(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė be vidaus sienų kontrolės, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

(2)

erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas per vidaus sienas, sukūrimas yra vienas didžiausių Sąjungos laimėjimų. Svarbu užtikrinti, kad tokios pasitikėjimu ir solidarumu pagrįstos erdvės įprastas veikimas ir stiprinimas turėtų būti Sąjungos ir šioje erdvėje susitarusių dalyvauti valstybių narių bendras tikslas. Atitinkamai laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turėtų būti išimtinis ir taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, prireikus, atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai, konsultuojantis ir bendradarbiaujant tarpusavyje;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) (4) nustatytos taisyklės, reglamentuojančios asmenų judėjimą į erdvę be vidaus sienų kontrolės (toliau – Šengeno erdvė) ir iš jos, taip pat judėjimą tarp Šengeno erdvei priklausančių valstybių narių;

(4)

pastaraisiais metais Šengeno erdvė susidūrė su precedento neturinčiais sunkumais, kurie dėl savo pobūdžio buvo būdingi ne vienos valstybės narės teritorijai. Tokie sunkumai parodė, kad viešosios politikos ir saugumo išsaugojimas Šengeno erdvėje yra bendra atsakomybė, reikalaujanti valstybių narių bei Sąjungos lygmens bendrų ir koordinuotų veiksmų. Jie taip pat atkreipė dėmesį į galiojančių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas Šengeno erdvės veikimas prie išorės ir vidaus sienų, spragas ir poreikį sukurti stipresnę ir patikimesnę sistemą, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria Šengeno erdvė, taip siekiant stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir solidarumą ir užtikrinti, kad kertant vidaus sienas nebūtų vykdoma jokia asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolė, kartu sudarant sąlygas valstybėms narėms veiksmingai reaguoti į iššūkius, su kuriais jos susiduria;

(5)

išorės sienų kontrolė svarbu ne tik valstybei narei, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visoms vidaus sienų kontrolę panaikinusioms valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Valstybės narės privalo užtikrinti aukštus išorės sienų valdymo standartus, be kita ko, stiprindamos sienos apsaugos pareigūnų, policijos, muitinės ir kitų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga aktyviai remia teikdama finansinę paramą per atitinkamas Sąjungos agentūras ir valdydama Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, įsteigtą pagal Tarybos reglamentą (ES) 2022/922 (5). Reikia sugriežtinti išorės sienoms taikomas taisykles, kad būtų galima geriau reaguoti į naujus sunkumus, pastaruoju metu iškilusius prie išorės sienų;

(6)

Europos integruotas sienų valdymas grindžiamas keturių pakopų patekimo kontrolės modeliu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (6). Sienų kontrolė, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sudaryti geresnes sąlygas teisėtai kirsti sieną, yra itin svarbi Europos integruoto sienų valdymo dalis. Siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie išorės sienų, visų pirma, neteisėtam migrantų gabenimui, prekybai žmonėmis ir terorizmui, ir jį aptikti, valstybės narės kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, įsteigta Reglamentu (ES) 2019/1896, turėtų įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą, grindžiamą keturių pakopų patekimo kontrolės modeliu;

(7)

COVID-19 pandemija parodė, kad dėl grėsmių visuomenės sveikatai gali prireikti vienodų taisyklių, susijusių su trečiųjų šalių piliečių kelionių į Sąjungą apribojimais. Nenuoseklių ir skirtingų priemonių taikymas prie išorės sienų tokioms grėsmėms šalinti daro neigiamą poveikį visos Šengeno erdvės veikimui, mažina nuspėjamumą keliautojams iš trečiųjų šalių ir kenkia tarpusavio ryšiams su žmonėmis trečiosiose šalyse. Siekiant parengti Šengeno erdvę būsimiems sunkumams, kurie yra panašaus masto kaip COVID-19 pandemija, reikėtų sukurti naują mechanizmą, kuris leistų laiku priimti ir panaikinti suderintas priemones Sąjungos lygmeniu. Naujas mechanizmas prie išorės sienų turėtų būti taikomas įvykus didelio masto ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai, keliančiai didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, kurią Komisija pripažino esant Sąjungos lygmens, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2022/2371 (7), atsižvelgiant į kompetentingų nacionalinių institucijų suteiktą informaciją;

(8)

didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos atveju šiame mechanizme turėtų būti numatyta priimti įgyvendinimo reglamentą, kuriuo būtų nustatomi laikini kelionių apribojimai, įskaitant atvykimo apribojimus ir minimaliuosius laikinus su sveikata susijusius apribojimus, ir jų panaikinimo sąlygos. Atsižvelgiant į politiškai opų tokių apribojimų, susijusių su teise įvažiuoti į valstybių narių teritoriją, pobūdį, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Tarybai, kad ji, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priimtų tokį įgyvendinimo reglamentą (toliau – įgyvendinimo reglamentas);

