(1)

prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, dažnai vykdomas organizuoto nusikalstamumo kontekste, yra šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas, ir yra aiškiai uždrausta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja, taip pat parama prekybos žmonėmis aukoms, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, tebėra prioritetinis Sąjungos ir valstybių narių uždavinys;

(2)

pagrindinės prekybos žmonėmis priežastys yra įvairaus pobūdžio. Vieni iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių asmenys, ypač moterys, vaikai ir marginalizuotų grupių nariai, lengvai tampa prekybos žmonėmis aukomis, yra skurdas, konfliktai, nelygybė, smurtas dėl lyties, perspektyvių galimybių įsidarbinti arba socialinės paramos nebuvimas, humanitarinės krizės, pilietybės neturėjimas ir diskriminacija;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES (3) yra pagrindinė Sąjungos teisinė priemonė dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir šio nusikaltimo aukų apsaugos. Toje direktyvoje išdėstoma visapusiška kovos su prekyba žmonėmis sistema, nustatant būtiniausias nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo taisykles. Į ją taip pat įtrauktos bendros nuostatos, kad būtų sustiprinta prekybos žmonėmis prevencija ir pagalba aukoms bei jų apsauga, atsižvelgiant į lyčių, negalios ir vaikų perspektyvas ir taikant į aukas orientuotą požiūrį;

(4)

prekybos žmonėmis reiškinys gali tapti dar opesnis, kai jis persipina su diskriminacija dėl lyties ir diskriminacija kitais Sąjungos teisės draudžiamais diskriminavimo pagrindais. Todėl valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į aukas, kurios kenčia nuo tokios sąveikinės diskriminacijos, ir dėl to didesnį jų pažeidžiamumą, numatydamos konkrečias priemones, kai susiduriama su tarpusavyje sąveikaujančių formų diskriminavimu. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas diskriminacijai dėl rasinės ir etninės kilmės;

(5)

2021 m. balandžio 14 d. komunikate dėl ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 2021–2025 m. Komisija nustatė politinį atsaką, taikydama daugiadalykį ir visapusišką požiūrį – nuo prekybos žmonėmis prevencijos, aukų apsaugos iki prekiautojų žmonėmis baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių jiems priėmimo. Tame komunikate, be kita ko, nurodyta keletas veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami aktyviai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms. Siekiant reaguoti į kintančias tendencijas prekybos žmonėmis srityje, taip pat į Komisijos nustatytus trūkumus ir toliau dėti daugiau pastangų kovojant su šiuo nusikaltimu, būtina iš dalies pakeisti Direktyvą 2011/36/ES. Nustatyti baudžiamosios teisės priemonių trūkumai, dėl kurių reikia pritaikyti teisinę sistemą, yra susiję su prekybos žmonėmis nusikalstamomis veikomis, daromomis juridinių asmenų interesais, duomenų rinkimo sistema, bendradarbiavimu ir veiklos koordinavimu Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir nacionalinėmis sistemomis, kurių paskirtis yra ankstyvu etapu aptikti, nustatyti prekybos žmonėmis aukas, joms užtikrinti specializuotą pagalbą ir teikti paramą;

(6)

išnaudojimas surogatinei motinystei, priverstinei santuokai ar neteisėtam įvaikinimui jau gali būti priskiriamas prie Direktyvoje 2011/36/ES apibrėžtų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, tiek, kiek yra tenkinami visi toms nusikalstamoms veikoms taikomi kriterijai. Tačiau, atsižvelgiant į tokių praktikuojamų veikų sunkumą ir siekiant kovoti su nuolat didėjančiu nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis kitais nei seksualinio išnaudojimo ar išnaudojimo darbe tikslais, skaičiumi ir šioms veikoms tampant vis aktualesnėms, išnaudojimas surogatinei motinystei, priverstinei santuokai ar neteisėtam įvaikinimui turėtų būti įtraukti į tą direktyvą kaip išnaudojimo formos tiek, kiek jos atitinka prekybos žmonėmis sudėties elementus, įskaitant priemonių kriterijų. Konkrečiau, kalbant apie prekybą žmonėmis siekiant išnaudoti surogatinei motinystei, ši direktyva nukreipta prieš tuos, kurie moteris priverčia arba apgaulės būdu įtikina tapti surogatinėmis motinomis. Šia direktyva padarytais Direktyvos 2011/36/ES daliniais pakeitimais nedaromas poveikis santuokos, įvaikinimo, priverstinės santuokos ir neteisėto įvaikinimo arba su tuo susijusių nusikalstamų veikų, kurios nėra prekyba žmonėmis, apibrėžtims, kai jos yra numatytos nacionalinėje arba tarptautinėje teisėje. Tomis taisyklėmis taip pat nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl surogatinės motinystės, įskaitant baudžiamąją teisę arba šeimos teisę;

