(1)

pertvarka, susijusi su nulinio balanso technologijomis, jau visame pasaulyje kelia didžiulius pramonės, ekonominius ir geopolitinius pokyčius, kurie taps vis ryškesni pasauliui darant pažangą dedant dekarbonizacijos pastangas. Sąjunga turi reaguoti į šiuos pokyčius įgyvendindama energetikos, klimato ir ekologinę pertvarką. Tvirta gamybos bazė yra svarbus elementas Sąjungoje užtikrinant prieigą prie nulinio balanso technologijų ir išsaugant kokybiškas darbo vietas. Tam reikia, kad Sąjunga išlaikytų savo konkurencingumą, be kita ko, pasitelkdama inovacijas, visų pirma, kiek tai susiję su švariomis technologijomis;

(2)

atsižvelgiant į nulinio balanso technologijų sudėtingumą ir tarpvalstybinį pobūdį, nekoordinuotos nacionalinės priemonės, kuriomis užtikrinama prieiga prie tų technologijų, kelia konkurencijos iškraipymo ir vidaus rinkos susiskaidymo riziką. Tokios valstybių narių priemonės gali nulemti, kad rinkos dalyviams būtų taikomas skirtingas reguliavimas, valstybėse narėse būtų užtikrinta nevienodo lygio prieiga prie tiekiamų nulinio balanso technologijų, be kita ko, teikiant skirtingo lygio paramą nulinio balanso technologijų gamybos projektams, taip pat būtų numatytos skirtingos taisyklės ir nesuderintos pirkimų formos, skirtingi procesai ir trukmė, kiek tai susiję su leidimų išdavimo procedūromis, o tai sudarytų kliūčių tarpvalstybinei prekybai tarp valstybių narių ir trukdytų tinkamam vidaus rinkos veikimui. Todėl, siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą, būtina sukurti bendrą Sąjungos teisinę sistemą, skirtą kolektyviai spręsti tą pagrindinį uždavinį didinant Sąjungos atsparumą ir apsirūpinimo saugumą nulinio balanso technologijų srityje;

(3)

Sąjunga yra įsipareigojusi paspartinti savo ekonomikos dekarbonizaciją ir plataus užmojo atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, t. y. nulinis išmetamųjų teršalų balansas arba išmetamas teršalų kiekis atėmus absorbuojamą kiekį. Tas tikslas yra Europos žaliojo kurso, išdėstyto 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ bei 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ pagrindas ir jis atitinka Sąjungos įsipareigojimą vykdyti pasaulinius klimato srities veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą (4). Kad būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (5) nustatytas privalomas Sąjungos klimato srities tikslas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. Siūlomu Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, išdėstytu 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikate „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“, siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą ir tuo atžvilgiu peržiūrimi ir atnaujinami Sąjungos teisės aktai;

(4)

be to, žaliajame kurso pramonės plane, išdėstytame 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate, pateiktas visapusiškas požiūris, kuriuo siekiama remti švarios energijos technologijų plėtrą, grindžiamas keturiais ramsčiais. Pirmuoju ramsčiu siekiama sukurti reguliavimo aplinką, kuri supaprastintų ir racionalizuotų leidimų naujoms nulinio balanso technologijų gamybos ir surinkimo vietoms išdavimo procedūras, ir palengvinti Sąjungos nulinio balanso pramonės plėtrą. Antruoju ramsčiu siekiama skatinti investicijas į nulinio balanso technologijų gamybą ir jos finansavimą taikant peržiūrėtą Laikinąją valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistemą, nustatytą 2023 m. kovo 17 d. Komisijos komunikate, ir sukuriant Europos strateginių technologijų platformą (STEP), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/795 (6), kad būtų išsaugotas Sąjungos pranašumas ypatingos svarbos ir besiformuojančių technologijų, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, srityje. Trečiasis ramstis susijęs su įgūdžių, reikalingų pertvarkai įgyvendinti, ugdymu ir kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus didinimu švarios energijos technologijų sektoriuje. Pagal ketvirtąjį ramstį daugiausia dėmesio skiriama prekybai ypatingos svarbos žaliavomis ir jų tiekimo grandinės įvairinimui. Tai, be kita ko, apima ypatingos svarbos žaliavų klubo sukūrimą, darbą su panašiai mąstančiais partneriais, kad būtų kolektyviai stiprinamos tiekimo grandinės, ir įvairinimą, kad ypatingos svarbos išteklių tiekėjas būtų ne vienas. Šis reglamentas yra tų priemonių dalis ir juo prisidedama stiprinant verslo motyvus dekarbonizuoti Sąjungos pramonę;

(5)

vidaus rinka sudaro tinkamas sąlygas reikiamu mastu ir tempu naudotis technologijomis, kurių reikia Sąjungos užmojams klimato ir energetikos srityse pasiekti, taip pat Europos žaliojo kurso tikslui, kad dekarbonizacija taptų tvariu konkurencingumu, pasiekti. Siekiant neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir nulinio balanso ekonomikos, atsiranda didelių galimybių plėsti Sąjungos nulinio balanso pramonę, pasinaudojant vidaus rinkos privalumais, skatinant investicijas į nulinio balanso technologijas ir jų tiekimo grandines. Tos technologijos yra būtinos valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų tikslams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (7) pasiekti, jomis prisidedama prie Sąjungos pramonės atsparumo ir konkurencingumo ir sudaromos sąlygos Sąjungos ekonomikos sektorių – nuo energijos tiekimo iki transporto, pastatų ir pramonės – dekarbonizacijai. Stipri nulinio balanso pramonė Sąjungoje gali labai padėti veiksmingai pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos sričių tikslus, taip pat remti kitus Europos žaliojo kurso tikslus, kartu puoselėjant pramoninę bazę, taigi ir kuriant kokybiškas darbo vietas bei skatinant ekonomikos augimą;

(6)

kad įvykdytų tuos įsipareigojimus, Sąjunga turi paspartinti perėjimą prie nulinio balanso ekonomikos, be kita ko, didindama švarios energijos dalį savo energijos rūšių derinyje, taip pat didindama energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Tai padės siekti Sąjungos tikslų, nustatytų 2030 m. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane – tai Komisijos indėlis įgyvendinant 2017 m. Geteborge paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį (toliau – ramstis);

(7)

po Rusijos nepateisinamos ir neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą išaugusios energijos kainos suteikė stiprų postūmį paspartinti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą ir sustiprinti Reglamentu (ES) 2018/1999 reglamentuojamos energetikos sąjungos atsparumą, paspartinant perėjimą prie švarios energijos ir panaikinant bet kokią priklausomybę nuo iš Rusijos eksportuojamo iškastinio kuro. 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Planas „REPowerEU“ išdėstytas planas „REPowerEU“ atlieka svarbų vaidmenį reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikdymą. Tuo planu siekiama paspartinti energetikos pertvarką Sąjungoje, kad būtų sumažintas Sąjungos dujų ir elektros energijos suvartojimas ir skatinamos investicijos į efektyvaus energijos vartojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų sprendimų diegimą;

(8)

norint pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos sričių tikslus, pirmenybė turi būti teikiama energijos vartojimo efektyvumui. Energijos taupymas yra pigiausias, saugiausias ir švariausias būdas tiems tikslams pasiekti. Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra bendras Sąjungos energetikos politikos principas ir yra svarbus tiek jį praktiškai taikant priimant politinius sprendimus, tiek priimant investicinius sprendimus. Todėl būtina didinti Sąjungos efektyvaus energijos vartojimo technologijų, pavyzdžiui, šilumos siurblių, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo ir išmaniųjų elektros tinklų technologijų, kurios padėtų Sąjungai sumažinti ir kontroliuoti savo energijos suvartojimą, gamybos pajėgumą;

(9)

siekiant Sąjungos dekarbonizacijos tikslų, energijos tiekimo saugumo, energetikos sistemos skaitmenizacijos ir paklausos elektrifikavimo, pavyzdžiui, kiek tai susiję su judumu ir papildomų ir greitesnių įkrovimo prieigų poreikiu, reikia didžiuliu mastu išplėsti Sąjungos elektros tinklus tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis. Perdavimo lygmeniu reikalingos aukštos įtampos nuolatinės srovės sistemos, inter alia, jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijai sujungti, o skirstymo lygmeniu elektros energijos tiekėjų sujungimas ir paklausos lankstumo valdymas grindžiamas investicijomis į novatoriškas tinklų technologijas, pavyzdžiui, elektrinių transporto priemonių išmanųjį įkrovimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir pramonės automatizavimą bei išmaniąją kontrolę, išmaniosios apskaitos infrastruktūrą ir namų energijos valdymo sistemas. Elektros tinklas turi sąveikauti su daugeliu subjektų ar įrenginių užtikrinant detalų stebimumo lygį, taigi ir duomenų prieinamumą, kad būtų galima užtikrinti lankstumą, išmanųjį įkrovimą, išmaniuosius pastatus su išmaniaisiais elektros tinklais bei nedidelio masto lankstumo paslaugas, kad iš vartotojų būtų sulaukta paklausos atsako ir naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Norint prie Sąjungos tinklo prijungti nulinio balanso technologijas, reikia iš esmės išplėsti elektros tinklų gamybos pajėgumus tokiais aspektais kaip jūros ir sausumos kabeliai, pastotės ir transformatoriai;

(10)

todėl būtinos papildomos politikos pastangos, kad Sąjunga turėtų didelį potencialą sparčiai didinti gamybos pajėgumą, kad būtų remiamas Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslas gerinant rinkos sąlygas toms technologijoms, kurios yra prieinamos rinkoje, taip pat užtikrinant nulinio balanso technologijų tiekimo ir jų tiekimo grandinių saugumą, mažinant rinkos susiskaidymą ir išsaugant arba sustiprinant bendrą Sąjungos energetikos sistemos atsparumą ir konkurencingumą. Tai apima prieigą prie saugaus ir tvaraus aukščiausios klasės kuro šaltinio, kaip nurodyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2022/1214 (8);

(11)

šiuo reglamentu turėtų būti papildytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1252 (9) daugiausia dėmesio skiriant poveikio nulinio balanso technologijų gamybai, kiek tai susiję su galutiniais produktais, specifiniais komponentais ir specialiomis joms gaminti pirmiausia naudojamomis mašinomis. O Reglamente (ES) 2024/1252 daugiausia dėmesio skiriama pradinei tiekimo grandinės grandžiai, visų pirma ypatingos svarbos žaliavoms, ir jų gavybai, apdorojimui ir grąžinamajam perdirbimui. Tos technologijos būtinos įvairiems strateginiams sektoriams, įskaitant nulinio balanso technologijų pramonės sektorius, skaitmeninę pramonę, taip pat orlaivių ir erdvėlaivių pramonės bei gynybos sektorius. Šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2024/1252 vadovaujamasi ta pačia logika – puoselėti verslo pagrindą, tobulinti ir suteikti tinkamus įgūdžius, taip pat remti investicijas, taigi jie vienas kitą papildo kuriant reguliavimo rėmimo sinergijas visoje nulinio balanso technologijų gamybos tiekimo grandinėje Sąjungoje. Šis reglamentas taip pat taikomas perdirbtoms medžiagoms, kurios yra būtinos nulinio balanso technologijų komponentas, išskyrus ypatingos svarbos žaliavas, patenkančias į Reglamento (ES) 2024/1252 taikymo sritį;

(12)

galutiniai produktai ir specifiniai komponentai, kurie yra būtini nulinio balanso technologijų gamybai, turėtų būti išvardyti priede nebaigtiniame sąraše. Tai apima galutinius produktus ir jų komponentus, kuriuos gamina ir kuriais prekiauja bendrovė, įskaitant perdirbtas medžiagas, tačiau išskyrus žaliavas, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2024/1252. To priedo tikslas – kiek įmanoma nustatyti galutinius produktus ir specifinius komponentus, kurie yra būtini nulinio balanso technologijų gamybai ir todėl gali būti pagrįstai laikomi visada pirmiausia naudojamais visoms šiame reglamente išvardytų nulinio balanso technologijų gamybai. Į tą priedą neįtraukti specifiniai komponentai ir specialios mašinos vis tiek gali patekti į šio reglamento taikymo sritį tais atvejais, kai, remdamasis nacionalinei kompetentingai institucijai pateiktais įrodymais, projekto rengėjas gali įrodyti, pavyzdžiui, atlikdamas rinkos tyrimus arba sudarydamas įsipareigojimą pirkti sutartis, kad specifiniai komponentai arba specialios mašinos pirmiausia naudojami nulinio balanso technologijoms gaminti, išskyrus ypatingos svarbos žaliavas, patenkančias į Reglamento (ES) 2024/1252 taikymo sritį;

(13)

tam tikri specifiniai nulinio balanso technologijų tiekimo grandinės komponentai gaminami taikant energijai imlius gamybos procesus, t. y. plieno, aliuminio, spalvotųjų metalų, pagrindinių cheminių medžiagų, cemento, kalkių, stiklo, keramikos, trąšų, taip pat plaušienos ir popieriaus sektoriuose. Daugeliui šių procesų būdingas didelis imlumas energijai ir taršos anglies dioksidu intensyvumas, todėl jų išmetamą CO2 kiekį paprastai sunku sumažinti. Be to, Reglamente (ES) 2021/1119 reikalaujama sparčiai dekarbonizuoti Sąjungos ekonomiką. Atsižvelgiant į tai, kad energijai imliuose pramonės sektoriuose 2019 m. išmesta 17 % viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, jų dekarbonizacija yra būtina, kad Sąjungoje būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. Tai reiškia, kad specifinių komponentų, naudojamų nulinio balanso technologijoms, tiekimo saugumas Sąjungoje taip pat priklauso nuo dekarbonizacijos pastangų intensyvinimo energijai imliuose pramonės sektoriuose. Energijai imlūs pramonės įrenginiai patenka į šio reglamento taikymo sritį, kai atitinkamuose įrenginiuose gaminami specifiniai komponentai, kurie pirmiausia naudojami nulinio balanso technologijose. Atsižvelgiant į poreikį visus tuos sektorius dekarbonizuoti ir siekiant užtikrinti, kad būtų prieinami jų pagaminti specifiniai komponentai, naudojami nulinio balanso technologijų tiekimo grandinėse, kitaip nei kitų nulinio balanso technologijų gamybos projektų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas energijai imlių pramonės sektorių, gaminančių specifinius komponentus, kurie naudojami nulinio balanso technologijų tiekimo grandinėse, bet ne tik, projektams. Tokie įrenginiai, kurių atveju sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtraukti su sąlyga, kad bus vykdomas tokio įrenginio statybos ar konversijos projektas, kuriuo būtų gerokai sumažintas dėl gamybos veiklos išmetamas CO2 kiekis. Tikslingai remiant tuos sektorius pagal šį reglamentą padedama užtikrinti prieigą prie tvarios nulinio balanso technologijų pasiūlos užtikrinimo vidaus rinkoje, didinamas tikrumas dėl investicijų ir sukuriama nulinio balanso transformatyviųjų ir dekarbonizacijos technologijų paklausos paskata;

(14)

nulinio balanso technologijų sąraše nurodomos technologijos, kurios yra būtinos siekiant Sąjungos dekarbonizacijos tikslų ir gerinant vidaus rinkos veikimą. Į sąrašą taip pat yra įtrauktos technologijos, kurias ne visos valstybės narės pripažįsta švarios ir saugios energijos šaltiniu. Tai atitinka jų teisę pasirinkti iš skirtingų energijos šaltinių ir teisę pasirinkti bendrą energijos tiekimo struktūrą bei pramonės politiką. Siekiant apsaugoti tas teises, nulinio balanso technologijų sąrašas nedaro poveikio finansavimo paskirstymui pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, visų pirma kiek tai susiję su paskirstymo tinkamumu ir sutarties skyrimo kriterijais, susijusiais su Sąjungos lėšomis finansuojamomis energetikos technologijomis, įskaitant tas, kurios finansuojamos pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) leidimus arba Europos investicijų banko (EIB) paramos lėšomis. Valstybė narė taip pat neturėtų būti įpareigota pripažinti strateginiais tokių projektų, kuriais remiama technologijos, kurios ji nepriima kaip savo energijos rūšių derinio dalies, tiekimo grandinė;

(15)

siekiant užtikrinti, kad būsima Sąjungos energetikos sistema būtų atspari, ši plėtra turėtų būti vykdoma visoje atitinkamų technologijų tiekimo grandinėje, užtikrinant visapusišką suderinamumą ir papildomumą su Reglamentu (ES) 2024/1252 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1781 (10);

(16)

siekiant spręsti tiekimo saugumo klausimus, kartu prisidedant prie Sąjungos energetikos sistemos atsparumo ir dekarbonizacijos bei modernizavimo pastangų rėmimo, Sąjungoje reikia didinti nulinio balanso technologijų gamybos pajėgumą. Sąjunga turi užtikrinti, kad fotovoltinės energijos technologijų gamintojams taikoma reguliavimo aplinka leistų jiems padidinti savo konkurencinį pranašumą ir pagerinti tiekimo saugumo perspektyvas, siekiant ne vėliau kaip 2030 m. sukurti bent 30 gigavatų fotovoltinės energijos gamybos pajėgumą visoje fotovoltinės energijos vertės grandinėje, laikantis Europos saulės fotovoltinės energijos pramonės aljanse, kuris remiamas pagal 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate nustatytą Sąjungos saulės energijos strategiją, nustatytų tikslų. Sąjunga turi užtikrinti, kad vėjo energijos ir šilumos siurblių technologijų gamintojams taikoma reguliavimo aplinka leistų jiems sustiprinti savo konkurencinį pranašumą ir išlaikyti arba padidinti savo dabartines rinkos dalis trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį, atsižvelgiant į Sąjungos technologijų diegimo prognozes, atitinkančias jos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus. Tai reiškia, kad ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos vėjo energijos gamybos pajėgumas turėtų būti bent 36 GW, o šilumos siurblių – bent 31 GW. Sąjungos baterijų ir elektrolizerių gamintojams turi būti sukurta reguliavimo aplinka, kuri leistų jiems stiprinti savo pirmavimą technologijų srityje ir aktyviai prisidėti prie tų rinkų formavimo. Baterijų technologijų atveju tai reikštų, kad būtų prisidedama prie Europos baterijų aljanso tikslų ir siekiama, kad beveik 90 % Sąjungos baterijų paklausos per metus patenkintų Sąjungos baterijų gamintojai, o tai reikštų, kad ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos gamybos pajėgumas būtų bent 550 GWh. Kalbant apie Sąjungos elektrolizerių gamintojus, plane „REPowerEU“ prognozuojama, kad ne vėliau kaip 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių bus pagaminama vidaus rinkoje ir iki 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių bus importuojama. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pirmavimas technologijų srityje taptų komerciniu pirmavimu, kaip pritariama Komisijos ir Europos švaraus vandenilio aljanso bendroje deklaracijoje dėl elektrolizerio, Sąjungos elektrolizerių gamintojams turėtų būti sudarytos sąlygos toliau didinti savo pajėgumus, kad ne vėliau kaip 2030 m. bendri elektrolizerių įrengtieji pajėgumai pasiektų bent 100 GW vandenilio. Plane „REPowerEU“ taip pat nustatytas tikslas ne vėliau kaip 2030 m. padidinti tvarią biometano gamybą iki 35 mlrd. kubinių metrų. Biometanu, kurio tiekimo grandinė šiandien daugiausia veikia Europoje, jau prisidedama prie Sąjungos atsparumo ir jo naudojimą reikėtų toliau skatinti. Sąjungos aviacinių ir jūrinių degalų gamintojai turi toliau plėtoti, gaminti tvarius alternatyviuosius degalus ir didinti jų naudojimo mastą, kad svariai prisidėtų prie transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimo 90 % 2050 m., taip pat prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/2405 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1805 (12) nustatytų pareigų vykdymo. Tą sumažinimą tvirtai remia ir Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido degalų vertės grandinės pramoninis aljansas. Sąjunga turi užtikrinti, kad tvarių aviacinių ir jūrinių alternatyviųjų degalų technologijų gamintojams skirta reguliavimo aplinka ir paramos sistema sudarytų jiems sąlygas padidinti jų gamybos pajėgumus visoje degalų vertės grandinėje – pradedant žaliavų surinkimu bei tiekimu ir baigiant maišymu, įskaitant konversijos ir rafinavimo pajėgumus;

(17)

atsižvelgiant į tuos tikslus kartu, tuo pat metu atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų tiekimo grandinės elementų, pavyzdžiui, inverterių, taip pat saulės elementų, plokštelių ir fotovoltinės energijos luitų arba baterijų katodų ir anodų, Sąjungos gamybos pajėgumas yra mažas. Siekiant padėti spręsti priklausomybės nuo importo ir pažeidžiamumo problemas ir užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos sričių tikslai, turėtų būti nustatytas bendras nulinio balanso technologijų produktų gamybos pajėgumo Sąjungoje lyginamasis rodiklis, kartu siekiant panašaus nulinio balanso technologijų lyginamojo rodiklio. Turėtų būti siekiama, kad Sąjungos nulinio balanso technologijų metinis pajėgumas priartėtų prie to arba būtų toks, kad ne vėliau kaip 2030 m. bendras metinis gamybos lyginamasis rodiklis siektų bent 40 % visų nulinio balanso technologijų diegimo poreikių;

(18)

be to, nulinio balanso technologijų produktai padės didinti Sąjungos atsparumą ir švarios energijos tiekimo saugumą. Saugus švarios energijos tiekimas yra būtina ekonominio vystymosi, taip pat viešosios tvarkos ir saugumo sąlyga. Nulinio balanso technologijų produktai taip pat bus naudingi kitiems strategiškai svarbiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto gamybos, nes bus užtikrinta prieiga prie švarios energijos ir mašinų konkurencingomis kainomis, taip tvariai prisidedant prie Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumo ir užtikrinant, kad vis daugiau biologinių alternatyvų būtų realizuojama per žiedinę ekonomiką. Be to, Sąjungos klimato srities užmojų įgyvendinimas lems ir ekonomikos augimą, ir socialinę gerovę;

(19)

ne vėliau kaip 2030 m. pasaulinės pagrindinių masiškai gaminamų švarios energijos technologijų rinkos vertė pasieks maždaug 650 mlrd. JAV dolerių per metus, t. y. bus trigubai didesnė nei dabar. Pasauliniu mastu nulinio balanso pramonė auga vis sparčiau. Sąjungos pramonė gali užtikrinti gerovę Sąjungos piliečiams tik tuo atveju, jei ji yra konkurencinga ir atvira pasaulinei rinkai. Pasauliniu mastu konkurencingas Sąjungos nulinio balanso technologijų sektorius teiks paramą dideliam Sąjungos nulinio balanso technologijų gamybos pajėgumui užtikrinti. Be to, Sąjungos pramonės šakos, pasauliniu mastu konkurencingos nulinio balanso technologijų tiekimo grandinių segmentuose, prisidės prie bendro Sąjungos nulinio balanso technologijų tiekimo grandinių atsparumo ir didins Sąjungos prieigą prie nulinio balanso technologijų;

(20)

nulinio balanso technologijų gamyba priklauso nuo sudėtingų ir pasauliniu mastu tarpusavyje susijusių vertės grandinių. Siekdama išlaikyti konkurencingumą ir sumažinti dabartinę strateginę priklausomybę nuo importo nulinio balanso technologijų produktuose ir jų tiekimo grandinėse, kartu išvengiant naujų grandinių formavimosi, Sąjunga turi toliau stiprinti savo nulinio balanso pramoninę bazę ir tapti konkurencingesne bei atviresne inovacijoms. Kartu su kitomis priemonėmis, kuriomis didinamas Sąjungos konkurencingumas, gamybos pajėgumo didinimo Sąjungoje priemonėmis taip pat turėtų būti užtikrinta, kad Sąjunga atliktų lemiamą vaidmenį strateginėse pasaulinės vertės grandinės dalyse, įskaitant galutinius produktus, siekiant užtikrinti tokį tiekimo saugumo lygį, kurio Sąjungai reikia savo klimato ir energetikos sričių tikslams pasiekti. Todėl turėtų būti nustatytas antras bendras lyginamasis rodiklis. Turėtų būti siekiama, kad Sąjungos nulinio balanso technologijų gamybos pajėgumas pasiektų didesnę pasaulinės gamybos dalį, kad ne vėliau kaip 2040 m. jo vertė siektų 15 % pasaulinės gamybos, remiantis šiame reglamente numatyta stebėsena. Tas antrasis lyginamasis rodiklis neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai didesnis Sąjungos gamybos pajėgumas būtų gerokai didesnis už atitinkamų technologijų, būtinų Sąjungos klimato ir energetikos sričių tikslams pasiekti, Sąjungos diegimo poreikius;

(21)

siekiant kuo greičiau įdiegti arba išplėsti nulinio balanso technologijų gamybos projektus, įskaitant nulinio balanso strateginius projektus, kad būtų užtikrintas Sąjungos apsirūpinimo nulinio balanso technologijų srityje saugumas, svarbu užtikrinti planavimo veiksmingumą ir investicijų tikrumą, užtikrinant, kad projektų rengėjams tenkanti administracinė našta būtų kuo mažesnė. Dėl tos priežasties valstybių narių leidimų išdavimo procedūros, susijusios su nulinio balanso technologijų gamybos projektais, įskaitant nulinio balanso strateginius projektus, turėtų būti racionalizuotos, kartu užtikrinant, kad tokie projektai būtų saugūs, patikimi, aplinkosauginiu požiūriu tvarūs ir atitiktų aplinkosaugos, socialinius ir saugos reikalavimus. Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytos bendros nacionalinių leidimų išdavimo procedūros ir turinio sąlygos, taip užtikrinant aukštą aplinkos apsaugos lygį. Tai, kad suteiktas nulinio balanso strateginio projekto statusas, neturėtų daryti poveikio jokioms atitinkamiems projektams taikomoms leidimų išdavimo sąlygoms, įskaitant sąlygas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2000/60/EB (13), 2004/35/EB (14), 2010/75/ES (15), 2011/92/ES (16) ir 2012/18/ES (17) bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (18);

(22)

valstybės narės, atsižvelgdamos į savo vidaus organizacinę struktūrą, turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar įsteigti arba paskirti savo bendrus kontaktinius punktus vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu arba bet kuriuo kitu atitinkamu administraciniu lygmeniu. Be to, atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų apibrėžti ir bendram kontaktiniam punktui pateikti reikalavimus ir informacijos, kurios reikalauja projekto rengėjas, mastą prieš prasidedant leidimų išdavimo procedūrai. Bendras kontaktinis punktas turėtų būti atsakingas už tos informacijos perdavimą projekto rengėjui. Bendras kontaktinis punktas, atlikdamas koordinavimo vaidmenį, turėtų palengvinti informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, visų pirma siekiant išvengti prašymų dėl leidimų išdavimo procedūros dubliavimo. Tokie prašymai galėtų apimti tyrimus ir leidimus;

(23)

siekiant sumažinti leidimų išdavimo procedūros sudėtingumą ir padidinti efektyvumą bei skaidrumą, nulinio balanso gamybos projektų rengėjai, įskaitant strateginių projektų rengėjus, turėtų turėti galimybę sąveikauti su bendru kontaktiniu punktu, atsakingu už visos leidimų išdavimo procedūros palengvinimą ir koordinavimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti vieną ar daugiau bendrų kontaktinių punktų, kartu užtikrindamos, kad projektų rengėjams reikėtų sąveikauti tik su vienu bendru kontaktiniu punktu. Valstybės narės turėtų pačios nuspręsti, ar bendras kontaktinis punktas taip pat yra institucija, priimanti sprendimus dėl leidimų išdavimo. Siekdamos užtikrinti veiksmingą savo pareigų vykdymą, valstybės narės savo bendriems kontaktiniams punktams, taip pat bet kokioms institucijoms, dalyvaujančioms leidimų išdavimo procedūroje, turėtų skirti pakankamai darbuotojų ir išteklių;

(24)

kad įmonės ir projektų rengėjai, be kita ko, tarpvalstybinių projektų atveju, galėtų tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda nepatirdami nereikalingos papildomos administracinės naštos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724 (19), kuriuo sukurti bendrieji skaitmeniniai vartai, nustatytos bendrosios vidaus rinkos veikimui svarbių informacijos teikimo, procedūrų ir pagalbos paslaugų vykdymo internetu taisyklės. Informacija, kurią per atitinkamą bendrą kontaktinį punktą reikia pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms vykdant leidimų išdavimo procedūrą pagal šį reglamentą įtraukta į Reglamento (ES) 2018/1724 I priedą, o susijusios procedūros yra įtrauktos į to reglamento II priedą, siekiant užtikrinti, kad projektų rengėjai galėtų naudotis visapusiškai internetu vykdomomis procedūromis ir vienkartinio duomenų pateikimo techninės sistemos paslaugomis. Bendri kontaktiniai punktai, įsteigti arba paskirti pagal šį reglamentą, yra įtraukti į Reglamento (ES) 2018/1724 III priede pateiktą pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų sąrašą;

