1.   Siekiant prisidėti prie Sąjungos klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimo, šia direktyva nustatoma bendra gamtinių dujų ir vandenilio rinkų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sistema.

2.   Siekiant Sąjungoje sukurti integruotą, konkurencinę ir skaidrią gamtinių dujų rinką, šia direktyva nustatomos gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, tiekimo ir laikymo naudojant gamtinių dujų sistemą bendros taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su to sektoriaus organizavimu ir veikimu, patekimu į rinką, kriterijais ir tvarka, pagal kuriuos suteikiami leidimai perduoti, skirstyti, tiekti ir laikyti gamtines dujas naudojant gamtinių dujų sistemą bei eksploatuoti tą sistemą.

3.   Šia direktyva nustatomos gamtinių dujų transportavimo, tiekimo ir laikymo, taip pat gamtinių dujų sistemos pertvarkymo į integruotą ir itin veiksmingą sistemą, grindžiamą dujomis iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujomis, bendrosios taisyklės.

4.   Šia direktyva nustatomos vandenilio transportavimo, tiekimo ir laikymo naudojant vandenilio sistemą bendros taisyklės. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su to sektoriaus organizavimu ir veikimu, patekimu į rinką, kriterijais ir tvarka, pagal kuriuos suteikiami tinklų leidimai, taip pat leidimai tiekti bei laikyti vandenilį ir eksploatuoti tą sistemą.

5.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, pagal kurias bus laipsniškai kuriama visos Sąjungos jungtinė vandenilio sistema, padedanti užtikrinti ilgalaikį elektros energijos sistemos lankstumą ir mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą ir energijos vartojimo bei ekonominį efektyvumą, palyginti su kitomis galimybėmis, ir taip bus remiamas Sąjungos energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai galėtų pirkti gamtines dujas ir vandenilį iš jų pasirinkto tiekėjo ir kad visi vartotojai galėtų laisvai vienu metu turėti daugiau nei vieną gamtinių dujų arba vandenilio tiekimo sutartį su sąlyga, kad yra įdiegti reikiami prijungimo ir apskaitos taškai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaline teise nebūtų nepagrįstai varžoma tarpvalstybinė prekyba gamtinėmis dujomis ir vandeniliu, likvidžios prekybos gamtinėmis dujomis ir vandeniliu veikimas ir formavimasis, vartotojų dalyvavimas, investavimas visų pirma į dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujas arba tarpvalstybinį energijos kaupimą ir kad gamtinių dujų ir vandenilio kainos atspindėtų faktinę paklausą ir pasiūlą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų nepagrįstų kliūčių patekti į gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkas ir iš jų pasitraukti, jose prekiauti ir veikti.

4.   Valstybės narės ir reguliavimo institucijos užtikrina, kad energetikos įmonėms būtų taikomos skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės taisyklės, mokesčiai ir režimas, visų pirma prisijungimo prie tinklo, patekimo į didmenines rinkas, prieigos prie duomenų, tiekėjo pakeitimo proceso ir sąskaitų išrašymo tvarkos ir, kai taikoma, licencijavimo atžvilgiu.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad rinkos dalyviai iš trečiųjų valstybių, veikdami gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkose, laikytųsi taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės, be kita ko, aplinkos ir saugos srityse.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad vandenilio rinkoje būtų laikomasi į vartotojus orientuoto ir efektyvaus energijos vartojimo požiūrio. Vandenilio naudojimas turi būti skirtas vartotojams sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, kurie turi didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą ir kuriuose nėra kitų energijos vartojimo požiūriu ekonomiškai efektyvesnių galimybių.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva būtų įgyvendinama taip, kad būtų skatinama energetikos sistemos integracija ir kartu nebūtų nepagrįstai diskriminuojami didesnio energijos efektyvumo sprendimai, pavyzdžiui, tiesioginė elektrifikacija, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

1.   Tiekėjai gali laisvai nustatyti kainą, kuria jie tiekia gamtines dujas ir vandenilį vartotojams. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją ir pagrįstas kainas galutiniams vartotojams.

2.   Valstybės narės užtikrina energijos nepriteklių patiriančių vartotojų ir pažeidžiamų namų ūkio vartotojų apsaugą pagal 26–29 straipsnius, įgyvendindamos socialinę politiką ar kitomis priemonėmis, išskyrus viešąsias intervencijas į gamtinių dujų ir vandenilio tiekimo kainų nustatymą.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali taikyti viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams ar pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams kainų nustatymą. Tokioms viešosioms intervencijoms taikomos sąlygos, nustatytos 4 ir 5 dalyse.

4.   Viešosios intervencijos į gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymą:

5.   Visos valstybės narės, taikančios viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymą pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi laikytis Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punkto ir 24 straipsnio, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamoje valstybėje narėje yra didelis energijos nepriteklių patiriančių namų ūkio vartotojų skaičius. Prieš panaikindamos viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymą, valstybės narės užtikrina tinkamas paramos priemones energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams ir pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams pagal šio straipsnio 2 dalį.

6.   Siekdamos sudaryti veiksmingą tiekėjų konkurenciją, kiek tai susiję su gamtinių dujų tiekimo sutartimis, ir pasiekti visiškai veiksmingą rinka grindžiamą ir įperkamą mažmeninę gamtinių dujų kainodarą pagal 1 dalį, valstybės narės pereinamuoju laikotarpiu gali taikyti viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo namų ūkio vartotojams, kuriems netaikomos viešosios intervencijos pagal 3 dalį, ir labai mažoms įmonėms kainų nustatymą.

7.   Viešosios intervencijos pagal 6 dalį turi atitikti 4 dalyje nustatytus kriterijus ir:

8.   Valstybės narės apie priemones, kurių imasi pagal 3 ir 6 dalis, praneša Komisijai per vieną mėnesį nuo jų priėmimo ir gali jas taikyti nedelsdamos. Kartu su pranešimu pateikiamas paaiškinimas, kodėl kitų priemonių nepakako siekiamam tikslui pasiekti, kaip įvykdomi 4, 5 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai ir koks yra priemonių, apie kurias pranešta, poveikis konkurencijai. Pranešime nurodoma, kas bus naudos gavėjai – visų pirma energijos nepriteklių patiriantys vartotojai ir pažeidžiami namų ūkio vartotojai, taip pat galimi kiti naudos gavėjai, priemonių trukmė ir namų ūkio vartotojų, kuriems priemonėmis daromas poveikis, skaičius bei paaiškinama, kaip buvo nustatytos reguliuojamos kainos.

9.   Ne vėliau kaip 2025 m. kovo 15 d., o vėliau – kas dvejus metus integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitas apie šio straipsnio įgyvendinimą ir viešųjų intervencijų būtinumą bei proporcingumą pagal šį straipsnį ir pažangos, padarytos siekiant veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir perėjimo prie rinkos kainų, vertinimą. Valstybės narės, kurios taiko reguliuojamas kainas pagal 6 dalį, teikia ataskaitą apie tai, kaip laikomasi 7 dalyje nustatytų sąlygų, be kita ko, kaip jų laikosi tiekėjai, kurie privalo taikyti tokias intervencijas, ir apie reguliuojamų kainų poveikį tų tiekėjų finansams.

10.   Komisija, siekdama rinka grindžiamos mažmeninės gamtinių dujų kainodaros, peržiūri šio straipsnio įgyvendinimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą. Į ataskaitą, kai tinkama, įtraukiamas tų priemonių poveikio pažangai siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir kitų energetikos ir klimato srities tikslų vertinimas. Ji gali būti priderinta prie Direktyvos (ES) 2019/944 5 straipsnio 10 dalyje nurodytos to straipsnio įgyvendinimo ataskaitos. Prireikus, prie ataskaitos, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, arba tas pasiūlymas pateikiamas vėliau. Tokiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto gali būti nurodyta reguliuojamų kainų panaikinimo data.

1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimdama įgyvendinimo sprendimą paskelbti regioninę arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizę, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

2.   1 dalyje nurodytame įgyvendinimo sprendime nurodomas jo galiojimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei vieni metai. Tas laikotarpis 8 dalyje nustatyta tvarka gali būti pratęstas vienų metų neviršijantiems iš eilės einantiems laikotarpiams.

3.   Skelbiant regioninę arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizę pagal 1 dalį užtikrinama sąžininga konkurencija ir prekyba visose valstybėse narėse, kurioms įgyvendinimo sprendimas daro poveikį, kad nebūtų netinkamai iškraipoma vidaus rinka.

4.   Jei tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos, Komisija pateikia pasiūlymą dėl regioninės arba Sąjungos masto gamtinių dujų kainų krizės paskelbimo, į kurį turi būti įtrauktas siūlomas įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpis.

5.   Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą, pateiktą pagal 4 ar 8 dalį.

6.   Tarybai pagal šio straipsnio 1 dalį priėmus įgyvendinimo sprendimą, valstybės narės gali to sprendimo galiojimo laikotarpiu taikyti laikinas tikslines viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), namų ūkio vartotojams ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1938 2 straipsnio 4 punkte, kainų nustatymą. Tokios viešosios intervencijos:

7.   Tarybai pagal šio straipsnio 1 dalį priėmus įgyvendinimo sprendimą, valstybės narės, nukrypdamos nuo 4 straipsnio 7 dalies c punkto, to sprendimo galiojimo laikotarpiu, taikydamos tikslines viešąsias intervencijas į gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymą pagal 4 straipsnio 6 dalį arba šio straipsnio 6 dalį, gali išimtinai ir laikinai nustatyti tokią gamtinių dujų tiekimo kainą, kuri yra mažesnė už sąnaudas, jei tenkinamos šios sąlygos:

8.   Likus pakankamai laiko iki 2 dalyje nurodyto laikotarpio galiojimo pabaigos, Komisija įvertina, ar yra toliau tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu Komisija mano, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos toliau tenkinamos, ji Tarybai pateikia pasiūlymą pratęsti pagal 1 dalį priimto įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpį. Jei Taryba nusprendžia pratęsti galiojimo laikotarpį, tokiam pratęstam laikotarpiui taikomos 6 ir 7 dalys.

Komisija nuolat vertina ir stebi bet kurių priemonių, priimtų dėl paskelbtos gamtinių dujų kainų krizės, poveikį ir reguliariai skelbia tokių vertinimų rezultatus.

1.   Valstybės narės, remdamosi savo institucine struktūra ir deramai laikydamosi subsidiarumo principo, užtikrina, kad, nedarant poveikio 2 daliai, gamtinių dujų ir vandenilio įmonės veiktų laikydamosi šios direktyvos principų siekiant sukurti konkurencines, saugias ir aplinkosauginiu požiūriu tvarias gamtinių dujų ir vandenilio rinkas. Valstybės narės neturi diskriminuoti tų įmonių jų teisių ar pareigų atžvilgiu.

2.   Visapusiškai atsižvelgdamos į atitinkamas SESV nuostatas, visų pirma į jos 106 straipsnį, valstybės narės gamtinių dujų ir vandenilio įmonėms gali dėl bendros ekonominės svarbos nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, tiekimo reguliarumu ir kokybe, su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą, taip pat su gamtinių dujų tiekimo kaina. Tokie įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Sąjungos gamtinių dujų įmonėms ir vandenilio įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Viešųjų paslaugų įsipareigojimai, susiję su viešosiomis intervencijomis į gamtinių dujų tiekimo kainų nustatymą, turi atitikti šios direktyvos 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3.   Su dujų tiekimo saugumu susijusiais viešųjų paslaugų įsipareigojimais turi būti užtikrinama, kad gamtinių dujų įmonės laikytųsi dujų tiekimo standartų pagal Reglamento (ES) 2017/1938 6 straipsnį ir jie turi atitikti nacionalinio rizikos vertinimo, atlikto pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį, kaip išsamiai aprašyta prevencinių veiksmų planuose, parengtuose pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalies c, d ir k punktus, rezultatus. Viešųjų paslaugų įsipareigojimai, kuriais viršijama tai, kas būtina siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2017/1938 6 straipsniui, turi atitikti to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

4.   Kai yra numatyta finansinė ar kitų formų kompensacija, kurią valstybė narė suteikia už šiame straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą, tai daroma nediskriminuojant ir skaidriai.

5.   Perkėlusios į nacionalinę teisę šią direktyvą, valstybės narės praneša Komisijai apie visas priemones, patvirtintas siekiant vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, įskaitant vartotojų ir aplinkos apsaugą, bei apie galimą jų poveikį nacionalinei ir tarptautinei konkurencijai, neatsižvelgdamos į tai, ar tokioms priemonėms taikyti reikalinga nuo šios direktyvos nukrypti leidžianti nuostata. Vėliau jos kas dvejus metus praneša Komisijai apie visus tokių priemonių pakeitimus, neatsižvelgdamos į tai, ar tokioms priemonėms taikyti reikalinga nuo šios direktyvos nukrypti leidžianti nuostata.

6.   Nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus pagal 2 dalį, valstybės narės ankstyvame etape atvirai, įtraukiai ir skaidriai konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Visi oficialūs dokumentai, susiję su konsultacijomis, ir dokumentai, naudojami rengiant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, skelbiami viešai, užtikrinant neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą ir duomenų apsaugą.

1.   Valstybės narės, taip pat ir reguliavimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos vieno ar daugiau regionų lygmeniu integruoti savo nacionalines rinkas, sukurti regionines rinkas, jei valstybės narės arba jų reguliavimo institucijos taip nusprendžia, ir vėliau sukurti visiškai liberalizuotą vidaus rinką. Visų pirma, valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, reguliavimo institucijos, skatina gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių ir vandenilio perdavimo tinklo operatorių bendradarbiavimą regionų lygmeniu, įskaitant bendradarbiavimą tarpvalstybiniais klausimais ir įrenginių eksploatavimo nutraukimo klausimais, siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir sukurti konkurencines gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkas, ir sudaro jam palankias sąlygas, stiprina savo teisinių, reguliavimo ir techninių sistemų suderinamumą ir sudaro palankias sąlygas izoliuotų sistemų, sudarančių vis dar Sąjungoje esančias vadinamąsias gamtinių dujų salas, integracijai. Geografiniai regionai, kuriuose įgyvendinamas toks regioninis bendradarbiavimas, apima bendradarbiavimą geografiniuose regionuose, apibrėžtuose pagal Reglamento (ES) 2024/1789 31 straipsnio 3 dalį. Toks bendradarbiavimas gali apimti kitus geografinius regionus. Jei Komisija mano, kad Sąjungos lygmens taisyklės yra aktualios regioninei gamtinių dujų ir vandenilio rinkų integracijai, ji pateikia tinkamas neprivalomas gaires, atsižvelgdama į tų rinkų specifiką ir poveikį kaimyninėms rinkoms.

2.   Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER) bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemos operatoriais, taip pat su vandenilio perdavimo tinklo operatoriais, siekdama užtikrinti regionų tarpusavio ir vidaus reguliavimo sistemų suderinamumą, kad būtų sukurtos konkurencinės gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkos. Kai ACER mano, kad reikia parengti privalomas tokio bendradarbiavimo taisykles, ji teikia atitinkamas rekomendacijas.

3.   Jei vertikaliai integruoti perdavimo sistemos operatoriai dalyvauja tokiam bendradarbiavimui vykdyti įsteigtos bendros įmonės veikloje, bendra įmonė nustato ir įgyvendina atitikties programą, kurioje nustatomos priemonės, kurias reikia taikyti siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta diskriminacinio bei antikonkurencinio elgesio. Toje atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos šiam tikslui, t. y. išvengti diskriminacinio bei antikonkurencinio elgesio, pasiekti. Ją tvirtina ACER. Tai, ar vertikaliai integruotos perdavimo sistemos operatoriai laikosi programos, nepriklausomai stebi atitikties užtikrinimo pareigūnai.