(7)

gyvenamosiose ar uždarojo tipo institucijose apgyvendinami vaikai yra grupė, ypač pažeidžiama prekybos žmonėmis atžvilgiu. Jie gali tapti prekybos žmonėmis aukomis, kai yra paskiriami į tas institucijas, įkurdinimo jose metu ir jiems ten gyvenant;

(8)

vis daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, padaromos arba palengvinamos naudojantis informacinėmis ar ryšių technologijomis. Prekiautojai žmonėmis dažnai naudojasi internetu ir socialiniais tinklais, inter alia, siekdami verbuoti, reklamuoti ar išnaudoti aukas, vykdyti jų kontrolę ir organizuoti jų pervežimą. Internetas ir socialiniai tinklai taip pat naudojami išnaudojimo medžiagai platinti. Informacinės technologijos taip pat gali būti naudojamos siekiant trukdyti laiku atskleisti nusikaltimą ir nustatyti aukų ir nusikaltėlių tapatybę;

(9)

pagal Direktyvoje 2011/36/ES nustatytą esamą teisinę sistemą prekybos žmonėmis apibrėžtis jau apima nusikaltimus, vykdomus naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, pavyzdžiui, aukų verbavimui ir išnaudojimui, jų transporto ir būsto organizavimui, aukų reklamavimui internetu ir potencialių klientų pritraukimui, aukų kontrolei ir vykdytojų tarpusavio bendravimui, įskaitant visus susijusius finansinius sandorius. Norint kovoti su šiuo prekiautojų žmonėmis modus operandi, teisėsaugai reikia tobulinti savo skaitmeninius pajėgumus ir gilinti ekspertines žinias, taip pat neatsilikti nuo technologinių pokyčių. Be to, valstybių narių prašoma apsvarstyti galimybę taikyti prevencines priemones, visų pirma, priemones, kuriomis mažinama paklausa, kad būtų sprendžiama piktnaudžiavimo internetinėmis paslaugomis prekybos žmonėmis kontekste problema;

(10)

sankcijų už prekybą žmonėmis dydis turėtų atspindėti didesnį pasmerkimą dėl sunkesnių veikų rūšių ir dėl žalingesnio bei ilgiau išliekančio poveikio, kurį jos daro aukoms. Tai apima išnaudojimo medžiagos platinimo, be kita ko, platinimo uždarose grupėse, prieinamose ribotam dalyvių skaičiui, sunkinamąjį poveikį. Todėl būtina numatyti sunkinančią aplinkybę, susijusią su seksualinio pobūdžio vaizdų, vaizdo įrašų ar panašios medžiagos, kurioje figūruoja auka, platinimu naudojant informacines ir ryšių technologijas;

(11)

nors pareigos skirti griežtesnes bausmes nėra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisėjai ir teismai, priimdami nuosprendžius nusikalstamas veikas padariusių asmenų atžvilgiu, galėtų atsižvelgti į šioje direktyvoje apibrėžtas sunkinančias aplinkybes. Diskrecija spręsti, ar skirti griežtesnę bausmę dėl konkrečių sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į visas faktines atitinkamos bylos aplinkybes, lieka teisėjui arba teismui. Valstybės narės neturėtų privalėti numatyti sunkinančių aplinkybių, jei nacionalinėje teisėje numatyta, kad už nusikalstamą veiką, kurios esmė – seksualinio pobūdžio vaizdų, vaizdo įrašų ar panašios medžiagos, kurioje figūruoja auka, platinimas naudojant informacines ir ryšių technologijas, yra baudžiama kaip už atskirą nusikalstamą veiką ir dėl to gali būti taikomos griežtesnės sankcijos pagal nacionalinę teisę;