(25)

nulinio balanso technologijų gamybos projektams taikomos ilgos ir sudėtingos leidimų išdavimo procedūros, kurios gali trukti nuo dvejų iki septynerių metų, priklausomai nuo valstybės narės, technologijos ir vertės grandinės segmento. Atsižvelgiant į reikiamų investicijų dydį, visų pirma į gigafabrikų dydžio projektus, kurių reikia, kad būtų pasiekta numatoma masto ekonomija, netinkamomis leidimų išdavimo procedūromis sukuriama papildoma ir dažnai žalinga kliūtis nulinio balanso technologijų gamybos pajėgumui Sąjungoje didinti. Kad projektų rengėjams ir kitiems investuotojams būtų užtikrintas saugumas ir aiškumas, kurių reikia norint padidinti nulinio balanso technologijų gamybos projektų rengimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su tokiais projektais susijusi leidimų išdavimo procedūra neviršytų iš anksto nustatytų terminų. Nulinio balanso strateginių projektų atveju leidimų išdavimo procedūros trukmė turėtų neviršyti 12 mėnesių įrenginių, kurių metinė gamybos apimtis yra 1 GW arba didesnė, atžvilgiu, devynių mėnesių įrenginių, kurių metinė gamybos apimtis yra mažesnė nei 1 GW, atžvilgiu, arba 18 mėnesių visų būtinų leidimų eksploatuoti strateginę CO2 saugyklą ir įgyvendinti susijusią CO2 surinkimo veiklą ir CO2 transportavimo projektus, atžvilgiu. Nulinio balanso technologijų gamybos projektų atveju leidimų išdavimo procedūros trukmė neturėtų viršyti 18 mėnesių įrenginių, kurių metinė gamybos apimtis yra 1 GW arba didesnė, atžvilgiu ir 12 mėnesių įrenginių, kurių metinė gamybos apimtis yra mažesnė nei 1 GW, atžvilgiu. Nulinio balanso technologijoms, kurioms GW parametras nėra aktualus, pavyzdžiui, elektros tinklams ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ar CO2 transportavimo ir naudojimo technologijoms, turėtų būti taikomos tų terminų viršutinės ribos. Tačiau pirmąjį poveikio aplinkai vertinimo pagal Direktyvą 2011/92/ES etapą, kurį sudaro poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimas, dažnai daugiausia vykdo projekto rengėjas. Todėl tas etapas neturėtų būti įtrauktas į terminus, kurių valstybės narės privalo laikytis, kaip nurodyta leidimų išdavimo procedūroje. Tuo tikslu bendras kontaktinis punktas turėtų pranešti datą, iki kurios projekto rengėjas turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ir bet koks laikotarpis nuo tos praneštos dienos iki faktinio ataskaitos pateikimo neturėtų būti įskaičiuojamas į tvarkaraštį. Tas pats principas turėtų būti taikomas, kai po privalomų konsultacijų bendras kontaktinis punktas praneša projekto rengėjui apie galimybę pateikti papildomos informacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai užbaigti. Išimtiniais atvejais, susijusiais su siūlomo projekto pobūdžiu, sudėtingumu, vieta ar dydžiu, valstybės narės turėtų turėti galimybę terminus pratęsti. Tokie išimtiniai atvejai galėtų apimti nenumatytas aplinkybes, dėl kurių reikėtų papildyti arba užbaigti su projektu susijusius poveikio aplinkai vertinimus, arba vėlavimus dėl ekspropriacijos procesų, kai jų reikia;

(26)

kai kuriuos konkrečius nulinio balanso gamybos projektus galima pripažinti nulinio balanso strateginiais projektais. Jie suteikia papildomos naudos, visų pirma mažinant Sąjungos priklausomybę arba siekiant energetikos sąjungos ir klimato srities tikslų. Nulinio balanso gamybos projektai gali padėti stiprinti Sąjungos technologinį ir pramoninį atsparumą didinant pagrindinio tiekimo grandinės segmento gamybos pajėgumą. Visų pirma, padidinus sektorių, kuriuose Sąjungos gamybos pajėgumas sudaro didelę pasaulinės gamybos dalį ir kurie atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant Sąjungos atsparumą, gamybos pajėgumą, galima sustiprinti Sąjungos poziciją pasaulinėje nulinio balanso gamybos tiekimo grandinėje ir padedama spręsti importo pažeidžiamumo klausimus. Be to, tie projektai gali duoti papildomos naudos įgūdžių ugdymo ir konkurencingumo požiūriu, taip pat padėti siekti Sąjungos dekarbonizacijos tikslų įgyvendinant žiedinę ir tvarią gamybos praktiką. Atsižvelgiant į bet kokią tokią papildomą naudą, tuos projektus valstybės narės turėtų atrinkti kaip strateginius projektus ir jiems turėtų būti taikoma sistema, kuri leistų juos sparčiau įgyvendinti, visų pirma suteikiant prioritetinį statusą ir nustatant trumpesnius terminus vykdant leidimų išdavimo procedūrą. Projekto rengėjai, pageidaujantys gauti nulinio balanso strateginio projekto statusą, turi oficialiai kreiptis į atitinkamą valstybę narę pagal šiame reglamente nustatytus paraiškų teikimo ir pripažinimo kriterijus;

(27)

poveikio aplinkai vertinimai ir leidimai, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, be kita ko, susiję su vandeniu, dirvožemiu, oru, ekosistemomis, buveinėmis, biologine įvairove ir paukščiais, yra neatsiejama nulinio balanso technologijų gamybos projekto leidimų išdavimo procedūros dalis ir esminė apsaugos priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui aplinkai arba kad jis būtų kuo labiau sumažintas. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad leidimų išdavimo procedūros, susijusios su nulinio balanso technologijų gamybos projektais, būtų nuspėjamos ir savalaikės, turėtų būti išnaudotos visos galimybės racionalizuoti reikalaujamus vertinimus ir leidimų išdavimo procedūras, kartu nesumažinant aplinkos apsaugos lygio. Tuo atžvilgiu būtini vertinimai turėtų būti susieti, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi, o prieš atliekant vertinimą projektų rengėjai ir atsakingos institucijos turėtų aiškiai susitarti dėl susietojo vertinimo apimties, kad būtų išvengta nereikalingų tolesnių veiksmų;

(28)

konfliktai dėl žemės naudojimo gali sukurti kliūčių įgyvendinant poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos projektus. Tinkamai parengtuose planuose, įskaitant teritorijų planus ir zonavimą, turėtų būti apsvarstyta, ar pradėti įgyvendinti galimus nulinio balanso technologijų gamybos projektus, kartu atsižvelgiant į viešų konsultacijų rezultatus ir galimą poveikį aplinkai. Tie planai gali padėti subalansuoti viešąjį interesą ir bendrąsias gėrybes, sumažinti konfliktų potencialą ir paspartinti tvarų nulinio balanso technologijų gamybos projektų diegimą Sąjungoje. Todėl atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų būti raginamos rengiant planus įtraukti, kai tinkama, nuostatas dėl nulinio balanso technologijų gamybos projektų, įskaitant nulinio balanso strateginius projektus;

(29)

pramonės simbiozės tikslais vykdomos pramonės veiklos klasterių sudarymas gali sumažinti veiklos poveikį aplinkai ir padidinti visų susijusių pramonės subjektų efektyvumą. Klasterių sudarymas gali labai padėti siekti šio reglamento tikslų. Tuo atžvilgiu šiuo reglamentu skatinama kurti nulinio balanso pramonės slėnius (toliau – slėniai). Slėnių tikslai – sukurti nulinio balanso pramonės veiklos klasterius, kad būtų padidintas Sąjungos, kaip gamybos vietos, patrauklumas ir dar labiau racionalizuotos administracinės procedūros, taikomos nulinio balanso gamybos pajėgumų kūrimui. Siekiant skatinti pramonės simbiozę, slėnių geografinė ir technologinė aprėptis turėtų būti ribota. Apibrėždamos aprėptį, valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį teikti pirmenybę daugialypiam nustatytų teritorijų naudojimui, kad būtų užtikrinta Sąjungos nulinio balanso technologijų pramonės klasterių plėtra, reindustrializacija ar kūrimas ir atitinkamos transporto ir tinklų infrastruktūros, saugojimo ir kitų lankstumo priemonių prieinamumas. Slėnių steigimas turėtų atitikti bet kokių planuojamų ar jau esamų projektų bazę ir potencialą pasinaudoti švietimo ir mokymo galimybėmis arba jas užtikrinti, kad būtų užtikrintas kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas. Slėnius turėtų paskirti valstybės narės, o prie kiekvieno paskyrimo turėtų būti pridėtas planas, kuriame būtų išdėstytos konkrečios nacionalinės priemonės slėnio, kaip gamybos vietos, patrauklumui didinti. Slėniai visų pirma turėtų būti naudojami kaip nulinio balanso pramonės veiklos stiprinimo priemonė regionuose, atsižvelgiant į teisingą pertvarką ir jos tikslus, visų pirma anglių pramonės pertvarką vykdančiuose regionuose;

(30)

valstybės narės turėtų galėti paskirti slėnius ir juos remti. Skirdamos slėnį, valstybės narės turėtų parengti planą, kuriame būtų nurodyta, kokia nulinio balanso gamybos veikla bus vykdoma slėnyje (toliau – planas). Valstybės narės taip pat turėtų, prireikus, atlikti poveikio aplinkai vertinimus dėl nulinio balanso gamybos veiklos, kuri bus vykdoma slėnyje. Atlikus tokius poveikio vertinimus, įmonės turės atlikti iš esmės mažiau tų vertinimų, kad gautų leidimus vykdyti nulinio balanso gamybos veiklą, kuri patenka į slėnio aprėptį. Į planą turėtų būti įtraukti poveikio aplinkai vertinimų rezultatai ir nacionalinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant kuo labiau sumažinti arba sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai. Plane taip pat turėtų būti numatytos konkrečios nacionalinės priemonės pramonės veiklai, kuri patenka į slėnio aprėptį, remti. Tos priemonės turėtų apimti priemones, kuriomis siekiama investuoti arba skatinti privačias investicijas į energetikos, skaitmeninę ir transporto infrastruktūrą, taip pat priemones, skirtas mažinti pramonės veiklos išlaidas slėnyje, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos kainų skirtumo. Kitos svarstytinos priemonės yra, be kita ko, intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimo priemonės, inovacijų centro įkūrimas slėnyje ir startuolių pritraukimas į slėnį. Siekiant Sąjungos pramonei užtikrinti investicijų saugumą, plane taip pat turėtų būti nurodyta paramos priemonių trukmė;

(31)

valstybės narės raginamos paskirti slėnius mažiau išsivysčiusiuose ir pertvarką vykdančiuose regionuose, taip pat remiamose vietovėse. Investicijoms, kuriomis siekiama įsteigti slėnius, aprūpinti juos tinkama infrastruktūra, pertvarkyti urbanistines dykras ir ugdyti vietos įgūdžius, gali būti skiriama viešoji finansinė parama, be kita ko, iš bendrai valdomų fondų, t. y. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, įsteigtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (20), Teisingos pertvarkos fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (21), ir „Europos socialinio fondo  + “ (ESF+), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (22). Pagal kiekvieną fondą reglamentuojančias taisykles ir atitinkamų vadovaujančiųjų institucijų nuožiūra toms investicijoms gali būti taikomos didžiausios įmanomos bendro finansavimo normos, leidžiamos kiekvieno fondo;

(32)

atsižvelgiant į slėnių vaidmenį jungiant ir telkiant išteklius, kurie yra svarbūs Sąjungos atviram strateginiam savarankiškumui, ir jų indėlį į Sąjungos apsirūpinimo nulinio balanso technologijomis saugumą, taip pat į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, atitinkamos leidimus išduodančios institucijos turėtų laikyti slėnius atitinkančiais viešąjį interesą. Ta priemonė apima nuostatos, pagal kurią slėniuose vykdomi projektai yra viešojo intereso projektai atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslais, nustatymą. Tie projektai neturėtų daryti didelio neigiamo poveikio aplinkai, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti. Remdamasi ex-ante vertinimu, atitinkama leidimus išduodanti institucija gali padaryti išvadą, kad viešasis interesas, kuriuo grindžiami projektai slėnyje, yra viršesnis už viešuosius interesus, susijusius su gamta ir aplinkos apsauga, ir kad dėl to projektams gali būti išduotas leidimas, jei tenkinamos visos Direktyvoje 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (23), Direktyvoje 92/43/EEB ir Sąjungos teisės aktuose dėl gamtos atkūrimo nustatytos atitinkamos sąlygos;

(33)

nenuspėjamumas, sudėtingumas ir kartais pernelyg ilga nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų trukmė kenkia investicijų saugumui, kurio reikia norint veiksmingai plėtoti nulinio balanso technologijų gamybos projektus, įskaitant nulinio balanso strateginius projektus. Todėl, siekdamos užtikrinti ir paspartinti veiksmingą įgyvendinimą, valstybės narės turėtų taikyti racionalizuotas ir veiksmingas leidimų išdavimo procedūras. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti inovacijų politiką šioje srityje. Be to, nulinio balanso strateginiai projektai nacionaliniu lygmeniu turėtų būti laikomi skubiais, todėl jiems turėtų būti suteiktas prioritetas, jei ir tiek, kiek nacionalinėje teisėje yra numatytos tokios skubos procedūros, visose su jais susijusiose teisminėse ir ginčų sprendimo procedūrose, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamos teisės į gynybą, jei ir tiek, kiek nacionalinėje teisėje yra numatytos tokios skubos procedūros. Tai turėtų būti daroma neužkertant kelio kompetentingoms institucijoms supaprastinti leidimų išdavimo, inter alia, kitiems nulinio balanso technologijų gamybos projektams, kurie nėra nulinio balanso strateginiai projektai, procedūras;

(34)

norint pasiekti 2030 m. tikslus, ypatingą dėmesį reikia skirti nulinio balanso strateginiams projektams, be kita ko, atsižvelgiant į didelį jų indėlį siekiant nulinio grynojo išmetamo CO2 kiekio ne vėliau kaip 2050 m. Tie projektai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą ir užtikrina, kad piliečiai turėtų prieigą prie švarios, įperkamos ir saugios energijos. Atsižvelgiant į tų projektų vaidmenį, jiems turėtų būti taikomos dar labiau racionalizuotos ir veiksmingesnės leidimų išdavimo procedūros, suteiktas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas pagal nacionalinę teisę ir teikiama papildoma parama investicijoms pritraukti, kartu vis dar laikantis Sąjungos ir tarptautinių įsipareigojimų pagal direktyvas 2009/147/EB, 92/43/EEB, Sąjungos teisės aktus dėl gamtos atkūrimo ir 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašytą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, taip pat taikytinų įsipareigojimų socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje;

(35)

atsižvelgiant į jų vaidmenį užtikrinant Sąjungos apsirūpinimo nulinio balanso technologijų srityje saugumą ir jų indėlį į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką, atitinkama leidimus išduodanti institucija turėtų laikyti, kad nulinio balanso strateginiai projektai atitinka viešąjį interesą. Remdamasi kiekvienu konkrečiu atveju atliktu vertinimu, leidimus išduodanti institucija gali padaryti išvadą, kad viešasis interesas, kuriuo grindžiamas projektas, yra viršesnis už viešuosius interesus, susijusius su gamta ir aplinkos apsauga, ir kad dėl to projektui gali būti išduotas leidimas, jei tenkinamos visos Direktyvoje 2000/60/EB, 2009/147/EB ar 92/43/EEB, arba Sąjungos teisės aktuose dėl gamtos atkūrimo nustatytos atitinkamos sąlygos;

(36)

taip pat būtina numatyti priemones, kuriomis būtų pasiektas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti 50 mln. tonų metinį CO2 įleidimo pajėgumą, taip remiant Sąjungos pramonės sektorių dekarbonizaciją ir kovojant su klimato kaita;

(37)

2020 m. Komisija priėmė ES energetikos sistemos integravimo strategiją. Toje strategijoje išdėstyta vizija, kaip paspartinti perėjimą prie labiau integruotos energetikos sistemos, kuria visuose sektoriuose mažiausiomis sąnaudomis būtų remiama neutralaus poveikio klimatui ekonomika. Ji apima tris viena kitą papildančias ir sustiprinančias koncepcijas: pirma, užtikrinti, kad energetikos sistema būtų žiediškesnė, pagrindinį dėmesį skiriant energijos vartojimo efektyvumui; antra koncepcija – didesnė tiesioginė galutinio vartojimo sektorių elektrifikacija; trečia koncepcija – atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų, įskaitant vandenilį, naudojimas. Su energetikos sistemos integravimu susiję svarstymai siejami su sprendimais, kaip visą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių pagamintą elektros energiją integruoti į platesnę energetikos sistemą. Tai apima techninių sprendimų, kurie leistų integruoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių perteklinę elektros energiją, be kita ko, pasitelkiant įvairių formų saugojimą ir paklausos valdymą ir plečiant planuojamus neiškastinio kuro energijos šaltinius tinkle;

(38)

CCS – tai technologija, padėsianti švelninti klimato kaitą. Ji susideda iš pramonės įrenginių išmetamo CO2 surinkimo, jo transportavimo į saugyklą ir įleidimo į tinkamą požeminę geologinę formaciją nuolatiniam saugojimui;

(39)

pramonei skirtų CCS sprendimų kūrimui kliudo nesėkmingas koordinavimas. Viena vertus, nepaisant to, kad dėl ATLPS teikiamo CO2 kainų signalo tokios investicijos tampa ekonomiškai perspektyviomis, pramonei, investuojančiai į išmetamo CO2 kiekio surinkimą, kyla didelis pavojus, kad nebus galima naudotis leidžiamomis geologinėmis saugyklomis. Kita vertus, investuotojai į pirmąsias CO2 saugyklas patiria išankstinių išlaidų, kad galėtų jas nustatyti, plėtoti ir įvertinti dar prieš pateikdami prašymą išduoti reglamentuojamą leidimą saugoti. Skaidrumas dėl galimo CO2 saugojimo pajėgumo, susijusio su atitinkamų teritorijų geologiniu tinkamumu ir visais turimais geologiniais duomenimis, įskaitant neapdorotus ir sumodeliuotuosius duomenis, visų pirma dėl angliavandenilių gavybos vietų žvalgymo, gali padėti rinkos operatoriams planuoti savo investicijas. Valstybės narės, atsižvelgdamos į konfidencialumą, nacionalinį saugumą ir neskelbtiną komercinę informaciją, taip pat tinkamą kompensaciją už privačiai sugeneruotus ir turimus duomenis, turėtų tokius esamus duomenis viešai skelbti ir, žvelgdamos į ateitį, reguliariai teikti ataskaitas apie bet kokią pažangą plėtojant CO2 saugyklas ir atitinkamus įleidimo ir saugojimo pajėgumų poreikius, kad būtų kolektyviai pasiektas CO2 įleidimo pajėgumo Sąjungos masto tikslas. Tos skaidrumo pareigos nedaro poveikio valstybių narių teisei neleisti CO2 saugojimo pajėgumo diegimo savo teritorijoje arba jį riboti;

(40)

siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir užtikrinti, kad dėl ekonomiškai perspektyvaus įleidimo pajėgumo sumažėtų CO2 kiekis, turėtų būti parengtas verslo scenarijus visoje vertės grandinėje. Todėl iki 2030 m. reikia sukurti visą CCS vertės grandinę ir atskiras tokias grandines, įskaitant surinkimą, transportavimą ir saugojimą, įgyvendinant veiksmingą Sąjungos ir nacionalinę politiką ir taikant tinkamas taisykles, kuriomis būtų užtikrinta konkurencija ir atvira prieiga;

(41)

viena iš pagrindinių kliūčių investicijoms į anglies dioksido surinkimą, kurios šiuo metu tampa vis ekonomiškai perspektyvesnės, yra veikiančių CO2 saugyklų Sąjungoje prieinamumas; tai yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB (24) numatytų paskatų pagrindas. Siekdama išplėsti technologijas ir padidinti savo pirmaujančius gamybos pajėgumus, Sąjunga turi užtikrinti perspektyvią nuolatinių geologinių CO2 saugyklų, kurias leidžiama naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (25), pasiūlą ir CO2 transportavimo infrastruktūrą. Nustatydami Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti 50 mln. tonų metinį CO2 įleidimo pajėgumą, atitinkantį numatomus pajėgumus, kurių reikės iki 2030 m., ir atsižvelgdami į bendroves, kurios visų pirma vykdo veiklą valstybėse narėse, kuriose saugojimo pajėgumas dėl teisinių, geologinių, geografinių, techninių ar rinkos suvaržymų yra labai ribotas, atitinkami sektoriai gali koordinuoti savo investicijas į Europos CO2 nulinio balanso transportavimo ir saugojimo vertės grandinę, kurią pramonės sektoriai gali naudoti savo veiklai dekarbonizuoti. Šiais pradiniais diegimo veiksmais taip pat bus remiamas tolesnis CO2 saugojimas laikotarpiu iki 2050 m. Remiantis Komisijos skaičiavimais, Sąjungai ne vėliau kaip 2050 m. galėtų reikėti surinkti iki 550 mln. tonų CO2 per metus, kad būtų pasiektas nulinio balanso tikslas, įskaitant anglies dioksido absorbavimą. Įgyvendinant tokį pirmųjų pramoninio masto saugojimo pajėgumo tikslą bus sumažinta investicijų į išmetamo CO2 kiekio surinkimą rizika, nes tai yra svarbi priemonė, kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. Kai šis reglamentas bus įtrauktas į Europos ekonominės erdvės susitarimą, bus atitinkamai pakoreguotas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti 50 mln. tonų metinį CO2 įleidimo pajėgumą. Siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad palengvintų ir paskatintų CCS projektų plėtrą. Tokios priemonės turėtų apimti priemones, kuriomis teršėjai skatinami surinkti teršalus ir paramą investuotojų investicijoms į CO2 transportavimo infrastruktūras, reikalingas CO2 transportavimui į saugyklas;

(42)

visuose tarptautiniuose susitarimuose, susijusiuose su Sąjungos CO2 nuolatiniu saugojimu trečiosiose valstybėse, turėtų būti numatytos lygiavertės sąlygos siekiant užtikrinti nuolatinį saugų ir aplinkai nekenkiantį geologinį surinkto CO2 saugojimą ir užtikrinti, kad Sąjungos CO2 saugojimas nebūtų naudojamas angliavandenilių gavybai didinti ir atitiktų tikrą išmetamo teršalų kiekio mažinimą;

(43)

CO2 saugyklas ir visus susijusius CO2 surinkimo ir CO2 infrastruktūros projektus, padedančius siekti Sąjungos 2030 m. tikslo, apibrėžus kaip nulinio balanso strateginius projektus, galima paspartinti ir palengvinti CO2 saugyklų plėtrą, o didėjančią pramoninę saugyklų paklausą galima nukreipti į ekonomiškai efektyviausias saugyklas. Vis daugiau išeikvotų dujų ir naftos telkinių, kuriuos būtų galima paversti saugiomis CO2 saugyklomis, naudingo tarnavimo laikas baigiasi. Be to, naftos ir dujų pramonė patvirtino esanti pasiryžusi pradėti energetikos pertvarką ir turi išteklių, įgūdžių ir žinių, reikalingų papildomoms saugykloms tirti ir plėtoti. Kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti 50 mln. tonų metinį CO2 įleidimo pajėgumą, sektorius turi sutelkti savo įnašus, kad būtų užtikrinta, jog CCS, kaip klimato kaitos sprendimas, būtų prieinamas prieš atsirandant paklausai. Siekiant užtikrinti, kad CO2 saugyklos visoje Sąjungoje būtų plėtojamos laiku ir ekonomiškai efektyviai, laikantis Sąjungos įleidimo pajėgumo tikslo, naftos ir dujų gavybos Sąjungoje licencijų turėtojai turėtų prisidėti prie šio tikslo proporcingai pagal savo naftos ir dujų gamybos pajėgumą, kartu suteikiant lankstumo bendradarbiauti ir atsižvelgti į kitus trečiųjų šalių įnašus. Veiksmais, kurių imamasi tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, turėtų būti skatinama taikyti vertės grandinės metodą. Atitinkamai naftos ir dujų gavybos Sąjungoje licencijų turėtojai turėtų imtis reikiamų investicijų ir remti visai anglies dioksido vertės grandinei skirtų perspektyvių verslo modelių plėtojimą;

(44)

siekdami prisidėti prie Sąjungos CO2 įleidimo pajėgumo tikslo, įpareigotieji subjektai gali sudaryti susitarimus su neįpareigotaisiais subjektais, kad įvykdytų visą savo pareigą arba jos dalį. Tie susitarimai gali būti bendrosios įmonės susitarimo, kuriuo įsteigiama saugykla, dalis arba gali būti sudaryti atskirai tarp šalių siekiant užtikrinti įpareigotojo subjekto įnašą. Jei tokios bendrosios įmonės buvo įsteigtos anksčiau nei šio reglamento įsigaliojimo diena, visas atitinkamo CO2 saugojimo projekto įleidimo pajėgumas gali būti panaudotas įpareigotųjų subjektų pareigoms vykdyti;

(45)

siekdama užtikrinti, kad saugyklos būtų plėtojamos patikimomis rinkos sąlygomis, Komisija turėtų atlikti vertinimą, kuriame būtų išnagrinėtas konkrečios įleidimo pajėgumo paklausos pagal vykdomus arba ne vėliau kaip 2030 m. planuojamus pradėti eksploatuoti CO2 surinkimo projektus ir CO2 transportuoti reikalingą pagrindinę infrastruktūrą ir 2030 m. saugojimo pajėgumo santykis;

(46)

nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo pareigos, yra esminė priemonė siekiant užkirsti kelią neišnaudojamam turtui šiomis aplinkybėmis. Siekdamos veiksmingai taikyti šias nukrypti leidžiančias nuostatas, valstybės narės ir Komisija turėtų visapusiškai bendradarbiauti su atitinkamais subjektais, kuriems išduoti leidimai, atliekant bet kokį poreikio taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą vertinimą, ypač tais atvejais, kai subjektas, kuriam išduotas leidimas, praneša apie poreikį taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Kad būtų pasiektas Sąjungos CO2 įleidimo pajėgumo tikslas, tais atvejais, kai, remiantis Komisijos vertinimu, nukrypti leidžiančios nuostatos nėra leidžiama taikyti arba jei atitinkama valstybė narė nepaprašė leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija ir valstybė narė bendradarbiaus su atitinkamais su atitinkamais subjektais, kuriems išduoti leidimai, kad padėtų pašalinti kliūtis ir trukdžius siekiant palengvinti pareigos įvykdymą;

(47)

siekiant užtikrinti tarpvalstybinės infrastruktūros planavimo diegimą, būtinos papildomos politinės pastangos. Visų CO2 transportavimo būdų prieinamumas ir sujungiamumas yra labai svarbūs įgyvendinant CCS ir anglies dioksido surinkimo ir naudojimo projektus. Tokie būdai apima laivus, baržas, traukinius ir sunkvežimius, taip pat stacionarius įrenginius, skirtus sujungti ir prijungti bei suskystinti, tarpines saugyklas ir CO2 konverterius, kad būtų galima toliau transportuoti CO2 vamzdynais ir specialių rūšių transportu;

(48)

valstybės narės turėtų galėti formuoti subjektus, kurių tikslas yra sukurti CO2 transportavimo tinklus, įskaitant infrastruktūros kūrimą arba laivų ar kitų transporto priemonių teikimą, arba teikti paramą jų formavimui;

(49)

CO2 surinkimas, saugojimas ir naudojimas, įskaitant absorbavimą, neišvengiamai bus Sąjungos dekarbonizuotos ateities dalis. Gerai veikianti surenkamo CO2, CO2 įleidimo paslaugų, CO2 transportavimo paslaugų ir anglies dioksido naudojimo veiklos Sąjungos masto rinka yra būtina. Tokioje rinkoje tam tikri viešosios politikos tikslai turėtų būti realizuoti ekonomiškai naudingiausiu būdu. Bendras tikslas – tvari ir ekonomiškai efektyvi Sąjungos pramonės dekarbonizacija užtikrinant, kad bet koks išmetamas CO2 kiekis, kurio negalima sumažinti techninėmis priemonėmis arba kai sumažinti tą išmetamą kiekį ekonomiškai neperspektyvu, galėtų būti surenkamas ir saugomas arba naudojamas, vengiant delsiojo išmetimo. Ta rinka taip pat turėtų užtikrinti surinkto CO2 geologinio saugojimo saugą, tvarumą ir pastovumą ir tai, kad surinktas CO2 būtų prieinamas anglies dioksido naudojimo veiklai, atitinkančiai Sąjungos klimato srities tikslus. Veikianti CO2 rinka taip pat turėtų būti paremta minimaliu aplinkosauginiu pėdsaku pasižyminčios CO2 transportavimo infrastruktūros tinklu, kuris būtų prieinamas rinkos dalyviams sąžiningomis, atviromis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Rinka turėtų atitikti Sąjungos aplinkos apsaugos standartus;

(50)

surinkto CO2 naudojimas tam tikruose gamybos procesuose gali užtikrinti nuolatinį CO2 saugojimą arba prisidėti prie Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Todėl visi subjektai, dalyvaujantys šiame reglamente nustatytoje CO2 įleidimo veiklos vertės grandinėje, turėtų būti skatinami apsvarstyti, ar saugotinas CO2 galėtų būti nuolat saugomas naujuose produktuose ir ar galėtų padėti siekti Sąjungos tikslų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(51)

Sąjunga padėjo sukurti atvirą, skaidrią ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę ekonomikos sistemą, skatino laikytis socialinio ir aplinkos tvarumo bei su klimato kaita susijusios pertvarkos standartų ir juos tobulinti, ir yra visapusiškai įsipareigojusi gerbti tas vertybes. Sąjunga siekia suvienodinti sąlygas pertvarkydama Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), kurdama naujas partnerystes ir kovodama su nesąžininga prekybos praktika bei pertekliniais gamybos pajėgumais, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencinga aplinka Sąjungos pramonei, be kita ko, pasitelkdama nulinio balanso pramonės partnerystes, kuriant kokybiškas darbo vietas darbuotojams;

(52)

siekiant užtikrinti Sąjungos galimybes užsitikrinti saugų ir tvarų apsirūpinimą nulinio balanso technologijomis, kurio reikia Sąjungos atsparumui užtikrinti ir tam, kad būtų pasiekti jos poveikio klimatui neutralumo tikslai, vidaus rinka turi būti palanki aplinka poveikio klimatui neutralizavimo technologijų inovacijoms diegti. Inovacijos bus labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingumą ir kuo greičiau įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslus. Atsižvelgiant į sparčius nulinio balanso technologijų pokyčius ir į svarbias reguliavimo gaires, numatytas žaliajai pertvarkai, siekiant šio reglamento tikslų nepaprastai svarbu, kad Sąjungos teisės aktų ir politikos iniciatyvų rengimo, peržiūros ir persvarstymo metu būtų nuodugniai atsižvelgta į jų galimą poveikį inovacijoms, taikant inovacijų principą;

(53)

siekdama atsižvelgti į šio reglamento tikslus, Komisija galėtų apsvarstyti, ar atnaujinti pertvarkos kryptis, kurios rengiamos atsižvelgiant į 2021 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatą ir kuriose būtų galima nustatyti Sąjungos pramonės pertvarką ir konkurencingumą įgalinančius veiksnius ir kliūtis, arba atsižvelgti į šį reglamentą visose tokiose būsimose iniciatyvose;

(54)

pagal pirmąjį Žaliojo kurso pramonės plano ramstį Sąjunga turėtų sukurti ir išlaikyti pramoninį pagrindą, kad būtų galima teikti nulinio balanso technologijų sprendimus siekiant užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, kartu laikantis jos užmojų poveikio klimatui neutralumo srityje. Siekiant remti tą tikslą ir išvengti priklausomybės nuo nulinio balanso technologijų tiekimo, dėl kurios Sąjungos pastangos sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų vilkinamos arba kiltų pavojus energijos tiekimo saugumui, šiame reglamente turėtų būti išdėstytos nuostatos, kuriomis būtų skatinama tvarių ir atsparių nulinio balanso technologijų paklausa;

(55)

minimaliųjų privalomų reikalavimų taikymu užtikrinamas viešųjų išlaidų sverto, siekiant padidinti nulinio balanso produktų veiksmingesnių pirkimo paklausą aplinkos tvarumo srityje, didinimas struktūrizuotu būdu, kurį galėtų taikyti perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai. Tam tikros išimtys turėtų užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai galėtų išvengti konkrečių nepageidaujamų pasekmių. Tos išimtys susijusios su monopolinėmis situacijomis, konkrečiais rinkos nepakankamumo atvejais arba situacijomis, kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali patirti neproporcingų sąnaudų ar susidurti su techniniais nesuderinamumais. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai ir toliau turėtų turėti galimybę į savo viešųjų pirkimų dokumentus, įtraukti papildomų minimaliųjų reikalavimų, jei jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES (26), 2014/24/ES (27) ar 2014/25/ES (28) ir taikytinus sektorių teisės aktus. Jie ir toliau turėtų turėti galimybę tomis pačiomis sąlygomis naudoti taip pat ir sutarties skyrimo kriterijus, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pavyzdžiui, kainą, sąnaudas ar kitus kriterijus;

(56)

darbų pirkimo sutarčių ir darbų koncesijų, kurioms taikomas šis reglamentas, atveju perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų pasirinkti vieną ar daugiau konkrečių sąlygų, reikalavimų ar sutartinių įsipareigojimų, kurie padėtų pasiekti kelis tikslus, pavyzdžiui, spręsti klausimus, susijusius su socialiniais ar su užimtumu susijusiais aspektais, kad būtų pasiekta teigiamų socialinių rezultatų, kai aktualu, veiksmingai atsižvelgti į kibernetinio saugumo aspektus arba gauti pakankamą patikinimą, kad atitinkami produktai bus pristatyti laiku. Tie aspektai taip pat svarbūs atsparumo didinimui. Taip pat turėtų būti numatytos išimtys, susijusios su monopolinėmis situacijomis, konkrečiais rinkos nepakankamumo atvejais arba situacijomis, kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali patirti neproporcingų sąnaudų ar susidurti su techniniais nesuderinamumais;

(57)

kai kuriais atvejais reikėtų atkreipti dėmesį į pasiūlymo indėlį į atsparumą tam tikrų trečiųjų valstybių atžvilgiu. Jei Komisija yra nustačiusi, kad nulinio balanso technologijos arba jos pagrindinių specifinių komponentų, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, dalis sudaro daugiau kaip 50 % tos konkrečios nulinio balanso technologijos ar tų komponentų tiekimo Sąjungai, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai į savo viešųjų pirkimų dokumentus turėtų įtraukti kelias sąlygas, kad būtų pasiektas atsparus rezultatas. Tokiu būdu konkrečios nulinio balanso technologijos ar pagrindinių konkrečios nulinio balanso technologijos specifinių komponentų, kurių kilmės šalis yra atitinkama trečioji valstybė, vertė neturėtų viršyti 50 % ribos konkrečiomis sąlygomis. Be to, jei Komisija yra nustačiusi, kad Sąjungoje tiekiamų konkrečios nulinio balanso technologijos arba jos komponentų, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, dalis per dvejus metus iš eilės padidėjo vidutiniškai bent 10 procentinių punktų ir siekia bent 40 % tiekimo Sąjungoje, turėtų būti taikomas tas pats mechanizmas. Tai leis Sąjungai veiksmingai atsižvelgti į kintančią priklausomybę. Sutartims, kurioms taikomas Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP) Sąjungos I priedėlis ar kiti atitinkami tarptautiniai susitarimai, kurie yra privalomi Sąjungai, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai neturėtų taikyti tų reikalavimų nulinio balanso technologijoms arba jų pagrindiniams specifiniams komponentams, kilusiems iš tiekimo šaltinių, kurie yra tų susitarimų susitariančiosios šalys;

(58)

tuo atveju, jei nesilaikoma tų atsparumo reikalavimų, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai savo viešųjų pirkimų dokumentuose taip pat turėtų reikalauti, kad pagrindiniam rangovui būtų nustatyta pareiga perkančiajai organizacija arba perkančiajam subjektui sumokėti proporcingą mokestį, kuris sudarytų ne mažiau kaip 10 % pagal sutartį pateiktų konkrečių nulinio balanso technologijų vertės, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi mechanizmo;

(59)

valstybės narės neturėtų diskriminuoti nulinio balanso technologijų tiekėjų iš kitos valstybės narės ir neturėtų taikyti jiems nepagrįstų skirtingų sąlygų. Ta pareiga atspindi jau esamą perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pareigą pagal direktyvas 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES veiklos vykdytojus vertinti vienodai ir jų nediskriminuoti ir laikytis tose direktyvose nustatytų procedūrinių taisyklių, siekiant užtikrinti, kad vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai būtų praktiškai įgyvendinami, o viešųjų pirkimų procedūros būtų atviros konkurencijai;

(60)

nedarant poveikio Sąjungos teisės aktams, taikomiems konkrečiai technologijai, be kita ko, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1781 (29) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1542 (30), ir jei juose nenumatyta kitaip, vertindami pagal šį reglamentą tiekiamų nulinio balanso sprendimų aplinkosauginį tvarumą, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę atsižvelgti į įvairius elementus, darančius poveikį klimatui ir aplinkai;

(61)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti pagrindinius principus, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai apibrėžtų viešosioms sutartims skirtas technines specifikacijas, reikalavimus ir sutarties vykdymo sąlygas, susijusias su aplinkos tvarumu. Tai neturėtų daryti poveikio konkrečioms technologijoms taikomiems Sąjungos teisės aktams, be kita ko, pagal Reglamentą (ES) 2024/1781 ir Reglamentą (ES) 2023/1542;

(62)

siekiant viešųjų pirkimų procedūros arba aukciono metu atsižvelgti į poreikį remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą arba vartojimą ir poreikį įvairinti poveikio klimatui neutralizavimo technologijų tiekimo šaltinius, kad tiekimo šaltinis būtų ne vienas, ir nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams, tiekimas turėtų būti laikomas nepakankamai diversifikuotas bent kai nulinio balanso technologija arba jos pagrindiniai specifiniai komponentai yra kilę iš vienos trečiosios valstybės ir sudaro daugiau kaip 50 % to tiekimo Sąjungai;

(63)

siekiant skatinti konkurso dalyvių atsakingą profesinį elgesį, naudojamų technologijų, projektų ir susijusių infrastruktūros objektų kibernetinį saugumą ir duomenų saugumą, taip pat skatinti įgyvendinti projektus visiškai ir laiku, valdžios institucijos, rengdamos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą skatinančius aukcionus, turėtų įtraukti kvalifikacinės atrankos kriterijus, susijusius su atsakingu profesiniu elgesiu, kibernetiniu saugumu ir duomenų saugumu, taip pat gebėjimu įgyvendinti projektą visiškai ir laiku;

(64)

prisidedant prie tikslo sukurti ir išlaikyti pramoninį pagrindą atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų tiekimui, kad būtų užtikrintas apsirūpinimas energija Sąjungoje ir išvengta priklausomybės apsirūpinimo šiomis technologijomis srityje, dėl kurios Sąjungos pastangos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų vilkinamos arba kiltų pavojus energijos tiekimo saugumui, valdžios institucijos, rengdamos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą skatinančius aukcionus, turėtų padidinti apsirūpinimo tomis technologijomis Sąjungoje tvarumą ir atsparumą. Valstybės narės aukcionų indėlį į tvarumą turėtų vertinti išnagrinėdamos pasiūlymų aplinkosauginį tvarumą, jų indėlį į inovacijas ir jų indėlį į energetikos sistemos integravimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti į aukciono struktūrą įtraukti kvalifikacinės atrankos arba sutarties skyrimo kriterijus. Kad konkurso dalyvių projektai galėtų dalyvauti aukcione, jie visi turėtų atitikti kvalifikacinės atrankos kriterijus, tuo tarpu sutarties skyrimo kriterijais siekiama įvertinti įvairius aukcione dalyvaujančius projektus ir nustatyti jų eiliškumą;

(65)

svarstydamos pasiūlymų aplinkosauginį tvarumą pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus arba sutarties skyrimo kriterijus, valdžios institucijos, rengiančios atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą skatinančius aukcionus, gali atsižvelgti į įvairius elementus, darančius poveikį klimatui ir aplinkai. Tie elementai galėtų būti, be kita ko: sprendinio patvarumas bei patikimumas, paprastas taisymas bei priežiūra ir galimybė naudotis tokiomis paslaugomis, paprastas modernizavimas ir atnaujinimas, grąžinamojo perdirbimo paprastumas bei kokybė, medžiagų naudojimas, per vieną ar daugiau gaminio gyvavimo ciklo etapų suvartojama energija, vanduo ir kiti ištekliai, gaminio ir jo pakuotės svoris ir tūris, atsinaujinančiųjų medžiagų, perdirbtų arba naudotų komponentų inkorporavimas, tinkamam naudojimui ir techninei priežiūrai būtinų vartojimo reikmenų kiekis, savybės ir prieinamumas, gaminio aplinkosauginis pėdsakas ir jo poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą, gaminio anglies dioksido pėdsakas, mikroplastiko patekimas į aplinką, per vieną ar daugiau gaminio gyvavimo ciklo etapų į orą, vandenį ar dirvožemį išmetami teršalai, susidarančių atliekų kiekis ir naudojimo sąlygos;

(66)

siekiant remti novatoriškesnių ir pažangesnių atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų kūrimą ir gamybą, vertinant pasiūlymų indėlį į tvarumą gali būti atsižvelgiama (kvalifikacinės atrankos kriterijais arba sutarties skyrimo kriterijais) į indėlį į inovacijas, numatant kvalifikacinės atrankos arba sutarties skyrimo kriterijus, kuriais būtų skatinama naudoti visiškai naujus sprendimus arba tobulinti palyginamus pažangiausius sprendinius;

(67)

siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integraciją į Sąjungos energetikos sistemą ir jos naudą ekonomiškai efektyviai dekarbonizacijai, vertinant pasiūlymų indėlį į tvarumą gali būti atsižvelgiama į indėlį į energetikos sistemos integravimą pasitelkiant, pavyzdžiui, energijos kaupimą, atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimą ir gaminant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

(68)

siekiant padidinti apsirūpinimo nulinio balanso atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis atsparumą ir išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo valstybių, iš kurių tiekimo koncentracija Sąjungoje yra didelė, valdžios institucijos, taikydamos kvalifikacinės atrankos arba sutarties skyrimo kriterijus, turėtų atsižvelgti į įvairių projektų, dalyvaujančių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą skatinančiuose aukcionuose, indėlį į atsparumą, atsižvelgdamos į poreikį įvairinti apsirūpinimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis, nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams. Taikydamos atsparumo kriterijų, valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tiekimas turėtų būti bent jau laikomas nepakankamai diversifikuotu, kai daugiau kaip 50 % konkrečios nulinio balanso technologijos ar jos specifinių komponentų paklausos Sąjungos viduje yra kilę iš vienos trečiosios valstybės;

(69)

pasiūlymo indėlio į tvarumą ir atsparumą kriterijų, kai jie taikomi kaip sutarties skyrimo kriterijai, lyginamasis svoris, kiek tai susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą skatinančiais aukcionais, nedaro poveikio tuos aukcionus rengiančių institucijų galimybei nustatyti aukštesnę su aplinkosauginiu tvarumu, inovacijomis ir energetikos sistemos integravimu susijusių kriterijų ribinę vertę, jei tai yra suderinama su kriterijų, nesusijusių su kainomis, ribomis, nustatytomis pagal valstybės pagalbos taisykles. Bet kuriuo atveju šių kriterijų ir jų minimalaus ir suminio svorio taikymas aukcionuose turėtų užtikrinti, kad aukcionai išliktų konkurenciniai ir atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsnius;

(70)

siekiant padidinti Sąjungos apsirūpinimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis, kad ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungoje būtų patenkinti bendri metiniai gamybos poreikiai pagal lyginamuosius rodiklius, šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti aukcione paskirstomo kiekio, kuriam taikomi su kaina nesusiję kriterijai, dalis. Šią dalį Komisija turėtų įvertinti kas dvejus metus, kad nustatytų su kaina nesusijusių kriterijų poveikį Sąjungos metinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamybos plėtrai ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimui, įskaitant tų kriterijų finansinį poveikį ir jų poveikį diegimo spartai, kartu atsižvelgdama į tokios sistemos praktiškumą ir aiškumą projektų rengėjams. Jei iš vertinimų matyti, kad atsparumo ir tvarumo kriterijų taikymas teigiamai prisideda prie Sąjungos apsirūpinimo nulinio balanso technologijomis saugumo, visų pirma didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamybos pajėgumą Sąjungoje, ir labai nekliudo siekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (31) nustatytų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, įskaitant diegimą kiekvienoje valstybėje narėje, tų nuostatų taikymas turėtų būti etapais didinamas. Turėtų būti atliekamas kiekvieno etapo poveikio vertinimas, siekiant užtikrinti, kad padidinus dalis ir toliau būtų teigiamai prisidedama prie apsirūpinimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis saugumo ir kad ta nauda nusvertų poveikį atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo sąnaudoms ir spartai. Nustatant aukcione paskirstomo kiekio dalį, jei tinkama ir įmanoma, turėtų būti siekiama laipsniško bendro padidėjimo, kad būtų padedama siekti bendrų šio reglamento tikslų ir ne vėliau kaip 2029 m. pasiekti 50 % tikslą;

(71)

atsparumo ir tvarumo kriterijų taikymas valstybėse narėse gali daryti labai skirtingą poveikį, priklausomai nuo jų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo tikslų ir nacionalinių dekarbonizacijos strategijų. Todėl vertindama tų kriterijų poveikį atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimui, Komisija turėtų išnagrinėti bendrą finansinį poveikį ir poveikį diegimui Sąjungoje, taip pat poveikį valstybėms narėms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant namų ūkius ir bendroves. Siekdama nustatyti poveikį atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimui ir atsižvelgti į praktinę su kaina nesusijusių kriterijų taikymo patirtį, Komisija, atlikdama vertinimą, turėtų struktūriškai ir skaidriai konsultuotis su aukcionus rengiančiomis nacionalinėmis institucijomis;

(72)

aukcionų kriterijai gali užkrauti pernelyg didelę naštą mažo pajėgumo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų rengėjams. Siekiant sumažinti šio reglamento poveikį aukcionams, kuriais remiami projektai, kurių pajėgumai neviršija 10 megavatų, valstybės narės turėtų turėti galimybę neįtraukti tų aukcionų į bendro per metus aukcione paskirstomo pajėgumo kiekio apskaičiavimą;

(73)

tais atvejais, kai aukcionuose, kuriuose taikomi kvalifikacinės atrankos, atsparumo ir tvarumo kriterijai, pasiūlymų pateikiama nepakankamai, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimas neturėtų būti lėtinamas įpareigojant valstybes nares taikyti tuos kriterijus tai aukciono kiekio daliai, kurios atveju pasiūlymų pateikta nepakankamai. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę aukcionuose keliamų reikalavimų tai aukciono kiekio daliai, kurios atveju pasiūlymų pateikta nepakankamai, netaikyti. Laikoma, kad aukcione pasiūlymų pateikta nepakankamai, kai tame aukcione pateikti pasiūlymai apima kiekį, kuris nesiekia bendro aukcione paskirstomo pajėgumo kiekio;

(74)

siekiant sukurti namų ūkiams, įmonėms ar vartotojams naudingas sistemas, kuriomis būtų skatinama pirkti nulinio balanso technologijų galutinius produktus, ir nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams, turėtų būti laikoma, kad tiekimas yra nepakankamai diversifikuotas, kai iš vieno šaltinio patenkinama daugiau kaip 50 % visos konkrečios nulinio balanso technologijos paklausos Sąjungoje. Kad būtų užtikrintas nuoseklus taikymas, šio reglamento taikymo pradžios dieną Komisija turėtų paskelbti metinį nulinio balanso technologijų galutinių produktų, priskiriamų šiai kategorijai, kilmės pasiskirstymo sąrašą, pateikdama pjūvį pagal skirtingiems šaltiniams praėjusiais metais tekusią dalį Sąjungos apsirūpinime, jei turima tų produktų duomenų;

(75)

Tarybos sprendimu 2014/115/ES (32) patvirtintas, inter alia, Sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP) pakeitimas. SVP tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešosiomis sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Kalbant apie sutartis, kurioms taikomas SVP Sąjungos I priedėlis, taip pat kiti atitinkami tarptautiniai susitarimai, kurie yra privalomi Sąjungai, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus ir 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos III straipsnio 8 dalies a punktą, kai vyriausybinės įstaigos pirkimus rengia dėl gaminių, įsigyjamų komercinio perpardavimo tikslais arba siekiant juos panaudoti komerciniam pardavimui skirtų prekių gamyboje, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai reikalavimų dėl atsparumo netaiko nulinio balanso technologijai arba jos pagrindiniams specifiniams komponentams, kilusiems iš teikimo šaltinių, kurie yra tų susitarimų susitariančiosios šalys;

(76)

nuostatų dėl atsparumo viešųjų pirkimų procedūrose taikymas pagal šį reglamentą neturėtų daryti poveikio Direktyvos 2014/24/ES 25 straipsniui ir Direktyvos 2014/25/ES 43 ir 85 straipsniams ir atitikti 2019 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Prekes siūlančių trečiųjų šalių subjektų dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkos konkursuose gairės“. Panašiai, darbams, prekėms ir paslaugoms, kuriems taikomas šis reglamentas, ir toliau turėtų būti taikomos viešųjų pirkimų nuostatos, įskaitant Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 4 dalį ir Reglamente (ES) 2024/1781 nustatytas įgyvendinimo priemones;

(77)

siekiant sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl poreikio atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su konkurso indėliu į tvarumą ir atsparumą, visų pirma mažesniems viešiesiems pirkėjams ir mažesnės vertės sutartims, kurios nedaro reikšmingo poveikio rinkai, atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymas viešiesiems pirkėjams, kurie nėra centrinės perkančiosios organizacijos, ir sutartims, kurių vertė mažesnė nei 25 mln. EUR, turėtų būti atidėtas dvejiems metams;

(78)

nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis pagal šį reglamentą, taikymo tikslais, kai gaminiui taikomas deleguotasis aktas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (33), perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų pirkti tik tuos gaminius, kurie atitinka to reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą įpareigojimą;

(79)

namų ūkiai, įmonės ir galutiniai vartotojai yra esminė Sąjungos nulinio balanso technologijų galutinių produktų paklausos dalis, o viešosios paramos schemos, kuriomis siekiama skatinti namų ūkius, visų pirma pažeidžiamus mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančius namų ūkius ir vartotojus, pirkti tokį produktą, yra svarbios priemonės žaliajai pertvarkai paspartinti. Pagal 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate paskelbtą stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyvą valstybės narės turėtų, pavyzdžiui, sukurti nacionalines programas, kuriomis būtų remiamas masinis stoginių saulės energijos įrenginių diegimas. Plane „REPowerEU“ Komisija paragino valstybes nares visapusiškai pasinaudoti paramos priemonėmis, kuriomis skatinamas perėjimas prie šilumos siurblių. Tokios valstybių narių nacionaliniu lygmeniu arba vietos ar regionų institucijų sukurtos paramos schemos taip pat turėtų padėti didinti Sąjungos nulinio balanso technologijų tvarumą ir atsparumą. Pavyzdžiui, valdžios institucijos turėtų teikti didesnę finansinę kompensaciją paramos gavėjams už nulinio balanso technologijų galutinių produktų, kuriais bus labiau prisidedama prie atsparumo didinimo Sąjungoje, pirkimą. Valdžios institucijos gali galimybę naudotis schemomis susieti su indėliu į tvarumą ir atsparumą. Tai darydamos valstybės narės raginamos atsižvelgti į schemos prieinamumą energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams. Valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad jų schemos būtų atviros, skaidrios ir nediskriminacinės, kad jomis būtų prisidedama prie nulinio balanso technologijų produktų paklausos Sąjungoje didinimo. Valdžios institucijos taip pat turėtų apriboti papildomą finansinę kompensaciją už tokius produktus, kad nesulėtintų nulinio balanso technologijų diegimo Sąjungoje. Siekdamos padidinti tokių schemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija ir vartotojams, ir nulinio balanso technologijų gamintojams būtų lengvai prieinama nemokamoje interneto svetainėje. Tai, kad valdžios institucijos vartotojams ar namų ūkiams skirtose schemose atsižvelgia į indėlį į tvarumą ir atsparumą, neturėtų daryti poveikio valstybės pagalbos taisyklėms ir PPO taisyklėms dėl subsidijų;

(80)

kurdamos namų ūkiams, įmonėms ar vartotojams naudingas schemas, kuriomis skatinama pirkti nulinio balanso technologijų galutinius produktus, valstybės narės, regioninės ar vietos institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba asociacijos, kurias sudaro viena ar daugiau tokių institucijų arba viena ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, užtikrinant, kad tokios schemos nepasiektų tokio masto, kuris labai pakenktų PPO narių interesams;

(81)

Komisija taip pat turėtų galėti padėti valstybėms narėms kurti namų ūkiams, įmonėms ir vartotojams skirtas schemas, kad būtų kuriamos sinergijos ir keičiamasi geriausia patirtimi. Europinė nulinio ŠESD balanso platforma taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį, kad valstybės narės ir valdžios institucijos savo viešųjų pirkimų procedūrų ir aukcionų praktikoje sparčiau įgyvendintų indėlio į tvarumą ir atsparumą priemones. Komisija, pasikonsultavusi su Platforma, turėtų priimti įgyvendinimo aktą, kuriame būtų išsamiai apibrėžti indėlio į tvarumą ir atsparumą vertinimo kriterijai. Tame akte ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios turėtų turėti sąžiningas galimybes dalyvauti stambioje viešųjų pirkimų rinkoje. Juo taip pat turėtų būti užtikrinta, kad reikalavimai dėl tvarumo ir atsparumo būtų taikomi taip, kad būtų užtikrinta sąžiningas ir lygiateisis rinkos dalyvių konkuravimas, neatsižvelgiant į jų nuosavybės struktūrą;

(82)

siekiant užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą skatinantys aukcionai iš tikrųjų prisidėtų prie Sąjungos atsparumo, ta veikla turi būti nuspėjama pramonei. Kad pramonė galėtų laiku pritaikyti savo gamybą, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų iš anksto informuoti rinką apie numatomus nulinio balanso technologijų produktų poreikius;

(83)

be priemonių, skirtų viešajai ir namų ūkių paklausai tenkinti, Sąjunga galėtų apsvarstyti galimybę imtis veiksmų, kuriais būtų palengvintas nulinio balanso technologijų diegimas Sąjungos pramonės vertės grandinėse, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas pramonės pasiūlos ir paklausos susiejimui;

(84)

kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl Žaliojo kurso pramonės plano, Sąjungos pramonei išsikovoti didesnę dalį rinkoje nėra lengva dėl to, kad trečiosiose valstybėse teikiamos subsidijos trukdo vienodų sąlygų užtikrinimui. Tokia padėtis Sąjungai kelia konkurencinį iššūkį išlaikyti savo pačios pramonę ir ją plėtoti, todėl Sąjungai reikia greitai ir ryžtingai reaguoti modernizuojant savo teisinę sistemą;

(85)

atsižvelgiant į Sąjungos tikslą sumažinti strateginę priklausomybę nuo trečiųjų valstybių nulinio balanso technologijų srityje, labai svarbu, kad viešosios paramos mechanizmai, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų procedūros ir aukcionai, tokios priklausomybės nedidintų. Todėl, kai tai būtina ir tinkama, turėtų būti nustatyti pagrįsti apribojimai, taikomi tiekimo sutartyse nurodytų produktų, perkamų iš trečiųjų valstybių, daliai, jei Komisija nustato, kad tenkinamos šiame reglamente nustatytos su atsparumu susijusios sąlygos. Be to, turėtų būti dedamos pastangos veiksmingai kovoti su nesąžiningomis trečiųjų valstybių teikiamomis subsidijomis, kuriomis trukdoma užtikrinti vienodas sąlygas, pavyzdžiui, naudojant visas galimas priemones, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2022/1031 (34) ir (ES) 2022/2560 (35);

(86)

galimybė gauti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą yra labai svarbi siekiant užtikrinti Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą ir sukurti tvirtą ir konkurencingą nulinio balanso technologijų ir jų tiekimo grandinių gamybos bazę visoje Sąjungoje. Didžioji dalis investicijų, reikalingų Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti, bus gautos iš privačiojo kapitalo, pritraukto ir dėl nulinio balanso ekosistemos augimo potencialo, ir dėl stabilios bei plataus užmojo politikos sistemos. Todėl gerai veikiančios, gilios ir integruotos kapitalo rinkos bus labai svarbios siekiant surinkti ir nukreipti lėšas, būtinas žaliajai pertvarkai ir nulinio balanso technologijų gamybos projektams. Taigi tam, kad Sąjunga pasiektų nulinio ŠESD balanso tikslus, būtina sparčiai daryti pažangą kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Tvaraus finansavimo darbotvarkė (ir mišrusis finansavimas) taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį didinant investicijas į nulinio balanso technologijas vertės grandinėse, kartu užtikrinant sektoriaus konkurencingumą. Kaip nurodyta kartu su šiuo reglamentu pateiktame Komisijos tarnybų darbo dokumente, investicijų poreikiai 2023–2030 m. laikotarpiu sudaro apie 92 mlrd. EUR, o tai reiškia, kad reikės skirti maždaug 52–119 mlrd. EUR, priklausomai nuo įvairių scenarijų, todėl viešojo finansavimo reikalavimai sudarytų 16–18 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant šį vertinimą atsižvelgiama tik į šešias konkrečias technologijas, tikėtina, kad realus investicijų poreikis bus gerokai didesnis;

(87)

bendrovių ir finansinių investuotojų privačios investicijos yra itin svarbios. Kai vien privačių investicijų nepakanka, norint veiksmingai įgyvendinti nulinio balanso technologijų gamybos projektus gali prireikti viešosios paramos, pavyzdžiui, garantijų, paskolų arba investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą forma, kartu vengiant vidaus rinkos iškraipymo. Kai ta viešoji parama teikiama valstybės pagalbos forma, tokia pagalba turėtų būti skatinamojo poveikio ir būti būtina, tikslinga, laikina, tinkama ir proporcinga, kartu išsaugant konkurenciją ir sanglaudą vidaus rinkoje. Pagal esamas valstybės pagalbos gaires, kurios neseniai buvo nuodugniai peržiūrėtos atsižvelgiant į dvejopos pertvarkos tikslus, suteikiama daug galimybių tam tikromis sąlygomis remti investicijas į projektus, kuriems taikomas šis reglamentas. Valstybės narės gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant palankesnes galimybes gauti finansavimą nulinio balanso technologijų gamybos projektams, spręsdamos rinkos nepakankamumo problemas tikslinės ir laikinos valstybės pagalbos priemonėmis. 2023 m. kovo 9 d. priimta Laikinąja valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistema vidaus rinkoje siekiama užtikrinti vienodas sąlygas, orientuojantis į sektorius, kuriuose nustatyta veiklos perkėlimo į trečiąsias valstybes rizika, ir užtikrinant pagalbos dydžio proporcingumą. Tai sudaro sąlygas valstybėms narėms nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos naujos investicijos į gamybos priemones apibrėžtuose nulinio balanso sektoriuose, be kita ko, taikant mokesčių lengvatas. Siekiant prisidėti prie valstybių narių ir regionų konvergencijos tikslo, leidžiama pagalbos suma gali būti moduliuojama nustatant didesnį pagalbos intensyvumą ir didesnes pagalbos sumos viršutines ribas, jei investicijos vykdomos remiamose vietovėse. Kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo, turi būti nustatytos atitinkamos sąlygos patikrinti, ar yra konkreti rizika, kad investicijos bus nukreiptos už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, ir ar nėra veiklos perkėlimo EEE viduje rizikos. Norint tuo tikslu sutelkti nacionalinių išteklių, valstybės narės raginamos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalį išleisti 25 % ATLPS pajamų, kurias valstybės narės kasmet surenka iš ATLPS aukcionų;

(88)

bet koks papildomas valstybės pagalbos sutelkimas turėtų būti tikslingas, laikinas ir suderinamas su Sąjungos politikos tikslais, pavyzdžiui, Europos žaliuoju kursu ir Ramsčiu. Toks finansavimas neturėtų sukurti papildomų skirtumų tarp valstybių narių, laikantis Sąjungos konkurencijos ir sanglaudos politikos;

(89)

viešoji parama turėtų būti naudojama proporcingai sprendžiant konkrečias nustatytas rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejų problemas ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas, arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę. Viešosiomis investicijomis daugiausia dėmesio gali būti skiriama visų pirma būtinoms investicijoms į infrastruktūrą, inovacijų skatinimui ir proveržio technologijų plėtrai;

(90)

investicijoms į nulinio balanso technologijų gamybos projektus finansuoti taip pat galima pasinaudoti keliomis Sąjungos finansavimo programomis, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (36), programa „InvestEU“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (37), sanglaudos politikos programomis arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (38) įsteigtu inovacijų fondu. Be to, STEP padės geriau nukreipti esamas Sąjungos lėšas ypatingos svarbos investicijoms, kuriomis siekiama remti ypatingos svarbos technologijų, įskaitant švarias technologijas, kūrimą ar gamybą;

(91)

pagal Reglamentą (ES) 2023/435 (39) valstybės narės gali pasinaudoti papildoma 20 mlrd. EUR negrąžintina parama siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir pakeisti iškastinį kurą, be kita ko, įgyvendinant ES nulinio balanso pramonės projektus. Kaip nurodyta Komisijos gairėse dėl skyrių „REPowerEU“, valstybės narės raginamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (40) į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyrių „REPowerEU“ įtraukti priemones, kuriomis remiamos investicijos į nulinio balanso technologijų gamybą ir pramonės inovacijas;

(92)

programa „InvestEU“ yra Sąjungos pavyzdinė programa, kuria siekiama skatinti investicijas, visų pirma žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, teikiant finansavimą ir techninę pagalbą, pavyzdžiui, taikant derinimo mechanizmus. Toks požiūris padeda pritraukti papildomą viešąjį ir privatųjį kapitalą. Be to, nedarant poveikio taikytinoms valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės raginamos prisidėti prie programos „InvestEU“ valstybių narių skyriaus, kad būtų remiami finansiniai produktai, skirti nulinio balanso technologijų gamybai;

(93)

valstybės narės gali teikti paramą pagal sanglaudos politikos programas, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (41), kad visuose regionuose, o ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pertvarką vykdančiuose regionuose ir Teisingos pertvarkos fondo teritorijose paskatintų pradėti įgyvendinti nulinio balanso strateginius projektus ir nulinio balanso technologijų gamybos projektus, pasitelkdamos infrastruktūros investicinių produktų paketus, gamybines investicijas į inovacijas, į gamybos pajėgumą MVĮ, į paslaugas, į mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones, įskaitant paramą valdžios institucijų ir projektų rengėjų gebėjimų stiprinimui. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (42) nustatyta techninės paramos priemonė gali padėti valstybėms narėms ir regionams parengti nulinio balanso augimo strategijas, pagerinti verslo aplinką, sumažinti biurokratizmą ir paspartinti leidimų išdavimo procedūras. Valstybės narės turėtų būti raginamos skatinti nulinio balanso projektų tvarumą įtraukiant šias investicijas į Sąjungos vertės grandines, visų pirma remiantis tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo tinklais. Tokių priemonių taikymas visų pirma turėtų būti svarstomas kalbant apie slėnius;

(94)

inovacijų fondas taip pat yra labai daug žadantis ir ekonomiškai efektyvus būdas remti švaraus vandenilio ir kitų nulinio balanso technologijų gamybos ir diegimo plėtrą Sąjungoje, taip stiprinant Sąjungos suverenumą pagrindinių technologijų, susijusių su klimato srities veiksmais ir energetiniu saugumu, srityje;

(95)

siekdamos įveikti dabartinių fragmentiškų viešųjų ir privačiųjų investicijų pastangų ribotumą ir palengvinti integravimą ir investicijų grąžą, Komisija ir valstybės narės turėtų geriau koordinuoti esamas finansavimo programas Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis ir kurti jų sinergijas, taip pat užtikrinti geresnį koordinavimą ir bendradarbiavimą su pramonės ir pagrindiniais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Platformai tenka itin svarbus vaidmuo siekiant susidaryti išsamų esamų bei aktualių finansavimo galimybių vaizdą ir aptarti individualius nulinio balanso strateginių projektų finansavimo poreikius. Kad būtų skatinama nulinio balanso technologijų gamyba Sąjungoje, Platforma gali aptarti, kaip spręsti finansavimo, reguliavimo sistemos, taip pat garantijų, susijusių su investicijomis ir vieta, klausimus;

(96)

be to, atsižvelgiant į nulinio balanso technologijų gamybos projektų ir nulinio balanso strateginių projektų svarbą Sąjungos apsirūpinimui energija, reikėtų iš dalies panaikinti arba supaprastinti tam tikrus administracinius apribojimus, kad būtų paspartintas tokių projektų įgyvendinimas;

(97)

kosmoso duomenys ir paslaugos, teikiami Sąjungos kosmoso programos, sudarytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/696 (43), ir visų pirma programos „Copernicus“, kiek įmanoma naudojami informacijai apie geologiją, biologiją, ekologiją, socialinį bei ekonominį vystymąsi ir išteklių prieinamumą poveikio aplinkai vertinimams ir leidimams teikti. Tokie duomenys ir paslaugos, visų pirma programos „Copernicus“ antropogeninės kilmės išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir tikrinimo pajėgumai, yra aktualūs vertinant pramonės projektų poveikį ir antropogeninės kilmės CO2 absorbentų poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijai ir srautams pasaulyje;

(98)

kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (44) 10 straipsnio 1 dalyje, Komisija turėtų paprašyti vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos standartų projektus, kuriais būtų remiami šio reglamento tikslai;

(99)

vandenilio slėniai, kuriuose naudojamos pramonės galutinio naudojimo taikmenos, atlieka svarbų vaidmenį dekarbonizuojant energijai imlias pramonės šakas. Plane „REPowerEU“ nustatytas tikslas padvigubinti vandenilio slėnių skaičių Sąjungoje. Kad valstybės narės pasiektų šį tikslą, jos turėtų paspartinti leidimų išdavimą ir apsvarstyti galimybes sukurti apribotas bandomąsias nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkas bei teikti pirmenybę galimybei gauti finansavimą. Siekdamos sustiprinti nulinio balanso pramonės atsparumą, valstybės narės turėtų užtikrinti vandenilio slėnių jungtis per Sąjungos sienas. Pramonės įrenginiai, gaminantys savo energiją ir galintys teigiamai prisidėti prie elektros energijos gamybos, turėtų būti skatinami prisidėti prie išmaniojo elektros tinklo kaip energijos gamintojai, supaprastinant reguliavimo reikalavimus;

(100)

apribotos bandomosios nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkos gali būti svarbi priemonė siekiant skatinti inovacijas nulinio balanso technologijų srityje ir mokymąsi reguliavimo srityje. Inovacijoms turi būti sudarytos sąlygos eksperimentavimo erdvėse, nes moksliniai rezultatai turi būti išbandyti kontroliuojamoje realių sąlygų aplinkoje. Turėtų būti sukurtos apribotos bandomosios nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkos siekiant kontroliuojamoje realių sąlygų aplinkoje ribotą laiką išbandyti novatoriškas nulinio balanso technologijas ar kitas novatoriškas technologijas, kurios gali padėti pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir švarios ekonomikos ir sumažinti strateginę priklausomybę, taip gerinant mokymąsi reguliavimo srityje ir galimą plėtrą bei platesnį diegimą. Tikslinga rasti pusiausvyrą tarp teisinio tikrumo apribotų bandomųjų nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkų dalyviams ir Sąjungos teisės tikslų įgyvendinimo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nacionalinės teisės aktuose numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytinas apribotoms bandomosioms nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkoms, kartu užtikrindamos, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės aktuose ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų esminių reikalavimų dėl nulinio balanso technologijų. 2023 m. Komisija paskelbė apribotų bandomųjų reglamentavimo aplinkų gaires, kaip buvo paskelbta Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje, kad padėtų valstybėms narėms sukurti apribotas bandomąsias nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkas. Tos novatoriškos technologijos ilgainiui galėtų tapti būtinos siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir užtikrinant Sąjungos energetikos sistemos apsirūpinimo saugumą ir atsparumą;

(101)

pagal Sąjungos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), persvarstytą 2023 m. spalio 20 d. Komisijos komunikate, remiama švarių, veiksmingų ir ekonomiškai konkurencingų energetikos technologijų plėtra, pasitelkiant koordinavimą ir bendradarbiavimą švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, suburiant Europos pramonę, mokslinių tyrimų organizacijas ir SET plano šalių (45) vyriausybių atstovus. Persvarstytu SET planu siekiama pirmiau nustatytus SET plano strateginius tikslus suderinti su Europos žaliuoju kursu, planu „REPowerEU“ ir Žaliojo kurso pramonės planu, visų pirma šiuo reglamentu. Juo siekiama skatinti laikytis vieningo požiūrio siekiant Europos dekarbonizacijos tikslų, remiant Europos nulinio balanso technologijas ir kuriant tvarią bei atsparią energetikos ateitį. SET planas suteikė struktūrą bendriems mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) veiksmams ir taip padėjo greičiau ir veiksmingiau pasiekti rezultatų, susijusių su bendrais energetikos mokslinių tyrimų ir technologijų tikslais. SET planas, kuris yra sėkmingo tarpsektorinio Sąjungos bendradarbiavimo pavyzdys, padėjo suderinti dalyvaujančių šalių MTI pastangas ir sutelkti jų nacionalinį viešąjį finansavimą bendrai sutartiems MTI prioritetams remti įgyvendinant Europos perėjimo prie švarios energijos partnerystę ir Miestų pertvarkos skatinimo partnerystę pagal programą „Europos horizontas“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (46). SET planas atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų įgyvendinant nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose numatytą energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektą. Tačiau nuo SET plano sukūrimo 2007 m. tai buvo neoficialus forumas. Šiuo reglamentu suteikiamas postūmis stiprinti Europos inovacijų ir naujų inovatyvių technologijų gamybos sąsają;

(102)

norint sudaryti sąlygas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir tvariam Sąjungos ekonomikos augimui ir konkurencingumui, Sąjungos nulinio balanso technologijų pramonės šakų tiekimo grandinių plėtojimui ir kokybiškų darbo vietų išsaugojimui Sąjungoje, reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų. Tai reiškia, kad reikia didelių investicijų į perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, profesinio rengimo ir mokymo srityje. Energetikos pertvarkai reikės gerokai padidinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių įvairiuose sektoriuose, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei energijos kaupimą ir žaliavas, ir ji turi didelį kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialą. Pagal SET planą apskaičiuota, kad ne vėliau kaip 2030 m. vien tik gamybos sektoriuje reikės 180 000 kvalifikuotų darbuotojų, technikų ir inžinierių. Saulės fotovoltinės energijos sektoriuje vien tik gamybai reikėtų iki 66 000 darbo vietų. Todėl itin svarbu užtikrinti, kad darbo vietos nulinio balanso technologijų srityje būtų patrauklios ir prieinamos ir kad būtų sprendžiamas dabartinės darbuotojų įgūdžių ir bendrovių poreikių neatitikties klausimas;

(103)

kadangi be didelės kvalifikuotos darbo jėgos Sąjungoje nebus įmanoma sustiprinti pagrindinių nulinio balanso technologijų gamybos pajėgumo, būtina nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinama, kad daugiau žmonių, visų pirma moterų, nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių, migrantų kilmės asmenų, vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų su negalia, būtų integruojami į darbo rinką ir joje būtų aktyvūs. Be to, tai turėtų apimti darbuotojus iš trečiųjų valstybių, nes Sąjunga pritraukia tik nedidelę kvalifikuotų migrantų dalį. Atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijos dėl teisingo perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo užtikrinimo tikslus, svarbu teikti specialią paramą nykstančių ir nuosmukį patiriančių sektorių darbuotojų darbo vietos keitimui. Tai reiškia investavimą į įgūdžius visiems, kartu laikantis tikslinio požiūrio į pažeidžiamas grupes ir pertvarką vykdančius regionus. Galutinis tikslas turėtų būti kokybiškų darbo vietų, reikalingų nulinio balanso technologijoms, kūrimas Sąjungoje laikantis Ramstyje numatytų užimtumo ir mokymo tikslų, įskaitant teisingą ir deramą darbo užmokestį, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą ir saugias bei sveikas darbo vietas, taip pat teisę į kokybišką mokymąsi visą gyvenimą. Įgūdžių ir darbo jėgos trūkumą taip pat gali lemti nepatrauklios darbo vietos ir prastos darbo sąlygos. Darbo vietų kokybės gerinimas prastomis darbo sąlygomis pasižyminčiuose sektoriuose ir bendrovėse taip pat yra svarbus elementas norint pritraukti darbuotojų. Remiantis esamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui ES įgūdžių paktu, taip pat remiantis Sąjungos lygmens veikla, susijusia su įgūdžių duomenų rinkimu ir prognozavimu, pavyzdžiui Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) ir Europos darbo institucijos veikla, ir sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planais, bei visapusiškai į jas atsižvelgiant, siekiama sutelkti visus subjektus, kad būtų užtikrintas mokymo programų aktualumas ir didėtų jų įsisavinimas, įskaitant valstybių narių institucijas, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, socialinius partnerius ir pramonę, visų pirma MVĮ, taip pat visų tipų universitetus, kad nustatytų įgūdžių poreikius, plėtotų švietimo ir mokymo programas ir jas plačiu mastu greitai ir operatyviai įgyvendintų. Itin svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu turi atlikti nulinio balanso strateginiai projektai. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti atitinkamą finansinę paramą, be kita ko, pasinaudodamos Sąjungos biudžeto galimybėmis, kurias suteikia tokios priemonės kaip ESF + , „InvestEU“, Teisingos pertvarkos fondas, „Europos horizontas“, Europos regioninės plėtros fondai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnį įsteigtas modernizavimo fondas, „REPowerEU“, Bendrosios rinkos programa ir STEP. Finansinė parama turėtų apimti pradinį finansavimą, kurį suteiktų Komisija, siekiant įsteigti Europos nulinio ŠESD balanso pramonės akademijas (toliau – akademijos) ir sudaryti sąlygas joms veikti, numatant, kad po trejų metų nuo įsteigimo jos taptų finansiškai tvarios, be kita ko, gaudamos finansinius įnašus iš privačiojo sektoriaus;

(104)

turėtų būti įsteigtos akademijos, siekiant parengti švietimo ir mokymo programas, turinį ir medžiagą, taip pat kredencialus, nurodančius, kad programa yra parengta vienos iš akademijų, skirtus pagrindinėms nulinio balanso technologijų vertės grandinėms reikalingų darbingo amžiaus žmonių, kokio amžiau jie bebūtų, kvalifikacijai kelti ir jų perkvalifikavimui, ir siūlyti šias programas, turinį ir medžiagą atitinkamiems švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir kitiems kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo veikloje valstybėse narėse dalyvaujantiems subjektams, kad jie galėtų savanoriškai juos naudoti. Akademijos turėtų atlikti palengvinamojo pobūdžio vaidmenį, visapusiškai paisydamos valstybių narių atsakomybės už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą, taip pat už profesinio mokymo turinį ir organizavimą. Tai darydamos akademijos turėtų padėti siekti ilgalaikio tikslo reindustrializuoti Sąjungą ir ją kartu dekarbonizuoti, šalindamos ypatingos svarbos įgūdžių trūkumą, taip pat prisidėdamos prie jos atviro strateginio savarankiškumo ir reaguodamos į Sąjungoje gaminamų nulinio balanso technologijų poreikį, tuo tikslu stiprindamos jos gebėjimą diegti inovacijas ir gaminti. Akademijos turėtų būti steigiamos remiantis Komisijos atliktu įgūdžių trūkumo vertinimu, remiantis esamais ir objektyviais tyrimais, nulinio balanso technologijų pramonės šakose, kurios yra labai svarbios pramonės pertvarkai ir dekarbonizacijai. Kiekviena akademija turėtų parengti veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, be kita ko, susijusios su besimokančių asmenų skaičiumi, kuris būtų grindžiamas įgūdžių trūkumo vertinimu;

(105)

akademijos turėtų skatinti universaliųjų įgūdžių, palengvinančių profesinį judumą, ugdymą kartu su kitais reikiamais įgūdžiais. Savo mokymosi turinį akademijos turėtų siūlyti įvairiomis kalbomis, kad pagal mokymosi programas galėtų mokytis kuo daugiau asmenų. Jos turėtų rengti mokymus visais įgūdžių lygmenimis tiek, kiek to reikia, taigi – orientuojantis į visus išsilavinimo ir kvalifikacijų lygmenis visoje atitinkamų sektorių vertės grandinėje. Valstybių narių švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai gali papildyti akademijų parengtą švietimo ir mokymo turinį ir medžiagą papildoma aktualia informacija, parengta valstybės narės lygmeniu ir atspindinčia, pavyzdžiui, nacionalinę darbo ir socialinių teisių teisę, taikytinas kolektyvines sutartis arba teritorinius ar konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus, kai tinkama, įtraukdami socialinius ir ekonominius partnerius. Mokymosi turinys taip pat turėtų būti skirtas nacionalinių ir vietos administracijų darbuotojams, visų pirma atsakingiems už leidimų išdavimą, poveikio vertinimą ir naujų technologijų reglamentavimą, taip prisidedant prie nacionalinių administracijų gebėjimų stiprinimo ir skirtumų tarp valstybių narių mažinimo;

(106)

siekiant remti įgūdžių skaidrumą bei perkeliamumą ir darbuotojų judumą, akademijos plėtos ir skatins švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų vykdomą kredencialų diegimą, įskaitant, jei tikslinga, mikrokredencialus, apimančius mokymosi rezultatus. Akademijų įdiegtus kredencialus gali išduoti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai arba kvalifikaciją suteikiančios institucijos, jei akademijų parengta švietimo ir mokymo programa yra sėkmingai užbaigiama. Kredencialai turėtų būti išduodami kaip Europos skaitmeniniai mokymosi kredencialai ir gali būti įtraukiami į „Europass“ ir, kai aktualu ir įmanoma, į nacionalines kvalifikacijų sandaras. Europos užimtumo tarnybų tinklas (EURES), kuris teikia informaciją, konsultacijas ir priėmimo į darbą ar įdarbinimo galimybes darbuotojams ir darbdaviams visoje Sąjungoje, gali atlikti svarbų vaidmenį skelbiant laisvas darbo vietas, susijusias su nulinio balanso technologijomis ir, kai tinkama, diegiant Europos profesinius profilius;

(107)

Platforma turėtų padėti teikti gaires akademijų darbui, užtikrindama, kad jų turinys šalintų Komisijos vertinime nustatytas įgūdžių spragas, ir vykdydama bendrą priežiūrą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paskirtas nacionalinis atstovas galėtų veikti kaip tarpininkas tarp atitinkamų valstybių narių ministerijų ir kompetentingų institucijų ir nacionalinių socialinių partnerių ir pramonės atstovų. Platforma turėtų stebėti įvairių akademijų daromą pažangą, analizuoti pagrindines įgūdžių trūkumo priežastis ir nustatyti, kokiu mastu įgyvendinant akademijų mokymo programas sprendžiama įgūdžių trūkumo nulinio balanso technologijų pramonės šakose problema ir papildomos esamos mokymo nulinio balanso technologijų srityje galimybės valstybėse narėse. Platforma turėtų pranešti apie mokymosi programų diegimą, be kita ko, parengdama pažangos ataskaitą, kuri turi būti pateikta praėjus trejiems metams po kiekvienos akademijos įsteigimo ir kurioje nurodomas besimokančiųjų pagal akademijų programas skaičius, duomenis suskirstant pagal pramonės sektorius, lytį, amžių ir išsilavinimo bei kvalifikacijos lygį;

(108)

Sąjungos teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų, kuriomis nustatomi būtiniausi rengimo reikalavimai, taikomi norint užsiimti reglamentuojamąja profesija ar ja verstis, todėl kompetencija nuspręsti, ar ir kaip reglamentuoti profesiją, priklauso valstybėms narėms. Tačiau nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis nustatomos galimybės užsiimti reglamentuojamomis profesijomis, neturėtų būti sudaroma nepagrįstų ar neproporcingų kliūčių naudotis tomis pagrindinėmis teisėmis. Kompetencija reglamentuoti galimybę užsiimti profesine veikla turi būti naudojamasi laikantis nediskriminavimo ir proporcingumo principų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/958 (47). Atlikdamos vertinimą valstybės narės turėtų atsižvelgti į bet kokį neigiamą poveikį, kurį reglamentavimas ar profesijos gali turėti įgūdžių prieinamumui nulinio balanso pramonėje, ir stengtis kuo labiau apriboti reglamentavimą šiose srityse;

(109)

tais atvejais, kai valstybės narės nustato, kad akademijų parengtos mokymosi programos yra lygiavertės konkrečioms kvalifikacijoms, kurių reikalauja priimančioji valstybė narė, kad būtų galima vykdyti reglamentuojamąją veiklą pagal profesiją, kuri ypač domina nulinio balanso pramonę toje valstybėje narėje, valstybės narės turėtų, spręsdamos dėl galimybės užsiimti reglamentuojamąja profesija ir siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas judumui nulinio balanso pramonės profesijų srityje, laikyti tuos kredencialus pakankamu formalios kvalifikacijos įrodymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (48) 11 straipsnį;

(110)

nulinio balanso technologijos gali padėti siekti Sąjungos dekarbonizacijos tikslų tik tuo atveju, jei bus įdiegtos. Tas diegimas tam tikru mastu vyks privačiuose namų ūkiuose, tačiau didžioji dalis dekarbonizacijos veikiausiai bus pasiekta dekarbonizavus pramonės procesus. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų investuojama į tokią dekarbonizaciją, o tai labai svarbu siekiant užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir gerovę Sąjungoje, taip pat įgyvendinti Sąjungos dekarbonizacijos tikslus, labai svarbu, kad šiuo reglamentu būtų prisidedama prie Sąjungos pramonės investicijų aplinkos gerinimo;

(111)

Sąjungos lygmeniu turėtų būti įsteigta Platforma, kurią sudarytų valstybių narių atstovai ir kuriai pirmininkautų Komisija. Platforma gali patarti Komisijai ir valstybėms narėms ir joms padėti konkrečiais klausimais, taip pat būti pagrindinė vieta, kurioje Komisija ir valstybės narės koordinuotų savo veiksmus ir sudarytų palankesnes sąlygas keistis informacija su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Be to, Platforma turėtų vykdyti šiame reglamente nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su leidimų išdavimu, įskaitant bendrus kontaktinius punktus, nulinio balanso strateginiais projektais, finansavimo koordinavimu, patekimu į rinkas, įgūdžiais, apribotomis bandomosiomis nulinio balanso technologijų reglamentavimo aplinkomis, taip pat padėti Komisijai vertinant siūlomų priemonių įgyvendinamumą ir proporcingumą, jei Komisija padaro išvadą, kad bendrieji reglamento tikslai greičiausiai nebus pasiekti. Prireikus Platforma gali įsteigti nuolatinius arba laikinus pogrupius ir pakviesti trečiąsias šalis, pavyzdžiui, ekspertus arba atstovus iš nulinio balanso pramonės šakų;

(112)

kai tikslinga ir naudinga, Platforma turėtų siekti glaudaus bendradarbiavimo su kitomis atitinkamomis Komisijos iniciatyvomis, platformomis ir grupėmis, kad būtų ieškoma sinergijos, dalijamasi ekspertinėmis žiniomis, keičiamasi informacija ir skatinamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, kartu vengiant visiško ir dalinio dubliavimosi. Platforma bendradarbiaus su esamais Sąjungos pramonės aljansais ir taip prisidės prie jų darbo, įtraukdama valstybes nares. Pagrindiniai bendradarbiavimo su Platforma aljansai yra Europos baterijų aljansas, Europos fotovoltinės saulės energijos pramonės aljansas, Europos švariojo vandenilio aljansas, Visai netaršios aviacijos aljansas, Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljansas ir Atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų vertės grandinės pramonės aljansas. Sektoriai, kuriems šiuo metu nėra atstovaujama pramonės aljansuose, taip pat naudojasi struktūrizuotos sistemos, kurią suteikia Platforma, teikiamais privalumais. Kalbant apie nulinio balanso strategines partnerystes, kai aktualu, numatomas glaudus bendradarbiavimas su Ypatingos svarbos žaliavų taryba;

(113)

mažinti reglamentavimo ir administracinę naštą, taip pat turėti tinkamą reguliavimo sistemą pramonės sektoriams yra ypač svarbu, kad jie galėtų veiksmingai prisitaikyti prie su klimato kaita susijusios pertvarkos ir energetikos pertvarkos. Todėl Sąjunga turėtų siekti ne vėliau kaip 2030 m. gerokai sumažinti bendrą reglamentavimo naštą pramonei, visu pirma, pateikti naują produktą vidaus rinkai. Tos pastangos visų pirma turėtų būti dedamos pagal geresnio reglamentavimo principą ir nedarant poveikio Sąjungos aplinkos ir darbo standartams. Komisija turėtų informuoti Platformą apie pokyčius, susijusius su administravimo ir reglamentavimo bei administracine našta, tenkančia nulinio balanso technologijų pramonės sektoriams Sąjungoje, remdamasi 2023 m. spalio 24 d. Komisijos ataskaita „Švarios energijos technologijų konkurencingumo pažanga“ ir Komisijos 2022 m. metiniu naštos tyrimu. Siekiant palengvinti Sąjungos institucijų pastangas užtikrinti, kad nulinio balanso technologijų pramonės sektoriams tenkanti reglamentavimo našta išliktų minimali, šiuo reglamentu įsteigiama Nulinio balanso reglamentavimo naštos mokslinė patariamoji grupė (toliau – Mokslinė patariamoji grupė). Mokslinė patariamoji grupė turėtų parengti moksliškai pagrįstas rekomendacijas dėl reglamentavimo naštos Sąjungoje poveikio nulinio balanso pramonės sektoriams, naudodamasi moksliškai pagrįsta metodika, ir, kai tikslinga, atsižvelgdama į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, kad įvertintų reglamentavimo naštos poveikį. Mokslinės patariamosios grupės veikla nedaro poveikio Sąjungos institucijų prerogatyvoms;

(114)

Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta, kad valstybės narės turi pateikti savo atnaujintus 2021–2030 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Kaip pabrėžiama Komisijos valstybėms narėms skirtose 2021–2030 m. gairėse dėl šių planų atnaujinimo, atnaujintuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose turėtų būti aprašyti valstybių narių tikslai ir politika, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų teritorijoje plėtoti komerciniais tikslais prieinamų efektyvaus energijos vartojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, įrangos ir pagrindinių komponentų gamybos projektus. Tuose planuose taip pat turėtų būti aprašyti valstybių narių tikslai ir politika, kuriais siekiama tos plėtros pasitelkiant įvairinimo pastangas trečiosiose valstybėse ir kad jų pramonė galėtų nuolat rinkti, transportuoti ir saugoti išmetamą CO2 kiekį geologinėse saugyklose. Tie planai turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų nustatomas nulinio balanso technologijų poreikis. Atsižvelgdamos į šį reglamentą, rengdamos savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės turėtų atsižvelgti tiek į bendrą konkurencingumą, tiek į mokslinius tyrimus ir inovacijas nulinio balanso pramonės sektoriuose ilguoju laikotarpiu;

(115)

Žaliojo kurso pramonės plane Komisija paskelbė ketinanti sudaryti nulinio balanso pramonės partnerystes, apimančias nulinio balanso technologijas, ir taip dėti daugiau pastangų suvienyti jėgas su partneriais, įsipareigojusiais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Bendradarbiaujant pagal tokias partnerystes, tikėtina, bus skatinama visame pasaulyje diegti nulinio balanso technologijas ir remti abipusiškai stiprinančias Sąjungos ir trečiųjų valstybių tarpusavio partnerystes, įskaitant tvarias investicijas ir techninę pagalbą. Nulinio balanso pramonės partnerystės turėtų būti abipusiškai naudingos Sąjungai ir jos partneriams ir turėtų padėti siekti pasaulinių klimato srities tikslų. Tos partnerystės taip pat gali padėti įvairinti Sąjungos apsirūpinimą nulinio balanso technologijomis ir jų komponentais bei didinti jo atsparumą, gerinti Sąjungos ir jos partnerių keitimąsi informacija apie nulinio balanso technologijų kūrimą ir padėti Sąjungos nulinio balanso pramonei patekti į pasaulinę švarios energijos rinką, kartu remiant besiformuojančius švarios energijos technologijų pramonės sektorius trečiosiose valstybėse, turinčiose akivaizdžių lyginamųjų pranašumų. Komisija ir valstybės narės gali koordinuoti nulinio balanso pramonės partnerystes Platformoje, aptardamos esamas atitinkamas partnerystes ir procesus, pavyzdžiui, žaliąsias partnerystes, dialogus energetikos klausimais ir kitas esamų dvišalių sutartinių priemonių formas, taip pat galimas sinergijas su atitinkamų valstybių narių dvišaliais susitarimais su trečiosiomis valstybėmis;

(116)

Sąjunga turėtų siekti tarptautinės prekybos ir investicijų į nulinio balanso technologijas įvairinimo ir skatinimo, užmezgant abipusiškai stiprinančias partnerystes, kartu skatinant pasauliniu mastu aukštus socialinius, darbo ir aplinkos apsaugos standartus. Tai turėtų būti daroma glaudžiai bendradarbiaujant ir palaikant partnerystę su bendramintėmis valstybėmis laikantis galiojančių susitarimų arba imantis naujos strateginio angažavimosi veiklos. Be to, glaudžiai, atvirai ir subalansuotai bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, remiantis abipusiškumu ir bendrais interesais, turėtų būti vykdomas tvirtesnis tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad būtų kuriamos ir diegiamos nulinio balanso technologijos;

(117)

siekiant nustatyti ir sumažinti galimą tiekimo riziką, susijusią su nulinio balanso technologijomis, turėtų būti galima nuolat stebėti rodiklius, susijusius su rinkos tendencijomis, gamybos pajėgumais, inovacijomis, užimtumu ir įgūdžiais, leidimų nulinio balanso technologijoms išdavimo trukme ir CO2 įleidimo pajėgumais. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai kokybiškų duomenų tiems rodikliams stebėti. Kadangi šiame reglamente numatytos užduotys priklauso nuo kokybiškų duomenų prieinamumo, būtina, kad vykdydama stebėseną Komisija pasirinktų prioritetines nulinio balanso technologijas, atsižvelgiant į jų svarbą Sąjungoje, kartu gerinant tokių duomenų prieinamumą. Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiaus su Eurostatu, Sąjungos statistikos institucija, kad parengtų bendrus nulinio balanso technologijoms skirtus bendrus kodus, būtinus aukštos kokybės ilgalaikiam ataskaitų teikimui ir statistikai;

(118)

kai remiantis SESV 290 straipsniu Komisijai pagal šį reglamentą deleguojami įgaliojimai priimti aktus, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (49) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(119)

jei kuri nors iš šiame reglamente numatytų priemonių laikoma valstybės pagalba, su tokiomis priemonėmis susijusiomis nuostatomis nedaromas poveikis SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui;

(120)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,