(9)

pažymėtina, jog laikantis įsipareigojimų pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę, Sąjungos piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi laisvo judėjimo teisėmis, lygiavertėmis Sąjungos piliečių teisėms, ir atitinkamiems jų šeimos nariams visada turėtų būti leidžiama atvykti į Sąjungą. Sąjungos gyventojams taip pat visada turėtų būti leidžiama grįžti į Sąjungą, visų pirma į valstybę narę, kurioje jie teisėtai gyvena. Įgyvendinimo reglamente turėtų būti nustatyti minimalieji laikini su sveikata susiję apribojimai, kurie galėtų būti taikomi tiems asmenims. Kalbant apie teisėtai Airijoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, valstybės narės turėtų abipusiškumo pagrindu leisti tiems gyventojams grįžti į Airiją tranzitu per valstybių narių teritoriją. Airijos prašoma suderinti savo nacionalinę politiką su kelionių į Europos Sąjungą apribojimais. Įgyvendinimo reglamente turėtų būti pateikti visi būtini elementai, užtikrinantys, kad kelionių apribojimai būtų veiksmingi, tikslingi, nediskriminaciniai ir proporcingi kintančiai epidemiologinei padėčiai. Jei to reikia dėl didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos pobūdžio, įgyvendinimo reglamente turėtų būti nustatytos asmenų, vykstančių į XI priedo B dalyje išvardytas būtinas keliones, kategorijos, kurioms netaikomi atvykimo apribojimai, ir nustatytos sąlygos, kuriomis turėtų būti įmanoma tiems keliautojams išimties tvarka nustatyti kelionių apribojimus. Kaip papildoma arba alternatyvi nuostata, įgyvendinimo reglamente turėtų būti nustatytos geografinės vietovės arba trečiosios šalys, iš kurių keliaujant gali būti taikomos konkrečios priemonės, ir nustatyta procedūra dėl situacijos ir kelionių apribojimų periodinės peržiūros, remiantis objektyvia metodika ir tai procedūrai taikytinais objektyviais kriterijais, visų pirma kalbant apie epidemiologinę padėtį. Įgyvendinimo reglamente galėtų būti nurodytos sąlygos, kuriomis galėtų būti leidžiama keliauti, pavyzdžiui, testavimas, karantinas, saviizoliacija ar kitos tinkamos priemonės, pavyzdžiui, reikalavimas užpildyti keleivio buvimo vietos anketą arba taikyti kitą kontaktų atsekimo priemonę, visų pirma atsižvelgiant į bet kokias Sąjungos sistemas, sukurtas siekiant sudaryti sąlygas keliauti saugiomis sąlygomis, pavyzdžiui, skaitmenines sertifikavimo sistemas. Prireikus šiuo įgyvendinimo reglamentu taip pat galėtų būti sukurtas mechanizmas, leidžiantis imtis papildomų priemonių, jei epidemiologinė padėtis vienoje ar keliose geografinėse vietovėse labai pablogėtų;

(10)

kelionių į Sąjungą apribojimų veiksmingumas priklauso nuo vienodų taisyklių taikymo trečiosioms šalims ir trečiųjų šalių piliečiams. Įgyvendinimo reglamentu taikant vienodas taisykles, turėtų būti užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga ir taip išsaugotas erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimas. Valstybės narės galėtų patvirtinti griežtesnius laikinus su sveikata susijusius ir kitus susijusius apribojimus, nei nustatyti įgyvendinimo reglamente, su sąlyga, kad tokie apribojimai nedaro neigiamo poveikio erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui. Be to, valstybės narės galėtų priimti kelionių apribojimus, jei įgyvendinimo reglamentas nėra priimamas. Įgyvendinimo reglamente turėtų būti atsižvelgta į ypatingą užjūrio šalių ar teritorijų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 355 straipsnio 2 dalyje ir išvardytų jos II priede, padėtį;

(11)

Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, taip pat tam tikroms į būtiną kelionę vykstančių asmenų kategorijoms priklausančių asmenų tranzitui Sąjungos viduje neturėtų būti taikomi laikini su sveikata susiję kelionių apribojimai jiems keliaujant į savo galutinę kelionės tikslo vietą. Bet kokie taikytini laikini su sveikata susiję apribojimai turėtų būti taikomi atvykus į galutinę kelionės tikslo vietą;

(12)

taip pat būtina sugriežtinti Sąjungos teisės taisykles ir apsaugos priemones, kad valstybės narės galėtų greitai imtis veiksmų siekdamos kovoti su migrantų instrumentalizavimo situacijomis. Toks migrantų instrumentalizavimas turėtų būti suprantamas taip, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1359 (8) 1 straipsnio 4 dalies b punkto pirmame sakinyje. Situacijos, kai priešiški nevalstybiniai subjektai yra organizuoto nusikalstamumo, visų pirma, neteisėto migrantų gabenimo, dalyviai, neturėtų būti laikomos migrantų instrumentalizavimu, kai nesama tikslo destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę. Be to, humanitarinė pagalba neturėtų būti laikoma migrantų instrumentalizavimu, kai nesama tikslo destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę;

(13)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 866/2004 (9) yra nustatytos konkrečios Kiprui taikomos taisyklės, taikomos linijai, skiriančiai Kipro Respublikos sritis, kurias Kipro Respublikos Vyriausybė veiksmingai kontroliuoja, nuo sričių, kurių ji veiksmingai nekontroliuoja. Nors ta linija nėra išorės siena, situacija, kai trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas skatina arba palengvina trečiųjų šalių piliečių judėjimą siekiant kirsti tą liniją, laikoma instrumentalizavimu;