(12)

siekiant sustiprinti baudžiamosios teisenos atsaką į nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis ir padarytas juridinių asmenų naudai, bei atgrasyti nuo tų nusikalstamų veikų vykdymo, turėtų būti paaiškintas juridiniams asmenims taikomas sankcijų režimas ir jis turėtų būti suderintas su kitomis Sąjungos baudžiamosios teisės priemonėmis. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/23/ES (4), 2014/24/ES (5) ir 2014/25/ES (6) nuteisimas galutiniu teismo sprendimu dėl vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis yra pagrindas pašalinti iš dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūroje arba koncesijos suteikimo procedūroje. Vis dėlto valstybės narės taip pat gali nuspręsti tokių juridinių asmenų pašalinimą iš konkurso ar koncesijų suteikimo procedūrų priskirti prie baudžiamųjų ar nebaudžiamųjų sankcijų ar priemonių, kurios gali būti taikomos juridiniams asmenims, siekdamos taip pat apimti viešuosius pirkimus ir koncesijas, kurių vertė nesiekia atitinkamose direktyvose nustatytų ribinių verčių;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260 (7) nustatytos būtiniausios taisyklės dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo baudžiamosiose bylose, ir ji taikytina nusikalstamoms veikoms, kurioms taikoma Direktyva 2011/36/ES. Todėl Direktyvos 2011/36/ES nuostatos dėl įšaldymo ir konfiskavimo yra pasenusios ir turėtų būti panaikintos;

(14)

Direktyvoje 2011/36/ES nustatyta galimybė netraukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos žmonėmis aukų ir netaikyti joms sankcijų už nusikalstamas veikas, kurias jos buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis. Tikslinga išplėsti atitinkamos nuostatos taikymo sritį, kad ji apimtų visą neteisėtą veiklą, kurią aukos buvo priverstos vykdyti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis, pavyzdžiui, administracinius nusižengimus, susijusius su prostitucija, elgetavimu, nusikalstamu stoviniavimu ar nedeklaruojamu darbu, arba kitus veiksmus, kurie nėra nusikalstamo pobūdžio, bet už kuriuos pagal nacionalinę teisę skiriamos administracinės ar piniginės sankcijos, siekiant suteikti dar daugiau paskatų prekybos žmonėmis aukoms pranešti apie nusikaltimus arba kreiptis paramos ir pagalbos, taip pat siekiant šiuos asmenis patikinti, kad esama galimybių nebūti patrauktiems atsakomybėn;

(15)