1.   Kai gamtinių dujų įrenginiams, vandenilio gamybos įrenginiams ir vandenilio sistemos infrastruktūrai įrengti ar eksploatuoti reikia leidimo, pavyzdžiui, licencijos, leidimo, koncesijos, sutikimo ar patvirtinimo, valstybės narės ar bet kuri jų paskirta kompetentinga institucija, laikydamosi 2–11 dalių, išduoda leidimus tokiems įrenginiams, infrastruktūrai, vamzdynams ar su jais susijusiai įrangai statyti arba eksploatuoti savo teritorijoje. Be to, valstybės narės ar bet kuri jų paskirta kompetentinga institucija gali tuo pačiu pagrindu išduoti leidimą gamtinėms dujoms ir vandeniliui tiekti ir leidimą didmenininkams.

2.   Kai valstybės narės yra nustačiusios leidimų išdavimo sistemą, jos nustato objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir skaidrią tvarką, kurių turi būti laikomasi, kai įmonė prašo išduoti jai leidimą tiekti gamtines dujas ir vandenilį arba statyti ar eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius, vandenilio gamybos įrenginius arba vandenilio sistemos infrastruktūrą. Leidimų išdavimo kriterijai ir tvarka skelbiami viešai. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant leidimų išdavimo procedūras, susijusias su tokiais įrenginiais, infrastruktūra, vamzdynais ar su jais susijusia įranga, kai tikslinga, būtų tinkamai atsižvelgiama į projekto svarbą gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkoms. Valstybės narės užtikrina su vandenilio sistemos infrastruktūra susijusių leidimų išdavimo sistemos suderinamumą su vandenilio perdavimo ir skirstymo tinklo plėtros planais, priimtais pagal 55 ir 56 straipsnius.

3.   Gamtinių dujų tiekėjų atveju valstybės narės gali įvertinti pareiškėjų finansinį pajėgumą ir techninius pajėgumus kaip kriterijus leidimui gauti. Tokie kriterijai turi būti visiškai skaidrūs ir nediskriminaciniai.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad visos nacionalinės taisyklės, susijusios su šiame straipsnyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, būtų proporcingos, būtinos ir padėtų įgyvendinti bendrąsias gamtinių dujų ir vandenilio rinkų organizavimo ir prieigos prie infrastruktūros taisykles, laikytis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, siekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslų ir įgyvendinti valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, taip pat jų ilgalaikes strategijas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

5.   Leidimų vykdyti 1 dalyje nurodytą veiklą išdavimo procedūrų, įskaitant visas aktualias kompetentingų institucijų procedūras, trukmė neviršija dvejų metų. Kai tinkamai pagrįsta dėl išskirtinių aplinkybių, tas dvejų metų laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienais metais.

6.   Valstybės narės įvertina, kokių nacionalinių teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių priemonių reikia, kad būtų supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, be kita ko, nesudarant kliūčių visiems procedūrų etapams, susijusiems su poveikio aplinkai vertinimo procedūromis ir viešomis konsultacijomis. Valstybės narės praneša Komisijai tokio vertinimo rezultatus savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, nurodytuose Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje ir teikiamuose laikantis to reglamento 7–12 straipsniuose nustatytos tvarkos, taip pat savo integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose, teikiamose pagal to reglamento 17 straipsnį.

7.   Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai taikomi nedarant poveikio pareigoms pagal taikytinus Sąjungos aplinkos apsaugos ir energetikos teisės aktus, įskaitant Direktyvą (ES) 2018/2001, apeliavimui teismine tvarka, teisių gynimo priemonėms ir kitoms teismo procedūroms, taip pat alternatyviems ginčų sprendimo mechanizmams, įskaitant skundų nagrinėjimo procedūras, neteisminiams apeliaciniams skundams ir teisių gynimo priemonėms, ir gali būti pratęsiami tiek, kiek trunka tokios procedūros.

8.   Valstybės narės įsteigia arba paskiria vieną ar daugiau kontaktinių punktų. Tie kontaktiniai punktai, pareiškėjui paprašius, nemokamai konsultuoja pareiškėją ir sudaro palankesnes sąlygas visam leidimų vykdyti 1 dalyje nurodytą veiklą išdavimo procesui iki tol, kol užbaigusios procedūrą atsakingos institucijos išduoda leidimą. Per visą procesą iš pareiškėjo neturi būti reikalaujama kreiptis į daugiau kaip vieną kontaktinį punktą.

9.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinę teisę išduodami leidimai įrengti ir eksploatuoti gamtinių dujų sistemos infrastruktūrą taip pat būtų taikomi vandenilio sistemos infrastruktūrai. Tai nedaro poveikio valstybių narių teisei atšaukti tuos leidimus, jei vandenilio infrastruktūra neatitiktų Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytų vandenilio sistemos infrastruktūrai taikomų techninės saugos taisyklių.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad esamos žemės naudojimo teisės, susijusios su gamtinių dujų vamzdynų ir kitos tinklo infrastruktūros įrengimu ir eksploatavimu, taip pat būtų taikomos vandeniliui transportuoti skirtiems vamzdynams ir kitai tinklo infrastruktūrai.

11.   Jei infrastruktūros nuosavybės teisės toje pačioje įmonėje perduodamos tam, kad būtų įvykdyti 69 straipsnio reikalavimai, su ta infrastruktūra susiję leidimai ir žemės naudojimo teisės taip pat perduodami naujajam savininkui.

12.   Valstybės narės užtikrina, kad atsisakymo išduoti leidimą priežastys būtų objektyvios ir nediskriminacinės, ir kad apie jas būtų pranešta pareiškėjui. Apie tokio atsisakymo priežastis informaciniais tikslais pranešama Komisijai. Valstybės narės nustato tvarką, kuria pareiškėjas gali paduoti skundą dėl tokio atsisakymo išduoti leidimą.

13.   Plėtodamos naujai aprūpinamas vietoves ir veiksmingą eksploatavimą apskritai bei nedarant poveikio 34 straipsniui, valstybės narės gali atsisakyti išduoti papildomą leidimą gamtinių dujų skirstymo vamzdynų sistemoms statyti ir eksploatuoti bet kuriame konkrečiame regione, kai tame regione tokios vamzdynų sistemos jau yra pastatytos arba yra gautas leidimas jas statyti ir kai esami ar siūlomi pajėgumai nėra išnaudoti.

14.   Valstybės narės atsisako išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo infrastruktūrą regionuose, kuriuose pagal 55 straipsnį parengtame tinklo plėtros plane numatyta nutraukti perdavimo sistemos ar atitinkamų jos dalių eksploatavimą arba pagal 57 straipsnį patvirtintas skirstymo tinklo eksploatavimo nutraukimo planas.

15.   Kai leidimas, kaip tai suprantama šio straipsnio 1 dalyje, patenka į Direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnio ir 15b–17 straipsnių taikymo sritį, taikomos tik tos nuostatos.

1.   Dujos iš atsinaujinančiųjų išteklių sertifikuojamos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29, 29a ir 30 straipsnius. Mažo anglies dioksido pėdsako kuras sertifikuojamas pagal šį straipsnį.

2.   Siekiant užtikrinti, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo būtų bent 70 %, valstybės narės turi reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai įrodytų, jog laikomasi tos ribos ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytoje metodikoje nustatytų reikalavimų. Tais tikslais jos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 1 ir 2 dalis naudotų masės balanso sistemą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai teiktų patikimą informaciją dėl 2 dalyje nurodytos 70 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribos ir 5 dalyje nurodytos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo metodikos laikymosi ir kad atitinkamos valstybės narės prašymu ekonominės veiklos vykdytojai jai pateiktų duomenis, kuriais naudodamiesi parengė tą informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai įgyvendintų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymus, kad tai padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojų sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo.

4.   2 dalyje nustatytos pareigos taikomos nepaisant to, ar mažo anglies dioksido pėdsako kuras gaminamas Sąjungoje, ar importuojamas. Informacija apie kiekvieno tiekėjo tiekiamo mažo anglies dioksido pėdsako kuro arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio geografinę kilmę ir žaliavų rūšį vartotojams pateikiama veiklos vykdytojų, tiekėjų arba atitinkamų kompetentingų institucijų interneto svetainėse ir kasmet atnaujinama.

5.   Ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 5 d. Komisija pagal 90 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant metodiką, pagal kurią vertinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo. Ta metodika užtikrina, kad kreditai už išvengtus išmetamuosius teršalus nebūtų skiriami už anglies dioksidą iš iškastinių šaltinių, už kurio surinkimą jau gautas išmetamųjų teršalų kreditas pagal kitas teisės nuostatas, ir apima per gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir ja atsižvelgiama į netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį nukreipiant pastovųjį įvedinį. Ta metodika atitinka metodiką, pagal kurią įvertinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro iš atsinaujinančiųjų išteklių ir perdirbtos anglies kuro naudojimo, įskaitant dėl vandenilio nuotėkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apdorojimą, ir ja atsižvelgiama į pradinės grandies išmetamą metano kiekį ir faktinius anglies dioksido surinkimo rodiklius.

6.   Kai tinkama, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas vandenilio nuotėkis, įskaitant riziką aplinkai ir klimatui, technines sąlygas ir atitinkamus didžiausius vandenilio nuotėkio rodiklius. Remdamasi ta ataskaita, Komisija, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomos priemonės, kuriomis būtų kuo labiau sumažinta galima vandenilio nuotėkio rizika, nustatyti didžiausi vandenilio nuotėkio rodikliai ir atitikties užtikrinimo mechanizmai. Atitinkami didžiausi vandenilio nuotėkio rodikliai įtraukiami į 5 dalyje nurodytą metodiką.

7.   Komisija gali priimti sprendimus, kuriais pripažįstama, kad pagal savanoriškas nacionalines arba tarptautines schemas, kuriomis nustatomi mažo anglies dioksido pėdsako kuro arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos standartai, gaunami tikslūs išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo duomenys, reikalingi taikant šį straipsnį, ir tos schemos tinka šio straipsnio 5 dalyje nurodytos metodikos laikymuisi įrodyti. Komisija priima tokius sprendimus tik tuo atveju, jei atitinkama schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, atitinkančius Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/996 (42) nustatytus kuro iš atsinaujinančiųjų išteklių sertifikavimo reikalavimus.

8.   Kai ekonominės veiklos vykdytojas pateikia įrodymus arba duomenis, gautus taikant pagal 7 dalį pripažintą schemą, valstybė narė nereikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pateiktų papildomų įrodymų dėl atitikties pagal schemos, kurią pripažino Komisija, kriterijus.

9.   Valstybių narių kompetentingos institucijos prižiūri, kaip veikia sertifikavimo įstaigos, atliekančios nepriklausomą auditą pagal savanorišką schemą. Kompetentingų institucijų prašymu sertifikavimo įstaigos pateikia visą svarbią audito priežiūrai būtiną informaciją, įskaitant tikslią audito atlikimo datą, laiką ir vietą. Valstybės narės, nustačiusios neatitikties problemų, nedelsdamos pateikia informaciją savanoriškai schemai.

10.   Valstybės narės prašymu, kuris gali būti grindžiamas ekonominės veiklos vykdytojo prašymu, Komisija, remdamasi visais turimais įrodymais, išnagrinėja, ar laikomasi šiame straipsnyje nustatytų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, pagal šio straipsnio 5 dalį parengtos metodikos ir 2 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribų. Per šešis mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos Komisija nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė gali:

11.   Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 31a straipsnio 1 dalį sukurtą Sąjungos duomenų bazę arba nacionalines duomenų bazes, sujungtas su ta Sąjungos duomenų baze pagal tos direktyvos 31a straipsnio 2 dalį, įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių bei mažo anglies dioksido pėdsako kuro tvarumo charakteristikas pagal tos direktyvos 31a straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl kuro iš atsinaujinančiųjų išteklių. Jei mažo anglies dioksido pėdsako dujų siuntos gamybai buvo išduotos kilmės garantijos, joms taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir tame straipsnyje nustatytos taisyklės dėl kilmės garantijų, išduodamų dujoms iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti.

12.   Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimus dėl pripažinimo pagal šio straipsnio 7 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 91 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ribotą, ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį.

1.   Valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų nustatyti techniniai saugos kriterijai ir būtų parengtos bei viešai paskelbtos techninės taisyklės, nustatančios būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus prijungiant prie SGD įrenginių sistemos, gamtinių dujų saugyklų, kitų perdavimo ar skirstymo sistemų, arba tiesioginių vamzdynų, taip pat prie vandenilio sistemos. Tos techninės taisyklės užtikrina sistemų sąveikumą ir turi būti objektyvios bei nediskriminacinės. Tam tikrais atvejais ACER gali teikti atitinkamas rekomendacijas apie tų taisyklių suderinimą. Apie tas taisykles pranešama Komisijai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (43) 5 straipsnio.

2.   Kai aktualu, valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, reguliavimo institucijos reikalauja, kad jų teritorijoje veikiantys perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai ir vandenilio tinklo operatoriai pagal šį straipsnį skelbtų technines taisykles, visų pirma prijungimo prie tinklo taisykles, apimančias dujų kokybės, odoravimo ir slėgio reikalavimus. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai skelbtų dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių prijungimo mokesčius, grindžiamus objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, tiekėjui sutikus, visi galutiniai vartotojai turėtų teisę iš jo gauti gamtines dujas ir vandenilį nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas įregistruotas, su sąlyga, kad tiekėjas laikosi taikytinų prekybos, balansavimo ir energijos tiekimo saugumo taisyklių bei kriterijų pagal 8 straipsnio 2 dalį. Tuo atžvilgiu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad taikant administracines procedūras nebūtų diskriminuojami kitoje valstybėje narėje jau įregistruoti tiekėjai.

2.   Nedarant poveikio Sąjungos taisyklėms dėl vartotojų apsaugos, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/83/ES (44) ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB (45), valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų šio straipsnio 3–11 dalyse numatytas teises.

3.   Galutiniai vartotojai turi teisę sudaryti sutartį su savo tiekėju, kurioje nurodoma:

4.   Galutiniai vartotojai tinkamai informuojami apie ketinimą pakeisti sutartines sąlygas, ir juos apie tai informuojant, jiems pranešama apie jų teisę nutraukti sutartį. Tiekėjai savo galutiniams vartotojams apie tiekimo kainos pakeitimą ir apie to pakeitimo priežastis ir sąlygas bei apimtį skaidriu bei suprantamu būdu praneša tiesiogiai, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms, o namų ūkio vartotojų atveju – ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki pakeitimo įsigaliojimo. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų laisvai nutraukti sutartis, jei jie nesutinka su naujomis sutartinėmis sąlygomis arba tiekimo kainos pakeitimais, apie kuriuos jiems pranešė tiekėjas.

5.   Tiekėjai galutiniams vartotojams suteikia skaidrią informaciją apie su gamtinėmis dujomis ir vandeniliu susijusioms paslaugoms taikomas kainas, tarifus ir standartines sąlygas, kiek tai susiję su prieiga prie jų ir naudojimusi jomis, visų pirma informaciją apie tai, ar kaina yra fiksuota, ar kintama, ir, kai aktualu, apie akcijas ir nuolaidas. Pagrindinę sutartinę informaciją tiekėjas išryškina.

6.   Tiekėjai siūlo galutiniams vartotojams rinktis iš įvairių mokėjimo būdų. Tokiais mokėjimo būdais vartotojai neturi būti diskriminuojami. Pažeidžiamiems vartotojams, nurodytiems šios direktyvos 26 straipsnyje, ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams gali būti taikomos palankesnės sąlygos. Bet koks su mokėjimo metodais ar išankstinio mokėjimo sistemomis susijusių mokesčių skirtumas turi būti objektyvus, nediskriminacinis bei proporcingas ir neturi viršyti mokėtojo patiriamų tiesioginių išlaidų, kurios susidaro dėl konkretaus mokėjimo metodo ar išankstinio mokėjimo sistemos naudojimo laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (46) 62 straipsnio.

7.   Namų ūkio vartotojai, kurie gali naudotis išankstinio mokėjimo sistemomis, dėl išankstinio mokėjimo sistemų neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

8.   Tiekėjai galutiniams vartotojams siūlo sąžiningas ir skaidrias bendrąsias sąlygas, kurios teikiamos paprasta ir nedviprasmiška kalba ir jose neturi būti nesutartinių kliūčių, trukdančių vartotojui pasinaudoti savo teisėmis, pavyzdžiui, perteklinių sutarties dokumentų. Vartotojai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar klaidinančių pardavimo metodų.

9.   Galutiniai vartotojai turi teisę reikalauti, kad jų tiekėjai teiktų geros kokybės paslaugas ir tinkamai nagrinėtų skundus. Tiekėjai skundus nagrinėja nesudėtingai, sąžiningai ir operatyviai.

10.   Tiekėjai gamtinių dujų namų ūkio vartotojams pakankamai iš anksto prieš planuojamą atjungimą suteikia tinkamą informaciją apie alternatyvias priemones, kad būtų galima išvengti atjungimo. Tokiomis alternatyviomis priemonėmis galima nurodyti informaciją apie paramos šaltinius siekiant išvengti atjungimo, išankstinio mokėjimo sistemas, energijos vartojimo auditus, konsultavimo energijos klausimais paslaugas, alternatyvius mokėjimo planus, patarimus dėl skolos valdymo arba atjungimo moratoriumą ir vartotojams, kuriems gresia atjungimas, neturi būti sudaryta papildomų išlaidų.

11.   Vartotojams pakeitus tiekėją, tiekėjai galutiniams vartotojams pateikia galutinę uždarymo sąskaitą ne vėliau kaip praėjus šešioms savaitėms po tokio pakeitimo.

1.   Vartotojai turi teisę keisti gamtinių dujų ir vandenilio tiekėjus arba gamtinių dujų ir vandenilio rinkos dalyvius. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojas, norintis pakeisti tiekėjus arba rinkos dalyvius, laikydamasis sutartinių sąlygų, turėtų teisę tai padaryti per kuo trumpesnį laiką ir bet kuriuo atveju per tris savaites nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos. Ne vėliau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d. techninis tiekėjo arba rinkos dalyvio pakeitimo procesas turės trukti ne ilgiau kaip 24 valandas ir tai bus įmanoma padaryti bet kurią darbo dieną.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad teisė pakeisti tiekėją arba rinkos dalyvį vartotojams būtų suteikiama jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir laiko atžvilgiu.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių gamtinių dujų ir vandenilio tiekėjo pakeitimo mokesčių, įskaitant tuos atvejus, kai dujų tiekimas yra susijęs arba susietas su kitomis paslaugomis, įranga ar produktais. Tačiau valstybės narės gali leisti tiekėjams arba rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius savo vartotojams, kai tie vartotojai savanoriškai nutraukia terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis dar nepasibaigus jų galiojimui, su sąlyga, kad tokie mokesčiai:

4.   Namų ūkio gamtinių dujų ir vandenilio vartotojai turi teisę dalyvauti kolektyvinio tiekėjo pakeitimo schemose. Valstybės narės pašalina visas reguliavimo ar administracines kliūtis kolektyviai pakeisti tiekėją ir suteikia sistemą, kuria užtikrinama vartotojų apsauga nuo piktnaudžiavimo.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie tiekėjo pakeitimą galutiniams vartotojams būtų teikiama vartotojui patogia forma, be kita ko, per 24 straipsnyje nurodytus bendrus kontaktinius punktus.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų suteikta teisė per trumpą laiką nutraukti dujų tiekimo sutartis.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio gamtinių dujų vartotojams, taip pat labai mažoms įmonėms ir mažosioms įmonėms, kurių numatomas metinis suvartojimas yra mažesnis kaip 100 000 kWh, būtų suteikta galimybė nemokamai naudotis bent viena tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone, įskaitant susietuosius pasiūlymus. Vartotojai informuojami apie galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis jų sąskaitose arba kartu su jomis, arba kitais būdais. Tokios priemonės bent:

2.   Priemones gali valdyti bet kuris subjektas, įskaitant privačias bendroves ir valdžios institucijas ar įstaigas.

3.   Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodytos palyginimo priemonės apimtų lyginamuosius kriterijus, susijusius su tiekėjų siūlomų paslaugų pobūdžiu, įskaitant vieneto kainą, visus mokesčius ir informaciją apie nuolaidas, taip pat, kai taikytina, aplinkosauginį veiksmingumą.

Nustatydamos tuos kriterijus valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

4.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri bus atsakinga už patikimumo ženklo suteikimą palyginimo priemonėms, kurios atitinka 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, ir už užtikrinimą, kad tokį patikimumo ženklą turinčios palyginimo priemonės ir toliau atitiktų tuos reikalavimus. Ta kompetentinga institucija turi būti nepriklausoma nuo rinkos dalyvių ir palyginimo priemonių veikimą užtikrinančių subjektų.

5.   Bet kuriai rinkos dalyvių pasiūlymų palyginimo priemonei galima prašyti suteikti patikimumo ženklą, kaip nurodyta 4 dalyje, savanorišku ir nediskriminaciniu pagrindu.

6.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 dalių, valstybės narės gali nuspręsti palyginimo priemonėms patikimumo ženklų netaikyti, jeigu valdžios institucija ar įstaiga pateikia palyginimo priemonę, atitinkančią 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, visų pirma žemės ūkio ar viešojo sektoriaus vartotojai, išsaugodami savo, kaip galutinių vartotojų, teises, kaip nustatyta šioje direktyvoje, turėtų teisę veikti kaip aktyvieji vartotojai, netaikant jiems neproporcingų ar diskriminacinių techninių reikalavimų, administracinių reikalavimų, procedūrų ir mokesčių, taip pat sąnaudų neatitinkančių tinklo mokesčių.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad aktyvieji vartotojai:

3.   Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali nustatyti skirtingas nuostatas, taikytinas individualiems ir kartu veikiantiems aktyviesiems vartotojams su sąlyga, kad visos teisės ir pareigos pagal šį straipsnį taikomos visiems aktyviesiems vartotojams. Bet kokie požiūrio į kartu veikiančius aktyviuosius vartotojus skirtumai turi būti proporcingi ir tinkamai pagrįsti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių laikymo įrenginiai:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitos ir sąskaitų informacija būtų teisingos, lengvai suprantamos, aiškios, glaustos, vartotojui patogios ir pateikiamos taip, kad galutiniams vartotojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos jas palyginti ir kad sąskaitos ir sąskaitų informacija atitiktų minimalius reikalavimus, išdėstytus I priede. Galutinių vartotojų prašymu jiems pateikiamas aiškus ir suprantamas paaiškinimas, kaip parengta jų sąskaita, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai visas savo sąskaitas ir sąskaitų informaciją gautų nemokamai.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų pasiūlyta galimybė gauti elektronines sąskaitas ir sąskaitų informaciją ir kad jiems būtų pasiūlyta lanksti faktinio sąskaitų mokėjimo tvarka.

4.   Jei sutartyje numatomas būsimas produkto ar kainos pakeitimas arba nuolaida, tai turi būti nurodyta sąskaitoje kartu su pakeitimo atlikimo data.

5.   Svarstydamos sąskaitų turinio reikalavimų pakeitimus valstybės narės konsultuojasi su vartotojų įstaigomis.

1.   Siekiant papildyti energijos vartojimo efektyvumo priemones, priimtas pagal direktyvas (ES) 2023/1791 ir (ES) 2024/1275, ir suteikti daugiau galių galutiniams vartotojams, valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, reguliavimo institucijos primygtinai rekomenduoja gamtinių dujų įmonėms optimizuoti gamtinių dujų vartojimą, inter alia, teikiant energijos valdymo paslaugas ir pradedant taikyti išmaniąsias apskaitos sistemas pagal šio straipsnio 2 dalį, kurios turi būti sąveikios, visų pirma su vartotojų energijos valdymo sistemomis ir išmaniaisiais tinklais, laikantis taikomų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių.

2.   Valstybės narės nusprendžia diegti išmaniąsias apskaitos sistemas savo teritorijose tik atlikusios sąnaudų ir naudos vertinimą pagal II priede nustatytus principus, kuriuo būtų nustatyta grynoji nauda vartotojams, gaunama naudojant išmaniuosius skaitiklius ir pasirašius išmaniaisiais skaitikliais grindžiamus pasiūlymus. Atlikdamos sąnaudų ir naudos vertinimą, valstybės narės gali atlikti atskirus vertinimus ir įvertinti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo poveikį įvairių kategorijų vartotojams ir vartotojų grupėms, pavyzdžiui, namų ūkio vartotojams, labai mažoms įmonėms, MVĮ ir pramonei.

3.   Valstybės narės, kurios nusprendžia diegti išmaniąsias apskaitos sistemas, priima ir paskelbia savo teritorijose numatytoms diegti išmaniosioms apskaitos sistemoms taikytinus minimalius funkcinius ir techninius reikalavimus, laikydamosi 19 straipsnio ir II priedo. Valstybės narės užtikrina tų išmaniųjų apskaitos sistemų sąveikumą ir jų gebėjimą teikti duomenis vartotojų energijos valdymo sistemoms. Tuo tikslu valstybės narės tinkamai atsižvelgia į tai, kaip taikomi atitinkami galiojantys standartai, įskaitant standartus dėl sąveikumo užtikrinimo, į geriausią praktiką, taip pat į išmaniųjų tinklų ir gamtinių dujų vidaus rinkos plėtros svarbą.

4.   Išmaniąsias apskaitos sistemas nusprendusios diegti valstybės narės, pasikonsultavusios su vartotojų įstaigomis ir kitomis atitinkamomis organizacijomis, užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama aiški ir suprantama informacija ir patarimai apie išmaniųjų skaitiklių teikiamą naudą. Toje informacijoje turi būti bent:

5.   Valstybės narės, kurios nusprendžia diegti išmaniąsias apskaitos sistemas, užtikrina, kad galutiniai vartotojai skaidriai ir nediskriminacinėmis sąlygomis prisidėtų prie su diegimu susijusių išlaidų padengimo, kartu atsižvelgdamos į ilgalaikę naudą visai tiekimo grandinei, įskaitant naudą tinklo eksploatavimui, apskaičiuojant vartotojams taikytinus tinklo mokesčius arba jų mokamus mokesčius. Valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, paskirtosios kompetentingos institucijos reguliariai stebi tokį jų teritorijose vykdomą diegimą, kad galėtų stebėti, kaip užtikrinama nauda vartotojams.

6.   Jei, atlikus 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą, išmaniųjų apskaitos sistemų diegimas įvertinamas neigiamai, valstybės narės užtikrina, kad vertinimas būtų peržiūrimas atsižvelgiant į reikšmingus pagrindinių prielaidų pokyčius ir į technologijų bei rinkos raidą. Valstybės narės praneša Komisijai atnaujinto sąnaudų ir naudos vertinimo rezultatus, kai jie tampa prieinami.

7.   Šios direktyvos nuostatos dėl išmaniųjų apskaitos sistemų taikomos būsimiems įrenginiams ir įrenginiams, kurie pakeičia senesnius išmaniuosius skaitiklius. Išmaniosios apskaitos sistemos, kurios jau buvo įdiegtos arba kurių darbų pradžia buvo anksčiau nei 2024 m. rugpjūčio 4 d., gali būti toliau eksploatuojamos visą jų veikimo laiką. Tačiau 19 straipsnio ir II priedo reikalavimų neatitinkančios išmaniosios apskaitos sistemos nebėra eksploatuojamos po 2036 m. rugpjūčio 5 d.

8.   7 dalies tikslu darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis tvirtas įsipareigojimas užsakyti įrangą ar kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau. Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pavyzdžiui, leidimų gavimas ir preliminarių galimybių studijų rengimas, nelaikomi darbų pradžia. Perėmimo atveju darbų pradžia – momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų diegiamos išmaniosios apskaitos sistemos, kurios gali tiksliai matuoti suvartojimą ir teikti informaciją apie naudojimo faktinį laiką, taip pat yra pajėgios tam tikros formos elektroniniu ryšiu perduoti ir priimti duomenis informacijos, stebėjimo ir kontrolės tikslais.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, atliekamas tokios diegimo pareigos sąnaudų ir naudos vertinimas bent namų ūkio vartotojų atžvilgiu, kuris vykdomas remiantis II priede nustatytais principais.

3.   Valstybės narės užtikrina išmaniųjų apskaitos sistemų ir atitinkamų duomenų perdavimo saugumą bei galutinių vartotojų privatumą, laikydamosi atitinkamos Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės, taip pat jų sąveikumą, ir atsižvelgdamos į atitinkamų standartų naudojimą.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato išmaniųjų skaitiklių sąveikumo reikalavimus ir tvarką, siekdama užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančios šalys galėtų naudotis iš išmaniųjų apskaitos sistemų gaunamais duomenimis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 91 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

5.   Valstybės narės, kurios nusprendžia diegti išmaniąsias apskaitos sistemas, užtikrina, kad galutiniai vartotojai skaidriai ir nediskriminacinėmis sąlygomis prisidėtų prie su diegimu susijusių išlaidų padengimo, kartu atsižvelgdamos į ilgalaikę naudą visai tiekimo grandinei, įskaitant naudą tinklo eksploatavimui, apskaičiuojant vartotojams taikytinus tinklo mokesčius arba jų mokamus mokesčius. Valstybės narės reguliariai stebi tokį jų teritorijose vykdomą diegimą, kad galėtų stebėti, kaip užtikrinama nauda vartotojams.

6.   Jei, atlikus 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą, išmaniųjų apskaitos sistemų diegimas įvertinamas neigiamai, valstybės narės užtikrina, kad vertinimas būtų periodiškai peržiūrimas atsižvelgiant į reikšmingus pagrindinių prielaidų pokyčius ir į technologijų bei rinkos raidą. Valstybės narės praneša Komisijai atnaujinto sąnaudų ir naudos vertinimo rezultatus, kai jie tampa prieinami.

1.   Jei, atlikus 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą, išmaniųjų apskaitos sistemų diegimas įvertintas neigiamai ir jei jos nėra sistemingai diegiamos, valstybės narės užtikrina, kad vartotojai, pateikę prašymą, turėtų teisę, padengdami susijusias išlaidas, į tai, kad sąžiningomis, pagrįstomis ir ekonomiškai efektyviomis sąlygomis jiems būtų įrengtas arba, kai taikytina, patobulintas išmanusis skaitiklis, kuris:

2.   Jei pagal 1 dalį vartotojas pateikia prašymą dėl išmaniojo skaitiklio įrengimo, valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, paskirtosios kompetentingos institucijos:

1.   Jei galutiniai gamtinių dujų vartotojai išmaniųjų skaitiklių neturi, valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų įrengti individualūs įprasti skaitikliai, tiksliai matuojantys faktinį suvartojimą. Valstybės narės gali taikyti išimtį ir netaikyti šio reikalavimo namų ūkio vartotojams, kurie šildymui nenaudoja gamtinių dujų, jei įrengti tokius skaitiklius nėra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta arba proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos taupymą. Ta išimtis gali būti taikoma ir ne namų ūkio vartotojams, esantiems pastatuose, kuriuose dauguma vartotojų yra namų ūkio vartotojai, atitinkantys išimties taikymo reikalavimus, jei toks įrengimas nėra techniškai įmanomas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai gamtinių dujų vartotojai galėtų lengvai matyti savo įprastų skaitiklių rodmenis – tiesiogiai ar netiesiogiai per interneto sąsają arba kitą tinkamą sąsają.

1.   Nustatydamos duomenų tvarkymo ir mainų taisykles valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, paskirtosios kompetentingos institucijos nurodo taisykles dėl reikalavimus atitinkančių šalių prieigos prie galutinio vartotojo duomenų remiantis šiuo straipsniu ir taikoma Sąjungos teisine sistema. Šios direktyvos tikslu duomenys turi būti suprantami kaip apimantys apskaitos ir suvartojimo duomenis, taip pat duomenis, reikalingus vartotojui keičiant tiekėją ir kitoms paslaugoms.

2.   Valstybės narės organizuoja duomenų tvarkymą taip, kad užtikrintų veiksmingą ir saugią prieigą prie duomenų ir jų mainus, taip pat duomenų apsaugą ir duomenų saugumą.

Nepriklausomai nuo kiekvienoje valstybėje narėje taikomo duomenų tvarkymo modelio, už duomenų tvarkymą atsakingos šalys bet kuriai reikalavimus atitinkančiai šaliai suteikia prieigą prie galutinio vartotojo duomenų pagal 1 dalį. Reikalavimus atitinkančios šalys prašomus duomenis turi gauti nediskriminacinėmis sąlygomis ir tuo pačiu metu. Duomenys turi būti lengvai prieinami, o atitinkamos prieigos prie tų duomenų procedūros turi būti skelbiamos viešai.

3.   Šios direktyvos tikslu prieigos prie duomenų ir duomenų saugojimo taisyklės turi atitikti atitinkamą Sąjungos teisę.

Asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2016/679.

4.   Valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, paskirtosios kompetentingos institucijos įgalioja ir tvirtina arba, kai taikytina, prižiūri šalis, atsakingas už duomenų tvarkymą, siekdamos užtikrinti, kad jos laikytųsi šios direktyvos reikalavimų.

Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2016/679 nustatytoms duomenų apsaugos pareigūnų užduotims, valstybės narės gali nuspręsti reikalauti, kad šalys, atsakingos už duomenų tvarkymą, paskirtų atitikties užtikrinimo pareigūnus, kurie būtų atsakingi už priemonių, kurių ėmėsi tos šalys siekdamos užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie duomenų ir atitiktį šios direktyvos reikalavimams, įgyvendinimo stebėjimą.

Valstybės narės gali paskirti atitikties užtikrinimo pareigūnus arba 46 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas įstaigas vykdyti šioje dalyje nustatytas pareigas.

5.   Galutiniai vartotojai už prieigą prie savo duomenų arba už prašymą juos pateikti neturi mokėti jokių papildomų mokesčių.

Valstybės narės atsako už atitinkamų mokesčių už prieigos prie duomenų suteikimą reikalavimus atitinkančioms šalims nustatymą.

Valstybės narės užtikrina, kad duomenų paslaugas teikiančių reguliuojamųjų subjektų nustatyti mokesčiai būtų priimtini ir tinkamai pagrįsti.

1.   Siekdamos skatinti konkurenciją gamtinių dujų mažmeninėje rinkoje ir išvengti pernelyg didelių administracinių išlaidų reikalavimus atitinkančioms šalims, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visapusiškam energetikos paslaugų sąveikumui Sąjungoje.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato sąveikumo reikalavimus ir nediskriminacinės bei skaidrios prieigos prie 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 91 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad gamtinių dujų įmonės taikytų 2 dalyje nurodytus sąveikumo reikalavimus ir prieigos prie duomenų tvarką. Tie reikalavimai ir tvarka turi būti grindžiami esama nacionaline praktika.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų naudotis nesudėtingais, sąžiningais, pagrįstais, skaidriais, nepriklausomais, ekonomiškai efektyviais ir veiksmingais neteisminio ginčų sprendimo mechanizmais, skirtais spręsti ginčams dėl pagal šią direktyvą nustatytų teisių ir pareigų per nepriklausomą mechanizmą, pavyzdžiui, per energetikos reikalų ombudsmeną, vartotojų instituciją arba reguliavimo instituciją. Jei galutinis vartotojas yra vartotojas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES (48), tokie neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai turi atitikti toje direktyvoje nustatytus kokybės reikalavimus ir juose turi būti numatyta, kad pagrįstais atvejais būtų taikomos išlaidų grąžinimo ir kompensavimo sistemos.

2.   Kai būtina, valstybės narės užtikrina, kad alternatyvaus ginčų sprendimo subjektai bendradarbiautų siekdami suteikti paprastus, sąžiningus, skaidrius, nepriklausomus, efektyvius ir veiksmingus neteisminio ginčų sprendimo mechanizmus, skirtus visų ginčų, kurie kyla dėl produktų ar paslaugų, susijusių arba susietų su bet kuriuo produktu ar paslauga, kuriems taikoma ši direktyva, sprendimui.

3.   Gamtinių dujų įmonės privalo dalyvauti namų ūkio vartotojų neteisminio ginčų sprendimo mechanizmuose, nebent atitinkama valstybė narė pagrįstų Komisijai, kad kiti mechanizmai yra tiek pat veiksmingi.

4.   Nedarant poveikio Direktyvai 2013/11/ES, valstybės narės įvertina, kaip veikia šiame straipsnyje nurodyti jų neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai.

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių galutiniams vartotojams apsaugoti ir visų pirma užtikrina, kad būtų taikomos adekvačios priemonės pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams apsaugoti. Tame kontekste kiekviena valstybė narė apibrėžia pažeidžiamų vartotojų sąvoką, kuri gali būti susijusi su energijos nepritekliumi. Termino „pažeidžiami vartotojai“ apibrėžtis turi atitikti sąvoką „pažeidžiamas vartotojas“, kurią valstybė narė apibrėžė pagal Direktyvos (ES) 2019/944 28 straipsnį.

2.   Visų pirma valstybės narės imasi tinkamų priemonių prie gamtinių dujų arba vandenilio sistemų prisijungusiems galutiniams vartotojams atokiose vietovėse apsaugoti. Valstybės narės užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač sutarčių sąlygų skaidrumo ir konkurencingų, skaidrių bei nediskriminacinių kainų, bendrosios informacijos ir ginčų sprendimo mechanizmų atžvilgiu.

1.   Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamų vartotojų ir energijos nepriteklių patiriančių vartotojų atjungimui. Pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu toms priemonėms taikomas 26 straipsnis.

Pranešdamos Komisijai apie šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, valstybės narės paaiškina pirmos pastraipos ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai nenutrauktų sutarčių su vartotojais arba jų neatjungtų dėl priežasčių, dėl kurių atitinkamas tiekėjas nagrinėja skundą pagal 11 straipsnio 9 dalį arba dėl kurių ginčas sprendžiamas neteismine tvarka pagal 25 straipsnį, ir nedaro poveikio šalių sutartyje numatytoms teisėms ir sutartiniams įsipareigojimams. Valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo procesu.

3.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas vartotojams išvengti atjungimo; taikant tokias priemones gali būti, be kita ko:

1.   Valstybės narės nustato garantinio tiekėjo režimą arba imasi lygiaverčių priemonių, kad užtikrintų tiekimo tęstinumą bent namų ūkio vartotojams. Garantiniai tiekėjai paskiriami taikant sąžiningą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą.

2.   Garantiniams tiekėjams perduodami galutiniai vartotojai toliau naudojasi savo kaip vartotojų teisėmis.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad garantiniai tiekėjai jiems perduotiems vartotojams nedelsdami praneštų savo sąlygas ir užtikrintų, kad paslauga tokiems vartotojams būtų nepertraukiamai teikiama laikotarpiu, kuris reikalingas naujam tiekėjui surasti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai būtų informuojami ir skatinami pereiti prie rinkos pasiūlymo.

5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad garantinis tiekėjas tiektų gamtines dujas namų ūkio vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, kurie negauna rinkos pasiūlymų, be kita ko, 28 straipsnio 3 dalies tikslu. Tokiais atvejais taikomos 4 straipsnyje nustatytos sąlygos.

1.   Kiekvienas gamtinių dujų perdavimo, laikymo ar SGD sistemos operatorius:

2.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pastato pakankamą tarpvalstybinį pajėgumą, skirtą Europos perdavimo infrastruktūrai integruoti, atsižvelgdamas į visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumo paklausą ir atsižvelgdamas į dujų tiekimo saugumą.

3.   Perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiauja su skirstymo sistemos operatoriais, kad užtikrintų veiksmingą prie tinklo prijungtų rinkos dalyvių dalyvavimą mažmeninėje, didmeninėje ir balansavimo rinkose.

4.   Perdavimo sistemos operatoriai užtikrina efektyvų dujų kokybės valdymą savo įrenginiuose pagal taikomus dujų kokybės standartus.

5.   Perdavimo sistemos operatorių priimtos taisyklės dėl dujų perdavimo sistemos subalansavimo, įskaitant taisykles, pagal kurias iš jų tinklų naudotojų imamas mokestis už energijos disbalansą, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis perdavimo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, įskaitant taisykles ir tarifus, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu, taikant 78 straipsnio 7 dalies reikalavimus atitinkančią metodiką, ir paskelbiamos viešai.

6.   Valstybės narės arba, jei taip numato valstybės narės, reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi būtiniausių perdavimo sistemos, įskaitant sujungimo pajėgumą, techninės priežiūros ir plėtros standartų.

7.   Valstybės narės gali nustatyti, kad viena ar daugiau šio straipsnio 1 dalyje išvardytų užduočių būtų priskirtos kitam perdavimo sistemos operatoriui nei tas, kuriam perdavimo sistema priklauso nuosavybės teise ir kuriam kitu atveju būtų taikomos atitinkamos atsakomybės sritys. Perdavimo sistemos operatorius, kuriam paskirtos užduotys, turi būti sertifikuotas kaip operatorius, kuriam taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomas sistemos operatorius arba nepriklausomas perdavimo operatorius ir atitikti 60 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau neturi būti reikalaujama, kad jam nuosavybės teise priklausytų perdavimo sistema, už kurią jis yra atsakingas.

8.   Perdavimo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, turi atitikti IX skyriuje nustatytus reikalavimus ir būti sertifikuotas pagal 71 straipsnį. Tai nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių, kurie yra sertifikuoti kaip operatoriai, kuriems taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomi sistemos operatoriai arba nepriklausomi perdavimo operatoriai, galimybei savo iniciatyva ir jiems vykdant priežiūrą deleguoti tam tikras užduotis kitiems perdavimo sistemos operatoriams, kurie yra sertifikuoti kaip operatoriai, kuriems taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomi sistemos operatoriai arba nepriklausomi perdavimo operatoriai, jeigu užduočių delegavimas nekelia pavojaus užduotis deleguojančio perdavimo sistemos operatoriaus teisėms priimti veiksmingus ir nepriklausomus sprendimus.

9.   SGD, perdavimo ir gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriai bendradarbiauja valstybėje narėje ir regiono mastu, kad užtikrintų efektyviausią įrenginių pajėgumų naudojimą ir tų įrenginių sinergiją, atsižvelgdami į sistemos vientisumą bei eksploatavimą ir vengdami sukurti SGD ir gamtinių dujų saugyklų eksploatavimo apribojimus.

10.   Perdavimo sistemos operatoriai energiją, kurią jie suvartoja atlikdami savo funkcijas, įsigyja laikydamiesi skaidrios, nediskriminacinės ir rinkos pagrindu veikiančios tvarkos.

1.   Nedarant poveikio 74 straipsniui ar bet kuriai kitai teisinei pareigai atskleisti informaciją, kiekvienas gamtinių dujų perdavimo, laikymo ar SGD sistemos operatorius ir kiekvienas perdavimo sistemos savininkas išsaugo neskelbtinos komercinės informacijos, gautos vykdant jų veiklą, konfidencialumą ir užtikrina, kad informacija apie jų pačių veiklą, kuri gali suteikti komercinį pranašumą, nebūtų atskleista diskriminaciniu būdu. Jei gamtinių dujų perdavimo, laikymo ar SGD sistemos operatorius arba perdavimo sistemos savininkas yra vertikaliai integruotos įmonės padalinys, visų pirma jis neatskleidžia jokios neskelbtinos komercinės informacijos kitiems vertikaliai integruotos įmonės padaliniams, kurie nėra perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai ar vandenilio tinklo operatoriai, nebent tai reikalinga verslo sandoriui atlikti. Siekdamos užtikrinti griežtą informacijos atskyrimo taisyklių laikymąsi, valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos savininkas, be kita ko, skirstymo sistemos operatorių jungtinio operatoriaus atveju, ir kiti įmonės padaliniai, kurie nėra perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai arba vandenilio tinklo operatoriai, nesinaudotų bendromis tarnybomis, pavyzdžiui, bendromis teisės tarnybomis, išskyrus atvejus, kai vykdomos išimtinai administracinės arba su IT susijusios funkcijos.

2.   Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant gamtines dujas, gamtinių dujų perdavimo, laikymo ar SGD sistemos operatoriai nenaudoja ne pagal paskirtį neskelbtinos komercinės informacijos, kurią gauna iš trečiųjų šalių suteikdami prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl tokios prieigos.

3.   Informacija, būtina veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti, turi būti viešai skelbiama. Ta pareiga taikoma nedarant poveikio neskelbtinos komercinės informacijos apsaugai.

1.   Perdavimo sistemos operatorius nustato ir paskelbia skaidrią ir efektyvią dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginių nediskriminacinio prijungimo tvarką, atsižvelgdamas į pajėgumus, nustatytus 55 straipsnyje nurodytame dešimties metų tinklo plėtros plane. Tą tvarką tvirtina reguliavimo institucijos. Valstybės narės gali suteikti prijungimo pirmenybę biometano gamybos įrenginiams.

2.   Perdavimo sistemos operatoriai neturi teisės atmesti prijungimo prašymo, kai naują ar esamą, tačiau dar neprijungtą dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginį prijungti ekonomiškai pagrįsta ir techniškai įmanoma, išskyrus atvejus, kai susiklosto 38 straipsnyje nustatytos sąlygos.

3.   Siekdamos greitai prijungti prie tinklo biometano gamybos įrenginius, valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius laikytųsi pagrįstų terminų prašymams įleisti biometaną išnagrinėti, pasiūlymui pateikti ir prijungimui įgyvendinti, reguliavimo institucijoms vykdant stebėseną pagal 78 straipsnio 1 dalies t punktą.

1.   Perdavimo sistemos operatorius ir vandenilio perdavimo tinklo operatorius nustato ir paskelbia skaidrią ir efektyvią gamtinių dujų ir vandenilio saugyklų, SGD įrenginių, vandenilio terminalų ir pramonės vartotojų nediskriminacinio prijungimo prie perdavimo sistemos ir vandenilio perdavimo tinklo tvarką ir tarifus. Tą tvarką tvirtina reguliavimo institucija.

2.   Perdavimo sistemos operatorius ir vandenilio perdavimo tinklo operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naują gamtinių dujų arba vandenilio saugyklą, SGD įrenginį, vandenilio terminalą ar pramonės vartotoją motyvuodamas turimų tinklo pajėgumų galimais apribojimais ateityje arba papildomomis išlaidomis, susijusiomis su būtinu pajėgumų didinimu. Perdavimo sistemos operatorius ir vandenilio perdavimo tinklo operatorius užtikrina naujos jungties pakankamą įleidimo ir išleidimo pajėgumą.

1.   Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos gebėjimas patenkinti pagrįstą gamtinių dujų skirstymo, įskaitant biometano įleidimą, pagal šios direktyvos 55 ir 57 straipsnius paklausą ir kad ekonomikos sąlygomis būtų eksploatuojama, prižiūrima, plėtojama saugi, patikima ir veiksminga sistema jo regione arba būtų nutrauktas jos eksploatavimas, deramai atsižvelgiant į aplinką, Reglamentu (ES) 2024/1787 nustatytas pareigas ir energijos vartojimo efektyvumą.

2.   Kai taip nusprendžia reguliavimo institucijos, skirstymo sistemos operatoriams gali būti pavesta užtikrinti efektyvų dujų kokybės valdymą savo sistemose pagal taikytinus dujų kokybės standartus, jei dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų įleidimo tai būtina sistemos valdymo reikmėms.

3.   Bet kuriuo atveju skirstymo sistemos operatorius nediskriminuoja sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų kategorijų, ypač savo susijusių įmonių naudai.

4.   Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius bet kuriam kitam skirstymo, perdavimo, SGD arba gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriui pateikia pakankamai informacijos, kad užtikrintų, jog gamtinių dujų transportavimą ir laikymą būtų galima atlikti laikantis saugaus ir veiksmingo jungtinės sistemos eksploatavimo reikalavimų.

5.   Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kurios jiems reikia norint veiksmingai prisijungti prie sistemos, įskaitant naudojimąsi ja.

6.   Jei skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už skirstymo sistemos subalansavimą, tuo tikslu jo priimtos taisyklės, įskaitant taisykles, pagal kurias iš sistemos naudotojų imamas mokestis už energijos disbalansą, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis skirstymo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, įskaitant taisykles ir tarifus, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu, taikant 78 straipsnio 7 dalies reikalavimus atitinkančią metodiką, ir paskelbiamos viešai.

7.   Skirstymo sistemos operatoriai bendradarbiauja su perdavimo sistemos operatoriais, kad užtikrintų veiksmingą prie jų infrastruktūros prijungtų rinkos dalyvių dalyvavimą mažmeninėje, didmeninėje ir balansavimo rinkose įleidimo ir išleidimo sistemoje, kuriai priklauso arba su kuria yra prijungta skirstymo sistema.

8.   Skirstymo sistemos operatoriai neturi teisės atmesti prijungimo prašymo, kai naują ar esamą, tačiau dar neprijungtą dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginį prijungti ekonomiškai pagrįsta ir techniškai įmanoma, išskyrus atvejus, kai susiklosto 38 straipsnyje nustatytos sąlygos.

1.   Kai skirstymo sistemos operatorius arba vandenilio skirstymo tinklo operatorius yra vertikaliai integruotos įmonės padalinys, bent savo teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu ar vandenilio skirstymu. Tomis taisyklėmis neturi būti nustatoma pareiga skirstymo sistemos arba vandenilio skirstymo tinklo turto nuosavybę atskirti nuo vertikaliai integruotos įmonės. Valstybės narės gali numatyti, kad vandenilio skirstymo tinklo operatoriai galėtų nuomotis arba išpirktinai nuomotis vandenilio tinklo turtą iš kitų skirstymo sistemos savininkų, skirstymo sistemos operatorių arba vandenilio skirstymo tinklo operatorių toje pačioje įmonėje. Tokia nuoma arba išperkamoji nuoma negali lemti kryžminių subsidijų tarp skirtingų operatorių.

2.   Kai skirstymo sistemos operatorius arba vandenilio skirstymo tinklo operatorius yra vertikaliai integruotos įmonės padalinys, be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, savo organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu ar vandenilio skirstymu. Siekiant tai užtikrinti, taikomi šie būtiniausi kriterijai:

3.   Jeigu skirstymo sistemos operatorius arba vandenilio skirstymo tinklo operatorius yra vertikaliai integruotos įmonės padalinys, valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriaus arba vandenilio skirstymo tinklo operatoriaus veiklą stebėtų reguliavimo institucijos arba kitos kompetentingos įstaigos, kad jis negalėtų pasinaudoti vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti. Visų pirma vertikaliai integruoti skirstymo sistemos operatoriai arba vandenilio skirstymo tinklo operatoriai, teikdami informaciją ir kurdami prekių ženklą, neturi sukurti painiavos dėl vertikaliai integruotos įmonės tiekimo padalinio atskiros tapatybės.

4.   Valstybės narės gali priimti sprendimą netaikyti 1, 2 ir 3 dalių skirstymo sistemos operatoriams, kurie yra integruotųjų gamtinių dujų įmonės, aptarnaujančios mažiau kaip 100 000 prijungtų vartotojų, padaliniai. Jei 2024 m. rugpjūčio 4 d. skirstymo sistemos operatoriui pagal šią dalį taikoma nukrypti leidžianti nuostata, valstybės narės gali priimti sprendimą netaikyti 1, 2 ir 3 dalių vandenilio skirstymo tinklo operatoriui toje pačioje įmonėje, jei bendras skirstymo sistemos operatoriaus ir vandenilio skirstymo tinklo operatoriaus prijungtų vartotojų skaičius išlieka mažesnis nei 100 000.

1.   Nedarant poveikio 74 straipsniui ar bet kuriai kitai teisinei pareigai atskleisti informaciją, kiekvienas skirstymo sistemos operatorius išsaugo verslo veiklos metu gautos neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą ir užtikrina, kad informacija apie jo veiklą, kuri gali suteikti komercinį pranašumą, nebūtų atskleista diskriminaciniu būdu.

2.   Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant gamtines dujas, skirstymo sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja neskelbtina komercine informacija, kurią gauna iš trečiųjų šalių suteikdami prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl tokios prieigos.

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos institucijos sistemą, kurioje gamtinės dujos skirstomos geografiniu požiūriu ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų teritorijoje ir, nedarant poveikio 4 daliai, netiekiamos namų ūkio vartotojoms, laikytų uždara skirstymo sistema, jei:

2.   Valstybės narės gali nurodyti reguliavimo institucijoms suteikti uždaros gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriui išimtį ir netaikyti jam 31 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos būtų patvirtinti iki jų įsigaliojimo pagal 78 straipsnį.

3.   Kai suteikiama išimtis pagal šio straipsnio 2 dalį, taikomi tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos uždaros gamtinių dujų skirstymo sistemos naudotojo prašymu peržiūrimi ir tvirtinami laikantis 78 straipsnio.

4.   Tai, kad sistema atsitiktinai naudojasi nedidelis skaičius namų ūkio vartotojų, kurie turi darbo ar panašių ryšių su skirstymo sistemos savininku ir kurie yra pagal uždarą skirstymo sistemą aptarnaujamoje teritorijoje, nekliudo suteikti išimties pagal 2 dalį.

5.   Šios direktyvos tikslais uždaros skirstymo sistemos laikomos skirstymo sistemomis.

1.   46 straipsnio 1 dalis neturi trukdyti gamtinių dujų perdavimo, laikymo ar SGD įrenginių jungtiniam operatoriui vykdyti veiklą, jei operatorius laikosi atitinkamų IX skyriaus nuostatų.

2.   46 straipsnio 1 dalis neturi trukdyti vandenilio perdavimo tinklų, vandenilio terminalų, vandenilio saugyklų ar vandenilio skirstymo tinklų jungtiniam operatoriui vykdyti veiklą, jei operatorius laikosi 68 ir 69 straipsnių.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys neturi trukdyti gamtinių dujų ir vandenilio sistemų jungtiniam operatoriui vykdyti veiklą, jei laikomasi 69 straipsnio reikalavimų.

1.   Kiekvienas vandenilio tinklo, saugyklos ar terminalo operatorius:

2.   Vandenilio perdavimo tinklo operatoriai siekia užtikrinti pakankamą tarpvalstybinį pajėgumą Europos vandenilio infrastruktūrai integruoti, kad patenkintų visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumo paklausą, nustatytą šios direktyvos 55 straipsnyje nurodytame dešimties metų tinklo plėtros plane ir Reglamento (ES) 2024/1789 60 straipsnyje nurodytame visos Sąjungos dešimties metų vandenilio tinklo plėtros plane, atsižvelgdami į vandenilio tiekimo saugumą. Atlikus jų sertifikavimą pagal šios direktyvos 71 straipsnį ir Reglamento (ES) 2024/1789 14 straipsnį, valstybių narių kompetentingos institucijos gali nuspręsti pavesti vienam vandenilio perdavimo tinklo operatoriui ar ribotam jų skaičiui atsakomybę užtikrinti tarpvalstybinį pajėgumą.

3.   Kai tai yra tinkama sistemos valdymo ir galutinių naudotojų atžvilgiu, reguliavimo institucija paveda vandenilio tinklo operatoriams atsakomybę užtikrinti veiksmingą vandenilio kokybės valdymą ir stabilią vandenilio kokybę jų tinkluose pagal taikytinus vandenilio kokybės standartus.

4.   Vandenilio tinklo operatoriai yra atsakingi už balansavimą savo tinkluose nuo 2033 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, jei taip nustato reguliavimo institucija. Vandenilio tinklo operatorių priimtos taisyklės dėl vandenilio tinklo balansavimo, įskaitant taisykles, pagal kurias iš jų tinklų naudotojų imamas mokestis už energijos disbalansą, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės.

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad reguliavimo institucijos gali taikyti nuo vieno ar daugiau šios direktyvos 35, 46, 68, 69, 70 ir 71 straipsnių ir Reglamento (ES) 2024/1789 7 ir 65 straipsnių reikalavimų nukrypti leidžiančią nuostatą vandenilio tinklams, kurie 2024 m. rugpjūčio 4 d. priklausė vertikaliai integruotai įmonei.

2.   Bet kokia pagal 1 dalį suteikta nukrypti leidžianti nuostata nustoja galioti, jei:

3.   Kas septynerius metus nuo leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 1 dalį suteikimo dienos reguliavimo institucija paskelbia nukrypti leidžiančios nuostatos poveikio konkurencijai, vandenilio infrastruktūrai ir vandenilio rinkos plėtrai bei veikimui valstybėje narėje arba Sąjungoje įvertinimą.

4.   Reguliavimo institucijos gali paprašyti esamų vandenilio tinklo operatorių pateikti joms visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad reguliavimo institucijos gali taikyti nuo 68 ir 71 straipsnių arba nuo 46 straipsnio nukrypti leidžiančią nuostatą vandenilio tinklams, kuriais vandenilis transportuojamas geografiškai ribotoje, pramoninėje ar komercinėje vietovėje. Nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo laikotarpiu toks tinklas turi tenkinti visas šias sąlygas:

2.   Reguliavimo institucija priima sprendimą atšaukti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą pagal 1 dalį, jei ji padaro išvadą, kad tolesnis nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas keltų kliūčių konkurencijai sudarymo riziką arba neigiamai paveiktų veiksmingą vandenilio infrastruktūros diegimą ar vandenilio rinkos plėtrą bei veikimą Sąjungoje arba valstybėje narėje, arba jei nebetenkinama bent viena iš 1 dalyje išvardytų sąlygų.

Kas septynerius metus nuo leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 1 dalį suteikimo dienos reguliavimo institucija paskelbia nukrypti leidžiančios nuostatos poveikio konkurencijai, vandenilio infrastruktūrai ir vandenilio rinkos plėtrai bei veikimui Sąjungoje arba valstybėje narėje įvertinimą.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad apie vandenilio gamintojų prašymus dėl tinklo prieigos ir pramonės vartotojų prašymus dėl prijungimo būtų pranešama reguliavimo institucijai, jie būtų skelbiami viešai ir nagrinėjami pagal 42 straipsnį. Skelbiant prašymus dėl tinklo prieigos užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas.

1.   Sąjunga, prieš pradedant eksploatuoti kiekvieną vandenilio jungtį tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių, sudaro tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį su atitinkamomis prijungtomis trečiosiomis valstybėmis; tame susitarime nustatomos atitinkamos vandenilio jungties eksploatavimo taisyklės, kai tai būtina siekiant užtikrinti nuoseklumą ir suderinamumą su vandenilio tinklams taikomomis taisyklėmis, nustatytomis šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2024/1789. Laikoma, kad tarptautinis susitarimas nėra būtinas, jei valstybė narė, prijungta arba ketinanti būti prijungta vandenilio jungtimi, pagal šios direktyvos 89 straipsnį derasi su atitinkamomis prijungtomis trečiosiomis valstybėmis ir sudaro tarpvyriausybinį susitarimą, kuriame nustatomos atitinkamos vandenilio jungties eksploatavimo taisyklės, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir suderinamumą su vandenilio tinklams taikomomis taisyklėmis, nustatytomis šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2024/1789.

2.   Šio straipsnio 1 dalis nedaro poveikio 85 straipsniui ir kompetencijos paskirstymui tarp Sąjungos ir valstybių narių.

3.   1 dalis taip pat nedaro poveikio Sąjungos ir valstybių narių galimybei pagal jų atitinkamą kompetenciją ir laikantis taikytinų procedūrų pradėti dialogus su prijungtomis trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, siekiant užmegzti bendradarbiavimą vandenilio gamybai svarbiais klausimais, pavyzdžiui, socialiniais ir aplinkosaugos klausimais.

1.   Nedarant poveikio teisinėms pareigoms atskleisti informaciją, kiekvienas vandenilio tinklo, vandenilio saugyklos ar vandenilio terminalo operatorius ir kiekvienas vandenilio tinklo savininkas išsaugo neskelbtinos komercinės informacijos, gautos vykdant jų veiklą, konfidencialumą ir užtikrina, kad informacija apie jų pačių veiklą, kuri gali suteikti komercinį pranašumą, nebūtų atskleista diskriminaciniu būdu. Visų pirma, jei vandenilio tinklo, vandenilio saugyklos ar vandenilio terminalo operatorius arba vandenilio tinklo savininkas priklauso vertikaliai integruotai įmonei, jis neatskleidžia jokios neskelbtinos komercinės informacijos kitiems vertikaliai integruotos įmonės padaliniams, kurie nėra perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai arba vandenilio tinklo operatoriai, nebent tai būtina verslo sandoriui atlikti.

2.   Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant vandenilį, vandenilio tinklo, vandenilio saugyklos ar vandenilio terminalo operatoriai nenaudoja ne pagal paskirtį neskelbtinos komercinės informacijos, kurią gauna iš trečiųjų šalių suteikdami joms prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl tokios prieigos.

3.   Informacija, būtina veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti, turi būti viešai skelbiama. Ta pareiga taikoma nedarant poveikio neskelbtinos komercinės informacijos apsaugai.

1.   Bent kas dvejus metus visi perdavimo sistemos operatoriai ir vandenilio perdavimo tinklo operatoriai atitinkamai reguliavimo institucijai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, grindžiamą esama ir numatoma pasiūla ir paklausa, pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal 2 dalies f punktą. Kiekvienai valstybei narei parengiamas vienas bendras gamtinių dujų tinklo plėtros planas ir vienas bendras vandenilio tinklo plėtros planas arba vienas jungtinis gamtinių dujų ir vandenilio planas.

Valstybės narės, leidžiančios parengti vieną jungtinį planą, užtikrina, kad toks planas būtų pakankamai skaidrus, jog reguliavimo institucija galėtų aiškiai nustatyti konkrečius į planą įtrauktus gamtinių dujų sektoriaus poreikius ir konkrečius vandenilio sektoriaus poreikius. Atliekamas atskiras kiekvieno energijos nešiklio modeliavimas ir įtraukiami atskiri skyriai, kuriuose pateikiami gamtinių dujų tinklo žemėlapiai ir vandenilio tinklo žemėlapiai.

Valstybės narės, kuriose rengiami atskiri gamtinių dujų ir vandenilio planai, užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai ir vandenilio perdavimo tinklo operatoriai glaudžiai bendradarbiautų tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus siekiant užtikrinti sistemos efektyvumą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 4 punkte, kai naudojami įvairūs energijos nešikliai, pavyzdžiui, dėl paskirties keitimo.

Vandenilio perdavimo tinklo operatoriai glaudžiai bendradarbiauja su elektros energijos perdavimo sistemos operatoriais ir, jei taikytina, elektros energijos skirstymo sistemos operatoriais, kad būtų koordinuojami bendri infrastruktūros reikalavimai, pavyzdžiui, dėl elektrolizerių įrengimo vietos ir atitinkamos perdavimo infrastruktūros, ir kuo labiau atsižvelgia į jų nuomonę.

Valstybės narės stengiasi užtikrinti suderintus atitinkamų dešimties metų gamtinių dujų, vandenilio ir elektros energijos tinklo plėtros planų rengimo veiksmus.

Reikalaujama, kad infrastruktūros operatoriai, įskaitant SGD terminalo operatorius, gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius, vandenilio skirstymo tinklo operatorius, vandenilio terminalo operatorius, vandenilio saugyklos operatorius, skirstymo sistemos operatorius, centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros ir elektros energijos operatorius, perdavimo sistemos operatoriams ir vandenilio perdavimo tinklo operatoriams pateiktų visą atitinkamam dešimties metų tinklo plėtros planui parengti aktualią informaciją ir ja keistųsi. Dešimties metų gamtinių dujų tinklo plėtros plane nurodomos efektyvios priemonės, skirtos gamtinių dujų sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti, visų pirma laikytis infrastruktūros standartų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/1938. Dešimties metų tinklo plėtros planai viešai skelbiami svetainėje kartu su konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais. Ta svetainė reguliariai atnaujinama siekiant užtikrinti, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų informuoti apie konsultacijų laiką, būdą ir aprėptį.

2.   1 dalyje nurodytuose dešimties metų tinklo plėtros planuose, visų pirma:

Pirmos pastraipos f punkte nurodyti jungtiniai scenarijai grindžiami pagrįstomis prielaidomis dėl gamybos, tiekimo ir vartojimo raidos, visų pirma sektorių, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, poreikių, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą ir energijos vartojimo bei ekonominį efektyvumą, palyginti su kitomis galimybėmis, ir juose atsižvelgiama į su paklausa susijusius sprendimus, kuriems nereikia naujų investicijų į infrastruktūrą. Juose taip pat atsižvelgiama į tarpvalstybinius mainus, be kita ko, su trečiosiomis valstybėmis, ir vandenilio saugyklų vaidmenį bei vandenilio terminalų integravimą. Infrastruktūros operatoriai vykdo išsamių konsultacijų dėl tokių scenarijų procesą, kuriame gali dalyvauti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant gamtinių dujų ir elektros energijos skirstymo sistemos operatorius, vandenilio skirstymo tinklo operatorius, elektros energijos, gamtinių dujų ir vandenilio, šildymo ir vėsinimo rinkose veikiančias asociacijas, tiekimo ir gamybos įmones, nepriklausomus telkėjus, paklausos atsako operatorius, energijos vartojimo efektyvumo sprendimų srityje dirbančias organizacijas, energijos vartotojų asociacijas ir pilietinės visuomenės atstovus. Konsultacijos vyksta atvirai, įtraukiai ir skaidriai ankstyvame etape prieš parengiant dešimties metų tinklo plėtros planą. Visi dokumentai, kuriuos infrastruktūros operatoriai pateikė konsultacijoms palengvinti, taip pat konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai skelbiami viešai. Kai tie dokumentai pateikiami, atitinkama svetainė laiku atnaujinama, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų pakankamai informuoti, kad galėtų veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šios dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytais jungtiniais scenarijais užtikrinamas nuoseklumas su visos Sąjungos scenarijais, parengtais pagal Reglamento (ES) 2022/869 12 straipsnį, ir integruotu nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu bei jo atnaujinimais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ir remiamas Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Tokius jungtinius scenarijus tvirtina kompetentinga nacionalinė institucija. Pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2009 10a straipsnį įsteigta Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais gali savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl jungtinių scenarijų suderinamumo su Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslais ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Kompetentinga nacionalinė institucija atsižvelgia į tą nuomonę.

3.   Rengdamas dešimties metų tinklo plėtros planus perdavimo sistemos operatorius ir vandenilio perdavimo tinklo operatorius visapusiškai atsižvelgia į galimas sistemos plėtros alternatyvas, pavyzdžiui, paklausos atsako panaudojimą, taip pat į tikėtiną suvartojimą pritaikius principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 27 straipsnį, prekybą su kitomis valstybėmis ir visos Sąjungos tinklo plėtros planus. Atsižvelgdamas į energetikos sistemos integraciją, perdavimo sistemos operatorius ir vandenilio perdavimo tinklo operatorius įvertina, kaip tenkinti, kai įmanoma, poreikį elektros energijos, šildymo, kai taikytina, ir gamtinių dujų bei vandenilio sistemose, įskaitant informaciją apie optimalią energijos kaupimo įrenginių vietą bei dydį ir elektros energijos naudojimo dujoms gaminti infrastruktūrą, taip pat vandenilio gamybos ir vartojimo kolokaciją. Vandenilio perdavimo tinklo operatorius pateikia informaciją apie galutinių naudotojų vietą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, siekiant, kad tuose sektoriuose būtų naudojamas vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis.

4.   Reguliavimo institucija dėl dešimties metų tinklo plėtros plano viešai ir skaidriai konsultuojasi su visais faktiniais ar potencialiais sistemos naudotojais. Asmenų ar įmonių, teigiančių, jog jie yra potencialūs sistemos naudotojai, gali būti paprašyta pagrįsti tokius teiginius. Reguliavimo institucija paskelbia konsultavimosi proceso rezultatus, įskaitant galimą investicijų poreikį, įrenginių eksploatavimo nutraukimą ir su paklausa susijusius sprendimus, kuriems nereikia naujų investicijų į infrastruktūrą.

5.   Reguliavimo institucija išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros planas atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, ar jame atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi procese, ir, kai tikslinga, ar jis suderinamas su naujausiu sutrikimo scenarijų imitavimo bandymu, kurį Sąjungos mastu pagal Reglamento (ES) 2017/1938 7 straipsnį atliko Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G), su regioniniais ir nacionaliniais rizikos vertinimais pagal Reglamento (ES) 2017/1938 7 straipsnį ir su neprivalomais visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planais (toliau – visos Sąjungos tinklo plėtros planai), nurodytais Reglamento (ES) 2019/943 30 straipsnio 1 dalies b punkte, ir su Reglamento (ES) 2024/1789 32 ir 60 straipsniais. Jei iškyla abejonių dėl suderinamumo su visos Sąjungos tinklo plėtros planais, reguliavimo institucija konsultuojasi su ACER. Reguliavimo institucija gali reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius iš dalies pakeistų savo dešimties metų tinklo plėtros planą.

Kompetentingos nacionalinės institucijos išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros planas yra suderinamas su Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu bei jo atnaujinimais ir integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, pateiktais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, ir, jei jis nesuderinamas, gali pateikti reguliavimo institucijai pagrįstą nuomonę, kurioje išdėsto, kas yra nesuderinama; į tą nuomonę turi būti tinkamai atsižvelgta.

6.   Reguliavimo institucija vykdo dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo vertinimą.

7.   Tuo atveju, kai nepriklausomas sistemos operatorius ar nepriklausomas perdavimo operatorius arba integruotas vandenilio perdavimo tinklo operatorius ar nepriklausomas vandenilio perdavimo tinklo operatorius dėl kitų nei nuo jo priklausančių svarbių priežasčių nepadaro investicijos, kuri pagal dešimties metų tinklo plėtros planą turėjo būti padaryta per kitus trejus metus, valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija privalėtų imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad atitinkama investicija būtų padaryta, jei tokia investicija vis dar svarbi atsižvelgiant į naujausią dešimties metų tinklo plėtros planą:

Kai reguliavimo institucija pasinaudoja pirmos pastraipos b punkte nustatytais įgaliojimais, ji gali įpareigoti perdavimo sistemos operatorių arba vandenilio perdavimo tinklo operatorių sutikti su vienu ar daugiau iš šių reikalavimų:

Perdavimo sistemos operatorius arba vandenilio perdavimo tinklo operatorius suteikia investuotojams visą investavimui reikalingą informaciją, prijungia naują turtą prie perdavimo tinklo arba vandenilio perdavimo tinklo ir apskritai deda visas pastangas sudaryti palankesnes sąlygas investicinio projekto įgyvendinimui.

Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina reguliavimo institucija.

8.   Kai reguliavimo institucija pasinaudoja savo įgaliojimais pagal 7 dalį, atitinkami prieigos prie tinklo tarifai, kaip nustatyta ar patvirtina reguliavimo institucijos, apima atitinkamų investicijų sąnaudas.

1.   Vandenilio skirstymo tinklo operatoriai reguliavimo institucijai kas ketverius metus pateikia planą, kuriame pristatoma vandenilio tinklo infrastruktūra, kurią jie siekia sukurti. Planas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su gamtinių dujų ir elektros energijos skirstymo sistemos operatoriais, taip pat, kai taikytina, su centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsumos tiekimo operatoriais, užtikrinant veiksmingą energetikos sistemos integraciją ir kuo labiau atsižvelgiant į jų nuomonę. Valstybės narės gali leisti tame pačiame regione veikiantiems vandenilio skirstymo tinklo operatoriams pagal šį straipsnį ir skirstymo sistemos operatoriams pagal 57 straipsnį parengti jungtinį planą.

Valstybės narės, leidžiančios vykdyti vieną jungtinį planą, užtikrina, kad planas būtų pakankamai skaidrus, kad būtų galima aiškiai nustatyti konkrečius gamtinių dujų sektoriaus poreikius ir konkrečius vandenilio sektoriaus poreikius, kurie įtraukti į planą. Atliekamas atskiras kiekvieno energijos nešiklio modeliavimas ir įtraukiami atskiri skyriai, kuriuose pateikiami gamtinių dujų tinklo žemėlapiai ir vandenilio tinklo žemėlapiai.

Valstybės narės, kuriose rengiami atskiri gamtinių dujų ir vandenilio planai, užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai ir vandenilio skirstymo tinklo operatoriai glaudžiai bendradarbiautų tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus siekiant užtikrinti sistemos efektyvumą, kai naudojami įvairūs energijos nešikliai, pavyzdžiui, dėl paskirties keitimo.

2.   Vandenilio skirstymo tinklo plėtros planas, visų pirma:

3.   Vandenilio skirstymo tinklo operatoriai visa planui parengti aktualia informacija keičiasi su kitais vandenilio tinklo operatoriais, įskaitant vandenilio tinklo operatorius kaimyninėse valstybėse narėse, jei yra tiesioginė jungtis.

4.   Reguliavimo institucija įvertina, ar vandenilio skirstymo tinklo plėtros planas atitinka šio straipsnio 1 dalį. Reguliavimo institucija išnagrinėja planą ir, atsižvelgdama į vertinimą, gali prašyti iš dalies pakeisti planą. Nagrinėdama tą planą ji atsižvelgia į bendrą vandenilio tinklo reikalingumą energetiniu ir ekonominiu požiūriu, taip pat į jungtinio scenarijaus sistemą, parengtą pagal 55 straipsnio 2 dalies f punktą. Kalbant apie planus, pateikiamus dėl vandenilio tinklų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 51 arba 52 straipsnį, reguliavimo institucija gali nenagrinėti plano ir neteikti rekomendacijų dėl dalinių pakeitimų.

5.   Reguliavimo institucija į vandenilio skirstymo tinklo plėtros plano nagrinėjimo rezultatus atsižvelgia tvirtindama priskirtuosius mokesčius, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2024/1789 5 straipsnyje.

6.   Iki 2032 m. gruodžio 31 d., nedarant poveikio reguliavimo institucijos įgaliojimams prižiūrėti prieigos prie tinklo taisykles, valstybės narės gali pavesti kitai kompetentingai institucijai išnagrinėti vandenilio skirstymo tinklo plėtros planą ir pateikti rekomendacijas dėl vandenilio skirstymo tinklo operatoriaus plano dalinių pakeitimų, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais bei jų atnaujinimais.

7.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių, valstybės narės gali nuspręsti 55 straipsnyje nustatytus reikalavimus vandenilio skirstymo tinklo operatoriams taikyti nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d.

1.   Kai numatoma, kad gamtinių dujų poreikis sumažės ir dėl to gamtinių dujų skirstymo tinklų ar tokių tinklų dalių eksploatavimą reikės nutraukti, valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai parengtų tinklo eksploatavimo nutraukimo planus. Tokie planai rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su vandenilio skirstymo tinklo operatoriais, elektros energijos skirstymo sistemos operatoriais ir centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsumos tiekimo operatoriais, užtikrinant veiksmingą energetikos sistemos integraciją ir atsižvelgiant į mažesnį gamtinių dujų naudojimą pastatams, kuriuose yra energijos vartojimo požiūriu ekonomiškai efektyvesnių alternatyvų, šildyti ir vėsinti. Jei turi būti keičiama gamtinių dujų infrastruktūros dalių paskirtis, valstybės narės gali leisti tame pačiame regione veikiantiems skirstymo sistemos operatoriams pagal šį straipsnį ir vandenilio skirstymo tinklo operatoriams pagal 57 straipsnį parengti jungtinį planą. Valstybės narės, leidžiančios rengti vieną jungtinį planą, užtikrina, kad planas būtų pakankamai skaidrus, kad būtų galima aiškiai nustatyti konkrečius gamtinių dujų sektoriaus poreikius ir konkrečius vandenilio sektoriaus poreikius, kurie įtraukti į planą. Kai taikytina, atliekamas atskiras kiekvieno energijos nešiklio modeliavimas ir įtraukiami atskiri skyriai, kuriuose pateikiami gamtinių dujų tinklo žemėlapiai ir vandenilio tinklo žemėlapiai.

Valstybės narės, kuriose rengiami atskiri gamtinių dujų ir vandenilio planai, užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai ir vandenilio skirstymo tinklo operatoriai glaudžiai bendradarbiautų tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus siekiant užtikrinti sistemos efektyvumą, kai naudojami skirtingi energijos nešikliai, pavyzdžiui, dėl paskirties keitimo.

2.   Skirstymo tinklo eksploatavimo nutraukimo planai turi atitikti bent šiuos principus:

3.   Atitinkamos nacionalinės institucijos įvertina, ar skirstymo tinklo eksploatavimo nutraukimo planai atitinka 2 dalyje nustatytus principus. Jos patvirtina arba atmeta skirstymo tinklo eksploatavimo nutraukimo planą ir gali reikalauti, kad tas planas būtų iš dalies pakeistas.

4.   Rengiant skirstymo tinklo eksploatavimo nutraukimo planus sudaromos palankesnės sąlygos galutinių vartotojų apsaugai pagal 13 straipsnį, taip pat atsižvelgiama į jų teises pagal 38 straipsnio 6 dalį.

5.   Valstybės narės gali priimti sprendimą netaikyti 1–4 dalyse nustatytų pareigų skirstymo sistemos operatoriams, aptarnaujantiems mažiau kaip 45 000 prijungtų vartotojų ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 4 d. Jei skirstymo sistemos operatoriai atleidžiami nuo reikalavimo pateikti skirstymo tinklo eksploatavimo nutraukimo planą, jie informuoja reguliavimo instituciją apie skirstymo tinklų ar jų dalių eksploatavimo nutraukimą.

6.   Tais atvejais, kai gali prireikti gamtinių dujų skirstymo tinklo dalių eksploatavimą nutraukti iki jų iš pradžių numatyto gyvavimo ciklo pabaigos, reguliavimo institucija nustato struktūrinio požiūrio į tokio turto nusidėvėjimą ir tarifų nustatymą pagal 78 straipsnio 7 dalį gaires. Rengdamos tokias gaires, reguliavimo institucijos konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma skirstymo sistemos operatoriais ir vartotojų įstaigoms.

1.   Valstybės narės nustato palankią biometano gamybos įrenginių reguliavimo sistemą, susijusią su prijungimo mokesčiais ir išlaidomis, susijusiomis su jų prijungimu prie perdavimo ar skirstymo tinklų. Tokia reguliavimo sistema užtikrinama, kad:

2.   Nustatydamos arba tvirtindamos tarifus arba metodikas, kuriuos turi naudoti perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, reguliavimo institucijos gali atsižvelgti į tų sistemos operatorių vykdant savo pareigas patirtas išlaidas ir padarytas investicijas, kurios nebuvo tiesiogiai atgautos iš prijungimo išlaidų ir mokesčių, jei tos išlaidos atitinka veiksmingai veikiančio ir struktūriškai palyginamo reguliuojamo operatoriaus išlaidas.

1.   Kai valstybės narės taiko reguliuojamos trečiųjų šalių prieigos prie vandenilio perdavimo tinklų sistemą pagal 35 straipsnio 1 dalį ir kai vandenilio jungties projektas nėra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/869 (49) II skyriuje ir I priedo 3 punkte nurodytas bendro intereso projektas, gretimų ir paveiktų vandenilio perdavimo tinklų operatoriai padengia projekto išlaidas ir gali jas įtraukti į savo atitinkamas tarifų sistemas, jei tam pritaria reguliavimo institucija. Jei vandenilio perdavimo tinklo operatoriai nustato didelį naudos ir sąnaudų atotrūkį, jie gali parengti projekto planą, įskaitant prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, ir pateikti jį kartu atitinkamoms reguliavimo institucijoms, kad šios kartu jį patvirtintų.

2.   Jei vandenilio perdavimo tinklo operatoriai pateikia projekto planą, kaip nustatyta 1 dalyje, prie to projekto plano ir prašymo dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo pridedama konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizė, kurioje atsižvelgiama į naudą ne tik susijusiose valstybėse narėse, ir verslo planas, kuriame įvertinamas projekto finansinis gyvybingumas, pateikiamas finansinis sprendimas ir nurodoma, ar dalyvaujantys vandenilio perdavimo tinklo operatoriai pritaria pagrįstam pasiūlymui dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo.

Atitinkamos reguliavimo institucijos, pasikonsultavusios su vandenilio perdavimo tinklo operatoriais, priima bendrą sprendimą dėl investavimo sąnaudų paskirstymo kiekvienam projekte dalyvaujančiam vandenilio perdavimo tinklo operatoriui.

3.   Nuo 2033 m. sausio 1 d. visi atitinkami vandenilio perdavimo tinklų operatoriai susidera dėl finansinio kompensavimo sistemos tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros finansavimui užtikrinti tuo atveju, jei pagal Reglamento (ES) 2024/1789 7 straipsnio 8 dalį sujungimo taškuose tarp valstybių narių už prieigą prie vandenilio perdavimo tinklų netaikomi jokie tarifai. Rengdami tą sistemą, vandenilio perdavimo tinklo operatoriai vykdo išsamių konsultacijų procesą, kuriame dalyvauja visi atitinkami rinkos dalyviai.

4.   Atitinkami vandenilio perdavimo tinklų operatoriai dėl finansinio kompensavimo sistemos susitaria ne vėliau kaip 2035 m. gruodžio 31 d. ir pateikia ją atitinkamoms reguliavimo institucijoms, kad šios kartu ją patvirtintų. Jei per tą laikotarpį susitarimas nepasiekiamas, sprendimą per dvejus metus kartu priima atitinkamos reguliavimo institucijos. Jei atitinkamos reguliavimo institucijos negali pasiekti bendro susitarimo per dvejus metus, sprendimą priima ACER, vykdydama procedūrą pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalį.

5.   Finansinio kompensavimo sistema įgyvendinama laikantis 78 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatų.

6.   Perėjimo prie finansinio kompensavimo sistemos laikotarpiu galiojančioms pajėgumų sutartims nustatytas finansinio kompensavimo mechanizmas poveikio neturi.

7.   Išsamesnės detalės, kurių reikia šiame straipsnyje nustatytam procesui įgyvendinti, įskaitant reikiamus procesus ir terminus, finansinio kompensavimo sistemos peržiūros ir prireikus dalinio pakeitimo procesą, užtikrinantį galimybę atsižvelgti į tarifų raidą ir vandenilio tinklų plėtrą, nustatomos tinklo kodekse, kuris nustatomas pagal Reglamento (ES) 2024/1789 72 straipsnį.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną reguliavimo instituciją nacionaliniu lygmeniu.

2.   Šio straipsnio 1 dalis nedaro poveikio valstybėse narėse kitų reguliavimo institucijų paskyrimui regionų lygmeniu, jeigu ACER Reguliavimo valdyboje yra vienas vyresnysis atstovas atstovavimo ir ryšių palaikymo Sąjungos lygmeniu tikslais laikantis Reglamento (ES) 2019/942 7 straipsnio 1 dalies.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali paskirti reguliavimo institucijas, skirtas mažoms sistemoms geografiškai atskirtame regione, kurio suvartotas kiekis 2008 m. sudarė mažiau kaip 3 % bendro valstybėje narėje, kuriai šis regionas priklauso, suvartoto kiekio. Ta nukrypti leidžianti nuostata nedaro poveikio vieno vyresniojo atstovo paskyrimui atstovavimo ir ryšių palaikymo Sąjungos lygmeniu tikslais ACER Reguliavimo valdyboje laikantis Reglamento (ES) 2019/942 7 straipsnio 1 dalies.

4.   Valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir susijusiais teisės aktais nustatytas reguliavimo užduotis:

5.   Siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

Atsižvelgdamos į pirmos pastraipos d punktą, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama valdybos arba aukščiausiosios vadovybės rotacijos sistema. Valdybos narius arba, jei valdybos nėra, aukščiausiosios vadovybės narius per jų kadenciją galima būtų atleisti tik tuo atveju, jeigu jie nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų sąlygų arba yra pripažinti kaltais dėl nusižengimo pagal nacionalinę teisę.

Valstybės narės gali numatyti, kad reguliavimo institucijos metinių finansinių ataskaitų ex post kontrolę vykdytų nepriklausomas auditorius.

6.   Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 5 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip nacionalinės institucijos laikosi šiame straipsnyje nustatyto nepriklausomumo principo. Tokias ataskaitas Komisija paskelbia viešai.

1.   Reguliavimo institucijos pareigos yra šios:

2.   1 dalyje nustatytas stebėsenos pareigas gali vykdyti kitos institucijos nei reguliavimo institucija, jei valstybė narė yra taip numačiusi. Tokiu atveju turi būti nedelsiant sudaryta galimybė reguliavimo institucijai naudotis atlikus tokią stebėseną gauta informacija.

Reguliavimo institucija, vykdydama 1 dalyje nustatytas pareigas, atitinkamai konsultuojasi su gamtinių dujų perdavimo sistemos ir vandenilio tinklo operatoriais ir atitinkamai glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nedarydama įtakos jų specialiai kompetencijai ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų.

Reguliavimo institucijos ar ACER pagal šią direktyvą suteikti patvirtinimai nedaro įtakos jokiam deramai pagrįstam reguliavimo institucijos būsimam naudojimuisi savo įgaliojimais pagal šį straipsnį ar kitų atitinkamų institucijų ar Komisijos paskirtoms sankcijoms.

3.   Kai pagal 61 ar 68 straipsnį paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius arba nepriklausomas vandenilio perdavimo tinklo operatorius, be vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi reguliavimo institucijai pavestų pareigų, ji taip pat:

4.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti 1, 3 ir 6 dalyse nurodytas pareigas. Šiuo tikslu reguliavimo institucija turi bent šiuos įgaliojimus:

5.   Reguliavimo institucija, esanti valstybėje narėje, kurioje yra ENTSO-G, ENNOH arba ES SSO subjekto būstinė, turi įgaliojimus skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas tiems subjektams, jei jie nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2024/1789 arba bet kurį aktualų teisiškai privalomą reguliavimo institucijos arba ACER sprendimą, arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas.

6.   Jei pagal IX skyriaus 3 skirsnį paskiriamas nepriklausomas perdavimo operatorius arba integruotas vandenilio perdavimo tinklo operatorius, be vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 4 dalimis jai pavestų pareigų ir įgaliojimų, reguliavimo institucijai skiriamos bent šios pareigos ir suteikiami bent šie įgaliojimai:

7.   Reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su:

8.   7 dalyje nurodytos metodikos arba sąlygos yra paskelbiamos.

9.   Nustatydamos ar tvirtindamos tarifus arba metodikas ir balansavimo paslaugas, kaip nurodyta 7 dalyje, reguliavimo institucijos užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams, taip pat, nedarant poveikio valstybės narės sprendimui pagal 35 straipsnio 4 dalį, vandenilio tinklo operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.

10.   Reguliavimo institucijos stebi nacionalinių perdavimo tinklų ir vandenilio perdavimo tinklų perkrovos valdymą, įskaitant jungtis ir vandenilio jungtis, ir perkrovos valdymo taisyklių įgyvendinimą. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatoriai, vandenilio perdavimo tinklo operatoriai arba rinkos operatoriai savo perkrovos valdymo taisykles, įskaitant pajėgumo paskirstymą, pateikia reguliavimo institucijoms. Reguliavimo institucijos gali pareikalauti iš dalies pakeisti tas taisykles.

1.   Reguliavimo institucijoms suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad gamtinių dujų perdavimo, gamtinių dujų laikymo, SGD ir skirstymo sistemos operatoriai, vandenilio saugyklų ir terminalų operatoriai, o prireikus ir vandenilio tinklo operatoriai pakeistų sąlygas, įskaitant šiame straipsnyje nurodytus tarifus ir metodikas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų proporcingi ir taikomi nediskriminaciniu būdu. Tuo atveju, jei teisės naudotis gamtinių dujų saugyklomis tvarka nustatoma pagal 33 straipsnio 3 dalį, ta užduotis neapima tarifų keitimo. Tuo atveju, jei teisės naudotis vandenilio tinklais, vandenilio įrenginiais arba vandenilio saugyklomis tvarka grindžiama trečiosios šalies prieiga, dėl kurios susitariama derybų būdu, pagal 35 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnio 1 dalį arba 37 straipsnio 2 dalį, ta užduotis neapima tarifų keitimo. Jei vėluojama nustatyti gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tarifus ir, kai tinkama, vandenilio tinklo tarifus, reguliavimo institucijos turi įgaliojimą nustatyti ar patvirtinti laikinuosius perdavimo ir skirstymo tarifus ar metodikas ir vandenilio tinklo tarifus ir metodikas ir nuspręsti dėl atitinkamų kompensavimo priemonių taikymo, jei galutiniai tarifai ar metodikos skirtųsi nuo tų laikinųjų tarifų ar metodikų.

2.   Bet kuri šalis, turinti nusiskundimų dėl gamtinių dujų perdavimo, gamtinių dujų laikymo, SGD ar skirstymo sistemos operatoriaus arba vandenilio tinklo, laikymo ar vandenilio terminalo operatoriaus veiksmų, susijusių su to operatoriaus pareigomis pagal šią direktyvą, gali pateikti skundą reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo institucija, priima sprendimą per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Jei reguliavimo institucijai reikia papildomos informacijos, tas laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais. Tą pratęstą laikotarpį galima dar pratęsti, jei su tuo sutinka skundą pateikusi šalis. Reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent ir kol jis panaikinamas apeliacine tvarka.

3.   Bet kuri poveikį patyrusi šalis turi teisę pateikti skundą, susijusį su sprendimu dėl pagal šį straipsnį priimtų metodikų, arba kai reguliavimo institucija privalo konsultuotis dėl pasiūlytų tarifų ar metodikų, gali per du mėnesius arba per valstybių narių nustatytą trumpesnį laikotarpį nuo sprendimo ar pasiūlymo dėl sprendimo paskelbimo dienos pateikti skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Toks skundas nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.

4.   Valstybės narės sukuria tinkamus ir efektyvius reguliavimo, kontrolės ir skaidrumo mechanizmus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ypač kai tai kenkia vartotojų interesams, ir agresyvaus elgesio. Nustatant tuos mechanizmus atsižvelgiama į SESV nuostatas, ypač į jos 102 straipsnį.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, įskaitant patraukimą atsakomybėn administracine ar baudžiamąja tvarka pagal jų nacionalinę teisę, prieš atsakingus fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia direktyva nustatytų konfidencialumo taisyklių.

6.   2 ir 3 dalyse nurodyti skundai nedaro įtakos teisei paduoti apeliaciją pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

7.   Reguliavimo institucijų priimti sprendimai turi būti visiškai motyvuoti ir pagrįsti, kad būtų galima atlikti teisminę peržiūrą. Sprendimai turi būti prieinami visuomenei, užtikrinant neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu veiktų tinkami mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kuriai reguliavimo institucijos sprendimu daromas poveikis, turėtų teisę pateikti apeliaciją nuo suinteresuotųjų šalių ir nuo bet kokios vyriausybės nepriklausomai institucijai.

1.   Reguliavimo institucijos glaudžiai konsultuojasi ir bendradarbiauja tarpusavyje, visų pirma per ACER, taip pat teikia viena kitai ir ACER visą informaciją, būtiną jų užduotims pagal šią direktyvą vykdyti. Keičiantis informacija, informaciją gaunanti institucija užtikrina tokio paties lygio konfidencialumą, kurio reikalaujama iš ją teikiančios institucijos.

2.   Reguliavimo institucijos bendradarbiauja bent regionų lygmeniu siekdamos:

3.   Reguliavimo institucijos turi teisę tarpusavyje sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, siekdamos skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje.

4.   2 dalyje nurodyti veiksmai vykdomi atitinkamai glaudžiai konsultuojantis su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir nedarant įtakos jų specialiai kompetencijai.

5.   Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant gaires, kokiu mastu reguliavimo institucijos privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su ACER.

6.   Reguliavimo institucijos arba, kai tikslinga, kitos kompetentingos institucijos gali konsultuotis ir bendradarbiauti su atitinkamomis trečiųjų valstybių, įskaitant Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis, institucijomis dėl gamtinių dujų ir vandenilio infrastruktūros į trečiąsias valstybes ir iš jų eksploatavimo, siekdamos užtikrinti, kad atitinkamos infrastruktūros atžvilgiu ši direktyva nuosekliai būtų taikoma valstybės narės teritorijoje ir teritorinėje jūroje.

1.   Reguliavimo institucija ir Komisija gali prašyti, kad ACER pateiktų nuomonę, ar reguliavimo institucijos priimtas sprendimas atitinka gaires ir tinklo kodeksus, priimtus pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2024/1789.

2.   ACER per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos atitinkamai pateikia nuomonę reguliavimo institucijai, paprašiusiai pateikti nuomonę, arba Komisijai ir reguliavimo institucijai, priėmusiai atitinkamą sprendimą.

3.   Jei sprendimą priėmusi reguliavimo institucija neatsižvelgia į ACER nuomonę per keturis mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos, ACER atitinkamai apie tai praneša Komisijai.

4.   Jeigu reguliavimo institucija mano, kad kitos reguliavimo institucijos priimtas sprendimas dėl tarpvalstybinės prekybos neatitinka gairių ir tinklo kodeksų, priimtų pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2024/1789, ji gali pranešti apie tai Komisijai per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.

5.   Jeigu Komisija per du mėnesius nuo ACER pranešimo pagal 3 dalį arba reguliavimo institucijos pranešimo pagal 4 dalį gavimo dienos ar savo iniciatyva per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos nustato, kad dėl reguliavimo institucijos priimto sprendimo kyla pagrįstų abejonių, ar toks sprendimas atitinka gaires ir tinklo kodeksus, priimtus pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2024/1789, Komisija gali nuspręsti toliau nagrinėti atvejį. Tokiu atveju Komisija paprašo reguliavimo institucijos ir joje vykdomos procedūros šalių pateikti pastabas.

6.   Jei Komisija nusprendžia nagrinėti atvejį, vadovaudamasi 5 dalimi, per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo dienos ji priima galutinį sprendimą:

7.   Jei Komisija per 5 ir 6 dalyse nustatytus laikotarpius nenusprendžia toliau nagrinėti atvejo arba nepriima galutinio sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja reguliavimo institucijos priimtam sprendimui.

8.   Reguliavimo institucija per du mėnesius įvykdo Komisijos sprendimą atšaukti savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja Komisiją.

9.   Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant gaires, kuriose išsamiai išdėstoma procedūra, kurios turi būti laikomasi taikant šį straipsnį.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad tiekimo įmonės bent penkerius metus saugotų ir nacionalinėms institucijoms, įskaitant reguliavimo instituciją ir nacionalines konkurencijos institucijas, bei Komisijai jų užduotims vykdyti pateiktų visų sandorių, sudarytų su didmenininkais ir perdavimo sistemos operatoriais, gamtinių dujų laikymo bei SGD operatoriais, taip pat su vandenilio tinklo, saugyklų ir terminalų operatoriais pagal gamtinių dujų ar vandenilio tiekimo sutartis bei gamtinių dujų ir vandenilio rinkos išvestines finansines priemones, atitinkamus duomenis.

2.   Duomenis sudaro išsamūs atitinkamų sandorių duomenys, t. y. trukmė, pristatymo ir apmokėjimo taisyklės, kiekis, vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmenininko identifikavimo priemonės, taip pat konkreti informacija apie visas neįvykdytas gamtinių dujų ir vandenilio tiekimo sutartis ir gamtinių dujų ir vandenilio rinkos išvestines finansines priemones.

3.   Reguliavimo institucija gali nuspręsti tam tikrą šios informacijos dalį pateikti rinkos dalyviams, su sąlyga, kad neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. Ši dalis netaikoma informacijai apie finansines priemones, kurioms taikoma Direktyva 2014/65/ES.

4.   Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant gaires, kuriose apibrėžiami duomenų saugojimo metodai ir priemonės, taip pat saugomų duomenų forma ir turinys.

5.   Su gamtinių dujų ir vandenilio rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiems sandoriams, kuriuos tiekimo įmonės sudaro su didmenininkais ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriais, gamtinių dujų laikymo bei SGD operatoriais, taip pat su vandenilio tinklo, saugyklų ir terminalų operatoriais, šis straipsnis taikomas tik tada, kai Komisija priima 4 dalyje nurodytas gaires.

6.   Šiuo straipsniu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų atžvilgiu nenustatoma papildomų pareigų subjektams, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES.

7.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms reikia susipažinti su subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, saugomais duomenimis, pagal tą direktyvą atsakingos institucijos pateikia joms prašomus duomenis.

1.   Priemonės, kurių valstybės narės gali imtis pagal šią direktyvą, kad užtikrintų vienodas sąlygas, turi būti suderinamos su SESV, visų pirma su jos 36 straipsniu, ir su kita Sąjungos teise.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir skaidrios. Tos priemonės gali būti įgyvendinamos tik pranešus apie jas Komisijai ir gavus jos pritarimą.

3.   Komisija atsako į 2 dalyje nurodytą pranešimą per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Tas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai gaunama visa informacija. Jei per tą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija nesiėmė veiksmų, laikoma, kad ji neprieštarauja priemonėms, apie kurias buvo pranešta.

1.   Valstybės narės, kurių sistemos nėra tiesiogiai prijungtos prie jokios kitos valstybės narės jungtinės sistemos, gali nukrypti nuo 3, 8, 34, 60 straipsnių ar 31 straipsnio 1 dalies. Visos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti tada, kai užbaigiama pirma jungtis į tą valstybę narę. Apie visus tokius nukrypimus pranešama Komisijai.

2.   Valstybės narės gali prašyti Komisijos taikyti nukrypti nuo 3, 8, 60 ar 31 straipsnių leidžiančias nuostatas atokiausiuose regionuose, kaip tai suprantama SESV 349 straipsnyje, ar kitose geografiškai izoliuotose vietovėse. Visos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti tada, kai užbaigiama jungtis iš to regiono ar vietovės į valstybę narę, kurioje yra jungtinė sistema.

3.   Liuksemburgas gali nukrypti nuo 60 straipsnio. Apie visus tokius nukrypimus pranešama Komisijai.

4.   Prieš priimdama sprendimą, Komisija valstybes nares informuoja apie prašymus taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 2 dalį, atsižvelgdama į pagrįstus prašymus neatskleisti neskelbtinos komercinės informacijos.

5.   Komisijos pagal 2 dalį leistos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos ribotą laiką ir su sąlygomis, kuriomis vidaus rinkoje siekiama didinti konkurenciją ir jos integraciją ir užtikrinti, kad nukrypti leidžiančios nuostatos netrukdytų pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ar taikyti principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

6.   Pagal Direktyvą 2009/73/EB leistos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių galiojimo trukmė arba konkretus taikymo laikotarpis nenustatytas, nustoja galioti 2025 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės, kurios 2024 m. rugpjūčio 4 d. vis dar naudojasi tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, gali nuspręsti taikyti naują nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šio straipsnio 1 arba 7 dalį arba gali prašyti Komisijos leisti taikyti naują nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šio straipsnio 2 dalį.

7.   Valstybės narės, kurios pirmąjį komercinį tiekimą pagal savo pirmąją ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį gavo po 2024 m. rugpjūčio 4 d., gali nukrypti nuo 3 straipsnio 1–4 dalių, 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio, 39 straipsnio 1–5 dalių, 43 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 46, 60, 61 ir 75 straipsnių. Apie visus tokius nukrypimus pranešama Komisijai. Nukrypti leidžianti nuostata nustoja galioti praėjus 10 metų nuo pirmo komercinio tiekimo pagal jų pirmąją ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį.

8.   Pranešimai apie valstybių narių pagal 1, 3 ir 7 dalis suteiktas nukrypti leidžiančias nuostatas ir Komisijos sprendimai pagal 2, 5 ir 6 dalis leisti suteikti nukrypti leidžiančias nuostatas skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.   Valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl 46, 68 ar 71 straipsnių taikymo vandenilio tinklams, esantiems atokiausiuose regionuose, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, ir izoliuotuose regionuose, kurių teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (52), NUTS 2 ir NUTS 3 kodai yra šie:

2.   Visos pagal 1 dalį suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos skelbiamos viešai ir apie jas pranešama Komisijai.

3.   Pagal 1 dalį leistos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti praėjus 15 metų nuo jų suteikimo dienos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2044 m. gruodžio 31 d. Tokių nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo laikas nepratęsiamas. Valstybės narės atšaukia pagal 1 dalį suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą, jei vandenilio tinklas, kuriam taikoma tokia nukrypti leidžianti nuostata, išplečiamas už izoliuoto regiono ribų arba prijungiamas prie vandenilio tinklų, esančių už regionų ribų.

4.   Kas septynerius metus nuo leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą suteikimo pagal 1 dalį dienos arba gavusi pagrįstą Komisijos prašymą, tą nukrypti leidžiančią nuostatą suteikusios valstybės narės reguliavimo institucija paskelbia tos nukrypti leidžiančios nuostatos poveikio konkurencijai, infrastruktūros plėtrai ir rinkos veikimui vertinimą. Jei reguliavimo institucija po tokio vertinimo padaro išvadą, kad dėl tolesnio nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kiltų kliūčių konkurencijai rizika arba būtų neigiamai paveiktas veiksmingas vandenilio infrastruktūros diegimas ar vandenilio rinkos plėtra valstybėje narėje arba Sąjungoje, valstybė narė atšaukia nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą.

1.   Kalbant apie gamtinių dujų perdavimo linijas tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės, užbaigtas anksčiau nei 2019 m. gegužės 23 d., valstybė narė, kurioje yra pirmas tokios perdavimo linijos sujungimo su valstybės narės tinklu taškas, dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, siekdama sudaryti sąlygas susigrąžinti investicijas, padarytas arba būtinas dėl tiekimo saugumo, gali nuspręsti taikyti nukrypti nuo 31, 60, 71 bei 72 straipsnių, 78 straipsnio 7 bei 9 dalių ir 79 straipsnio 1 dalies leidžiančią nuostatą tokios gamtinių dujų perdavimo linijos atkarpų, esančių jos teritorijoje ir teritorinėje jūroje, atžvilgiu su sąlyga, kad ši nukrypti leidžianti nuostata nekenkia konkurencijai gamtinių dujų vidaus rinkoje arba jos veiksmingam veikimui, arba tiekimo saugumui Sąjungoje.

Nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmė remiantis objektyviu pagrindimu ribojama iki 20 metų ir, jei pagrįsta, ji gali būti pratęsta, be to, jai gali būti taikomos sąlygos, padedančios užtikrinti pirmoje pastraipoje nurodytas sąlygas.

Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos perdavimo linijoms tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės, kuri šią direktyvą privalo perkelti į nacionalinę teisę ir kuri veiksmingai įgyvendina šią direktyvą savo teisės sistemoje pagal su Sąjunga sudarytą susitarimą.

2.   Jeigu atitinkama perdavimo linija yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, valstybė narė, kurios teritorijoje yra pirmas sujungimo su valstybių narių tinklu taškas, nusprendžia, ar suteikti teisę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tai perdavimo linijai, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Atitinkamų valstybių narių prašymu Komisija gali nuspręsti stebėtojos teisėmis dalyvauti valstybės narės, kurios teritorijoje yra pirmas prijungimo taškas, ir trečiosios valstybės konsultacijose, susijusiose su nuosekliu šios direktyvos taikymu valstybės narės, kurioje yra pirmas sujungimo taškas, teritorijoje ir teritorinėje jūroje, įskaitant teisę tokioms perdavimo linijoms taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

3.   Sprendimai pagal 1 ir 2 dalis priimami ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 24 d. Valstybės narės apie visus tokius sprendimus praneša Komisijai ir juos paskelbia.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 5 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pagal šį straipsnį leistų taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų. Ataskaitoje visų pirma įvertinamas tokių nukrypti leidžiančių nuostatų poveikis veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos veikimui, taip pat energijos tiekimo saugumui ir esminiams Sąjungos ir valstybių narių saugumo interesams.

1.   Nedarant poveikio kitoms pareigoms pagal Sąjungos teisę bei Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos paskirstymui, galiojantys valstybės narės ir trečiosios valstybės susitarimai dėl perdavimo linijos arba gavybos tinklo eksploatavimo gali toliau galioti iki vėliau sudaryto Sąjungos ir tos pačios trečiosios valstybės susitarimo įsigaliojimo arba tol, kol taikoma 2–15 dalyse išdėstyta procedūra.

2.   Nedarant poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos paskirstymui, tuo atveju, kai valstybė narė ketina pradėti derybas su trečiąja valstybe, siekdama iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą dėl perdavimo linijos su trečiąja valstybe arba dėl vandenilio jungties su trečiąja valstybe eksploatavimo, dėl klausimų, kurie visiškai ar iš dalies patenka į šios direktyvos arba į Reglamento (ES) 2024/1789 taikymo sritį, apie savo ketinimą ji praneša Komisijai raštu.

Prie tokio pranešimo pridedami susiję dokumentai ir nurodomos nuostatos, kurios turi būti aptariamos derybose ar dėl kurių turi būti iš naujo deramasi, derybų tikslai ir visa kita aktuali informacija ir pateikiama Komisijai bent penkis mėnesius prieš numatomą derybų pradžią.

3.   Po pranešimo pagal 2 dalį Komisija priima sprendimą, kuriuo atitinkamai valstybei narei leidžiama pradėti oficialias derybas su trečiąja valstybe dėl dalies, kuri gali daryti poveikį Sąjungos bendroms taisyklėms, išskyrus tuos atvejus, kai ji mano, kad tokių derybų pradėjimas:

4.   Atlikdama vertinimą pagal 3 dalį, Komisija atsižvelgia į tai, ar numatomas susitarimas yra susijęs su perdavimo linija ar gavybos proceso vamzdynu, kuriais padedama įvairinti gamtinių dujų tiekimą ir tiekėjus pasitelkiant naujus gamtinių dujų šaltinius.

5.   Per 90 dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo Komisija priima sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama arba atsisakoma leisti pradėti derybas siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe. Jeigu sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, 90 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tokios papildomos informacijos gavimo dienos.

6.   Tuo atveju, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti pradėti derybas siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir nurodo to priežastis.

7.   Sprendimai, kuriais leidžiama arba atsisakoma leisti pradėti derybas siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe priimami įgyvendinimo aktais, laikantis 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

8.   Komisija gali pateikti rekomendacijų ir gali paprašyti įtraukti tam tikras nuostatas į siūlomą susitarimą siekiant užtikrinti suderinamumą su Sąjungos teise pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/684 (53).

9.   Komisija informuojama apie derybų siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą pažangą ir rezultatus įvairiuose tokių derybų etapuose ir ji gali prašyti dalyvauti tokiose valstybės narės ir trečiosios valstybės derybose pagal Sprendimą (ES) 2017/684.

10.   Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie sprendimus, priimtus pagal 5 dalį.

11.   Prieš pasirašydama susitarimą su trečiąja valstybe, atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie derybų rezultatus ir perduoda Komisijai suderėto susitarimo tekstą.

12.   Gavusi pranešimą pagal 11 dalį, Komisija pagal 3 dalį vertina suderėtą susitarimą. Jeigu Komisija nustato, kad derybose susitarta dėl susitarimo, kuris atitinka 3 dalį, ji įgalioja valstybę narę pasirašyti ir sudaryti susitarimą.

13.   Per 90 dienų nuo 11 dalyje nurodyto pranešimo gavimo Komisija priima sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama arba atsisakoma leisti pasirašyti ir sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe. Jeigu sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, 90 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tokios papildomos informacijos gavimo dienos.

14.   Jeigu Komisija pagal 13 dalį priima sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama pasirašyti ir sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe, atitinkama valstybė narė Komisijai praneša apie susitarimo sudarymą ir įsigaliojimą, ir apie visus vėlesnius to susitarimo statuso pasikeitimus.

15.   Tuo atveju, jeigu Komisija pagal 13 dalį priima sprendimą, kuriuo valstybei narei atsisakoma leisti pasirašyti ir sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir nurodo to priežastis.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   9, 62, 72, 80, 81 ir 82 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 9, 62, 72, 80, 81 ir 82 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 9, 62, 72, 80, 81 arba 82 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šią direktyvą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Atliekant peržiūrą visų pirma nagrinėjamas 9 straipsnio ir su juo susijusių 2 straipsnyje esančių terminų apibrėžčių taikymas siekiant įvertinti, ar įrenginiai, pradedami eksploatuoti nuo 2031 m. sausio 1 d., pagal tą straipsnį gali būti sertifikuojami tik įrodžius, kad jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio naudojimo yra didesnis.

2.   Ne vėliau kaip 2035 m. rugpjūčio 5 d. Komisija paskelbia komunikatą, kuriame įvertinamas 46 straipsnio įgyvendinimas vandenilio skirstymo tinklo operatorių atžvilgiu ir 68 bei 69 straipsnių įgyvendinimas vandenilio perdavimo tinklo operatorių atžvilgiu.

3.   Komisijos komunikato rengimo pagal šio straipsnio 2 dalį tikslais ACER ne vėliau kaip 2034 m. rugpjūčio 5 d. paskelbia 46, 68 ir 69 straipsnių poveikio vandenilio rinkos veikimui, konkurencijai, likvidumui, vandenilio infrastruktūros plėtrai ir skaidrumui ataskaitą. ACER ataskaita turi apimti konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2–6 straipsnių, 8–31 straipsnių, 33 straipsnio, 35–38 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies a punkto, 39 straipsnio 3, 4, 7, 8 bei 9 dalių, 40 straipsnio 1 dalies, 41, 42 bei 43 straipsnių, 44 straipsnio 1, 2, 7 bei 8 dalių, 45 straipsnio, 46 straipsnio 2 bei 3 dalių, 50–59 straipsnių, 62 straipsnio, 64 straipsnio 11 dalies, 68–75 straipsnių, 76 straipsnio 5 dalies, 77, 78 bei 79 straipsnių, 81 straipsnio 1 bei 6 dalių, 82 bei 83 straipsnių ir I bei II priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 5 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.