(14)

visų pirma, migrantų instrumentalizavimo atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti sudaryta galimybė prireikus kuo labiau apriboti eismą per sieną laikinai uždarant kai kuriuos sienos perėjimo punktus, kartu užtikrinant realią ir veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūromis. Priimant tokį sprendimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su migrantų instrumentalizavimo problema. Be to, nustatant tokius apribojimus turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Sąjungos piliečių, trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikta teisė laisvai judėti pagal tarptautinį susitarimą, ir trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę arba turi ilgalaikes vizas, taip pat atitinkamų jų šeimos narių teises. Tokie apribojimai taip pat turėtų būti taikomi taip, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, visų pirma negrąžinimo principo;

(15)

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra padeda valstybėms narėms įgyvendinti išorės sienų valdymo veiklos aspektus, įskaitant keitimąsi informacija, įrangos tiekimą, nacionalinių sienų apsaugos pareigūnų gebėjimų stiprinimą ir mokymą, tikslinę informaciją ir rizikos analizę, Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinio korpuso dislokavimą, taip pat pagalbą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 656/2014 (10) pradedant ir vykdant nelaimės jūroje ištiktų asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijas. Nauji Agentūros įgaliojimai suteikia daug galimybių padėti valstybėms narėms vykdyti sienų kontrolės užduotis, susijusias, inter alia, su tikrinimo ir grąžinimo operacijomis;

(16)

techninės priemonės, kuriomis užkertamas kelias neteisėtam sienos kirtimui, galėtų apimti modernias technologijas, tokias kaip bepiločius orlaivius ir judesio jutiklius bei mobilius dalinius, taip pat, kai tinkama, visų tipų stacionarią ir mobilią infrastruktūrą. Tokių techninių priemonių, ypač technologijų, kuriomis galima rinkti asmens duomenis, naudojimas turi būti pagrįstas ir vykdomas pagal aiškiai apibrėžtas nacionalinės teisės nuostatas;

(17)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas Reglamentas (ES) 2016/399, kiek tai susiję su XI priedo B dalies papildymu kitų kategorijų asmenimis, vykstančiais į būtinas keliones, ir su papildomomis priemonėmis, kuriomis reglamentuojamas stebėjimas, įskaitant bendrų minimaliųjų sienų stebėjimo standartų parengimą. Tuose bendruose minimaliuosiuose standartuose turėtų būti atsižvelgiama į sienų tipą, t. y. sausumos, jūros ar oro sienos, kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį priskiriamą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, geografinius ypatumus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(18)

erdvėje be vidaus sienų kontrolės asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės, turėtų būti suteikta galimybė laisvai ir saugiai judėti tarp valstybių narių. Tuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad vidaus sienų kontrolės draudimas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai vykdyti patikrinimus savo teritorijoje, taip pat ir jų pasienio ruožuose prie vidaus sienų kitais nei sienų kontrolės tikslais. Visų pirma turėtų būti paaiškinta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant sveikatos ar teisėsaugos institucijas, iš esmės ir toliau turi teisę naudotis nacionalinėje teisėje numatytais viešaisiais įgaliojimais, jei naudojimasis tais įgaliojimais nėra lygiavertis patikrinimams kertant sienas;

(19)

nors vidaus sienų kontrolės draudimas taikomas ir lygiaverčio poveikio patikrinimams, valstybių narių kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai neturėtų būti laikomi lygiaverčiais patikrinimams kertant sienas, jei jų tikslas nėra sienų kontrolė, jei jie grindžiami bendra policijos informacija ir patirtimi arba informacija apie visuomenės sveikatą, susijusią su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, kai jais, visų pirma, siekiama kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais, sumažinti neteisėtą migraciją arba sustabdyti Europos ligų kontrolės centro nustatytos infekcinės ligos, galinčios virsti epidemija, plitimą, jei šie patikrinimai yra organizuojami ir vykdomi taip, kad juos galima aiškiai atskirti nuo sistemingų asmenų patikrinimų prie sienų, jei jie atliekami transporto mazguose, pavyzdžiui, uostuose, traukinių ar autobusų stotyse ir oro uostuose, taip pat krovinių terminaluose, arba tiesiogiai keleivinio transporto priemonėse, ir jei jie pagrįsti rizikos vertinimu;

(20)

mažinant neteisėtos imigracijos ir su ja susijusio tarpvalstybinio nusikalstamumo, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis, neteisėto migrantų gabenimo ir dokumentų klastojimo bei kitų formų tarpvalstybinio nusikalstamumo, mastą, visų pirma galėtų būti taikomos priemonės, kurios leistų patikrinti asmenų tapatybę, pilietybę ir gyventojo statusą, tačiau tokie patikrinimai turi būti nesistemingi ir atliekami remiantis rizikos vertinimu;

(21)

šiuolaikinės eismo stebėjimo technologijos, naudojamos visų pirma greitkeliuose ir kituose svarbiuose valstybių narių nustatytuose keliuose, gali būti itin svarbios kovojant su grėsmėmis viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Vidaus sienų kontrolės draudimas neturėtų būti suprantamas kaip kliūtis teisėtai vykdyti policijos ar kitus viešuosius įgaliojimus atlikti patikrinimus pasienio ruožuose prie vidaus sienų. Tai apima patikrinimus panaudojant priežiūros ir stebėsenos technologijas, kurios paprastai naudojamos teritorijoje arba grindžiamos rizikos vertinimu siekiant užtikrinti vidaus saugumą;

(22)

kad tokios technologijos būtų veiksmingos, sienos kirtimo punktuose turėtų būti galima taikyti proporcingus greičio apribojimus;

(23)

svarbu, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudojantis policijos ar kitais viešaisiais įgaliojimais savo teritorijoje, visų pirma, pasienio ruožuose prie vidaus sienų, nebūtų daromas neproporcingas poveikis sklandžiam eismo srautui sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų, ypač dėl pernelyg ilgo laukimo laiko. Laikantis dialogo ir bendradarbiavimo dvasios, svarbu, kad valstybės narės informuotų kaimyninę valstybę narę apie savo veiksmus, visų pirma, tais atvejais, kai manoma, kad veiksmas gali padaryti didesnį poveikį tarpvalstybiniam eismui;

(24)

draudimas vykdyti vidaus sienų kontrolę neturėtų riboti pagal Sąjungos teisę numatytų patikrinimų vykdymo. Todėl šiame reglamente numatytos taisyklės nedaro poveikio taikomoms taisyklėms dėl keleivių duomenų patikrinimo atitinkamose duomenų bazėse prieš atvykimą;

(25)

būtina užtikrinti, kad patikrinimai, kuriuos valstybės narės atlieka naudodamosi nacionaline kompetencija, ir toliau būtų visiškai suderinami su erdve be vidaus sienų kontrolės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kuo daugiau požymių, kad valstybių narių pasienio ruožuose prie vidaus sienų atliekami patikrinimai pagal savo poveikį yra lygiaverčiai sienų kontrolei, atsižvelgiant į tokių patikrinimų tikslą, jų taikymo teritoriją ir galimus skirtumus, palyginti su patikrinimais, atliekamais likusioje atitinkamos valstybės narės teritorijos dalyje, tuo didesnis poreikis nustatyti griežtas ir išsamias taisykles bei apribojimus, kuriais apibrėžiamos valstybių narių naudojimosi savo policijos įgaliojimais pasienio ruožuose prie vidaus sienų sąlygos;

(26)

siekiant sustiprinti Šengeno erdvės veikimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis papildomų kovos su neteisėtu judėjimu tarp valstybių narių priemonių. Kai valstybės narės nacionalinės teisėsaugos institucijos, kompetentingoms institucijoms vykdant patikrinimus pagal dvišalio bendradarbiavimo sistemą, kurie galėtų visų pirma apimti bendrą policijos patruliavimą, pasienio ruožuose prie vidaus sienų sulaiko trečiųjų šalių piliečius, neturinčius teisės būti toje valstybėje narėje, tos institucijos turėtų turėti galimybę perduoti trečiųjų šalių piliečius valstybei narei, iš kurios jie atvyko į perduodančiąją valstybę narę, su sąlyga, kad trečiųjų šalių piliečiai neturi teisės likti perduodančiojoje valstybėje narėje. Savo ruožtu valstybė narė, iš kurios trečiųjų šalių piliečiai atvyko tiesiogiai, turėtų būti įpareigota priimti sulaikytus trečiųjų šalių piliečius;

(27)

perdavimo procedūra neturėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Sąjungos ilgalaikius leidimus gyventi, ir jų šeimos nariams pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB (12), trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečių šeimos nariai ir kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB (13), trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi galiojančią ilgalaikę vizą, ir jų šeimos nariams pagal nacionalinę teisę, trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojančią trumpalaikę vizą, trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi teisę į bevizį keliavimą Šengeno erdvėje 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, jei jie neviršijo to 90 dienų laikotarpio, prašytojams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1348 (14) (Prieglobsčio procedūros reglamentas) 3 straipsnio 13 punkte, ir tarptautinės apsaugos gavėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 (15) (Priskyrimo reglamentas) 3 straipsnio 4 punkte. Prašytojams, sulaikytiems vykdant dvišalį bendradarbiavimą, turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 (16) (Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas) nuostatos;

(28)

procedūra, pagal kurią valstybė narė turėtų turėti galimybę perduoti sulaikytus jos teritorijoje teisės neturinčius būti trečiųjų šalių piliečius į valstybę narę, iš kurios asmuo atvyko tiesiogiai, turėtų būti vykdoma sparčiai, tačiau taikant apsaugos priemones ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnyje įtvirtinto nediskriminavimo principo, kad būtų užkirstas kelias rasiniam profiliavimui. Institucijoms turėtų būti suteikta galimybė patikrinti susijusią informaciją apie atitinkamų asmenų judėjimą, kurią jos gali iškart gauti. Tokią informaciją galėtų sudaryti objektyvūs elementai, kurie leistų valdžios institucijoms padaryti išvadą, kad asmuo neseniai išvyko iš kitos valstybės narės, pavyzdžiui, turimi dokumentai, įskaitant kvitus ar sąskaitas faktūras, liudijantys, kad asmuo neseniai atvyko iš kitos valstybės narės. Trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikoma perdavimo procedūra, turėtų būti raštu pateiktas motyvuotas sprendimas. Nors sprendimas turėtų būti nedelsiant vykdytinas, trečiosios šalies piliečiui turėtų būti užtikrinta veiksminga teisių gynimo priemonė, kad jis galėtų apskųsti sprendimą dėl perdavimo arba prašyti jį peržiūrėti. Ši teisių gynimo priemonė neturėtų sustabdyti sprendimo vykdymo;

(29)

šiame reglamente numatyta perdavimo procedūra yra neprivaloma ir nedaro poveikio esamai valstybių narių galimybei grąžinti neteisėtai šalyje esančius trečiųjų šalių piliečius pagal dvišalius susitarimus ar nuostatas, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (17) (toliau – Grąžinimo direktyva) 6 straipsnio 3 dalyje, jei tokie asmenys aptinkami ne pasienio ruožuose prie vidaus sienų;

(30)

valstybės narės, naudodamosi perdavimo procedūra pagal šį reglamentą, turėtų nustatyti praktinę tvarką pagal savo dvišalio bendradarbiavimo susitarimus, be kita ko, paprastai siekdamos netaikyti tos perdavimo procedūros, visų pirma, pasienio ruožuose prie vidaus sienų, kuriuose kontrolė buvo laikinai atnaujinta arba pratęsta;

(31)

kai vežėjas atveža trečiosios šalies pilietį prie sienos, dėl kurio priimtas sprendimas dėl perdavimo, kompetentinga institucija pagal nacionalinę teisę gali susitarti su vežėju, kad trečiosios šalies pilietis būtų nedelsiant perduotas į priimančiąją valstybę narę;

(32)

neprograminių vizitų pagal Reglamento (ES) 2022/922 4 straipsnio 3 dalį atveju svarbu, kad Komisija ypatingą dėmesį skirtų perdavimo procedūros įgyvendinimui;

(33)

erdvėje be sienų, kurioje asmenys gali laisvai judėti ir kuri yra vienas iš pagrindinių Sąjungos laimėjimų pagal ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turėtų likti išimtimi ir turėtų būti vykdomas tik kaip kraštutinė priemonė. Laisvo asmenų judėjimo principo išimtys ir nuo jo nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai. Siekiant nepažeisti esminio ES sutarties 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ir SESV 67 straipsnio 2 dalyje pakartoto principo, kad vidaus sienų kontrolė neturi būti vykdoma, vidaus sienų kontrolės atnaujinimas dėl tos pačios grėsmės turėtų būti taikomas aiškiai apibrėžtu laikotarpiu, kaip nustatyta šiame reglamente;

(34)

išimtiniais atvejais, siekiant pašalinti grėsmes Šengeno erdvei, valstybėms narėms kaip kraštutinės priemonės galėtų prireikti imtis priemonių prie vidaus sienų. Kadangi dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo daromas poveikis laisvam asmenų judėjimui, bet koks sprendimas atnaujinti tokią sienų kontrolę turėtų būti priimamas laikantis bendrai sutartų kriterijų ir apie jį turėtų būti tinkamai pranešta Komisijai, Parlamentui ir Tarybai arba jį priimti turėtų rekomenduoti Sąjungos institucija. Valstybės narės ir toliau yra kompetentingos nustatyti, ar reikia laikinai atnaujinti arba pratęsti sienų kontrolę. Pagal galiojančias taisykles vidaus sienų kontrolės atnaujinimas numatytas tais atvejais, kai ribotą laiką vienoje valstybėje narėje yra didelė grėsmė vidaus saugumui ar viešajai tvarkai. Didelę grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui visų pirma gali sukelti terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas, didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos arba didelio masto ar daug dėmesio sulaukiantys tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, sporto, prekybos ar politiniai renginiai;

(35)

be to, didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui taip pat gali kilti dėl staigaus didelio masto neteisėto trečiųjų šalių piliečių judėjimo tarp valstybių narių, kai dėl to susidaro padėtis, labai apsunkinanti bendrus tinkamai pasirengusių kompetentingų institucijų išteklius ir pajėgumus ir gali kelti grėsmę bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui, ir kai kitų šiame reglamente numatytų priemonių nepakanka tokiems srautams ir judėjimui suvaldyti. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę remtis objektyvia ir kiekybine informacija apie neteisėtą judėjimą, jei ji yra prieinama, ypač kai ją reguliariai rengia atitinkamos Sąjungos agentūros pagal savo atitinkamus įgaliojimus;

(36)

COVID-19 pandemija parodė, kad reikia Sąjungos masto mechanizmo, kuris būtų taikomas tais atvejais, kai Šengeno erdvėje kilusi didelio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija vienu metu daro poveikį kelioms valstybėms narėms, ir dėl to kyla pavojus tinkamam Šengeno erdvės veikimui. Naujas Šengeno erdvės apsaugos mechanizmas turėtų leisti priimti suderintus sprendimus, kad būtų apsaugoti asmenų, turinčių teisę naudotis erdve be vidaus sienų kontrolės, interesai, kuo labiau padidinant taikomų priemonių veiksmingumą ir kartu kuo labiau sumažinant jų neigiamą šalutinį poveikį;

(37)

naujas Šengeno erdvės apsaugos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas Tarybai pagal Komisijos pasiūlymą priimti sprendimą, kuriuo leidžiama laikinai atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, kai Sąjungos lygmeniu pripažinta, jog kilusi didelio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija. Atsižvelgiant į politiškai opų tokio sprendimo, kuriuo reglamentuojama galimybė valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, pobūdį, įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimą turėtų būti suteikti Tarybai, kuri veiktų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Į tą sprendimą turėtų būti įtrauktos tinkamos poveikio mažinimo priemonės;

(38)

naujo Šengeno erdvės apsaugos mechanizmo sukūrimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei iš anksto imtis vienašalių priemonių pagal šį reglamentą, kai to reikia atsižvelgiant į padėtį. Tačiau priėmus Sąjungos priemonę, ji turėtų tapti vieninteliu koordinuoto atsako į nustatytą grėsmę pagrindu;

(39)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, Tarybos sprendimas turėtų būti priimtas ribotam, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, kuris Komisijos siūlymu gali būti reguliariai peržiūrimas, tol, kol didelio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija išlieka. Pradiniame sprendime turėtų būti įvertintas tikėtinas priimtų priemonių poveikis, įskaitant neigiamą šalutinį poveikį, siekiant nustatyti, ar vidaus sienų kontrolė yra pagrįsta, ar vietoj jų būtų galima veiksmingai taikyti mažiau ribojančias priemones. Vėlesniuose sprendimuose reikėtų atsižvelgti į grėsmės visuomenės sveikatai raidą. Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti Europos Parlamentui, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą pagal Tarybos sprendimą;

(40)

vidaus sienų kontrolės atnaujinimas vienašaliais valstybių narių sprendimais arba Sąjungos lygmeniu turi didelių pasekmių Šengeno erdvės veikimui ir teisei į laisvą judėjimą. Siekiant užtikrinti, kad bet koks sprendimas atnaujinti sienų kontrolę būtų priimamas tik jei tai būtina, kaip kraštutinė priemonė, sprendimas laikinai atnaujinti arba pratęsti sienų kontrolę turėtų būti grindžiamas bendrais kriterijais ir būti tikrai būtinas ir proporcingas;

(41)

laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, nuostata, leidžianti nukrypti nuo pagrindinio laisvo asmenų judėjimo principo, turi būti aiškinama siaurai, o atsižvelgiant į viešosios tvarkos koncepciją daroma prielaida, kad kilo tikra, esama ir pakankamai didelė grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų;

(42)

pirmiausia valstybės narės turėtų įvertinti laikinos vidaus sienų kontrolės tinkamumą, atsižvelgiant į nustatytos didelės grėsmės pobūdį, taip pat alternatyvių priemonių, kuriomis siekiama tų pačių tikslų kaip ir vidaus sienų kontrole, pavyzdžiui, proporcingų patikrinimų, atliekamų vykdant policijos ar kitus viešuosius įgaliojimus arba įgyvendinant policijos bendradarbiavimo būdus, kaip numatyta Sąjungos teisėje, tinkamumą, įskaitant galimybę taikyti perdavimo procedūrą, arba bendrų priemonių, susijusių su laikinais kelionių apribojimais, tinkamumą. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį ir įvertinti tikėtiną vidaus sienų kontrolės poveikį asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir pasienio regionų veikimui. Tas vertinimas turėtų būti pranešimo, kurį valstybės narės turi perduoti Komisijai, Parlamentui ir Tarybai, dalis. Jei vidaus sienų kontrolė dėl numatomų įvykių pratęsiama ilgesniam nei pradiniam šešių mėnesių laikotarpiui, valstybė narė taip pat turėtų atlikti rizikos įvertinimą. Tame rizikos įvertinime turėtų būti pateikiama išsami informacija apie nustatytos didelės grėsmės mastą ir tikėtiną raidą, informacija apie tai, kiek, tikėtina, laiko ta didelė grėsmė turėtų išlikti ir kurie vidaus sienų ruožai yra paveikti, informacija apie koordinavimo priemones, taikomas su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms tokios priemonės daro poveikį, ir apie priemones, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi ir ketina imtis nustatytai didelei grėsmei sumažinti, siekiant panaikinti vidaus sienų kontrolę, kad būtų išlaikytas laisvo judėjimo principas;

(43)

siekiant apriboti žalingas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo pasekmes, bet koks sprendimas atnaujinti vidaus sienų kontrolę turėtų būti priimamas kartu su poveikio švelninimo priemonėmis. Tarp jų turėtų būti priemonės, kuriomis užtikrinamas sklandus prekių ir transporto darbuotojų bei jūrininkų tranzito valdymas, sukuriant „žaliuosius koridorius“. Be to, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti asmenų, kurių veikla gali būti labai svarbi tiekimo grandinei išsaugoti arba pagrindinėms paslaugoms teikti, judėjimą, valstybės narės taip pat galėtų taikyti galiojančias gaires dėl tarpvalstybinių darbuotojų, nustatytas 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikate „Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės“. Todėl atsižvelgiant į tai, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos metu priimtas gaires ir rekomendacijas, kaip tvirtą bendrosios rinkos saugumo priemonę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės jas taikytų kaip poveikio švelninimo priemones atnaujinus vidaus sienų kontrolę. Visų pirma turėtų būti nustatytos priemonės siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bendrosios rinkos veikimą ir apsaugoti pasienio regionų ir „miestų dvynių“ interesus, įskaitant, pavyzdžiui, leidimus arba nukrypti leidžiančias nuostatas pasienio regionų gyventojams;

(44)

pranešimas, kurį turi pateikti valstybės narės, turėtų būti lemiamas vertinant, ar laikomasi laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijų ir sąlygų. Siekiant užtikrinti tinkamą atnaujintos vidaus sienų kontrolės stebėseną ir gerinti gaunamos informacijos kokybę, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas pranešimo apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą šablonas. Valstybių narių neturėtų būti reikalaujama pateikti visos informacijos tais atvejais, kai tai pateisinama dėl visuomenės saugumo priežasčių, laikantis vykdomų tyrimų konfidencialumo. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įslaptinti visą pranešime pateiktą informaciją arba jos dalį, nedarant poveikio tinkamų ir saugių kanalų veikimui;

(45)

siekiant užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė iš tiesų būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tiek laiko, kiek būtina, ir siekiant sudaryti sąlygas įvertinti vidaus sienų kontrolės būtinumą ir proporcingumą šalinant numatomas grėsmes, taip pat suteikti galimybes Komisijai įvertinti, ar tokia kontrolė yra išimtinė priemonė, valstybės narės turėtų parengti rizikos vertinimą ir pateikti jį Komisijai, jei reaguojant į numatomas grėsmes vidaus sienų kontrolė pratęsiama ilgesniam nei pradiniam 6 mėnesių laikotarpiui. Valstybės narės visų pirma turi paaiškinti nustatytos didelės grėsmės mastą ir raidą, įskaitant tai, kiek laiko turėtų išlikti nustatyta didelė grėsmė ir kurie vidaus sienų ruožai gali būti paveikti, priežastis, dėl kurių alternatyvios priemonės nepadės pašalinti nustatytos grėsmės, taip pat savo koordinavimo priemones, taikomas su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms vidaus sienų kontrolė daro arba gali daryti poveikį;

(46)

Komisijai turėtų būti suteikta teisė prašyti papildomos informacijos remiantis gautu pranešimu, įskaitant informaciją apie rizikos vertinimą arba bendradarbiavimo ir koordinavimo su valstybėmis narėmis, kurioms daro poveikį planuojamas vidaus sienų kontrolės pratęsimas, priemones. Jei pranešimas neatitinka būtiniausių reikalavimų, Komisija turėtų aptarti pranešimą su atitinkama valstybe nare ir paprašyti pateikti papildomos informacijos arba paprašyti tos valstybės narės užbaigti savo pradinį pranešimą;

(47)

Komisija bent vieną kartą per metus turėtų bendrai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo ataskaitą (toliau – Šengeno erdvės padėties ataskaita). Komisija taip pat turėtų turėti galimybę tą ataskaitą aptarti atskirai su Europos Parlamentu ir Taryba. Ataskaitoje turėtų būti pateikiamas visų atitinkamais metais priimtų sprendimų atnaujinti vidaus sienų kontrolę sąrašas, taip pat išvardijami Komisijos veiksmai, susiję su atnaujinta sienų kontrole. Ataskaitoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sienų kontrolei, kuri vykdoma ilgiau nei 12 mėnesių. Joje taip pat turėtų būti pateiktas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir pratęsimo ataskaitoje aptariamu laikotarpiu būtinumo ir proporcingumo įvertinimas ir pateikiama informacija apie tendencijas erdvėje be vidaus sienų kontrolės, susijusias su neleistinu trečiųjų šalių piliečių judėjimu, atsižvelgiant į atitinkamų Sąjungos agentūrų turimą informaciją ir atitinkamų informacinių sistemų duomenų analizę. Į Šengeno erdvės padėties ataskaitą taip pat turėtų būti įtraukiami ataskaitų teikimo įpareigojimai pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo 20 straipsnį;

(48)

prie Šengeno erdvės padėties ataskaitos turėtų būti pridedama ataskaita, numatyta pagal Reglamento (ES) 2022/922 25 straipsnį;

(49)

laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo skubos tvarka arba šalinant numatomas grėsmes mechanizmas turėtų suteikti Komisijai galimybę organizuoti valstybių narių tarpusavio konsultacijas. Komisija turėtų surengti konsultacijas, kai to prašo tiesiogiai susijusi valstybė narė. Į tą procesą turėtų būti įtrauktos atitinkamos Sąjungos agentūros, kad prireikus galėtų pasidalyti savo patirtimi. Tokiose konsultacijose turėtų būti nagrinėjama galimybė taikyti alternatyvias priemones ir, prireikus, vidaus sienų kontrolės vykdymo praktinė tvarka ir jos taikymo trukmė. Jei Komisija arba valstybė narė pateikia nuomonę, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl sienų kontrolės atnaujinimo, tokios konsultacijos turėtų būti privalomos;

(50)

Komisija ir valstybės narės turėtų išsaugoti galimybę pareikšti susirūpinimą dėl valstybės narės sprendimo atnaujinti vidaus sienų kontrolę skubos tvarka arba šalinant numatomą grėsmę būtinumo ir proporcingumo. Jei vidaus sienų kontrolė atnaujinama ir pratęsiama dėl numatomų grėsmių ilgesniam nei 12 mėnesių bendram laikotarpiui, Komisija turėtų pateikti nuomonę, kurioje įvertinamas tokios vidaus sienų kontrolės būtinumas ir proporcingumas. Jei valstybė narė mano, kad susidarė rimta išskirtinė situacija, pateisinanti tolesnį vidaus sienų kontrolės poreikį viršijant 2 metų laikotarpį, turėtų būti nustatytos papildomos apsaugos priemonės, susijusios su rizikos vertinimu. Atitinkamos valstybės narės pranešime turėtų būti nurodytos priemonės, kurias ji ketina patvirtinti, kai tinkama, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, kad būtų galima reaguoti į grėsmę, taip pat nurodytos priemonės, veiksmai, sąlygos ir tvarkaraštis, planuojami siekiant kuo greičiau panaikinti vidaus sienų kontrolę, kad būtų išlaikytas laisvo judėjimo principas. Tokiu atveju Komisija turėtų pateikti naują nuomonę. Tokia nuomonė nedaro poveikio vykdymo užtikrinimo priemonėms, įskaitant ieškinius dėl pažeidimo, kurių Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turėtų turėti galimybę bet kada imtis prieš bet kurią valstybę narę, nevykdančią jai pagal Sąjungos teisę tenkančių pareigų. Jei nuomonė pateikiama, Komisija turėtų pradėti konsultacijas su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Nors erdvėje be vidaus sienų kontrolės didelė grėsmė valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui nebūtinai yra ribota laiko požiūriu, siekiant išlaikyti laisvo judėjimo principą, būtina apriboti maksimalią vidaus sienų kontrolės trukmę, grindžiamą ta pačia didele grėsme, kuri neturėtų viršyti 2 metų. Išimtinėmis aplinkybėmis ir tam tikromis sąlygomis valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti pratęsti vidaus sienų kontrolę dar dviem šešių mėnesių laikotarpiams. Bet kuriuo atveju vidaus sienų kontrolė, grindžiama ta pačia didele grėsme, neturėtų viršyti iš viso 3 metų;

(51)

kad galėtų atlikti sprendimo dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ex post analizę, valstybės narės, panaikinusios tą sienų kontrolę, ir toliau turėtų būti įpareigotos pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitą. Jei kontrolė vykdoma ilgą laiką, kita tokia ataskaita turėtų būti pateikiama praėjus 12 mėnesių, o vėliau, jei išimties tvarka kontrolė toliau tebevykdoma – vėl po 12 mėnesių. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti pateiktas pradinis ir tolesnis vidaus sienų kontrolės būtinybės ir tos sienų kontrolės atnaujinimo kriterijų laikymosi vertinimas. Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas tokių ataskaitų šablonas, ir paskelbti tą šabloną internete;

(52)

įgyvendindamos šį reglamentą, valstybės narės nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(53)

šiame reglamente nurodytos kompetentingos institucijos, vykdydamos visą savo veiklą pagal šį reglamentą, be kita ko, naudodamosi savo įgaliojimais vykdyti kontrolę, turėtų visapusiškai laikytis Sąjungos teisėje nustatytų duomenų apsaugos taisyklių. Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms šio reglamento tikslais tvarkant asmens duomenis taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (19) atitinkamose tų aktų taikymo srityse;

(54)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. stiprinti Šengeno erdvės veikimą, valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali deramai pasiekti dėl to, kad būtina iš dalies pakeisti Sąjungos lygmeniu nustatytas bendrąsias taisykles, ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(55)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(56)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (20); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(57)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (21), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (22) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(58)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (23), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (24) 3 straipsniu;

(59)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (25), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (26) 3 straipsniu;

(60)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvos 2004/38/EB taikymui;

(61)

šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje;

(62)

todėl Reglamentas (ES) 2016/399 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

5 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kai daug migrantų bando masiškai ir naudodami jėgą neteisėtai kirsti jų išorės sieną, valstybės narės gali imtis būtinų priemonių saugumui, teisei ir tvarkai išsaugoti.“

3)

5 straipsnis papildomas šia dalimi:

(*1)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1359 dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 (OL L, 2024/1359, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1359/oj)."

(*2)   2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44).“;"

4)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

(*3)   2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).“;"

5)

V skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „Su išorės sienomis susijusios specialios priemonės“;

6)

įterpiamas šis straipsnis:

7)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

įterpiamas šis straipsnis:

(*4)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1348, kuriuo nustatoma bendra tarptautinės apsaugos Sąjungoje tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES (OL L, 2024/1348, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1348/oj)."

(*5)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Direktyva 2011/95/ES (OL L, 2024/1347, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1347/oj).“;"

9)

24 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės pašalina visas kliūtis sklandžiam eismo srautui sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų, pirmiausia greičio apribojimus, kurie nėra išimtinai pagrįsti eismo saugumo poreikiais ar būtini norint panaudoti 23 straipsnio a punkte nurodytas technologijas.“

10)

25 straipsnis pakeičiamas taip:

11)

įterpiamas šis straipsnis:

12)

26 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

14)

įterpiamas šis straipsnis:

15)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

16)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

17)

36 straipsnis pakeičiamas taip:

18)

įterpiamas šis straipsnis:

19)

39 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

;

20)

įterpiamas šis straipsnis:

21)

šio reglamento priede išdėstytas tekstas pridedamas kaip Reglamento (ES) 2016/399 XI ir XII priedai.