siekiant sustiprinti nacionalinius gebėjimus ankstyvuoju etapu aptikti ir nustatyti aukas ir nukreipti jas į tinkamas apsaugos, pagalbos ir paramos tarnybas, valstybėse narėse būtina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti vieną arba kelis nukreipimo mechanizmus. Oficialių nukreipimo mechanizmų sukūrimas ir nacionalinio centro, atsakingo už tarpvalstybinį aukų nukreipimą, paskyrimas yra itin svarbios priemonės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui stiprinti. Nukreipimo mechanizmas turėtų būti skaidri, prieinama ir suderinta sistema, padedanti kuo anksčiau aptikti prekybos žmonėmis aukas ir jas nustatyti, teikti joms pagalbą bei paramą ir padedanti nukreipti jas į atsakingas nacionalines organizacijas ir įstaigas. Tokioje sistemoje turėtų būti nustatytos dalyvaujančios kompetentingos institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai, taip pat nustatytos jų atitinkamos pareigos, įskaitant procedūras ir komunikacijos grandines. Tie nukreipimo mechanizmai gali būti parengiami kaip nustatytų procedūrų, gairių, bendradarbiavimo susitarimų ar protokolų visuma. Nukreipimo mechanizmas turėtų būti taikomas visoms aukoms ir visų rūšių prekybos žmonėmis veikoms, atsižvelgiant į individualų aukų pažeidžiamumą. Valstybės narės raginamos turėti tik vieną nukreipimo mechanizmą, kai tai leidžia viešojo administravimo organizavimas. Nukreipimo centras turėtų veikti kaip kontaktinis punktas, skirtas tarpvalstybiniams aukų nukreipimo atvejams, palaikant ryšius tarp valdžios institucijų arba institucijų, atsakingų už tarpvalstybinės paramos aukoms skirtingose valstybėse narėse teikimą, bet neturėtų būti pačioms aukoms skirtas kontaktinis punktas. Nukreipimo centrai gali būti grindžiami esamais mechanizmais arba valdymo struktūromis ir neturės pakeisti nacionalinių skundų teikimo mechanizmų arba karštųjų linijų;

(16)

kad pagerintų pagalbą ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad aukos turėtų galimybę pasinaudoti prieglaudomis ir saugiu būstu, kurie būtų pritaikyti pagal specifinius prekybos žmonėmis aukų poreikius. Siekiant sustiprinti numanomų arba nustatytų aukų saugumą, valstybės narės skatinamos reikalauti, kad darbuotojai, bendraujantys su prekybos žmonėmis aukomis prieglaudose, nebūtų teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis, arba už kitus nusikaltimus ar nusikalstamas veikas, į kuriuos atsižvelgiant kyla rimtų abejonių dėl to, ar tiems darbuotojams gali būti patikėta kokia nors atsakomybė už aukas;

(17)

asmenims su negalia, visų pirma moterims ir vaikams, kyla didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis. Valstybės narės, teikdamos joms paramos priemones, turėtų atsižvelgti į specifinius prekybos žmonėmis aukų su negalia poreikius;

(18)

valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad aukos gautų pagalbą nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar pilietybės neturėjimo, jų gyvenamosios vietos ar gyventojo statuso, taip pat jų išnaudojimo formos. Pagalba turėtų būti siekiama visapusiškos jų reintegracijos į visuomenę, kuri gali apimti galimybę gauti išsilavinimą, mokytis profesijos ir patekti į darbo rinką pagal nacionalinę teisę, taip pat grįžimą į savarankišką gyvenimą;

(19)

valstybės narės, vykdydamos prieglobsčio procedūras, turėtų atsižvelgti į specifinę prekybos žmonėmis aukų, kurioms gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, pažeidžiamumo padėtį, be kita ko, kai taikytina, užtikrindamos specialias procedūrines garantijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1348 (8), ir į specialius priėmimo poreikius pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1346 (9);

(20)

siekiant užkirsti kelią pakartotinei prekybai žmonėmis Sąjungoje, svarbu, kad perduodamos aukas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1351 (10) valstybės narės neperduotų aukų į valstybę narę, kurios atžvilgiu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl perdavimo į tą valstybę narę aukoms kiltų realus pavojus, kad bus pažeistos jų pagrindinės teisės ir tai prilygs nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui, kaip tai suprantama Chartijos 4 straipsnyje;

(21)

prekybos žmonėmis aukos turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos arba lygiaverčio nacionalinio statuso. Kai taikytina, jos taip pat gali gauti leidimą gyventi pagal Tarybos direktyvą 2004/81/EB (11). Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkamos dvi procedūros viena kitą papildytų ir neužkirstų kelio viena kitai;

(22)

asmenims be pilietybės kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis. Taikant šią direktyvą svarbu tai pažeidžiamai grupei skirti ypatingą dėmesį;

