(1)

2023 m. spalio 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnio 8 dalį savo iniciatyva pradėjo antisubsidijų tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės naujų elektrinių transporto priemonių su baterijomis (toliau – BEV), skirtų žmonėms vežti, importo į Sąjungą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimo inicijavimą grindė tuo, kad KLR kilmės BEV importas yra subsidijuojamas ir taip daroma žala (3) Sąjungos pramonei.

(3)

Atlikusi išsamią pastarojo meto rinkos raidos analizę ir atsižvelgdama į elektrinių transporto priemonių sektoriaus jautrumą ir jo strateginę svarbą ES ekonomikai inovacijų, pridėtinės vertės ir užimtumo atžvilgiais, Komisija iš įvairių nepriklausomų šaltinių surinko informacijos apie rinką. Iš šios informacijos buvo matyti, kad KLR yra vykdomas subsidijavimas, kuris neigiamai veikia Sąjungos BEV pramonės padėtį.

(4)

Remiantis lengvai prieinama informacija, pakako įrodymų, kad KLR kilmės BEV importui yra teikiamos Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės (toliau – Kinijos vyriausybė) subsidijos, kurios yra kompensuotinos. Šios subsidijos atvėrė galimybę greitai padidinti subsidijuojamo importo užimamą rinkos dalį Sąjungoje, o tai kenkia Sąjungos pramonei.

(5)

Iš turimų įrodymų matyti, jog tikėtina, kad subsidijuojamas importas mažomis kainomis labai padidės, o dėl to neišvengiamai kiltų grėsmė, kad Sąjungos pramonei, kuri jau ir taip yra pažeidžiama, būtų padaryta žalos. Jei taip smarkiai išaugtų importas ir tokios importuojamos prekės mažomis kainomis užimtų didelę sparčiai augančios rinkos (kurioje, Sąjungos rinkai pereinant prie visiškos elektrifikacijos, reikia didelių ir nuolatinių investicijų) dalį, Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių, kurie gali greitai tapti nepakeliami.

(6)

Šiomis ypatingomis aplinkybėmis, kadangi Komisija turėjo pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, jog yra subsidijavimas, žalos grėsmė ir priežastinis ryšys, reikalingi antisubsidijų tyrimo inicijavimui pagrįsti, ji nusprendė pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalį inicijuoti tyrimą negavusi Sąjungos pramonės ar jos vardu paduoto raštiško skundo.

(7)

Prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą Komisija pranešė Kinijos vyriausybei nusprendusi dėl naujų BEV importo iš KLR inicijuoti ex officio tyrimą ir pakvietė Kinijos vyriausybę konsultuotis pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį. Kinijos vyriausybė priėmė kvietimą konsultuotis ir konsultacijos įvyko 2023 m. spalio 2 d. Per šias konsultacijas tinkamai atsižvelgta į Kinijos vyriausybės pateiktas pastabas. Vis dėlto abipusiškai priimtino sprendimo pasiekti nepavyko.

(8)

2024 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/785 (toliau – registracijos reglamentas) (4) Komisija savo iniciatyva nustatė reikalavimą nuo 2024 m. kovo 7 d. registruoti importuojamas Kinijos kilmės naujas BEV, skirtas žmonėms vežti.

(9)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai informavo žinomus Sąjungos gamintojus, žinomus eksportuojančius gamintojus ir Kinijos vyriausybę, žinomus importuotojus, tiekėjus ir naudotojus, taip pat asociacijas, kurioms, kaip žinoma, šio tyrimo inicijavimas yra aktualus, ir pakvietė juos dalyvauti tyrime.

(11)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 11 dalį panašaus produkto Sąjungos gamintojų paprašyta bendradarbiauti su Komisija.

(12)

Keli Sąjungos gamintojai paprašė Komisijos neatskleisti jų tapatybės (suteikti anonimiškumą) dėl rizikos, kad jie patirtų labai neigiamą galimų atsakomųjų veiksmų poveikį. Komisija individualiai iš esmės išnagrinėjo kiekvieną prašymą suteikti anonimiškumą. Komisija nustatė, kad tos bendrovės tinkamai pagrindė anonimiškumo poreikį, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1 dalį, ir kad kiekvienu individualiu atveju būta įrodymų, jog yra reikšminga atsakomųjų veiksmų tikimybė. Todėl Komisija sutiko, kad tų bendrovių tapatybė neturėtų būti atskleista.

(13)

Kiti apie save pranešę Sąjungos gamintojai neprašė suteikti anonimiškumo. Komisija manė, jog esama rizikos, kad Sąjungos gamintojų, prašiusių neatskleisti jų tapatybės ir tinkamai pagrindusių tokio anonimiškumo poreikį, tapatybė gali būti nustatyta dedukcijos būdu. Siekiant, kad Sąjungos gamintojų, prašiusių suteikti anonimiškumą, tapatybės konfidencialumas būtų veiksmingai užtikrintas, anonimiškumo taikymas išplėstas – anonimiškumas suteiktas visiems Sąjungos gamintojams.

(14)

Kelios suinteresuotosios šalys, kitos nei Sąjungos gamintojai (tokios kaip tiekėjai ir importuotojai), taip pat prašė suteikti anonimiškumą, teigdamos, kad yra rizika patirti labai neigiamą galimų atsakomųjų veiksmų poveikį. Komisija nuodugniai išnagrinėjo gautus prašymus ir nutarė, kad visos tos šalys juos tinkamai pagrindė, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1 dalį. Todėl anonimiškumas suteiktas ir toms suinteresuotosioms šalims.

(15)

Kinijos vyriausybė paprašė Komisijos paaiškinti Sąjungos gamintojų teiginio dėl atsakomųjų veiksmų rizikos, kuriuo remiantis tam tikriems Sąjungos gamintojams suteiktas konfidencialumas, faktinį pagrindimą ir pagrindimą įrodymais. Kinijos vyriausybė taip pat paprašė Komisijos padaryti prieinamą Sąjungos gamintojų, prašiusių neatskleisti jų pavadinimų, pateiktą informaciją. Kinijos vyriausybė taip pat teigė neturėjusi galimybės pateikti pastabų dėl anonimiškumo suteikimo Sąjungos gamintojams ir dėl tariamo tinkamo Sąjungos BEV gamintojų prašymų suteikti konfidencialumą pagrindimo, nors numanyta, kad įtarimai dėl atsakomųjų veiksmų rizikos krypsta į Kinijos vyriausybę. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad anonimiškumo suteikimas Sąjungos gamintojams, kurie to neprašė, neatitinka PPO nuostatų ir kad tai yra pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes anonimiškumas gali būti suteikiamas tik su sąlyga, kad tie gamintojai įrodytų, jog tai tinkamai pagrįsta. Kinijos įrenginių ir elektronikos prekių importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCME) tvirtino, kad konfidencialumo suteikimas Sąjungos gamintojams neatitinka pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1 dalies, nes Komisija neįrodė, kad tai tinkamai pagrįsta.

(16)

Komisija manė, kad ji pakankamai informacijos apie tai jau pateikė 2023 m. spalio 25 d. pranešime (5), pridėtame prie bylos, kurio turinys išsamiai perteikiamas šioje konstatuojamojoje dalyje. Jame paaiškinta, jog Sąjungos gamintojai tvirtina, kad yra rizika jiems patirti labai neigiamą galimų atsakomųjų veiksmų poveikį. Komisija manė, kad jei būtų atskleista daugiau informacijos apie kiekvieno Sąjungos gamintojo teiginių faktinį pagrindimą ir pagrindimą įrodymais, bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų tapatybė gali būti išaiškinta dedukcijos būdu, nes Sąjungos rinkoje yra nedaug įmonių grupių, gaminančių BEV, ir yra daug viešai prieinamos ar registruotiems informacijos šaltinių naudotojams prieinamos informacijos apie šias grupes. Dėl šios priežasties Komisija gautų prašymų suteikti anonimiškumą negalėjo padaryti prieinamų jokia forma. Be to, kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai teko suteikti anonimiškumą ir tiems Sąjungos gamintojams, kurie to neprašė, nes siekta apsaugoti Sąjungos gamintojų, prašiusių neatskleisti jų tapatybės ir tai tinkamai pagrindusių, tapatybę, kuri kitaip galėtų būti nustatyta dedukcijos būdu. Todėl šis prašymas ir tvirtinimai atmesti.

(17)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad nekonfidencialioje tyrimo byloje nėra jokios informacijos apie Sąjungos BEV gamintojų, kaip suinteresuotųjų šalių, įregistravimą per 7 dienų terminą ir nėra jokių įrodymų, kad tai padaryta. Be to, CCCME pareiškė, jog tai, kad informacija apie jų įregistravimą nėra prieinama, ir tai, kad nesuteikta aiškios informacijos apie Sąjungos BEV gamintojų bendradarbiavimą, yra visiška priešingybė tam, kaip traktuotos Kinijos eksportuojančių gamintojų registracijos formos ir korespondencija, taip pat jų pateikti duomenys, kurie buvo iškart padaryti prieinami nekonfidencialioje byloje. Organizacija CCCME taip pat tvirtino, kad taip pažeistos jos teisės į gynybą, nes ji negalėjo pateikti reikšmingų pastabų dėl Sąjungos pramonės paramos šiam tyrimui.

(18)

Komisija pažymėjo, kad pranešime apie inicijavimą (6) nenustatyta tokio 7 dienų termino, skirto Sąjungos gamintojų ar kitų kategorijų subjektų, kaip suinteresuotųjų šalių, registracijai. Kinijos vyriausybės nurodytą 7 dienų terminą Komisija supranta kaip terminą, per kurį Sąjungos gamintojai galėjo pateikti užpildytą atrankos formą. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagal pranešimo apie inicijavimą 5.6 punktą Sąjungos gamintojai, pateikę atrankai svarbią informaciją, laikomi suinteresuotosiomis šalimis nuo to momento, kai pateikė tokią informaciją. Taip buvo ir per šį tyrimą.

(19)

Be to, priešingai nei Sąjungos gamintojų, kuriems suteiktas anonimiškumas, atveju, jokie Kinijos eksportuojantys gamintojai neprašė suteikti anonimiškumo. Todėl ta informacija apie Sąjungos gamintojų įregistravimą ir bendradarbiavimą, kuri yra prieinama nekonfidencialioje byloje, nelygintina su atitinkama prieinama informacija apie Kinijos eksportuojančius gamintojus. Visų pirma, kadangi šalių, kurioms suteiktas anonimiškumas, pateikta nekonfidenciali informacija pirma turi būti nuodugniai patikrinta siekiant užtikrinti, kad anonimiškumas būtų išlaikytas, ši pateikta informacija į nekonfidencialią bylą įtraukta ir joje tapo prieinama šiek tiek vėliau. Nepaisant to, suinteresuotosios šalys turėjo pakankamai laiko pateikti pastabų dėl atitinkamų dokumentų tada, kai jie jau buvo nekonfidencialioje byloje, taigi teisės į gynybą nepažeistos. O dėl Sąjungos pramonės paramos pažymima, kad, kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, ex officio tyrimo atveju Sąjungos pramonės paramos sąvoka nėra aktuali.

(20)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą būti išklausytoms dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Buvo surengti klausymai, kuriuose, dalyvaujant Komisijos tarnyboms, buvo išklausyta Kinijos vyriausybė, CCCME, bendrovė „Tesla (Shanghai) Co., Ltd.“ (toliau – „Tesla“), bendrovė „Smart Europe GmbH“ (toliau – „Smart“), Bendrovė Nr. 24, Bendrovė Nr. 22 ir bendrovė „Green World Mobility B.V.“ (toliau – „Green World Mobility“) (7).

(21)

CCCME tvirtino, kad Komisija, nepagrįstai delsdama suteikti CCCME suinteresuotosios šalies statusą, taip pat pernelyg nuodugniai tikrindama šiai organizacijai suteiktus įgaliojimus ir taip padidindama jai tenkančią administracinę naštą, sukliudė CCCME pasinaudoti teisėmis į gynybą.

(22)

CCCME suinteresuotosios šalies šioje byloje statusą įgijo 2023 m. spalio 10 d. CCCME buvo paprašyta įrodyti, kad ji atstovauja bendrovėms, kurių veikla yra objektyviai susijusi su tiriamuoju produktu. Todėl Komisija kruopščiai įvertino eksportuojančių gamintojų CCCME suteikto įgaliojimo dokumentus. Komisija padarė išvadą, kad šiuo vertinimu nesukliudyta CCCME naudotis teisėmis į gynybą, nes CCCME turėjo pakankamai galimybių pateikti pastabų pirminiu tyrimo etapu. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad CCCME turėtų tiek pat laiko pateikti pastabų, kiek jo turėjo kitos suinteresuotosios šalys, buvo pratęstas terminas, per kurį buvo galima teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(23)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(24)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Sąjungos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(25)

Keli Sąjungos gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį atranka buvo grindžiama didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Komisija taip pat atsižvelgė į Sąjungos gamintojų geografinį pasiskirstymą Sąjungoje ir užtikrino, kad būtų įtraukti įvairūs BEV modeliai. Preliminariai atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai sudarė 38 % pardavimo ir 34 % visos gamybos apimties šioje Sąjungos pramonėje tiriamuoju laikotarpiu. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(27)

Komisija iš Bendrovės Nr. 21, Kinijos vyriausybės ir CCCME gavo pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių ir Sąjungos gamintojų bendradarbiavimo.

(28)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad naudotų atrankos formų antraštėje nėra „išsaugojimo datos“, kuri yra nurodyta Kinijos eksportuojančių gamintojų atrankos formose. Be to, Kinijos vyriausybė, CCCME ir Bendrovė Nr. 21 teigė, kad negalėjo pateikti pastabų dėl atliktos Sąjungos gamintojų atrankos ir sutikrinti Komisijos pateiktos informacijos, nes Sąjungos gamintojų tapatybė nebuvo atskleista ir trūko informacijos apie Komisijos taikytus atrankos kriterijus. Todėl Kinijos vyriausybė paprašė Komisijos i) paaiškinti, kiek Sąjungos gamintojų laiku įsiregistravo norėdami dalyvauti tyrime ir bendradarbiavo; ii) nurodyti, kiek bendradarbiaujančių Sąjungos BEV gamintojų nėra Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) nariai; iii) paaiškinti, ar bendrovės Nr. 2, 4, 6, 10, 23 ir 25 pateikė užpildytas atrankos formas ir kodėl jų atrankos formos nėra prieinamos nekonfidencialioje tyrimo byloje (tokį prašymą pateikė ir organizacija CCCME, šiuo atžvilgiu taip pat nurodžiusi bendroves Nr. 30 ir 31); iv) paaiškinti, ar kurios nors iš atrinktų bendrovių priklauso tai pačiai bendrovių grupei; v) paaiškinti, ar Komisija atrenkamiems Sąjungos gamintojams taikė vieno ekonominio vieneto principą ir ar visos su atrenkamais gamintojais susijusios šalys privalėjo pateikti atitinkamą informaciją; vi) paaiškinti, ką reiškia modelių įtraukimas į atrankos procesą ir kaip tie modeliai siejasi su numanomais „segmentais“, nes „segmentai“, kurie nebuvo apibrėžti, buvo Kinijos eksportuojantiems gamintojams taikomi kaip atrankos kriterijus; vii) paaiškinti, ar atrinkti tie Sąjungos gamintojai, kurių gamybos ir pardavimo apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo didžiausia, o jei jie neatrinkti, paaiškinti, kokiu pagrindu remdamasi ir dėl kokių priežasčių Komisija nusprendė tų bendrovių neatrinkti; viii) paaiškinti kiekvieno atrenkant Sąjungos gamintojus taikyto kriterijaus santykinį reikšmingumą ir jo aktualumą.

(29)

CCCME taip pat prašė pateikti dalį šios informacijos per tyrimą. Bendrovė Nr. 21 tvirtino, jog turėtų būti atrinktas dar vienas Sąjungos gamintojas, kad Komisija galėtų atlikti objektyvų žalos tyrimą, kuris būtų grindžiamas tiesioginiais įrodymais, atsižvelgiant į bendrą kriterijų, kuriais Komisija grindė atranką, aktualumą.

(30)

Komisija pažymėjo, kad „išsaugojimo datos“ įrašas nekonfidencialios tyrimo bylos dokumentuose buvo automatiškai padarytas taikomosios programos „TRON.tdi“, kurią Komisija ir suinteresuotosios šalys naudoja per prekybos apsaugos tyrimus. Tačiau kadangi Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas, bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai užpildytas atrankos formas pateikė e. paštu, o ne per „TRON.tdi“ platformą, kurioje atrankos formas pateikė Kinijos eksportuojantys gamintojai. Be to, visi Sąjungos pramonės atrankos klausimyno atsakymai buvo kartu įtraukti į nekonfidencialią bylą suglaudintame failų aplanke, prieš tai nuodugniai juos patikrinus, kad būtų išlaikytas bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų konfidencialumas. Suglaudintame aplanke neįmanoma įrašyti „išsaugojimo datos“ naudojant taikomąją programą „TRON.tdi“. Dėl to tokia „išsaugojimo data“ nėra nurodyta Sąjungos gamintojų atrankos formoje.

(31)

Komisija pažymėjo, kad visos Sąjungos gamintojų pateiktos užpildytos atrankos formos 2023 m. spalio 30 d. padarytos prieinamos nekonfidencialioje tyrimo byloje (8). Kaip nurodyta nekonfidencialioje byloje, Sąjungos gamintojai užpildytas atrankos formas pateikė spalio 11–13 d. (po termino pratęsimo kai kuriems Sąjungos gamintojams dviem dienomis dėl atrankos formos sudėtingumo). Tačiau Komisija, prieš įtraukdama jas į nekonfidencialią bylą, patikrino, ar nekonfidencialioje atrankos klausimyno atsakymų versijoje nėra netyčia atskleista Sąjungos gamintojų, kuriems suteiktas anonimiškumas, kaip paaiškinta 12–14 konstatuojamosiose dalyse, tapatybė. Be to, kadangi Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas, Komisija negalėjo atskleisti, ar atrinkti Sąjungos gamintojai priklauso tai pačiai bendrovių grupei ir ar jie yra ACEA nariai, nes iš to būtų galima atpažinti atitinkamus subjektus, taigi kiltų pavojus anonimiškumui.

(32)

Be to, dėl tų pačių priežasčių Komisija negalėjo atskleisti, ar atrinkti tie Sąjungos gamintojai, kurių gamybos apimtis ir pardavimas didžiausi. Vis dėlto Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 27 straipsniu neįpareigojama atrinkti tik tuos gamintojus, kurie pagal gamybos ir pardavimo apimtį yra didžiausi, ir jame nenustatyta jokios jame nurodytų kriterijų taikymo sekos. Ši nuostata skirta užtikrinti, kad Komisija, taikydama tokius kriterijus, atrinktų tipiškiausią gamintojų dalį, kurią būtų galima per turimą laiką tinkamai ištirti. Atliekant atranką per šį tyrimą visiškai laikytasi šio principo, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo ypatumus.

(33)

Komisija taip pat užtikrino atrinktos gamintojų dalies tipiškumą įtraukdama įvairius BEV modelius, kurie gali būti palyginami iš Sąjungos ir eksporto perspektyvų. Atsakydama į klausimą, ar atrenkamiems Sąjungos gamintojams Komisija taikė vieno ekonominio vieneto principą ir ar atitinkamą informaciją pateikti privalėjo visos su atrenkamais gamintojais susijusios šalys, Komisija pažymėjo, kad vieno ekonominio vieneto principas taikomas eksportuotojams, apskaičiuojant per trečiosiose šalyse įsisteigusius prekiautojus ar importuotojus vykdomo eksporto kainą, todėl neaišku, ko šiuo atžvilgiu prašo Kinijos vyriausybė. Be to, kaip nurodyta Sąjungos gamintojų atrankos formoje, prašyta pateikti šią atrankos formą užpildytą gamybos juridinio asmens lygmeniu, o ne visos bendrovių grupės lygmeniu. Taigi pateikti užpildytą atrankos formą prašyta kiekvieno juridinio asmens, vykdančio gamybą Sąjungoje.

(34)

Nuodugniai išnagrinėjusi visas pastabas Komisija manė, kad atlikta atranka atitinka ES ir PPO teisę. Atrinkti pakankamai tipiški panašaus produkto Sąjungos gamintojai. Iš pradžių Komisija priminė, kad atitinkamos nuostatos dėl atrankos yra nustatytos pagrindinio reglamento 27 straipsnyje Atitinkamomis nuostatomis suteikta plati diskrecija atlikti atranką pagal aktualius tose nuostatose nurodytus kriterijus. Visų pirma, pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad „[š]alių <...> galutinę atranką <...> vykdo Komisija“. Komisija taip pat priminė, kad PPO sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) nėra nuostatų dėl atrankos ir tai taip pat yra įrodymas, kad Komisija turi plačią diskreciją šiuo klausimu. Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, pagal atrankos klausimyno atsakymuose pateiktą informaciją bendrovėms, kurias siūlyta atrinkti, teko 38 % pardavimo ir 34 % gamybos Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu. Komisija šiuos procentinius dydžius laikė tipiškais pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį. Atrankos metodika išsamiai paaiškinta 2023 m. spalio 30 d. pranešime dėl preliminarios atrankos.

(35)

Siekdama užtikrinti, kad būtų atrinkti tipiškiausi Sąjungos BEV gamintojai, Komisija atsižvelgė ne tik į gamybos ir pardavimo apimtį, bet ir į geografinį Sąjungos gamintojų pasiskirstymą Sąjungoje, ir užtikrino, kad būtų įtraukti įvairūs BEV modeliai. Kaip ir per kitus antisubsidijų tyrimus, į geografinį pasiskirstymą atsižvelgta siekiant patvirtinti atrinktų gamintojų tipiškumą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(36)

Be to, Komisija, naudodamasi savo diskrecija, turima atliekant galutinę atranką, atsižvelgė į labai įvairius BEV modelius, kad būtų užtikrintas jų tipiškumas, lyginant juos su atitinkamais Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamų BEV modeliais.

(37)

Todėl Komisija manė, kad atrinkti gamintojai yra tipiški (ir iš geografinės perspektyvos), o jei būtų buvusi atrinkta didesnė gamintojų dalis, nebūtų buvę įmanoma per turimą laiką jos tinkamai ištirti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(38)

CCCME tvirtino, kad atrankos formose Sąjungos gamintojų pateikti nekonfidencialūs atsakymai neatitinka pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalies, nes Sąjungos gamintojai atsakė ne į visus atrankos formose pateiktus klausimus. Visų pirma CCCME teigė, kad Bendrovė Nr. 11 atsakė tik į penkis iš 22 klausimų, pateiktų atrankos formoje. Be to, CCCME teigė, kad bendrovės Nr. 11, 12 ir 15 nepateikė informacijos apie užimtumą, o bendrovės Nr. 7, 8, 9 ir 13 pateikė tik indeksuotus užimtumo tiriamuoju laikotarpiu duomenis, tačiau nepateikė duomenų apie užimtumą ankstesniais metais, nors atrankos formoje nurodyta tais metais vykdyta gamyba. CCCME taip pat tvirtino, kad nė vienas iš Sąjungos gamintojų niekaip nepagrindė „ypatingų aplinkybių“ buvimo ir kupiūravo visą informaciją.

(39)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Atrankos formoje buvo 10 pagrindinių klausimų. Be to, prie 5 ir 6 klausimų buvo pridėta po vieną papildomą klausimą, kuris, atsižvelgiant į Sąjungos gamintojams suteiktą anonimiškumą, buvo konfidencialaus pobūdžio, nes prašyta atsakyme nurodyti susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir parduodant Sąjungoje gaminamą panašų produktą, ir subrangovų pavadinimus. Taip pat akivaizdu, kad jei nebuvo su bendrove susijusių kitų bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir parduodant panašią produkciją, gaminamą Sąjungoje, ar subrangovų, jai į atitinkamą papildomą klausimą atsakyti nereikėjo. Taip buvo Bendrovės Nr. 11 atveju: ji atsakyme į 6 klausimą nurodė neturinti subrangovų. Todėl šiuo atveju neaišku, kodėl CCCME mano, kad Bendrovė Nr. 6 neatsakė į 6 klausimo vieną papildomą klausimą. Be to, prie 8 ir 9 klausimų pridėti atitinkamai penki ir keturi papildomi klausimai. Tačiau, kaip paaiškinta 2023 m. spalio 25 d. pranešime (9), pridėtame prie bylos, iš atsakymų į 8 ir 9 klausimus (į juos reikėjo atsakyti „taip“ arba „ne“), remiantis rinkos žiniomis apie Sąjungos pramonės struktūrą, galėtų būti atskleista atitinkamo Sąjungos gamintojo tapatybė, todėl Komisija padarė išvadą, kad atsakymų į šiuos klausimus (ir nurodytus papildomus klausimus) santraukų negalima pateikti nekonfidencialioje atrankos formos versijoje, nes, jei tai būtų padaryta, kiltų rizika atskleisti konfidencialią informaciją, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį, taigi kiltų pavojus Sąjungos gamintojams suteiktam anonimiškumui. Todėl Sąjungos gamintojams nereikėjo pateikti nekonfidencialaus atsakymo į šiuos klausimus. Bendrovė Nr. 11 atsakė į 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 klausimus. Atsakymas į 3 klausimą, kuriame Sąjungos gamintojų prašyta nurodyti Sąjungoje gaminamų ir parduodamų BEV modelius, buvo, atsižvelgiant į suteiktą anonimiškumą, konfidencialaus pobūdžio, nes būtų įmanoma iš jo atpažinti atitinkamus subjektus, taigi kiltų pavojus jų anonimiškumui.

(40)

Dėl darbuotojų skaičiaus Komisija pažymėjo, kad Bendrovė Nr. 11 gamino BEV tik tiriamuoju laikotarpiu ir nedideliais kiekiais. Be to, darbuotojų skaičius nėra vienas iš atrankos kriterijų. Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, naudoti Sąjungos gamintojų atrankos kriterijai yra gamybos ir pardavimo apimtis, geografinis pasiskirstymas ir BEV modeliai. Todėl tai, kad vienas Sąjungos gamintojas nenurodė darbuotojų skaičiaus tiriamuoju laikotarpiu arba kai kurie Sąjungos gamintojai nurodė darbuotojų skaičių tik tiriamuoju laikotarpiu, nereiškia, kad atrankos formoje jų pateikti atsakymai yra netinkami. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(41)

Dėl teiginio, kad Sąjungos gamintojai, niekur nepagrindę „ypatingų aplinkybių“ buvimo, pasirinko kupiūruoti visą informaciją, Komisija pažymėjo, kad neaišku, kurią informaciją turi omenyje CCCME. Tuo atveju, jei CCCME turi omenyje bendrovių kontaktinę informaciją, pažymėtina, kad Sąjungos gamintojams savo atrankos formoje pateiktame atsakyme nereikėjo nurodyti „ypatingų aplinkybių“, dėl kurių informacijos neatskleidžiama, todėl, kad, kaip paaiškinta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas. Be to, Sąjungos gamintojai savo kontaktinės informacijos pateikti negalėjo dėl to, kad iš jos būtų įmanoma atpažinti atitinkamus subjektus, taigi kiltų pavojus anonimiškumui. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(42)

Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad, pasak spaudos pranešimo, paskelbto naujienų organizacijos „MLex“, tokie Vokietijos BEV gamintojai kaip „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“ nebuvo atrenkami. Kinijos vyriausybės ir CCCME teigimu, tai buvo jau antras kartas nuo tyrimo inicijavimo, kai „MLex“ turėjo informacijos apie Sąjungos gamintojų atranką, kuri nebuvo prieinama CCCME ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams, bendradarbiavusiems per tyrimą. CCCME ir Kinijos vyriausybė teigė, kad „MLex“2023 m. spalio 13 d. žinojo apie Sąjungos gamintojų prašymus suteikti anonimiškumą, nors suinteresuotosios šalys apie tai sužinojo maždaug dviem savaitėmis vėliau. Taigi CCCME pareiškė, kad jei tame spaudos pranešime pateikta informacija apie atrinktus Sąjungos gamintojus yra tiksli, CCCME griežtai prieštarauja tokių eksportuojančių gamintojų grupių atrinkimui ir teigia, kad Komisija turėtų atlikti statistiškai reprezentatyvią atranką. CCCME šiuo atžvilgiu rėmėsi Teisingumo Teismo sprendimu byloje Fliesen-Zentrum Deutschland (10). Be to, CCCME teigimu, neatrinkus didžiųjų Sąjungos gamintojų labai nukrypta nuo nusistovėjusios Komisijos praktikos, pagal kurią paprastai atrenkami didžiausi gamintojai siekiant atlikti išsamią ir reprezentatyvią analizę.

(43)

Komisija negali komentuoti spaudos pranešimų turinio – atliekant šį tyrimą svarbi yra ta informacija, kuri įtraukta į bylą. Be to, kaip paaiškinta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas, todėl Komisija negali atskleisti atrinktų Sąjungos gamintojų pavadinimų. Taip pat, kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, siūlytoms atrinkti bendrovėms teko 38 % pardavimo ir 34 % gamybos Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu ir šie procentiniai dydžiai laikyti tipiškais pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(44)

CCCME tvirtino, kad Komisija turėtų atskleisti, koks yra Sąjungos BEV gamintojų bendradarbiavimo lygis, nes šis faktinis dalykas turi esminę reikšmę bet kokiam Komisijos atliekamam materialinės žalos grėsmės vertinimui. CCCME teigimu, jei Sąjungos pramonės BEV gamintojai nenori, kad jiems būtų suteikta apsauga, neturėtų būti nustatoma priemonių BEV importui iš Kinijos.

(45)

Komisija pažymėjo, kad tai, koks yra bendradarbiavimo per tyrimą lygis, žinoti būtina tik atliekant pritarimo tyrimui vertinimą. Kadangi šis tyrimas inicijuotas ex officio, Komisijai nereikia atskleisti bendradarbiavimo lygio. Atrankos etape Sąjungos gamintojai bendradarbiavo pakankamai, kad Komisija galėtų atrinkti tipiškus Sąjungos gamintojus ir tęsti tyrimą. Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai sudarė 38 % pardavimo ir 34 % visos gamybos apimties Sąjungos pramonėje tiriamuoju laikotarpiu ir tokia dalis laikyta tipiška. Galiausiai, Komisija skirsnyje „Sąjungos interesai“ įvertino, ar kompensacinių priemonių nustatymas BEV importui iš Kinijos atitinka Sąjungos interesus. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(46)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(47)

Nebendradarbiavo jokie nesusiję importuotojai, todėl atranka nebuvo būtina.

(48)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(49)

Dvidešimt vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas ar eksportuojančių gamintojų grupė pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Komisija preliminariai atrinko tris bendradarbiaujančių gamintojų grupes. Kartu su absoliučiuoju eksporto į Sąjungą apimties dydžiu Komisija papildomai atsižvelgė į įvairių modelių BEV pardavimą įvairiuose „rinkos segmentuose“ (kurie suprantami kaip segmentai pagal įvairias „produktų rūšis“), kad būtų tinkamai užtikrintas didžiausias tiriamojo produkto pramonės tipiškumas. Remdamasi atrankos klausimynų atsakymais Komisija atsižvelgė ir į galimą eksportuojančių gamintojų grupių teisę naudotis memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytomis subsidijavimo schemomis. Atsižvelgiant į atitinkamo subsidijavimo, dėl kurio padidinta BEV gamyba, pobūdį bei poveikį ir į žalos, kurią dėl to galėtų patirti Sąjungos pramonė, grėsmę, atliekant atranką atsižvelgta ir į turimus nepanaudotus pajėgumus. Atrinktos šios grupės:

(50)

Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms (toliau – atrinkti eksportuojantys gamintojai) teko (vienetais) 43 % gamybos, 51 % pardavimo vidaus rinkoje ir 39 % visos apskaičiuotos eksporto iš KLR į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu.

(51)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrankos konsultuotasi su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais ir su Kinijos vyriausybe.

(52)

Pastabų dėl siūlomų atrinktų bendrovių pateikė Kinijos vyriausybė, CCCME ir trys eksportuojančių gamintojų grupės (viena iš jų (BYD) buvo atrinkta, kitos dvi – „Tesla“ ir „Great Wall Motor Company Limited“ (GWM) – neatrinktos), taip pat vienas Sąjungos gamintojas (Bendrovė Nr. 24).

(53)

Visos šios šalys teiravosi, dėl kokių priežasčių nukrypta nuo Komisijai įprastos praktikos, pagal kurią kaip lemiamą reikšmę turintis eksportuojančių gamintojų atrankos kriterijus paprasčiausiai pasirenkama didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtis. Be to, jos tvirtino, kad Komisija, be didžiausios eksporto apimties, naudodama ir kitus elementus per atrankos procesą, tokius kaip eksportuojančių gamintojų teisė naudotis subsidijavimo schemomis ir įvairiuose rinkos segmentuose parduodamų BEV modelių įvairovė, atlikdama atanką nesilaikė pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies ir PPO antidempingo susitarimo (taikomo todėl, kad SKP sutartyje nėra nuostatų dėl atrankos) 6 straipsnio 10 dalies reikalavimų. Gamintojas „Tesla“ paprašė, kad Komisija jį atrinktų, laikydamasi savo praktikos remtis „didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi“.

(54)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 27 straipsniu neįpareigojama atrinkti tik pagal apimtį didžiausius gamintojus ir jame nenustatyta jokios atrankos kriterijų taikymo sekos. Siekiant užtikrinti tyrimo veiksmingumą, Komisija turi diskreciją atlikti vertinimą (11) per atranką, kad atranka būtų atlikta pagal kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, jog atrinkta gamintojų dalis būtų tipiška pagal teisę naudotis įtariamomis pranešime apie inicijavimą nurodytomis subsidijomis. Visų pirma, pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[š]alių <...> galutinę atranką <...> vykdo Komisija“. Taigi siekdama užtikrinti atrenkamos Kinijos BEV pramonės dalies tipiškumą Komisija atsižvelgė ir į kitus elementus, į kuriuos buvo atsižvelgta ir ankstesniuose antisubsidijų tyrimuose (12).

(55)

Eksportuojančių gamintojų atranka grįsta ne vien eksporto apimtimi, bet ir įvairiuose rinkos segmentuose parduodamų BEV modelių įvairove (t. y. produktų rūšimis), bendrovių ar grupių tipiškumu, susijusiu su galima teise naudotis memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytomis schemomis, ir bendrais gamybos pajėgumais, įskaitant nepanaudotus pajėgumus. Atlikus atranką atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, laikyta, kad atrinkta tipiškiausia gamintojų dalis, kurią būtų įmanoma per turimą laiką tinkamai ištirti. Atlikta atranka, atsižvelgiant į šio atvejo ypatumus, visiškai atitinka pagrindinio reglamento 27 straipsnio nuostatas. Kadangi, atsižvelgiant į 49 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus ir į turimą laiką, kurį galima skirti tyrimui, atrinkta labai tipiška gamintojų dalis, Komisija manė, kad atrinkti dar vieną eksportuojantį gamintoją nebūtų tinkama. Todėl gamintojo „Tesla“ prašymas jį atrinkti atmestas.

(56)

Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija nepateikė prašyto paaiškinimo dėl eksportuojančių gamintojų atrankos, ypač dėl keturių kriterijų, į kuriuos atsižvelgta atliekant atranką, taikymo ir santykinio reikšmingumo, dėl to, kokiu pagrindu remiantis nustatytas pardavimas eksportui įvairiuose rinkos segmentuose, dėl to, kokiu pagrindu remiantis įvertinta galima eksportuojančių gamintojų grupių teisė naudotis subsidijavimo schemomis ir nepanaudotų pajėgumų buvimas, ir dėl to, ką reiškia Komisijos sprendimas atlikti atranką remiantis atrankos formose pateiktais atsakymais, nedarant poveikio tam, ar jie gali būti susiję su kitomis eksportuojančių gamintojų grupėmis, ir į tai neatsižvelgiant.

(57)

Komisija laikė tris savo atrinktas bendrovių grupes reprezentatyviausia per turimą laiką įmanoma tyrimo apimtimi ir jas atrinkdama atsižvelgė ne tik į absoliučiuosius gamybos, pardavimo ir eksporto dydžius, bet ir į kelis papildomus elementus, taikytus vertinant atrenkamos dalies tipiškumą, įskaitant įvairiuose rinkos segmentuose parduodamų BEV modelių įvairovę, bendrovių ar grupių tipiškumą galimos teisės naudotis memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytomis schemomis atžvilgiu ir bendrus gamybos pajėgumus, įskaitant nepanaudotus pajėgumus, pagal atrankos formoje pateiktą informaciją. Šie elementai buvo vertinami laikantis visapusiško požiūrio – nė vienas atskiras elementas nelaikytas turinčiu lemiamą reikšmę. Į rinkos segmentus buvo atsižvelgiama remiantis viešai prieinama informacija apie eksportuojančių gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamų BEV modelius. Komisija, kaip išdėstyta pranešime dėl galutinai atrinktų eksportuojančių gamintojų, atrenkamų eksportuojančių gamintojų teisę naudotis subsidijavimo schemomis laikė objektyviu kriterijumi, skirtu užtikrinti, kad būtų atrinkta pagal subsidijavimo nagrinėjamojoje šalyje lygį tipiška eksportuojančių gamintojų dalis. Atranka atlikta remiantis iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautomis užpildytomis atrankos formomis, kuriose turėjo būti nurodytos visos tyrimui svarbios su jais susijusios šalys. Kadangi šie atsakymai yra pačių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, Komisija aiškiai nurodė, kad gali reikėti atlikti tolesnį vertinimą dėl su šiais atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusių šalių.

(58)

Kinijos vyriausybės ir CCCME teigimu, galutiniame dėl atrankos priimtame sprendime nepateikta jokio pagrindimo, kodėl didžiausias Kinijos eksportuojantis gamintojas „Tesla“ nėra vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(59)

Pagal eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu „Tesla“ iš tiesų buvo vienas didžiausių eksportuojančių gamintojų. Tačiau, priešingai nei teigia CCCME, ir kaip paaiškinta 54 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, atranka turėtų būti grindžiama ne vien didžiausia gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi – ji turėtų būti grindžiama didžiausia tipiška apimtimi. Kaip išdėstyta pranešime dėl galutinai atrinktų eksportuojančių gamintojų, galutinė atrinkta jų dalis buvo laikoma pakankamai tipiška Kinijoje veikiančių BEV eksportuojančių gamintojų dalimi ir buvo pagrįsta didžiausia tiriamuoju laikotarpiu buvusia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų įmanoma tinkamai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant į 57 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus elementus. Todėl Komisija šį Kinijos vyriausybės ir CCCME tvirtinimą atmetė.

(60)

Be to, gamintojas „Tesla“ teigė, kad Komisija neatrinko visos sudėties grupių, o pasirinko tik kai kuriuos eksportuojančius gamintojus ir susijusias bendroves iš atrinktos grupės.

(61)

Ši pastaba yra faktiškai klaidinga. Komisija atranką atliko ne pavienių subjektų, o grupių, nustatytų remiantis iš atrankos formose pateiktų atsakymų gauta informacija, pagrindu. Visi gaminantys subjektai, priklausantys tokioms grupėms, yra atrinkti, ir šiuo atžvilgiu nesvarbu tai, ar jie atskirai nurodyti prie bylos pridėtame pranešime dėl galutinai atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(62)

Be to, ir Kinijos vyriausybė, ir CCCME pareiškė, kad atrinkus tris Kinijai priklausančias bendroves, tačiau neatrinkus jokių užsienio kapitalo bendrovių ar bendrųjų įmonių, Kinijos prekių ženklai yra diskriminuojami. Kinijos vyriausybė, BYD ir „Tesla“ nurodė, kad memorandumas dėl įrodymų pakankamumo, kuriuo Komisija grindė savo vertinimą dėl galimos teisės naudotis subsidijavimo schemomis ir atliktą atranką, yra šališkas ir tikslingai nukreiptas prieš tam tikrus jame nurodytus KLR gamintojus. Kinijos vyriausybė, CCCME, „Tesla“ ir GWM tvirtino, kad Komisija, atranką grįsdama kriterijais, kuriais remiantis yra tikėtina, kad bus padaryta žalos grėsmę patvirtinanti išvada, nesilaikė pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos atlikti objektyvų žalos tyrimą. Visos pastabų pateikusios šalys pabrėžė, kad nepakankamai atskleista atrankos metodika ir analizė, kuria grįsta atranka.

(63)

Komisija atmetė teiginį, kad jos veiksmai buvo diskriminaciniai. Kaip paaiškinta prie bylos pridėtame pranešime dėl galutinai atrinktų bendrovių, pirma, kai kurios iš atrinktų grupių kartu su Europos automobilių gamintojais turi bendrųjų įmonių. Antra, bet kuri priemonė, kuri gali būti nustatyta atlikus tyrimą, būtų taikoma visoms KLR pagamintoms ir iš KLR eksportuojamoms BEV nepriklausomai nuo to, kas yra eksportuojančių gamintojų savininkai. Trečia, dauguma bendrovių ar grupių, kurios apie save pranešė siekdamos būti atrinktos, yra visiškai ar iš dalies priklausančios Kinijai ir (arba) sudariusios bendrųjų įmonių susitarimų su užsienio partneriais.

(64)

Galima teisė naudotis memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytomis schemomis buvo vienas iš kelių elementų, į kuriuos Komisija atsižvelgė siekdama užtikrinti didžiausią BEV gamintojų tipiškumą ir pagrįsti atrinktos jų dalies tipiškumą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį. Be to, galima teisė naudotis subsidijavimo schemomis tikrai nėra šališkai taikomas elementas – tai objektyvus kriterijus, skirtas užtikrinti, kad atrinkta gamintojų dalis būtų tipiška pagal subsidijavimo nagrinėjamojoje šalyje lygį. Taigi Komisija, galimą teisę naudotis tokiomis schemomis laikydama vienu iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atrankos kriterijų, nesirinko tų bendrovių, kurių subsidijavimas buvo didžiausias, nes tuo metu, kai priimtas sprendimas dėl atrinktų bendrovių, konkrečios tų bendrovių gautos subsidijų sumos nebuvo žinomos. Be to, vien tai, kad bendrovė gali a priori turėti teisę pasinaudoti konkrečia subsidijavimo schema, savaime nereiškia, kad tokia bendrovė tiriamuoju laikotarpiu tokia schema pasinaudojo. Todėl, Komisijos manymu, bendrovės neįrodė, kad atrinkdama eksportuotojus Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (13), dėl kurios būtų gauti klaidinantys rezultatai ir pažeista pareiga atlikti objektyvų žalos tyrimą, be to, Komisija primena, kad ji turi plačią diskreciją (14) atlikdama šį tyrimą.

(65)

Galiausiai, priešingai nei teigia kai kurios šalys, atrankos metodika jau buvo išsamiai paaiškinta 2023 m. spalio 25 d. paskelbtame pranešime dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(66)

Eksportuojantis gamintojas GWM prašė jį atrinkti ir prašė iš atrinktos eksportuojančių gamintojų dalies pašalinti vieną iš atrinktų bendrovių, teigdamas, kad atrinkta bendrovė, vertinant pagal jos pagrindinio į Sąjungą eksportuojamo modelio BEV prekės ženklą, technologiją ir kainą, nėra pakankamai tipiška visos KLR BEV pramonės atžvilgiu. GWM teigimu, reikėtų atrinkti GWM, nes tai vienas iš nedaugelio eksportuojančių gamintojų, laiku pateikusių prašomą atrankai svarbią informaciją, ir vienas didžiausių tipiškų KLR BEV eksportuotojų, turint omenyje labai įvairius jo į Sąjungą eksportuojamų BEV modelius, jo geografinę padėtį, tai, kaip jis laikosi produktų saugos ir aplinkosauginių technologijų reikalavimų, dideles jo investicijas į mokslinius tyrimus bei plėtrą, taip pat vertikaliąją jo tiekimo grandinės sistemos integraciją.

(67)

Visos bendrovės, kurios pranešė apie save per atranką, savo atsakymus pateikė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą arba per sutartą terminą, nustatytą gavus pagrįstų prašymų terminą pratęsti. Kaip nurodyta 53–57 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad atrinkta tipiškiausia gamintojų dalis, kurią įmanoma per turimą laiką tinkamai ištirti. Atranka atlikta visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento 27 straipsnio nuostatų, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamojo atvejo ypatumus. Kadangi jokiais GWM pateiktais argumentais neįrodyta, kad Komisija atranką atliko netinkamai, GWM prašymas jį atrinkti atmestas.

(68)

CCCME, BYD, GWM ir „Tesla“ taip pat teigė, kad nepanaudotų pajėgumų nebuvo galima laikyti veiksniu, tinkamu atrankai pagrįsti, nes tai yra veiksnys, kuris turėtų būti įvertintas atliekant tyrimą.

(69)

Šis tyrimas grindžiamas žalos grėsmės buvimu. Todėl atrenkant tipiškus gamintojus svarbia laikyta informacija apie eksportuojančių gamintojų potencialaus pardavimo artimiausioje ateityje mastą. Tai, kad nepanaudoti pajėgumai yra vienas iš elementų, kuriais remiantis priimtas Komisijos sprendimas dėl atrankos, nereiškia, kad šis veiksnys nebus vertinamas per tyrimą siekiant nustatyti materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę.

(70)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija nusprendė pasiūlytą atranką laikyti galutine atranka.

(71)

Priėmus sprendimą dėl atrinktų bendrovių, bendrovė NIO pateikė pastabų, kuriose prašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl konkretaus jos, kaip vieno iš neatrinktų gamintojų, statuso.

(72)

Komisija atskirame tik šiai bendrovei nusiųstame pranešime pateikė savo pastabas.

(73)

Po atrankos 2023 m. lapkričio 8 d. surengtas klausymas, kurio metu išklausyta bendrovė „Smart“, prašiusi būti laikoma ne grupės „Geely Group“ dalimi, o atskiru eksportuojančiu gamintoju. Šį savo teiginį, kad yra atskiras eksportuojantis gamintojas, „Smart“ visų pirma pagrindė Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato išvadomis, padarytomis per susijungimo kontrolės procedūrą dėl „Smart“ BEV gamybos KLR (15).

(74)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Pirma, sprendimai dėl bendrovių susijungimo priimami remiantis kitu teisiniu pagrindu, o ne šiuo pagrindiniu reglamentu, kuriame nustatyti kitokie tikslai ir pagal kurį reikalingas kitokio pobūdžio vertinimas. Antra, sprendime dėl susijungimo nurodyta, kad bendroji „Daimler“ ir „Geely“ įmonė yra visiškai veikianti bendroji įmonė, tačiau nepadaryta jokios išvados dėl jos priklausomybės nuo grupės „Geely Group“. Iš tiesų tuo sprendimu parodyta, kad bendrovės „Smart“ gamybos ir platinimo veikla KLR yra vykdoma per kartu su „Geely“ turimą bendrąją įmonę. Ta bendroji įmonė taip pat vykdo pardavimą ir rinkodarą Sąjungoje. Be to, atsižvelgiant į esamus bendrovės „Smart“ ir grupės „Geely Group“ verslo santykius, abi šalys aiškiai atrodo susijusios, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (16) 127 straipsnyje. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad bendrovė „Smart“ turėtų būti laikoma grupės „Geely Group“ dalimi.

(75)

Atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams keltus informacijos teikimo reikalavimus CCCME laikė per didele našta, ypač kiek tai susiję su informacija, kurios prašyta iš susijusių žaliavų tiekėjų, ir su metinių ataskaitų vertimu.

(76)

Memorandume dėl įrodymų pakankamumo nustatyta, kad Kinijos vyriausybės subsidijavimas teikiamas visoje BEV pramonės gamybos ir tiekimo grandinėje ir, be kita ko, apima dalių ir komponentų tiekimą už mažesnį nei pakankamą atlygį. Informaciją, kurios prašyta iš šalių, susijusių su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, Komisija laikė reikalinga siekiant įvertinti, ar yra kompensuotinų subsidijų, susijusių su BEV dalimis ir komponentais, įskaitant baterijas, todėl ji šį CCCME tvirtinimą atmetė.

(77)

Komisija nusiuntė klausimynus Kinijos vyriausybei, trims atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms, keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir dviem naudotojams.

(78)

Komisija gavo klausimynų atsakymus iš Kinijos vyriausybės, trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių, keturių atrinktų Sąjungos gamintojų ir dviejų naudotojų.

(79)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią laikė reikalinga išvadoms dėl subsidijavimo, jo daromos žalos (įskaitant žalos grėsmę) ir Sąjungos interesų padaryti.

(80)

Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

(81)

Kaip pažymima 3.3 skirsnyje, Komisijai kilo su bendradarbiavimu susijusių sunkumų: kelios atrinktos Kinijos grupės nepateikė klausimyno atsakymų apie kai kurias bendroves arba pateikė neišsamią informaciją ar visai nepateikė informacijos apie jų bendrovės struktūrą ar gamybos sąnaudas. Todėl Komisija negalėjo susidaryti išsamaus bendrovių, turėjusių pateikti klausimyno atsakymus, padėties vaizdo ar sužinoti, kokią dalį jos sudarė bendrų gamybos sąnaudų atžvilgiu.

(82)

Taigi, remdamasi į bylą įtraukta informacija, Komisija nusprendė sutelkti dėmesį į BEV gamintojus, pagrindinių žaliavų tiekėjus ir kitas bendroves, dalyvavusias finansavimo ir mokslinių tyrimų bei plėtros veikloje, kurie pateikė klausimyno atsakymus ir galėjo būti patikrinti laikotarpiu iki laikinųjų priemonių nustatymo.

(83)

Nors Komisija gavo klausimyno atsakymų ir iš kitų susijusių bendrovių, kurių veikla pateko į veiklos, dėl kurios reikėjo pateikti klausimyno atsakymus, sritį, Komisija šių atsakymų negalėjo įvertinti laikotarpiu iki laikinųjų priemonių nustatymo. Komisija pasilieka teisę įvertinti tuos atsakymus iki galutinio šio tyrimo etapo.

(84)

Kinijos vyriausybės teigimu, tai, kad naujienų organizacija „MLex“ atrodė turinti daugiau informacijos apie atrinktus Sąjungos BEV gamintojus negu suinteresuotosios šalys, patvirtina, kad tyrimas nebuvo skaidrus ir juo pažeistos suinteresuotųjų šalių teisės į tinkamą procesą.

(85)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip pažymima 43 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negali komentuoti spaudos pranešimų turinio, o svarbi informacija yra pateikta šio tyrimo byloje. Komisija tinkamu laiku įtraukė visą svarbią informaciją į nekonfidencialią tyrimo bylą ir suteikė šalims daug galimybių pateikti pastabų. Atlikdama tyrimą Komisija tinkamai įvertino visas gautas pastabas, o paaiškinimų dėl jų pateikta atitinkamame šio reglamento skirsnyje.

(86)

CCCME teigė, kad Komisija delsė įtraukti Sąjungos pramonės pateiktus klausimyno atsakymus į nekonfidencialią tyrimo bylą ir kad toks elgesys visiškai priešingas tam, kaip greitai Komisija į bylą įtraukė nekonfidencialias Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktų klausimyno atsakymų versijas. CCCME tvirtino, kad šis delsimas prisidėjo prie tyrimo aspektų, susijusių su Sąjungos BEV pramone ir žala, neskaidrumo.

(87)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip paaiškinta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas. Todėl Komisijai reikėjo atidžiai patikrinti, ar Sąjungos pramonės pateiktuose dokumentuose nėra netyčia atskleista Sąjungos gamintojų tapatybė, nes dėl to kiltų pavojus suteiktam anonimiškumui. Tokie patikrinimai ilgai truko. CCCME ir kitos suinteresuotosios šalys turėjo pakankamai laiko pateikti pastabų dėl klausimyno atsakymų, kai jie jau buvo įtraukti į nekonfidencialią tyrimo bylą.

(88)

CCCME tvirtino, jog tai, kad į nekonfidencialią bylą neįtraukta Komisijos korespondencija su ACEA, yra aiškus ženklas, kad tyrimas nėra skaidrus, nes duomenis apie makroekonominius rodiklius paprastai pateikia prekybos asociacijos. CCCME paprašė Komisijos paaiškinti, kaip per tyrimą bus renkami ir vertinami makroekonominiai duomenys.

(89)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Nėra teisinio reikalavimo, kad Komisija duomenis apie makroekonominius rodiklius gautų iš prekybos asociacijos, tokios kaip ACEA. Komisija gali naudotis ir kitais informacijos šaltiniais. Šie šaltiniai ir makroekonominių rodiklių vertinimas pateikiami skirsnyje „Žala“. Naudoto šaltinio ir makroekonominių rodiklių vertinimo metodikos Komisija negalėjo atskleisti iki tyrimo pirminio etapo užbaigimo.

(90)

CCCME pažymėjo, kad Bendrovė Nr. 29 pateikė tik konfidencialią tam tikros informacijos versiją ir dėl to suinteresuotosios šalys negalėjo suprasti Bendrovės Nr. 29 pateiktos informacijos ir pateikti pastabų dėl jos. Todėl CCCME paprašė Komisijos padaryti šią informaciją prieinamą nekonfidencialioje byloje.

(91)

Komisija patikrino šią informaciją ir padarė išvadą, kad jos neįmanoma apibendrinti taip, kad ji turėtų prasmę. Be to, Komisija nenaudojo tos konkrečios informacijos atlikdama šį tyrimą. Todėl šis prašymas atmestas.

(92)

Komisija į nekonfidencialią tyrimo bylą įtraukė pagrindinės informacijos, kurią prašyta pateikti atrinktiems Sąjungos gamintojams skirto klausimyno lentelėse, nekonfidencialią indeksuotą ir apibendrintą versiją (tai yra agreguoti atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys). Komisija manė, kad, siekiant apsaugoti atrinktų Sąjungos gamintojų anonimiškumą, yra tikslinga atskirai nepateikti atitinkamų kiekvieno Sąjungos gamintojo lentelių nekonfidencialių versijų, nes yra rizika, kad iš indeksavimo tendencijų, susijusių su kiekviena atskira bendrove, gali būti netyčia atskleista atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybė, taigi kiltų pavojus jų anonimiškumui.

(93)

Šiuo atžvilgiu CCCME paprašė Komisijos paaiškinti, i) kaip 92 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą įprastos Komisijos praktikos pakeitimo pagrindimą patvirtina byloje užfiksuoti faktai, turint omenyje, kad kiekvienas atrinktas Sąjungos gamintojas atrankos formoje pateiktuose atsakymuose, kurie padaryti prieinami nekonfidencialioje tyrimo byloje, pateikė savo individualiai indeksuotus keleto ekonominių rodiklių (įskaitant gamybos pajėgumus, gamybą, pardavimo susijusioms ir nesusijusioms šalims apimtį bei vertę ir užimtumą) nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenis, ii) kaip iš individualiai indeksuotų duomenų ir jų tendencijų, susijusių su likusiais žalos rodikliais, galėtų būti atskleista Sąjungos BEV gamintojo tapatybė ir iii) kaip iš keturių Sąjungos gamintojų individualiai indeksuotų duomenų galėtų būti atskleista jų tapatybė, kai jų ekonominių rodiklių ir konkrečiai su BEV susiję duomenys nėra viešai prieinami metinėse ataskaitose ar kituose Sąjungos BEV gamintojų dokumentuose, o dauguma Sąjungos gamintojų gamina ne tik BEV, bet ir kitų tipų transporto priemones.

(94)

Todėl CCCME paprašė Komisijos į nekonfidencialią tyrimo bylą įtraukti keturių atrinktų Sąjungos BEV gamintojų indeksuotus duomenis apie kiekvieną bendrovę atskirai, nes nėra rizikos, kad Sąjungos BEV gamintojų tapatybė galėtų būti nustatyta remiantis tais duomenimis. Be to, CCCME priminė, jog ši informacija yra svarbi tam, kad CCCME galėtų pateikti savo gynybos argumentus, dėl šių priežasčių: i) atrinktų Sąjungos BEV gamintojų tapatybė yra konfidenciali ir nėra galimybės sužinoti realius šių bendrovių veiklos rezultatus ir ar joms kyla grėsmė patirti žalos dėl BEV importo iš Kinijos, ii) agreguotuose indeksuotuose duomenyse, kuriuos Komisija padarė prieinamus, nepateikta jokios prasmingos informacijos ir jie atrodo faktiškai klaidingi, iii) CCCME iš konkrečių bendrovių indeksuotų duomenų galėtų suprasti atrinktų Sąjungos gamintojų ekonominę padėtį, nes jų duomenimis bus grindžiamas mikroekonominių rodiklių ir priverstinio kainų mažinimo ir (arba) priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis vertinimas, ir iv) nors CCCME negali niekaip patikrinti Sąjungos BEV gamintojų pateiktų duomenų tikslumo, konkrečių bendrovių duomenų indeksavimas bent suteiktų CCCME galimybę palyginti duomenis, kurie iš pradžių pateikti atsakymuose, pateiktuose atrankos formoje, su duomenimis, kurie vėliau pateikti klausimyno atsakymuose.

(95)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos BEV rinką sudaro nedaug gamintojų grupių. Yra nemažai viešos informacijos, taip pat labai išsami informacija apie Sąjungos BEV pramonę yra prieinama registruotiems informacijos šaltinių naudotojams už užmokestį ir CCCME galėtų gauti šią informaciją. Todėl yra didelė rizika, kad iš tendencijų, būdingų ekonominei ir finansinei informacijai, kurią klausimyne prašė pateikti Komisija, kartu su tam tikra informacija, kuri yra vieša arba prieinama registruotiems informacijos šaltinių naudotojams už užmokestį, galėtų būti atpažinti atitinkami subjektai, taigi kiltų pavojus anonimiškumui.

(96)

Be to, informacija, kurią prašyta pateikti atrankos formose, buvo kur kas mažiau išsami nei ta informacija, kurią prašyta pateikti klausimyne. Pavyzdžiui, teikiant ekonominę ir finansinę informaciją atrankos formoje buvo prašoma pateikti informaciją apie i) gamybos apimtį, ii) gamybos pajėgumus, iii) bendrą pardavimo Sąjungoje apimtį ir vertę, iv) pardavimo susijusioms bendrovėms apimtį ir vertę ir v) darbuotojų skaičių. Be šios informacijos, atitinkamame dokumente su apibendrintais indeksavimo duomenimis, kuris įtrauktas į nekonfidencialią tyrimo bylą, taip pat pateikta informacijos apie i) vidutinę viso pardavimo ir pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams ir susijusiems pirkėjams kainą, ii) eksportui skirto pardavimo nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams apimtį, vertę ir kainas, iii) vidutines vieneto gamybos sąnaudas, iv) pardavimo nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams Sąjungoje pelną, neatskaičius mokesčių, v) pajėgumų naudojimą, vi) laikotarpio pabaigos atsargų kiekį, vii) su BEV susijusias darbo sąnaudas, viii) pinigų srautus, ix) visą ilgalaikį turtą, naudojamą tiriamojo produkto gamybai, x) investicijų grąžą, xi) visas investicijas į tiriamąjį produktą ir xii) bendrą tiriamojo produkto nusidėvėjimą.

(97)

Be to, Komisija atitinkamą dokumentą į nekonfidencialią tyrimo bylą įtraukė po to, kai buvo pateikti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. Taigi, atitinkamas dokumentas pagrįstas nepatikrintais duomenimis. Patikrinus duomenis, Komisija į nekonfidencialią tyrimo bylą įtraukė patikslintą dokumentą. Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą atsižvelgdama į patikslintą informaciją ir nustatė, kad jis nebeaktualus. Be to, Komisija po atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktų duomenų patikrinimo į bylą įtraukė tipiškumą rodančius procentinius dydžius, pagrįstus atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo ir gamybos apimtimi.

(98)

Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, tas prašymas atmestas.

(99)

CCCME taip pat prašė, kad jei Komisija nepatenkintų 94 konstatuojamojoje dalyje nurodyto prašymo, ji vietoj to pateiktų (absoliučiaisiais skaičiais arba skaičių intervaluose) keturių atrinktų Sąjungos gamintojų agreguotus duomenis pagal kiekvieną iš žalos rodiklių.

(100)

Kaip paaiškinta 95 konstatuojamojoje dalyje, skirsnyje „Žala“ Komisija pateikė mikroekonominius rodiklius absoliučiosiomis vertėmis. Likę makroekonominiai rodikliai, Komisijos taip pat pateikti skirsnyje „Žala“, yra, kaip paaiškinta tame skirsnyje, pagrįsti ne vien atrinktų Sąjungos gamintojų, o visos Sąjungos duomenimis. Todėl šis prašymas atmestas.

(101)

Dėl atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimties CCCME paprašė Komisijos pateikti i) keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams ir susijusioms bendrovėms Sąjungoje ir už Sąjungos ribų nagrinėjamuoju laikotarpiu procentinę dalį; ii) Sąjungos gamintojų pardavimo susijusioms ir nesusijusioms šalims geografinę aprėptį; iii) informaciją, ar visas ES pardavimas susijusioms šalims yra pardavimas susijusiems subjektams, užpildžiusiems klausimyno I priedą, ir iv) informaciją, kokia keturių atrinktų Sąjungos gamintojų visos ES produkcijos procentinė dalis eksportuota kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Be to, CCCME teigimu, jei ne visos susijusios bendrovės užpildė I priedą, iš to galima numanyti, kad pardavimas nepriklausomiems pirkėjams neprilygsta 38 % pardavimo Sąjungoje daliai, Komisijos nurodytai prie bylos pridėtame pranešime dėl Sąjungos gamintojų atrankos.

(102)

Dėl pardavimo nesusijusioms ir susijusioms bendrovėms Sąjungoje Komisija 2024 m. birželio 4 d. pranešime, pridėtame prie bylos (17), pateikė papildomų paaiškinimų, kuriuose nurodė, kad ji šiuos pardavimo duomenis surinko kainos pirmam nesusijusiam pirkėjui lygmeniu ir šiuos pardavimo duomenis sujungė su atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams duomenimis. Dėl pardavimo už Sąjungos ribų primenama, kad tyrimo tikslas yra, inter alia, įvertinti Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo Sąjungoje, o ne už Sąjungos ribų, ekonominę ir finansinę padėtį. Sąjungos pramonės eksporto poveikis paaiškintas 1183–1185 konstatuojamosiose dalyse. Be to, informacija apie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo geografinę aprėptį yra konfidencialaus pobūdžio, o Kinijos eksportuojančių gamintojų neprašyta pateikti tokios informacijos nekonfidencialioje byloje. Be to, CCCME nepaaiškino, kodėl ši konkreti informacija yra svarbi.

(103)

CCCME taip pat paprašė Komisijos nurodyti BEV ir kitų tipų transporto priemonių gamybos pajėgumų ir gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu santykį.

(104)

Komisija priminė, kad šis tyrimas apima tik BEV, todėl atrinktų Sąjungos gamintojų kitų transporto priemonių gamybos pajėgumai ir gamyba nėra aktualūs. Todėl šis prašymas atmestas.

(105)

CCCME paprašė Komisijos pateikti valstybių narių, kurias aprėpia atrinktų Sąjungos gamintojų veikla, sąrašą ir teigė, kad tokiais atvejais, kai Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas, atrinktų Sąjungos gamintojų geografinė padėtis buvo atskleista.

(106)

Komisija priminė, kad Sąjungoje yra nedaug BEV gamintojų grupių. Be to, informacija apie jų gamybos vietą yra viešai prieinama. Todėl šiuo atveju Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų veiklos vietos atskleisti negalėjo dėl to, kad iš to galėtų būti atpažinti atitinkami subjektai, taigi kiltų pavojus anonimiškumui. Todėl šis prašymas atmestas.

(107)

CCCME taip pat prašė Komisijos i) pateikti keturių atrinktų Sąjungos gamintojų nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje ir už Sąjungos ribų parduotų produktų kontrolės numerių (PKN) bendrą sąrašą, kuriame būtų skiriamas pardavimas susijusioms bendrovėms ir pardavimas nesusijusioms bendrovėms, ii) nurodyti, kuriuos rinkos segmentus apima Sąjungos BEV gamintojų pardavimas susijusiems ir nesusijusiems subjektams Sąjungoje ir už Sąjungos ribų, ir iii) nurodyti produktų savybes, kurias prašyta nurodyti Sąjungos gamintojams skirto klausimyno lentelėje „Produktų savybės“.

(108)

Komisija pažymėjo, kad klausimyne ji prašė pateikti tik tiriamojo laikotarpio, o ne viso nagrinėjamojo laikotarpio informaciją PKN lygiu. Tai taikyta ir atrinktiems Sąjungos gamintojams, ir atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Taigi Komisija negalėjo pateikti CCCME informacijos, kurios neturėjo. Be to, informacija apie kiekvieno atrinkto Sąjungos gamintojo ir Kinijos eksportuojančio gamintojo PKN ir produktų savybes yra konfidencialaus pobūdžio, todėl jos nebuvo galima įtraukti į nekonfidencialią tyrimo bylą. Paprastai, kai PKN nėra konfidencialūs, PKN atskleidžiami pagal individualaus informacijos atskleidimo atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir Sąjungos gamintojams tvarką. Dėl rinkos segmentų, kaip paaiškinta 1040–1048 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nemanė, kad rinkos segmentacijos analizę atlikti būtina. Todėl šis prašymas atmestas.

(109)

Pastabų dėl tyrimo inicijavimo gauta iš Kinijos vyriausybės, CCCME ir Bendrovės Nr. 24.

(110)

Kinijos vyriausybė teigė, kad šis tyrimas yra visiškai politinis ir diskriminacinis ir kad pati ES pastaraisiais metais skyrė milijardus eurų subsidijų BEV tiekimo grandinei kurti ir ateityje toliau subsidijuos savo BEV pramonę. Kinijos vyriausybės manymu, šis tyrimas kenkia pasaulinės BEV pramonės plėtrai, ypač todėl, kad Kinijos ir Sąjungos BEV tiekimo grandinės yra abipusiškai priklausomos ir labai integruotos, ir kad jis sudarys kliūčių dvišalėmis pastangomis kovoti su klimato kaita.

(111)

Pagal SKP sutartį ne visos subsidijos yra kompensuotinos, o šis tyrimas apsiriboja tomis subsidijomis, kurios Kinijoje suteiktos nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių gamintojų naudai. Bet kokiu atveju, Kinijos vyriausybės tvirtinimai nedaro poveikio preliminarioms Komisijos išvadoms, kad Kinijos vyriausybė BEV eksportuojantiems gamintojams teikia subsidijas, kurios pagal SKP sutartį ir pagrindinį reglamentą yra kompensuotinos. Priešingai tam, ką teigia Kinijos vyriausybė, kompensuotinomis Kinijos subsidijomis sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, kurios tik kliudytų pasaulinės BEV pramonės ir ypač Sąjungos pramonės plėtrai. Dvišalės pastangos kovoti su klimato kaita negali būti grindžiamos nesąžininga subsidijuojamų už mažą kainą parduodamų BEV konkurencija, o turėtų būti grindžiamos vienodomis sąlygomis, kuriomis palaikant sąžiningą konkurenciją ir inovacijų diegimą būtų skatinama žalioji pertvarka. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(112)

Kinijos vyriausybė teigė, kad jai nesuteikta galimybės prieš tyrimo inicijavimą prasmingai ir tinkamai pasikonsultuoti, kaip apibrėžta SKP sutarties 13 straipsnio 13.1 dalyje, nes Komisija apie pradedamą tyrimą viešai paskelbė dar prieš pakviesdama Kinijos vyriausybę konsultuotis, o šias konsultacijas buvo numatyta surengti Kinijos valstybinių švenčių laikotarpiu ir tai sukliudė Kinijos vyriausybei tinkamai dalyvauti konsultacijose. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad jai nepateikta jokios informacijos ar įrodymų dėl produkto apibrėžtosios srities, ypatingų aplinkybių, kuriomis grįstas ex officio tyrimas, Sąjungos pramonės sudėties, taip pat informacijos ir įrodymų, kuriais grindžiami įtarimai dėl subsidijavimo, duomenys apie žalos grėsmę ir duomenys apie priežastinį ryšį. Be to, konsultacijos prieš tyrimo inicijavimą neapėmė visų įtariamo subsidijavimo schemų.

(113)

Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį ir SKP sutarties 13 straipsnio 13.1 dalį Komisija pakvietė Kinijos vyriausybę konsultuotis, kad būtų prieš inicijuojant tyrimą išsiaiškinta su įtariamomis subsidijomis susijusi padėtis. Tai, kad Komisijos Pirmininkė 2023 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė apie Komisijos pradedamą antisubsidijų tyrimą dėl elektrinių transporto priemonių iš Kinijos, nebuvo tyrimo inicijavimas. Kinijos vyriausybė 2023 m. rugsėjo 22 d. gavo verbalinę notą, kurioje Kinijos vyriausybei pranešta apie Europos Komisijos sprendimą inicijuoti ex officio antisubsidijų tyrimą. Tai buvo dar prieš Kinijos valstybinių švenčių laikotarpį. Kartu su šia verbaline nota Kinijos vyriausybei pateikta informacijos apie subsidijavimą ir žalos grėsmę santrauka, kurioje pateikta pakankamai įrodymų dėl kompensuotinų subsidijų, žalos ir priežastinio ryšio buvimo. Nei pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalyje, nei SKP sutarties 13 straipsnio 13.1 dalyje nereikalaujama, kad prieš inicijuodama tyrimą Komisija nusiųstų visą ex officio bylos dokumentų rinkinį Kinijos vyriausybei. Subsidijavimo schemos, tariamai neįtrauktos į konsultacijas, iš tiesų nėra kitos nustatytos subsidijos, o yra priskiriamos prie Komisijos ir Kinijos vyriausybės per konsultacijas svarstytų schemų. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(114)

Kinijos vyriausybė teigė, kad jos teisėms į gynybą pakenkė tai, kad Komisija atsisakė tinkamai pratęsti terminą nepaisydama to, kad Kinijos vyriausybė buvo nurodžiusi kelias priežastis, dėl kurių toks pratęsimas yra reikalingas.

(115)

Pranešimo apie inicijavimą 9 skirsnyje nustatyta, kad pratęsti terminus turėtų būti prašoma tik išimtinėmis aplinkybėmis ir kad toks prašymas bus patenkintas tik jei bus tinkamai pagrįstas, nurodant tinkamą priežastį. Be to, dėl informacijos, kitos nei klausimyno atsakymai, pateikimo terminų jame nustatyta, kad terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 3 dienomis, nebent būtų įrodyta, kad yra išimtinių aplinkybių. Kinijos vyriausybė neįrodė, kad yra tokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių termino pratęsimas daugiau kaip 3 dienomis būtų pagrįstas. Kadangi šis termino pratęsimas 3 dienomis sutapo su savaitgaliu, Kinijos vyriausybei suteiktas termino pratęsimas 4 kalendorinėmis dienomis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(116)

Be to, Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad nėra įvykdyti reikalavimai norint inicijuoti ex officio tyrimą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalį. Kinijos vyriausybės ir CCCME teigimu, Komisija neįrodė, kad yra ypatingų aplinkybių, dėl kurių tyrimo inicijavimas negavus Sąjungos pramonės subjektų ar jų vardu paduoto raštiško skundo būtų pagrįstas. Kinijos vyriausybės teigimu, Sąjungos BEV pramonės subjektai būtų galėję patys paduoti skundą ir tai, kad jie to nepadarė, yra aiškus įrodymas, kad nėra išimtinių ir ypatingų aplinkybių, dėl kurių tyrimo inicijavimas ex officio būtų pagrįstas. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad, pasak spaudos pranešimų, Sąjungos BEV gamintojai viešai paprieštaravo šiam tyrimui ir kad tai yra aiškus įrodymas, jog nėra išimtinių ir ypatingų aplinkybių, dėl kurių tyrimo inicijavimas ex officio šiuo atveju būtų pagrįstas.

(117)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija pakankamai pagrindė tyrimo ex officio inicijavimą. Visų pirma, Komisija manė, kad spartus Kinijos subsidijuojamo BEV importo mažomis kainomis skverbimasis į rinką, dėl kurio Sąjungos pramonei kyla grėsmė patirti neatitaisomos žalos, yra ypatingo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios ex officio tyrimo inicijavimas yra pagrįstas. Kinijos BEV sektoriaus subsidijavimas lėmė didelį ir sparčiai augantį Kinijoje pagamintų BEV importo srautą į Sąjungos rinką tokiomis kainomis, kad kainos yra smukdomos arba kainos negali gali didėti taip, kaip didėtų kitokiomis aplinkybėmis, ir dėl to Sąjungos BEV pramonei gresia patirti materialinės žalos, kuri dėl technologinės raidos ir reikiamo mokslinių tyrimų bei plėtros finansavimo dydžio gali būti neatitaisoma. Tai, kad Sąjungos BEV pramonės subjektai būtų galėję patys paduoti skundą, nedaro poveikio Komisijos išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju dėl esamų ypatingų aplinkybių tyrimo ex officio inicijavimas yra pagrįstas. Be to, Komisija spaudos pranešimų nekomentuoja. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(118)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente nėra įrodymų dėl lengvatinio skolinimo ir eksporto kredito draudimo, nepakanka įrodymų dėl dotacijų teikimo, nėra įrodymų, kad prekės tiektos ir paslaugos teiktos už mažesnį nei pakankamą atlygį, nėra įrodymų valdžios negautų ar nesurinktų į biudžetą pajamų tyrimui pagrįsti ir klaidingai suprantamos eksporto mokesčio nuolaidos.

(119)

Tyrimo inicijavimo dokumente pateikti įrodymai yra informacija, kuri buvo pagrįstai prieinama Komisijai prieš inicijuojant tyrimą. Kaip matyti iš memorandumo dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas Komisijos atliktas visų Komisijos turimų įrodymų, susijusių su Kinija, vertinimas ir kuriuo remdamasi Komisija inicijavo tyrimą, inicijavimo etapu turėta pakankamai įrodymų, iš kurių galima matyti, kad įtariamos subsidijos buvo kompensuotinos, atsižvelgiant į tai, kad jos iš tiesų buvo teikiamos, ir į jų dydį bei pobūdį. Dėl visų schemų, dėl kurių pareikšti įtarimai tyrimo inicijavimo dokumente, Komisija nurodė taikomą teisinį pagrindą ir tai, kad šios subsidijavimo schemos konkrečiai skirtos BEV sektoriui, ir pateikė išsamią informaciją iš viešai prieinamų šaltinių (tiek, kiek ji buvo prieinama Komisijai) apie subsidijų, Kinijos vyriausybės suteiktų BEV eksportuojantiems gamintojams, sumas. Taigi Komisija manė turinti pakankamai įrodymų dėl kompensuotino subsidijavimo pagal pagrindinį reglamentą ir SKP sutartį.

(120)

Kinijos vyriausybė teigė, kad atlikdama tyrimus, inicijuojamus remiantis Sąjungos pramonės skundu, Komisija paprastai patikrina su Sąjungos gamintojų importu iš tiriamosios šalies, jų santykiais su eksportuojančiais gamintojais ir jų veikla Sąjungoje susijusius dalykus atlikdama padėties vertinimą prieš tyrimo inicijavimą. Todėl Kinijos vyriausybė paprašė Komisijos i) paaiškinti, ar Komisija, tyrimo inicijavimo dokumente apibrėždama Sąjungos BEV pramonę, atsižvelgė į tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai vykdo gamybą Kinijoje, o kai kurie priklauso Kinijos bendrovėms arba Sąjungoje vykdo tik nedidelę gamybos dalį, ii) nurodyti Sąjungos BEV pramonės sudėtį pagal gamintojų ir gamintojų grupių skaičių, bendrą Sąjungos BEV gamybos apimtį ir bendrą Sąjungos BEV pramonės pardavimo apimtį ir vertę kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, iii) paaiškinti, ar Komisija iš tyrimo inicijavimo dokumente nurodyto 12 gamintojų sąrašo išbraukė kuriuos nors Sąjungos BEV gamintojus, iv) nurodyti bendrą Sąjungos BEV gamintojų vykdomo importo iš Kinijos ir kitų valstybių apimtį ir vertę ir v) nurodyti (bent intervaluose) Sąjungos BEV gamintojų vykdomo importo iš Kinijos apimtį ir vertę, palyginti su visa tų gamintojų ES vykdoma gamyba ir pardavimu.

(121)

Komisija pažymėjo, kad šis tyrimas inicijuotas jos pačios iniciatyva, o ne remiantis skundu. Todėl atliekant šį tyrimą Komisijai nereikėjo atlikti padėties vertinimo. Taigi su tyrimo inicijavimo dokumentu susiję Kinijos vyriausybės prašymai pateikti paaiškinimų ir pateikti informacijos yra šiuo atžvilgiu neaktualūs, todėl atmetami.

(122)

Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente Komisija selektyviai ir nepagrįstai naudojosi keliomis duomenų bazėmis, kaip antai „Global Trade Atlas“ (GTA), Eurostato ir „S&P Global Mobility“ duomenų bazėmis, dėl įvairių žalos vertinimo aspektų ir nebandė suderinti įvairios informacijos ar paaiškinti, kaip ir kodėl konkretus duomenų rinkinys buvo tinkamas tam tikrai žalos vertinimo daliai pagrįsti.

(123)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija naudojosi informacija, turėta prieš inicijuojant tyrimą. Išskyrus Eurostatą, kitos dvi duomenų bazės Komisijai nepriklauso ir todėl Komisija negalėjo visiškai suderinti šiose duomenų bazėse prieinamos informacijos. Be to, tyrimo inicijavimo dokumente Komisija paaiškino, kad, kai buvo įmanoma, ji sutikrino šiose duomenų bazėse prieinamą informaciją ir prireikus patikslino tą informaciją, kad ji derėtų su kita Komisijos turima informacija. Komisija taip pat paaiškino, kad „S&P Global Mobility“ duomenys padėjo detaliau apžvelgti Sąjungos rinkoje parduodamų BEV tipus, ir paaiškino abu naudotus šios duomenų bazės duomenų modulius. Be to, Eurostato duomenų baze naudotasi dėl BEV importo iš Kinijos apimties, o GTA duomenų baze – dėl Kinijos eksporto į Sąjungą apimties duomenų. BEV importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis ir BEV eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimtis skiriasi, nes nustatomos pagal skirtingų muitinių pateiktus duomenis. Be to, nepriklausomai nuo informacijos šaltinio, išvada yra tokia pati, t. y. per tyrimo inicijavimo dokumento apimamą laikotarpį padidėjo BEV importo (arba eksporto) iš Kinijos apimtis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(124)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente Komisija lygino 2023 m. pusmečio duomenis su ištisų ankstesnių metų, kaip antai 2020, 2021 ir 2022 m., duomenimis darydama išvadas dėl Kinijos importo kainų bei rinkos dalies ir susijusio poveikio Sąjungos BEV pramonės kainoms, vertindama būsimą šio importo poveikį kainoms ir susijusią Sąjungos BEV pramonės padėtį, ir kad toks vertinimas nėra objektyvus.

(125)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija vertinimo laikotarpį apibrėžė kaip ištisus 2020, 2021 ir 2022 metus ir 2023 m. pirmąjį pusmetį, nes, kaip paaiškinta 1 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas inicijuotas 2023 m. spalio mėn. Su apimtimi susijusių žalos rodiklių, kaip antai importo, pardavimo, eksporto, gamybos ir vartojimo apimties, tendencijų vertinimo tikslu Komisija apskaičiavo tik ištisų to laikotarpio metų indeksą, baziniais metais laikydama 2020 m. Komisija neapskaičiavo 2023 m. pirmojo pusmečio indekso naudodama bazinius metus – ištisus 2020 m. – todėl, kad apimties rodiklio vertinimo laikotarpis ir baziniai metai turėtų būti vienodos trukmės (t. y. pusmetis negali būti lyginamas su ištisais metais). Vidutinės kainos nėra apimties rodiklis, todėl Komisija apskaičiavo ir pirmojo 2023 m. pusmečio indeksą naudodama ištisus 2020 metus kaip bazinius metus. Toks vertinimas pramonės sektoriuose, tokiuose kaip BEV pramonė, kuriuose pardavimo kaina nekinta pagal sezoną, yra visiškai objektyvus, jei atskleidžiamas atitinkamas laikotarpis. Dėl rinkos dalių buvo taip, kad Komisija apskaičiavo rinkos dalis kiekvienais ištisais metais (2020, 2021 ir 2022 m.) ir 2023 m. pirmąjį pusmetį ir paaiškino, kokia buvo rinkos dalies raida šiuo laikotarpiu. Dėl tyrimo inicijavimo dokumente Komisijos padarytų išvadų dėl importo iš Kinijos kainų poveikio Sąjungos BEV pramonei ir įvertinto šio importo poveikio kainoms ateityje Kinijos vyriausybė nepaaiškino, kodėl Komisija savo išvadose šiuo klausimu nebuvo objektyvi. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(126)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir pardavimo kainų duomenys pagrįsti skirtingais duomenų šaltiniais ir duomenų rinkiniais ir todėl Komisijos vertinimas nebuvo objektyvus. CCCME tvirtino, jog dėl to, kad Komisija naudojo skirtingus duomenų rinkinius dėl įvairių žalos vertinimo aspektų, neįmanoma susidaryti tikslaus Sąjungos BEV pramonės padėties vaizdo.

(127)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Informacijos, įtrauktos į tyrimo inicijavimo dokumentą, pagrindas yra informacija, kuri buvo pagrįstai prieinama Komisijai prieš inicijuojant tyrimą. Tyrimo inicijavimo dokumente Komisijai teko naudotis keliomis, kaip antai Eurostato, GTA ir „S&P Global Mobility“, duomenų bazėmis, nes nebuvo vienos duomenų bazės, į kurią būtų buvusi įtraukta visa informacija, reikalinga Komisijos vertinimui atlikti. Tai, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nebuvo nustatyta remiantis ta pačia duomenų baze, kuria remiantis nustatytos pardavimo kainos, nereiškia, kad Komisijos vertinimas nėra objektyvus. Kaip paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente, duomenų bazėje, kurią Komisija naudojo Sąjungos pramonės kainų tendencijoms įvertinti, nebuvo nurodyta automobilio kilmė. Ją buvo itin svarbu žinoti dėl grupės „Tesla Group“ gaminamų BEV – kai kurie „Tesla“ BEV modeliai gali būti gaminami ir Kinijoje, ir Sąjungoje. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(128)

Kinijos vyriausybė ir CCCME paprašė Komisijos i) pateikti daugiau informacijos apie „S&P Global Mobility“ duomenų modulius ir ataskaitas, Komisijos naudotus tyrimo inicijavimo dokumente: konkrečiai pateikti informacijos apie „S&P Global Mobility“ taikomą pardavimo apimties ir vertės duomenų rinkimo metodiką, įskaitant duomenų rinkimo pagrindą, šaltinį ir ar duomenys apima kokius nors įverčius, o jei taip, nurodyti tų įverčių pobūdį, ir ii) atskleisti pagrindinius „S&P Global Mobility“ duomenis, kuriuos Komisija suskirstė ir (arba) atrinko pagal konkrečius parametrus. Be to, teigta, kad nors „S&P Global Mobility“ yra mokamas leidinys, jį galima prilyginti GTA duomenų bazei, ir, kadangi per antidempingo tyrimus (tipiškų šalių atrankos aplinkybėmis) Komisija atskleidžia išsamius iš GTA gautus duomenis, Komisija, panašiai kaip tai daroma naudojantis GTA duomenų baze, turėtų pateikti išsamius duomenis apie „S&P Mobility“ modulius. CCCME taip pat teigė, kad pagrindiniai „S&P Global Mobility“ duomenys ir informacija apie šaltinį ir metodiką, naudotus renkant duomenis apie BEV pardavimo apimtį bei vertę ir BEV kilmę, yra labai svarbūs tam, kad suinteresuotosios šalys galėtų patikrinti Komisijos naudojamų duomenų įtikimumą ir patikimumą. CCCME tvirtino, kad neaišku, ar „S&P Global Mobility“ duomenys pagal abu Komisijos naudotus modulius sutampa ir, visų pirma, ar jie apima visą Kinijoje ir ES pagamintų BEV pardavimą Sąjungoje.

(129)

Kaip paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente, vertindama Kinijos BEV importą į Sąjungą Komisija naudojosi dviem „S&P Global Mobility“ duomenų moduliais. Vienas duomenų modulis (1 modulis) buvo pagrįstas duomenimis apie produkcijos, skirtos parduoti Sąjungos rinkoje, gamybos apimtį. Pagal šį modulį Komisija galėjo nustatyti tikslią konkretaus BEV modelio, skirto parduoti Sąjungos rinkoje, gamybos vietą. Tai buvo ypač aktualu tiems BEV modeliams, kurie parduodami Sąjungos rinkoje, tačiau yra pagaminti keliose šalyse (ne tik Kinijoje), – tokie yra, pavyzdžiui, grupės „Tesla Group“ modeliai. Kitas duomenų modulis (2 modulis) buvo pagrįstas duomenimis apie BEV pardavimą Sąjungos rinkoje. Tačiau pagal šį modulį nebuvo įmanoma nustatyti tikslios vietos, kurioje pagamintas konkretaus modelio automobilis. Kaip pažymėjo Kinijos vyriausybė, „S&P Global Mobility“ yra mokamas leidinys, todėl Komisija negali atskleisti pagrindinių jo duomenų. Tokio lygio duomenų, kokie turimi „S&P Global Mobility“ (gamyba pardavimui Sąjungoje pagal kiekvieną gamintoją, transporto priemonių modelį ir kt.), neįmanoma palyginti su informacija, kurią Komisija atskleidžia naudodamasi GTA duomenų baze (importo duomenimis), atrinkdama tipišką šalį per antidempingo tyrimą. Vis dėlto Kinijos vyriausybė ir CCCME gali įsigyti „S&P Global Mobility“ duomenis. Bet kokiu atveju, Komisija pastebėjo, kad CCCME jau turėjo prieigą prie „S&P Global Mobility“ 2 modulio duomenų, nes šie duomenys panaudoti 2023 m. gruodžio 20 d. CCCME pateiktų pastabų I priede pateiktoje analizėje. Todėl šis prašymas atmestas.

(130)

CCCME tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente Komisija suskirstė Sąjungos BEV į įvairius segmentus, tačiau nepateikė jokios informacijos apie Kinijos BEV ir ar jos yra palyginamos su Sąjungos BEV kiekviename segmente. Be to, CCCME tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente neatsižvelgta į kiekvieno segmento Kinijos BEV ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamų BEV konkurenciją ir tarpusavio pakeičiamumą. Be to, CCCME tvirtino, kad kiekviename segmente gali būti skirtingų BEV modelių ir kėbulų tipų, kaip antai automobiliai ir SUV, ir šis kėbulų tipų skirtumas turi įtakos kainų palyginamumui, taip pat dėl kėbulų tipų skirtumo ir kitų veiksnių yra tikėtina, kad palyginti BEV modelių konkrečiame segmente gali būti neįmanoma.

(131)

Segmentai (pagal produktų rūšis), Komisijos naudojami kainoms palyginti, nebuvo Komisijos sukurti specialiai šiam tyrimui. Informacija apie segmentus buvo prieinama duomenyse, gautuose iš „S&P Global Mobility“ duomenų bazės, nes visas Sąjungos rinkoje parduodamas BEV pagal tokius segmentus klasifikuoja kitos trečiosios šalys, tokios kaip gamintojai, automobilių prekiautojai, nuomos bendrovės ir t. t. Šie segmentai taikomi tiek Sąjungos pramonės pagamintoms BEV, tiek iš Kinijos importuojamoms BEV. Be to, tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neprivalėjo atlikti išsamaus iš Kinijos importuojamų BEV ir Sąjungos pramonės gaminamų BEV lyginamojo vertinimo. Toks palyginimas atliekamas per tyrimą, remiantis produkto kontrolės numeriais (PKN), kuriuos pateikti prašoma atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(132)

Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad Kinijos BEV kainų Sąjungos rinkoje raidai nustatyti Komisija naudojo Eurostato duomenis, apėmusius pačios Sąjungos pramonės vykdomą importą, ir padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. pirmojo pusmečio kainos sumažėjo 2 %, tačiau nepaisė to, kad, „S&P Global Mobility“ duomenimis, nuo 2022 m. iki 2023 m. pirmojo pusmečio iš Kinijos importuojamų BEV pardavimo vidutinė svertinė kaina padidėjo 3 %. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, jog dėl to, kad Sąjungos pramonė didžiąją dalį importo iš Kinijos vykdo vidaus sandorio kainomis, Kinijos BEV importo kainų neįmanoma prasmingai įvertinti remiantis Eurostato duomenimis.

(133)

Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė pateikė prieštaringų teiginių. Ji, viena vertus, teigė, kad Komisija neobjektyviai palygino vidutines pusmečio kainas su vidutinėmis vienų metų kainomis, kaip paaiškinta 124 konstatuojamojoje dalyje, ir, kita vertus, kritikavo Komisiją už tai, kad ši atlikdama savo analizę neatsižvelgė į kainų padidėjimą 2023 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. Be to, vertindama importo kainų tendencijas Komisija turi atsižvelgti į visą importą iš Kinijos, net jei dalis jo vykdyta vidaus sandorio kainomis. Be to, „S&P Global Mobility“ duomenyse nurodyta ne importo iš Kinijos kaina, o iš Kinijos importuotų BEV vidutinė svertinė kaina galutiniam vartotojui. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(134)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad vidutinė svertinė vieneto importo kaina, pagrįsta Eurostato duomenimis, yra atsieta nuo faktinės BEV pardavimo vartotojui kainos, nurodytos „S&P Global Mobility“ duomenyse, ir tai rodo, kad tyrimo inicijavimo dokumente pateiktas kainų vertinimas nėra objektyvus ar pagrįstas tiesioginiais įrodymais.

(135)

Kainos abiejose – Eurostato ir „S&P Global Mobility“ – duomenų bazėse skiriasi, nes tai yra kainos skirtingų tipų pirkėjams ir skirtingais prekybos lygmenimis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(136)

Kinijos vyriausybės teigimu, tyrimo inicijavimo dokumente Komisijos pateiktas teiginys, kad „S&P Global Mobility“ duomenų bazės 2 modulis, naudotas Sąjungos pramonės ir importo iš Kinijos kainoms palyginti, apima didžiąją visų BEV pardavimo Sąjungos rinkoje pagrindinėse valstybėse narėse dalį, verčia abejoti „S&P Global Mobility“ duomenų mastu ir aprėptimi. CCCME pakartojo šį tvirtinimą ir papildomai paprašė Komisijos paaiškinti jos duomenų šaltinių pasirinkimą ir naudotų duomenų reprezentatyvumą.

(137)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neprivalėjo atlikti visų Sąjungos pramonės BEV ir Kinijos BEV kainų palyginimo. Kaip paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente, „S&P Global Mobility“ 2 modulis apima didžiąją visų BEV pardavimo Sąjungos rinkoje pagrindinėse valstybėse narėse dalį, taigi tie duomenys yra reprezentatyvūs. Be to, kadangi tyrimas inicijuotas ex officio, tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neturėjo Sąjungos pramonės duomenų, todėl lygindama kainas rėmėsi geriausia prieinama informacija, t. y. „S&P Global Mobility“, kuris yra patikimas automobilių gamintojų naudojamas informacijos šaltinis, duomenimis.

(138)

Be to, Kinijos vyriausybė ir CCCME nurodė, jog kadangi Komisija neatskleidė Kinijos ir Sąjungos BEV kiekio, naudoto vertinant poveikį kainoms apskritai ir kiekviename segmente, jie negalėjo suprasti, ar pagal segmentus ir bendrai apskaičiuotas kainų skirtumas yra reprezentatyvus.

(139)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neatliko kainų vertinimo kiekviename segmente rinkos segmentacijos atžvilgiu. Komisija, lygindama kainas pagal produktų rūšis, naudojo segmento veiksnį tam, kad palyginimas būtų prasmingas, turint omenyje įvairius Sąjungos rinkoje parduodamų BEV modelius ir nesant kitos prieinamos informacijos šiuo klausimu. Todėl Komisijai nereikėjo atskleisti Kinijos ir Sąjungos BEV kiekio, į kurį atsižvelgta vertinant poveikį kainoms. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(140)

Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija nenurodė, ar Komisijos nurodyti ir kainų palyginimo tikslais nagrinėti lengvųjų automobilių segmentai yra sudaryti jos pačios, ar jie taip pat naudojami „S&P Global Mobility“ duomenų bazėje.

(141)

Komisija priminė, kad informacija apie segmentus yra prieinama „S&P Global Mobility“ 2 modulyje.

(142)

Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente nepateikta kainų palyginimo tam tikruose segmentuose ir nepateikta paaiškinimo, kodėl jie neįtraukti. Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat teigė, kad jei Kinijos BEV nebūtų parduodamos tuose Sąjungos rinkos segmentuose, tų tipų BEV neturėtų įeiti į produkto apibrėžtąją sritį.

(143)

Kaip paaiškinta 139 konstatuojamojoje dalyje, Komisija neatliko kainų palyginimo kiekviename segmente iš rinkos segmentacijos perspektyvos. Be to, tyrimas apima visas elektrines transporto priemones su baterijomis, todėl tai, ar Kinijos eksportuojantys gamintojai neeksportuoja BEV į Sąjungos rinką tam tikruose segmentuose, neturi reikšmės. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(144)

Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad atlikdama kainų palyginimą Komisija turėjo atsižvelgti į kitus veiksnius, turinčius įtakos palyginamumui, kaip antai pardavimo pirkėjams apimties skirtumus ir prekybos lygmenį.

(145)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neprivalo atlikti kainų palyginimo, kuriame būtų atsižvelgta į visus veiksnius, turinčius įtakos palyginamumui, nes tokia išsami informacija nėra prieinama Komisijai iki tyrimo inicijavimo. Toks skaičiavimas atliekamas per tyrimą, remiantis išsamia atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(146)

Kinijos vyriausybė, CCCME ir Bendrovė Nr. 24 tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente Komisijos atliktas kainų palyginimas nėra objektyvus, nes neapima grupės „Tesla Group“ pardavimo, nors šis pardavimas dėl jo dydžio yra reikšmingas.

(147)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente, grupės „Tesla Group“ produktų, parduodamų Sąjungos rinkoje, kilmė nenurodyta „S&P Global Mobility“ duomenų bazėje, kuria Komisija naudojosi lygindama kainas. Be to, tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neprivalėjo atlikti viso pardavimo eksportui ir viso Sąjungos pramonės pardavimo kainų palyginimo. Informacija tyrimo inicijavimo dokumente yra pateikta remiantis informacija, kuri buvo Komisijai pagrįstai prieinama prieš inicijuojant tyrimą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(148)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente Komisija atliko 2022 m. ir 2023 m. pirmojo pusmečio kainų palyginimą ir neatsižvelgė į 2020 ir 2021 m. duomenis, taip pat neatsižvelgė į tai, kokia buvo Kinijos ir Sąjungos BEV kainų sąveika laikui bėgant, ir šiuo atžvilgiu Kinija rėmėsi PPO apeliacinio komiteto ataskaitomis bylose dėl Kinijos priemonių, nustatytų labai atsparių nerūdijančiojo plieno besiūlių vamzdžių importui iš ES ir Japonijos (18). CCCME pakartojo šį tvirtinimą savo 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktose pastabose ir taip pat rėmėsi PPO kolegijos ataskaita byloje dėl Maroko galutinių antidempingo priemonių Tuniso kilmės pratybų sąsiuviniams (19).

(149)

Komisija pažymėjo, kad abiejose PPO ataskaitose nurodoma per tyrimą atlikta kainų analizė, o ne skunde ar tyrimo inicijavimo dokumente pateikta kainų analizė, kuriai reikalingų įrodymų standartas yra žemesnis. Komisija laikėsi nuomonės, kad prieš inicijuojant tyrimą pakako tokios kainų analizės, kokia pateikta tyrimo inicijavimo dokumente. Išsamesnė analizė atliekama per tyrimą, remiantis atrinktų Kinijos eksportuotojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(150)

Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat tvirtino, kad atlikdama kainų palyginimą Komisija neatsižvelgė į Sąjungos BEV gamintojų vykdomą importą ir kad Sąjungos gamintojų Kinijoje gaminamų BEV kainodaros strategijai, tikėtina, turi įtakos bendra Sąjungos gamintojų verslo strategija.

(151)

Atlikdama kainų palyginimą Komisija į jį neįtraukė tik „Tesla“ automobilių pardavimo, nes, kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, remiantis jos turėta informacija nebuvo įmanoma skirti tų „Tesla“ BEV, kurios gaminamos Kinijoje, nuo tų, kurios gaminamos Sąjungoje. Be to, Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė ir CCCME nepagrindė savo teiginio dėl Sąjungos pramonės kainodaros strategijos. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(152)

Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat tvirtino, kad atlikdama kainų palyginimą Komisija neatsižvelgė į prekės ženklo veiksnį, tačiau jie nepaaiškino, kaip Komisija turėtų atsižvelgti į tokį veiksnį lygindama kainas. Be to, Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad augant Sąjungos pramonės pardavimo kainoms ir kartu didėjant pardavimo apimčiai kyla klausimų dėl to, kiek Kinijos prekių ženklais paženklintos BEV konkuruoja su Sąjungos pramone, ir kad tariamai mažesnės Kinijos BEV importo kainos savaime nerodo kainų smukdymo. Kinijos vyriausybė ir CCCME nurodė, jog PPO kolegija ataskaitoje dėl Maroko galutinių antidempingo priemonių Tuniso kilmės pratybų sąsiuviniams (20) pažymėjo, kad tyrimą atliekanti institucija, nagrinėdama poveikį kainoms, privalo atsižvelgti į trejopo poveikio kainoms skirtumus, nes elementai, svarbūs vertinant reikšmingą priverstinį kainų mažinimą, skiriasi nuo elementų, svarbių vertinant reikšmingą kainų smukdymą. Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat pažymėjo, kad neatlikta nepriklausomos kainų smukdymo analizės ir kad tvirtinimas dėl kainų smukdymo yra nepagrįstas, nes Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo. Bendrovė Nr. 24 taip pat kaip veiksnius, į kuriuos Komisija neatsižvelgė tyrimo inicijavimo dokumente pateiktoje kainų analizėje, nurodė i) rinkos segmentus ir ii) kitus (konkrečiai nenurodytus) veiksnius, turinčius įtakos konkurencijos automobilių pramonės sektoriuje dinamikai.

(153)

Komisija manė, kad tyrimo inicijavimo dokumente ji pateikė pakankamai informacijos apie kainas, paremtos informacija, kuri buvo Komisijai pagrįstai prieinama prieš inicijuojant tyrimą. Komisija per tyrimą atliks išsamią kainų analizę remdamasi atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(154)

Dėl tariamo Sąjungos BEV pramonės pažeidžiamumo vertinimo Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad i) tyrimo inicijavimo dokumente Komisija selektyviai skyrė dėmesį konkretiems Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams, tokiems kaip gamybos apimtis, pardavimo apimtis, rinkos dalis, pardavimo kainos ir užimtumas, tačiau neatsižvelgė į kitus rodiklius, svarbius vertinant Sąjungos BEV pramonės padėtį ir perspektyvas, tokius kaip gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, gamybos sąnaudos, veiksniai, turintys įtakos pardavimo kainoms, pelningumas ir investicijų grąža, ii) tyrimo inicijavimo dokumente Komisijos naudoti rodikliai parodė gerą Sąjungos pramonės būklę, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė užėmė didžiąją rinkos dalį, o nedidelis užfiksuotas rinkos dalies sumažėjimas per šešis mėnesius nėra patikimas pažeidžiamumo rodiklis, nes Sąjungos BEV gamintojai sėkmingai pardavė visą savo didėjančią produkciją ir tuo pat metu reikšmingai augo jų pardavimas besiplečiančioje rinkoje, iii) Sąjungos pramonės pardavimas 2020–2022 m. augo didesniu tempu negu Sąjungos suvartojimas, iv) Sąjungos pramonės pardavimo kainos, padidėjusios 30 %, rodo, kad Sąjungos gamintojai, nepaisant BEV importo iš Kinijos, sugebėjo išlaikyti savo rinkos dalį ir didinti kainas, v) didėjantis užimtumas rodo, kad Sąjungos pramonė optimistiškai vertina savo ateities perspektyvas, ir vi) padidėjo Sąjungos pramonės eksportas. Bendrovė Nr. 24 taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės padėtis nėra pažeidžiama, kad Sąjungos pramonė iš tiesų auga, nes pardavimo apimties, gamybos ir eksporto duomenys rodo teigiamas tendencijas, o duomenys apie rinkos dalį nerodo jokios aiškios tendencijos, nors nuo 2021 m. rinkos būklė pagerėjo.

(155)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija pateikė informaciją, kuri buvo viešai prieinama, turint omenyje, kad tyrimas inicijuotas ex officio. Komisija manė, kad ji tyrimo inicijavimo dokumente pateikė pakankamai informacijos apie Sąjungos pramonės pažeidžiamumą. Visų pirma, Komisija paaiškino, kad Sąjungos pramonės padėtis nerodo, jog būtų materialinės žalos dėl importo iš Kinijos. Tačiau Kinijos eksportuotojai per labai trumpą laiką reikšmingai padidino savo skverbtį į Sąjungos rinką, nustatydami kur kas mažesnes kainas, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis, ir taip kainos yra smukdomos arba užkertamas kelias jas didinti tiek, kiek jos būtų padidintos kitokiomis aplinkybėmis, taigi daromas didelis spaudimas Sąjungos pardavimui, rinkos dalims ir pelno dydžiui. Tai ypač reikšminga tokiomis aplinkybėmis, kai Sąjungos pramonei reikia pasiekti didesnę pardavimo BEV rinkoje apimtį norint absorbuoti dideles investicijas, reikalingas norint išlaikyti konkurencingumą pereinant prie visiškos elektrifikacijos. Dėl smarkiai išaugusio Kinijos kilmės BEV importo mažomis kainomis, užimančio didelę augančios rinkos dalį, Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių, kurie gali greitai tapti nepakeliami.

(156)

Dėl žalos grėsmės Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimo dėl pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies įžanginėje pastraipoje nustatyto teisinio reikalavimo dėl aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio susidarytų tokia padėtis, kai žala būtų aiškiai numatoma ir neišvengiama, ir kad Komisija neatliko jokios perspektyvinės analizės.

(157)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija iš tiesų pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad subsidijuojamo importo plėtra keltų neišvengiamą žalos jau ir taip pažeidžiamai Sąjungos pramonei grėsmę. Visų pirma, Komisija pateikė įrodymų, kad dėl Kinijos BEV pardavimo dideliais kiekiais labai mažomis kainomis ir didelės jų užimamos rinkos dalies gali kilti grėsmė Sąjungos BEV pramonės išlikimui. Kinijos BEV eksportuojantys gamintojai laiko Sąjungos rinką labai patrauklia dėl jos aiškaus elektrifikacijos plano, jos dydžio ir kainų. Be to, dėl perspektyvinės analizės Komisija pažymėjo, kad žalos grėsmės analizė iš esmės yra perspektyvinė ir kad tyrimo inicijavimo dokumento 6 skirsnyje pateikta elementų analizė yra perspektyvinė analizė. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(158)

Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad tyrimo inicijavimo dokumente vertindama importo iš Kinijos didėjimo tempą Komisija atsižvelgė tik į Kinijos prekių ženklų užimamą rinkos dalį, nors derėjo įtraukti visą importą iš Kinijos.

(159)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Tyrimo inicijavimo dokumento skirsnyje apie žalą Komisija apskaičiavo viso importo iš Kinijos užimamą rinkos dalį. Skirsnyje apie žalos grėsmę Komisija papildė informaciją apie rinkos dalį, nurodytą skirsnyje apie žalą, ir paaiškino, kad BEV importą iš Kinijos galima skirstyti į tris kategorijas, tokias kaip Europos prekių ženklai, JAV prekių ženklas ir Kinijos prekių ženklai, ir nurodė Kinijos prekių ženklų užimamą rinkos dalį. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(160)

Bendrovė Nr. 24 tvirtino, kad Komisija tyrimo inicijavimo dokumente tinkamai nepaaiškino metodikos, pagal kurią apskaičiuotas spartus subsidijuojamo importo į Sąjungos rinką augimo tempas. Visų pirma, Bendrovė Nr. 24 teigė, kad Komisija ypač daug rėmėsi Kinijos BEV eksporto duomenimis iš GTA duomenų bazės ir nepaaiškino metodikos, kuria pagrįsti GTA duomenų bazės duomenys, turint omenyje reikšmingus skirtumus tarp GTA duomenų ir kitų šaltinių, kaip antai Eurostato ir „S&P Global Mobility“, duomenų.

(161)

Komisija nesutiko su nepagrįsta Bendrovės Nr. 24 išvada, kad vertindama subsidijuojamo importo į Sąjungą augimo tempą Komisija daugiausia rėmėsi GTA duomenimis. Be to, neaišku, kokią GTA metodiką Komisija turėjo paaiškinti. Vertindama Kinijos BEV importo ir eksporto į Sąjungą didėjimą Komisija naudojosi trimis duomenų šaltiniais, kurie buvo jai prieinami prieš inicijuojant tyrimą: Eurostato, „S&P Global Mobility“ ir GTA duomenų bazėmis. Atlikdama savo vertinimą Komisija nė vienai iš šių duomenų bazių neteikė didesnės reikšmės. Kaip pažymėjo pati Bendrovė Nr. 24, GTA pateikė Kinijos eksporto į Sąjungos rinką duomenis. Eurostatas pateikė importo iš Kinijos į Sąjungos rinką duomenis. Eksporto apimtis gali skirtis nuo importo apimties, ypač tais atvejais, kai duomenis pateikia skirtingos muitinės. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(162)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad, žvelgiant į Kinijos prekių ženklų užimamą rinkos dalį, Komisijos apskaičiuotą derinant kelių šaltinių duomenis, atrodo, kad Kinijos prekių ženklų užimama dalis dirbtinai padidinta siekiant sudaryti klaidingą įspūdį, kad Kinijos prekių ženklų importas į Sąjungą sparčiai didėja, nes rinkos dalis, apskaičiuota Komisijos, yra didesnė už atitinkamą rinkos dalį, apie kurią pranešė ACEA.

(163)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. ACEA pateiktų rinkos dalies duomenų ir jos šaltinių bei metodikos Komisija negali komentuoti, nes jai nebuvo prieinamas išsamus ACEA tam naudojamų duomenų rinkinys. Vis dėlto lyginant Kinijos prekių ženklų užimamą rinkos dalį, apie kurią pranešė ACEA, su atitinkama Komisijos apskaičiuota rinkos dalimi, atrodo, kad ACEA į šį skaičiavimą neįtraukė Kinijos grupės „Geely Group“ produktų importo, visų pirma automobilių „Polestar“ pardavimo.

(164)

Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad Komisijos vertinimas nėra objektyvus, nes į importo iš Kinijos būsimo didėjimo tempo vertinimą ir į pardavimo Sąjungoje apimties vertinimą neįtrauktas pačios Sąjungos pramonės vykdomas importas.

(165)

Vertinant būsimą importo iš Kinijos didėjimą, įtrauktas ir pačios Sąjungos pramonės vykdomas importas. Be to, atliekant žalos analizę, į Sąjungos pramonės pardavimo apimtį turi įeiti tik Sąjungoje pagamintų BEV pardavimo apimtis, o iš Kinijos importuotų BEV pardavimo apimtis iš tiesų yra Sąjungos pramonės vykdomas perpardavimas Sąjungos rinkoje, nes šio pobūdžio pardavimo atveju Sąjungos pramonininkai veikia kaip prekiautojai Sąjungos rinkoje, o ne kaip gamintojai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(166)

Kinijos vyriausybė ir Bendrovė Nr. 24 tvirtino, kad Komisija neatliko objektyvaus vertinimo, nes Kinijos BEV importas buvo vertinamas ne pagal segmentus, kaip tai daryta atliekant poveikio kainoms analizę.

(167)

Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija neatliko poveikio kainoms analizės pagal segmentus. Komisija paprasčiausiai palygino Sąjungos pramonės BEV kainas su Kinijos BEV kainomis įvairiuose segmentuose pagal produktų rūšis, kad kainų palyginimas būtų prasmingas, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės parduodamos BEV yra kelių tipų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(168)

Dėl Kinijos prekių ženklų užimamos rinkos dalies, kuri tyrimo inicijavimo dokumente nurodyta remiantis „S&P Global Mobility“ duomenimis, Kinijos vyriausybė paprašė Komisijos i) patvirtinti, ar pateikti rinkos dalių intervalai yra teisingi, ii) paaiškinti, kodėl pateikti intervalai nepaisant to, kad, kaip matyti iš tyrimo inicijavimo dokumento, Komisija turėjo tikslius duomenis ir pateikta tiksli Kinijos prekių ženklų užimama rinkos dalis 2021 m. (t. y. 3 %).

(169)

Kinijos prekių ženklų užimama rinkos dalis nurodyta intervaluose todėl, kad Komisija naudojo du „S&P Global Mobility“ duomenų modulius, kurių duomenų rinkimo pagrindas, kaip tinkamai paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente, buvo skirtingas. Komisijos pateikti intervalai rodo rinkos dalių apskaičiavimo remiantis šiais dviem moduliais rezultatą. Dėl 2021 metų Komisija intervalo nepateikė, nes apskaičiavus rinkos dalį pagal abu duomenų modulius rezultatas buvo vienodas.

(170)

Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat tvirtino, kad Komisijos teiginiai dėl Kinijos perteklinių pajėgumų yra netikslūs ir kad didelė BEV gamybos pajėgumų Kinijoje dalis galėtų būti priskirta Sąjungos BEV gamybai. Bendrovė Nr. 24 tvirtino, kad Komisijos atlikta nepanaudotų pajėgumų Kinijoje analizė yra nepakankamai detali, nes joje neatsižvelgta į įvairius rinkos segmentus ir į politikos pokyčius Kinijoje ir trečiosiose šalyse, dėl kurių ateityje didės BEV paklausa visuose segmentuose. Be to, Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad nors Kinija yra didžiausia pasaulyje BEV rinka, Komisija neįvertino tikėtino Kinijos vidaus paklausos augimo, kad didžioji Kinijoje gaminamų BEV dalis yra skirta Kinijos vidaus rinkai, taip pat kitų rinkų įsisavinimo pajėgumų. Bendrovė Nr. 24 tvirtino, kad Komisija nepakankamai įvertino pokyčius ir tendencijas trečiųjų šalių BEV rinkose.

(171)

Komisija manė, kad ji tyrimo inicijavimo dokumente pateikė pakankamai informacijos apie Kinijos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus. Visų pirma Komisija paaiškino, jog keliuose šaltiniuose nurodyta, kad nepanaudoti pajėgumai Kinijoje sudaro apie 50 % ir tikėtina, kad ateityje jie didės, nes statoma daugiau gamyklų. Nors Kinija iš tiesų yra didžiausia BEV rinka, ji taip pat yra orientuota į eksportą. Daug Kinijos BEV bendrovių viešai išreiškė norą eksportuoti BEV į Sąjungą ir kuria BEV modelius, konkrečiai skirtus Sąjungos rinkai, kaip paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente. Be to, tyrimo inicijavimo dokumente Komisija paaiškino, kad, po Kinijos ir Sąjungos, JAV rinka yra trečia didžiausia BEV rinka ir ji yra faktiškai neprieinama Kinijos eksportuojantiems gamintojams, atsižvelgiant į tai, kad importo muitai iš viso sudaro 27,5 % (įprasti 2,5 % muitai ir 25 % muitai (21) pagal 1974 m. Prekybos įstatymo 301 straipsnį (22)). Kitose mažesnėse rinkose, kaip antai Turkijoje ir Indijoje, taip pat taikomi dideli importo muitai iš Kinijos importuojamoms BEV. Atlikdama tyrimą Komisija išsamiai įvertins kitų rinkų pajėgumą įsisavinti Kinijos nepanaudotus pajėgumus.

(172)

CCCME tvirtino, kad Komisija neįvertino, ar iš Kinijos importuojamas BEV ir Sąjungos BEV sieja konkurenciniai santykiai ir ar šie produktai yra vieni kitais pakeičiami taip, kad Kinijos BEV galėtų kelti žalos Sąjungos BEV pramonei grėsmę. Šiuo atžvilgiu CCCME rėmėsi PPO apeliacinio komiteto ataskaitomis bylose dėl Kinijos priemonių, nustatomų labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams iš Japonijos ir ES (23).

(173)

Komisija pažymėjo, kad šioje ataskaitoje nurodytas atitinkamas vertinimas, kurį Komisija turi atlikti per tyrimą, o ne vertinimas skunde ar tyrimo inicijavimo dokumente, kuriam įrodymų reikia mažiau negu atliekant tyrimą. Be to, tyrimo inicijavimo dokumento 5.4.2 skirsnyje Komisija pateikė Kinijos BEV ir Sąjungos BEV kainų palyginimą pagal segmentus produktų rūšių atžvilgiu, 5.4.4 skirsnyje Komisija paaiškino BEV gamybos sąnaudų dalis, kurios ir Kinijos eksportuojančių gamintojų, ir Sąjungos gamintojų yra tokios pačios, 5.5 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad Kinijos BEV gamintojai per labai trumpą laiką labai padidino savo skverbtį į ES rinką, taikydami kur kas mažesnes kainas, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis, o 6.2 ir 6.3 skirsniuose Komisija paaiškino, kodėl Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos gamintojams, ypač konkretiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriuos Komisija pristatė 6.3 skirsnyje. Be to, 7.1 skirsnyje dėl priežastinio ryšio Komisija paaiškino, jog dėl to, kad Sąjungos rinkoje yra daug automobilių iš Kinijos, kurių kainos kur kas mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, Sąjungos pramonininkai negalės sukurti tinkamos BEV pramonės Sąjungos rinkoje. Taigi tyrimo inicijavimo etape pakako įrodymų, iš kurių matyti, kad Kinijos BEV ir Sąjungos BEV tiesiogiai konkuruoja ir gali būti vienos kitomis pakeičiamos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(174)

Bendrovė Nr. 24 tvirtino, jog nėra įrodymų, kad tariamai subsidijuojamų BEV importas iš Kinijos keltų materialinės žalos Sąjungos BEV pramonei grėsmę, atsižvelgiant į i) augančią Sąjungos BEV pramonę, kurios padėtis, pasak Bendrovės Nr. 24, nėra pažeidžiama, ii) numatomą Sąjungos BEV rinkos augimą ir iii) importo iš kitų trečiųjų šalių raidą. Bendrovė Nr. 24 taip pat tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į lengvųjų automobilių rinkos segmentaciją, nors šis elementas yra svarbus, nes juo remiantis taptų aišku, kad mažos Kinijos BEV kainos viename rinkos segmente negali kelti tariamos žalos grėsmės Sąjungos pramonei, veikiančiai įvairiuose rinkos segmentuose. Be to, Bendrovės Nr. 24 teigimu, net jei žalos Sąjungos pramonei grėsmė iš tiesų būtų, tokia grėsmė nesietina su BEV importu iš Kinijos, nes i) didelė ES pramonės dalis yra orientuota į vidaus degimo varikliu varomus automobilius, dėl kurių turi konkurencinį pranašumą, ir tik neseniai pradėjo investuoti į BEV rinką, ii) investicijos į pasaulinę elektros baterijų tiekimo grandinę yra nedidelės ir iii) trūksta baterijų gamybos žaliavinių medžiagų už prieinamą kainą ir energijos kainos yra didelės, o su tuo susijusi padėtis dar labiau pasunkėjo dėl išorės sukrėtimų, visų pirma dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

(175)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija tinkamai neįvertino i) importo iš trečiųjų šalių, ii) pačių Sąjungos BEV gamintojų vykdomo BEV importo iš Kinijos (šį klausimą taip pat kėlė CCCME) ir iii) vartojimo įpročių kaitos.

(176)

CCCME tvirtino, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į kitus žinomus veiksnius, dėl kurių yra grėsmė Sąjungos BEV gamintojams patirti žalos ateityje, tokius kaip i) Sąjungos BEV gamintojų priklausomybė nuo baterijų ir kitų komponentų iš trečiųjų šalių, turinti įtakos bendram jų konkurencingumui, taip pat konkurencingumui tuo atveju, jei būtų tiekimo grandinės sutrikimų, taip, kaip per COVID-19 pandemiją ir Rusijos ir Ukrainos karą, ii) infliacinis spaudimas ir didelės energijos kainos Sąjungoje, iii) ES biodegalų skatinimo politika, iv) konkurencija tarp vidaus degimo varikliu varomų automobilių ir BEV, v) kelių Sąjungos BEV gamintojų pradinė padėtis ir ribota jų gamybos apimtis ir vi) tradicinių ES automobilių prekių ženklų gamintojų, gaminančių BEV, kainodaros politika ir ES gamintojų vidaus konkurencija.

(177)

Sąjungos BEV pramonė iš tiesų auga kartu su Sąjungos rinka, kurioje laipsniškai pereinama nuo vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių prie BEV. Tačiau tyrimo inicijavimo dokumente Komisija taip pat paaiškino, jog iš turimos informacijos matyti, kad Sąjungos BEV pramonė savo BEV verslo srityje yra ties nuostolingumo riba ir tikisi pasiekti pelningą veiklos lygį apie 2025 m. Prasti pramonės veiklos rezultatai daugiausia sietini su didelėmis baterijų sąnaudomis ir pastangomis vykdyti brangiai kainuojančius mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP), kol veiklos apimtis tebėra gana nedidelė. Sąjungos BEV pramonei reikia nuolatinių investicijų, visų pirma į baterijų gamyklas ir į naujų BEV modelių mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad išliktų konkurencinga. Nors dabartinė padėtis yra stabili, nes dauguma Sąjungos BEV gamintojų gali nuostolius kompensuoti didesniu pelnu, gaunamu parduodant vidaus degimo varikliu varomas transporto priemones, ši galimybė laipsniškai mažės Sąjungos rinkoje pereinant prie visiškos elektrifikacijos. Kitaip tariant, Sąjungos BEV pramonės pelningumas ateityje labai priklausys nuo to, ar jai pavyks užtikrinti didelę BEV gamybos ir pardavimo apimtį. Be to, kaip paaiškinta tyrimo inicijavimo dokumente, Sąjungos pramonei reikia toliau didinti savo BEV pardavimą Sąjungos rinkoje dideliais kiekiais. O kol Sąjungos rinkoje yra daug Kinijos BEV, kurių kainos daug mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, Sąjungos pramonė negalės sukurti tinkamos BEV pramonės Sąjungos rinkoje.

(178)

Tyrimo inicijavimo dokumente pateikti duomenys yra pagrįsti informacija, kuri buvo viešai prieinama Komisijai prieš inicijuojant tyrimą. Prieš inicijuodama tyrimą Komisija neturėjo informacijos, iš kurios būtų buvę aišku, kad reikia atlikti segmentų analizę. Atlikdama tyrimą Komisija toliau nagrinėjo šį klausimą ir padarė išvadą, kad segmentų analizė šiuo atveju nereikalinga ir netinkama, kaip paaiškinta 1041–1049 konstatuojamosiose dalyse.

(179)

Be to, Komisijai nereikėjo tyrimo inicijavimo dokumente pateikti išsamaus veiksnių, galinčių kelti žalos Sąjungos pramonei grėsmę, sąrašo, nes tyrimo inicijavimo dokumente įrodymų reikia kur kas mažiau negu per tyrimą, kurį atliekant nustatomos kompensacinės priemonės. Tyrimo inicijavimo dokumente Komisija įvertino importo iš trečiųjų šalių raidą ir kitus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, kaip antai puslaidininkių trūkumą, sunkumus įgyti pakankamai žaliavinių medžiagų ir įkrovimo infrastruktūrą. Per tyrimą Komisija išsamiai įvertins tokius veiksnius, kaip nurodyta 6.2 skirsnyje. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(180)

Nors dėl Sąjungos interesų Kinijos vyriausybė pripažino, kad Komisija, inicijuodama tyrimą, į Sąjungos interesus paprastai neatsižvelgia, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad toks vertinimas būtų buvęs aktualus ir tinkamas per šį tyrimą, nes šis tyrimas inicijuotas ex officio ir neatrodo, kad jam pritartų Sąjungos BEV gamintojai. Kinijos vyriausybė manė, kad inicijuoti šį tyrimą yra nenaudinga ES ir kad priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams, nes i) šis tyrimas nebūtų naudingas Sąjungos BEV pramonei, o jei būtų nustatytos priemonės, kiltų BEV įperkamumo ir prieinamumo Sąjungoje problemų, ir ii) šis tyrimas yra nesuderinamas su ES tikslais klimato ir žaliosios energijos srityse.

(181)

Kai tyrimai inicijuojami ex officio, nėra teisinio reikalavimo, kad į skundą ar tyrimo inicijavimo dokumentą būtų įtrauktas Sąjungos interesų vertinimas. Be to, Komisija visiškai nesutiko su Kinijos vyriausybės teiginiais, kurie išdėstyti 180 konstatuojamojoje dalyje. Atlikdama tyrimą Komisija išsamiai išnagrinėjo Sąjungos interesų aspektus ir pateikė savo išvadas skirsnyje „Sąjungos interesai“.

(182)

Tyrimo inicijavimo dokumente pateikti įrodymai yra informacija, kuri buvo pagrįstai prieinama Komisijai prieš inicijuojant tyrimą. Kadangi tyrimas inicijuotas ex officio, Komisijai nebuvo prieinama ta pati informacija, kuri yra prieinama tuo atveju, kai tyrimas inicijuojamas remiantis skundu. Tam tikra informacija, kaip antai tikslūs duomenys apie gamybos sąnaudas, taigi ir apie pelningumą, nėra viešai prieinama. Nepaisant to, tyrimo inicijavimo dokumente pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad yra žalos Sąjungos pramonei grėsmė ir tarp žalos Sąjungos pramonei grėsmės ir BEV importo iš Kinijos egzistuoja priežastinis ryšys, o to priežastis – subsidijuojamas importas. Taigi Komisija manė turinti pakankamai įrodymų dėl subsidijuojamo importo keliamos žalos grėsmės pagal pagrindinį reglamentą ir SKP sutartį.

(183)

KLR eksportuojantis gamintojas „Tesla (Shanghai) Co., Ltd.“ pateikė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Vėliau jis taip pat pateikė klausimyno atsakymus. Šis prašymas nagrinėjamas šiuo tyrimo etapu.

(184)

Tiriamasis produktas – naujos elektrinės transporto priemonės su baterijomis, iš esmės skirtos ne daugiau kaip devyniems žmonėms, įskaitant vairuotoją, vežti, išskyrus L6 ir L7 kategorijų transporto priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 (24), varomos (nepriklausomai nuo varomųjų ratų skaičiaus) tik vienu ar daugiau elektros variklių (įskaitant transporto priemones, kuriose įdiegta vidaus degimo technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, t. y. papildomas galios įrenginys) ir šiuo metu klasifikuojamos priskiriant KN kodą ex 8703 80 10 (TARIC kodas 8703801010) (toliau – tiriamasis produktas). Šis tyrimas neapima motociklų.

(185)

Pranešime apie inicijavimą pateiktoje tiriamojo produkto apibrėžtyje nebuvo aiškiai nurodyta technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos (angl. range extender). Tačiau Komisija manė, jog būtina paaiškinti, kad viena iš BEV rūšių yra ir transporto priemonės, kuriose įdiegta technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos (papildomas galios įrenginys): tai mažas vidaus degimo variklis kartu su elektros generatoriumi, kurį naudojant baterija įkraunama transporto priemonei judant. Šio tipo BEV fizinės savybės ir naudojimo būdai yra tokie patys ir šios BEV konkuruoja su kitų tipų BEV, kuriose technologija, padedanti nuvažiuoti ilgesnį atstumą neįkrovus baterijos, neįdiegta. Šio tipo BEV nagrinėjamuoju laikotarpiu nedideliais kiekiais importuotos iš Kinijos ir gamintos Sąjungoje. Taigi, Komisijos analizė nuo tyrimo inicijavimo datos apima ir šio tipo BEV.

(186)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos kilmės tiriamasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(187)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines savybes bei technines charakteristikas ir tokią pačią pagrindinę paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamasis produktas, eksportuojamas į Sąjungą,

(188)

Todėl Komisija nusprendė, kad per šį tyrimą tie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(189)

Gauta bendrovės „Shanghai Yoyao Technology Co., Ltd.“ (XEV) ir bendrovės „Green World Mobility“ pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities.

(190)

XEV yra Kinijos eksportuojantis gamintojas, gaminantis ir į Sąjungą eksportuojantis keturračius, parduodamus su prekių ženklu „XEV“. Pagrindinis jo modelis – XEV YOYO.

(191)

XEV pateikė informaciją, kad XEV YOYO yra visiškai elektrinis L7 kategorijos keturratis pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 (25) I priede apibrėžtas transporto priemonių kategorijas. Taigi, XEV teigimu, jis iš esmės skiriasi nuo motorinių transporto priemonių, skirtų keleiviams ir jų bagažui vežti, vadinamų M kategorijos transporto priemonėmis pagal Reglamento (ES) 2018/858 (26) 4 straipsnyje apibrėžtas transporto priemonių kategorijas. Be to, XEV tvirtino, kad L7 kategorijos keturračiai dėl jų fizinių ir techninių skirtumų neturi panašumų su tomis BEV, dėl kurių atliekamas šis tyrimas. Iš tokių skirtumų XEV nurodė tai, kad XEV YOYO galingumas, baterijų talpa, didžiausia rida, transporto priemonės masė ir didžiausias greitis yra mažesni nei kai kurių mažų M kategorijos BEV, taip pat skiriasi su vairuotojo pažymėjimu susiję reikalavimai ir transporto priemonės numerio ženklo matmenys. XEV taip pat nurodė skirtingus šių transporto priemonių naudojimo būdus ir tai, kad vartotojai jas suvokia skirtingai.

(192)

Todėl XEV paprašė Komisijos patvirtinti, kad keturračiai, tokie kaip XEV YOYO, nelaikomi BEV atliekant šį tyrimą, taigi tiriamojo produkto apibrėžtis jų neapima.

(193)

Komisijos analize patvirtinta, kad keturračių (L6 ir L7 kategorijų) fizinės savybės ir techninės charakteristikos iš tiesų yra kitokios nei elektrinių transporto priemonių su baterijomis, kurias apima šis tyrimas. Visų pirma, fizinių savybių ir techninių charakteristikų atžvilgiu keturračiai apibrėžiami pagal jų didžiausio greičio, masės, variklio galios ir sėdynių skaičiaus ribojimus, o elektrinėms transporto priemonėms su baterijomis, kurias apima šis tyrimas, tokie ribojimai netaikomi. Todėl Komisija padarė išvadą, kad keturračiai nepatenka į tiriamojo produkto apibrėžtį, taigi ir į šio tyrimo sritį. Dėl to nustatyta, kad šis tyrimas neapima keturračių eksporto į Sąjungą iš, inter alia, bendrovės XEV.

(194)

Bendrovė „Green World Mobility“ iš Kinijos importuoja elektrinius mopedus ir tam tikras neįgaliesiems skirtas elektrines transporto priemones. Bendrovė „Green World Mobility“ pareiškė, kad tokios transporto priemonės skiriasi nuo tiriamojo produkto. Iš tiesų mopedai priskiriami prie transporto priemonių L6 kategorijos, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 168/2013, o neįgaliesiems skirtos elektrinės transporto priemonės, importuojamos „Green World Mobility“, praeityje buvo klasifikuojamos priskiriant KN kodą 8713 90 00. Tačiau Nyderlandų muitinė vėliau jas perklasifikavo priskirdama KN kodą 8703 80 10. Tokiomis transporto priemonėmis gali būti vežami ne daugiau kaip du žmonės ir viešuoju keliu jomis galima važiuoti ne didesniu kaip 45 km/h greičiu. Galiausiai bendrovė „Green World Mobility“ patvirtino, kad šios transporto priemonės taip pat priskiriamos prie L kategorijos, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 168/2013.

(195)

Komisijos analizė patvirtino, kad bendrovės „Green World Mobility“ importuojami mopedai ir neįgaliesiems skirto tipo elektrinės transporto priemonės neturi fizinių savybių ir techninių charakteristikų, būdingų elektrinėms transporto priemonėms su baterijomis, kurias apima šis tyrimas. Taigi Komisija padarė išvadą, kad šie produktai nepatenka į tiriamojo produkto apibrėžtį, ir todėl jie į tyrimą neįtraukti.

(196)

Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą subsidijų arba subsidijavimo programų forma, Komisija įvertino vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, aktualius tiriamų subsidijavimo programų analizei.

(197)

Iš pat pradžių Komisija pažymėjo, jog visai Kinijos ekonomikos sistemai būdinga tai, kad joje itin svarbų vaidmenį atlieka valstybės valdžia; o valstybės institucijos yra kontroliuojamos valdančiojo politinio šalies subjekto Kinijos komunistų partijos (KKP). Visa tai lemia, kad įmonės Kinijoje veikia specifinėje aplinkoje, kurioje, kitaip nei Vakarų ekonomikose, kurių pagrindinis organizavimo principas yra rinkos jėgos, yra daug mechanizmų, kuriais Kinijos vyriausybei suteikiama reikšminga bet kokio šalyje vykdomos ekonominės veiklos aspekto kontrolė. Dėl šios griežtos kontrolės ekonominės veiklos vykdytojai negali veikti kaip racionalūs rinkos dalyviai, siekiantys kuo didesnio pelno, ir iš tiesų yra priversti veikti kaip valdžios įrankis įgyvendinant jos politiką ir planus.

(198)

Įgyvendinant Kinijos vyriausybės politikos sprendimus per įprastą ekonominės veiklos vykdytojų verslo veiklą, svarbiausi yra šie dalykai: i) socialistinės rinkos ekonomikos doktrina, ii) KKP vadovavimas, iii) pramonės planavimo sistema, iv) finansų sistema.

(199)

Kinijos Konstitucijoje (27) įtvirtinta socialistinės rinkos ekonomikos doktrina suteikia valstybei esminę ir visapusišką ekonomikos kontrolę, kuri yra daug didesnė nei ten, kur pagal įprastus standartus nustatoma reguliavimo sistema, kurios laikydamiesi rinkos dalyviai gali laisvai veikti. Visų pirma, pagal Konstitucijos 6 straipsnį, „Kinijos Liaudies Respublikos socialistinės ekonominės sistemos pagrindas yra gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė […]. Pradiniame socializmo etape valstybė palaiko pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje vyrauja viešoji nuosavybė, o lygiagrečiai vystomos įvairios nuosavybės formos ir laikomasi tokios išteklių paskirstymo sistemos, kurioje skirstymas darbo pagrindu yra vyraujanti išteklių skirstymo forma ir kartu esama įvairių išteklių skirstymo formų.“ Be to, pagal Konstitucijos 15 straipsnį, „Valstybė įgyvendina socialistinę rinkos ekonomiką. Valstybė stiprina ekonomiką reglamentuojančius teisės aktus, gerina makroekonominį reguliavimą ir kontrolę. Valstybė pagal įstatymus draudžia organizacijoms ir asmenims trikdyti esamą socialinę ekonominę santvarką.“ Be to, Konstitucijos 11 straipsniu valstybei suteiktas intervencinis vaidmuo, apimantis daugiau nei nevalstybinių sektorių teisių ir interesų apsaugą, nes valstybė „skatina ir remia nevalstybinių ekonomikos sektorių plėtrą ir teikia jai gairių ir pagal įstatymus prižiūri bei kontroliuoja nevalstybinius ekonomikos sektorius“.

(200)

Šiuos konstitucinius pagrindus atspindi visi atitinkami teisės aktai (28), kuriuose pabrėžiama, kad socialistinė rinkos ekonomika yra pagrindinis Kinijos ekonomikos principas. Be to, valstybė, vadovaujama KKP, išties plačiai naudoja įvairias tiek skatinamąsias, tiek ribojamąsias priemones siekdama kreipti ekonomiką socialistinio modernizavimo linkme, kad būtų pasiekti Kinijos vyriausybės iškelti tikslai (įskaitant pramonės politikos tikslus).

(201)

Kinijos komunistų partijos vadovavimas, oficialiai įtvirtintas šalies Konstitucijoje (29), taip pat atitinkamuose antrinės teisės aktuose ir šios partijos konstitucijoje (30), praktiškai būna įvairių formų: visų pirma, kadangi valdžių atskyrimo principas Kinijoje netaikomas, KKP visiškai kontroliuoja valstybės valdžios aparato įstatymų leidžiamąją (31), vykdomąją (32) ir teisminę (33) valdžią; be to, KKP prižiūri svarbiausias ekonomikos sritis, įskaitant finansų sektorių ir strateginiais laikomus pramonės sektorius, visų pirma juos valdydama nuosavybės teisėmis ir (arba) skirdama bei keisdama pagrindinius vadovaujančius darbuotojus; be to, visose tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse, kuriose yra daugiau kaip trys KKP nariai, yra privaloma įsteigti partijos skyrius (34) (taip pat žr. 785 konstatuojamąją dalį), o įmonėse veikiantys partijos organai dažnai turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl įmonių veiklos (taip pat žr. 786 konstatuojamąją dalį). Visais šiais kontrolės mechanizmais KKP tvirtai valdo šalies ekonomiką ir jie teikia galimybę šiai partijai formuoti ir įgyvendinti savo ekonominę politiką pagal savo strategines perspektyvas ir prioritetus.

(202)

Kinijos ekonomikos raidos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, kurioje nustatomi prioritetai ir tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Atitinkami planai egzistuoja visais valdžios lygmenimis ir apima visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra privalomo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžia tuos planus įgyvendina. Apskritai pagal KLR planavimo sistemą ištekliai skiriami sektoriams, kuriuos vyriausybė nurodo kaip strateginius ar kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi pagal rinkos jėgų dėsnius (35).

(203)

Siekiant skirstyti išteklius pagal Kinijos vyriausybės politikos prioritetus, Kinijos valdžios institucijoms labai svarbu naudotis finansų sektoriumi kaip priemone. Kinijos finansų sistemoje tebevyrauja bankų sektorius, o valstybė bankų sektorių kontroliuoja (taip pat žr. 3.5.1 skirsnį ir visų pirma 3.5.1.3 poskirsnį) jį valdydama nuosavybės teisėmis (žr. 465 konstatuojamąją dalį), taip pat per asmeninius ryšius. Taigi Kinijos vyriausybė, kaip pagrindinė ar kontroliuojanti akcininkė, turi galią skirti asmenis į svarbiausias vadovų pareigas valstybės valdomuose jos politiką vykdančiuose bankuose (žr. 454 konstatuojamąją dalį), taip pat bankuose, kurie yra nuosavybės teise iš dalies ar visiškai valdomi valstybės arba valstybei priklausančių juridinių asmenų (žr. 468 konstatuojamąją dalį).

(204)

Be to, didžiųjų Kinijos bankų įstatuose dažnai yra skyrius apie partijos komiteto sudarymą (36). Pavyzdžiui, pagal banko „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC) įstatus „banko direktorių valdybos pirmininkas ir partijos komiteto sekretorius yra tas pats asmuo“ (37). 53 straipsnyje nustatytos partijos komiteto pareigos, apimančios partijos ir valstybės sprendimų praktinio įgyvendinimo banke stebėseną. Partijos komitetas kartu su direktorių valdyba taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį atrenkant ir vertinant personalą. Galiausiai, partijos komitetas dalyvauja diskusijose „pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais ir svarbiais darbuotojų interesų klausimais, teikia pastabas ir pasiūlymus“ (38). Be to, pagal nuostatas dėl direktorių valdybos, prieš priimant sprendimus svarbiais klausimais turi būti pasikonsultuota su partijos komitetu (39). Banko „Agricultural Bank of China“ įstatuose yra identiškos formuluotės dėl partijos komiteto įsteigimo (58 straipsnis) ir dėl šio komiteto dalyvavimo svarstant svarbius klausimus (161 straipsnis) (40).

(205)

Kinijos vyriausybė geba kontroliuoti bankų sektorių ne tik per nuosavybės ir organizacinę struktūrą – ji kontroliuoja šį sektorių ir pagal taikomus Kinijos teisės aktus (dėl susijusių reguliavimo dokumentų analizės žr. 3.5.1.5 punktą), kuriuose reikalaujama, kad bankai priimdami finansinius sprendimus atsižvelgtų į šalies pramonės politikos tikslus.

(206)

Be to, iš visų šių elementų matyti, kad KLR teisinės ir politinės sistemos struktūros pagrindą sudaro vyriausybės vykdoma griežta visų ekonomikos ir prekybos aspektų kontrolė: šios sritys yra centriniu lygmeniu valdomos ir stebimos Kinijos vyriausybės. Ekonominės veiklos vykdytojai yra neatsiejama šios sistemos dalis – ne kaip laisvosios rinkos dalyviai, siekiantys priimti verslo sprendimus, grindžiamus vien ekonomikos dėsniais ir siekiu gauti kuo didesnį pelną, o kaip vieni iš sistemos dalyvių, turinčių įgyvendinti bendrąją politiką ir jos konkrečius tikslus, kuriuos centriniu lygmeniu nustato Kinijos vyriausybė.

(207)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija nustatė, kad visomis vertinamomis subsidijomis ar subsidijavimo programomis yra įgyvendinami Kinijos vyriausybės centriniu lygmeniu nustatyti planai skatinti BEV pramonę, ir taip yra dėl toliau išdėstytų priežasčių.

(208)

Kinijos vyriausybė BEV pramonę laiko strateginės svarbos pramonės šaka ir bent nuo 2010 m. nuolat pabrėžia politinę paramą spartesnei šio sektoriaus plėtrai. Toks pramonės klasifikavimas yra išties svarbus, nes, tuo remiantis, atitinkamiems sektoriams taikomos įvairios konkrečios politikos bei paramos priemonės, skirtos kiekvieno sektoriaus plėtrai skatinti (41).

(209)

Tai akivaizdu iš kelių vienas po kito priimtų (bent nuo 2010 m.) pramonės politikos dokumentų, kurie nurodyti toliau.

(210)

Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės Tarybos sprendimas Nr. 40 yra 2005 m. priimtas teisės dokumentas, kuriuo siekiama skatinti koreguoti Kinijos pramonės struktūrą, tuo tikslu skatinant vystyti aukštųjų technologijų pramonę ir panaikinti pasenusius gamybos pajėgumus. Sprendimo Nr. 40 įgyvendinimo priemonė yra Pramonės struktūros koregavimo žinynas, pagal kurį nustatomos investicijų kryptys: jame nurodomi pramonės sektoriai, kuriuose turėtų būti sudaromos lengvatinės sąlygos gauti kreditą. Juo remdamasi Kinijos vyriausybė taip pat administruoja investicijų projektus, formuoja viešųjų finansų, mokesčių, paskolų, žemės, importo ir eksporto politiką ir užtikrina šios politikos vykdymą. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) Pramonės struktūros koregavimo žinyną paskelbė ir vėliau iš dalies pakeitė atitinkamai 2013 m. vasario mėn. ir 2019 m.

(211)

Šio žinyno ir 2013 m., ir 2019 m. dokumentuose naujų rūšių energija varomų transporto priemonių (NEV) pramonė, apimanti ir elektrines transporto priemones su baterijomis (BEV), nurodoma kaip viena iš skatinamų pramonės šakų.

(212)

2010 m. Valstybės Tarybos sprendime dėl strateginių besiformuojančių pramonės šakų plėtros spartinimo (42) Kinijos vyriausybė NEV sektorių nurodė kaip vieną iš pramonės šakų, kurių modernizavimas yra prioritetas.

(213)

Pagal šio sprendimo II straipsnį Kinijos vyriausybė įsipareigojo „teikti prioritetą tokių pramonės sektorių, kaip energijos kaupimas, aplinkos apsauga, naujos kartos informacinės technologijos, biologija, aukščiausios klasės įrangos gamyba, nauji energijos ištekliai, naujos medžiagos, naujų rūšių energija varomi automobiliai ir t. t., skatinimui ir plėtrai“.

(214)

Tame sprendime taip pat nustatytas aiškus ilgalaikis šios pramonės plėtros tikslas, apimantis ir pasauliniu mastu veikiančių didelių įmonių kūrimą: „Iki 2020 m. <...> naujų energijos išteklių, naujų medžiagų ir naujų rūšių energija varomų automobilių pramonės šakos taps pirmaujančiomis nacionalinės ekonomikos pramonės šakomis. Gebėjimas diegti inovacijas bus iš esmės padidintas, valdysime bazinių ir pagrindinių technologijų kompleksą, o kai kuriose srityse bus pasiekta pasaulinio lygio lyderystė. Susidarys didelių tarptautinę įtaką turinčių įmonių grupė ir stiprių mažųjų bei vidutinių įmonių grupė.“ (43)

(215)

NEV sektoriaus priskyrimas prie strateginių pramonės šakų buvo ženklas visų lygmenų valdžiai, koks svarbus šis sektorius yra Kinijos vyriausybei, taigi tapo aišku, kad centriniu lygmeniu bus vykdoma papildoma šios pramonės rėmimo politika ir bus lūkesčių, kad šios politikos bus laikomasi žemesniais šalies viešojo administravimo lygmenimis.

(216)

Parama NEV pramonės plėtrai jau buvo įtraukta į 12-ąjį nacionalinį penkmečio planą (44) (2011–2015 m.) ir konkrečiau išdėstyta 2012–2020 m. energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros plane (45), kuriame nurodyta, kad „šiame plane nurodytos naujų rūšių energija varomos transporto priemonės daugiausia yra grynosios elektrinės transporto priemonės, laidu įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės ir transporto priemonės su kuro elementais. Energiją taupančios transporto priemonės – transporto priemonės su vidaus degimo varikliu, kuris yra pagrindinė jų maitinimo sistema <...>.“ (46)

(217)

Plane taip pat nurodyta, kad nors „naujų rūšių energija varomų Kinijos transporto priemonių srityje iš esmės padėti pagrindai industrializacijos plėtrai, o vystant bazines technologijas, kaip antai baterijų, variklių, elektroninio valdymo ir sistemų integravimo technologijas, padaryta svarbi pažanga ir pradėta nedideliu mastu tiekti rinkai grynąsias elektrines transporto priemones ir laidu įkraunamas hibridines elektrines transporto priemones“, tebėra didelių kliūčių vystyti šį sektorių: „naujų rūšių energija varomų Kinijos transporto priemonių ir kai kurių pagrindinių jų komponentų bazinių technologijų proveržio dar nepasiekta, produktų gamybos sąnaudos yra didelės, NEV pramonės rėmimo priemonės nėra tobulos, o NEV pramonės industrializacija ir jos raida rinka grindžiamo veikimo link yra ribota; energijos kaupimo automobiliuose pagrindinės bazinės technologijos dar nėra visiškai įvaldytos <...>“.

(218)

Šiomis aplinkybėmis Kinijos vyriausybė bendrąjį pramonės politikos tikslą šiame sektoriuje suformulavo taip: „turime pasinaudoti šia galimybe ir imtis diegimo veiksmų spartindami energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės vystymą ir plėtrą, skatinti optimizuoti bei modernizuoti automobilių pramonę ir pasiekti, kad didelė automobilių pramonė transformuotųsi į iš tiesų galingą automobilių pramonės jėgą.“

(219)

Tame plane taip pat nustatyti būdai, visų pirma naudojantis valdžios paramos mechanizmais, pasiekti šiuos tikslus: „Laikytis vyriausybės gairių ir kartu rinkos dėsnių. Pramonės vystymo laikotarpiu aktyviai atliksime gairių ir politikos paskatų planavimo užduotį, telksime mokslinius, technologinius ir pramoninius išteklius, skatinsime kurti ir gaminti energiją taupančias ir naujų rūšių energija varomas transporto priemones ir skatinsime vartojimą rinkoje. Kai bus pasiektas pramonės brandos etapas, jau bus visiškai realizuota pagrindinė rinkos įtaka pramonės raidai <...>.“ (47)

(220)

Šiame plano straipsnyje nustatyta, kad Kinijos vyriausybės teikiamos rinkos gairės yra taikomos ne vien gatavų NEV, bet ir jų dalių gamybai: „Laikytis principo, pagal kurį pramonės vystymas būtų derinamas su pagalbinės infrastruktūros stiprinimu. Pirmenybę teikiant visai transporto priemonei, vystyti pramonės grandinę, apimančią, pavyzdžiui, maitinimo baterijas, variklius, automobilių elektronikos sistemas, pažangius vidaus degimo variklius ir didelio našumo pavarų sistemas, ir skatinti spartesnę jos plėtrą.“ (48)

(221)

Nustačius tikslus ir būdus juos pasiekti, plane iškelti konkretūs (produkcijos) uždaviniai: „Bendra grynųjų elektrinių transporto priemonių ir laidu įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių gamyba ir pardavimas iki 2015 m. pasieks 500 000 vienetų; grynųjų elektrinių transporto priemonių ir laidu įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių gamybos pajėgumai iki 2020 m. pasieks 2 mln. vienetų, o bendra jų gamyba ir pardavimas viršys 5 mln. vienetų <...>.“ (49) Galiausiai plane nurodyti valdžios paramos mechanizmai, kuriais bus galima naudotis NEV sektoriuje, apimantys tokias sritis kaip su tarptautinių standartų nustatymu ar su darbuotojų įdarbinimu ir specialistų rengimu susijusi pagalba, taip pat valdžios parama daugiausia apėmė įvairių formų finansinę paramą, skirstomą į:

(222)

Valstybės Taryba 2014 m. paskelbė Rekomendacijas dėl spartesnio naujų rūšių energija varomų transporto priemonių populiarinimo ir naudojimo (50) (valstybės leidinys Guobanfa [2014] Nr. 35) (jos dar vadinamos Rekomendacijomis dėl naujų rūšių energija varomų transporto priemonių). Rekomendacijomis dėl naujų rūšių energija varomų transporto priemonių ketinama „dominuojančią padėtį rinkoje derinti su vyriausybės parama“ (51) ir numatoma įvairi vyriausybės parama šios pramonės plėtrai, kaip antai NEV populiarinimo vietos lygmeniu planai, subsidijuojamas pirkimas, finansinė parama, obligacijos ir kt.

(223)

14-ajame penkmečio plane nustatyti tikslai ir nurodymai dažnai papildomi įgyvendinimo planais, veiksmų planais, rekomendacijomis, gairėmis ir kt. Rekomendacijos (angl. Guiding Opinions) – vyriausybės skelbiami dokumentai, kuriais siekiama skatinti pageidaujamą pramonės elgesį, kad Kinijos vyriausybės politikos tikslai konkrečiuose sektoriuose būtų pasiekti. Nors šios rekomendacijos Kinijos teisės sistemoje laikomos tik orientacinio pobūdžio dokumentais, jose nurodoma konkreti valstybės intervencija siekiant formuoti įvairius Kinijos ekonomikos sektorius (52). Tai ypač būdinga Rekomendacijoms dėl naujų rūšių energija varomų transporto priemonių, kuriose pateikti tiek „iš viršaus į apačią“ duodami nurodymai vietos valdžiai parengti NEV populiarinimo planus ir paskatas, tiek nurodymai centriniu lygmeniu dėl lėšų skyrimo miestams ir įmonėms, pasiekusiems ypač gerų rezultatų populiarinant naujų rūšių energija varomas transporto priemones, ir dėl mokesčių paskatų, finansinių paskatų bei paskatų investuoti, kurias turi teikti valdžios institucijos, finansų įstaigos ir kt. Taigi šios rekomendacijos yra dar viena priemonė, kuria naudodamosi valstybės institucijos tiesiogiai kontroliuoja tai, kaip NEV pramonė vysto Kinijos 13-ąjį nacionalinio penkmečio planą.

(224)

Panašių formuluočių apie paramą šiam sektoriui galima rasti visuose pastarojo meto vyriausybės politikos dokumentuose, visų pirma 13-ajame (2016–2020 m.) nacionaliniame penkmečio plane (53). Pagal 13-ojo penkmečio plano 23 skyriaus 1 skirsnį Kinijos vyriausybė ketino „remti naujos kartos informacinių technologijų, naujų rūšių energija varomų transporto priemonių, biotechnologijų, žaliųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako technologijų, aukščiausios klasės įrangos bei medžiagų ir skaitmeninės kūrybos pramonės plėtrą“.

(225)

Be to, tame pačiame 13-ojo penkmečio plano skyriuje nurodytos kelios politikos priemonės, kuriomis Kinijos vyriausybė planavo remti visapusišką šio sektoriaus plėtrą, aprėpiant viską nuo svarbiausių žaliavų iki galutinio produkto, konkrečiai: „i) skatinti naudoti naujų rūšių energija varomas transporto priemones; ii) skatinti naudoti naujų rūšių energija varomas transporto priemones miestų viešajam transportui ir taksi paslaugoms; iii) tobulinti grynąsias elektrines transporto priemones ir hibridines elektrines transporto priemones, skiriant dėmesį pažangai pagrindinėse technologijų srityse, pavyzdžiui, kiek tai susiję su baterijų energiniu tankiu ir baterijų temperatūros pritaikomumu; iv) sudaryti palankias sąlygas kurti įkrovimo įrenginių ir paslaugų, kurie būtų tarpusavyje suderinami ir kuriems būtų taikomi vienodi standartai, tinklą <...>; v) užtikrinti, kad naujų rūšių energija varomų transporto priemonių gamybos ir pardavimo bendra apimtis Kinijoje iš viso pasiektų penkis milijonus vienetų; vi) dėti daugiau pastangų iš naujų rūšių energija varomų transporto priemonių surinkti ir pašalinti panaudotas baterijas.“ (54)

(226)

Kinijos vyriausybė 2015 m. paskelbė savo ilgalaikę visapusišką pramonės strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“ (55). Šioje strategijoje nustatyti pasirinktų šalies gamybos pramonės sektorių modernizavimo iki 2020 m. ir 2025 m. orientyrai ir pakartota, kad Kinijos vyriausybė ketina „[t]oliau remti elektrinių transporto priemonių ir transporto priemonių su kuro elementais kūrimą, įvaldyti pagrindines mažo anglies dioksido pėdsako, su informacinėmis technologijomis susietų ir išmaniaisiais paverstų automobilių technologijas, gerinti pagrindinių technologijų, kaip antai užvedimo baterijų, pavaros variklių, didelio našumo vidaus degimo variklių, pažangiųjų pavarų sistemų, lengvųjų medžiagų ir išmaniųjų valdiklių, inžinerijos ir industrializacijos pajėgumus, sukurti visapusišką pramonės sistemą ir inovacijų sistemą – nuo pagrindinių komponentų iki sukomplektuotų transporto priemonių – ir skatinti energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių, kurių prekių ženklai būtų nepriklausomi, integravimą tarptautiniu mastu pažangiu lygiu“ (56), ir atitinkamai, „[o]rganizuoti ir įgyvendinti kelis specialius projektus ir didelės apimties projektus, skirtus didelių orlaivių, orlaivių variklių ir dujų turbinų, civilinio aviacijos ir kosmoso sektoriaus, išmaniųjų žaliųjų traukinių, energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių, jūrų inžinerinės įrangos ir aukštųjų technologijų laivų, sukomplektuotos išmaniųjų elektros tinklų įrangos, aukščiausios klasės kompiuterizuoto valdymo (CNC) mašinų, branduolinės energetikos įrangos ir aukščiausios klasės medicinos įrangos sričių inovacijoms ir industrializacijai“ (57).

(227)

Strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ pabrėžiamas poreikis, siekiant šių tikslų, „[n]uodugniau vykdyti reformą finansų srityje, išplėsti gamybos pramonės finansavimo kanalą ir sumažinti finansines išlaidas, [n]audotis politikos finansavimo, plėtros finansavimo ir komercinio finansavimo teikiamais pranašumais ir padidinti paramą naujos kartos informacinėms technologijoms, aukščiausios klasės įrangai ir naujoms medžiagoms, [r]emti Kinijos eksporto ir importo banką, kad būtų, peržengiant jo veiklos srities ribas, didinamas jo paslaugų teikimas gamybos pramonei, skatinti Kinijos plėtros banką didinti skolinimą gamybos pramonės įmonėms ir teikti gairių finansų įstaigoms, kad jos kurtų novatoriškus produktus ir verslo strategijas, tinkamus gamybos pramonės įmonėms, atsižvelgiant į šių įmonių ypatumus.“ (58)

(228)

Toje strategijoje taip pat numatyta naudoti fiskalines priemones: „Visapusiškai naudotis esamais kanalais, stiprinti finansinių fondų paramą gamybos pramonei, sutelkti dėmesį į pagrindines gamybos pramonės pertvarkos ir modernizavimo sritis, tokias kaip <...> aukščiausios klasės įranga, <...> ir sudaryti gamybos pramonės plėtrai palankias politikos aplinkos sąlygas. Naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės <...> forma, skatinti socialinius fondus dalyvauti gamybos pramonės didelės apimties projektų statybos, įmonių technologinių inovacijų diegimo ir pagrindinės infrastruktūros statybos veikloje. Diegti novatoriškas finansinės paramos priemones, pereiti nuo „paramos statybai“ prie „paramos veiklai“ ir didinti finansinių fondų naudojimo efektyvumą.“ (59)

(229)

Komisija taip pat sužinojo, kad Pramonės ir informacinių technologijų ministerija 2015 m. paskelbė Potvarkį dėl automobilių maitinimo baterijų pramonės standartų (60) (toliau – Potvarkis dėl standartų) siekdama „teikti gairių sveikai automobilių maitinimo baterijų pramonės plėtrai ir ją reguliuoti. <...> Valstybė skatina automobilių maitinimo baterijų įmones tobulėti ir stiprėti, nustatyti produktų gamybos specifikacijas ir sukurti kokybės užtikrinimo sistemas, stiprinti technologines ir valdymo inovacijas, kelti produktų mokslinių tyrimų ir plėtros bei gamybos lygį, taip pat gerinti produktų eksploatacines savybes ir kokybę, kad būtų tenkinami naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros poreikiai.“ (61) Tuose nuostatuose nustatyti reikalavimai automobilių maitinimo baterijų įmonėms teikti paraiškas būti įtrauktoms į reikalavimus atitinkančių įmonių katalogą: vienas iš tų reikalavimų – būti „automobilių pramonės produktų [gamintoju ir tiekėju] Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje (išskyrus Taivaną, Honkongą ir Makao)“ (62). Taigi „[p]ranešime pateiktas įmonių sąrašas bus esminis paramos pagal atitinkamą politiką pagrindas“ (63). Po šio pranešimo paskelbtos keturios įmonių, atitinkančių Potvarkyje dėl standartų nustatytas sąlygas, katalogo dalys, tačiau į jį nepateko nė vienas užsienio maitinimo baterijų gamintojas (64). Nors tie reikalavimai 2019 m. panaikinti Kinijos Liaudies Respublikos pramonės ir informacinių technologijų ministerijos pranešimu Nr. 22 (65), galima daryti prielaidą, kad maitinimo baterijų įmonių katalogo egzistavimas maitinimo baterijų pramonės vystymosi pradžioje suteikė Kinijos baterijų gamintojams konkurencinio pranašumo prieš užsienio gamintojus.

(230)

2017 m. NEV baterijų pramonės plėtros skatinimo veiksmų plane (66) paaiškinta, kad maitinimo baterijos yra elektrinių transporto priemonių „širdis“ ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros pagrindas. Šalies maitinimo baterijų pramonėje po daugiau kaip dešimties plėtros metų pasiektas aukštas pažangos lygis. Tačiau dabartiniai maitinimo baterijų gaminių eksploataciniai parametrai, kokybė ir kaina vis dar netenkina naujų rūšių energija varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo ir populiarinimo poreikių, ypač svarbiausių gamybos medžiagų, sistemų integravimo technologijų, gamybos įrangos bei procesų ir kitose srityse. Šis planas parengtas siekiant sparčiau didinti šalies automobilių maitinimo baterijų pramonės plėtros pajėgumus bei lygį ir skatinti sveiką ir tvarų naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės vystymąsi.

(231)

Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) ir Mokslo ir technologijų ministerijos (MST) maitinimo baterijų tobulinimo projekto įgyvendinimas yra grindžiamas nacionaliniais mokslo ir technologijų planais (specialiais projektais, fondais) ir kita bendro pobūdžio parama maitinimo baterijų moksliniams tyrimams ir plėtrai, siekiant iki 2020 m. sukurti didesnio kaip 300 Wh/kg energinio tankio savitosios energijos bateriją, nuolat gerinti eksploatacines gaminių savybes ir greičiau įgyvendinti aukšto lygio produktų diegimą ir pritaikymą. Tikslas – skatinti pirmaujančias maitinimo baterijų įmones bendradarbiauti su geresnių išteklių tiekėjais pradinėse ir galutinėse pramonės grandyse, sutelkti dėmesį į bazinių technologijų proveržį medžiagų ir komponentų, baterijų elementų ir sistemų technologijų srityse, labai patobulinti maitinimo baterijų gaminių eksploatacines savybes bei saugą ir siekti sukurti vieną 350 Wh/kg energinio tankio bateriją, taip pat industrializuoti bei transporto priemonėse pritaikyti naujus ličio jonų produktus 260 Wh/kg energinio tankio baterijų sistemoje.

(232)

Šiame plane taip pat numatyta didinti politinę paramą, remiantis vadovaujamuoju valstybės investicijų į socialinį kapitalą vaidmeniu, skatinant naudoti socialinį kapitalą maitinimo baterijų pramonės plėtros fondams kurti ir didinant paramą maitinimo baterijų industrializacijos technologijoms. Pagal šį planą, jeigu maitinimo baterijų gaminiai atitiks nustatytas sąlygas, už juos nereikės mokėti vartojimo mokesčio pagal įstatymus; jeigu maitinimo baterijų įmonės atitiks nustatytas sąlygas, jos naudosis lengvatine mokesčių politika, taikoma aukštųjų technologijų įmonėms, technologijų perdavimui ir technologijų plėtrai pagal įstatymus.

(233)

Iš 14-ojo (2021–2026 m. laikotarpio) nacionalinio penkmečio plano (67) matyti, kad, nenukrypstant nuo strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“, yra tęsiama ir iš tiesų plėtojama Kinijos vyriausybės politika, pagal kurią NEV sektoriui teikiamas prioritetas ir parama. Pagal šio plano IX straipsnį Kinijos valdžios institucijos įsipareigojo „padidinti strateginių besiformuojančių pramonės šakų pridėtinę vertę tiek, kad ji viršytų 17 % BVP“. NEV sektoriaus – vienos iš strateginių besiformuojančių pramonės šakų – atžvilgiu tai yra įsipareigojimas, be kita ko, „pasiekti proveržį bazinių technologijų, tokių kaip labai saugios maitinimo baterijos, didelio našumo pavaros varikliai ir itin našios galios sistemos, srityse ir paspartinti pagrindinių komponentų, tokių kaip išmaniųjų (susietųjų) transporto priemonių pagrindinės technologinės platformos, programinės ir aparatinės įrangos sistemos, automatizuotai valdomos važiuoklės ir išmanieji terminalai, mokslinius tyrimus ir plėtrą“ (68).

(234)

Atsižvelgiant į Kinijos planavimo sistemos pobūdį, visos atitinkamos institucijos turi laikytis aukštesnio lygmens planų, tokių kaip 12-asis, 13-asis ir 14-asis nacionaliniai penkmečio planai, ir juos įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose nustatomi aiškūs su tuo susiję įpareigojimai, pavyzdžiui, 14-ojo nacionalinio penkmečio plano LXV straipsnyje, pagal kurį Kinijos vyriausybė „stiprins šio plano įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir priežiūrą, nustatys ir tobulins planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo, politikos užtikrinimo ir vertinimo bei priežiūros mechanizmus“. Žemesnių lygmenų valdžios institucijos atitinkamai „turi sudaryti palankias politikos aplinkos, institucinės aplinkos ir teisinės aplinkos sąlygas. Metiniais planais įgyvendinami šiame plane pasiūlyti plėtros tikslai ir pagrindinės užduotys.“ (69)

(235)

Labai svarbu tai, kad Kinijos vyriausybė aiškiai įsipareigoja teikti finansinę paramą ir paramą kitų gamybos veiksnių (kaip antai žemės) forma projektams ir sektoriams, kurie numatyti plane: „[l]aikysimės šio plano principo nustatyti veiksmų kryptį, biudžeto išlaidas naudojant kaip garantiją, finansavimą naudojant kaip paramos priemonę ir užtikrinant koordinavimą su kita politika. <...> Ir toliau atkakliai sieksime, kad viešosios biudžeto išlaidos atitiktų viešąją politiką ir ją palaikytų, didinsime finansinę paramą pagrindinėms nacionalinėms strateginėms užduotims atlikti, stiprinsime vidutinio laikotarpio finansinių planų ir metinių biudžetų, vyriausybės investicijų planų ir šio plano įgyvendinimo koordinavimą ir teiksime prioritetą centrinio biudžeto lėšų naudojimui pagrindinėms užduotims ir didelės apimties inžineriniams projektams, numatytiems šiame plane, vykdyti. Primygtinai reikalausime, kad projektai atitiktų šį planą, o skiriamos lėšos ir gamybos veiksniai atitiktų projektus, parengsime didelės apimties inžinerinių projektų sąrašą pagal šį planą, supaprastinsime į tą sąrašą įtrauktų projektų patvirtinimo procedūras ir užtikrinsime, kad prioritetas būtų teikiamas planams įgyvendinti reikalingos vietos parinkimui, žemės išteklių suteikimui ir kapitalo poreikių tenkinimui. Valstybė vieningai užtikrina žemės skyrimo konkretiems didelės apimties inžineriniams projektams poreikių tenkinimą.“ (70)

(236)

Taigi dėl šių įgyvendinimo įgaliojimų atitinkamos valdžios institucijos sukūrė ištisą papildomų politikos priemonių tinklą: tarp šių priemonių visų pirma yra ilgalaikis nacionalinis šio sektoriaus planas – 2021–2035 m. naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros planas (71), kuriuo pakeistas atitinkamas 2012–2020 m. planas, apie kurį dėstoma 216–224 konstatuojamosiose dalyse.

(237)

Naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros plane išdėstyta ši vizija: „Iki 2025 m. Kinijos naujų rūšių energija varomų transporto priemonių rinkos konkurencingumas bus labai padidintas, bus pasiekta didelių proveržių, susijusių su tokiomis bazinėmis technologijomis kaip maitinimo baterijos, pavaros varikliai ir transporto priemonių operacinės sistemos, ir bus visapusiškai pagerintas saugos lygis. Naujų grynųjų elektrinių lengvųjų transporto priemonių vidutinis elektros suvartojimas sumažėjo iki 12,0 kWh/100 km, naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pardavimo apimtis pasiekė apie 20 % visų parduodamų naujų transporto priemonių, labai autonomiškos transporto priemonės komerciškai pritaikytos keliose srityse ir pagal konkrečius scenarijus, o baterijų įkrovimo ir sukeitimo paslaugos tapo kur kas patogesnės.“ (72)

(238)

Plane nurodyti įvairūs veiksmai, kurių reikia imtis, kad šis tikslas būtų pasiektas. Pagal kai kuriuos iš jų numatoma horizontalioji valdžios parama pramonei, kaip antai „gerinti pajėgumus remti tokias viešąsias paslaugas kaip technologijų perdavimas, informacijos paslaugos, specialistų mokymas, projektų finansavimas ir tarptautiniai mainai“ (73), „veiksmingai vykdyti finansinių subsidijų politiką“ (74) arba „[į]gyvendinti su naujų rūšių energija varomomis transporto priemonėmis susijusią mokesčių lengvatų politiką“ (75). Pagal kitus veiksmus dėmesys skiriamas konkretiems transporto priemonių komponentams arba atskiriems NEV vertės grandinės elementams, pavyzdžiui, „[s]katinti įmones gerinti gebėjimą apsirūpinti pagrindiniais ištekliais, tokiais kaip litis, nikelis, kobaltas ir platina“, „[s]tiprinti naujų rūšių energija varomų transporto priemonių energinę sąveiką su elektros tinklu“ (76), „[s]partinti baterijų įkrovimo ir pakeitimo infrastruktūros statybą“ (77) arba „[r]emti esamų vietų ir įrenginių naudojimą integruotoms naftos, dujų, vandenilio ir elektros energijos tiekimo paslaugoms teikti“ (78).

(239)

2024 m. sausio mėn. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija paskelbė rekomendacijas dėl reformos integruojant NEV į Kinijos elektros tinklų planavimą. Be transporto priemonių sąveikos su tinklu, šios rekomendacijos apima ir inovacijų skatinimą bei standartų suvienodinimą NEV sektoriuje siekiant „skatinti bazinių technologijų ir pagrindinės įrangos mokslinius tyrimus, stiprinti pagrindinį įmonių inovacijų vaidmenį ir diegti plėtrai svarbias inovacijas; paspartinti standartų rengimą bei peržiūrą ir vadovauti šios pramonės plėtrai, kuri būtų vykdoma bendradarbiaujant ir standartizuotai.“ (79)

(240)

2021–2035 m. naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros plane nustatytas paramos priemones atspindi atitinkami provincijų ir savivaldybių planai ir tos priemonės juose yra kryptingiau taikomos (80).

(241)

Provincijų planuose išsamiau nustatoma, kaip pagal centrinio lygmens planų tikslus turėtų būti formuojama politika konkrečiose provincijose, imantis priemonių, kurių pavyzdžių pateikta toliau.

(242)

Bendroji valdžios vykdoma šios pramonės kontrolė yra numatyta, pavyzdžiui, pagal 14-ąjį penkmečio planą parengtame naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros Anhujaus provincijoje plane: „Valdžios teikiamos gairės, rinkos lyderystė: visapusiškai naudotis valdžios vaidmeniu įvairiais, kaip antai aukščiausio lygio projektavimo, platformų statybos, demonstravimo, pritaikymo, skatinimo veiklos ir kitais atžvilgiais. Stiprinti politikos paramą ir toliau sudaryti aplinkos sąlygas, kuriomis būtų skatinama naujų rūšių energija varomų automobilių pramonėje telkti aukščiausios klasės gamybos veiksnius. Vadovaujantis rinkos paklausa, visapusiškai naudotis lemiamu rinkos vaidmeniu skirstant išteklius, stiprinti pagrindinę įmonių poziciją renkantis technologinės raidos trajektorijas ir produktų gamybos pajėgumų modelį, skatinti, kad efektyvi rinka geriau derėtų su palankia valdžia, ir kurti dinamišką vystymosi aplinką.“ (81)

(243)

Šiame provincijos plane taip pat išsamiai išdėstyti gamybos uždaviniai: „Stengtis užtikrinti, kad miesto naujų rūšių energija varomų automobilių pramonės mastas iki 2025 m. viršytų 700 mlrd. RMB, o sukomplektuotų transporto priemonių gamybos pajėgumai viršytų 3 mln. RMB, teikti skatinamąją paramą dešimčiai įmonių, kurių veiklos mastas siekia 10 mlrd. RMB, ir užtikrinti pirmąją vietą šalyje pagal produkcijos vertę ir produkcijos apimtį; kurti naujų rūšių energija varomų transporto priemonių ir jų dalių pramonės sistemą, kurios modelis būtų išsamiai nustatytas ir struktūra būtų pagrįstai tinkama; baterijų gamybos metiniai pajėgumai turi viršyti 300 GWh, o pavaros variklio sistemų metiniai gamybos pajėgumai turi viršyti 3 mln. komplektų“ (82), taip pat teikiama parama investicijoms į infrastruktūrą ir projektus: „Stengtis iki 2025 m. nacionaliniu lygmeniu įsteigti vieną naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės inovacijų centrą ir penkis viešuosius inovacijų centrus, taip pat iki 2025 m. teikti skatinamąją paramą vienam verslo modelio inovacijų projektui ir dešimčiai naujų inovacijų platformų, veikiančių aukštesniu nei provincijos lygmeniu.“ (83)

(244)

Be to, pagal 14-ąjį penkmečio planą parengtame Anhujaus provincijos automobilių pramonės aukštos kokybės plėtros plane nustatyta parama investicijoms į pramonės parkus: „Spartinti ir skatinti Sinčiao išmaniųjų elektrinių transporto priemonių pramonės parko statybą ir sukurti išmaniųjų elektrinių transporto priemonių pramonės pasaulinio lygio klasterį, apimantį visą pramonės grandinę ir integruojantį mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP), gamybą, demonstravimo ir taikomąją veiklą, taip pat pramonines ir pagalbines paslaugas. Remti bendrovės NIO ilgalaikį plėtros planavimą ir išdėstymą aplink Sinčiao pramonės parką ir šiame parke sudaryti mokslinių tyrimų ir plėtros, gamybos, rinkodaros ir valdymo grupes. Įsteigti NIO mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų centrą, vykdyti inovacinius mokslinius tyrimus ir plėtrą dėl sukomplektuotų transporto priemonių, pagrindinių komponentų ir autonominio vairavimo, sukurti pasauliniu mastu konkurencingą ir pirmaujančią inovacijų diegimo grandinę; pritraukti mokslinių tyrimų ir plėtros srities darbuotojų bei techninių darbuotojų ir stengtis sukurti novatorišką veiklos vietą, kurioje telktųsi aukšto lygio specialistai. <...> Įvertinta, kad, baigus kurti pramonės parką, galutiniai transporto priemonių gamybos pajėgumai sieks 1 mln. transporto priemonių per metus, o baterijų gamybos pajėgumai bus 100 GWh per metus.“ (84)

(245)

Šiame plane dar labiau išplėtotas eksporto skatinimas: „Remti komponentus tiekiančių įmonių e. prekybą, statyti eksportuojamų produktų viešuosius sandėlius užsienyje, dalytis patekimo į užsienio rinkas kanalais ir paramos paslaugų sistemomis. Kurti tokias priemones kaip importo ir eksporto prekybos platformos, užsienyje steigiami pramonės parkai ir prekybos parkai, ir skatinti kurti Kinijos užsienio investicijų įmonių klasterius. <...> Bendrovė „Chery Automobile“ iki 2025 m. turi eksportuoti 500 000 transporto priemonių, kurių eksporto vertė siektų 5 mlrd. USD. Reikia skatinti bendrovę „Chery“ toliau didinti savo tarptautinį konkurencingumą, <...> skirti dėmesį plėtrai strateginėse rinkose, kaip antai Europoje, Šiaurės Amerikoje ir ASEAN šalyse <...>. Remti bendrovės NIO plėtrą Europos rinkoje. Skatinti bendrovę NIO įgyvendinti „Marko Polo planą“, pasirinkti diferencijuotos plėtros trajektoriją ir „NIO Kinijos modelį“ paversti „NIO užsienio modeliu“, atsižvelgiant į vietos sąlygas. <...> Remti bendrovės NIO tolesnę plėtrą Europos rinkoje, kad ji iki 2025 m. išplėstų veiklą į 5 šalių rinkas ir rinktųsi galimybes statyti gamyklas užsienyje“ (85).

(246)

Guangdongo provincijos 14-ajame penkmečio plane dėl gamybos pramonės aukštos kokybės plėtros numatyta, kad valdžia kontroliuoja geografinį NEV pramonės pasiskirstymą: „Pasikliauti Guangdžou, Šendženo, Džuhajaus, Fošano, Džaočingo, Donguano, Huidžou, Džandziango, Maomingo, Šanvėjaus, Junfu ir kitais miestais ir spartinti naujų rūšių energija varomų transporto priemonių plėtros tempą. Guangdžou paspartins naujų rūšių energija varomų transporto priemonių gamybos bazių statybą ir skatins spartų naujų rūšių energija varomų transporto priemonių modelių industrializavimą. Šendžene ir visų pirma jo Pingšano rajone turi būti nacionaliniu lygmeniu sukurta naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės bazė. Džuhajuje ir visų pirma jo Džinvano rajone dėmesys turi būti sutelktas į sukomplektuotų transporto priemonių, varomų naujų rūšių energija, ličio baterijų medžiagų, galios pavarų, įkrovimo įrangos ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pagrindinių komponentų gamybos plėtrą.“ (86)

(247)

Guidžou provincijos pagal 14-ąjį penkmečio planą parengtame naujų rūšių energija varomų automobilių pramonės plėtros plane taip pat nustatyta parama pagrindiniams su automobilių dalimis ir komponentais susijusiems projektams: „Remti pagrindinių projektų kūrimą. Paspartinti ir skatinti Gujango bendrovės BYD maitinimo baterijų projektą, kurio metinė produkcija siektų 10 GWh, „Evergrande“ naujų rūšių energija įkraunamų maitinimo baterijų projektą (pirmąjį etapą), „Dongfang Electric“ vandenilio elementų projektą, „Anda Technology“30 000 tonų ličio geležies fosfato gamybos per metus ir pagalbinius statybos projektus, taip pat jos 20 000 tonų ličio geležies fosfato per metus apimančios išmaniosios gamybos techninės pertvarkos ir plėtros projektą, „Anda Technology“ naujų rūšių energija varomų transporto priemonių baterijų atliekų, sudarančių 50 000 tonų per metus, grąžinamojo perdirbimo techninės pertvarkos projektą, „Wuchuan Automobile“ automobiliuose naudojamų aliuminio lydinių, apdorojamų liejimo slegiant būdu, gamybos, sudarančios 1 mln. tonų per metus, projektus, „Baike“ automobilių stabdžių liejimo formų gamybos linijos projektą ir dar kelis svarbius projektus, kaip antai Guidžou orlaivių ir erdvėlaivių išmaniosios gamybos pramonės klasterio bazės projektą, įgyvendinamą Gujango ekonominės ir technologinės plėtros zonoje, ir „Zhenhua“ naujų medžiagų gamybos linijos statybos projektą, pagal kurį metinė ličio jonų baterijų katodo medžiagų produkcija būtų 12 000 tonų (Šaveno II etapas).“ (87)

(248)

Strateginių besiformuojančių pramonės šakų, tarp jų – ir elektrinių transporto priemonių pramonės, plėtra minima ir kitų provincijų bei savivaldybių, kaip antai Pekino (88), Šanchajaus (89), Tiandzino (90), Dziangsu (91) ir Šaansi (92), planuose.

(249)

Kai kuriuose provincijų penkmečio planuose, pavyzdžiui, Šanchajaus naujų rūšių energija varomų automobilių pramonės plėtros spartinimo įgyvendinimo plane, taip pat numatyta parama konkrečioms NEV bendrovėms: „Remti bendrovės „SAIC Motor“ naujų rūšių energija varomų transporto priemonių kūrimą. Jos nuosavais prekių ženklais žymimų keleivinių transporto priemonių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pardavimas iki 2025 m. sudarys daugiau kaip 30 %, o visos bendrovių grupės naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pardavimas – daugiau kaip 20 %, užtikrinant, kad ši pagrindinė technologija būtų nepriklausomai valdoma ir užimtų visapusiškai tvirtas ir pirmaujančias šalyje pozicijas. Skatinti stiprias savo šalies ir užsienio įmones, turinčias pirmaujančių technologijų, investuoti į sukomplektuotų transporto priemonių gamybą ir mokslinių tyrimų bei plėtros projektus Šanchajuje.“ (93)

(250)

Pirmaujančios naujų rūšių energija varomų transporto priemonių, ypač BEV, bendrovės dažnai provincijų ir savivaldybių planuose nurodomos kaip tolesnio pramonės vystymo, pasitelkiant valdžios paramą, siekių pavyzdžiai. Prekių ženklų stiprinimo plane, skirtame naujų rūšių energija varomų automobilių pramonei Šendženo miesto Pingšano rajone (94), bendrovių grupės BYD ir „Kaiwo New Energy Automobile Group“ nurodytos kaip modelio, kurį sudaro „pagrindinėje buveinėje vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra bei aukštos klasės gamyba“, įgyvendinimo pagrindas: „Remiantis Pingšano rajone įsikūrusių aukštos kokybės naujų rūšių energija varomų automobilių įmonių, tokių kaip BYD ir „Kaiwo“, tvirtais mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumais, stiprinti kolegijų ir universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, pagrindinių nacionalinių laboratorijų, nacionalinių inžinerijos laboratorijų ir inžinerijos centrų plėtrą ir gerinti inovacijų diegimą regioniniu lygmeniu. Papildyti su naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės grandine susijusią inovacijų diegimo grandinę, tobulinti naujų rūšių energija varomų transporto priemonių, baterijų, ryšio įrangos maitinimo šaltinių (UPS), įkrovimo antgalių, laidų ir kabelių, superkondensatorių cheminių medžiagų, puslaidininkių cheminių medžiagų ir kt. pramonės grandinių pradines ir galutines grandis, kad būtų sukurta ištisinė pramonės grandinė. Užtikrinti aukštą naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės telkimosi į klasterius lygį, toliau kurti ir diegti kelias technologines pramonės inovacijų platformas, kuriomis būtų intensyviai remiami naujų rūšių energija varomų transporto priemonių moksliniai tyrimai, plėtra ir gamyba, ir paspartinti technologinių inovacijų sistemos, kurioje būtų glaudžiai integruojama gamybos, akademinė, mokslinių tyrimų ir taikomoji veikla, kūrimą. Sutelkti dėmesį į „pagrindinių buveinių, mokslinių tyrimų ir plėtros bei gamybos integravimą“, plėtoti veiksmus, kuriais padedama įsitvirtinti į sąrašą įtrauktoms bendrovėms, ir veiksmus, kuriais stabilizuojamas svarbiausių įmonių augimas, taip pat paspartinti funkcinio modelio, kurį sudaro „pagrindinėje buveinėje vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra bei aukštos klasės gamyba“, kūrimą.“ (95)

(251)

Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT) ir septyni kiti vyriausybės departamentai 2023 m. rugpjūčio mėn. paskelbė 2023–2024 m. automobilių pramonės stabilaus augimo darbo planą (96), kuriame siekta nustatyti pagrindinius automobilių pramonės ekonominės plėtros tikslus. Pirmoji iš jame numatytų priemonių yra susijusi su naujų rūšių energija varomų transporto priemonių vartojimo mokesčiu ir ja įgaliojama įgyvendinti „esamą lengvatinę politiką, kaip antai transporto priemonių ir laivų mokesčio bei transporto priemonių pirkimo mokesčio lengvatas naujų rūšių energija varomoms transporto priemonėms, veiksmingai patvirtinti ir peržiūrėti naujų rūšių energija varomų transporto priemonių subsidijų lėšų naudojimą ir aktyviai didinti naujų rūšių energija varomų transporto priemonių asmeninio vartojimo dalį“. Be to, tame pranešime pateikta nurodymų, kaip didinti politikos paramą naujų rūšių energija varomoms transporto priemonėms, pavyzdžiui: „Įgyvendinti lengvatinę transporto priemonių pirkimo mokesčio politiką, taikomą naujų rūšių energija varomoms transporto priemonėms, kad galėtų nusistovėti pramonės lūkesčiai. Skatinti socialinio kapitalo naudojimą kuriant automobilių pramonės plėtros fondus ir didinti paramą pagrindinių technologijų moksliniams tyrimams. Naudoti įvairias finansines priemones, kaip antai kreditus, obligacijas ir draudimą, įmonių plėtrai remti“.

(252)

Taigi, yra daug dokumentais pagrįstų įrodymų, kad spartesnei BEV pramonės plėtrai teikiama politinė parama.

(253)

Todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus planus ir programas, BEV pramonė laikoma viena pagrindinių strateginių pramonės šakų, kurios plėtros Kinijos vyriausybė aktyviai siekia kaip politikos tikslo. Įsitikinta, kad BEV sektorius yra labai svarbus Kinijos vyriausybei ir teikiama politinė parama spartesnei jo plėtrai. Tai apima viską nuo būtinų žaliavų iki galutinio produkto. Remdamasi šiame skirsnyje nurodytais politikos dokumentais, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė imasi intervencijų BEV pramonėje, įgyvendindama susijusią politiką, ir kliudo laisvai veikti rinkos jėgoms BEV sektoriuje, visų pirma skatindama ir remdama šį sektorių įvairiomis priemonėmis ir pagrindiniuose jo produktų gamybos ir pardavimo etapuose.

(254)

Nors Kinijos vyriausybė per tyrimą atsakė į tam tikrus Komisijos prašymus pateikti informacijos, būta atvejų, kai bendradarbiavimas buvo akivaizdžiai nepakankamas. Konkrečiai pažymėtina, kad vyriausybei skirto klausimyno atsakymuose Kinijos vyriausybė nepateikė svarbiausios informacijos apie įvairių paramos schemų rengimą, stebėseną ir įgyvendinimą. Visi šie itin svarbūs elementai buvo tiksliai nurodyti Kinijos vyriausybei nusiųstame rašte pagal 28 straipsnį. Kinijos vyriausybė į tai atsakydama pateikė pastabų; Komisijos atsakymai į jas pateikiami tolesniuose skirsniuose.

(255)

Siekdama sėkmingai gauti reikalingą informaciją iš finansų įstaigų Kinijoje ir siekdama, kad tai būtų paprasčiau iš administracinės perspektyvos, Komisija paprašė Kinijos vyriausybės perduoti specialius klausimynus bet kuriai finansų įstaigai, teikusiai paskolas ar eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms.

(256)

Kinijos vyriausybė manė, kad Komisijos prašymu Kinijos vyriausybei, jog ši perduotų specialų klausimyną, pažeistos SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 ir 12.9 dalys. Ji manė, kad pareiga atlikti tyrimą ir rinkti informaciją iš finansų įstaigų tenka tyrimą atliekančiai institucijai ir kad ši negali prašyti Kinijos vyriausybės perduoti klausimynų finansų įstaigoms remdamasi prielaida, kad tie subjektai yra valstybinės institucijos. Ji teigė, kad šis požiūris, kai remiamasi tokiomis prielaidomis, yra nesuderinamas su SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunkčiu. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisijai jau yra prieinamas atrinktų eksportuojančių gamintojų komercinių bankų sąrašas ir ji būtų galėjusi nusiųsti klausimynus tiesiogiai atitinkamoms finansų įstaigoms.

(257)

Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad finansų įstaigoms nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kokią informaciją reikėjo iš jų gauti, joms nesuteikta 30 dienų pateikti prašomą informaciją, taip pat joms nesuteikta pakankamai galimybių pateikti atitinkamą informaciją raštu pagal SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 dalį. Be to, Kinijos vyriausybės manymu, pagal Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnį tų komercinių bankų darbuotojams neleidžiama atskleisti valstybės paslapčių ar komercinių paslapčių, apie kurias jie sužinojo dirbdami, todėl jie negali pateikti klausimyno atsakymų.

(258)

Komisija nesutiko su šia nuomone. Visų pirma, Komisijos supratimu, informacija, kurią valstybės valdomų subjektų prašyta pateikti, yra Kinijos vyriausybei prieinama apie visus subjektus, kurių pagrindinė akcininkė ar didžiosios akcijų dalies turėtoja yra Kinijos vyriausybė. Be to, nors Komisija visiškai nedarė prielaidos, kad tie subjektai yra valstybinės institucijos, ji manė, kad Kinijos vyriausybė taip pat turi reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšius su finansų įstaigomis, net jei jos nėra valstybės valdomos, nes jos visos priklauso Nacionalinės finansų reguliavimo administracijos (NFRA), kuria 2023 m. pakeista Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija (CBIRC) (97), jurisdikcijai. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad Komisija būtų galėjusi su tomis finansų įstaigomis susisiekti tiesiogiai, neturi reikšmės. Tyrimą atliekanti institucija savo nuožiūra nustato reikalingos informacijos rinkimo formą ir būdus (98). Komisija taip pat pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė per ankstesnius tyrimus (99) perdavė klausimyną tam tikriems bankams ir nereiškė abejonių dėl tokio Komisijos požiūrio. Be to, dėl informacijos, kurią prašyta pateikti, ir klausimyno atsakymų pateikimo termino pažymima, kad Komisija iš jokių finansų įstaigų negavo prašymo pateikti paaiškinimą ar pratęsti terminą. Klausimyno atsakymus pateikęs Kinijos eksporto ir importo bankas (bankas EXIM) taip pat neprašė jokio paaiškinimo.

(259)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė klausimyną perdavė tik minėtam bankui – bankui EXIM. Komisija taip pat pažymėjo, kad bankas EXIM yra vienintelis bankas, pateikęs klausimyno atsakymus po to, kai gavo Kinijos vyriausybės perduotą klausimyną. Bankas EXIM klausimyno atsakymus pateikė per sutartą pratęstą terminą. Nors klausimyne būta trūkumų, Komisija pažymėjo, kad bankas EXIM iš tiesų turėjo pakankamai galimybių pateikti reikiamą informaciją raštu. Taigi Komisija padarė išvadą, kad jei Kinijos vyriausybė būtų perdavusi klausimyną kitoms finansų įstaigoms, tikėtina, kad Komisija būtų gavusi daugiau atsakymų.

(260)

Komisija savo klausimyną adresavo ne finansų įstaigų darbuotojams, o pačioms įstaigoms. Bet kokiu atveju tai, kad tam tikra informacija gali būti laikoma valstybės paslaptimi ar komercine paslaptimi, per antisubsidijų tyrimą neturi reikšmės, nes bet kokia pateikta informacija, kuri laikoma konfidencialia, yra tvarkoma kaip konfidenciali. Be to, atrinktų gamintojų prašyta, kad jie pateiktų leidimą gauti informaciją iš banko, kuriuo būtų aiškiai leista Komisijos atstovams peržiūrėti visus dokumentus (100), susijusius su konkrečių finansų įstaigų suteiktomis paskolomis. Kai kurios iš atrinktų grupių pateikė prašomą leidimą dėl tam tikrų rūšių paskolų.

(261)

Kaip minėta 259 konstatuojamojoje dalyje, Komisija gavo klausimyno atsakymus tik iš banko EXIM. Jo klausimyno atsakymuose pateikta informacija tik apie jo organizacinę struktūrą, valdymą ir nuosavybę. Nuosavybės klausimu bankas EXIM negalėjo pateikti papildomos su akcijų nuosavybe susijusios informacijos apie vieną iš savo akcininkų, t. y. bendrovę „Wutongshu Investment Platform Co., Ltd.“, kuriai priklausė beveik 90 % jo akcijų. Bankas EXIM nepateikė jokios informacijos apie atrinktiems gamintojams suteiktas paskolas (ar kitas jiems taikytas finansavimo priemones). Negavusi jokios finansų įstaigos atsakymo, Komisija neįgijo jokios su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos apie lengvatinį finansavimą, kurią būtų buvę galima patikrinti.

(262)

Neturėdama tokios informacijos, Komisija manė, kad negavo svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad tiriant įtariamo subsidijavimo, teikiamo lengvatiniu finansavimu, buvimą ir mastą jai gali tekti pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį remtis turimais faktais.

(263)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per tyrimą pranešė apie žaliųjų obligacijų ir turtu užtikrintų vertybinių popierių emisiją. Nors šios obligacijos yra tik tam tikras per ankstesnius tyrimus jau pripažintų kompensuotinomis obligacijų pagal lengvatinio skolinimo programą variantas, paaiškėjo, kad jos reglamentuojamos pagal žaliajai pramonei, kuriai priklauso BEV sektorius, konkrečiai skirtą teisėkūros ir reguliavimo sistemą. Komisija nustatė daugiau kaip dešimt su šiomis konkrečiomis obligacijomis susijusių teisėkūros ir reguliavimo dokumentų, tokių kaip Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos pateiktos Žaliųjų obligacijų emisijos gairės, trijų ministerijų ir komisijų, įskaitant Kinijos liaudies banką, išleistas Žaliųjų obligacijų rėmimo projektų katalogas (2021 m. laida) ir Kinijos liaudies banko pranešimas [2015] Nr. 39 dėl žaliųjų finansinių obligacijų emisijos tarpbankinėje obligacijų rinkoje, ir paprašė Kinijos vyriausybės paaiškinti žaliojo finansavimo ir turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijos ir valdymo reguliavimo sistemą ir kiekvieno iš dalyvaujančių subjektų, įskaitant automobilių sektoriaus finansavimo bendroves, vaidmenį. Kinijos vyriausybė atsisakė pateikti šią informaciją, argumentuodama tuo, kad Komisijos prašyme ta programa nėra išsamiai apibūdinta ir kad memorandume dėl įrodymų pakankamumo nepateikta jokių su tokiomis obligacijomis susijusio finansinio įnašo, naudos ir konkretumo įrodymų. Be to, per tikrinamąjį vizitą vietoje Kinijos vyriausybė atsisakė diskutuoti šia konkrečia tema ir atsakyti į Komisijos klausimus.

(264)

Komisija pažymėjo, kad memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytas lengvatinio finansavimo teikimas obligacijų emisijos būdu ir kad prieš inicijuojant tyrimą Kinijos vyriausybė neginčijo tokios schemos buvimo. Komisija taip pat manė, kad žaliosios obligacijos ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai yra tik šios schemos variantas, daugeliu atžvilgių į ją panašus.

(265)

2024 m. gegužės 21 d. Kinijos vyriausybė pateikė pastabų dėl 2024 m. gegužės 8 d. Komisijos rašto, kuriame pranešta apie Komisijos ketinimą pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remtis turimais faktais (toliau – raštas pagal 28 straipsnį).

(266)

Atsakydama į prašymą perduoti A priedėlį finansų įstaigoms, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija savo prašymus pateikti informaciją turėtų tiesiogiai adresuoti atitinkamiems subjektams. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad finansų įstaigos yra nepriklausomi ekonomikos subjektai, nesusiję su Kinijos vyriausybe. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad A priedėlyje prašoma pateikti konfidencialią ir neskelbtiną verslo informaciją.

(267)

Komisija nesutiko su šia nuomone. Visų pirma, Komisijos supratimu, informacija, kurią valstybės valdomų subjektų (bendrovių, valstybinių institucijų ar finansų įstaigų) prašoma pateikti, yra Kinijos vyriausybei prieinama apie visus subjektus, kurių pagrindinė akcininkė ar didžiosios akcijų dalies turėtoja yra Kinijos vyriausybė. Iš tiesų, pagal Kinijos Liaudies Respublikos įstatymą dėl valstybės valdomo įmonių turto (101), valstybės turto priežiūros ir administravimo agentūros, kurias įsteigė Valstybės Tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija, ir vietos liaudies vyriausybės atlieka įmonės, į kurią investuoja valstybė, kapitalo dalininko pareigas ir prisiima susijusią atsakomybę vyriausybės vardu. Taigi tokios agentūros turi teisę gauti turto grąžą, dalyvauti priimant svarbius sprendimus ir rinkti įmonių, į kurias investuoja valstybė, vadovaujančius darbuotojus. Be to, pagal minėto įstatymo dėl valstybės valdomo turto 17 straipsnį, įmonės, į kurias investuoja valstybė, sutinka, kad vyriausybė ir atitinkami vyriausybės departamentai bei agentūros vykdytų jų administravimą ir priežiūrą, sutinka su viešąja priežiūra ir yra atskaitingos kapitalo dalininkams.

(268)

Be to, Kinijos vyriausybė turi reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšius su finansų įstaigomis, net jei jos nėra valstybės valdomos, nes visos jos priklauso Kinijos bankų reguliavimo institucijos jurisdikcijai. Pavyzdžiui, pagal Bankų priežiūros įstatymo (102) 33 ir 36 straipsnius, Nacionalinė finansų reguliavimo administracija (NFRA) yra įgaliota reikalauti, kad visos KLR įsisteigusios finansų įstaigos teiktų informaciją, kaip antai finansines ataskaitas, statistines ataskaitas ir informaciją apie verslo veiklą ir valdymą. NFRA taip pat gali nurodyti finansų įstaigoms atskleisti informaciją visuomenei.

(269)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad ji paaiškino paskolų bazinės palūkanų normos nustatymo mechanizmą ir kad Komisijos prašymas pateikti informaciją dėl kredito valdymo ir paskolų vertinimo sistemos nebuvo pakankamai aiškus. Dėl žaliųjų obligacijų Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad susiję Komisijos prašymai buvo nepakankamai aiškūs ir tikslūs ir dėl to ji negalėjo pateikti tikslaus atsakymo.

(270)

Komisija laikė šias pastabas nepagrįstomis. Komisija ne kartą uždavė konkrečius aiškius ir aktualius klausimus, tačiau Kinijos vyriausybė atsisakė pateikti aktualią informaciją. Kinijos vyriausybė nepateikė reikalingos informacijos, kuria remiantis būtų galima suprasti paskolų bazinės palūkanų normos nustatymo mechanizmą ir pagrįsti Kinijos vyriausybės atsakymą šiuo atžvilgiu. Kinijos vyriausybė taip pat nenurodė kredito valdymo ir paskolų vertinimo sistemos teisinio pagrindo ir reglamentavimo sistemos. Be to, prašyme pateikti informaciją Komisija nurodė kelis konkrečius oficialius dokumentus dėl žaliųjų obligacijų ir automobilių sektoriaus finansavimo bendrovių, tačiau Kinijos vyriausybė nesuteikė informacijos apie teisinę ir reguliavimo sistemą ir nenorėjo paaiškinti, kas yra žalioji obligacija, nepaisant to, kad ji minima oficialiuose dokumentuose.

(271)

Dėl banko EXIM Kinijos vyriausybė tvirtino, kad prašytos pateikti informacijos negalima laikyti reikalinga. Be to, Kinijos vyriausybės teigimu, informacija, kurios prašyta, apima komercines paslaptis ir todėl bankas EXIM negalėjo jos pateikti. Be to, Komisijai derėjo gauti atitinkamą informaciją iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(272)

Komisija pažymėjo, kad tai, kokia informacija laikoma reikalinga tyrimui, nustato ne kuri nors iš šalių, su kuriomis susijęs tyrimas, o pati Komisija. Be to, informacija apie banką EXIM yra tiesiogiai susijusi su tiriamąja subsidijavimo schema. Taigi prašyta pateikti informacija yra aktuali ir reikalinga tam, kad Komisija galėtų tinkamai įvertinti šią schemą. Galiausiai Komisija priminė, kad Kinijos vyriausybė turi ne vien reguliavimo įgaliojimus, bet ir atsakomybę už banko EXIM valdymą. Todėl Kinijos vyriausybė negali atrinktiems gamintojams visiškai perleisti atsakomybės už informacijos teikimą. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(273)

Neturėdama prašomos informacijos, Komisija manė, kad negavo svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad tiriant įtariamo subsidijavimo, teikiamo žaliųjų obligacijų ir turtu užtikrintų vertybinių popierių emisiją apimančiu lengvatiniu finansavimu, buvimą ir mastą jai gali tekti pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį remtis turimais faktais.

(274)

Siekdama sėkmingai gauti reikalingą informaciją iš Kinijoje įsikūrusių nesusijusių tiekėjų, tiekiančių žaliavas (dalis, komponentus ir žaliavines medžiagas), ir administracinio patogumo sumetimais Komisija paprašė Kinijos vyriausybės perduoti specialų klausimynų atrinktų eksportuojančių gamintojų žaliavų tiekėjams, apie kuriuos Kinijos vyriausybei pranešė atrinkti eksportuojantys gamintojai.

(275)

Kinijos vyriausybė manė, kad Komisijos prašymu Kinijos vyriausybei, jog ši perduotų specialų klausimyną, pažeistos SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 ir 12.9 dalys. Ji manė, kad pareiga atlikti tyrimą ir rinkti informaciją iš žaliavų tiekėjų tenka tyrimą atliekančiai institucijai ir kad ši negali prašyti Kinijos vyriausybės perduoti klausimynų nepriklausomiems verslo subjektams remdamasi prielaida, kad tie subjektai yra valstybinės institucijos. Ji teigė, kad šis požiūris, kai remiamasi tokiomis prielaidomis, yra nesuderinamas su SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunkčiu. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisijai jau buvo prieinamas atrinktų eksportuojančių gamintojų tiekėjų sąrašas ir ji būtų galėjusi tiesiogiai nusiųsti jiems klausimynus.

(276)

Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad žaliavų tiekėjams nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kokią informaciją reikia iš jų gauti, jiems nesuteikta 30 dienų termino pateikti prašomą informaciją, taip pat jiems nesuteikta pakankamai galimybių pateikti reikiamą informaciją raštu pagal SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 dalį.

(277)

Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad tiekėjai galėjo būti atgrasyti nuo savo atsakymų, kuriuose yra konfidencialios informacijos, teikimo per Kinijos vyriausybę ir kad klausimyne nebuvo nurodymų dėl nekonfidencialios versijos pateikimo.

(278)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybei nusiųstame klausimyne pateiktuose nurodymuose Kinijos vyriausybės prašyta pateikti įrodymų, kad ji tikrai perdavė klausimyną žaliavų tiekėjams. Kinijos vyriausybė savo klausimyno atsakymuose tokių įrodymų nepateikė. Negavusi tokių įrodymų, Komisija manė, kad tvirtinimai, susiję su praktiniais klausimyno, skirto nusiųsti žaliavų tiekėjams, aspektais, yra nepagrįsti.

(279)

Kinijos vyriausybė nepateikė tiriamųjų Kinijos žaliavų tiekėjų pavadinimų ir nuosavybės struktūros apžvalgos, teigdama, kad tai yra konfidenciali informacija arba kad ši informacija nėra prieinama. Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė išsamios informacijos apie daugumą Kinijos BEV žaliavų vidaus rinkos bruožų, įskaitant valstybės valdomoms įmonėms tenkančią vidaus gamybos ir vartojimo dalį, vidaus rinkos dydį, valstybės ir (arba) jos valdomų įmonių vykdomą kainodaros politiką, faktines žaliavų kainas vidaus rinkoje ir statistinius duomenis.

(280)

Kadangi Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo informacijos apie visus pirmiau nurodytus elementus, įskaitant vidaus rinkos struktūrą, kainų nustatymo mechanizmus ir kainas, taip pat bendrovių akcijų nuosavybę, Komisija manė, kad negavo svarbios su tyrimu susijusios informacijos.

(281)

Atsakydama į Komisijos raštą pagal 28 straipsnį, Kinijos vyriausybė paprieštaravo rėmimuisi turimais faktais.

(282)

Dėl informacijos apie įvairias dalis ir komponentus bei žaliavines medžiagas Kinijos vyriausybė pakartojo savo argumentą, kad neturi informacijos apie dalių ir komponentų tiekėjus, kad tiekėjų nekontroliuoja, kad neįmanoma priversti jų bendradarbiauti ir kad prašymus jiems turėtų pateikti pati Komisija. Be to, ji tvirtino, kad Komisijos prašyta informacija buvo per plati ir nereikalinga tyrimui ir kad tyrimo apimtis buvo neteisėtai išplėsta. Panašiai ir dėl informacijos apie Kinijos baterijų pramonės asociaciją (CBIA) Kinijos vyriausybė tvirtino, kad nekontroliuoja CBIA, kuri nėra oficialiai susijusi su Kinijos vyriausybe, ir kad Komisija savo prašymus turėtų tiesiogiai pateikti šiai asociacijai.

(283)

Galiausiai, dėl informacijos apie gamybą, vartojimą, vidaus tiekėjų rinkos struktūrą ir elastingumą Kinijos vyriausybė tvirtino, kad tokie duomenys jai neprieinami.

(284)

Komisija pažymėjo, kad tai, kokia informacija laikoma reikalinga tyrimui, nustato ne kuri nors iš šalių, su kuriomis susijęs tyrimas, o pati Komisija. Komisija taip pat negali sutikti su argumentu, kad prašymas pateikti informaciją yra per platus, nes, turint omenyje tiekėjų skaičių ir susijusias žaliavas, norint gauti tokią informaciją iš esmės reikia surinkti didelį kiekį duomenų. Be to, dėl argumento, kad Kinijos vyriausybė nekontroliuoja tiekėjų ir todėl negali priversti jų bendradarbiauti, Komisija nurodė 278 konstatuojamojoje dalyje paaiškintas priežastis, dėl kurių ji laiko šiuos tvirtinimus nepagrįstais.

(285)

Dėl teiginio dėl išplėstos tyrimo apimties Komisija pažymėjo, kad ši konkreti schema jau yra numatyta memorandume dėl įrodymų pakankamumo, įtraukta į pranešimą apie inicijavimą ir į konsultacijas su Kinijos vyriausybe. Taigi prašoma informacija niekada nebuvo išplėsta tiek, kad būtų viršytos pradinės tyrimo apimties ribos.

(286)

Komisija visų pirma pažymėjo, kad Kinijos vyriausybei nekilo klausimų dėl to, kad ji nepateikė informacijos apie jokias kitas asociacijas, apie kurias Komisija prašė informacijos, konkrečiai apie Kinijos baterijų pramonės asociaciją (CBIA), Kinijos spalvotųjų metalų gamybos pramonės asociaciją (CNFA), Kinijos pramonės energijos šaltinių asociaciją (CIAPS), Kinijos fotovoltinių technologijų pramonės asociaciją (CPIA), Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociaciją (CNMIA) ir Kinijos spalvotųjų metalų perdirbimo pramonės asociaciją (CNMPIA). Be to, kaip aprašyta 278 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė nepateikė įrodymų, kad išsiuntė klausimynus tiekėjams ar Kinijos baterijų pramonės asociacijai. Nesant tokių įrodymų, kyla abejonių dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimą. Komisija taip pat negali sutikti su tuo, kad Kinijos vyriausybė neturėjo jokios informacijos apie vidaus tiekėjų rinkų struktūrą. Kaip aprašyta 3.7.2 skirsnyje, Komisija nustatė, kad valstybė turi ne vieno baterijų ir ličio tiekėjo akcijų. Taigi, dėl 268 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių valstybė turi daug būdų rinkti informaciją, kad galėtų surinkti duomenis apie įmones, į kurias investuoja valstybė. Be to, kaip matyti iš tiesioginio Kinijos baterijų pramonės asociacijos (CBIA) ir Kinijos pramonės energijos šaltinių asociacijos (CIAPS) vaidmens, atliekamo tiekėjų rinkose, valstybė turi įvairių kitų būdų rinkti duomenis apie visus valstybės valdomus ir kitus tiekėjų rinkose veikiančius subjektus. Galiausiai, bendrų statistinių duomenų apie vartojimą, gamybą, rinkos struktūrą ir kainas rinkimas yra neatsiejamas nuo įprastų suverenios valstybės funkcijų. Kadangi Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo informacijos apie pirmiau nurodytus elementus, Komisija padarė išvadą, kad negavo svarbios su tyrimu susijusios informacijos ir kad jai darant savo išvadas dėl žaliavų, tenka remtis turimais faktais.

(287)

Komisija paprašė Kinijos vyriausybės užpildyti klausimyną, kuriame pateikta konkrečių klausimų apie fiskalinės naujų rūšių energija varomų transporto priemonių populiarinimo ir jų naudojimo subsidijavimo politikos schemą. Savo atsakymuose Kinijos vyriausybė nepateikė svarbiausios prašomos informacijos apie įvairius elementus, kaip antai šios schemos parengimas, stebėsena ir įgyvendinimas, taip pat transporto priemonių, kurioms taikyta ši schema, skaičiaus įverčių.

(288)

Kinijos vyriausybė neatskleidė nei parengiamųjų dokumentų (galimybių studijų, numatomų rezultatų), nei tarpinių ar galutinių dokumentų (rezultatų vertinimo, poveikio BEV pramonės plėtrai vertinimo, duomenų apie naudos padalijimą gamintojams ir vartotojams). Ji nenurodė ir nepaaiškino atitinkamų institucijų tvarkomų šios programos duomenų įrašų pobūdžio.

(289)

Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė valdžios išmokų už BEV, parduotas tiriamuoju laikotarpiu, mokėjimo grafiko. Be to, ji nepateikė subsidijų, pervestų pagal paraiškas dėl BEV per praėjusius ketverius metus, bendrų sumų. Ji taip pat nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis subsidija už transporto priemonę mažinta metams bėgant. Ji nenurodė ir BEV, už kurias nuo 2018 m. pervestos subsidijos, skaičiaus. Be to, Kinijos vyriausybė negalėjo paaiškinti, pagal kokią tvarką galima prašyti skirti subsidijos lėšas tuo atveju, kai BEV yra importuojamos.

(290)

Be to, Kinijos vyriausybė negalėjo pateikti šių duomenų: i) metinių suvestinių duomenų lentelių, kuriose būtų nurodytos sumos, sumokėtos kiekvienam užsienio gamintojui už kiekvieną per praėjusius ketverius metus importuotų BEV modelį; ii) užsienio bendrovių prašymų pateikti nurodymus dėl atsiskaitymo pagal prašymą skirti fiskalinės politikos subsidijos lėšas 2020–2023 m. laikotarpiu; iii) importuotų BEV, už kurias per tiriamąjį laikotarpį ar ankstesniais metais buvo pervesta lėšų, skaičiaus.

(291)

Galiausiai, Kinijos vyriausybė nepateikė paaiškinimo, ar centriniu arba provincijų lygmeniu esama panašių subsidijavimo schemų.

(292)

Kadangi Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo informacijos apie visus pirmiau nurodytus elementus, Komisija manė, kad negavo svarbios su tyrimu susijusios informacijos.

(293)

Atsakydama į Komisijos raštą pagal 28 straipsnį, Kinijos vyriausybė paprieštaravo rėmimuisi turimais faktais.

(294)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad informacija apie galimybių studijas ar numatomus rezultatus, taip pat tarpiniai ir galutiniai dokumentai jai nėra prieinami.

(295)

Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad informacija apie valdžios išmokų už BEV, parduotas tiriamuoju laikotarpiu, mokėjimo grafiką, atitinkamų valdžios institucijų tvarkomų šios programos duomenų įrašų pobūdį ir BEV, už kurias pervestos subsidijos, skaičių bei deklaruotą BEV pardavimą yra neaktuali ir nereikalinga šiam tyrimui.

(296)

Dėl informacijos apie sumas, pagal šią programą sumokėtas užsienio gamintojams už kiekvieno modelio BEV, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad šios informacijos neturi ir kad ji yra neaktuali ir nereikalinga šiam tyrimui.

(297)

Komisija pažymėjo, jog visiškai neįtikima, kad Kinijos vyriausybė neišsaugojo informacijos apie keletą metų vykdytos programos, kuri buvo kelis kartus peržiūrėta ir pakeista remiantis vertinimais ir, svarbiausia, kuriai buvo skirtos didelės Kinijos vyriausybės valdomo centrinio biudžeto sumos, galimybių studijas ar numatytus rezultatus. Tokiems pakartotiniams vertinimams atlikti reikėtų turėti tam tikros informacijos apie numatomus rezultatus ir informacijos apie įmones, kurios naudojasi tomis programomis. Taigi, tiek, kiek tokia informacija laikoma reikalinga Komisijos išvadoms padaryti, Komisija gali, kai tinkama, remtis turimais faktais.

(298)

Dėl informacijos aktualumo Komisija pažymėjo, kad tai, kokia informacija laikoma reikalinga tyrimui, nustato ne kuri nors iš šalių, su kuriomis susijęs tyrimas, o pati Komisija. Be to, valdžios išmokų BEV gamintojams už jų parduotas BEV schema, šalies gamintojams ir užsienio gamintojams išmokėtų sumų palyginimas ir duomenų apie šias išmokas įrašai yra tiesiogiai susiję su įtariamo subsidijavimo schema ir yra svarbūs atliekant su ja susijusius skaičiavimus, nustatant konkretumą ir kitus elementus. Todėl informacija, kurios prašyta, yra aktuali ir reikalinga Komisijai siekiant tinkamai įvertinti šią schemą.

(299)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad jai savo išvadas dėl fiskalinės naujų rūšių energija varomų transporto priemonių populiarinimo ir jų naudojimo subsidijavimo politikos schemos tenka daryti remiantis turimais faktais.

(300)

Komisija paprašė Kinijos vyriausybės pateikti informaciją apie nacionaliniu, provincijų ir savivaldos lygmenimis taikomas subsidijavimo schemas, kuriomis per paskutinius trejus kalendorinius metus iki tiriamojo laikotarpio ir tiriamuoju laikotarpiu suteikta naudos tiriamojo produkto gamintojams ir (arba) eksportuotojams. Kinijos vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie tai, taigi atrodo, kad ji nesikreipė į jokias žemesnio (provincijų ar savivaldos) lygmens valdžios institucijas tam, kad surinktų prašomą informaciją.

(301)

Atsakydama į Komisijos raštą pagal 28 straipsnį, Kinijos vyriausybė paprieštaravo rėmimuisi turimais faktais.

(302)

Kinijos vyriausybė tvirtino nestebinti dotacijų, kurias bendrovės gauna iš žemesnių lygmenų valdžios. Be to, ji teigė, kad dėl Komisijos klausimo nekonkretumo Kinijos vyriausybei buvo sunku surinkti išsamią informaciją iš visų Kinijos provincijų ir savivaldybių. Galiausiai ji tvirtino, kad atitinkamus dokumentus apie tai pateikė Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(303)

Komisija pažymėjo, jog neįtikima, kad Kinijos vyriausybė neišsaugojo informacijos arba neturi teisės prašyti provincijų ir savivaldybių pateikti informacijos apie Kinijos vyriausybės arba jos vardu atliktus pinigų pervedimus. Tai apima tokius duomenis kaip tų pinigų pervedimų priežastys, susijusios sumos ir išmokų gavėjai. Taigi, tiek, kiek tokia informacija laikoma reikalinga Komisijos išvadoms padaryti, Komisija gali, kai tinkama, remtis turimais faktais.

(304)

Komisija taip pat pažymėjo, kad klausimyne ir raštuose dėl informacijos neišsamumo pateikti informacijos prašymai buvo išsamūs ir konkretūs. Komisija taip pat priminė, kad Kinijos vyriausybė aktyviai dalyvauja tokiose schemose, nes kontroliuoja dotacijų teisinę sistemą, sprendimų priėmimo procesą ir išmokėjimą, taip pat dotacijų programų rengimą. Todėl Kinijos vyriausybė negali atrinktiems gamintojams visiškai perleisti atsakomybės už informacijos teikimą.

(305)

Kadangi Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo informacijos apie pirmiau nurodytus elementus, Komisija manė, kad negavo svarbios su tyrimu susijusios informacijos ir kad jai darant savo išvadas dėl dotacijų ar kitų subsidijavimo programų, įskaitant valstybės, regionų ir (arba) vietos valdžios paramos schemas, tenka remtis turimais faktais.

(306)

Komisija paprašė Kinijos vyriausybės užpildyti klausimyną, kuriame pateikti konkretūs klausimai apie atleidimo nuo pirkimo mokesčio schemą. Šio vyriausybei skirto klausimyno atsakymuose Kinijos vyriausybė nepateikė svarbiausios prašomos informacijos tokiose srityse kaip šios schemos parengimas, stebėsena ir įgyvendinimas, taip pat transporto priemonių, kurioms taikyta ši schema, skaičiaus įverčių.

(307)

Šios programos parengimo ir stebėsenos klausimu Kinijos vyriausybė nepateikė numatomų rezultatų analizės. Kinijos vyriausybė taip pat nenurodė ir nepaaiškino atitinkamų valdžios institucijų tvarkomų duomenų įrašų pobūdžio (pvz., apskaitos įrašai, konkrečių bendrovių dokumentų bylos, duomenų bazės, biudžeto naudojimo leidimai ir kt.). Be to, Kinijos vyriausybė nenurodė mokesčio, nesurinkto vykdant šią politiką, sumos. Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė jokių tarpinių dokumentų, apimančių vertinimo rezultatus, poveikio BEV pramonės plėtrai vertinimą ir duomenis apie naudos padalijimą gamintojams ir vartotojams. Be to, Kinijos vyriausybė negalėjo pateikti į katalogą įtrauktų importuojamų BEV, atitinkančių paramos pagal šią programą sąlygas, pardavimo duomenų.

(308)

Naujų rūšių energija varomų transporto priemonių modelių, už kuriuos taikomas atleidimas nuo transporto priemonės pirkimo mokesčio, katalogo klausimu Kinijos vyriausybė nepateikė atsakymų dėl i) tinkamumo kriterijų, ii) su atmestais modeliais ir paraiškomis dėl modelių susijusių informacinių dokumentų ir iii) iš gamintojų gautos komunikacijos dėl jų paraiškų. Konkrečiai Kinijos vyriausybė nepateikė paaiškinimo ar įrodymų dėl to, kokiu pagrindu remiantis priimamos arba atmetamos paraiškos dėl transporto priemonių, kurias siekiama įtraukti į šią programą. Be to, Kinijos vyriausybė nepateikė su atmestais transporto priemonių modeliais susijusių informacinių dokumentų, taip pat nepateikė paraiškų dėl transporto priemonių modelių ir gamintojams dėl tų modelių atmetimo nusiųstų dokumentų.

(309)

Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė informacijos apie Kinijoje registruotų BEV kiekį. Be to, Kinijos vyriausybė nepateikė informacijos apie importuotų BEV, užregistruotų per tiriamąjį laikotarpį ar ankstesnius laikotarpius, kiekį. Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė informacijos apie registruotų naujų rūšių energija varomų transporto priemonių (NEV) ar BEV kiekį pagal prekės ženklą, modelį ir registracijos vietą. Galiausiai, Kinijos vyriausybė nepateikė jokių tyrimų duomenų, kuriais būtų galima remtis kainų elastingumo Kinijoje klausimu.

(310)

Kadangi Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo informacijos apie nė vieną iš pirmiau nurodytų elementų, Komisija nusprendė, kad negavo svarbios su tyrimu susijusios informacijos.

(311)

Atsakydama į Komisijos raštą pagal 28 straipsnį, Kinijos vyriausybė paprieštaravo rėmimuisi turimais faktais, argumentuodama tuo, kad jokia informacija, kurią prašyta pateikti, nėra prieinama Kinijos vyriausybei.

(312)

Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad informacija apie registruotų BEV kiekį nėra aktuali tyrimui.

(313)

Komisija pažymėjo, jog visiškai neįtikima, kad Kinijos vyriausybė neturi informacijos apie Kinijoje per tam tikrą laikotarpį užregistruotų BEV skaičių. Taip yra visų pirma todėl, kad registruojamoms BEV taikomos specialios sąlygos, kurias turi vertinti, kontroliuoti ir stebėti Kinijos vyriausybė. Yra nustatytas išsamių dokumentų rinkinys, kurį transporto priemonių savininkai turi pateikti eismo valdymo institucijoms, kai perka transporto priemonę, ją registruoja ir įgyja jos registracijos numerio ženklą Kinijoje. Transporto priemonių pirkėjai nuo tada, kai jas nuperka, privalo laikytis pirkimo mokesčio taisyklių, pateikdami transporto priemonės pirkimo mokesčio deklaraciją. Šioje deklaracijoje privaloma pateikti išsamią informaciją, įskaitant transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), kuris yra unikalus transporto priemonės modelio ir kai kurių jos charakteristikų identifikatorius. Be to, Kinijoje registruotas transporto priemones privaloma užregistruoti Kinijos eismo valdymo institucijoje ir tai apima transporto priemonės tipo ir modelio identifikavimą. Pagal transporto priemonių valstybinio numerio ženklus taip pat galima atsekti konkrečias transporto priemones.

(314)

Taip pat neįtikima, kad Kinijos vyriausybė neišsaugo rašytinių dokumentų apie atvejus, kai transporto priemonių modelius atsisakoma įtraukti į katalogą, ypač turint omenyje, kad per įtraukimo į katalogą procedūrą pateikiama daug gamintojų duomenų ir kelios Kinijos vyriausybės techninės tarnybos atlieka vertinimą. Be to, Komisija pažymėjo, jog neįtikima, kad Kinijos vyriausybei nėra žinomas įvertintas mokestinių pajamų, negautų dėl vykdomos ilgalaikės programos, dydis. Ši programa iš tiesų turi tiesioginį poveikį biudžetui ir dėl jos gali būti nesurenkama šimtai milijonų juanių mokestinių pajamų per metus.

(315)

Taigi, tiek, kiek ši informacija laikoma reikalinga Komisijos išvadoms padaryti, Komisija rėmėsi viešai prieinamais šaltiniais.

(316)

Dėl informacijos aktualumo Komisija pažymi, kad tai, kokia informacija laikoma reikalinga tyrimui, nustato ne kuri nors iš šalių, su kuriomis susijęs tyrimas, o pati Komisija. Be to, BEV registravimas yra tiesiogiai susijęs su įtariamo subsidijavimo schema ir todėl prašyta informacija yra aktuali ir reikalinga tam, kad Komisija galėtų tinkamai įvertinti šią schemą.

(317)

Nors, kaip nurodyta 3.9 skirsnyje, Komisija preliminariai nusprendė neskelbti išvadų dėl šios schemos, ji pasilieka teisę toliau tirti šios programos kompensuotinumą. Todėl Komisijai gali reikėti remtis turimais faktais darant savo išvadas dėl schemos, pagal kurią atleidžiama nuo pirkimo mokesčio, jeigu ji gautų duomenų apie pakankamai elementų, kad būtų galima daryti išvadą, jog tokia schema yra kompensuotina.

(318)

Bendrovių grupė „SAIC Group“ iš pradžių bendradarbiavo su Komisija ir pateikė klausimyno atsakymus. Visų pirma klausimyno atsakymus atsiuntė su ja susiję subjektai, įskaitant šešis BEV gamintojus. Vis dėlto šiuose atsakymuose nustatyta didelių trūkumų ir Komisija 2023 m. gruodžio 12 d. pranešė grupei „SAIC Group“ apie savo ketinimą dėl informacijos, nepateiktos prieš tikrinamuosius vizitus, taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį ir kad, jei nebūtų gauta šios informacijos, Komisijos išvados gali būti grindžiamos turimais faktais. Trūko informacijos, inter alia, apie gamybos sąnaudas, išsamios informacijos apie pagrindinių žaliavų pirkimą, taip pat negauta klausimyno atsakymų iš susijusių bendrovių, dalyvavusių su tiriamuoju produktu susijusioje veikloje, dėl kurios prašyta pateikti klausimyno atsakymus.

(319)

Grupė „SAIC Group“ trūkstamos informacijos nepateikė ir teigė, kad to priežastis yra didelis susijusių bendrovių skaičius grupėje ir kad jei būtų remiamasi turimais faktais, nebūtų deramai atsižvelgiama į jos aktyvų bendradarbiavimą iki to tyrimo etapo. Jos teigimu, didelį pateiktų atsakymų su trūkumais skaičių lėmė Komisijos prašytos pateikti informacijos kiekis, kuris buvo (dažnai nepagrįstai) didelis, ir didelė reikiamo koordinavimo tarp daugybės susijusių bendrovių našta.

(320)

Vis dėlto patvirtinta, kad trūko bendradarbiavimo prieš tikrinamuosius vizitus, per juos ar po jų, nes nepateikta svarbios informacijos apie, inter alia, gamybos sąnaudas, medžiagų žiniaraščius, produktų specifikacijas, įskaitant iš tiekėjų perkamų žaliavinių medžiagų cheminę sudėtį, pirkimą iš tiekėjų patvirtinančius konkrečių pirkimo sandorių sąrašus ir informaciją apie gautas dotacijas. Komisija grupei „SAIC Group“ paaiškino, kad tokia informacija laikoma reikalinga konkrečioms išvadoms dėl subsidijų, gautų pagal įvairias paramos priemones, padaryti. Be to, paaiškėjo, kad klausimyno atsakymų nepateikė ir papildomos susijusios bendrovės, nors dėl jų veiklos būtų reikėję tai padaryti.

(321)

Komisija nustatė, jog tai, kad nepateikta tokios reikalingos informacijos, kliudė atlikti tyrimą. Todėl 2024 m. balandžio 23 d. grupei „SAIC Group“ tinkamai pranešta apie padarinius dėl tik dalinio bendradarbiavimo per tyrimą ir apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį dėl nepateiktos informacijos ar dėl informacijos, kurios nebuvo įmanoma patikrinti. Komisija paragino bendrovę pateikti pastabų.

(322)

2024 m. balandžio 30 d. Komisija gavo grupės „SAIC Group“ pastabas. „SAIC Group“ nesutiko su tuo, kaip Komisija įvertino bendrą įvairių šios grupės subjektų bendradarbiavimo lygį, ir pateikė kelis teiginius, kuriais grįsta išvada, kad numatomas pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymas nėra pagrįstas.

(323)

Grupė „SAIC Group“ teigė, kad tam tikri Komisijos vertinimo, atlikto dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymo, aspektai neatitinka užfiksuotų faktų, ir pakartojo, kad ji, kiek tik galėjo, bendradarbiavo per tyrimą. „SAIC Group“ paaiškino, kad tais atvejais, kai negalėjo pateikti visos ar dalies prašomos informacijos, ji pateikė „alternatyvius dokumentus“, kad palengvintų Komisijos tyrimą.

(324)

Šiuo klausimu grupė „SAIC Group“ rėmėsi pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalimi, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (103), teigdama, kad net ir neišsamūs ar kitokių trūkumų turintys atsakymai turėtų būti priimtini.

(325)

Grupė „SAIC Group“ atkreipė dėmesį į Teismo išvadą šioje byloje (104), kad „sąvoka „reikalinga [būtina] informacija“ susijusi su suinteresuotųjų šalių turima informacija, kurią pateikti prašo Sąjungos institucijos, siekdamos padaryti išvadas, reikiamas atliekant antidempingo tyrimą“. Toje pačioje byloje (105) Teismas nusprendė, kad „šios institucijos turi pareigą įrodyti, jog yra dempingas, žala ir priežastinis ryšys tarp importo dempingo kainos ir tokios žalos, taigi ir pareigą įrodyti, jog informacija yra [reikalinga], siekiant padaryti reikiamas išvadas atliekant antidempingo tyrimą“.

(326)

Atsižvelgdama į tokią Teisingumo Teismo išvadą, grupė „SAIC Group“ manė, kad „dėl labai sudėtingo šio tyrimo pobūdžio (didelės prašomos informacijos apimties, labai didelio bendrovių, privalančių pateikti informaciją, skaičiaus ir trumpo laiko, duoto informacijai pateikti) Komisija neturėtų pernelyg griežtai taikyti minėtų kriterijų pateiktai informacijai“ ir „kai laikoma, kad pateikta informacija turi trūkumų, turimais faktais turėtų būti remiamasi tik dėl to dalyko, dėl kurio ta informacija reikalinga, ir visomis aplinkybėmis tai turėtų būti patikrinama remiantis kitais nepriklausomais šaltiniais, visiškai laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 5 dalies“.

(327)

Komisija priminė, kad kita (-os) atrinkta (-os) grupė (-ės) iš tiesų pateikė prašomą informaciją, taigi prašoma informacija buvo lengvai prieinama grupei „SAIC Group“. Taigi grupė „SAIC Group“ pasirinko nepateikti prašomos informacijos – tai įrodo jos per tikrinamąjį vizitą pasirašytas ir patvirtintas nepateiktų dokumentų sąrašas. Iš šio sąrašo matyti, kad ji kliudė tyrimui, sąmoningai nedarydama visko, ką galėjo padaryti. Be to, ta informacija buvo laikoma reikalinga tinkamoms išvadoms per subsidijų tyrimą padaryti ir šiuo atžvilgiu tai atitinka Teisingumo Teismo išvadas. Be to, į bet kokią aktualią informaciją, kurią grupė „SAIC Group“ pateikė kaip „alternatyvius dokumentus“, įskaitant informaciją su trūkumais, buvo tinkamai atsižvelgta, kai ją buvo įmanoma patikrinti. Turimais faktais, įskaitant tai, kas sužinota iš nepriklausomų šaltinių (kaip nurodyta 3.3 skirsnyje) dėl lengvatinio skolinimo, eksporto kredito draudimo, atleidimo nuo pirkimo mokesčio, žaliavų, taip pat fiskalinės naujų rūšių energija varomų transporto priemonių populiarinimo ir jų naudojimo subsidijavimo politikos, Komisija rėmėsi tik tada, kai pateikta informacija aiškiai turėjo trūkumų (ir buvo nurodyta bendrai pasirašytuose tikrinimo vietoje ataskaitų prieduose) ir Komisija turėjo duomenų apie pakankamai elementų, kad galėtų daryti išvadas dėl šių schemų. Klaidinga manyti, kad Komisija pernelyg griežtai taikė pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

(328)

Kadangi grupė „SAIC Group“ savo pastabose teigė, kad „nereikėtų skubėti atmesti informacijos, kuri užfiksuota kaip pateikta“, Komisija, šiam atrinktam eksportuojančiam gamintojui atskleisdama esminius faktus ir motyvus, paaiškino, kad ji, remdamasi turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, kiek tik įmanoma, naudojosi grupės „SAIC Group“ pateikta informacija ir tik tuo atveju, jei tokios patikrintos informacijos nebuvo, rėmėsi viešais nepriklausomais šaltiniais. Todėl tvirtinimas, kad nesilaikoma teisinių pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymo standartų, atmestas.

(329)

Kaip minėta 318–319 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad yra kelios susijusios bendrovės, apie kurias nepranešta ir dėl kurių grupė „SAIC Group“ nepateikė klausimyno atsakymų. Nustatyta, kad šios „naujos“ bendrovės yra susijusios ir palaiko įvairius svarbius sutartinius santykius, apimančius tokią veiklą kaip žaliavų tiekimas ar kapitalo, paskolų, garantijų ir kitokio finansavimo teikimas grupėje „SAIC Group“. Grupė „SAIC Group“ ne kartą atmetė Komisijos prašymus užpildyti klausimyną, teigdama, kad tai yra „SAIC Group“ pagrindinių teisių pažeidimas, tačiau nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl to.

(330)

Savo pastabose grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad tos susijusios bendrovės negali arba neprivalo bendradarbiauti per tyrimą ir kad pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymas šioms bendrovėms bet kokiu atveju yra nepagrįstas arba turėtų būti griežtai ribojamas. Grupės „SAIC Group“ nurodytos priežastys yra susijusios su keliais veiksniais, tokiais kaip:

(331)

Komisija sutiko, kad susijusi bendrovė, kurios sandorių vertė yra labai nedidelė ir sudaranti mažiau nei 1 % grupės „SAIC Group“ pirkimų, pagal minėtą aiškinamąjį raštą iš tiesų galėtų būti atleista nuo prievolės pateikti klausimyno atsakymus per šį tyrimą. Tačiau Komisija negalėjo patikrinti šios informacijos, todėl pasiliko teisę taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį dėl gaminių dalių, kurias ši susijusi bendrovė tiekė grupei „SAIC Group“.

(332)

Komisija pažymėjo, kad šis susijęs tiekėjas ir grupė „SAIC Group“ kartu valdo bendrovę, kuriančią, gaminančią ir parduodančią baterijų elementus, baterijų modulius ir sudėtines baterijas, taigi jie yra teisiškai pripažinti verslo partneriai. Todėl jie laikomi susijusiais, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnyje, ir dėl to taikoma teisinė prievolė pateikti subsidijų klausimyno atsakymus kaip susijusiai šaliai, laikantis klausimyne ir paskesnėje korespondencijoje pateiktų nurodymų. Todėl šis grupės tvirtinimas atmestas.

(333)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad Komisija turėtų peržiūrėti savo vertinimą ir netaikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio bendrovėms, atsisakiusioms atskleisti finansinius ar sutartinius ryšius ir bendrųjų įmonių susitarimus, ir kad tokiais atvejais Komisija turėtų naudotis tik viešai prieinama informacija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 5 dalį. Komisija ne kartą nurodė grupei „SAIC Group“, jog tai, kad tam tikra informacija laikoma „pagrindine verslo paslaptimi“, nėra svarbu, nes pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį bet kokia per antisubsidijų tyrimą pateikta informacija yra tvarkoma kaip konfidenciali. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(334)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl kai kurios susijusios bendrovės turėjo užpildyti klausimyną. Tačiau savo antrajame prašyme Komisija paaiškino, kad, kaip matyti iš bylos dokumentuose pateiktos informacijos (organizacinės schemos, kurioje pavaizduotas svarbus susijusių bendrovių finansinis ir (arba) kontrolės vaidmuo), šios bendrovės yra susijusios, nes atrodo, kad jos dalyvauja teikiant kapitalą, paskolas ar kitokį finansavimą grupėje „SAIC Group“. Vis dėlto Komisija, gavusi antrą neigiamą „SAIC Group“ atsakymą į savo prašymą, nebekartojo šio prašymo ir 2024 m. balandžio 23 d. informavo grupę „SAIC Group“ apie nebendradarbiavimo padarinius.

(335)

Grupė „SAIC Group“ atsisakė pateikti klausimyno atsakymus dėl susijusios bendrovės, su kuria, kaip nustatyta per vieną iš tikrinamųjų vizitų, buvo sudarytas žaliavų perdirbimo susitarimas. Nors „SAIC Group“ pripažino, kad ši susijusi bendrovė dalyvauja gaminant tiriamąjį produktą, ji taip pat teigė, kad Komisijai derėjo „patvirtinti“, kad dėl jos reikia gauti klausimyno atsakymus. Iš šios pastabos tapo aišku, kad grupė „SAIC Group“ nėra linkusi bendradarbiauti, o galiausiai ji teigė, kad jei 28 straipsnis būtų kaip nors taikomas dėl šios susijusios bendrovės, jo taikymas turėtų apsiriboti vien tais elementais, kurie nesusiję su subsidijomis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(336)

Apie šių susijusių bendrovių buvimą iš tiesų sužinota iš informacijos, pateiktos pradiniame informacijos teikimo etape prieš pateikiant klausimyno atsakymus, iš klausimyno atsakymų arba neformaliai per tikrinamuosius vizitus vietoje. Šios susijusios bendrovės buvo grupės „SAIC Group“ tiekėjos arba pirkėjos ir dažnai atrodė, kad jos dalyvauja su tiriamuoju produktu susijusioje veikloje kaip mokslinių tyrimų institutas, memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytų dalių ir komponentų tiekėjas, logistikos bendrovė ar kt. Dėl jų veiklos pobūdžio reikėjo, kad jos pateiktų klausimyno atsakymus, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi patikrinti informaciją ir galiausiai paprašyti papildomų įrodymų.

(337)

Grupė „SAIC Group“ savo pastabose tvirtino, kad, iš Komisijos gavus raštus dėl didelių informacijos nepakankamumo problemų, kai kuri informacija buvo iš tiesų pateikta vėliau ir ją buvo galima visapusiškai patikrinti per tikrinamuosius vizitus vietoje. Tačiau „SAIC Group“ turėjo omenyje tik tą informaciją, kuri susijusi su atleidimu nuo pirkimo ir vartojimo mokesčio, taikomu pirkėjams vidaus rinkoje, ir taip pripažino, kad visa kita trūkstama informacija liko neatskleista per tyrimą. Raštuose dėl informacijos neišsamumo iš tiesų atkreiptas dėmesys į pagrindinius dalykus, apie kuriuos atskiri gamintojai, priklausantys grupei „SAIC Group“, sąmoningai pasirinko nepranešti (tai yra informacija jų klausimyno atsakymuose apie gamybos ir pardavimo prognozes, gamybos sąnaudas ir atleidimą nuo pirkimo ir vartojimo mokesčio, kai produktai parduodami vidaus rinkoje).

(338)

Grupė „SAIC Group“ pateikė dokumentų, kurie nebuvo pateikti prieš tikrinamuosius vizitus vietoje ir per juos, apžvalgą ir paprašė Komisijos taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį tik tiems dokumentams, kurių nepateikė atskiri subjektai. Komisija, peržiūrėjusi šiuos sąrašus, toliau laikėsi savo pozicijos dėl tų grupei „SAIC Group“ nusiųsto sąrašo elementų, dėl kurių nuspręsta remtis turimais faktais, kaip antai dotacijų programų, baterijų tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį, įgyvendinant atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių sumažinimo programą negautų pajamų ir lengvatinio finansavimo teikimo (pvz., obligacijomis ir nuosavo kapitalo injekcijomis), taip pat trūkstamų klausimyno atsakymų. Tvirtinimas, kad pateikta informacija apie kai kuriuos elementus neturėtų būti atmesta, buvo atmestas; tie elementai nurodyti toliau.

(339)

Medžiagų žiniaraščiai yra išsamūs sąrašai, kuriuose nurodytos žaliavinės medžiagos ir komponentai, reikalingi produktui pagaminti, ir jo gamybos instrukcijos. Komisija grupei „SAIC Group“ ne kartą aiškino medžiagų žiniaraščių svarbą tyrimui, nes iš jų galima nustatyti pagrindinius atskirus komponentus ir medžiagas, iš kurių susideda gatavas gaminys, ir tų komponentų bei medžiagų kilmę.

(340)

Nagrinėjamu subsidijavimo atveju medžiagų žiniaraštis taip pat buvo svarbus nustatant naudojamas surenkamo gatavo gaminio (BEV ar tokių komponentų kaip baterijos) dalis, naudojamus jų kiekius, jų specifikacijas, numerį, naudojamą medžiagai identifikuoti vidaus sistemoje, ir, atitinkamai, jos tiekėjų pavadinimus. Iš medžiagų žiniaraščių taip pat galima nustatyti tiesioginį ryšį su gamybos sąnaudomis, nes jais galima remtis apskaičiuojant standartines sąnaudas, faktines sąnaudas ir neatitikimus, atsirandančius dėl skirtumo tarp jų.

(341)

Grupė „SAIC Group“ nepateikė išsamių duomenų nei apie medžiagų žiniaraštį, nei apie gamybos sąnaudas, ir tvirtino, kad medžiagų žiniaraštis nereikalingas antisubsidijų tyrimams, nes jame nėra jokių elementų, reikalingų subsidijų skirtumui apskaičiuoti. Komisija nesutiko su šiuo įvertinimu ir patvirtino, kad ši informacija yra reikalinga tam, kad būtų galima įvertinti ne tik su gamybos sąnaudomis, bet ir su svarbiausiomis dalimis bei komponentais susijusios informacijos išsamumą ir tikslumą.

(342)

Grupė „SAIC Group“ pripažino, kad informaciją apie produktų specifikacijas pateikti įmanoma tik atskirais atvejais ir tik iš dalies. Be to, „SAIC Group“ manė, kad Komisija būtų galėjusi sutikrinti pateiktus duomenis taikydama kitokį metodą. Grupė „SAIC Group“ manė, kad prašyti kiekvieno subjekto pateikti tokio pat lygio informaciją apie medžiagų žiniaraštį iš tiesų yra neteisinga ir tai yra Pagrindinių teisių chartijos pažeidimas, nes esama ir kitokių metodų, kuriais galima patikrinti lentelėje pateiktą informaciją apie dalių tiekimą.

(343)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nė vienas iš susijusių baterijų tiekėjų nepateikė būtinų patvirtinamųjų dokumentų, kurių prašė tyrimo grupė, visų pirma tų produktų specifikacijų. Visų pirma, Komisija manė, kad informaciją iš medžiagų žiniaraščio turėjo pateikti kiekvienas iš subjektų, nes kai jų to prašyta per tikrinamuosius vizitus vietoje, jie patvirtino turintys tokią informaciją, tačiau negalintys jos pateikti dėl įvairių priežasčių, daugiausia susijusių su konfidencialumo susitarimu, pasirašytu su tiekėjais, ir su pačios bendrovės verslo paslaptimis. Be to, rengdami klausimyno atsakymus tie subjektai iš tiesų naudojosi medžiagų žiniaraščiu nustatydami žaliavas, apie kurias reikia pranešti, ir atitinkamus tiekėjus, kurie turėtų pateikti klausimyno atsakymus. Tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių Komisiją po tikrinamojo vizito vietoje pakartoti savo prašymą pateikti informaciją. Iš tiesų Komisija, nesilaikydama savo įprastos praktikos, leido kiekvienam subjektui pateikti informaciją apie medžiagų žiniaraštį ir kitas tiekiamų dalių bei žaliavinių medžiagų specifikacijas, tačiau pasiliko teisę neatsižvelgti į šią informaciją, nes jos nebuvo įmanoma patikrinti vietoje.

(344)

Kaip jau minėta, grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad kai kurių gamintojų naudojamos baterijų elementų ir baterijų sistemos chemines savybes ir specifikacijas įmanoma patikrinti nesinaudojant medžiagų žiniaraščiu arba kad su tam tikrų žaliavinių medžiagų, kurias naudoja kai kurie su baterijomis susiję gamintojai, specifikacijomis susijusią informaciją įmanoma patikrinti nesinaudojant medžiagų žiniaraščiu. Kai kuriais atvejais grupė „SAIC Group“ pateikė su medžiagų žiniaraščiu susijusią informaciją kaip materialius įrodymus per patikrinimą.

(345)

Tačiau to, kad bendrovė leidžia Komisijai peržiūrėti konkretaus tipo tiriamojo produkto medžiagų žiniaraštį, niekaip negalima prilyginti prašomos informacijos pateikimui. Informacija, kurią buvo galima peržiūrėti, nebuvo išsami (kai kuriais išimtiniais atvejais ji buvo tik apie vienos rūšies tiriamąjį produktą), be to, grupė „SAIC Group“ patvirtino, kad, kai prašyta, atsisakė pateikti lengvai prieinamą informaciją Komisijai.

(346)

Pirma, Komisija atmetė tvirtinimą, kad medžiagų žiniaraštis nėra aktualus tyrimui ir negali turėti jokios įtakos apskaičiuojant subsidijų sumas. Antra, nustačiusi, kad baterijos ir kitos žaliavinės medžiagos yra svarbūs veiksniai, dėl kurių gali būti taikomas subsidijavimas, ir neturėdama informacijos iš medžiagų žiniaraščio, kuria remdamasi būtų galėjusi įvertinti atrinktiems gamintojams tiekiamų dalių duomenų išsamumą, tikslumą ir specifikacijas, Komisija nusprendė, kaip turimais faktais, remtis iš kitų šaltinių gaunama informacija apie žaliavines medžiagas.

(347)

Savo pastabose dėl 28 straipsnio taikymo grupė „SAIC Group“ patvirtino, kad dėl konfidencialių priežasčių ne visada galėjo pateikti konkrečių pirkimo sandorių sąrašus, nes šie elementai siejasi su gamybos sąnaudomis ir todėl yra verslo paslaptis. Vis dėlto, jos teigimu, kai kuriais atvejais buvo galima patikrinti atitinkamą lentelę per tikrinamuosius vizitus vietoje. „SAIC Group“ tvirtino, kad prašomos informacijos išsamią santrauką pateikė lentelėse, į kurias įtraukta visa subsidijos sumai apskaičiuoti reikalinga informacija, ir kad Komisija galėjo tai patikrinti per tikrinamuosius vizitus vietoje. Vis dėlto grupė „SAIC Group“ galėjo pateikti tik momentinę ekrano kopiją, kurioje ta informacija parodyta Komisijai, nes tos informacijos šaltinis tebebuvo konfidencialus, o prašomo pirkimų sąrašo ji negalėjo pateikti, nors jis buvo lengvai prieinamas. Grupė „SAIC Group“ padarė išvadą, kad pateikta informacija bet kokiu atveju atitinka pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalies kriterijus.

(348)

Komisija nesutiko su tvirtinimu, kad pateikta informacija atitinka pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalies kriterijus. Momentinių ekrano kopijų ar suvestinių duomenų, neapimančių svarbios prašomos informacijos, pateikimo, užuot leidus su tam tikrais dokumentais susipažinti tiesiogiai, jokiu būdu negalima prilyginti prašomos informacijos pateikimui materialaus įrodymo forma, užtikrinant, kad informacija galėtų būti tinkamai patikrinta. Dėl trūkumų, kurių būta teikiant konkrečius prašomus duomenis, sunku padaryti pakankamai tikslią išvadą. Be to, turint omenyje, kad ta informacija buvo lengvai prieinama, negalima manyti, kad ši šalis bendradarbiaudama padarė viską, ką galėjo.

(349)

Komisija taip pat pažymėjo, kad su pirkimu susijusi informacija atspindi ne faktines sąnaudas, o standartines sąnaudas (biudžeto sąnaudas, užfiksuotas bendrovės taikomoje įmonės išteklių planavimo (ĮIP) sistemoje). Tuo remiantis ir atsižvelgiant į minėtas dėl medžiagų žiniaraščio padarytas išvadas konstatuota, kad Komisija negalėjo patikrinti atrinktų tiriamojo produkto gamintojų pateiktos informacijos apie dalių ir komponentų kiekį ir sąnaudas tikslumo, todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad pateikta informacija atitinka pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalies kriterijus.

(350)

Grupė „SAIC Group“ savo pastabose tvirtino, kad vienu atveju ji vietoje sutikrino pirkimo pagal konkrečius sandorius sąrašą su savo apskaitos įrašais. Ji tvirtino, kad, kai prašyta per tikrinamuosius vizitus vietoje, ji dėl šio subjekto ir dėl kitų gaminančių subjektų pateikė atitinkamus pirkimo dokumentus materialių įrodymų forma, įskaitant sąskaitas faktūras, pirkimo užsakymus ir įmonės išteklių planavimo (ĮIP) sistemose padarytus įrašus. Visų pirma, du baterijų tiekėjai kaip materialius įrodymus per patikrinimą pateikė savo sutartis su pirkėjais, t. y. BEV gamintojais toje pačioje bendrovių grupėje. Todėl grupė „SAIC Group“ manė, kad pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalies kriterijų yra laikomasi ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į pateiktą informaciją.

(351)

Komisija atmetė tvirtinimą, kad grupė „SAIC Group“, pateikdama preliminariųjų pirkimo sutarčių rinkinį, visapusiškai bendradarbiavo. Iš tiesų pati „SAIC Group“ pripažino dėl tariamai labai konfidencialaus šių dokumentų pobūdžio negalėjusi pateikti jokios preliminariosios pirkimo sutarties su dalių ir komponentų tiekėjais, nurodytais atitinkamame klausimyno atsakymų skirsnyje, išsamaus teksto. Tai patvirtino ir dokumentų, nepateiktų nei per tikrinamąjį vizitą, nei po jo, sąrašas: nesugebėta pateikti išsamaus dokumentų rinkinio, apimančio tokius dokumentus kaip preliminarioji sutartis ir techninės specifikacijos. Be to, Komisija grupei „SAIC Group“ priminė, kad tokį dokumentą reikėjo pateikti kartu su pradinio klausimyno atsakymais. Kadangi bet kokia per antisubsidijų tyrimą pateikta informacija, kuri laikoma „neskelbtina“, yra tvarkoma kaip konfidenciali, šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Kadangi šie dokumentai buvo lengvai prieinami grupei „SAIC Group“ ir turėjo būti pateikti klausimyno atsakymuose, Komisija manė, kad „SAIC Group“ bendradarbiaudama nepadarė visko, ką galėjo. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad pateikta informacija atitinka pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalies kriterijus.

(352)

Komisija manė, kad, siekiant visiškai sutikrinti atitinkamose lentelėse pateiktus duomenis, „Excel“ failų ir apskaitos žurnalo ištraukų parodymas ekrane ir momentinių ekrano kopijų pateikimas, nepateikiant pagrindinės informacijos, negali atstoti išsamaus pardavimo pagal konkrečius sandorius sąrašo pateikimo.

(353)

Grupė „SAIC Group“ savo pastabose tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į šioje grupėje esamų apskaitos ir finansų sistemų įvairovę ir kad Komisijai neaktualu ir nebūtina gauti pardavimo pagal konkrečius sandorius sąrašo tam, kad galėtų visiškai sutikrinti klausimyno lentelėse pateiktus pardavimo duomenis. Todėl Komisija neturėtų taikyti 28 straipsnio, nes kai kurios iš tikrintų bendrovių pateikė pardavimo pagal konkrečius sandorius sąrašą kaip vieną iš materialių įrodymų per tikrinimą, ir bet kokiu atveju įvairių subjektų pateikta informacija atitinka pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

(354)

Komisija manė, kad naudojantis informacija, kuri pateikta tik momentinių ekrano kopijų forma (jose pateikti tik riboti duomenys ar keli pavyzdžiai), neįmanoma patikrinti ir neįmanoma sutikrinti svarbiausių duomenų, todėl ji šį tvirtinimą atmetė. Kadangi nepateikta išsamios informacijos, o pateiktos tik momentinės ekrano kopijos, Komisija negalėjo patikrinti pateiktos informacijos tikslumo, pavyzdžiui, ar atskiri pardavimo sandoriai iš tiesų yra susiję su tiriamuoju produktu.

(355)

Grupė „SAIC Group“ savo pastabose patvirtino negalinti dėl kai kurių savo gaminančių subjektų pateikti bendrųjų įmonių susitarimų originalų, tačiau teigė, kad šių bendrųjų įmonių susitarimų turinys yra atspindėtas įstatuose, nes šie susitarimai „pakartoti“ įstatuose. Tik vienas subjektas bendrosios įmonės susitarimą pateikė kartu su pradinio klausimyno atsakymais.

(356)

Kaip jau minėta, Komisija grupei „SAIC Group“ ne kartą nurodė, jog tai, kad tam tikra informacija laikoma „pagrindine verslo paslaptimi“, neturi reikšmės, nes pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį bet kokia per antisubsidijų tyrimą pateikta informacija yra tvarkoma kaip konfidenciali. Teiginio, kad trūkstamų bendrųjų įmonių susitarimų turinys yra „pakartotas“ įstatuose, buvo neįmanoma patikrinti negavus tų bendrųjų įmonių susitarimų. Vienas grupei „SAIC Group“ priklausantis BEV gamintojas pateikė bendrosios įmonės susitarimo kopiją, tačiau tokio dokumento nepateikė nė vienas iš kitų BEV gamintojų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(357)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad prašomi dokumentai (investicijų planai, patvirtinimas, investicijų stebėsena ir galimybių studijos 2020–2023 m. laikotarpiu bei pardavimo prognozės) nėra svarbūs apskaičiuojant subsidijų sumą tiriamuoju laikotarpiu, nes šiuose dokumentuose nėra jokių elementų ar duomenų, reikalingų subsidijų sumai apskaičiuoti. Be to, prašomi dokumentai jau yra prieinami viešose metinėse ataskaitose arba juose yra konfidencialios informacijos apie šalis, kurių grupė „SAIC Group“ iš esmės nekontroliuoja, ir todėl jų atskleisti negalima.

(358)

Komisija nesutiko su grupe „SAIC Group“ ir manė, kad informacija, kuria remiantis galima įvertinti planuojamų su tiriamuoju produktu susijusių investicijų pobūdį ir apimtį, yra svarbi tyrimui – ne tik vertinant materialinės žalos grėsmę, bet ir, pavyzdžiui, vertinant tiriamojo produkto gamybos pajėgumus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(359)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad prašomų prognozių ataskaitų pateikti nereikia, nes jos neegzistuoja, arba jų nereikia tikrinti, nes jos susijusios su informacija po tiriamojo laikotarpio. Taigi „SAIC Group“ padarė išvadą, kad 28 straipsnio šiam tyrimo elementui taikyti netinka.

(360)

Kadangi Komisija manė, jog negalėjo patikrinti šių teiginių per tikrinamuosius vizitus vietoje, tvirtinimas, kad 28 straipsnio netinka taikyti šiam tyrimo aspektui, atmestas.

(361)

Komisija pažymėjo, kad leidimai gauti informaciją iš banko neapėmė visų bankų, su kuriais grupės „SAIC Group“ subjektai palaikė verslo santykius, ir kad klausimyno forma dėl leidimo gauti informaciją iš banko buvo pakeista apie tai iš anksto nepranešus.

(362)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino pakeitusi klausimyno formą tam, kad leidimai gauti informaciją iš banko apimtų banko akceptus ir kredito linijas, taigi jokiu būdu nelaikytina, kad tokiais formos pakeitimais susiaurinta leidimų gauti informaciją iš banko apimtis, nes yra priešingai. Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad prašoma informacija buvo pateikta ir Komisija turėtų priimti ją tokią, kokia ji yra.

(363)

Komisija pažymėjo, kad kai kurie grupės „SAIC Group“ subjektai nepateikė su leidimais gauti informaciją iš banko, kredito linijomis ir skolos konvertavimo į nuosavybę sandoriais susijusios informacijos, taigi Komisija negavo svarbios su šiais tyrimo aspektais susijusios informacijos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(364)

Grupė „SAIC Group“ neneigė gavusi dotacijų iš Kinijos vyriausybės, tačiau tvirtino, kad nebūtina naudoti „atskirų gautų kiekvienos dotacijos sumų, dotacijų gavimo laiko, dotacijų apibūdinimo, atitinkamų vyriausybės pranešimų, kuriuose nurodomas dotacijų pobūdis, ir kitos reikalingos informacijos“ subsidijų sumai apskaičiuoti, nes praneštos sumos yra subjektų apskritai gautų dotacijų, o ne vien su tiriamuoju produktu susijusių dotacijų sumos. Be to, lentelėse pateiktą tiriamuoju laikotarpiu gautų dotacijų sumą galima tiesiogiai sutikrinti su bandomuoju balansu ir didžiosios knygos sąskaitomis, ypač ne veiklos pajamų ir (arba) iš subsidijų gautų pajamų sąskaitomis.

(365)

Tačiau dėl šios priežasties Komisija negalėjo nustatyti susijusių subsidijavimo schemų, tiriamuoju laikotarpiu gautų dotacijų sumos ir ar šios dotacijos yra susijusios su ilgalaikiu turtu, ar ne. Komisija atmetė tvirtinimą, kad su dotacijomis susijusią informaciją galima patikrinti.

(366)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad žemės naudojimo teisės nėra viena iš sričių, kurias apima Komisijos prašymas pateikti pagrindinius dokumentus. Be to, Komisija po tikrinamųjų vizitų neuždavė jokių su žemės naudojimo teisėmis susijusių klausimų, išskyrus klausimus dėl dviejų subjektų, į kuriuos atsakyta 2024 m. vasario 21 d.

(367)

Dėl tam tikrų dokumentų, kuriuos prašyta pateikti per tikrinamuosius vizitus, kai kurie grupei „SAIC Group“ priklausantys subjektai paaiškino, kad prašomi dokumentai yra vieno ar dviejų dešimtmečių senumo ir jau perkelti į archyvą arba yra susiję su trečiąja šalimi, kurios tas subjektas nekontroliuoja. Todėl grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad pranešta su žemės naudojimo teisėmis susijusi suma turėtų būti laikoma tikslia ir naudojama tokia, kokia yra, ir kad Komisija neturėtų taikyti 28 straipsnio. Komisija manė, kad buvo prašyta pateikti visus pirminius susitarimus dėl žemės naudojimo teisių, pirkimo sutartį ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose nurodyta pradinė už žemės naudojimo teises sumokėta kaina, ir keliais atvejais Komisija nustatė, kad gauta informacija yra neišsami ir gautos informacijos neįmanoma visapusiškai patikrinti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(368)

Grupė „SAIC Group“ tvirtino, kad Komisija neprašė pateikti su obligacijomis ir bendrovių tarpusavio finansavimu susijusių dokumentų. „SAIC Group“ pažymėjo, kad klausimyno dalyje dėl valstybės politikos bankų ir valstybės valdomų komercinių bankų lengvatinio finansavimo teikimo nereikėjo pateikti informacijos apie turtu užtikrintus vertybinius popierius, todėl paprieštaravo bet kokiam numatomam 28 straipsnio taikymui.

(369)

Komisija manė, kad klausimyne konkrečiai prašoma pateikti informaciją apie bendrovių tarpusavio finansavimą ir visų pirma apie obligacijas. Pirma, bendrovių, dalyvavusių teikiant kapitalą, prašyta pateikti klausimyno atsakymus; antra, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai yra tam tikro tipo obligacija, apie kurią klausimyne prašyta pateikti informacijos. Be to, Komisija viešojoje erdvėje rado prieštaringos informacijos apie susijusias bendroves, kurios nebendradarbiavo (žr. 320 konstatuojamąją dalį): iš tos informacijos aiškiai matyti, kad svarbi su subsidijomis susijusi informacija nebuvo atskleista, todėl šis tvirtinimas atmestas.

(370)

Grupė „SAIC Group“ nurodė, kad už mokesčių atskaitą, susijusią su moksliniais tyrimais ir plėtra, atsakingo asmens ataskaitas paprastai rengia asmenys, įgalioti tvarkyti mokestinių įsipareigojimų vykdymą pagal bendrovių nurodymus, tačiau šių ataskaitų rengti neprivaloma ir todėl prašymas pateikti tokias ataskaitas nėra tinkamas. Be to, šios ataskaitos nėra būtinos ar aktualios tikrinant bet kokias su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusios mokesčių atskaitos sumas, nes svarbesnės yra tos sumos, kurios deklaruotos įmonės pelno mokesčio deklaracijoje. Grupė „SAIC Group“ paprieštaravo bet kokiam numatomam pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui.

(371)

Komisijos manymu, kadangi per vieną tikrinamąjį vizitą vietoje nustatyta, jog iš pateiktos už mokesčių atskaitą, susijusią su moksliniais tyrimais ir plėtra, atsakingo asmens ataskaitos buvo pašalinta informacija, kuria remiantis galima atskaityti papildomas mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų sumas (taip buvo vieno iš subjektų atveju), negalima manyti, kad visapusiškai bendradarbiauta. Kadangi nepateikta tokios informacijos, kuri tariamai nebuvo susijusi su tiriamuoju produktu, tačiau buvo lengvai prieinama grupei „SAIC Group“, Komisija negalėjo įvertinti nagrinėjamos mokesčių sumažinimo schemos konkretumo aspekto. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(372)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad tam tikros reikalingos informacijos trūkumas kliudo tyrimui:

(373)

Dėl to Komisija 2024 m. balandžio 23 d. pranešė grupei „Geely Group“ apie savo ketinimą dėl nepateiktos informacijos taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Komisija paragino bendrovę pateikti pastabų.

(374)

2024 m. balandžio 30 d. grupė „Geely Group“ pateikė pastabų dėl Komisijos ketinimo remtis turimais faktais 372 konstatuojamojoje dalyje nurodytos informacijos atžvilgiu ir dėl 2024 m. balandžio 23 d. rašto.

(375)

Pirma, grupė „Geely Group“ teigė, kad iš jos negali būti reikalaujama pateikti nesusijusio tiekėjo, kuriam ji neturi galios duoti nurodymų, konfidencialią informaciją, ir bet kokiu atveju informacija, kuri yra pagrįstai svarbi, buvo pateikta Komisijai. Tas tiekėjas nepriklauso grupei „Geely Group“ ir ji neturi jokios galios kontroliuoti to tiekėjo verslo ir valdymo.

(376)

Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad atitinkamas tiekėjas ir grupė „Geely Group“ turi kartu valdomą bendrovę, kurioje kuriami, gaminami ir parduodami baterijų elementai, baterijų moduliai ir sudėtinės baterijos, taigi jie yra teisiškai pripažinti verslo partneriai. Todėl jie laikomi susijusiais, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnyje, ir dėl to, kaip nurodyta klausimyne pateiktose instrukcijose ir paskesnėje korespondencijoje, taikoma teisinė prievolė pateikti subsidijų klausimyno atsakymus kaip susijusiai šaliai. Todėl šis grupės tvirtinimas atmestas.

(377)

Antra, grupė „Geely Group“ tvirtino negalėjusi pateikti daugiau informacijos iš finansavimo bendrovių, rinkusių lėšas jos BEV veiklai. Visi „Geely Group“ subjektai, užsiimantys su BEV susijusiu finansavimu, pateikė reikiamus atsakymus pradinių klausimynų A ir E skirsniuose. Be to, grupė „Geely Group“ teigė, kad toks prašymas buvo pernelyg platus, nepakankamai tikslus ir nebuvo tiesiogiai aktualus tyrimui.

(378)

Vis dėlto Komisija, remdamasi viešai prieinamais informacijos šaltiniais, rado kelis bent vienos iš grupės „Geely Group“ bendrovių išleistus turtu užtikrintus vertybinius popierius (įskaitant žaliuosius turtu užtikrintus vertybinius popierius), galiojusius tiriamuoju laikotarpiu, apie kuriuos ši grupė nepateikė jokios informacijos net ir tada, kai jai buvo nusiųstas konkretus prašymas pateikti informaciją, nors turtu užtikrinti vertybiniai popieriai yra tam tikro tipo obligacija, apie kurią pateikti informacijos prašyta pradiniame klausimyne. Todėl šis grupės „Geely Group“ tvirtinimas atmestas.

(379)

Trečia, dėl išsamios informacijos apie dotacijų programų pobūdį pateikimo grupė „Geely Group“ paaiškino, kad dotacijų programų pobūdį ir jų apibūdinimą beveik visada galima sužinoti iš banko kvitų dėl atskirų dotacijos išmokų. Be to, „Geely Group“ paaiškino, kad neturi papildomos informacijos apie dotacijų programas, įskaitant jų teisinį pagrindą, ir kad šios informacijos reikėtų prašyti iš Kinijos vyriausybės.

(380)

Komisija pažymėjo, kad iš ribotos informacijos, kai ši buvo pateikta banko kvite, ji negalėjo nustatyti atitinkamų subsidijavimo schemų, kurioms priskirtinos dotacijų programos, susijusios su tiriamuoju produktu. Kartu, kaip minėta 300 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie atrinktoms grupėms ad hoc suteiktas dotacijas. Todėl šis grupės tvirtinimas atmestas.

(381)

Ketvirta, nepranešimo apie kai kuriuos su BEV gamyba susijusius projektus klausimu grupė „Geely Group“ manė, kad vykdomi projektai ir būsimi projektai, kaip antai galimas naujų modelių automobilių pristatymas, yra nesusiję su tiriamuoju laikotarpiu ir nepatenka į šio tyrimo apimtį. Grupė „Geely Group“ taip pat pabrėžė labai konfidencialų ir rinkos atžvilgiu jautrų šios informacijos pobūdį.

(382)

Komisija pažymėjo, kad pradiniame klausimyne, taip pat per patikrinimus vietoje prašyta informacijos apie vykdomus ir būsimus su BEV gamyba susijusius projektus, nes kai kurios subsidijavimo schemos yra susietos su būsima BEV gamyba, o numatomas BEV gamybos pajėgumų didinimas yra svarbus žalos grėsmei nustatyti. Neturėdama šios išsamios informacijos Komisija negalėjo nustatyti visų atitinkamų su tiriamuoju produktu susijusių subsidijavimo schemų. Todėl šis grupės tvirtinimas atmestas.

(383)

Penkta, dėl to, kad realūs grupės „Geely Group“ BEV gamintojai nepateikė išsamių klausimyno atsakymų, grupė „Geely Group“ atsakė, kad nelaiko šių bendrovių BEV gamintojomis, nes joms pagaminus transporto priemones vis dar reikia atlikti tų transporto priemonių patikrinimų ir bandymų ciklą. Grupė „Geely Group“ taip pat nurodė, kad, kaip prašė Komisijos tarnybos, ji pateikė papildomos su šiomis bendrovėmis susijusios informacijos.

(384)

Komisija pažymėjo, kad nors bendrovės pateikė prašomą informaciją, ji buvo pateikta labai vėlai, todėl Komisija negalėjo patikrinti jos išsamumo ir tikslumo. Visų pirma, ji negalėjo tinkamai patvirtinti tam tikrų žaliavų atsargų, palyginti su BEV gamybos apimtimi ir sąnaudomis, nes šių bendrovių pateiktoje informacijoje apie sąnaudas nebuvo pakankamai išsamių duomenų, kuriuos gaminančių subjektų paprastai prašoma pateikti Komisijos klausimyne. Todėl šis grupės tvirtinimas atmestas.

(385)

Dėl IV priedo (leidimo gauti informaciją iš banko) pateikimo grupė „Geely Group“ teigė, kad ji, teikdama pradinio klausimyno atsakymus, pateikė leidimų gauti informaciją iš banko santrauką. Komisija susirado pateiktą dokumentą ir patvirtino, kad jis yra tinkamas naudoti.

(386)

Galiausiai, dėl su vienu grupės eksportuojančiu gamintoju susijusios informacijos apie žemės naudojimo teises pateikimo grupė „Geely Group“ nurodė, kad žemės naudojimo teisės, susietos su jo pagrindine buveine, nėra susijusios su BEV gamyba ir pardavimu ir yra neaktualios ir nereikšmingos šiam tyrimui.

(387)

Komisija pažymėjo, kad ta pagrindinė buveinė yra iš dalies naudojama su BEV susijusiai veiklai vykdyti. Todėl su šia pagrindine buveine susijusios subsidijos turėtų būti paskirstomos proporcingai ten vykdomai veiklai, susijusiai su BEV, o jos reikšmingumo nustatyti neįmanoma neturint svarbiausios informacijos apie turimas žemės naudojimo teises. Todėl šis grupės tvirtinimas atmestas.

(388)

2023 m. gruodžio 8 d. Komisija pranešė grupei „BYD Group“ apie savo ketinimą dėl grupės „BYD Group“ nepateiktos informacijos taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir paragino bendrovę pateikti pastabų dėl to. Grupė „BYD Group“2023 m. gruodžio 15 d. pateikė trūkstamą informaciją.

(389)

Per tyrimą Komisija nustatė, kad grupė „BYD Group“ neatskleidė savo santykių su (bent) dviem žaliavinių medžiagų, naudojamų baterijoms gaminti, tiekėjais ir kad dėl tos priežasties šios bendrovės nepateikė klausimyno atsakymų. Be to, nustatyta, kad abu tiekėjai tiekė didelius ličio kiekius, sudariusius daugiau kaip 1 % visų žaliavų, pirktų iš klausimyno atsakymus pateikusių bendrovių. Be to, Kinijos vyriausybei nebuvo pateikta informacijos apie nesusijusius tiekėjus, nepaisant to, kad antisubsidijų klausimyne buvo nuostatų dėl nesusijusių tiekėjų atskleidimo, taip pat nepateikta IV priedo (leidimo gauti informaciją iš banko). Komisija nustatė, jog tai, kad nepateikta šios reikalingos informacijos, kliudė atlikti tyrimą ir gauti informacijos apie atitinkamas schemas. Dėl to Komisija 2024 m. balandžio 24 d. pranešė grupei „BYD Group“ apie savo ketinimą dėl nepateiktos informacijos taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir paragino bendrovę pateikti pastabų.

(390)

2024 m. balandžio 30 d. grupė „BYD Group“ pateikė pastabų dėl Komisijos ketinimo remtis turimais faktais 389 konstatuojamojoje dalyje nurodytos informacijos atžvilgiu.

(391)

Pirma, grupė „BYD Group“ teigė, kad informacijos apie susijusius žaliavinių medžiagų tiekėjus nepateikta todėl, kad klausimyne nurodyta, jog klausimyno atsakymus turėtų pateikti tik susijusios bendrovės, dalyvaujančios „gaminant ilgalaikį turtą ar žaliavas, naudojamus per eksportuojančio gamintojo gamybos procesą, kaip antai E-3-3 skirsnyje nurodytas žaliavas“. Tuo remdamasi grupė „BYD Group“ teigė, kad kai kurios žaliavos buvo naudojamos ne per eksportuojančio gamintojo gamybos procesą, o per tiekimo grandinės pradinės grandies baterijų gamintojo gamybos procesą.

(392)

Be to, grupė „BYD Group“ pareiškė, kad ji Kinijos vyriausybei pateikė tiekėjų sąrašą, sudarytą pagal tą patį principą (t. y. susijusios bendrovės, dalyvaujančios per eksportuojančio gamintojo gamybos procesą naudojamų žaliavų gamyboje), taigi kai kurios iš E-3-3 skirsnyje nurodytų žaliavų buvo naudojamos per baterijų gamintojų gamybos procesą, o ne eksportuojančio gamintojo gamybos procesą.

(393)

Komisija priminė, kad ji 2023 m. lapkričio 17 d. paskelbė prie bylos pridėtą pranešimą su paaiškinimais dėl susijusių bendrovių, kurių prašyta pateikti klausimyno atsakymus, ir pridūrė, kad susijusios bendrovės, „susijusios tiek su gamintojais, parduodančiais vidaus rinkoje, tiek su gamintojais, parduodančiais eksportui“, dalyvaujančios gaminant ilgalaikį turtą ar žaliavas, įskaitant klausimyno E-3-3 skirsnyje nurodytas žaliavines medžiagas, dalis ar komponentus, „naudojamus per gaminančių subjektų gamybos procesą“, privalėjo pateikti klausimyno atsakymus. Atsižvelgiant į Komisijos pateiktą paaiškinimą, Komisijos manymu, bendrovei reikėjo pateikti aiškius ir išsamius duomenis apie savo struktūrą ir tiekėjus, taigi reikėjo gauti klausimyno atsakymus visų pirma iš žaliavinių medžiagų, naudojamų baterijų gamyboje, tiekėjų. Be to, Komisija manė, kad, atsižvelgiant į grupės „BYD Group“ vertikaliosios integracijos lygį, baterijų gamybos proceso negalima laikyti atskiru ir nesusijusiu su eksportuojančio gamintojo gamybos procesu. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(394)

Komisija taip pat pažymėjo, kad klausimyno E-3-3b skirsnyje tinkamai išaiškinta, kad reikėjo ir Komisijai, ir Kinijos vyriausybei pateikti dalių ir žaliavinių medžiagų tiekėjų tiriamuoju laikotarpiu išsamų sąrašą su nurodytais jų pavadinimais ir kontaktiniais duomenimis. Klausimyne taip pat nurodyta, kad jei tiekėjas nėra susijusi bendrovė, reikia įrašyti „pradinį nepriklausomą atitinkamos medžiagos tiekėją“. Be minėtų nurodymų, Komisija paminėjo ir tai, kad į Kinijos vyriausybei nusiųstą tiekėjų sąrašą bendrovė jau buvo įtraukusi kai kuriuos susijusių tiekėjų, tiekiančių baterijų gamyboje naudojamas žaliavines medžiagas, pavadinimus. Nors Komisija pripažino, kad grupė „BYD Group“ pateikė tiekėjų sąrašą Kinijos vyriausybei, šis sąrašas buvo neišsamus, nes jame nebuvo jokių nesusijusių tiekėjų pagal klausimyno E-3-3b skirsnio nurodymus, taip pat neįtraukti Komisijos nustatyti susiję tiekėjai. Tokios informacijos trūkumas kliudė atlikti tyrimą, nes Kinijos vyriausybė neturėjo galimybės susisiekti su tais pradinės grandies tiekėjais ir jiems nurodyti pateikti klausimyno atsakymus. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(395)

Grupė „BYD Group“ tvirtino, kad IV priedo (užpildytų leidimo gauti informaciją iš banko formų) nepateikė todėl, kad manė, jog Komisija gali gauti prašomą informaciją nagrinėdama atitinkamų bendrovių pateiktą informaciją ir, visų pirma, gali ją sužinoti per Kinijos liaudies banko Kreditų informacijos centrą.

(396)

Kaip pažymima 2024 m. balandžio 24 d. Komisijos rašte, leidimo gauti informaciją iš banko formos laikomos itin svarbiomis renkant informaciją iš Kinijos vyriausybės apie atitinkamas subsidijavimo schemas. Leidimo gauti informaciją iš banko formos buvo reikalingos siekiant gauti konfidencialius bendrovių duomenis iš įvairių bankų, teikusių paskolas grupei „BYD Group“ (tai buvo informacija, kurios prašyta iš Kinijos vyriausybės). Be šios formos dokumentų bankai negalėjo per Kinijos vyriausybę pateikti šios informacijos Komisijai, o tai kliudė atlikti tyrimą. Todėl šį grupės „BYD Group“ tvirtinimą teko atmesti.

(397)

Grupė „BYD Group“ nesutiko su tuo, kad vienas iš jos susijusių žaliavinių medžiagų tiekėjų turėjo pateikti klausimyno atsakymus. Grupė teigė, kad Komisija apskaičiuodama pirkimo vertės procentinę dalį naudojo netinkamą vardiklį ir kad ši bendrovė iš tiesų tiekė mažiau nei 1 % visų gamybą vykdančių bendrovių, pateikusių klausimyno atsakymus, pirktų žaliavų. Grupė „BYD Group“ taip pat nurodė faktą, kad Komisija leido žaliavų tiekėjams, kurių tiekiamos žaliavos sudaro mažiau nei 1 % BEV gamintojų perkamų žaliavų, nepateikti klausimyno atsakymų. Be to, grupė abejojo klausimyno atsakymų naudingumu, nes atitinkamas tiekėjas tiekė tik netiesiogiai baterijų gamyboje naudojamą žaliavinę medžiagą.

(398)

Komisija pastebėjo, kad rašto pagal 28 straipsnį priede Komisijos nurodyta pirkimo vertės procentinė dalis buvo pačios bendrovės apskaičiuota ir per bendrovės patalpose vykusį patikrinimą aptarta su šį atvejį nagrinėjusia grupe. Ši informacija taip pat įtraukta į bendrovei nusiųstą vizito ataskaitą. Be to, Komisija pripažino išimties tvarka leidusi tiems žaliavų tiekėjams, kurių tiekiamos žaliavos sudaro mažiau nei 1 % grupės „BYD Group“ BEV gamintojų perkamų žaliavų vertės, nepateikti klausimyno atsakymų. Tačiau tai buvo nuspręsta remiantis informacija, kurią grupė pateikė siekdama pagrįsti savo prašymus taikyti šią išimtį. Komisija pažymėjo, kad tyrimo inicijavimo etape nebuvo pateikta jokios informacijos apie susijusius žaliavinių medžiagų tiekėjus ir kad dėl to Komisija neturėjo pagrindinės informacijos, reikalingos norint įvertinti, ar susiję žaliavinių medžiagų tiekėjai turi pateikti atsakymus. Tyrimo inicijavimo etape, nepaisant klausimyno E-3-3 skirsnyje pateiktų aiškių nurodymų, grupės „BYD Group“ atskleista informacija apie bendrovių struktūrą apsiribojo vien tuo, kas susiję su E-3-3 skirsnio pirmoje dalyje nurodytomis dalimis ir komponentais. Galiausiai Komisija pabrėžė, jog tai, kad negauta klausimyno atsakymų iš susijusių žaliavinių medžiagų tiekėjų, kliudė Komisijos tarnyboms įvertinti, ar pradinės grandies tiekėjai naudojosi subsidijomis.

(399)

Grupė „BYD Group“ nesutiko su tuo, kad dar vienas pradinės grandies tiekėjas turėjo pateikti klausimyno atsakymus, argumentuodama tuo, kad BYD priklausantis to tiekėjo akcijų paketas dalį tiriamojo laikotarpio nesiekė 5 %, taigi tas tiekėjas nelaikytinas susijusia šalimi, be to, kadangi grupei „BYD Group“ priklausė tik nedidelė šio tiekėjo akcijų dalis, ji neturėjo ir nevaldė prašomos šio tiekėjo informacijos ir todėl negalėjo jos pateikti.

(400)

Komisija priminė, kad dalį tiriamojo laikotarpio grupė „BYD Group“ tebeturėjo daugiau kaip 5 % to pradinės grandies tiekėjo akcijų, ir priminė, kad šie santykiai nebuvo atskleisti tyrimo pradžioje, o atskleisti tik pradėjus procesą dėl informacijos neišsamumo. Be to, atsižvelgiant į esamus abiejų bendrovių verslo santykius, abi šalys atrodo akivaizdžiai susijusios, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnyje. Todėl šis tvirtinimas atmestas. Komisija pakartojo, kad, turint omenyje tos žaliavinės medžiagos, tiekiamos per grupės „BYD Group“ gamybos procesą, svarbą ir BYD pirkimo iš to pradinės grandies tiekėjo apimtį ir vertę ir nepaisant to, kad ta žaliavinė medžiaga taip pat įtraukta į klausimyno E-3-3 skirsnį, kuriame aiškiai nurodyta, kad susiję žaliavinių medžiagų tiekėjai turi pateikti klausimyno atsakymus, Komisija mano, jog grupė „BYD Group“, tyrimo pradžioje neatskleidusi svarbios informacijos apie grupės struktūrą ir jos tiekėjus, tik iš dalies bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tai patvirtina ir faktas, kad pirkimo iš tiekėjų sąrašas pateiktas tik gavus 388 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pirmąjį raštą pagal 28 straipsnį. Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis „nesuteikia reikalingos informacijos <...>, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus“. Tai, kad susiję žaliavinių medžiagų tiekėjai nepateikė klausimyno atsakymų, kliudė Komisijos tarnyboms įvertinti, ar pradinės grandies tiekėjai naudojosi subsidijomis ir ar vienos pagrindinių žaliavų, naudojamų baterijų gamyboje, pirkimo kaina gali būti laikoma ištiestosios rankos principą atitinkančia kaina.

(401)

2024 m. balandžio 30 d. Kinijos vyriausybė pateikė pastabų, kuriose prieštaravo Komisijos ketinimui taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir dėl konkrečių su trimis atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusių aspektų daryti išvadas remiantis turimais faktais.

(402)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija „ne tik neištaisė teisės nuostatoms prieštaraujančio savo požiūrio keliais šioje byloje svarbiais procedūriniais ir esminiais klausimais, bet ir neatsižvelgė į susijusių pramonės šakų sudėtingumą, didelį bendrovių, priskiriamų prie atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių klausimyno atsakymus šioje byloje, skaičių, tariamų paramos programų sudėtingumą ir itin trumpus Komisijos nustatytus terminus, per kuriuos reikėjo pateikti nepagrįstai daug informacijos, kurios prašyta iš bendrovių“. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija taip pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir ES pagrindinio reglamento nuostatas dėl kai kurių aspektų.

(403)

Kinijos vyriausybė, panašiai kaip ir grupė „SAIC Group“ (žr. 323–328 konstatuojamąsias dalis), tvirtino, kad Komisijos sprendimas taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį neturi pakankamo teisinio pagrindo ir neatitinka taikomų PPO taisyklių. Kinijos vyriausybė nurodė prašymus pateikti informaciją, kurie nelaikyti „reikalingais“ įtariamoms subsidijoms nustatyti ir, visų pirma, gautai naudai apskaičiuoti. Taigi šie tvirtinimai, jau nagrinėti 323–328 konstatuojamosiose dalyse, atmesti.

(404)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija nepagrįstai padidino Kinijos eksportuojantiems gamintojams per tyrimą tekusią naštą: a) išplėsdama susijusių bendrovių, kurios turi pateikti klausimyno atsakymus, aprėptį; b) išplėsdama tiriamų įtariamų subsidijų ir prašomos informacijos apimtį ir nuolat keisdama ar papildydama prašomą informaciją ir c) nustatydama labai trumpus terminus, per kuriuos prašyta pateikti nepagrįstai daug informacijos. Nors Kinijos vyriausybė pripažino, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai keliais atvejais negalėjo pateikti prašomos informacijos, ji teigė, kad to priežastis yra Komisijos jiems uždėta nepagrįstai didelė našta. Galiausiai Kinijos vyriausybė teigė, kad „Komisijos išvada, kad atrinktos įmonės nebendradarbiavo per tyrimą, akivaizdžiai prieštarauja PPO taisyklėse ir ES pagrindiniame antisubsidijų reglamente numatytam sąžiningo ir objektyvaus tyrimo principui“.

(405)

Komisija pripažino, kad trys atrinkti eksportuojantys gamintojai iš dalies bendradarbiavo, tačiau pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė neatsižvelgė į kelis elementus, kaip antai:

(406)

Komisijai teko siųsti trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams daug raštų dėl informacijos neišsamumo, raginant juos pateikti iš pradžių prašytą informaciją, ir ji stengėsi, kiek tik įmanoma, patenkinti jų prašymą pratęsti terminą ir netgi sutiko atsižvelgti į informaciją, pateiktą po tikrinamųjų vizitų vietoje, suteikdama atrinktiems eksportuojantiems gamintojams galimybę papildyti pateiktą informaciją. Nepaisant to, Komisija nustatė, kad vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų priklausantys subjektai keliais atvejais sąmoningai atsisakė leisti Komisijos tyrimo grupei susipažinti su informacija. Todėl tvirtinimas, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams buvo nepagrįstai uždėta per didelė našta, kliudžiusi jiems bendradarbiauti, atmestas.

(407)

Remiantis memorandume dėl įrodymų pakankamumo, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimynų atsakymuose pateikta informacija, tirtos šios Kinijos vyriausybės subsidijos:

(408)

Kaip matyti iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateiktos informacijos, ne mažiau kaip 37 finansų įstaigos, įsisteigusios KLR, teikė joms finansavimą pagal Kinijos bankininkystės įstatymą. Kaip minėta 256 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė neperdavė klausimynų finansų įstaigoms ir nepateikė informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso finansų įstaigos, teikusios paskolas atrinktoms bendrovėms. Nors Kinijos vyriausybei pateiktas prašymas apėmė visas finansų įstaigas, teikusias paskolas atrinktoms bendrovėms, specialų klausimyną užpildė tik vienas valstybės valdomas bankas. Todėl Komisija negalėjo tuo remdamasi nustatyti, ar tos finansų įstaigos yra valstybės valdomos, ar privačios.

(409)

Komisija išsiaiškino, ar valstybės valdomi bankai veikia kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte. Pagal susijusią PPO jurisprudenciją (108) valstybinė institucija yra subjektas, „[kuris] turi ar vykdo valdžios įgaliojimus arba kuriam tokie įgaliojimai suteikiami“. Tyrimas dėl valstybinės institucijos statuso turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, deramai atsižvelgiant į „atitinkamo subjekto pagrindinius bruožus ir funkcijas“, to subjekto „ryšį su vyriausybe“ ir „šalyje, kurioje tiriamasis subjektas veikia, esamą teisinę ir ekonominę aplinką“. Priklausomai nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių, svarbūs įrodymai gali būti i) įrodymai, kad „subjektas iš tiesų atlieka valdžios funkcijas“, ypač kai iš tokių įrodymų „matyti, kad tai yra nuolatinė ir nuosekli praktika“; ii) įrodymai dėl „vyriausybės politikos tame sektoriuje, kuriame veikia tiriamasis subjektas, aprėpties ir turinio“ ir iii) įrodymai, kad valdžia vykdo „reikšmingą subjekto ir jo veiksmų kontrolę“. Atlikdama tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso, tiriančioji institucija turi „įvertinti visus svarbius subjekto bruožus ir į juos deramai atsižvelgti“ ir išnagrinėti visų rūšių įrodymus, kurie gali būti svarbūs tam vertinimui; tai darydama ji turėtų vengti „išskirtinai ar nepagrįstai sutelkti dėmesį į kurį nors vieną bruožą, neskirdama deramo dėmesio kitiems bruožams, kurie gali būti svarbūs“.

(410)

Visų pirma, PPO jurisprudencijoje nustatyta (109), kad „[s]varbiau ne tai, ar subjektui suteikiami įgaliojimai atlikti valdžios funkcijas, o tai, kaip tai pasiekiama. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimus daugeliu įvairių būdų. Todėl norint įrodyti, kad tokie įgaliojimai suteikti konkrečiam subjektui, gali reikėti įvairaus pobūdžio įrodymų. Įrodymas, kad subjektas iš tiesų atlieka valdžios funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jis turi valdžios įgaliojimus arba kad valdžios įgaliojimai jam suteikti, ypač jei tokiu įrodymu patvirtinama, kad tai yra nuolatinė ir nuosekli praktika. Todėl manome, kad įrodymas, jog valdžia vykdo reikšmingą subjekto ir jo veiksmų kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas įrodymu, kad tas subjektas turi valdžios įgaliojimus ir naudojasi tais įgaliojimais atlikdamas valdžios funkcijas. Vis dėlto pabrėžiame, kad jei įgaliojimai nėra aiškiai suteikti teisiniu dokumentu, vien formalių ryšių tarp subjekto ir vyriausybės (siaurąja prasme) tikriausiai nepakaktų norint įrodyti būtiną valdžios įgaliojimų turėjimo faktą. Todėl, pavyzdžiui, vien tai, kad valdžia yra pagrindinė subjekto akcininkė, neįrodo, kad vyriausybė reikšmingai kontroliuoja to subjekto veiksmus, ir juo labiau neįrodo, kad vyriausybė yra jam suteikusi valdžios įgaliojimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais, kai iš turimų įrodymų matyti, kad yra daug formaliųjų vyriausybės vykdomos kontrolės požymių, ir kartu yra įrodymų, kad tokia galia kontroliuoti yra reikšmingai naudojamasi, remiantis tokiais įrodymais gali būti pagrįsta daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas vykdo valdžios įgaliojimus.“

(411)

Norint konkrečiu atveju tinkamai apibrėžti subjektą kaip valstybinę instituciją, gali būti svarbu atsižvelgti į tai, „ar [subjekto] funkcijos arba veiksmai yra tokie, kokie pagal atitinkamos šalies narės teisinę tvarką įprastai laikomi valdžios veiksmais“ (110), ir į subjektų klasifikaciją bei funkcijas PPO šalyse narėse apskritai. Todėl tai, ar subjekto funkcijos arba veiksmai yra tokie, kokie pagal atitinkamos šalies narės teisinę tvarką įprastai laikomi valdžios veiksmais, gali būti svarbus aspektas nustatant, ar konkretus subjektas yra valstybinė institucija, ar ne.

(412)

Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimus daugeliu įvairių būdų. Todėl norint įrodyti, kad tokie įgaliojimai suteikti konkrečiam subjektui, gali reikėti įvairaus pobūdžio įrodymų. Įrodymas, kad subjektas iš tiesų atlieka valdžios funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jis turi valdžios įgaliojimus arba kad valdžios įgaliojimai jam suteikti, ypač jei tokiu įrodymu patvirtinama, kad tai yra nuolatinė ir nuosekli praktika.

(413)

Įrodymas, kad valdžia vykdo reikšmingą subjekto ir jo veiksmų kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas įrodymu, kad tas subjektas turi valdžios įgaliojimus ir naudojasi tais įgaliojimais atlikdamas valdžios funkcijas. Iš tiesų, nors valdžios turima nuosavybės teisė į subjektą nėra lemiamas kriterijus, ji kartu su kitais elementais gali būti laikoma įrodymu. Tačiau vien formalių ryšių tarp subjekto ir vyriausybės (siaurąja prasme) tikriausiai nepakaktų valdžios įgaliojimų buvimui įrodyti. Todėl, pavyzdžiui, vien tai, kad valdžia yra pagrindinė subjekto akcininkė, neįrodo, kad vyriausybė reikšmingai kontroliuoja to subjekto veiksmus, ir juo labiau neįrodo, kad vyriausybė yra jam suteikusi valdžios įgaliojimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais, kai iš turimų įrodymų matyti, kad yra daug formaliųjų vyriausybės vykdomos kontrolės požymių, ir kartu yra įrodymų, kad tokia galia kontroliuoti yra reikšmingai naudojamasi, remiantis tokiais įrodymais gali būti pagrįsta daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas vykdo valdžios įgaliojimus.

(414)

Per tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso svarbiausia ne tai, ar veiksmai, kuriuos vykdant galėjo būti padarytas finansinis įnašas, yra logiškai susiję su nustatyta „valdžios funkcija“. Šiuo atžvilgiu pagal teisės normą, kuria remiantis nustatomas valstybinės institucijos statusas taikant SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunktį, nėra nurodyta, kad tarp nustatytos valdžios funkcijos ir konkretaus nagrinėjamo finansinio įnašo būtinai turi būti nustatytas tam tikro lygio ar pobūdžio ryšys. Tokio tyrimo, ar subjektas yra valstybinė institucija, išvada iš tiesų priklauso nuo tų subjekto veiksmų vykdymo, jo pagrindinių bruožų ir jo ryšio su vyriausybe. Toks dėmesio sutelkimas į subjektą, o ne į veiksmus, kuriuos vykdant, kaip teigiama, padarytas finansinis įnašas, atitinka faktą, kad „vyriausybei“ (siaurąja prasme) ir „valstybinei institucijai“ yra būdingas „tam tikras jų esminių bruožų bendrumas ar dalinis sutapimas“, t. y. jos abi iš esmės yra „valdžia“.

(415)

Subjekto veiksmų ar praktikos pobūdis neabejotinai gali būti įrodymu per tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso. Iš tiesų subjekto veiksmai, ypač kai matyti, jog tai yra „nuolatinė ir nuosekli praktika“, yra vienas iš įvairaus pobūdžio įrodymų, kuriais, priklausomai nuo kiekvieno tyrimo aplinkybių, gali būti atskleisti pagrindiniai subjekto bruožai ir jo ryšiai su vyriausybe (siaurąja prasme). Tačiau vertinant tokius įrodymus siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą, ar pats subjektas turi tuos pagrindinius bruožus ir funkcijas, dėl kurių būtų laikytinas valstybine institucija. Pavyzdžiui, PPO byloje DS379 vertinant, ar subjektas yra valstybinė institucija, kai tai buvo susiję su Kinijos valstybės valdomais komerciniais bankais, buvo įtraukta informacija, iš kurios buvo matyti, kad i) „[v]alstybės valdomų komercinių bankų pagrindinių buveinių vykdomuosius direktorius skiria vyriausybė, o [Kinijos komunistų partija] išlaiko reikšmingą įtaką juos renkant“, ir ii) valstybės valdomi komerciniai bankai „vis dar stokoja rizikos valdymo ir analitinių įgūdžių“. Šie įrodymai neapsiribojo vien pačia valstybės valdomų komercinių bankų vykdoma skolinimo veikla, o atskleidė jų organizacinės struktūros bruožus, sprendimų priėmimo įgaliojimų grandines ir bendrus ryšius su Kinijos vyriausybe. Taigi, PPO apeliacinis komitetas byloje DS379 nurodė, kad nors Jungtinių Valstijų prekybos departamentas atsižvelgė į įrodymus dėl valstybės valdomų komercinių bankų veiksmų [„paskolų teikimo“], jis tai darė tirdamas pagrindinius tų subjektų bruožus ir jų ryšius su Kinijos vyriausybe. Šie valstybės valdomi komerciniai bankai vykdė valdžios funkcijas Kinijos vyriausybės vardu.

(416)

Be to, PPO apeliacinis komitetas svarbiu laikė faktą, kad atitinkama vyriausybė nebendradarbiavo per tyrimą. PPO apeliacinis komitetas byloje DS379 iš tiesų patvirtino JAV prekybos departamento išvadą, kad per dengto grynos celiuliozės popieriaus atvejo tyrimą tirti valstybės valdomi komerciniai bankai yra „valstybinės institucijos“, remiantis šiomis aplinkybėmis: i) tuo, kad Kinijos bankų sektorius beveik visiškai priklauso valstybei; ii) Komercinių bankų įstatymo 34 straipsniu, kuriame nustatyta, kad bankai privalo „savo paskolų teikimo veiklą vykdyti atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos bei socialinės raidos poreikius ir laikydamiesi valstybės pramonės politikos“; iii) užfiksuotais įrodymais, kad valstybės valdomi komerciniai bankai vis dar stokoja rizikos valdymo ir analitinių įgūdžių, iv) tuo, kad „per [tą] tyrimą [JAV prekybos departamentas] negavo įrodymų, reikalingų siekiant išsamiai dokumentuoti popieriaus pramonės paraiškų, kuriose prašoma suteikti paskolas, teikimo ir tokių paskolų suteikimo bei vertinimo procesą“ (111).

(417)

Siekdama nustatyti, ar valstybės valdomi bankai turi arba vykdo valdžios įgaliojimus ir ar valdžios įgaliojimai jiems suteikiami, Komisija deramą dėmesį skyrė pagrindiniams tų bankų bruožams ir funkcijoms, jų ryšiui su vyriausybe ir teisinei bei ekonominei aplinkai šalyje, kurioje veikia tiriamasis subjektas. Šiuo atžvilgiu Komisija siekė gauti informacijos apie valstybės nuosavybę ir formaliuosius vyriausybės vykdomos valstybinių bankų kontrolės požymius. Ji taip pat analizavo, ar, atsižvelgiant į esamą norminę sistemą, turima kontrole buvo reikšmingai naudojamasi. Šiuo tikslu Komisijai teko iš dalies remtis turimais faktais, be kita ko, todėl, kad Kinijos vyriausybė ir valstybės valdomi bankai atsisakė pateikti įrodymų dėl sprendimų priėmimo proceso, po kurio suteiktas lengvatinis skolinimas, kaip išdėstyta 255–265 konstatuojamosiose dalyse.

(418)

Šios analizės tikslu Komisija pirmiausia išnagrinėjo informaciją, gautą iš valstybės valdomo banko, užpildžiusio specialų klausimyną.

(419)

Klausimyno atsakymus pateikė tik vienas valstybės valdomas bankas, t. y. bankas EXIM. Ankstesniuose antisubsidijų tyrimuose (112) Komisija jau buvo padariusi išvadą, kad bankas EXIM yra valstybinė institucija. Komisija padarė išvadą, kad toks jo apibūdinimas atrodo vis dar pagrįstas, kaip matyti iš toliau pateiktos analizės.

(420)

Kinijos bankų sektoriuje vyrauja valstybės valdomi bankai ir taip yra dėl konkrečių jų atliekamų pagrindinių funkcijų; jie paprastai vadinami valstybės valdomais komerciniais bankais arba valstybės politikos bankais (žr. 407 konstatuojamąją dalį).

(421)

Kadangi valstybė išlaiko valstybės valdomų bankų kontrolę įvairiais būdais – ji ne tik turi jų akcijų (kaip analizuojama 3.5.1.4 skirsnyje), bet ir užtikrina KKP organų buvimą bei jų įtaką finansų įstaigose ir reguliavimo priemonėmis suteikia bankams įgaliojimus vykdyti tam tikrų rūšių komercinę veiklą (žr. 3.5.1.5 skirsnį) – ji gali naudotis finansų sektoriaus ištekliais savo politikos tikslams pasiekti (taip pat žr. 203–205 konstatuojamąsias dalis), įskaitant bendrąjį tikslą „skatinti socialistinės rinkos ekonomikos raidą“, kaip nustatyta Bankininkystės įstatymo 1 straipsnyje (išsamesnę Bankininkystės įstatymo analizę žr. 3.5.1.5 skirsnyje).

(422)

Taigi pagrindinės bankų funkcijos, visų pirma jų skolinimo politika, yra formuojamos pagal politikos tikslus, o bankų ekonominėje veikloje yra laikomasi Kinijos vyriausybės pramonės politikos reikalavimų. Taikoma teisine sistema ir institucine struktūra šiuo atžvilgiu užtikrinama, kad kai Kinijos vyriausybė nustato ekonominius prioritetus, pavyzdžiui, dėl BEV sektoriaus plėtros, reikiamos lėšos visada būtų prioritetine tvarka skiriamos atitinkamiems projektams per finansų sektorių. Taigi valstybės valdomi bankai faktiškai atlieka valdžios funkcijas tiek, kiek jų pagrindiniai vadovaujantys darbuotojai privalo būti KKP nariai (ir todėl turi būti lojalūs visų pirma savo partijai) ir pagrindinė tų bankų veikla turi būti vykdoma tinkamai atsižvelgiant į vyriausybės institucijų nustatytus politikos tikslus.

(423)

Dėl valstybės politikos bankų pažymima, kad negavus tinkamo atsakymo dėl banko EXIM pagrindinio akcininko (žr. 261 konstatuojamąją dalį) Komisijai teko remtis turimais faktais. Išaiškėjo, kad „Wutongshu Investment Platform Co., Ltd.“ yra patronuojamoji įmonė, visiškai valdoma Kinijos valstybės užsienio valiutų administracijos (SAFE), o pastaroji 100 % priklauso valstybei per Kinijos liaudies banką. Tuo remdamasi, taip pat remdamasi klausimyno atsakymuose gauta informacija, Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso 100 % šios finansų įstaigos akcijų.

(424)

Dėl formaliųjų vyriausybės vykdomos šio bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko kontrolės požymių Komisija jį laikė „[viena] pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų“. Konkrečiai pranešime „Laikinieji nuostatai dėl pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų“ (113) nustatyta, kad „[p]agrindinės šiuose nuostatuose nurodytos valstybės valdomos finansų įstaigos yra valstybės valdomi jos politiką vykdantys bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo bendrovės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir kt. (toliau – valstybės valdomos finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybų narius skiria Valstybės Taryba“.

(425)

Pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų nariai skiriami pagal Laikinuosius nuostatus dėl pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų. Remdamasi šių laikinųjų nuostatų 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės Taryba ir jie yra jai atskaitingi, o tai rodo, kad valstybė vykdo institucinę šio bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko verslo veiklos kontrolę.

(426)

Kartu su šiais bendraisiais požymiais Komisija nustatė toliau išdėstytus su banku EXIM susijusius faktus. Bankas EXIM įsteigtas ir veikia pagal Valstybės Tarybos pranešimą dėl Kinijos eksporto ir importo banko įsteigimo ir pagal banko EXIM įstatus. Pagal jo įstatus valstybė tiesiogiai skiria banko EXIM vadovybę. Jo stebėtojų tarybą skiria Valstybės Taryba pagal Laikinuosius nuostatus dėl pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų ir pagal kitus įstatymus bei teisės aktus ir ji yra atskaitinga Valstybės Tarybai.

(427)

Banko įstatuose taip pat nurodyta, kad banko EXIM partijos komitetas atlieka pagrindinį vadovaujamąjį ir politinį vaidmenį užtikrindamas, kad bankas EXIM vykdytų partijos ir valstybės politiką ir svarbiausias pavestas užduotis. Partijos vadovavimas yra integruotas į visus organizacinio valdymo aspektus.

(428)

Banko įstatuose taip pat nustatyta, kad banko EXIM uždaviniai yra remti užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, tarpvalstybines investicijas, Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, bendradarbiavimą tarptautinių pajėgumų ir įrangos gamybos srityse. Jo veiklos sritis apima trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas, tvirtinamas pagal valstybės užsienio prekybos ir investavimo užsienyje politiką ir atitinkančias šią politiką, kaip antai eksporto kreditus, importo kreditus, užsienio inžinerijos paskolas, paskolas investicijoms užsienyje, Kinijos vyriausybės užsienio pagalbos paskolas ir eksporto pirkėjams teikiamas paskolas.

(429)

Be to, savo 2022 m. metinėje ataskaitoje bankas EXIM teigė, kad jis „patikimai įgyvendino visas šalies politikos kryptis ir tolesnes priemones“ ir kad jo atsakomybė apima „sąžiningą Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės Tarybos sprendimų įgyvendinim[ą]“. Toje metinėje ataskaitoje taip pat teigiama, kad „imtasi įvairių priemonių siekiant užtikrinti, kad gamybos pramonei būtų teikiamos vidutinės trukmės ir ilgalaikės paskolos nacionaliniams projektams remti“.

(430)

Dėl valstybės valdomų komercinių bankų Komisija pažymėjo, kad 2022 m. pabaigoje šeši didžiausi bankai pagal savo bendrą turtą užėmė didesnę kaip 40 % Kinijos finansų sektoriaus dalį (114). Bent du iš šių šešių valstybės valdomų komercinių bankų, t. y. „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC) ir „Agricultural Bank of China“ (ABC), per šį tyrimą priskiriami prie finansų įstaigų, suteikusių paskolas atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms (žr. 468 konstatuojamąją dalį). Ir ICBC (115), ir ABC (116) didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei. Valstybė ne tik kontroliuoja šešis didžiausius valstybės valdomus komercinius bankus – jai priklauso ir didelės kai kurių kitų valstybės valdomų komercinių bankų akcijų dalys, o jos dalyvavimas tuose bankuose dažniau yra netiesioginis, pvz., per valstybės valdomas įmones. Keli iš šių valstybės valdomų komercinių bankų, kuriems 2021 m. priklausė apie 20 % viso Kinijos bankų sektoriaus turto (tai tokie bankai kaip „Shanghai Pudong Development Bank“, „China Everbright Bank“, „Ping An Bank“, „China Minsheng Bank“), yra tarp finansų įstaigų, suteikusių paskolas per šį tyrimą atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms (išsamų sąrašą žr. 468 konstatuojamojoje dalyje), o valstybei priklausantys jų akcijų paketai yra skirtingo dydžio, nuo maždaug 3 % (banke „China Minsheng Bank“) (117) iki daugiau kaip 80 % (banke „China Everbright Bank“) (118).

(431)

Komisija taip pat nustatė, kad valstybės valdomos finansų įstaigos 2017 m. pakeitė savo įstatus ir taip padidino KKP vaidmenį aukščiausiu bankų sprendimų priėmimo lygmeniu (119).

(432)

Šiais naujais įstatais nustatyta, kad:

(433)

204 konstatuojamojoje dalyje pateikta konkrečių šių bankų ICBC ir ABC įstatų pakeitimų pavyzdžių.

(434)

Komisija taip pat siekė gauti informacijos apie tai, ar Kinijos vyriausybė reikšmingai kontroliuoja banko EXIM veiksmus, susijusius su jo skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jis teikia paskolas BEV pramonei. Šiuo klausimu atsižvelgta į šiuos reguliavimo dokumentus:

(435)

Peržiūrėdama šiuos reguliavimo dokumentus Komisija nustatė, kad bendra teisinė aplinka, kurioje veikia KLR finansų įstaigos, yra tokia, kurioje joms duodami nurodymai priimant finansinius sprendimus laikytis Kinijos vyriausybės pramonės politikos tikslų ir, visų pirma, Energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros plano (2012–2020 m.), kuriame numatytos „politikos paskatos, kurių forma yra parama finansinėmis paslaugomis, taikant kredito valdymo ir paskolų vertinimo sistemas, taip siekiant skatinti energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtrą“, kaip išdėstyta toliau.

(436)

Banko EXIM viešosios politikos įgaliojimai yra nustatyti pranešime dėl šio banko įsteigimo, kuriame nustatyta, kad „Kinijos eksporto ir importo banko pagrindinė užduotis – įgyvendinti nacionalinę pramonės politiką ir užsienio prekybos politiką ir teikti politikos finansinę paramą gamybos priemonių, kaip antai mechaninių ir elektros prekių bei įrangos komplektų, eksporto plėtrai“ (124), taip pat jo įstatuose, kuriuose nustatyta, kad „Kinijos eksporto ir importo bankas yra valstybės valdomas ir finansuojamas jos politiką vykdantis bankas, kuriam tiesiogiai vadovauja Valstybės Taryba“ (125) .

(437)

Apskritai Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą pagal nacionalinės ekonominės ir socialinės raidos poreikius ir laikydamiesi valstybės pramonės politikos“. Nors Bankininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai pagal įstatymus vykdo verslo veiklą jokiam subjektui ar asmeniui nesikišant. Komerciniai bankai savarankiškai prisiima civilinę atsakomybę už visą savo juridinio asmens turtą“, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis taikomas atsižvelgiant į jo 34 straipsnį, t. y. kai valstybė nustato viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir laikosi valstybės nurodymų.

(438)

Be to, Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnyje nurodyta, kad „[p]agal valstybės politiką atitinkami vyriausybės departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas siekdami skatinti tam tikrų pramonės sektorių augimą ir tam tikrų vietovių ekonominį vystymąsi“.

(439)

Panašiai ir Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą konkrečiai „skatinamiems“ projektams. Kaip jau paaiškinta 3.1 skirsnyje ir, konkrečiau, 210–211 konstatuojamosiose dalyse, BEV pramonės projektai priskiriami prie „skatinamų“ projektų kategorijos. Taigi dėl Sprendimo Nr. 40 patvirtinama ankstesnė dėl Bankininkystės įstatymo padaryta išvada, kad bankai lengvatinio kredito teikimo veiklos forma vykdo valdžios įgaliojimus. Komisija taip pat nustatė, kad Nacionalinė finansų reguliavimo administracija (NFRA) turi plačius įgaliojimus tvirtinti visų KLR įsisteigusių finansų įstaigų (įskaitant privačias ir užsienio finansų įstaigas) visus valdymo aspektus, kaip antai (126):

(440)

Bankininkystės įstatymas yra teisiškai privalomas aktas. Penkmečio planų ir Sprendimo Nr. 40 privalomas pobūdis nurodytas 3.5.1.5 skirsnyje. NFRA reguliavimo dokumentų privalomą pobūdį lemia jos, kaip bankų reguliavimo institucijos, įgaliojimai. Kitų dokumentų privalomą pobūdį rodo į juos įtrauktos nuostatos dėl priežiūros ir vertinimo.

(441)

Valstybės Tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodyta teikti kreditinę paramą tik į skatinamąją kategoriją patenkantiems investicijų projektams ir žadama įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą projektams, patenkantiems į skatinamos pramonės kategoriją“. Pagal šį pagrindą bankai privalo teikti kreditinę paramą BEV pramonei, kaip skatinamai pramonės šakai.

(442)

Be to, net ir privačių komercinių bankų sprendimai turi būti Kinijos komunistų partijos prižiūrimi ir suderinti su nacionaline politika. Iš tiesų vienas iš trijų pagrindinių su bankų valdymu susijusių valstybės tikslų dabar yra stiprinti partijos vadovavimą bankininkystės ir draudimo sektoriuje, be kita ko, kai tai susiję su bendrovių veiklos ir valdymo klausimų sprendimu. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (CBIRC) trejų metų (2020–2022 m.) veiksmų plane šiuo atžvilgiu nurodoma „toliau įgyvendinti principus, įtvirtintus Generalinio Sekretoriaus Xi Jinpingo pagrindiniu pranešimu dėl finansų sektoriaus įstaigų organizacinio valdymo reformos vykdymo“. Be to, pagal šio plano II skirsnį siekiama skatinti natūraliai integruoti partijos vadovavimą į įstaigų organizacinį valdymą: „turime sistemingiau, labiau standartizuotai ir pagal nustatytas procedūras integruoti partijos vadovavimą į įstaigų organizacinį valdymą <...>. Prieš direktorių valdybai ar vyresniajai vadovybei priimant sprendimus pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, juos turi apsvarstyti partijos komitetas.“

(443)

Be to, Kinijos vyriausybė neseniai nustatė, kad net ir finansų įstaigų akcininkai turi sudaryti sąlygas vykdyti Kinijos vyriausybės kontrolę per įstaigos organizacinio valdymo sistemą: „Didieji bankų ir draudimo įstaigų akcininkai padeda bankams ir draudimo įstaigoms sukurti nepriklausomą ir patikimą organizacinio valdymo struktūrą su veiksminga stabdžių ir atsvarų sistema ir skatina bei remia bankų ir draudimo įstaigų pastangas užtikrinti, kad partijos vadovavimas būtų natūraliai integruotas į organizacinį valdymą“ (127).

(444)

Galiausiai, pagal Nacionalinės finansų reguliavimo administracijos (NFRA) taikomus komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus dabar atsižvelgiama į tai, kaip finansų įstaigos „prisideda prie nacionalinių plėtros uždavinių ir realiosios ekonomikos“, ir, visų pirma, kaip jos „tarnauja strateginiams ir besiformuojantiems pramonės sektoriams“ (128).

(445)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė norminę sistemą, kurios nuostatų turi laikytis bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko vadovai ir priežiūros funkcijas atliekantys asmenys, o šie yra skiriami Kinijos vyriausybės ir yra jai atskaitingi. Taigi Kinijos vyriausybė rėmėsi šia normine sistema vykdydama reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę visada, kai jis teikė paskolas BEV pramonei. Šio valstybės valdomo banko pagrindinės funkcijos siejasi su konkrečiomis užduotimis, kurias Kinijos vyriausybė pavedė atlikti pagal šią norminę sistemą, taigi jis tapo Kinijos vyriausybės valdžios funkcijų vykdymo įrankiu.

(446)

Komisija taip pat siekė gauti konkrečių reikšmingos vykdomos kontrolės įrodymų remdamasi konkrečiomis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis. Iš dalies bendradarbiaujantis valstybės valdomas bankas savo klausimyno atsakymuose paaiškino, kad jis paskolų gavėjų kreditingumui įvertinti naudoja vidaus reitingų modelį, pagrįstą ankstesnio įsipareigojimų nevykdymo duomenimis, įskaitant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kuriuos taikant paskolų gavėjai reitinguojami pagal jų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės dydį. Bankas EXIM taip pat paaiškino, kad politika nesiskiria priklausomai nuo pramonės šakos, kurioje veikia paskolos gavėjas, ar nuo jo nuosavybės formos, ir kad jo rizikos vertinimo modelis yra pagrįstas rinka.

(447)

Kaip jau nurodyta 261 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies bendradarbiaujantis valstybės valdomas bankas atsisakė pateikti konkrečių savo kredito rizikos vertinimo, atlikto dėl atrinktų bendrovių, pavyzdžių, argumentuodamas tuo, kad prašoma informacija yra banko vidaus informacija ir apima konfidencialią verslo informaciją, kurios atskleisti neleidžiama, nepaisant to, kad Komisija turėjo raštišką kai kurių atrinktų bendrovių sutikimą atsisakyti teisių į informacijos konfidencialumą. Be to, bankas EXIM neatsakė į klausimus apie kokybinius ir kiekybinius rodiklius, naudojamus paskolų gavėjams reitinguoti pagal jų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę.

(448)

Per tyrimą Kinijos vyriausybė rėmėsi Nacionalinio liaudies kongreso pateiktu Bankininkystės įstatymo aiškinimu ir šio įstatymo 4, 5 ir 41 straipsniais, kuriuose teigiama, kad komerciniai bankai Kinijoje veikia kaip nepriklausomi juridiniai asmenys, kurie „priima savarankiškus sprendimus“, „nesikišant jokiam subjektui ar asmeniui“, ir kad „joks subjektas ar asmuo negali priversti komercinio banko teikti paskolas ar suteikti garantiją“. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnis nėra privalomas ir yra tik rekomendacinio pobūdžio.

(449)

Kaip paaiškinta 440 konstatuojamojoje dalyje, Komisija Kinijos bankininkystės įstatymą ir Sprendimą Nr. 40 laiko privalomojo pobūdžio aktais. Be to, šio tyrimo išvados ir per ankstesnius tyrimus, atliktus dėl tos pačios subsidijų programos, Komisijos nustatytos išvados (129) nepatvirtina teiginio, kad bankai, priimdami sprendimus dėl skolinimo, neatsižvelgia į vyriausybės politiką ir planus. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad visos trys atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės pasinaudojo lengvatiniu skolinimu mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis.

(450)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnis iš tiesų taikomas praktikoje ir kad Bankininkystės įstatymo 4, 5 ir 41 straipsniai taikomi atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnį, t. y. kai valstybė nustato viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir laikosi valstybės nurodymų. Bankininkystės įstatymo 4 ir 5 straipsniai iš tiesų yra šio įstatymo I skyriuje, kuriame išdėstytos bendrosios nuostatos, o 34 straipsnis yra IV skyriuje, kuriame nustatytos pagrindinės taisyklės dėl paskolų. 34 straipsnio formuluotė „komerciniai bankai savo paskolų teikimo veiklą vykdo atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos bei socialinės raidos poreikius ir laikydamiesi valstybės pramonės politikos“ rodo, kad ši nuostata nėra rekomendacinio pobūdžio, o yra privaloma ir ja bankams duodami aiškūs nurodymai savo paskolų teikimo veikloje atsižvelgti į valstybės pramonės politiką. Šiuo konkrečiu atveju, kaip nurodyta 221 konstatuojamojoje dalyje, Energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtros plane (2012–2020 m.) aiškiai nurodytos „kredito valdymo ir paskolų vertinimo sistemos energiją taupančių ir naujų rūšių energija varomų transporto priemonių pramonės plėtrai skatinti“. Komisija taip pat pažymėjo, kad Valstybės Tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą projektams, patenkantiems į skatinamos pramonės kategoriją“. Nors to paties sprendimo 17 straipsnyje reikalaujama, kad bankai laikytųsi kredito teikimo principų, Komisija per tyrimą neįsitikino, kad taip daroma praktikoje. Priešingai, paskolos eksportuojantiems gamintojams buvo teikiamos neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį ir kreditingumą. Ši išvada nėra nauja, ji jau buvo padaryta ankstesniuose tyrimuose (130).

(451)

Galiausiai, kaip pažymima 442–444 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad visus pagrindinius banko veiklos ir valdymo klausimus apsvarsto Kinijos komunistų partija, kuri yra tvirtai integruota į bankų organizacinio valdymo struktūrą, ir tai, kad bankų veiklos rezultatai vertinami atsižvelgiant į jų pastangas aptarnauti strateginių ir besiformuojančių sektorių įmones, kaip antai BEV pramonės įmones, taip pat rodo griežtą ir privalomą finansų įstaigų veiklos reguliavimo sistemos pobūdį.

(452)

Todėl Komisija, neturėdama konkrečių įrodymų dėl kreditingumo vertinimų, nagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip išdėstyta 434–444 konstatuojamosiose dalyse, kartu su bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko elgsena, susijusia su paskolomis, teiktomis atrinktoms bendrovėms. Ši elgsena neatitinka oficialios jo pozicijos, nes banko EXIM veiksmai praktikoje nebuvo grindžiami išsamiais rinka pagrįstais rizikos vertinimais.

(453)

Per tyrimą Komisija nustatė, kad paskolos trims atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms buvo suteiktos palūkanų normomis, kurios buvo mažesnės už Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtą paskolų bazinę palūkanų normą arba jai artimos. Paskolų bazinė palūkanų norma pradėta taikyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. – ja pakeista ankstesnė centrinio banko Kinijos liaudies banko taikyta lyginamoji palūkanų norma (131). Tai, kad finansavimas teiktas tokiomis palūkanų normomis, kurios buvo mažesnės už šalies nerizikingą palūkanų normą tarpbankinėje rinkoje arba jai artimos, aiškiai rodo, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į riziką. Dėl finansų įstaigų nebendradarbiavimo ir dėl to, kad bankas EXIM, nepaisant suteikto leidimo gauti informaciją iš šio banko, atsisakė pateikti su atrinktomis grupėmis susijusią informaciją, Komisijai teko remtis turimais faktais, taigi ji padarė išvadą, kad paskolos buvo suteiktos nepaisant realios tų bendrovių finansinės ir kredito rizikos padėties, kaip nustatyta 3.5.2.3 skirsnyje. Taigi, paskolos buvo suteiktos mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis, palyginti su palūkanų norma, atitinkančia atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį.

(454)

Be to, kalbant konkrečiai apie banką EXIM, neginčytina, kad tai yra valstybės politikos bankas, tiesiogiai vykdantis vyriausybės politiką (jis pats tai pripažįsta). Kaip paaiškinta jo svetainėje (132), bankas EXIM yra valstybės finansuojamas ir valstybės valdomas jos politiką vykdantis bankas, kuriam tiesiogiai vadovauja Valstybės Taryba ir kurio uždaviniai yra, be kita ko, padėti vykdyti Kinijos užsienio prekybą ir įgyvendinti globalizavimo strategiją.

(455)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė yra sukūrusi lėšų skolinimo skatinamoms pramonės šakoms norminę sistemą, kurios turi laikytis banko vadovai ir priežiūros funkcijas atliekantys asmenys, o šie yra skiriami Kinijos vyriausybės ir jai atskaitingi. Šioje norminėje sistemoje banko vadovams ir priežiūros funkciją atliekantiems asmenims nepalikta jokios laisvės rinktis, ar laikytis šios sistemos nuostatų dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų, taigi šio banko vadovybė yra nesavarankiška.

(456)

Taigi Kinijos vyriausybė, remdamasi šia normine sistema, vykdė reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę visada, kai jis teikė paskolas BEV pramonei.

(457)

Kaip paaiškinta 434 konstatuojamojoje dalyje, Komisija siekė gauti vykdomos reikšmingos kontrolės įrodymų remdamasi konkrečiomis paskolomis. Tačiau bendradarbiaujantis valstybės valdomas bankas nepateikė kai kurios reikalingos informacijos, įskaitant savo konkretų kredito rizikos vertinimą, susijusį su atrinktomis bendrovėmis. Neturėdama konkrečių su tokiais rizikos vertinimais susijusių įrodymų Komisija nagrinėjo bendras teisinės aplinkos sąlygas, esamas skolinant lėšas skatinamoms pramonės šakoms, tokioms kaip BEV pramonė, kartu nagrinėdama bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko elgseną, ir nustatė, kad banko veiksmai nebuvo grindžiami išsamiais rinka pagrįstais kredito rizikos vertinimais.

(458)

Be to, kaip paaiškinta 453 konstatuojamojoje dalyje, paskolos trims atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, nepaisant tų grupių finansinės ir kredito rizikos padėties, buvo suteiktos taikant už paskolų bazinę palūkanų normą mažesnes ar jai artimas palūkanų normas. Taigi, atsižvelgdama į 3.5.1.10 skirsnyje apibūdintą atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį ir į tai, kad, Komisijos atliktos rizikos analizės duomenimis, eksportuojantiems gamintojams derėjo suteikti B kredito reitingą ir todėl jų mokėtinos palūkanų normos turėjo būti kur kas didesnės už nerizikingą palūkanų normą, Komisija padarė išvadą, kad atitinkamos paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis.

(459)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė vykdo reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę, kiek tai susiję su jo skolinimo BEV pramonei politika ir su šiuo skolinimu susijusios rizikos vertinimu.

(460)

Komisija nustatė, kad iš dalies bendradarbiaujantis valstybės valdomas bankas įgyvendino pirmiau nurodytą teisinę sistemą atlikdamas valdžios funkcijas BEV sektoriaus atžvilgiu. Taigi jis veikė kaip valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu ir pagal susijusią PPO jurisprudenciją.

(461)

1996 m. paskelbtomis Paskolų bendrosiomis taisyklėmis (133) siekta reguliuoti su paskolomis ir, visų pirma, su konkrečios socialinės ir ekonominės raidos skatinimu teikiant paskolas susijusią veiklą (134). Pagal Sprendimą Nr. 40 (135) Kinijos vyriausybė kišasi ir į finansų sektoriaus subjektų skolinimo operacijas, nustatydama pramonės sektorius, kuriuose turėtų būti sudaromos lengvatinės sąlygos gauti kreditą, ir įpareigodama finansų įstaigas teikiant paskolas atsižvelgti į valstybės pramonės politiką.

(462)

Valstybės politikos interesų (o ne vien komercinių interesų), kurių valstybės reikalavimu laikosi komerciniai bankai ir visų pirma valstybės valdomos finansų įstaigos, svarba formuojant jų skolinimo strategijas taip pat yra aiški iš 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbto Finansų ministerijos pranešimo dėl komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo metodo. Pagal šio pranešimo nuostatas, taikant komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „prisideda prie nacionalinių plėtros tikslų įgyvendinimo ir realiosios ekonomikos“, ir visų pirma į tai, kaip jie „tarnauja strateginiams ir besiformuojantiems pramonės sektoriams“. Šio pranešimo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimu teikiama tvirta ir veiksminga garantija, kad bus įgyvendinama nacionalinė makroekonomikos politika“ (136).

(463)

Kaip išdėstyta 3.3.1.1 skirsnyje, specialaus klausimyno atsakymų nepateikė jokia paskolas atrinktoms bendrovėms teikusi valstybės valdoma finansų įstaiga, išskyrus banką EXIM. Tų bankų sąrašas apima „Agricultural Bank of China“, „Bank of Beijing“ (137), „Bank of China“, „Bank of Communications Co. Ltd.“, „Bank of Kunlun“ (138), „Bank of Nanjing“ (139), „Bank of Ningbo“ (140), „Bank of Shanghai“ (141), „Bank of Tianjin“ (142), „China CITIC Bank“ (143), „China Construction Bank Corporation“, „China Everbright Bank“ (144), „China Industrial Bank Co. Ltd.“ (145)., „China Merchants Bank“ (146), „China Minsheng Bank“ (147), „Export-Import Bank of China“ (bankas EXIM), ICBC, „Ping An Bank“ (148), „Shanghai Automotive Group Finance Co., Ltd.“ (149), „Shanghai Pudong Development Bank Co. Ltd.“ (150)., „Chong Hing Bank Limited“ (151), „Huishang Bank Co., Ltd.“ (152), „Sun Life Everbright Asset Management Co. Ltd.“ (153) ir „Zhongyuan Bank Co., Ltd.“ (154). Kinijos vyriausybė nepateikė nei informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso tie bankai, ar apie jų valdymo struktūrą ar rizikos vertinimą, nei su konkrečiomis paskolomis BEV pramonei susijusių pavyzdžių.

(464)

Todėl, atsižvelgdama į 3.3.1.1 skirsnyje padarytas išvadas, Komisija nusprendė nustatyti, ar tos valstybės valdomos finansų įstaigos laikytinos valstybinėmis institucijomis, remdamasi turimais faktais.

(465)

Per ankstesnį antisubsidijų tyrimą (155) Komisija nustatė, kad bankai, teikę paskolas per tą tyrimą atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, buvo nuosavybės teise iš dalies arba visiškai valdomi valstybės ar valstybei priklausančių juridinių asmenų. Kadangi bankai specialaus klausimyno atsakymų nepateikė, Komisija naudojosi viešai prieinama informacija, kaip antai banko interneto svetaine, metinėmis ataskaitomis, bankų žinynuose ar internete prieinama informacija. Atsižvelgiant į šių ankstesnių tyrimų išvadas, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (156) patvirtinta, kad valstybė dominuoja bankų sektoriuje (157), išlaikydama kontrolinį akcijų paketą visuose valstybės valdomuose komerciniuose bankuose, taip pat yra pagrindinė akcininkė kai kuriuose akciniuose komerciniuose bankuose – tai pasiekiama tiesioginėmis investicijomis iš fondo „Central Huijin“ arba, netiesiogiai, per kitus valstybės valdomus juridinius asmenis. Toliau 468 konstatuojamojoje dalyje nurodyti tie eksportuojančių gamintojų nurodyti bankininkystės subjektai, kurių akcijų didžioji dalis priklauso valstybei, ir, kadangi po neseniai atliktų panašių tyrimų (158) jokių pokyčių nebuvo, visos valstybės valdomos finansų įstaigos, teikusios finansavimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, laikomos nuosavybės teise iš dalies arba visiškai valdomomis valstybės ar valstybei priklausančių juridinių asmenų.

(466)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad visos Kinijos valstybės valdomos finansų įstaigos, teikusios finansavimą trims atrinktoms bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupėms, yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu.

(467)

Be to, Komisija, remdamasi ta pačia informacija, nustatė, kad net jei valstybės valdomos finansų įstaigos nebūtų laikomos valstybinėmis institucijomis, jos dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 3.5.1.9 skirsnyje, būtų laikomos Kinijos vyriausybės pavedimu ar nurodymu atliekančiomis funkcijas, kurios paprastai suteikiamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veiksmai bet kokiu atveju būtų priskiriami Kinijos vyriausybei.

(468)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus (159), Komisija nagrinėjamu atveju nustatė, kad toliau nurodyti bankai ir privačios finansų įstaigos, veikiančios Kinijoje, teikė paskolas per šį tyrimą atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms: „China Postal Savings Bank Co. Ltd.“, „Citibank (China) Co., Ltd.“, „DBS Bank (China) Limited“, „East West Bank (China) Co., Ltd.“, „Hana Bank (China) Co., Ltd.“, „HSBC Bank (China) Limited“, „Mitsubishi UFJ Bank (China) Co., Ltd.“, „Mizuho Bank (China) Co., Ltd.“, „OCBC Wing Hang Bank (China) Limited“, „Standard Chartered Bank (China) Limited“, „Sumitomo Mitsui Banking Corporation (China) Co., Ltd.“, „United Overseas Bank (China) Limited“ ir „Yushan Bank (China) Co.“. Atsižvelgiant į atitinkamą 3.5.1.8 skirsnyje pateiktą analizę, manyta, kad šie bankai ir privačios finansų įstaigos veikia Kinijos bankų reguliavimo komisijos (CBRC) prižiūrimi ir vykdydami Kinijos vyriausybės pavedimą arba nurodymą. Kadangi nebuvo pateikta priešingos informacijos, Komisija tos pačios išvados laikėsi ir per šį tyrimą.

(469)

Komisija išanalizavo, ar visoms šioms finansų įstaigoms Kinijos vyriausybė buvo pavedusi arba nurodžiusi teikti subsidijas BEV sektoriui, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį.

(470)

PPO apeliacinio komiteto aiškinimu, „pavedimas“ yra valdžios pareigų perdavimas privačiam subjektui, o „nurodymas“ reiškia aplinkybes, kai valdžia naudojasi savo galiomis privataus subjekto atžvilgiu (160). Abiem atvejais valdžia naudojasi privačiu subjektu kaip tarpininku siekdama padaryti finansinį įnašą ir „daugeliu atvejų tikėtina, kad pavedimas arba nurodymas privačiam subjektui įgytų grasinimo arba raginimo formą“ (161). Kartu 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio nuostata neleidžiama valstybėms narėms nustatyti kompensacinių priemonių produktams, „kai valdžia tik vykdo savo bendruosius reguliavimo įgaliojimus“ (162) arba kai valstybės kišimasis „gali duoti tam tikrą rezultatą arba jo neduoti, priklausomai nuo esamų faktinių aplinkybių ir nuo tos rinkos dalyvių naudojimosi teise laisvai rinktis“ (163). O pavedimas arba nurodymas reiškia „valdžios vaidmenį, kuris yra aktyvesnis negu vien skatinamieji veiksmai“ (164).

(471)

Komisija pažymėjo, kad 434–442 konstatuojamosiose dalyse nurodyta pramonės norminė sistema taikoma visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Pavyzdžiui, Bankininkystės įstatymas ir įvairūs Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (CBIRC) įsakymai taikomi visiems Kinijos finansuojamiems ir užsienio investicijomis finansuojamiems bankams, pavaldiems CBIRC.

(472)

Be to, daugumos paskolų sutarčių su privačiomis finansų įstaigomis sąlygos yra panašios į sutarčių su valstybės valdomais bankais sąlygas, o privačių finansų įstaigų taikomos skolinimosi palūkanų normos panašios į valstybės valdomų finansų įstaigų taikomas palūkanų normas. Tai rodo, kad tie bankai de facto taiko lengvatines skolinimosi sąlygas, nes Kinijos vyriausybė kontroliuoja bankų sektorių.

(473)

Iš privačių finansų įstaigų negavusi kitokios informacijos, Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su BEV pramone, visoms Kinijoje veikiančioms Nacionalinės finansų reguliavimo administracijos (NFRA) prižiūrimoms finansų įstaigoms (įskaitant privačias finansų įstaigas) valstybė yra pavedusi arba nurodžiusi, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmą įtrauką, laikytis vyriausybės politikos ir teikti BEV pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis (165).

(474)

Jau per ankstesnius antisubsidijų tyrimus Komisija, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo paskelbtu tyrimu (166), kuriame nurodyti tarptautinių ir Kinijos kredito reitingų skirtumai, nustatė, kad Kinijos bendrovėms suteikiami šios šalies kredito reitingai yra nepatikimi. Iš tiesų, TVF duomenimis, vietos kredito reitingų agentūros AA–AAA reitingus suteikia daugiau kaip 90 % Kinijos obligacijų. Tai nepalyginama su kitomis rinkomis, kaip antai ES ar Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkomis. Pavyzdžiui, JAV rinkoje tokius aukščiausius reitingus gauna mažiau nei 2 % įmonių. Taigi Kinijos kredito reitingų agentūros yra neproporcingai linkusios teikti aukščiausius reitingus reitingų skalėje. Jos taiko labai plačias reitingų skales ir paprastai grupuoja obligacijas, su kuriomis susijusi įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra labai skirtinga, į vieną didelę reitingo kategoriją (167). „Bloomberg“ 2021 m. Kinijos obligacijų rinkos įžvalgose (168) pateiktais duomenimis, obligacijų rinkoje dominuoja penkios vietinės Kinijos kredito reitingų agentūros: „China Chengxin“, „Dagong“, „Lianhe“, „Shanghai Brilliance“ ir „Golden Credit Rating“, ir apie 90 % obligacijų yra vietos kredito reitingų agentūrų įvertinamos AAA reitingu. Vis dėlto daugeliui šių emitentų suteiktas „S&P Global“ emitento reitingas yra žemesnis – A arba BBB (169).

(475)

Be to, užsienio kredito reitingų agentūros, tokios kaip „Standard and Poor’s“ ir „Moody’s“, nustatydamos užsienyje išleistų Kinijos obligacijų reitingus, paprastai padidina emitento bazinį kredito reitingą atsižvelgdamos į tos įmonės strateginę svarbą Kinijos vyriausybei ir į bet kokių netiesioginių garantijų patikimumą (170).

(476)

Papildant šią analizę, pažymima, kad anksčiau nagrinėtais atvejais nustatyta, jog Kinijos vyriausybė taip pat gali naudotis savo įtaka kredito reitingų rinkai.

(477)

Kaip matyti iš ankstesniais atvejais Kinijos vyriausybės pateiktos informacijos, Kinijos obligacijų rinkoje veikia 14 kredito reitingų agentūrų, tarp jų 12 šalies vidaus reitingų agentūrų. Be to, į Kinijos kredito reitingų rinką laisvai patekti neįmanoma. Tai iš esmės uždara rinka, nes reitingų agentūros prieš pradėdamos vykdyti veiklą turi būti patvirtintos Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos (CSRC) arba centrinio banko Kinijos liaudies banko (171). 2017 m. viduryje Kinijos liaudies bankas paskelbė, kad užsienio kredito reitingų agentūroms bus tam tikromis sąlygomis leidžiama teikti kredito reitingus tam tikroje šalies vidaus obligacijų rinkos dalyje. Tačiau šios kredito reitingų agentūros laikosi Kinijos reitingų skalių ir dėl to, kaip paaiškinta 475 konstatuojamojoje dalyje, jų reitingai nėra visiškai palyginami su tarptautiniais reitingais.

(478)

Galiausiai, bendrovės „Allianz Global Investors“ 2021 m. atliktas tyrimas patvirtina Komisijos išvadas: jame teigiama, kad „Kinijos vidaus kredito reitingų sistema skiriasi nuo tarptautinių reitingų nustatymo normų. Pavyzdžiui, šalies obligacijos, kurioms šalyje suteiktas AA+ reitingas, tarptautiniu mastu įprastai būtų vertinamos kaip „didelio pajamingumo“ obligacijos“ (172).

(479)

Galiausiai, EBPO 2022 m. nurodė, kad „[k]redito reitingų rinkos trūkumai, įskaitant dirbtinai padidintus reitingus ir nepatikimas perspėjimo apie riziką sistemas, kliudo obligacijų rinkai sveikai vystytis“ (173).

(480)

Be to, ir Komisija nustatė (174), kad Kinijos kredito reitingų sistema negali būti laikoma vien rinkos jėgų valdoma sistema ir kad ji veikia iškreiptu pagrindu.

(481)

Atsižvelgdama į 474–478 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą padėtį, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas. Tie reitingai yra iškraipyti ir dėl politikos tikslų skatinti pagrindines strategines pramonės šakas, tokias kaip BEV pramonė.

(482)

Komisija nustatė, kad visų trijų atrinktų grupių bendrovės naudojo įvairias trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas savo veiklai finansuoti. Šios paskolos daugiausia naudotos einamajai veiklai, apyvartinio kapitalo poreikiams tenkinti, specialiems projektams, investicijoms, arba jomis pakeistos kitos paskolos. Atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės taip pat naudojosi trumpalaikiais ir ilgalaikiais eksporto kreditais.

(483)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad viena iš atrinktų grupių buvo sudariusi sutartis dėl paskolų, kurių konkreti paskirtis buvo pakeisti skolintą kapitalą, grąžinamą paskolos termino suėjimo dieną, nauju kapitalu iš naujų paskolų. Tokio atnaujinamojo kredito naudojimas paprastai yra skolininko likvidumo problemų požymis ir tokį kreditą teikiantys bankai patiria didesnę riziką. Atsižvelgdama į ankstesnių tyrimų išvadas (175), Komisija nustatė, kad pagal tokią praktiką kai kurios bendrovės gali pertvarkyti savo įsipareigojimus ir gauti lėšų, be kurių negalėtų įvykdyti savo skolų grąžinimo įsipareigojimų, o tai įrodo, kad yra sunkumų grąžinti skolas.

(484)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad tam tikros atrinktos bendrovės buvo išleidusios obligacijų, kurių konkreti paskirtis buvo grąžinti skolas (t. y. paskolas). Komisija nustatė, kad restruktūrizuodamos savo skolą šia priemone kai kurios bendrovės galėjo pertvarkyti ir atidėti savo įsipareigojimų vykdymą, taip pat gauti lėšų, be kurių nebūtų galėjusios įvykdyti savo skolos grąžinimo įsipareigojimų, o tai įrodo, kad joms kilo sunkumų gauti lėšų.

(485)

Kadangi tuo tikslu naudojamos obligacijos, kyla abejonių dėl atitinkamos bendrovės gebėjimo sumokėti savo skolas, taigi abejojama ne tik jos trumpalaikiu likvidumu, bet ir ilgalaikiu jos mokumu. Todėl obligacijų, kurių emisijos tikslas – grąžinti bendrovės skolas, buvimas laikomas požymiu, kad tos bendrovės finansinė padėtis yra prastesnė, negu iš pirmo žvilgsnio atrodytų iš jos finansinių ataskaitų, ir kad yra papildoma su jos trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu susijusi rizika.

(486)

Kaip parodyta 3.5.1.5 skirsnyje, keliuose teisės dokumentuose konkrečiai dėl šio sektoriaus bendrovių yra finansų įstaigoms duotas nurodymas teikti BEV pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis. Tie dokumentai yra įrodymas, kad finansų įstaigos lengvatinį finansavimą teikia tik tam tikroms įmonėms ar pramonės šakoms, kurių skaičius ribotas, t. y. toms, kurios atitinka susijusią Kinijos vyriausybės politiką. Komisija manė, kad parama BEV pramonei nurodyta pakankamai aiškiai, nes nurodytas šios pramonės šakos pavadinimas, jos gaminamas produktas ar pramonės grupė, kuriai ji priklauso.

(487)

Komisija apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą remdamasi nauda, kuri gavėjams suteikta tiriamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą, gavėjams suteikta nauda yra lygi skirtumui tarp palūkanų, bendrovės sumokėtų už lengvatinėmis sąlygomis gautą paskolą, sumos ir tos palūkanų sumos, kurią ta bendrovė būtų sumokėjusi už panašią komercinę paskolą, kurią ji būtų galėjusi gauti rinkos sąlygomis.

(488)

Kaip paaiškinta 3.5.1 ir 3.5.2 skirsniuose, Kinijos finansų įstaigų teikiamos paskolos rodo didelį valstybės kišimąsi ir neatitinka palūkanų normų, kurios būtų įprastos veikiančioje rinkoje.

(489)

Atrinktų bendrovių grupių bendra finansinė būklė buvo skirtinga. Kiekviena iš jų tiriamuoju laikotarpiu gavo įvairių rūšių paskolų, kurių grąžinimo terminai, įkaitas, garantijos ir kitos sąlygos skyrėsi. Dėl šių dviejų priežasčių kiekvienos bendrovės vidutinė palūkanų norma priklausė nuo jos gautų paskolų.

(490)

Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi lengvatinio finansavimo paskolomis apskaičiavimo metodikos, nustatytos per antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės apdirbamosios aliuminio folijos, taip pat per antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų, antisubsidijų tyrimus dėl KLR kilmės padangų, tam tikrų KLR kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų ir KLR kilmės šviesolaidžių kabelių (176), kaip paaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Taigi Komisija atskirai apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dėl taikomo lengvatinio finansavimo paskolomis gautą naudą ir priskyrė tokią naudą tiriamajam produktui.

(491)

Komisija pažymėjo, kad Kinijos kredito reitingų agentūra 2020 m. suteikė grupei „BYD Group“ AAA reitingą. Atsižvelgdama į bendrus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, nurodytus 3.5.1.10 skirsnyje, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nėra patikimas.

(492)

Kaip minėta 452–459 konstatuojamosiose dalyse, skolinančios Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti gautą naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar grupei „BYD Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos atitinka rinkos lygį.

(493)

Grupės „BYD Group“ pranešė, kad jos finansinė būklė apskritai pelninga: jos pelno dydis, jos pačios finansinių ataskaitų duomenimis, yra apie 6 %. Ši grupė savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino bendrovės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(494)

Trumpalaikiam likvidumui vertinti Komisija naudojo einamojo likvidumo rodiklį. Pagal šį rodiklį vertinamas bendrovės gebėjimas sumokėti trumpalaikių įsipareigojimų sumas, įskaitant trumpalaikes skolas.

(495)

Bendrovės einamojo likvidumo rodiklis 2021 m. buvo 0,89, 2022 m. sumažėjo iki 0,75, o po to tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 0,68. Taigi, nepaisant bendrovei 2020 m. suteikto AAA reitingo, jos trumpalaikio turto nepakako trumpalaikių įsipareigojimų sumoms sumokėti. Esant tokiai padėčiai, aukštas bendrovės kredito reitingas yra nepagrįstas – norint gauti tokį reitingą, jos einamojo likvidumo rodiklis turėtų būti ne mažesnis kaip 2.

(496)

Atsižvelgdama į šį trumpalaikio likvidumo rodiklį, Komisija padarė išvadą, kad atitinkama bendrovė patyrė trumpalaikio likvidumo problemų, dėl kurių įgyjamas rizikingo skolininko profilis.

(497)

Ilgalaikio mokumo rizikos vertinimą Komisija grindė įsiskolinimo koeficientu. Pagal šį koeficientą vertinamas bendrovės gebėjimas įvykdyti savo ilgalaikius skolinius įsipareigojimus. Skolintojai ir investuotojai į obligacijas jį naudoja vertindami bendrovės kreditingumą.

(498)

Įsiskolinimo koeficientas parodo įsipareigojimų, visų pirma ilgalaikės skolos, dydį. Šios bendrovės skolos ir nuosavo kapitalo santykis buvo aukštas – 0,78, o tai rodo, kad ši bendrovė savo veiklą finansuoja skolintomis lėšomis. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis taip pat nuolat didėjo nuo 0,67 2021 m. iki 0,78 tiriamuoju laikotarpiu, o tai rodo, kad bendrovė vis didesnę savo veiklos dalį finansuoja daugiausia skolintomis lėšomis. Kuo didesnis skolos ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnė bendrovės finansinė rizika, o tai reiškia, kad bendrovei gali būti sunkiau padengti turimas skolas.

(499)

Todėl, atsižvelgdama į 495–498 konstatuojamosiose dalyse apibūdintus likvidumo ir mokumo klausimus, Komisija manė, kad šios bendrovės finansinė būklė nėra stabili, o jos rizikos profilis rodo didelę riziką potencialiems skolintojams ir investuotojams.

(500)

Be to, Komisija išanalizavo atskirų grupės bendrovių, kurių gauta finansinė nauda yra didžiausia, skolos ir nuosavo kapitalo santykį ir nustatė, kad jų skolos ir nuosavo kapitalo santykis 2022 m. buvo nuo 0,71 iki 0,97.

(501)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į 3.5.1.10 skirsnyje nurodytus bendrus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, Komisija padarė išvadą, kad AAA kredito reitingas, suteiktas grupei „BYD Group“, nėra patikimas.

(502)

Komisija manė, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka B reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu reitingu“.

(503)

Remdamasi viešai prieinamais „Bloomberg“ duomenimis, siekdama nustatyti rinkos palūkanų normą, Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo B reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtiną priemoką, kuri pridėta prie centrinio banko Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos (177).

(504)

Tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV B reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie centrinio banko Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola (178), ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos paskolos, suteiktos šiai bendrovių grupei.

(505)

Paskolų užsienio valiutomis atveju padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir patikimų kredito reitingų nebuvimu, yra tokia pati, nes šias paskolas teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, siekiant nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį buvo naudojamos B reitingo įmonių obligacijos atitinkamomis valiutomis, išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(506)

Kaip minėta 452–459 konstatuojamosiose dalyse, skolinančios Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti gautą naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar grupei „Geely Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos atitinka rinkos lygį.

(507)

Grupė „Geely Group“, nurodė, kad jos finansinė būklė yra pelninga: jos pačios finansinių ataskaitų duomenimis, pelno dydis yra 3 %. Tačiau pelningumas, palyginti su 2021 m., sumažėjo. Jos nuosavo kapitalo grąžos koeficientas, kuris rodo grupės gebėjimą paversti nuosavą kapitalą grynuoju pelnu, sumažėjo nuo 8 % 2021 m. iki 5 % tiriamojo laikotarpio pabaigoje.

(508)

Grupė „Geely Group“ savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino šios grupės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(509)

Dėl trumpalaikio likvidumo grupė pateikė duomenis, kad jos vidutinis einamojo likvidumo rodiklis tiriamuoju laikotarpiu buvo 1,03. Nors einamojo likvidumo rodiklis šiek tiek viršija 1, bendrovės trumpalaikio turto vos pakanka trumpalaikių įsipareigojimų sumoms sumokėti, o to nepakanka aukštam kredito reitingui pagrįsti – norint gauti tokį aukštą reitingą, bendrovės einamojo likvidumo rodiklis turėtų siekti bent 2. Bendrovės kritinio likvidumo rodiklis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo 0,79, 2022 m. – 0,76, 2021 m. – 0,79, o norma laikomas kritinio likvidumo rodiklis yra ne mažesnis už 1. Bendrovė, kurios kritinio likvidumo rodiklis yra mažesnis už 1, iš tiesų gali nebūti pajėgi sumokėti savo trumpalaikių įsipareigojimų sumų trumpuoju laikotarpiu. Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu buvo vidutiniškai 0,4, taigi bendrovė neturėjo pakankamai prieinamų pinigų savo trumpalaikei skolai sumokėti. Atsižvelgdama į trumpalaikio likvidumo rodiklius Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjama bendrovė patyrė trumpalaikio likvidumo problemų, dėl kurių įgyjamas rizikingo skolininko profilis.

(510)

Dėl ilgalaikės skolos pažymima, kad grupės „Geely Group“ skolos ir turto santykis buvo aukštas, 0,69, o tai reiškia, kad 69 % bendrovės turto finansuojama skolintomis lėšomis. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 2021 m. buvo 2,1, 2022 m. – 2,11, o tiriamojo laikotarpio pabaigoje – 2,22, o tai rodo, kad bendrovė savo veiklą finansuoja daugiausia skolintomis lėšomis. Kuo didesnis yra skolos ir turto santykis ir skolos ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnė bendrovės finansinė rizika. Be to, tiriamuoju laikotarpiu viena iš grupės bendrovių („Ningbo Hangzhou Bay Geely Automobile Parts Co., Ltd.“), siekdama pagerinti savo skolos struktūrą, sudarė skolos konvertavimo į nuosavybę sandorį su valstybės valdomais bankais. Pagal tokį sandorį bendrovė galėjo dalį savo skolos valstybės valdomiems bankams konvertuoti į akcijas ir taip sumažinti įsipareigojimus savo balanse.

(511)

Be to, Komisija nustatė, kad grupė „Geely Group“ sudarė sutartis dėl paskolų, kurių konkreti paskirtis buvo pakeisti kitas paskolas. Kaip paaiškinta 3.5.2.1 skirsnyje, atnaujinamojo kredito buvimas laikomas papildomos rizikos, susijusios su likvidumo problemomis, požymiu.

(512)

Taip pat Komisija nustatė, kad grupė „Geely Group“ išleido obligacijų, kurių paskirtis buvo skolos restruktūrizavimas. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 4 skirsnyje, Komisija laikė tai požymiu, kad finansinė padėtis yra prastesnė, negu iš pirmo žvilgsnio atrodytų iš finansinių ataskaitų, ir kad yra papildoma su trumpalaikiu ir ilgalaikiu grupės finansavimu susijusi rizika.

(513)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Kinijos kredito reitingų agentūra buvo suteikusi grupei „Geely Group“ AAA reitingą. Atsižvelgdama į bendrus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, nurodytus 3.5.1.10 skirsnyje, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nėra patikimas.

(514)

Komisija manė, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka B reitingą. Pagal „Standard & Poor's“ kredito reitingų apibrėžtis, B reitingu įvertintas skolininkas yra pažeidžiamesnis nei BB reitingu įvertintas skolininkas, tačiau toks skolininkas šiuo metu tebėra pajėgus įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto skolininko gebėjimas arba noras įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus gali sumažėti dėl nepalankių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų. Todėl laikoma, kad šis lyginamasis dydis tinkamai atspindi papildomą riziką, kylančią dėl atnaujinamojo kredito ir skolos restruktūrizavimo tikslais išleistų obligacijų naudojimo.

(515)

Siekiant nustatyti rinkos palūkanų normą, B reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtina priemoka buvo pridėta prie centrinio banko Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos.

(516)

Tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV B reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie centrinio banko Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola, ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos bendrovei suteiktos paskolos ir finansinės nuomos sutarties.

(517)

Dėl KLR suteiktų paskolų užsienio valiutomis manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir patikimų kredito reitingų nebuvimu, yra tokia pati, nes šias paskolas teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, siekiant nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį buvo naudojamos B reitingo įmonių obligacijos atitinkamomis valiutomis, išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(518)

Kaip minėta 452–459 konstatuojamosiose dalyse, skolinančios Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti gautą naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar grupei „Geely Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos atitinka rinkos lygį.

(519)

„SAIC Motor Corporation Limited“ nurodyta finansinė būklė konsoliduotu grupės lygmeniu yra pelninga: jos pačios finansinių ataskaitų duomenimis, pelno dydis yra 4 %. Tačiau pelningumas, palyginti su 2021 m., sumažėjo. Jos nuosavo kapitalo grąžos koeficientas, rodantis grupės gebėjimą paversti nuosavą kapitalą grynuoju pelnu, sumažėjo nuo 13 % 2021 m. iki 8 % 2022 m. pabaigoje.

(520)

„SAIC Motor Corporation Limited“ savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino šios grupės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(521)

Dėl trumpalaikio likvidumo grupė pateikė duomenis, kad jos vidutinis einamojo likvidumo rodiklis 2022 m. buvo 1,07. Nors einamojo likvidumo rodiklis šiek tiek viršija 1, grupės trumpalaikio turto vos pakanka trumpalaikių įsipareigojimų sumoms sumokėti, o to nepakanka aukštam kredito reitingui pagrįsti – norint gauti tokį aukštą reitingą, bendrovės einamojo likvidumo rodiklis turėtų siekti bent 2. Bendrovės kritinio likvidumo rodiklis 2022 m. buvo 0,87, o 2021 m. – 0,97, o norma laikomas kritinio likvidumo rodiklis yra ne mažesnis kaip 1. Bendrovė, kurios kritinio likvidumo rodiklis yra mažesnis už 1, iš tiesų gali nebūti pajėgi sumokėti savo trumpalaikių įsipareigojimų sumų trumpuoju laikotarpiu. Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis grupėje 2022 m. buvo vidutiniškai 0,4. Tai reiškia, kad grupei nebuvo prieinama pakankamai pinigų savo trumpalaikei skolai sumokėti. Atsižvelgdama į trumpalaikio likvidumo rodiklius Komisija padarė išvadą, kad ši grupė patyrė trumpalaikio likvidumo problemų, dėl kurių įgyjamas rizikingo skolininko profilis.

(522)

Dėl ilgalaikės skolos pažymima, kad „SAIC Motor Corporation Limited“ skolos ir turto santykis konsoliduotu grupės lygmeniu buvo aukštas, 0,66, o tai reiškia, kad 66 % grupės turto finansuojama skolintomis lėšomis. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 2021 m. buvo 1,79, o 2022 m. – 1,94, ir tai rodo, kad bendrovė savo veiklą finansuoja daugiausia skolintomis lėšomis. Kuo didesnis yra skolos ir turto santykis ir skolos ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnė bendrovės finansinė rizika. Be to, 2009–2015 m. laikotarpiu du grupės eksportuojantys gamintojai („SAIC Maxus Automotive Company Limited“ ir „Nanjing Automobile (Group) Corporation“), siekdami pagerinti savo skolos struktūrą, sudarė keturis skolos konvertavimo į nuosavybę sandorius su valstybės valdomais bankais. Pagal tokį sandorį bendrovės galėjo dalį savo skolos valstybės valdomiems bankams konvertuoti į akcijas ir taip sumažinti įsipareigojimus savo balanse. Be to, „SAIC Motor Corporation Limited“ 2017 m. gavo nuosavo kapitalo injekciją, prie kurios, be kita ko, prisidėjo ir valstybės valdomos finansų įstaigos, ir tai taip pat turėjo teigiamą poveikį grupės skolos struktūrai. Nors šie įvykiai vyko prieš tiriamąjį laikotarpį, jie turėjo ilgalaikį struktūrinį poveikį balansui.

(523)

Be to, Komisija nustatė, kad ši grupė sudarė sutartis dėl paskolų, kurių konkreti paskirtis buvo pakeisti kitas paskolas. Kaip paaiškinta 3.4.2.1 skirsnyje, atnaujinamojo kredito buvimas laikomas papildomos rizikos, susijusios su likvidumo problemomis, požymiu.

(524)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad „SAIC Motor Corporation Limited“ buvo gavusi Kinijos kredito reitingų agentūros AAA reitingą. Atsižvelgdama į bendrus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, nurodytus 3.4.1.9 skirsnyje, ir pirmiau aprašytą grupės finansinę padėtį, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nėra patikimas.

(525)

Komisija manė, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka B reitingą. Pagal „Standard & Poor's“ kredito reitingų apibrėžtis, B reitingu įvertintas skolininkas yra pažeidžiamesnis nei BB reitingu įvertintas skolininkas, tačiau toks skolininkas šiuo metu tebėra pajėgus įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto skolininko gebėjimas arba noras įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus gali sumažėti dėl nepalankių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų. Todėl laikoma, kad šis lyginamasis dydis tinkamai atspindi papildomą riziką, kylančią dėl atnaujinamojo kredito ir skolos restruktūrizavimo tikslais išleistų obligacijų naudojimo.

(526)

Taigi, tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV B reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie centrinio banko Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola, ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos bendrovei suteiktos paskolos ir finansinės nuomos sutarties.

(527)

Dėl KLR suteiktų paskolų užsienio valiutomis manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir patikimų kredito reitingų nebuvimu, yra tokia pati, nes šias paskolas teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, siekiant nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį buvo naudojamos B reitingo įmonių obligacijos atitinkamomis valiutomis, išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(528)

Komisija nustatė, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi lengvatiniu finansavimu paskolomis. Atsižvelgdama į finansinio įnašo bei naudos eksportuojantiems gamintojams buvimą ir į konkretumo aspektą, Komisija lengvatinį finansavimą paskolomis laikė kompensuotina subsidija.

(529)

Dėl atrinktų bendrovių grupių lengvatinio finansavimo paskolomis tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Lengvatinis finansavimas paskolomis

(530)

Kredito linijos paskirtis – nustatyti skolinimosi limitą, iki kurio bendrovė galėtų bet kada skolintis savo einamajai veiklai finansuoti, taip užtikrindama lankstų apyvartinio kapitalo finansavimą ir jo prieinamumą iškart, kai jo reikia. Kredito linijos sutartyse su atrinktomis bendrovių grupėmis nurodytas įvairių formų finansavimas, prieinamas bendrovėms, pasirašiusioms tokius susitarimus, apimantis visų rūšių trumpalaikį finansavimą, kaip antai trumpalaikes paskolas, banko akceptus, akredityvus ir kt. Be to, finansinės literatūros duomenimis, kredito linijos daugeliu atvejų yra įprastos ir rinkos ekonomikoje. Pavyzdžiui, jos sudaro daugiau kaip 80 % bankų finansavimo, teikiamo JAV atvirosioms akcinėms bendrovėms (179). Be to, Kanadoje, kurioje banko akceptas yra tiesioginis ir besąlyginis įsakomąjį vekselį priimančio banko įsipareigojimas (taip pat, kaip Kinijoje), bankai įprastai priima banko akcepto įsakomuosius vekselius tik iš besiskolinančių įmonių, kurios yra atidariusios kredito liniją tame banke (180). Todėl Komisija manė, kad kredito linijos priemonės samprata turėtų apimti iš esmės visą atrinktų bendrovių trumpalaikį finansavimą, kaip antai trumpalaikes paskolas, banko akcepto įsakomuosius vekselius ir kt.

(531)

Komisija nustatė, kad Kinijos finansų įstaigos kiekvienai iš atrinktų grupių suteikė su jos finansavimu susijusių kredito linijų. Tuo tikslu sudarytos preliminariosios sutartys, pagal kurias bankas atrinktoms bendrovėms leido naudotis įvairiomis skolos priemonėmis, kaip antai apyvartinio kapitalo paskolomis, banko akcepto įsakomaisiais vekseliais ir kitokiu prekybos finansavimu iki tam tikros nustatytos didžiausios sumos.

(532)

Kaip minėta 530 konstatuojamojoje dalyje, kredito linijos samprata turėtų apimti visą trumpalaikį finansavimą. Todėl Komisija palygino kredito linijų, kuriomis bendradarbiaujančios bendrovės galėjo naudotis tiriamuoju laikotarpiu, dydį su trumpalaikio finansavimo, kuriuo šios bendrovės naudojosi tuo pačiu laikotarpiu, suma, siekdama nustatyti, ar kredito linija apėmė visą trumpalaikį finansavimą. Tuo atveju, kai trumpalaikio finansavimo suma viršijo kredito linijos limitą, Komisija prie esamos kredito linijos dydžio pridėjo kredito linijos limitą viršijančią sumą, kurią realiai panaudojo eksportuojantys gamintojai.

(533)

Įprastomis rinkos sąlygomis už kredito linijas būtų imamas mokestis, vadinamas susitarimo ar įsipareigojimo mokesčiu, skirtas atlyginti bankui už jo išlaidas ir riziką atidarant kredito liniją, taip pat būtų imamas metinis pratęsimo mokestis už kredito linijų galiojimo pratęsimą (181). Šiais mokesčiais padengiamos ne tik administravimo išlaidos, kaip antai paraiškos nagrinėjimo ir saugumo patikrinimų išlaidos, bet ir išlaidos dėl bankams keliamų rizikos ribojimo (prudencinių) reikalavimų, nes, skiriant kapitalą pagal kredito liniją, sumažėja banko kapitalo pakankamumo rodikliai, kuriuos jis turi palaikyti, kad užtikrintai apsisaugotų nuo sisteminės rizikos. Tačiau Komisija nustatė, kad visos atrinktos bendrovių grupės naudojosi suteiktomis kredito linijomis nemokamai. Taigi tiriamosioms bendrovių grupėms buvo suteikta naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkte.

(534)

Kaip minėta 210 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos privalo teikti kreditinę paramą skatinamoms pramonės šakoms.

(535)

Komisijos manymu, kadangi kredito linijos yra iš esmės susijusios su visų rūšių trumpalaikiu finansavimu, teiktu atrinktoms bendrovėms, jos turėtų būti laikomos viena iš lengvatinės finansinės paramos, finansų įstaigų teikiamos skatinamoms pramonės šakoms, tokioms kaip BEV sektorius, formų. Kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, BEV sektorius yra viena iš skatinamų pramonės šakų, todėl jame galima naudotis visa įmanoma finansine parama.

(536)

Remdamasi pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktu, Komisija manė, kad nauda, suteikta gavėjams, yra lygi skirtumui tarp sumos, kurią jie sumokėjo kaip mokestį už kredito linijų atidarymą Kinijos kredito įstaigose ar jų galiojimo pratęsimą, ir sumos, kurią jie sumokėtų už panašią komercinę kredito liniją, suteiktą neiškreipta rinkos kaina.

(537)

Nė viena iš atrinktų bendrovių nemokėjo mokesčio už savo kredito liniją. Panašiai ir per ankstesnius tyrimus Komisija nerado jokių kredito linijų mokesčių šios šalies viduje. Priešingai, vienintelis atvejis, kai atrinktas eksportuojantis gamintojas sumokėjo kredito linijos mokestį, buvo susijęs su bendrove, kuri buvo gavusi kredito linijas dviejuose bankuose, kurių pagrindinės buveinės buvo ne KLR, o kitai finansų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, taigi ji turėjo sumokėti mokesčius pagal pasaulio finansų rinkose įprastą praktiką (182). Iš viešai prieinamos informacijos atrodo, kad kai kuriais atvejais bendrovėms Kinijoje yra taikomi kredito linijos mokesčiai (183), tačiau nepavyko rasti informacijos apie šių mokesčių dydį. Todėl Komisija, neturėdama kitos išeities, ieškojo tinkamo lyginamojo tokio mokesčio dydžio už Kinijos ribų. Taigi remiantis viešai prieinamais duomenimis nustatyti susitarimo mokesčio ir pratęsimo mokesčio dydžiai yra atitinkamai 1,75 % ir 1,25 % (184).

(538)

Susitarimo mokestis ir pratęsimo mokestis iš esmės mokėtini vienkartinėmis sumomis atitinkamai kai atidaroma nauja kredito linija arba kai pratęsiamas esamos kredito linijos galiojimas. Vis dėlto atlikdama apskaičiavimą Komisija atsižvelgė ir į tas kredito linijas, kurios buvo atidarytos arba kurių galiojimas buvo pratęstas prieš tiriamąjį laikotarpį, tačiau kuriomis atrinktos bendrovių grupės galėjo naudotis tiriamuoju laikotarpiu, ir į tas kredito linijas, kurios buvo atidarytos tiriamuoju laikotarpiu.

(539)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai yra finansinis produktas, skirtas tam, kad, išplečiant kredito priemonių pasirinkimą, būtų plėtojama aktyvesnė vidaus pinigų rinka. Tai viena iš trumpalaikio finansavimo formų, kuria galima „sumažinti [vekselio davėjo] finansavimo išlaidas ir padidinti kapitalo naudojimo efektyvumą“ (185). Be to, kaip nurodyta Kinijos liaudies banko svetainėje, „banko akcepto įsakomuoju vekseliu gali būti garantuojamas pirkėjo ir pardavėjo sutarties sudarymas ir vykdymas, taip pat skatinama kapitalo apyvarta panaudojant Kinijos banko kreditą“ (186). Be to, bankas „DBS Bank“ savo svetainėje reklamuoja banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip priemonę „pagerinti apyvartinio kapitalo būklę, atidedant mokėjimus“ (187). Banko akceptų išdavimo ir naudojimo bendrosios sąlygos yra nustatytos Kinijos Liaudies Respublikos perleidžiamųjų priemonių įstatyme (188).

(540)

Komisija jau per ankstesnius tyrimus nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai daugiausia naudojami kaip mokėjimo priemonė per komercinius sandorius, vietoj pinigų pavedimo, taigi jie palengvina pinigų apyvartą ir vekselio davėjo apyvartinio kapitalo naudojimą (189).

(541)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai iš tiesų gali būti naudojami tik atsiskaitymui pagal realius prekybos sandorius, o vekselio davėjas turi pateikti pakankamai su tuo susijusių įrodymų, pvz., pirkimo ar pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą ir pristatymo užsakymą ar kt. Banko akcepto įsakomieji vekseliai gali būti kartu su kitomis priemonėmis, kaip antai perlaida ar pinigų pavedimu, naudojami kaip įprastinė mokėjimo pagal pirkimo sutartis priemonė.

(542)

Banko akcepto įsakomąjį vekselį išduoda pareiškėjas (vekselio davėjas, kuris taip pat yra pirkėjas pagal atitinkamą komercinį sandorį) ir priima bankas. Priimdamas įsakomąjį vekselį bankas sutinka nustatytą dieną (termino suėjimo dieną) besąlygiškai sumokėti įsakomajame vekselyje nurodytą pinigų sumą gavėjui (vekselio turėtojui).

(543)

Paprastai banko akcepto sutartyse pateikiamas sandorių, dengiamų įsakomojo vekselio suma, su nurodyta mokėjimo tiekėjui termino suėjimo diena ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo diena, sąrašas.

(544)

Komisija taip pat nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai Kinijoje išduodami pagal banko akcepto įsakomojo vekselio sutartį, kurioje nustatoma banko, tiekėjų ir pirkėjo tapatybė, banko ir pirkėjo įsipareigojimai ir detalizuota vertė kiekvienam tiekėjui, su tiekėju sutarta mokėjimo termino suėjimo diena ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo diena.

(545)

Komisija taip pat nustatė, kad kredito linijos sutartyse banko akcepto įsakomieji vekseliai paprastai nurodomi (kartu su kitomis trumpalaikėmis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo paskolomis) kaip galimas būdas naudotis finansavimo limitu.

(546)

Priklausomai nuo kiekvieno banko nustatomų sąlygų, vekselio davėjui gali reikėti atlikti nedidelį pavedimą į tam skirtą sąskaitą, prisiimti įsipareigojimą ir sumokėti akcepto komisinį mokestį. Bet kokiu atveju vekselio davėjas yra įpareigojamas ne vėliau kaip banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dieną pervesti visą banko akcepto įsakomojo vekselio sumą į tam skirtą sąskaitą.

(547)

Bankui priėmus įsakomąjį vekselį, vekselio davėjas jį indosuoja ir perduoda gavėjui, kuris taip pat yra tiekėjas pagal atitinkamą komercinį sandorį, kaip mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą. Taigi pirkėjo (vekselio davėjo) mokėjimo tiekėjui (vekselio gavėjui) įsipareigojimas panaikinamas. Atsiranda naujas pirkėjo įsipareigojimas priimančiam bankui sumokėti tokią pačią sumą (vekselio davėjas turi įsipareigojimą sumokėti bankui pinigais iki banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dienos). Kinijos vyriausybė taip pat tai patvirtino per tikrinamąjį vizitą, vykusį per ankstesnį tyrimą (190): kai bendrovė tiekėjui sumoka banko akcepto įsakomuoju vekseliu, ji nebeturi įsipareigojimo tiekėjui, tačiau turi įsipareigojimą bankui, nes tas, kas prašė išduoti akcepto įsakomąjį vekselį, turi termino suėjimo dieną sumokėti bankui visą sumą. Taigi, banko akcepto įsakomojo vekselio poveikis toks, kad vekselio davėjo įsipareigojimas savo tiekėjui pakeičiamas įsipareigojimu bankui.

(548)

Banko akcepto įsakomųjų vekselių terminas skiriasi priklausomai nuo kiekvieno banko nustatomų sąlygų ir gali būti iki vienų metų.

(549)

Banko akcepto įsakomojo vekselio gavėjas (arba turėtojas) gali iki termino rinktis kurį nors iš trijų toliau nurodytų variantų: