vykdytojus. Be to, Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebimos atitinkamų pramonės asociacijų (22), visų pirma Kinijos statybos mašinų asociacijos (toliau – CCMA) (23), kuri taip pat turi apdailos darbų ir aukštuminių keltuvų padalinį (24), lygmeniu.

(110)

Pavyzdžiui, CCMA įstatų 3 straipsnyje teigiama, kad organizacija „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei ir pagal Kinijos komunistų partijos Konstitucijos nuostatas steigia Kinijos komunistų partijos organizacijas, kurios vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai vykdyti. Už šios asociacijos registraciją ir valdymą atsakingas subjektas yra Kinijos Liaudies Respublikos civilinių reikalų ministerija, o už partijos stiprinimą atsakingas subjektas yra VVTPAK partijos komitetas“, kuris „priima už registraciją ir valdymą atsakingų subjektų, už partijos stiprinimą atsakingų subjektų ir pramonės valdymo padalinių verslo gaires ir priežiūros priemones“ (25). Be to, įstatų 36 straipsnyje taip pat teigiama, kad už asociaciją atsakingi asmenys turi atitikti tokias sąlygas kaip „atsidavimas Kinijos komunistų partijos vadovybei, parama Kinijos socializmui, ryžtingai įgyvendinama partijos pozicija, principai ir politika ir geros politinės savybės“ (26).

(111)

XCMG, „Sinoboom“, „Liugong“ ir „Zoomlion“ yra CCMA narės, o XCMG ir „Zoomlion“ taip pat eina šios asociacijos pirmininko pavaduotojo pareigas (27).

(112)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tiek valstybės valdomiems, tiek privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(113)

KLR Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus. KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (28), o KKP vadovauja beveik visais šalies ekonomikos aspektais, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios tapo Kinijos valstybės ir partijos struktūros.

(114)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (29)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(115)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (30), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (31).

(116)

Jau 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (32). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(117)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (33), kuriuo buvo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(118)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „privalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „turime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (34).

(119)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir MPĮ sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas.

(120)

Pavyzdžiui, kalbant apie XCMG, „XCMG group“ ir „CMG Machinery“ pirmininkas taip pat yra partijos sekretorius. Be to, „XCMG group“ generalinis direktorius ir „XCMG Machinery“ direktorius yra ne tik „XCMG group“ partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas, bet anksčiau jis taip pat buvo Siudžou savivaldybės Vyriausybės biuro partijos vadovybės grupės narys ir Siudžou savivaldybės KKP komiteto Generalinio sekretoriaus pavaduotojas (35).

(121)

XCMG taip pat labai aiškiai nurodo savo besąlygišką lojalumą KKP ir pasiryžimą priimti partijos vadovaujamą vaidmenį. Remiantis XCMG pareiškimais: „Raudonosios XCMG“ partijos stiprinimo ekologinė sistema grindžiama „XCMG Group“ istorine „raudonojo geno“ tradicija, visuomeninių partijų organizacijų, tokių kaip „raudonosios kuopelės“, organizacinės stiprybės kūrimu ir aukštos kokybės partijos stiprinimo darbų, tokių kaip „raudonasis variklis“, svarba“. Be to, „jau 80 metų nuo šios bendrovės įsteigimo XCMG visuomet integruoja partijos vadovavimą visuose bendrovės veiklos lygmenyse ir tapo patikimiausia pagrindine jėga audringais laikais, užtikrinančia tinkamą bendrovės verslo plėtros kryptį“. Akivaizdu, kad XCMG ketina ir ateityje toliau deklaruoti savo atsidavimą KKP, nes ši bendrovė „vadovausis Xi Jinpingo mintimis apie kiniškąjį socializmą naujojoje eroje, visiškai įgyvendins 20-ojo KKP nacionalinio kongreso dvasią ir dvi svarbias Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo kalbas, ryžtingai prisiims atsakomybę už svarbią valstybės valdomų įmonių, veikiančių kaip kiniškosios socialistinės ekonomikos ramsčiai, misiją, <...> vadovaus bendrovės aukštos kokybės plėtrai, tvirtai vadovaujant partijai, ir naujomis pastangomis bei labiau prisidės prie didžiosios Kinijos svajonės sugrąžinti jėgas didžiajai Kinijos tautai!“ (36). Beje, iš šio teiginio taip pat matyti, kad XCMG, nepriklausomai nuo oficialaus akcijų paskirstymo, save laiko valstybės valdoma įmone.

(122)

Kalbant apie „Liugong“, bendrovės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius yra KKP narys ir buvo 13-ojo NPPK pavaduotojas bei Guangsi džuangų autonominio regiono 13-ojo liaudies kongreso pavaduotojas. Be to, bendrovės valdybos pirmininko pavaduotojas yra bendrovės partijos komiteto sekretorius ir, be daugelio kitų politinių pareigų, 14-ojo Guangsi džuangų autonominio regiono liaudies kongreso atstovas (37).

(123)

Be to, pagal „Liugong“ įstatų (38) 31 straipsnį bendrovės KKP komitetas

vykdo toliau išvardytas pareigas pagal Kinijos komunistų partijos konstituciją ir kitus partijos teisės aktus:

(124)

Be to, pagal įstatų 32 straipsnį: „bendrovės partijos komitetas <...> sukuria sistemą ir mechanizmą, kuriuos taikant Partijos organizacija galėtų dalyvauti priimant sprendimus pagrindiniais klausimais, ir padeda direktorių valdybai, stebėtojų tarybai ir vadovybei vykdyti teisės aktais nustatytus įgaliojimus“. 33 straipsnyje nustatyta, kad „pagrindinės procedūros, pagal kurias Partijos komitetas dalyvauja priimant sprendimus svarbiais bendrovės klausimais, yra šios: Partijos komitetas rengia posėdžius, kuriuose aptariami ir nagrinėjami pagrindiniai klausimai, dėl kurių direktorių valdyba ir vadovybė ketina priimti sprendimus, ir pateikiamos nuomonės bei pasiūlymai“ (39) .

(125)

Panaši padėtis yra ir „Zoomlion“, kurios valdybos pirmininkas eina įvairias pareigas valstybės institucijose, įskaitant 16-ojo, 17-ojo ir 19-ojo KKP nacionalinių kongresų atstovo, 10-ojo ir 12-ojo NPK atstovo, 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Hunano provincijos KKP kongresų atstovo ir Hunano provincijos Kinijos komunistų partijos 10-ojo komiteto nario pareigas. „Zoomlion“ valdybos pirmininkas taip pat eina CCMA pirmininko pavaduotojo pareigas (40).

(126)

Be to, kaip matyti iš jau 2021 m. padarytų pareiškimų, „Zoomlion“ jau seniai uoliai paveda savo verslo sprendimus KKP vadovybei: „Per visą „Zoomlion“ reformos ir inovacijų procesą partijos stiprinimo veikla visada buvo visų darbų pastovumą užtikrinantis elementas, atliekantis svarbų vaidmenį teikiant politines gaires ir skatinant aukštos kokybės vystymąsi, užtikrinant, kad bendrovė būtų stabili ir eitų plataus masto tvaraus ir kokybiškos plėtros keliu. <…> Ištikimybė partijai ir partijos stiprinimas yra įmonių reformos esmė ir dvasia. „Zoomlion“ visada atkakliai vadovavo įmonių reformai ir plėtrai stiprinant partiją, visapusiškai užtikrindama partijos organizacijų vaidmenį prisiimant bendrą atsakomybę ir koordinuojant visų šalių veiksmus, taip pat pasinaudojant partijos stiprinimo privalumais, kad būtų užtikrinamas įmonių reformos standartizavimas ir stabilumas. Ištikimybė partijai turi būti laikoma įmonių reformos ir plėtros pagrindiniu ramsčiu. Per pastaruosius 20 metų „Zoomlion“ patyrė du didelius mūšius, t. y. mokslo ir technologijų sistemos reformą ir valstybės valdomų įmonių reformą <…>. Reforma ir restruktūrizavimas buvo įgyvendinami daugiau kaip dešimt metų, o aukštesniojo lygmens partijos komitetas visada primygtinai reikalavo turėti galimybę vadovauti bendrai padėčiai ir iš anksto patvirtinti pagrindinius klausimus; <…> partijos vadovavimas integruojamas į visus reformos aspektus ir įtraukiamas visais įmonių valdymo lygmenimis, užtikrinant tinkamą reformos kryptį ir veiksmingas priemones. <…> Per pirmuosius 20 metų „Zoomlion“ sparčiai vystėsi, patyrė penkerius metus trukusį pramonės nuosmukį, o nuo 2017 m. vėl pradėjo augti. „Zoomlion“ visada primygtinai reikalavo stiprinti partiją, kad būtų galima vadovauti plėtrai, ir unikalius partijų stiprinimo įmonėse pranašumus paversti našumu, konkurencingumu ir sanglauda.“ (41)

(127)

Be to, kalbant apie „Sinoboom“, KKP valdymo funkcijos dubliuojamos, nes bendrovės valdybos pirmininkas yra ne tik KKP narys, bet ir 14-ojo Hunano provincijos liaudies kongreso atstovas (42).

(128)

Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad esama glaudaus bendradarbiavimo tarp „Sinoboom“ ir valdžios institucijų, taip pat valstybės nustatytą pramonės politiką vykdančių finansų įstaigų: „SINOBOOM Intelligent International Intelligent Manufacturing City“ projektų bazėje buvo surengta ceremonija, skirta [„Sinoboom“] įtraukimui į 50 pagrindinių pasaulio inžinerinių mašinų bendrovių ir projekto „SINOBOOM International Intelligent Manufacturing City“ pirmojo etapo užbaigimui ir atidavimui eksploatuoti. <...>, Hunano provincijos pramonės ir informacinių technologijų departamento vyriausiasis inžinierius ir pirmojo lygio inspektorius <...>, Čangšos savivaldybės liaudies Vyriausybės mero pavaduotojas, Ningsiango savivaldybės partijos komiteto sekretorius, <...>, Ningsiango savivaldybės partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas ir meras bei kiti provincijų ir savivaldybių Vyriausybių vadovai <...>, partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas, „Caixin Financial Holdings“ pirmininko pavaduotojas ir generalinis direktorius, <...>, Kinijos statybos mašinų pramonės asociacijos Generalinis sekretorius Xu Hongxia, [„Sinoboom“] generalinis direktorius ir tokių partnerių, kaip finansų įstaigos, atstovai dalyvavo ir tapo dar vieno istorinio momento liudininkais siekiant aukštos kokybės „SINOBOOM Intelligent“ plėtros. <…> Kaip svarbi [„Sinoboom“] partnerė, „HUNAN CHASING Financial Holdings“ suorganizavo savo patronuojamąsias įmones, kad jos teiktų [„Sinoboom“] visą pramonės grandinę apimančias novatoriškas visapusiškas finansines paslaugas, taip padėdamos [„Sinoboom“] pereiti prie kapitalo rinkos. Šios pastangos buvo labai gerai įvertintos [„Sinoboom“]. <…> Ateityje bendrovė „HUNAN CHASING Financial Holdings“ nenukrypdama nuo kurso įgyvendins mūsų provincijos „trijų aukštų ir keturių naujų“ strateginę poziciją ir misiją, <...> teiks novatoriškas visapusiškas finansines paslaugas, susijusias su visu mūsų provincijos įmonių gyvavimo ciklu ir visa pramonės grandine, ir nuolat prisidės prie mūsų provincijos aukštos kokybės ekonominio vystymosi.“ (43)

(129)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (44). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, MPĮ ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

(130)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(131)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (45).

(132)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(133)

14-uoju penkmečio planu siekiama „skatinti gamybos pramonės optimizavimą ir modernizavimą <...>, ugdyti pažangius gamybos klasterius ir skatinti novatorišką pramonės, pavyzdžiui, <...>, statybos mašinų, šakų plėtrą“, taip pat užtikrinti „išsamų specialių projektų, kuriais siekiama didinti gamybos pramonės konkurencingumą pagrindinėse srityse ir technologinę transformaciją, skatinti įmones taikyti pažangias ir pritaikomas technologijas, stiprinti įrangos atnaujinimo pastangas ir plataus masto naujų produktų naudojimą“ (46) .

(134)

Šie tikslai buvo patikslinti 2023 m. MIIT paskelbtame pranešime dėl įgyvendinimo nuomonės dėl gamybos pramonės patikimumo didinimo, kuriame buvo nustatyti „strateginiai tikslai tapti galia gamybos ir kokybės srityse, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms pramonės šakoms, pvz., mašinoms [..., kad] būtų galima sudaryti gamybos įmonių grupę, pasižyminčią itin dideliu produktų patikimumu, stipriu konkurencingumu rinkoje ir stipriu prekės ženklo poveikiu“, ir pateikti konkretūs nurodymai dėl pradinės grandies pramonės šakų, kurios turi būti remiamos prioritetine tvarka: „variklio kuro įpurškimo sistema, traktoriaus galios perjungimo sistema, išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistema, skaitmeniniai hidrauliniai komponentai ir integruota statybinių mašinų elektrinių pavarų sistema <...> ir bendro pobūdžio pagrindiniai komponentai, kaip antai aukščiausios klasės guoliai, tiksliosios pavaros, itin stiprios tvirtinimo detalės, didelio našumo sandarikliai“ (47).

(135)

Be to, MIIT išsamiau išdėstė Kinijos Vyriausybės veiksmus pranešime dėl tolesnio mašinų pramonės augimo (2023–2024 m.) darbo plano (48). Pagal šį darbo planą KLR Vyriausybė ketina „sustiprinti kokybės prekės ženklo kūrimą, atlikti veiksmus, skirtus mechaninių produktų patikimumui padidinti, įgyvendinti pagrindų kūrimo projektus pagrindinių produktų patikimumo srityje [ir] organizuoti specialią veiklą, kuria siekiama didinti Kinijos prekių ženklų plėtrą, stiprinti prekių ženklų viešinimo ir auginimo pastangas pagrindinėse pramonės šakose (pavyzdžiui, pramonės mašinų) <...>, ir didinti Kinijos prekių ženklų konkurencingumą“. Konkrečiau, kalbant apie statybos mašinas, Kinijos Vyriausybė nurodo, kad „bus dedamos pastangos gerinti pagrindinius pramonės pajėgumus, užtikrinti proveržius“ (49) ir kad ji ketina „padėti įmonėms sustiprinti mokslinius tyrimus ir plataus masto pagrindinių komponentų, pavyzdžiui, baterijų, variklių ir naujų rūšių energija varomų statybos mašinų elektroninių valdiklių, taikymą“. Galiausiai KLR Vyriausybė ketina remti statybos mašinų paklausą kurdama „paramos gamybai politiką [ir] ieškodama galimybių sukurti senų statybos mašinų pašalinimo mechanizmą bei remdama kvalifikuotus regionus, kad jie galėtų imtis vadovaujamo vaidmens įgyvendinant statybos mašinų registravimo ir pašalinimo mechanizmus“ (50).

(136)

Dar keletas papildomų provincijų lygmens veiksmų pavyzdžių: Džedziango valdžios institucijos 14-ajame aukštos klasės gamybos plėtros penkmečio plane (51) apibrėžė keletą „pagrindinių užduočių“, iš kurių viena yra remti „išmaniosios specialiosios įrangos“ sektorių ir, konkrečiau, „išmaniąsias darbo platformas“ (52) .

(137)

Vis dar provincijų lygmeniu Komisija pastebėjo, kad Hunanas ėmėsi konkrečių priemonių, skirtų MPĮ pramonei ir jos atitinkamiems tiekėjams remti (53).

(138)

Savivaldybių lygmeniu Siudžou (Dziangsu) savivaldybės partijos komitetas ir savivaldybės Vyriausybė ne tik parengė 2021–2030 m. Siudžou statybos mašinų plėtros planą (54), bet ir sukūrė specialų paramos projektą „333. Inovacijų ekosistema, skirta pasiekti, kad statybos mašinų gamyba taptų pačia svarbiausia pramonės šaka“ (55). Šį savivaldybės projektą provincijų valdžios institucijos taip pat atrinko kaip tipinį „tvirtos gaminančios provincijos statybos reformų ir inovacijų scenarijų“ (56). Šiuo projektu siekiama, kad Siudžou taptų statybos mašinų sostine. Tuo tikslu organizuojami pramonės klasteriai, suburiamos ir remiamos įmonės, įskaitant XCMG (57), kaip patvirtino ir Siudžou savivaldybės partijos komiteto sekretorius: „Siudžou plėtos ir išplės statybos mašinų pramonę ryžtingiau, pasitelkdama didesnės aprėpties modelį ir praktiškesnes priemones, taip pat sieks sukurti pažangią gamybos grupę, konkuruosiančią tarptautiniu lygmeniu ir teiksiančią tvirtą paramą Dziangsu, kad ji pasiektų naujų laimėjimų stiprinant, papildant ir plečiant pramonės grandinę“ (58).

(139)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(140)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

(141)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(142)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (59).

(143)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (60). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (61). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (62).

(144)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios aplinkybės, atrodo, visiškai tinka ir statybos mašinų, taigi ir MPĮ sektoriuje. Tai galima paaiškinti XCMG pavyzdžiu Siudžou: „siekdama padėti XCMG išplėsti jos „pramoninį pajėgumą“, nuo 2018 m. Siudžou savivaldybė, suteikdama patvirtinimus ir vykdydama rekvizavimus, užtikrino daugiau kaip 2 000 mu žemės statybos mašinų pramonei“ (63). Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais.

(145)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(146)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (64).

(147)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (65). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(148)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (66). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(149)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad MPĮ sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(150)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(151)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų (67) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (68), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos Vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(152)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (69). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(153)

Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (70). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (71).

(154)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio (72). Šį poveikį dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (73). Dėl to skolinimas VVĮ, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(155)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(156)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (74). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (75). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(157)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos Vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurti vadinamąsias bendroves zombes, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(158)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(159)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(160)

Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir skaičiai galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina ir apie pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje pateiktą gamybos veiksnių aprašymą.

(161)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau, visų pirma 3.3.1–3.3.7 skirsniuose. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės MPĮ gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginę įtaką nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(162)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse.

(163)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(164)

2024 m. sausio 3 d. pateiktose pastabose „Sinoboom“ pareiškė bendrą poziciją, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neturėtų būti taikoma, nes trūksta įrodymų, kad Kinijos MPĮ pramonėje esama didelių iškraipymų, ir paprašė Komisijos priimti „Sinoboom“ tinkamai nurodytas vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Be to, „Sinoboom“ nurodė CCCME pastabas dėl didelių iškraipymų. Todėl Komisijos argumentai dėl (kaip įtariama, nepakankamų) didelių iškraipymų įrodymų toliau išdėstyti atsakant į CCCME argumentus.

(165)

2024 m. sausio 3 d. ir 22 d. CCCME pateikė keletą pastabų, kuriose padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, jog esama didelių iškraipymų, susijusių su Kinijos MPĮ sektoriumi ir visomis žaliavomis, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl CCCME paprašė Komisijos naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nes, CCCME nuomone, jos atspindi neiškraipytas kainas. Savo pozicijai pagrįsti CCCME pateikė toliau išdėstytus argumentus.

(166)

Pirma, CCCME tvirtino, kad nėra įrodymų, jog Kinijos MPĮ rinkoje esama didelių iškraipymų. Visų pirma ataskaita yra atnaujinama ir MPĮ neminima nei joje, nei 14-ajame penkmečio plane, nei pranešime dėl 14-ojo penkmečio plano. Kinija per pastaruosius septynerius metus atvėrė savo finansų sistemą ir priima užsienio investicijas savo teritorijoje. Kinija padarė didelę pažangą stiprindama intelektinės nuosavybės apsaugą. Kinija taip pat įgyvendino papildomas svarbias valstybės įmonių sistemos reformas, kuriomis buvo sumažinti jų pertekliniai pajėgumai, padidintas konkurencingumas, o dėl to labai sumažėjo vadinamųjų bendrovių zombių skaičius.

(167)

Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Komisija paskelbė ir prie bylos pridėjo atnaujintą ataskaitą, kurioje iš esmės buvo patvirtintos ataskaitoje aprašytos iškraipymų rūšys ir mastas ir pateikta papildomos informacijos apie tų iškraipymų raidą ir tęsimąsi. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Kinijos finansų sistemai būdingi tie patys iškraipantys požymiai, kurie buvo pastebėti jau pradinės ataskaitos paskelbimo metu (žr. 3.3.7 skirsnį). Tas pats pasakytina ir apie valstybės valdomų įmonių sektorių (žr. 3.3.2 skirsnį) – pavyzdžiui, Komisija pažymėjo, kad bet koks įtariamas padidėjęs konkurencingumas dažnai buvo susijęs su politika grindžiamu įmonių restruktūrizavimu.

(168)

Antra, tai, jog statybos mašinų sektorius yra Kinijos „žaliosios plėtros“ ir „pramonės produktų kokybės“ politikos darbotvarkių dalis, nereiškia, kad šios politikos priemonės taikomos ir MPĮ sektoriui. MPĮ sektorius iš tiesų priskiriamas pramoninės įrangos sektoriui.

(169)

Komisija su tokia nuomone nesutiko. Pirma, MPĮ dažnai naudojama atliekant statybos darbus, o tai neatitinka CCCME tvirtinimo, kad statybos mašinos ir pramoninė įranga priskiriamos skirtingiems sektoriams. Be to, Komisija pažymėjo, kad 14-ajame penkmečio plane aprašyti žalinimo ir pramoninio koregavimo užmojai taikomi visai Kinijos ekonomikai, kaip matyti, pavyzdžiui, iš 14-ojo penkmečio plano VIII arba XXXIX straipsnių.

(170)

Trečia, CCCME abejoja, ar šiame sektoriuje yra valstybės valdomų įmonių. Visų pirma CCCME nepritarė dėl to, kad XCMG būtų laikoma valstybės valdoma įmone, nes jos akcijomis prekiaujama viešai, o kai kurie šios bendrovės akcininkai yra užsieniečiai. Kalbant apie „Liugong“, CCCME teigė, kad ši bendrovė yra ne valstybės valdoma įmonė, o valstybinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama Šendženo vertybinių popierių biržoje. Šiuo atžvilgiu CCCME paragino Komisiją itin atsargiai vertinti šaltinius ir įspėjo dėl nepatikimų informacijos šaltinių, pavyzdžiui, interneto svetainės seetao.com, naudojimo.

(171)

Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Pirma, Komisija pateikė nuorodą į 107–110 konstatuojamosiose dalyse pateiktas pastabas dėl valstybės valdomos XCMG, „Liugong“ ir kitų MPĮ gamintojų dalies, taip pat dėl kitų Vyriausybės kontrolės rūšių. Be to, Komisija priminė, kad ir XCMG, ir „Liugong“ yra CCMA narės (XCMG netgi eina pirmininko pavaduotojo pareigas), o CCMA aiškiai laikosi KKP vadovų nurodymų ir vadovaujasi valstybės institucijų verslo gairėms ir priežiūra (žr. 110–111 konstatuojamąsias dalis). Todėl, nepriklausomai nuo nominalios valstybės nuosavybės dalies šiose įmonėse arba to, kad dalis jų akcijų priklauso užsienio akcininkams, jos veikia kontroliuojamos ar strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi KLR valdžios institucijų gairėmis ir valstybė gali kištis į jų kainas ar sąnaudas. Dėl šaltinių, naudojamų argumentams dėl didelių iškraipymų buvimo ar nebuvimo pagrįsti, Komisija pažymėjo, kad nors CCCME paragino Komisiją naudoti patikimus šaltinius, pati CCCME ne kartą nurodė šaltinius, kurie negali būti laikomi patikimais, pavyzdžiui, laikraštį, priklausantį KKP centriniam Propagandos departamentui.

(172)

Ketvirta, nepriklausomai nuo to, koks buvo XCMG ir „Liugong“ valdymas, CCCME tvirtino, kad dėl jų riboto eksporto į ES jokie iškraipymai neturėtų poveikio bendram Kinijos MPĮ eksportui į ES, nes nė viena bendrovė ES lygmeniu nelaikoma tokia reikšminga, kad pagal ją būtų nustatomos kainos. Didesnį poveikį kainų nustatymui ES daro atrinkti Kinijos gamintojai, kurie, beje, yra visiškai JAV valdomos bendrovės.

(173)

Šis argumentas yra klaidingas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį Komisija nevertina, ar dideli iškraipymai daro poveikį kainų nustatymui JAV, o vertina tai, ar tikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nes toje šalyje esama didelių iškraipymų. Taigi, šis argumentas buvo atmestas.

(174)

Penkta, CCCME tvirtino, kad valstybė nedalyvauja įmonių veikloje, todėl valstybė gali daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms. Visų pirma nėra įrodymų, kad XCMG ir (arba) „Liugong“ vadovaujantys darbuotojai būtų veikiami valstybės. Be to, „Zoomlion“ taip pat yra biržinė bendrovė, turinti privačius savininkus, įskaitant užsienio investuotojus, o Hunano VVTPAK priklauso tik 14,4 % akcijų ir tokios dalies nepakanka, kad būtų galima vykdyti bet kokios rūšies reikšmingą kontrolę, dėl kurios gali atsirasti iškraipymų.

(175)

Šis argumentas grindžiamas klaidingu pateikimu, t. y. tuo, kad nuosavybės teisė yra mažesnė už nominalią daugumą akcijų ir tai neleidžia valstybei kištis į įmonės verslo veiklą. Komisija jį atmetė dėl 3.3.2 ir 3.3.3 skirsniuose, ypač 109–111 ir 120–129 konstatuojamosiose dalyse, išsamiai išdėstytų priežasčių.

(176)

Šešta, CCCME pažymėjo, kad Vyriausybės pareigūnų dalyvavimas steigiamosiose ceremonijose ar bendrovės valdybos ir Vyriausybės pareigūnų susitikimuose neturi valstybės kišimosi įrodomosios vertės. Tokia praktika yra įprasta ne tik Kinijoje, bet ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

(177)

Komisija negalėjo priimti šio argumento. Nuorodos į trečiąsias šalis, kaip antai Prancūziją, šiomis aplinkybėmis nėra svarbios ir Komisija pažymėjo, kad sąsajos tarp MPĮ sektoriaus bendrovių vadovybės ir Kinijos Vyriausybės ir (arba) KKP narių apima gerokai daugiau nei dalyvavimą ceremonijose, kaip išsamiai aprašyta 3.3.3 skirsnyje.

(178)

Septinta, dėl didelių iškraipymų pradinės grandies rinkose CCCME atkreipė dėmesį į konkrečius JAV tyrimus, kuriuose buvo naudojami „turimi neigiami faktai“, ir pažymėjo, kad JAV vertinimas buvo atliktas daugiau kaip prieš trejus metus. CCCME taip pat nesutiko dėl 14-ojo penkmečio plano iškraipomojo potencialo, ir, cituodami jo XXXIX straipsnį, nurodė, kad ši nuostata buvo susijusi su aplinkosaugos užmojais kasybos pramonėje, o ne su ekonominiais iškraipymais. Šiomis aplinkybėmis CCCME pabrėžė, kad Europa taip pat siekia žaliųjų užmojų įgyvendindama savo žaliąjį kursą ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. Bausmės už aplinkosaugos iniciatyvas klimato krizės sąlygomis atgrasytų nuo tokių užmojų ir turėtų rimtų pasekmių visame pasaulyje.

(179)

Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Komisija skundo pateikėjo pateiktus argumentus papildė jos pačios atliktu tyrimu (žr. 3.3.1–3.3.7 skirsnius), taip įrodydama, kad didelių iškraipymų esama, nepriklausomai nuo JAV vertinimo įrodomosios galios. Be to, atnaujintoje ataskaitoje buvo išsamiai paaiškintos su 14-uoju penkmečio planu, kuris yra pagrindinis sudėtingos Kinijos Vyriausybės pramonės planavimo sistemos dokumentas, susijusios iškraipymų galimybės (žr. visų pirma 97–100 konstatuojamąsias dalis). Šios planavimo sistemos iškreipiamasis poveikis nepasikeistų, jeigu iš 14-ojo penkmečio plano pramonės politikos planavimo sistemos būtų pašalinta viena citata. Komisija taip pat pažymėjo, kad Europos žalieji užmojai neturi reikšmės vertinimui, kuris atliekamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(180)

Aštunta, CCCME nepritarė dėl bet kokio ryšio tarp konkrečių elektrinių transporto priemonių baterijų gamintojų ir (arba) projektų ir MPĮ sektoriaus, be kita ko, atkreipdama dėmesį į tai, kad XCMG MPĮ modeliai, kuriuose montuojami Kinijos valstybės valdomo gamintojo „Yuchai“ varikliai, yra skirti vidaus vartojimui, nes jų varikliai neatitinka trečiosiose šalyse taikomų griežtų reikalavimų. CCCME taip pat teigė, kad „Zoomlion“ ir valstybės valdomos įmonės „Dongfeng Motor Corporation“ susitarimas jau baigė galioti ir kad pagal tą susitarimą sudarytas sandoris bet kuriuo atveju buvo sudaromas įprastomis rinkos sąlygomis. CCCME taip pat priminė, kad Kinijos gamintojai naudoja įvairias Vakarų gamintojų gaminamas MPĮ dalis, o ES MPĮ gamintojai tam tikras dalis perka iš Kinijos.

(181)

Komisija šio argumento nepriėmė. Nustatant, kad pradinės grandies sektoriuose veikia valstybės valdomos įmonės, specialios „Zoomlion“ ir „Dongfeng Motor Corporation“ susitarimų sąlygos nėra svarbiausios. Be to, dėl įtarimų, kad tam tikri „Yuchai“ tiekiami varikliai buvo montuojami tam tikrų modelių vidaus rinkai skirtoje MPĮ, neabejojama, kad didelė dalis MPĮ variklių gamintojų yra valstybės valdomos įmonės. Komisija taip pat pažymėjo, kad CCCME nepareiškė nepritarianti dėl skundo pateikėjo tvirtinimo, kad valstybė aktyviai dalyvauja tolesnėse žaliavų rinkose – pavyzdžiui, juodųjų metalų rūdų kasybos ir perdirbimo (60 %), paramos kasybai (97 %) arba juodųjų metalų lydymo ir perdirbimo (72 %). Komisija neįžvelgė fakto, kad Kinijos gamintojai tariamai naudoja įvairias Vakarų gamintojų gaminamas MPĮ dalis arba kad ES MPĮ gamintojai tam tikras dalis perka iš Kinijos, svarbos.

(182)

Devinta, CCCME teigė, kad nėra jokių įrodymų, kad MPĮ sektoriui būtų naudinga viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojami vidaus tiekėjai. Šiuo atžvilgiu CCCME teigė, kad tai, jog 14-ajame penkmečio plane minimos besiformuojančios pramonės šakos, jokiu būdu negali būti laikoma įrodymu, jog esama diskriminacijos ar iškraipymų, ypač atsižvelgiant į tai, kad MPĮ nėra aukščiausios klasės įranga. Be to, MPĮ sektoriui netaikoma iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, kuri yra susijusi ne su pramonės įranga, taigi ir MPĮ, o su statybų sektoriumi, kuriame, CCCME nuomone, nėra iškraipymų ir kurio plėtra bet kuriuo atveju nepriklauso nuo MPĮ sektoriaus. CCCME nurodė, kad Kinijos valdžios institucijos labiau panaikina valstybės reguliavimą statybos sektoriuje ir kad, nors valstybės kišimasis į šį sektorių yra būtinas, paskolos plėtotojams teikiamos rinkos verte.

(183)

Komisija nemanė, kad šis argumentas buvo įtikinamas. Kaip išsamiai paaiškinta 3.3.4 skirsnyje, MPĮ sektorius gauna naudos tiesiogiai iš įvairių viešosios politikos priemonių arba per didesnį sektorių, kuriame veikia MPĮ gamintojai (žr. visų pirma 133–137 konstatuojamąsias dalis). Be to, Komisija nustatė, kad CCCME teiginys, jog statybos sektoriuje vyrauja rinkos principai, buvo ypač neįtikimas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Kinijos būstų sektoriui, kuris yra tiesiogiai susijęs su statybos sektoriumi, ir toliau skiriama daugiausia dėmesio įgyvendinant Kinijos valdžios institucijų reguliavimo veiksmus (76). Todėl Komisija atmetė CCCME argumentą.

(184)

Galiausiai CCCME tvirtino, kad Kinija padarė didelę pažangą bankroto sektoriuje, taip pat kad Kinija įgyvendino svarbias reformas valstybės valdomų įmonių srityje ir taip sumažino perteklinius pajėgumus, padidino jų konkurencingumą, o dėl to labai sumažėjo bendrovių zombių skaičius, taigi ir rinkos iškraipymai.

(185)

Šis argumentas iš esmės yra tas pats argumentas, kuris jau buvo aptartas 167 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat pažymėjo, kad CCCME pateikė ne faktinę informaciją apie įtariamas į rinką orientuotas reformas, o 2017 m. Kinijos Vyriausybės pareiškimą ir trečiųjų šalių straipsnius, kuriuose buvo faktiškai patvirtinta, kad esama iškraipymų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(186)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(187)

Kaip paaiškinta 57–58 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti: 2023 m. gruodžio 21 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių ir 2024 m. gegužės 17 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Braziliją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(188)

Komisija negalėjo nustatyti šalies, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos, kurioje gaminamas tiriamasis produktas ir kurioje būtų lengvai prieinama atitinkama finansinė informacija. Todėl Komisija ieškojo galimų tipiškų šalių, kuriose gaminamas tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) tiriamojo produkto sektoriaus produktas.

(189)

Komisija nustatė produktą, priklausantį tai pačiai bendrajai kategorijai kaip ir MPĮ, kad galėtų pasirinkti tipišką šalį. Produktas yra sunkvežimiuose montuojamos mobiliosios platformos. Sunkvežimiuose montuojamų mobiliųjų platformų pagrindiniai komponentai yra kelių kategorijų MPĮ, tačiau jie montuojami ant sunkvežimio galo. Šias transporto priemones perka gamintojai ir jos neturi didelio poveikio platformos keliamosios dalies sudėčiai. Sunkvežimiuose montuojama mobiliosios prieigos įranga galutinio naudojimo, gamybos proceso ir žaliavų, atitinkamai ir PBA išlaidų ir pelno, požiūriu buvo pakankamai panaši, kad ją būtų galima laikyti tos pačios bendrosios kategorijos produktu kaip ir tiriamasis produktas.

(190)

„Sinoboom“ pasiūlė kaip produktą, priskiriamą tai pačiai bendrajai kategorijai kaip MPĮ, naudoti „Liebherr-International AG“ Brazilijoje gaminamus mobiliuosius ir vikšrinius kranus.

(191)

Komisija šį pasiūlymą atmetė, nes kranai yra medžiagų perkėlimo įrenginiai, naudojami ne žmonėms, o kroviniams kelti. Pirmieji produktai yra aiškiai nepriskiriami tiriamojo produkto taikymo sričiai.

(192)

Komisija nustatė, kad sunkvežimiuose montuojamų mobiliųjų platformų gamyba buvo vykdoma dviejose šalyse, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos: Brazilijoje ir Serbijoje.

(193)

Gamykla Serbijoje tiriamuoju laikotarpiu neveikė. Todėl Komisija pasirinko Braziliją kaip tinkamą tipišką šalį, nes šalis gamino sunkvežimiuose montuojamas mobiliąsias platformas. Tada Komisija išnagrinėjo finansinių duomenų prieinamumą.

(194)

Kalbant apie Braziliją, „Madal Palfinger Brazil“, patronuojamoji įmonė, 100 % priklausanti MPĮ gamintojui „Palfinger GmbH“, kurio būstinė yra Austrijoje, gamino sunkvežimiuose montuojamas platformas. Buvo prieinami 2022 ir 2023 m. finansiniai duomenys, apimantys visą TL.

(195)

„Dingli“ ir CCCME tvirtino, kad Brazilijos bendrovė „Madal Palfinger“ nebuvo tinkamas pelno ir PBA išlaidų šaltinis, nes ji negamina tiriamojo produkto.

(196)

„Dingli“ taip pat teigė, kad „Madal Palfinger“ yra 100 % ES bendrovės patronuojamoji įmonė.

(197)

Komisija atmetė šiuos argumentus remdamasi tuo, kad tiriamasis produktas negaminamas jokioje tinkamoje šalyje, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus (išskyrus Meksiką ir Turkiją). Brazilijos gamintojo nuosavybė ES laikyta nesvarbia, nes „Madal Palfinger“ yra neatskiriama Brazilijos ir Lotynų Amerikos vidaus pramonės komplekso dalis.

(198)

Pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME pažymėjo, kad jeigu didelė „Madal Palfinger“ verslo dalis būtų susijusi su grupės vidaus sandoriais ir operacijomis, bendrovės sąnaudos ir pelnas negalėtų būti laikomi tinkamais normaliajai vertei apskaičiuoti, nes šie sandoriai nebūtų sudaryti įprastomis prekybos sąlygomis.

(199)

Komisija atmetė šį argumentą, nes išnagrinėjusi išsamias „Madal Palfinger“ sąskaitas už TL, ji nenustatė jokių „nepatikimų grupės vidaus sandorių“ požymių. Be to, CCCME nepateikė jokių įrodymų, kad didelę „Madal Palfinger“ verslo dalį sudarė šios rūšies sandoriai.

(200)

CCCME tvirtino, kad Brazilija šiuo metu taiko antidempingo ir (arba) kompensacines priemones karštojo valcavimo plienui, sunkiosioms plokštėms, plieninei vielai, plokštiems plieniniams strypams, anglinio plieno vamzdžiams, nerūdijančiojo plieno vamzdžiams, variniams vamzdžiams ir šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams. Kadangi plieno medžiagos, įskaitant karštai valcuotus plieno lakštus ir plokštes, plieninius strypus ir tuščiavidures konstrukcines formas, yra svarbiausios MPĮ žaliavos, importo ribojamosiomis priemonėmis buvo iškraipoma šių plieno žaliavų kaina Brazilijos vidaus rinkoje.

(201)

Komisija šį argumentą atmetė, nes manoma, kad prekybos apsaugos priemonėmis neiškraipomos rinkos, kuriose jos taikomos. Priešingai, šiomis priemonėmis siekiama atkurti vienodas sąlygas. Vien tai, kad šios priemonės taikomos, negali būti priežastis nepasirinkti šalies kaip tipiškos.

(202)

Nustačiusi, kad pagal panašų išsivystymo lygį kaip Kinijos ir atitinkamų finansinių duomenų prieinamumą Brazilija gali būti laikoma tinkama tipiška šalimi, Komisija nemanė, kad reikėtų įvertinti kitų galimų tipiškų šalių socialinės ir aplinkos apsaugos lygį.

(203)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(204)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbo jėgą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(205)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Komisija taip pat nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos Brazilijos geografijos ir statistikos instituto (toliau – IBGE) paskelbtus statistinius duomenis (78) ir Brazilijos Vyriausybės mėnesiniame energetikos biuletenyje paskelbtus elektros energijos kainos statistinius duomenis (79) bei Kasyklų ir energetikos ministerijos paskelbtus dujų kainos Brazilijos pramoniniams naudotojams duomenis (80).

(206)

CCCME ir „Sinoboom“ teigė, kad Komisija pateikė tik galutines sumokėtas kainas ir neatskleidė neapdorotų duomenų, kuriais remdamasi ji nustatė galutinę neiškraipytą vertę.

(207)

Komisija atmetė šį argumentą, nes pranešė šalims, kad ji rėmėsi GTA – lengvai prieinamu informacijos, kurioje nurodytos sumokėtos muito kainos, šaltiniu. Be to, nebuvo aišku, ką reiškia „neapdoroti duomenys“, kaip teigia CCCME ir „Sinoboom“.

(208)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad, dėl neįprastai gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose, vertės požiūriu nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojimo prekės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms.

(209)

CCCME teigė, kad išlaidų grupavimas iki 1 % visų išlaidų į vartojimo prekių kategoriją yra nepriimtinas, nes tai yra atskiri išlaidų straipsniai.

(210)

Komisija šį argumentą atmetė, nes šiuo atveju, atsižvelgiant į neįprastai didelį gamybos veiksnių skaičių, nustatyta, kad nereikšmingų gamybos išteklių grupavimas yra priimtinas. Kadangi sąnaudos buvo nedidelės, buvo laikoma, kad poveikis dempingo skirtumo skaičiavimui yra nereikšmingas.

(211)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Mobiliosios prieigos įrangos gamybos veiksniai

(212)

Kai kuriems Brazilijos gamybos veiksniams, kurie GTA buvo nurodyti CNY/vienetui, normaliajai vertei apskaičiuoti Komisija naudojo sumokėtą kainą už kilogramą, sumokėjus muitą, kuri GTA nurodyta kaip antrinė kaina, nes laikyta, kad ji yra tikslesnė, nes gamybos veiksnių dydis skiriasi, t. y. jų svoris gali labai skirtis. Kainos už vienetą tiksliai neapibrėžė šių skirtumų.

(213)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą Komisija rėmėsi atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(214)

Atsižvelgdama į „Dingli“, CCCME ir „Sinoboom“ pastabas, kad antrajame pranešime nurodytas variklių lyginamasis dydis buvo neteisingas, Komisija sutiko su šiuo argumentu ir naudojo arba kilogramo kainą sumokėjus muitą, arba GTA skelbiamą antrinę vieneto kainą.

(215)

Kadangi 18 straipsnis „Sinoboom“ buvo taikomas iš dalies, žr. 25 konstatuojamąją dalį, Komisija priskyrė vienos nurodytos rūšies gamybos sąnaudas kitoms gamybos sąnaudų rūšims, naudodama apskaičiuotą paskirstymo koeficientą. Kai kurios išlaidos buvo laikomos vartojimo prekėmis.

(216)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą (ex-works), Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, su pridėtais importo muitais. Transporto išlaidos buvo pridėtos prie šios kainos taikant 218 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (84) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Likę kiekiai buvo laikomi tipiškais.

(217)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip parodyta 1 lentelėje.

(218)

Neiškraipytoms vežimo sąnaudoms nustatyti Komisija atrinktų eksportuotojų žaliavų tiekimo vežimo sąnaudas išreiškė kiekvienos žaliavos faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tą pačią procentinę dalį pritaikė neiškraipytoms tos pačios žaliavos sąnaudoms Brazilijoje. Šios sąnaudos buvo pridėtos prie importo kainos, įskaitant importo muitus, siekiant nustatyti neiškraipytą žaliavų, pristatytų iki tipiškos šalies gamintojo vartų, kainą.

(219)

Brazilijos geografijos ir statistikos institutas (IBGE) skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Brazilijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2021 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas mašinų, įrangos ir įrangos kroviniams ir žmonėms vežti ir kelti gamybos sektoriuje.

(220)

CCCME ir „Dingli“ paprašė naudoti TDO statistinius duomenis teigdamos, kad IBGE duomenys grindžiami savanoriško tyrimo rezultatais.

(221)

Komisija atmetė šį prašymą, nes TDO nediferencijuoja darbo užmokesčio pagal konkrečias verslo kategorijas. Gamyba yra konkrečiausia kategorija, kurią galima naudoti. Be to, TDO duomenyse nėra skirtumo pagal įmonių dydį. IBGE tyrimas taip pat yra TDO duomenų bazės šaltinis.

(222)

CCCME ir „Dingli“ paprašė darbo sąnaudoms apskaičiuoti naudoti PIA 1.1 lentelę (85), teigdamos, kad 1.1 lentelėje pateikti duomenys, rodantys su gamyba susijusių darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus, o 2.2 lentelėje pateikiami bendri duomenys apie pramonės įmonių vietos vienetus, įskaitant visus darbuotojus, išskyrus su gamyba susijusius darbuotojus.

(223)

Komisija atmetė prašymą, nes PIA 2.2 lentelėje (86), kuri buvo naudojama skaičiavimams atlikti, pateikiami duomenys apie daug daugiau konkrečių verslo kategorijų, visų pirma kėlimo įrangos gamybos sektoriuje.

(224)

CCCME savo pastabose dėl darbo sąnaudų teigė, kad apskaičiuodama socialinio draudimo įmokas Komisija turėtų įtraukti tik įmokas Instituto Nacional do Seguro Social (INSS) ir Fundo de Garantia do Tempo de Serviço (FGTS).

(225)

Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas. Komisija preliminariai atmetė šį argumentą, nes CCCME nepateikė pakankamai įrodymų, kad atitinkama darbo sąnaudų dalis būtų apribota pirmiau minėtais įnašais, ir, remiantis Komisijos tyrimu, Brazilijoje daromi papildomi įnašai (87).

(226)

CCCME ir „Dingli“ paprašė darbo sąnaudoms apskaičiuoti naudoti 2021 m. valiutos kursą, o ne valiutos kursą per TL. Perskaičiuodama 2021 m. patirtas darbo sąnaudas iš BRL į CNY, Komisija rėmėsi valiutos kursu per TL.

(227)

Komisija atitinkamai pakoregavo skaičiavimus.

(228)

Komisija savo skaičiavimus grindė 2021 m. darbo sąnaudomis, vieninteliais turimais duomenimis, ir, kad šios sąnaudos atitiktų faktines vertes per TL; Komisija taikė 2016–2021 m. darbo sąnaudų indeksą, t. y. 106,24 %. CCCME ir „Dingli“ pasiūlė taikyti naujesnį indeksavimą, apimantį laikotarpį nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio. Toks vidutinis pajamų indeksas pagal IBGE duomenis yra 103,1 %. Komisija pritarė dėl šio pasiūlymo ir pakoregavo vertes.

(229)

Elektros energijos kainas pramoniniams naudotojams Brazilijos Vyriausybė skelbia mėnesiniame energetikos biuletenyje. Komisija naudojo pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamame suvartojimo intervale CNY/kWh, paskelbtus 2022 m. spalio mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpiui.

(230)

Pastabose dėl antrojo pranešimo apie gamybos veiksnius CCCME ir „Dingli“ atkreipė dėmesį į korektūros klaidą, susijusią su valiutos kursu, naudotu apskaičiuojant elektros energijos ir dujų kainą. Komisija ištaisė šią klaidą.

(231)

„Dingli“ ir CCCME teigė, kad iš elektros energijos ir dujų kainos turėtų būti atskaitytas 17,5 % PVM.

(232)

Komisija atmetė šį argumentą, nes PVM yra tikros išlaidos, kurias „Madal Palfinger“ sumokėjo tipiškoje šalyje.

(233)

Gamtinių dujų kainas pramonės sektoriui Brazilijoje skelbia Kasyklų ir energetikos ministerija. Komisija naudojo 2022 m. spalio mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpio pramoninės elektros energijos kainas CNY/kWh.

(234)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(235)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(236)

CCCME teigė, kad Komisija turėtų naudoti „Madal Palfinger“ sąskaitų duomenis, kad nustatytų gamybos pridėtinių išlaidų dalį, remdamasi turimais duomenimis.

(237)

Komisija šį argumentą atmetė ir individualiems skirtumams apskaičiuoti naudojo atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtų pridėtinių išlaidų procentinę dalį, patikrintą per tikrinamuosius vizitus, nes, nepaisant iškraipymų, kiekvienos bendrovės rezultatai buvo daug tikslesni nei bendrosios pridėtinės išlaidos, paimtos iš „Madal Palfinger“ sąskaitų.

(238)

Antrajame pranešime apie gamybos veiksnius Komisija, siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą gamybos pridėtinių išlaidų, PBA išlaidų, pelno ir nusidėvėjimo sumą, rėmėsi „Madal Palfinger S.A.“ 2023 m. finansiniais duomenimis, paskelbtais periodiniame leidinyje „Pioneiro“ (88).

(239)

„Dingli“ pateikė pastabą, kad Komisija turėtų apskaičiuoti PBA išlaidų ir pelno svertinį vidurkį TL naudodama ne tik 2023 m. duomenis, bet ir 2022 m. duomenis. Komisija priėmė tvirtinimą ir atitinkamai perskaičiavo PBA išlaidas ir pelną, naudodama 2022 ir 2023 m. finansinių duomenų svertinį vidurkį, kad tinkamai atspindėtų TL. Finansinių duomenų, apimančių tik paskutinį 2022 m. ketvirtį ir 2023 m. I–III ketvirčius, nebuvo.

(240)

„Sinoboom“ ir „Dingli“ pasiūlė apskaičiuojant PBA išlaidas neįtraukti su eksportu susijusių pardavimo pajamų.

(241)

Komisija šį argumentą atmetė, nes negalėjo rasti pelno (nuostolio) ataskaitos, susijusios su pardavimu eksportui ir vidaus rinkoje. Todėl pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui sąnaudų nebuvo galima atskirti.

(242)

CCCME ir „Dingli“ tvirtino, kad Komisija pakoregavo „Madal Palfinger“ finansines išlaidas, išbraukdama dabartinės vertės koregavimo vertę, o finansinės pajamos nebuvo pakoreguotos atsižvelgiant į identiško pobūdžio vieneto vertę, ir paprašė, kad Komisija pakoreguotų Brazilijos bendrovės finansines pajamas pagal dabartinės vertės koregavimo vertę, kuri yra 11 526 000 BRL, kaip nurodyta finansinių ataskaitų 19 pastaboje.

(243)

Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas. Komisija preliminariai jį atmetė, nes ji manė, kad finansinių pajamų dabartinės vertės koregavimas buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, todėl trūko pakankamai aiškaus pagrindo jam panaikinti.

(244)

„Dingli“ ir CCCME tvirtino, kad į PBA skaičiavimą reikėtų neįtraukti siuntimo išlaidų, siuntimo draudimo ir komisinių.

(245)

Komisija atmetė pasiūlymą, nes jame nepateikta pakankamai informacijos apie pajamų ir sąnaudų, susijusių su siuntimu, siuntimo draudimu ir komisiniais, nustatymą, kad būtų galima atskirti su eksportu ir pardavimu vidaus rinkoje susijusias sąnaudas.

(246)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(247)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pavienius gamybos veiksnius. Šie atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti tikrinamojo vizito metu. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje.

(248)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 234–238 konstatuojamosiose dalyse. Jos buvo nustatytos remiantis „Madal Palfinger S.A.“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 238 konstatuojamojoje dalyje.

(249)

Gamybos sąnaudoms, nustatytoms, kaip aprašyta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, Komisija taikė „Madal Palfinger S.A.“ PBA išlaidas ir pelną. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA sudarė 21,61 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 10,86 %. Komisija manė, kad šios sumos yra pagrįstos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, kalbant apie gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(250)

„Terex“ tvirtino, kad naudotos aštuonių rūšių gamybos sąnaudos buvo neiškraipytos. Komisija jas atmetė, nes žaliavos buvo įsigytos vidaus kanalais arba parduodant grupės viduje. Be to, „Terex“ tvirtino, kad trylika kitų žaliavų taip pat buvo neiškraipytos. Komisija nustatė, kad jos buvo mažesnės nei 1 % gamybos sąnaudų, todėl jas sugrupavo kaip vartojimo prekes.

(251)

Kadangi JLG iš dalies taikytas 18 straipsnis, žr. 24–28 konstatuojamąsias dalis, JLG normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis kitų atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija apie tam tikrų tipiškų rūšių produktus, kuriuos pardavė ir kiti eksportuojantys gamintojai, ir JLG. Komisija rėmėsi šių eksportuotojų naudojimo normomis ir Brazilijos lyginamaisiais dydžiais.

(252)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į sukauptą 5 % pelną, atsižvelgiant į preliminarų „Terex“ teiginio, kad ji veikė kaip vienas ūkio subjektas, kaip nurodyta pirmiau, atmetimą.

(253)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje reikalaujama, kad Komisija teisingai palygintų normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgtų į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir jų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija pasirinko palyginti atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, tam tikrais atvejais normalioji vertė ir eksporto kaina buvo pakoreguotos, kad: i) jos atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių skirtumus, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(254)

Kaip paaiškinta 246 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis tam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(255)

Siekiant, kad eksporto kaina kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį, ji koreguota atsižvelgiant į muitą, kitus importo mokesčius, frachtą, krovos ir papildomas išlaidas, taip pat pakavimo išlaidas.

(256)

Atsižvelgta į šiuos veiksnius, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, garantijų ir užtikrinimų išlaidas, techninės pagalbos ir paslaugų išlaidas, banko mokesčius ir komisinius.

(257)

Prireikus Komisija pagal 2 straipsnio 9 dalį taip pat atskaitė PBA išlaidas ir 5 % pelną, kurie buvo laikomi pagrįstais nesusijusiems importuotojams (žr. 252 konstatuojamąją dalį).

(258)

„Terex China“ teigė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti ji turėtų būti vertinama kartu su kitais tai pačiai įmonių grupei („Terex Corporation“) priklausančiais subjektais kaip vienas ūkio subjektas. Bendrovės teigimu, „Terex China“ veikia kaip Šveicarijoje registruotos „Terex Global Gmbh“ (TGG) gamintoja pagal sutartį. „Terex China“ perka žaliavas ir gamina produktus TGG vardu. Grupė gamintojams pagal sutartį taiko ne pelną, o sąnaudas plius atitinkamą antkainį, kuris sudaro 6 %. TGG teigimu, įvairūs „Terex“ subjektai, dalyvaujantys gaminant ir parduodant MPĮ, veikia kaip vienas ūkio subjektas, nors teisiškai jos yra atskiri vienetai.

(259)

Grupė savo pasaulinę gamybą valdo centralizuotai, remdamasi įvairių už regioninį pardavimą atsakingų susijusių įmonių pardavimo prognozių duomenimis. Be to, „Terex“ neturi pardavimo išlaidų, susijusių su pardavimu ES, nes Sąjungoje veikiančios su grupe susijusios įmonės veikia kaip ES pardavimo skyrius. Galiausiai, „Terex“ neturi tiesioginių ryšių su ES klientais, nes pardavimus Sąjungoje organizuoja ir vykdo su grupe susijusios įmonės.

(260)

Komisija peržiūrėjo šį teiginį ir byloje turimus įrodymus. Pagal „Terex China“ ir TGG gamybos paslaugų ir tiekimo susitarimą „Terex China“ moka grąžinamąsias išmokas TGG, jei produktai neatitinka reikiamų specifikacijų. Be to, visi ginčai, kylantys dėl susitarimo arba susiję su juo, reglamentuojami ir aiškinami pagal Delavero valstijos (JAV) įstatymus. Produktų, kuriuos „Terex“ tiekia TGG ar su ja susijusioms įmonėms, pirkimo kaina nustatoma laikantis ištiestosios rankos principo, dėl kurio šalys periodiškai susitaria. Komisija laikėsi nuomonės, kad šie elementai rodo, jog esama konkuruojančių interesų.

(261)

Be to, Komisija nustatė, kad per TGG taip pat pardavė ir kiti gamintojai nei „Terex China“.

(262)

Kalbant apie „Terex China“ ir TGG bei susijusios bendrovės „Genie France“ ir „Terex Italia“ santykius, jų sutartyse numatytas 5–10 % dydžio įprastomis rinkos sąlygomis taikomas antkainis, nuostata, kad šalys veikia kaip nepriklausomi rangovai, nuostata dėl teisės ir jurisdikcijos pasirinkimo ginčo atveju ir nuostata, pagal kurią šalių santykiai apibrėžiami kaip pardavėjas ir pirkėjas.

(263)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tvirtinimas dėl įvairių gaminant ir parduodant MPĮ dalyvaujančių ir kaip vienas ūkio subjektas veikiančių bendrovės „Terex“ subjektų buvo laikinai atmestas.

(264)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(265)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(266)

Kaip paaiškinta 24–27 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį „Sinoboom“ ir JLG atveju Komisija rėmėsi turimais faktais. Kalbant apie „Sinoboom“ įsigytas žaliavas, normaliajai vertei nustatyti buvo naudojamos atitinkamos šių žaliavų lyginamosios kainos.

(267)

Kalbant apie JLG, dėl 18 straipsnio taikymo iš dalies, kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis kitiems atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota informacija. Komisija rėmėsi šių eksportuotojų naudojimo normomis ir Brazilijos lyginamaisiais dydžiais. Tada apskaičiuota normalioji vertė buvo palyginta su JLG eksporto kainomis. „Sinoboom“ atveju dėl to, kad 18 straipsnis buvo taikomas iš dalies (25 ir 26 konstatuojamosios dalys), vienos rūšies gamybos sąnaudos, apie kurias pranešė bendrovė, buvo priskirtos kitoms gamybos sąnaudų rūšims, taikant apskaičiuotą paskirstymo koeficientą (žr. 215 konstatuojamąją dalį). Taigi apskaičiuoti JLG ir „Sinoboom“ dempingo skirtumai buvo atitinkamai 54,5 % ir 55,3 %. Komisija apskaičiavo vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų skirtumais, tačiau neatsižvelgė į skirtumus, nustatytus pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis.

(268)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 42 % laikinasis dempingo skirtumas.

(269)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis.

(270)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 90 % viso importo per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą, kurio dydis buvo toks pat, kaip atrinktos bendrovės, kuriai buvo nustatytas didžiausias dempingo skirtumas.

(271)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(272)

2 skirsnyje apibrėžtas tiriamasis produktas apima tiek blokus (visas mašinas), tiek jų dalis. Tačiau toliau pateiktoje skirtingų žalos rodiklių analizėje daugiausia dėmesio skiriama tik blokams, o ne atskiroms dalims. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė gamino ir blokus, ir dalis, ji atskirai dalių nepardavė ir nepirko. Pagamintos dalys visada naudojamos konkretaus tipo mašinai, paprastai gaminamai pagal užsakymą. Taigi žalos analizė buvo preliminariai pagrįsta tik blokais.

(273)

Skundo pateikėjo teigimu, tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 22 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(274)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 35 000 blokų (visiškai surinktų mašinų). Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. patikrintais skundo pateikėjo klausimyno atsakymais, kurie, jei įmanoma, buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(275)

Kaip nurodyta 1.5.1 skirsnyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 56 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(276)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi:

(277)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(278)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 122 %.

(279)

Importas iš KLR buvo grindžiamas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurie, kaip manoma, vykdo 100 % importo į Sąjungą, pateiktais duomenimis.

(280)

Importo iš Kinijos rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(281)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(282)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis padidėjo 226 %, o jo rinkos dalis pakito nuo 37 % 2020 m. iki 54 % per TL, t. y. padidėjo 47 %.

(283)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems, kaip buvo laikoma, teko beveik 100 % importo į Sąjungą, pateiktais duomenimis.

(284)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR/vnt.)

(285)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina padidėjo 60 % ir per TL pasiekė 17 879 EUR už bloko vienetą lygį.

(286)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(287)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių tos pačios rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, importo iš Kinijos dempingo kaina į Sąjungos rinką vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 13,4 %.

(288)

Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar buvo priverstinai mažinamos kainos, Komisija preliminariai nustatė, kad dėl importo iš Kinijos buvo labai smukdomos Sąjungos pramonės, kuri per TL turėjo parduoti mažesnėmis nei sąnaudos kainomis, kainos. Kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra dideli.

(289)

pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(290)

Kaip minėta 1.5.1 skirsnyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei buvo atlikta atranka.

(291)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir skundo pateikėjo specialaus klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Buvo naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(292)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(293)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(294)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(295)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 100 % ir per TL pasiekė daugiau kaip 35 000 vnt. Gamybos padidėjimas turėjo teigiamą poveikį pajėgumų naudojimui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 88 %.

(296)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(297)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojų pardavimo apimtis padidėjo 62 %. Tačiau, kadangi jie negalėjo visapusiškai pasinaudoti 122 % padidėjusiu Sąjungos suvartojimu (žr. 2 lentelę), Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 27 %.

(298)

Nagrinėjamu laikotarpiu nagrinėjamojo produkto suvartojimas padidėjo 122 %. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo maždaug 27 %, o nagrinėjamojo produkto importo iš KLR rinkos dalis padidėjo 47 %. Nors Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas vertinant absoliučiais skaičiais padidėjo, nepavyko išnaudoti padidėjusio Sąjungos suvartojimo vertinant pagal rinkos dalį. Priešingai, Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, todėl negalėjo net išlaikyti savo pozicijos.

(299)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(300)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas Sąjungoje padidėjo 40 %. Kartu su padidėjusiu našumu (+ 43 %), gamyba per tą patį laikotarpį padidėjo 100 % (žr. 5 lentelę).

(301)

Visi preliminariai nustatyti dempingo skirtumai (žr. 3.6.4 skirsnį) gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(302)

Du atrinkti Sąjungos gamintojai priklausė tai pačiai grupei. Todėl imtį sudarė tik du skirtingi ekonominės veiklos vykdytojai. Todėl Komisija, siekdama užtikrinti konfidencialumą, sutiko su atrinktų Sąjungos gamintojų prašymu pateikti informaciją intervalais.

(303)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(304)

Pirmiau pateiktoje lentelėje parodyta vieneto pardavimo kainos Sąjungos rinkoje raida, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(305)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos veiksnių kainos labai padidėjo. Daugiau kaip 30 % padidėjusios sąnaudos daugiausia buvo susijusios su plieno, puslaidininkių ir energijos kainomis. Kadangi gamybos pajėgumų naudojimas padidėjo nuo labai žemo lygio (25 %) 2020 m. iki 47 % per TL, o pastoviosios sąnaudos išliko tokios pačios, bendros sąnaudos šiek tiek padidėjo.

(306)

Tuo pat metu MPĮ importo iš Kinijos apimtis 2020–2022 m. padidėjo 200 % (žr. 3 lentelę), o jo kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (žr. 4 lentelę). Dėl šio spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo didinti kainų, kad jos atspindėtų didėjančias sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonė buvo priversta nustatyti netvariai žemą kainų lygį, kad neprarastų pernelyg didelės rinkos dalies. Todėl, nors iš 8 lentelės tiesiogiai nematyti, gamybos sąnaudos vidutiniškai buvo didesnės už pardavimo kainas per visą laikotarpį. Atitinkamai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė toliau veikė nuostolingai (žr. 11 lentelę), net esant sparčiai augančiai rinkai ir augant pardavimui. Įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. jei importas labai nedidėtų nesąžiningai mažomis kainomis, Sąjungos pramonė būtų galėjusi gauti naudos ir grįžti į pelningą padėtį.

(307)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos padidėjo 16 %, o vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos – 14 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos vieneto gamybos sąnaudų didėjimui, buvo žaliavų kainos didėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Vidutiniškai gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didesnės už pardavimo kainas.

(308)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(309)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 7 %.

(310)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(311)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargų lygis svyravo. Per TL jų buvo 30 % daugiau, palyginti su 2020 m. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %.

(312)

Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos reikšmingu žalos šiai pramonei rodikliu.

(313)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(314)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(315)

2020 m. Sąjungos pramonės finansinei padėčiai poveikį darė 2018 m. prasidėjęs importo iš Kinijos augimas. Kaip paaiškinta 4.5.3.1 skirsnyje, dėl nesąžiningo importo Sąjungos rinkoje daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo didinti kainų, kad jos atspindėtų didėjančias sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonė buvo priversta nustatyti netvariai žemą kainų lygį pakankamai apimčiai išlaikyti. Kadangi dėl importo iš Kinijos mažomis kainomis spaudimo Sąjungos pramonė negalėjo padidinti gamybos, tai atspindėjo mažas pajėgumų naudojimo lygis, kuris padidėjo nuo 25 % 2020 m. iki 47 % per TL, tačiau išliko mažesnis nei 50 %, palyginti su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimu, kuris, priklausomai nuo bendrovės ir metų, buvo 53–99 %.

(316)

Nors 2021 m. pelningumas padidėjo 27 %, Sąjungos pramonė išliko nuostolinga. 2022 m. Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo, nes pelningumas sumažėjo 185 %. Pelningumas 2022 m. sumažėjo dėl neįprastai išaugusių gamybos sąnaudų, kurias lėmė padidėjusios žaliavų kainos, ir tai, kad pardavimo kainos buvo nustatytos tam tikram laikotarpiui. Todėl pardavimo kainos negalėjo būti atitinkamai padidintos, o tai lėmė didelius nuostolius. Todėl, nepaisant besiplečiančios rinkos ir labai padidėjusio suvartojimo, Sąjungos pramonė negalėjo pasivyti nuolatinio sąnaudų didėjimo. 2022 m. ši padėtis pablogėjo. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras pelningumas padidėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu išliko neigiamas – nuo [(– 5 %) iki 0 %]. Grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo (146 %), o metinių investicijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 64 %. Investicijos grąžos tendencija buvo tokia pati ir nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 440 %.

(317)

Skundo pateikėjo teigimu, 2020 m., kuriais buvo remiamasi analizuojant tendencijas, didelį poveikį padarė COVID-19 pandemija, o Sąjungos pramonės veiklos lygis buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Todėl nuo 2020 m. padidėję rodikliai nebuvo augančios pramonės ženklas, o veikiau reiškė atsigavimą ir sugrįžimą iki ankstesnio veiklos lygio.

(318)

Iš tiesų, įvertinus skundo pateikėjo pateiktus 2019 m. duomenis buvo patvirtinta, kad 2020 m. Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas buvo išskirtinai maži – 2019 m. Sąjungos gamintojų gamybos apimtis buvo panaši į gamybos lygį per TL, o Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nuo 2019 m. iki TL pabaigos sumažėjo 14 %. Tačiau, kadangi ataskaitiniais 2020 metais poveikį padarė COVID-19 pandemija, kai kurie rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Visų pirma Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 100 %, o jos pardavimas Sąjungos rinkoje – 62 %.

(319)

Nepaisant to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje (122 %), Sąjungos pramonė negalėjo atitinkamai padidinti pardavimo, kad bent išlaikytų savo rinkos dalį. Priešingai, dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 52 % iki 38 %. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtis per tą patį laikotarpį labai padidėjo 226 %, o jo rinkos dalis padidėjo nuo 37 % iki 54 %. Be nuostolių, kurių nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė Sąjungos pramonė, kitų žalos rodiklių, kaip antai grynųjų pinigų srauto, investicijų lygio ir investicijų grąžos, raida taip pat buvo neigiama.

(320)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(321)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Komisija nagrinėjo importą iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksporto rezultatus. Nenustatyta jokių kitų veiksnių, dėl kurių būtų buvusi daroma žala Sąjungos pramonei.

(322)

Kaip nurodyta 4.3.1 skirsnyje, nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Dėl importo kainų Sąjungos pramonės kainos taip pat buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 13,4 %. Todėl Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo išlaikyti arba padidinti savo rinkos dalies ir pasinaudoti padidėjusiu nagrinėjamojo produkto suvartojimu Sąjungos rinkoje. Ši padėtis turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiamas.

(323)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad minėtas importas dempingo kaina padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(324)

Komisija taip pat nagrinėjo, ar dėl kitų žinomų veiksnių, tiek atskirai, tiek kartu, nustatytas priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina galėjo susilpnėti tiek, kad jis nebebūtų realus ir svarbus.

(325)

Komisija importą iš kitų trečiųjų šalių nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Kadangi šio importo pagal kai kuriuos KN kodus duomenys buvo pateikti tik tonomis (o ne blokų vienetais), Komisija negalėjo nustatyti vienetų apimties ir kainų, kaip tai buvo padaryta Sąjungos pramonės ir importo iš Kinijos atveju, remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Todėl importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir kainų nebuvo galima tiesiogiai palyginti su Sąjungos pramonės ir importo iš Kinijos apimtimi ir kainomis ir jos buvo tik orientacinės, nors šia apimtimi ir kainomis pagrįstos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tikslios. Tačiau rinkos dalims nustatyti Komisija, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų duomenimis, naudojo perskaičiavimo iš tonų į blokų vienetus koeficientą (91). Dėl kainų Komisija nemanė, kad tai yra tikslu, nes, atsižvelgiant į produktų asortimento skirtumus, perskaičiavimo koeficiento taikymas nelems tikslių vieneto kainų.

(326)

Be KLR, nagrinėjamasis produktas buvo importuotas į Sąjungą iš kelių kitų šalių, kurios kartu sudarė 8 % rinkos dalies per TL:

12 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(327)

Be Kinijos, dvi kitos didžiausios į Sąjungą importuojančios šalys buvo Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, kurių kiekvienos rinkos dalis per TL buvo 3 %. Kitų šalių (išskyrus Kiniją) rinkos dalis per TL sudarė apie 3 %. Importo iš šių šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 22 %.

(328)

Vertinant absoliučiaisiais dydžiais, importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, lygis padidėjo 57 %, tačiau dėl padidėjusio suvartojimo Sąjungos rinkoje visų šių šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 procentiniais punktais ir buvo daug mažesnė už importo iš Kinijos rinkos dalį.

(329)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

(330)

Komisija eksporto apimtį įvertino remdamasi CMAE pateikta informacija. Eksporto kainos buvo nustatytos remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(331)

Sąjungos pramonės eksporto apimties ir kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(332)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto apimtis padidėjo 188 %. Tačiau, kaip minėta 4.4.3.5 skirsnyje, 2020 m. Sąjungos pramonei didelį poveikį padarė COVID-19 pandemija, kuri turėjo įtakos jos eksportui. Prieš pandemiją jų eksporto lygis buvo panašus į 2021 m. pasiektą lygį.

(333)

Vidutinės eksporto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 % ir per TL buvo mažesnės už vidutines gamybos sąnaudas. Tačiau šios bloko vieneto eksporto kainos svyravo nuo maždaug 13 000 EUR už vienetą iki 49 000 EUR už vienetą.

(334)

Apskritai atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui dalis buvo pelninga. Todėl buvo padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai buvo geri ir nebuvo susiję su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(335)

Kaip minėta 2.4.1 skirsnyje, CCCME tvirtino, kad elektrinė ir hibridinė MPĮ neturėtų būti įtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį. Ji teigė, kad Sąjungos gamintojai tradiciškai daugiausia dėmesio skyrė įprastinei MPĮ, o Kinijos gamintojai orientavosi į elektrinės MPĮ eksportą. Be to, CCCME tvirtino, kad kai kurių modelių Sąjungos gamintojai negamino (žr. 39 konstatuojamąją dalį), todėl šių MPĮ modelių importas iš Kinijos ir apskritai negalėjo daryti poveikio šiam rinkos segmentui ir negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos gamintojams.

(336)

Komisija su tuo nesutiko. Palyginus atrinktų eksportuojančių gamintojų importuojamų produktų rūšis ir Sąjungos pramonės parduodamo produkto rūšis, nustatyta, kad apskritai daugiau nei 90 % atrinktų Sąjungos gamintojų parduotų rūšių produktų buvo palyginami su iš Kinijos importuotų rūšių produktais. Be to, per TL daugiau nei 60 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje buvo susiję su elektrine MPĮ. Komisija taip pat pažymėjo, kad tiek Sąjungos pramonės, tiek Kinijos eksportuojančių gamintojų hibridinės MPĮ pardavimas buvo nežymus. Todėl Sąjungos gamintojų parduota elektrinė MPĮ konkuravo su Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamų rūšių produktais.

(337)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad palyginti pigesnių elektrinių mašinų, pavyzdžiui, elektrinių žirklių, importo poveikis buvo tai, kad Sąjungos gamintojams tapo ekonomiškai mažiau perspektyvu konkuruoti su tam tikrų rūšių produktais. Todėl tai, kad tam tikrų rūšių produktų buvo gaminama mažiau, neleidžia daryti išvados, kad šių rūšių produktai nekonkuravo su importu iš Kinijos, o veikiau tai buvo importo dempingo kaina poveikis.

(338)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad elektrinės MPĮ importas dempingo kaina iš Kinijos prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(339)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Tačiau šių kitų veiksnių, jei tokių buvo, poveikis Sąjungos pramonės veiklos rezultatams buvo ribotas.

(340)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad yra priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos, kuris nesusilpnėjo dėl pirmiau minėtų veiksnių.

(341)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(342)

Šiuo atveju skundo pateikėjas tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(343)

Šiame etape Komisija preliminariai nustatė, kad 7 straipsnio 2a dalies taikymo sąlygų nėra. Komisija tęs tyrimą šiuo klausimu galutiniame etape.

(344)

Todėl pradiniame etape laikinieji antidempingo muitai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada Komisija ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už žalos skirtumą.

(345)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(346)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš KLR, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(347)

Skundo pateikėjas teigė, kad, remiantis ankstesniais Sąjungos pramonės veiklos rezultatais, įprastomis rinkos sąlygomis reikėtų vertinti 10,2 % pagrįstą pelną. Tačiau šis tikslinio pelno dydis nebuvo nei įrodytas, nei pagrįstas tyrimo išvadomis.

(348)

Informacija, susijusi su įprasto pelno nustatymu, buvo papildomai įtraukta į atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiųstą klausimyną. Ši informacija apėmė panašaus produkto pelningumą 10 metų iki tiriamojo laikotarpio.

(349)

Vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pateikė 17,7 % tikslinį pelną, tačiau jis buvo pagrįstas standartinėmis kintamosiomis sąnaudomis, o ne gautu pelnu. Todėl Komisija negalėjo atsižvelgti į šį pelną. Todėl Komisija nusprendė naudoti pelną, kurį 2018 m. Europoje gavo du atrinkti gamintojai, kurie buvo susiję su MPĮ pardavimu, nes, pasak MPĮ gamintojų, 2018 m. buvo paskutiniai metai prieš importo iš Kinijos padidėjimą, ir nustatytas tikslinis pelnas buvo 7 %. Todėl Komisija preliminariai nusprendė naudoti 7 % tikslinį pelną.

(350)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį du atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė informacijos apie būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, ir pagrindinio reglamento 1a priede išvardytomis TDO konvencijomis, kurias Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį.

(351)

Komisija laikėsi nuomonės, kad kai kurių sąnaudų atvejais bendrovės nepateikė pakankamai įrodymų, kad šios sąnaudos buvo pagrįstos privalomais reikalavimais pagal daugiašalį aplinkos apsaugos susitarimą arba TDO konvencijas, o veikiau buvo projektai, kuriais buvo siekiama patenkinti rinkos paklausą elektrinės MPĮ gamybos srityje. Tačiau Komisija sutiko į energijos suvartojimą įtraukti netiesiogines CO2 sąnaudas ir šios sąnaudos buvo pridėtos prie nežalingos kainos.

(352)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridedama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(353)

Tuomet Komisija priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį nustatė remdamasi atskirų atrinktų KLR bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina. Taip palyginus gautas skirtumas buvo išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(354)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms (žr. 3.7.4 skirsnį).

(355)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos interesus. Nustatant Sąjungos interesus buvo įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, pradinės grandies tiekėjų, naudotojų, platintojų ir nesusijusių importuotojų interesus.

(356)

Pasak skundo pateikėjo, mobiliąsias antžemines platformas gaminančią Sąjungos pramonę sudaro 22 bendrovės ir, remiantis jos turima informacija, joje dirba daugiau kaip 3 000 darbuotojų. Nė vienas gamintojas neprieštaravo dėl tyrimo inicijavimo.

(357)

Kaip nuspręsta 4.4.3.5 skirsnyje, importas dempingo kaina iš KLR neigiamai paveikė Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojų padėtį: nepaisant to, kad suvartojimas Sąjungos rinkoje padidėjo, Sąjungos gamintojų rinkos dalis nepadidėjo, o pelningumas sumažėjo.

(358)

Atsižvelgiant į 4.5.3.5 skirsnyje pateiktą išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų pradėti naudotis sąžiningos prekybos sąlygomis Sąjungos rinkoje, būtų sustabdytas kainų smukdymas ir būtų sudarytos sąlygas Sąjungos pramonei padidinti pelningumą iki tvaraus lygio ir atsigauti. Sąjungos pramonė taip pat galėtų padidinti gamybą ir pajėgumų naudojimą, o tai darytų teigiamą poveikį jos veiklos rezultatams.

(359)

Tikėtina, kad priemonių netaikymas darys didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, nes sumažės pardavimas, gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas ir bus toliau smukdomos kainos, todėl jos ekonominė padėtis pelningumo ir investicijų požiūriu toliau blogės. Visos šios aplinkybės keltų grėsmę Sąjungos pramonės gyvybingumui.

(360)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(361)

Be tiesiogiai šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų, MPĮ pramonė taip pat priklausė nuo visapusiško įvairių MPĮ komponentų, kurie vėliau surenkami Sąjungos pramonės gamybos linijose, pradinės grandies tiekėjų tinklo. Vien skundo pateikėjai, remiantis jų pateikta informacija, dirbo su ne mažiau kaip 280 tiekėjų, iš kurių 260 veikia Sąjungoje. Remiantis Sąjungos pramonės skaičiavimais, ES būtų sukurta apie 32 000 darbo vietų bent 14-oje įvairių valstybių narių: Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir Rumunijoje.

(362)

Kadangi Komisija neturi papildomos informacijos, remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad, be teigiamo poveikio Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, nustačius antidempingo muitus gali būti daromas teigiamas poveikis MPĮ tiekėjams, esantiems įvairiose valstybėse narėse.

(363)

Skundo pateikėjo teigimu, didžioji dauguma naudotojų (75–90 %) yra nuomos bendrovės.

(364)

Išsamius klausimyno atsakymus pateikė tik vienas Sąjungos naudotojas, nuomos bendrovė „Kiloutou“. „Kiloutou“ priklauso grupei, kuri nuomoja įrangą ir statybviečių mašinas statybos specialistams. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad jeigu iš Kinijos importuojamiems produktams būtų nustatyti antidempingo muitai, Sąjungos rinkos naudotojų patiriamos mobiliosios prieigos įrangos sąnaudos galėtų padidėti, nes šis verslas priklauso nuo ekonomiškai efektyvios prieigos įrangos.

(365)

Tačiau skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad dėl ilgo mašinų gyvavimo laikotarpio ir dėl to, kad kiekviena mašina buvo nuomojama ir naudojama daug kartų, kainų svyravimas buvo mažesnis. Be to, kai vidutinė mašinos kaina buvo apie [35 000–40 000] EUR, bet kokie kainų svyravimai buvo pasiskirstę per kelerius metus ir kelis naudojimo atvejus, taip pat skirtingiems klientams. Jo nuomone, didelių nuomos bendrovių parkas, palyginti su metiniu Sąjungos suvartojimu, taip pat buvo didelis. Apskritai dėl šių parkų dydžio ir palyginti lėto naujų mašinų įsigijimo proceso naudotojai yra daug mažiau pažeidžiami dėl kainų svyravimo. Skundo pateikėjo nuomone, nuomos bendrovės taip pat buvo apsaugotos nuo galimo kainų padidėjimo pradėjus taikyti priemonę, nes jos galėjo perkelti šį poveikį savo klientams ir taip išlaikyti savo pelną.

(366)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad nuomos bendrovės arba kiti pirkėjai mašinas paprastai perparduoda. Toks perpardavimas, net ir po to, kai mašinos panaudojamos kelerius metus, galėtų būti vykdomas atgaunant didelę įsigijimo kainos dalį. Todėl po bet kokio kainos padidėjimo pradėjus taikyti priemonę padidėtų ir naudotų mašinų perpardavimo kaina.

(367)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad poveikis nuomos bendrovėms iš tiesų būtų mažesnis nei tuo atveju, jei jos toliau perdirbtų nagrinėjamąjį produktą. Kadangi šios mašinos iš esmės lieka nuomos bendrovių nuosavybe, bet koks jos kainos padidėjimas būtų tiesiogiai susijęs jų turto padidėjimu. Komisijos nuomone, neigiamas galimo kainų padidėjimo poveikis būtų mažesnis ir dėl to, kad mašinos naudojamos ilgesnį laikotarpį.

(368)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonės neturėtų neproporcingo poveikio nuomos bendrovėms.

(369)

Kiti MPĮ naudotojai daugiausia yra statybos bendrovės, pramonės ir žemės ūkio įmonės arba bendrovės, kurioms reguliariai reikia šių įrenginių, kaip antai logistikos centrai ir oro uostai. Daugeliu atvejų tai yra didelės bendrovės.

(370)

Skundo pateikėjo nuomone, kainų padidėjimo poveikis šioms bendrovėms būtų nedidelis, nes mobiliosios antžeminės platformos yra susijusios tik su nedidele jų įrangos ir sąnaudų dalimi. Šie galutiniai naudotojai yra įmonės, vykdančios pakankamos apimties veiklą, todėl investicijos į šias platformas sudaro nedidelę jų sąnaudų dalį.

(371)

Komisija laikėsi nuomonės, kad MPĮ perkančių bendrovių pagrindinė veikla skiriasi, o MPĮ sąnaudos apskritai būtų nedidelės, palyginti su bendromis šių bendrovių sąnaudomis. Dėl bet kokio galimo MPĮ kainų padidėjimo padidėtų jų sąnaudos, bet ne tiek, kad jų veiklai būtų daromas didelis finansinis poveikis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių poveikis šiems kitiems naudotojams buvo ribotas.

(372)

Kadangi importuotojai ir prekiautojai nebendradarbiavo, Komisija laikėsi nuomonės, kad nesusiję importuotojai ir prekiautojai galėtų toliau pirkti mobiliosios prieigos įrangą iš įvairių šaltinių ir galėtų ją perparduoti tokiomis kainomis, kad ir toliau veiktų pelningai. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nustačius antidempingo priemones poveikis nesusijusiems importuotojams ir prekiautojams buvo nedidelis.

(373)

Nors manoma, kad bendras MPĮ kainų lygis padidės, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad bendra priemonių nauda bus didesnė už galimą neigiamą poveikį importuotojams ir naudotojams. Komisija laikėsi nuomonės, kad įvairinti savo parkus siekiantiems pagrindiniams naudotojams, t. y. nuomos bendrovėms, taip pat svarbu, kad MPĮ gamyba ir toliau būtų vykdoma Sąjungos rinkoje. Jeigu nuomos bendrovės būtų visiškai priklausomos nuo importo, jos turėtų ilgiau laukti pristatomos įrangos, taip pat galėtų patirti tiekimo sutrikimų ir kainų didėjimo ilgesniu laikotarpiu poveikį.

(374)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(375)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamai Kinijos kilmės MPĮ turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(376)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(377)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Atsižvelgiant į pastabas, gautas po išankstinio informacijos atskleidimo, buvo ištaisyta korektūros klaida, susijusi su apimtimis, naudotomis apskaičiuojant „Terex“ žalą ir dempingo skirtumą, ir dėl to skirtumai buvo sumažinti. „Sinoboom“ atveju taip pat buvo ištaisyta korektūros klaida, dėl kurios dempingo skirtumas šiek tiek sumažėjo. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms nustatytos antidempingo muito normos.

(378)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(379)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(380)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(381)

MPĮ statistiniai duomenys dažnai pateikiami vienetais. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (92) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje papildomas vienetas, taikomas MPĮ, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto kiekis vienetais. Šiems TARIC kodams turėtų būti nurodyti vienetai: 8427101010, 8427201910, 8428909020, 8431200060 ir 8431390010.

(382)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat buvo paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(383)

Prireikus buvo atsižvelgta į pastabas dėl skaičiavimų tikslumo.

(384)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai.

(385)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,