(23)

vaikai laikomi viena iš pažeidžiamiausių grupių, į kurias taikosi prekyba žmonėmis užsiimančios organizuotos nusikalstamos grupės. Tokios nusikalstamos grupės vaikus dažnai išnaudoja juos užverbuodamos ir vėliau panaudodamos nusikalstamai veikai vykdyti. Valstybės narės turėtų skatinti rengti arba siūlyti nuolatinius ir specializuotus mokymus specialistams, kuriems gali tekti susidurti su tokiais vaikais, kad būtų galima juos aptikti ir nustatyti kaip aukas;

(24)

bet kokia priemonė, kuria ribojama vaikų laisvė siekiant juos apsaugoti nuo prekybos žmonėmis, turėtų būti griežtai būtina, proporcinga ir pagrįsta atsižvelgiant į tai, koks yra kiekvieno atskiro vaiko apsaugojimo tikslas;

(25)

siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas išmokėti aukoms kompensacijas, valstybės narės gali įsteigti nacionalinį aukų fondą ar panašias priemones, kurios gali apimti teisės aktus, kuriais užtikrinama kompensacija prekybos žmonėmis aukoms;

(26)

siekiant parengti nuoseklias politikos priemones, kad būtų kovojama su paklausa, skatinančia prekybą žmonėmis, ir toliau stiprinti ir derinti baudžiamosios justicijos subjektų pastangas visose valstybėse narėse mažinti tokią paklausą, svarbu kriminalizuoti naudojimąsi paslaugomis, kai auka yra išnaudojama, kad teiktų tokias paslaugas, o paslaugų naudotojas žino, kad paslaugą teikiantis asmuo yra nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba žmonėmis, auka. Tai, kad tokie veiksmai laikomi nusikalstama veika, yra visapusiško požiūrio siekiant mažinti paklausą dalis, – šiuo požiūriu siekiama sumažinti didelę paklausą, skatinančią visų formų išnaudojimą. Kriminalizuojamas turėtų būti tik naudojimasis paslaugomis, teikiamomis vykdant išnaudojimą, kuris yra prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos dalis. Todėl neturėtų būti laikoma, kad klientai, perkantys produktus, pagamintus išnaudojamo darbo sąlygomis, vykdo nusikalstamą veiką, nes jie nėra paslaugos naudotojai. Šia direktyva nustatoma minimali teisinė sistema šioje srityje, o valstybės narės gali pačios nuspręsti priimti arba palikti galioti griežtesnes baudžiamąsias taisykles. Nacionalinėje teisėje valstybės narės gali kriminalizuoti seksualinių paslaugų įsigijimą. Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės savo nacionalinėje teisėje sprendžia prostitucijos klausimą;

(27)

šia direktyva kriminalizuojamas naudojimasis prekybos žmonėmis aukos teikiama paslauga, kai paslaugos naudotojas žino, kad paslaugą teikiantis asmuo yra auka. Sąvoka „žino“ turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę. Kiekvienu atveju vertinant, ar naudotojas žinojo, kad asmuo yra prekybos žmonėmis auka, ir nedarant poveikio teismų nepriklausomumui, reikėtų atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Žinojimas gali būti numanomas iš objektyvių faktinių aplinkybių. Aplinkybės gali būti susijusios, be kita ko, su pačiomis aukomis, sąlygomis, kuriomis aukos turėjo teikti paslaugas, ir konkrečiais faktais, kurie galėjo būti laikomi požymiais, kad prekeivis žmonėmis aukas kontroliuoja. Kalbant apie aplinkybes, susijusias su pačiomis aukomis, galima atsižvelgti į jų nacionalinės ar regioninės kalbos nemokėjimą, akivaizdžius psichologinės ar fizinės žalos požymius, baimę arba į tai, kad jos nežino miestų ar vietų, kuriuose jos yra ar buvo. Kalbant apie aplinkybes, susijusias su sąlygomis, kuriomis turėjo būti teikiamos paslaugos, būtų galima atsižvelgti į paslaugos teikėjo gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat į patalpų, kuriose paslauga buvo suteikta, būklę. Prekeivio žmonėmis vykdomo aukų kontroliavimo požymiai galėtų būti nustatyti, kai yra akivaizdu, kad paslaugų teikėjams taikomos išorės kontrolės priemonės, yra apribota jų judėjimo laisvė arba kai nustatytas faktas, kad paslaugų teikėjai neturi savo nacionalinių asmens tapatybės kortelių ar pasų;

(28)

prevencijos ir paklausos mažinimo veiksmai turėtų būti tiksliniai ir diferencijuoti, kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į įvairių prekybos žmonėmis formų ypatumus. Kad būtų pasiektas tikslas atgrasyti nuo prekybą žmonėmis skatinančios paklausos ir ją mažinti, svarbu, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę imtis tolesnių tinkamų veiksmų, orientuotų į potencialius ir dabartinius naudotojus, pavyzdžiui, vykdyti specialiai parengtas informuotumo didinimo kampanijas;

(29)

rengdamos mokymus ir siekdamos užtikrinti veiksmingą nacionalinių nuostatų dėl baudžiamojo persekiojimo ar sankcijų netaikymo įgyvendinimą, valstybės narės turėtų didinti prokurorų ir teisėsaugos institucijų, galinčių susidurti su prekybos žmonėmis aukomis ar potencialiomis aukomis, informuotumą;

(30)

siekiant sustiprinti nacionalines politikos priemones, būtina įsteigti nacionalinius kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius arba sukurti lygiaverčius mechanizmus, ir valstybės narės turėtų turėti galimybę įsteigti nepriklausomas įstaigas. Vadovaujantis valstybių narių procesinės autonomijos principu, kompetenciją spręsti, kurie subjektai turi būti paskirti arba įsteigti kaip nacionaliniai kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriai arba kaip lygiaverčiai mechanizmai arba nepriklausomos įstaigos, neatsižvelgiant į jų pavadinimą, turi valstybės narė, jei tokie subjektai turi būtiną kompetenciją vykdyti šioje direktyvoje numatytas užduotis;

(31)

siekiant užtikrinti visapusiškas žinias apie prekybos žmonėmis mastą Sąjungoje, labai svarbu rinkti tikslius, nuoseklius ir nuasmenintus duomenis ir laiku skelbti surinktus duomenis ir statistiką. Reikalavimo valstybėms narėms kasmet suderintai rinkti statistinius duomenis apie prekybą žmonėmis ir teikti juos Komisijai nustatymas yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti bendrą supratimą apie šį reiškinį ir užtikrinti, kad būtų priimta duomenimis grindžiama politika ir strategijos;

(32)

siekdamos remti savo nacionalinę politiką, valstybės narės taip pat turėtų parengti nacionalinius kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planus;

(33)

kalbant apie vaikus, valstybės narės raginamos užtikrinti, kad nacionalinės vaikų apsaugos sistemos parengtų konkrečius planus, kaip užkirsti kelią prekybai žmonėmis, įskaitant vaikus gyvenamosiose ar uždarojo tipo institucijos

(34)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovoti bei apsaugoti to nusikaltimo aukas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(35)

šioje direktyvoje laikomasi Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pagarbos žmogaus orumui ir jo apsaugos, vergijos, priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis uždraudimo, teisės į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti, moterų ir vyrų lygybės, vaiko teisių, neįgaliųjų teisių ir vaikų darbo uždraudimo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisėtumo ir nusikalstamų veikų bei bausmių proporcingumo principų. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi tų teisių ir principų, kurie turi būti atitinkamai įgyvendinti;

(36)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija 2023 m. balandžio 20 d. laišku pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;

(37)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(38)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (12) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(39)

todėl Direktyva 2011/36/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

5)

7 straipsnis išbraukiamas;

6)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

7)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

įterpiamas šis straipsnis:

11)

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

12)

13 straipsnis papildomas šia dalimi:

13)

14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

14)

17 ir 18 straipsniai pakeičiami taip:

15)

įterpiami šie straipsniai:

16)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

17)

įterpiami šie straipsniai:

18)

20 straipsnis pakeičiamas taip:

19)

23 straipsnis papildomas šia dalimi: