(1)

nuo 2021 m. rugsėjo mėn. elektros energijos rinkose stebimos labai didelės kainos ir nepastovumas. Kaip nurodyta 2022 m. balandžio mėn. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) atliktame galutiniame ES didmeninės elektros energijos rinkos modelio vertinime, tokia padėtis iš esmės susidarė dėl didelės dujų, kurios naudojamos elektros energijai gaminti, kainos;

(2)

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuri yra Energijos bendrijos sutarties (4) susitariančioji šalis, eskalacija ir susijusios nuo 2022 m. vasario mėn. taikomos tarptautinės sankcijos sukėlė dujų krizę, sutrikdė pasaulines energijos rinkas, paaštrino didelių dujų kainų problemą ir padarė didelį šalutinį poveikį elektros energijos kainoms. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat įnešė netikrumo dėl kitų prekių, pavyzdžiui, akmens anglių ir žalios naftos, kurios naudojamos elektros energijos gamybos įrenginiuose, tiekimo. Dėl to netikrumo dar padidėjo elektros energijos kainų nepastovumas. Sumažėjus kelių branduolinių reaktorių prieinamumui ir dėl mažos hidroenergijos gamybos apimties elektros energijos kainos dar labiau padidėjo;

(3)

reaguodama į tokią padėtį, Komisija 2021 m. spalio 13 d. komunikate „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ pasiūlė priemonių rinkinį, kuriuo Sąjunga ir jos valstybės narės gali naudotis spręsdamos tiesioginio didelių energijos kainų poveikio namų ūkio vartotojams ir įmonėms problemą, įskaitant pajamų rėmimą, mokesčių lengvatas, energijos taupymo ir kaupimo priemones, ir padidinti atsparumą būsimiems kainų sukrėtimams. Komisija 2022 m. kovo 8 d. komunikate „„REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ nurodė įvairių papildomų priemonių, kurių paskirtis – stiprinti priemonių rinkinį ir reaguoti į kylančias energijos kainas. 2022 m. kovo 23 d. Komisija taip pat nustatė laikiną valstybės pagalbos teikimo tvarką, kad būtų leista teikti tam tikras subsidijas, skirtas didelių energijos kainų poveikiui sušvelninti;

(4)

savo 2022 m. gegužės 18 d. komunikate Komisija pristatė savo planą „REPowerEU“, įvedė papildomas priemones, orientuojamas į energijos taupymą, energijos tiekimo įvairinimą, didesnio energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir spartesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą, siekiant sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, įskaitant pasiūlymą Sąjungos 2030 m. bendro galutinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo tikslą padidinti iki 45 %. Be to, 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“ buvo nustatytos ne tik papildomos trumpalaikės priemonės didelių energijos kainų problemai spręsti, bet ir sritys, kuriose būtų galima tobulinti elektros energijos rinkos modelį, taip pat paskelbtas ketinimas įvertinti tas sritis siekiant pakeisti teisės aktų sistemą;

(5)

siekdama skubiai spręsti energijos kainų krizės problemą ir saugumo problemas, taip pat piliečių labui suvaldyti kainų šuolius, Sąjunga priėmė keletą teisės aktų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1032 (5), kuriuo buvo nustatyta griežta dujų laikymo tvarka, ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1369 (6), kuriuo buvo numatytos veiksmingos dujų ir elektros energijos poreikio mažinimo priemonės, Tarybos reglamentą (ES) 2022/1854 (7), kuriuo buvo nustatyti kainų ribojimo režimai, kad būtų vengiama nenumatyto pelno dujų ir elektros energijos rinkose, ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2577 (8), kuriuo buvo nustatytos priemonės leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams procedūroms paspartinti;

(6)

gerai integruota energijos rinka, grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/1999 (9), (ES) 2019/942 (10) ir (ES) 2019/943 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (ES) 2018/2001 (12), (ES) 2018/2002 (13) ir (ES) 2019/944 (14), kurie kartu paprastai vadinami dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“, kuris yra priimtas 2018 m. ir 2019 m., leidžia Sąjungai visomis aplinkybėmis naudotis ekonominiais bendrosios energijos rinkos teikiamais privalumais, užtikrinant tiekimo saugumą ir palaikant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą, kad būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas. Tarpvalstybinės jungtys taip pat užtikrina saugesnį, patikimesnį ir veiksmingesnį energijos sistemų veikimą ir didesnį atsparumą trumpalaikiams kainų sukrėtimams;

(7)

stiprinant energijos vidaus rinką ir siekiant klimato bei energetikos pertvarkos tikslų reikia iš esmės atnaujinti Sąjungos elektros energijos tinklą, kad jis galėtų priimti gerokai didesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, į kuriuos įeina priklausomai nuo meteorologinių sąlygų kintantys pagamintos energijos kiekiai, ir keisti elektros energijos srauto modelius visoje Sąjungoje, ir kad būtų galima atsižvelgti į naujus poreikius, susijusius su, pavyzdžiui, elektrinėmis transporto priemonėmis ir šilumos siurbliais. Investicijos į tinklus – tiek vidaus, tiek tarpvalstybinius – yra labai svarbios tinkamam elektros energijos vidaus rinkos veikimui, įskaitant tiekimo saugumą. Tokios investicijos yra būtinos norint integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir paklausą tokiomis aplinkybėmis, kai šie du dalykai yra labiau nutolę vienas nuo kito nei kada nors anksčiau, ir galiausiai norint pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslus. Todėl bet kokia Sąjungos elektros energijos rinkos reforma turėtų būti prisidedama prie labiau integruoto Europos elektros energijos tinklo, siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė pasiektų elektros energijos tinklų sujungimo mastą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 1 papunktyje nustatytą tikslą iki 2030 m. užtikrinti bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimą, kad tie sujungimo pajėgumai būtų kuo labiau naudojami tarpvalstybinei prekybai ir kad būtų sukurtas arba atnaujintas Sąjungos elektros energijos tinklas ir jungčių infrastruktūra, pavyzdžiui, Sąjungos bendro intereso projektai, nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/869 (15). Visiems Sąjungos piliečiams ir įmonėms turėtų būti užtikrintas tinkamas junglumas, nes tai jiems gali suteikti didelių galimybių dalyvauti Sąjungos energetikos pertvarkoje ir vykdant skaitmeninę transformaciją. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems Europos regionams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, kuriame pripažįstami tik jiems būdingi sunkumai, ir numatoma galimybė jiems nustatyti konkrečias priemones;

(8)

dabartinis elektros energijos rinkos modelis, inter alia, padėjo kurti naujus ir inovatyvius produktus, paslaugas ir priemones mažmeninėse elektros energijos rinkose – remiamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, taip pat suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių siekiant padėti vartotojams sumažinti sąskaitas už energiją, be kita ko, naudojant mažos apimties gamybos įrenginius ir naujas reguliavimo apkrova paslaugas. Vienas svarbiausių būsimų elektros energijos rinkų ir sistemų Sąjungoje elementų turėtų būti rėmimasis energetikos sistemos skaitmenizavimo potencialu, pavyzdžiui, aktyviu vartotojų dalyvavimu, ir jo išnaudojimas. Kartu reikia gerbti vartotojų pasirinkimą ir leisti jiems pasinaudoti siūlomų sutarčių įvairove, ir apsaugoti namų ūkio vartotojus nuo aukštų kainų ištikus energetikos krizei. Energetikos sistemos integracija yra numatyta kaip visos energetikos sistemos, apimančios įvairius energijos nešiklius, infrastruktūrą ir vartojimo sektorius, planavimas ir veikimas, kuriant tvirtesnes jų sąsajas, užtikrinant jų sinergiją ir taikant jiems skaitmeninius sprendimus, siekiant teikti saugią, įperkamą, patikimą ir tvarią energiją;

(9)

energetikos krizės sąlygomis dabartinis elektros energijos rinkos modelis pasirodė turįs ne vieną trūkumą ir paaiškėjo, kad dėl to gali kilti nenumatytų pasekmių, susijusių su didelių ir nepastovių iškastinio kuro kainų poveikiu trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkoms – dėl to namų ūkiai ir įmonės susiduria su dideliais kainų padidėjimais ir jų poveikiu jų sąskaitoms už elektros energiją;

(10)

spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir švarių lanksčių technologijų diegimas yra tvariausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas struktūriškai mažinti iškastinio kuro paklausą elektros energijai gaminti ir sudaryti sąlygas tiesioginiam elektros vartojimui, pasitelkiant energijos paklausos elektrifikaciją ir energetikos sistemos integraciją. Dėl mažų jų veiklos sąnaudų atsinaujinantieji ištekliai gali daryti teigiamą poveikį elektros energijos kainoms visoje Sąjungoje ir sumažinti iškastinio kuro naudojimą;

(11)

elektros energijos rinkos modelio pakeitimais turėtų būti užtikrinama, kad didėjančio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir visos energetikos pertvarkos nauda tektų vartotojams, įskaitant pažeidžiamiausius vartotojus, ir kad jie galiausiai būtų apsaugoti nuo energetikos krizių ir kad daugiau namų ūkio vartotojų išvengtų energijos nepritekliaus spąstų. Tie pakeitimai turėtų sušvelninti didelių iškastinio kuro, visų pirma dujų, kainų poveikį elektros energijos kainoms – jais siekiama sudaryti sąlygas namų ūkio vartotojams ir įmonėms ilgesniuoju laikotarpiu pasinaudoti įperkamos ir saugios energijos iš tvarių atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių teikiamais privalumais, taip pat energijos vartojimo efektyvumo sprendimais, kurie gali padėti sumažinti elektros tinklo ir elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikį, mažinant bendras energijos išlaidas;

(12)

elektros energijos rinkos modelio reformos tikslas – prieinamos ir konkurencingos elektros energijos kainos visiems vartotojams. Tokia elektros energijos rinkos modelio reforma turėtų būti naudinga ne tik namų ūkio vartotojams, bet ir Sąjungos pramonės konkurencingumui, nes palengvintų investavimą į švarias technologijas, kurių jai reikia, kad galėtų įgyvendinti savo perėjimo prie nulinio grynojo anglies dioksido pėdsako priemones. Energetikos pertvarkai Sąjungoje vykdyti turi būti pasitelkiama tvirta švarių technologijų gamybos bazė. Ta reforma bus remiamas įperkamas pramonės elektrifikavimas ir Sąjungos, kaip vienos iš pasaulinių lyderių švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pozicija;

(13)

prijungiant prie tinklo naujus elektros energijos gamybos ir apkrovos objektus, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgaines, neretai vėluojama taikyti prijungimo prie tinklo procedūras. Viena iš tokio vėlavimo priežasčių yra tai, kad investuotojo pasirinktoje vietoje trūksta tinklo pajėgumų, o tai reiškia, kad, norint įrenginius prijungti prie sistemos saugiai, tinklą reikia išplėsti arba sustiprinti. Naujas reikalavimas, kad elektros energijos sistemos operatoriai – tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis – skelbtų ir atnaujintų informaciją apie jų veiklos zonose naujiems prijungimams galimus panaudoti tinklo pajėgumus, suteiktų investuotojams galimybę lengviau gauti informacijos apie sistemoje turimus tinklo pajėgumus, – o tai, savo ruožtu, paspartintų reikiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Skirstymo sistemos operatoriai turėtų reguliariai, bent kas ketvirtį, tą informaciją atnaujinti. Nors valstybės narės turėtų galėti nuspręsti netaikyti to reikalavimo elektros energijos įmonėms, kurios aptarnauja mažiau kaip 100 000 prisijungusių vartotojų arba mažas atskiras sistemas, jos turėtų skatinti tas įmones tą informaciją sistemos naudotojams teikti kartą per metus ir turėtų skatinti skirstymo sistemos operatorių bendradarbiavimą šiuo tikslu. Skirstymo sistemos operatoriai taip pat turėtų skelbti kriterijus, naudojamus turimiems tinklo pajėgumams nustatyti, pavyzdžiui, dėl esamų apkrovos ir gamybos pajėgumų, prielaidas, padarytas vertinant galimą tolesnę papildomų sistemos naudotojų integraciją, atitinkamą informaciją apie galimą energijos ribojimą ir lūkesčius, susijusius su būsimais atitinkamais tinklo pokyčiais;

(14)

be to, siekiant spręsti problemą, susijusią su ilgai užtrunkančiais atsakymais į prašymus prisijungti prie tinklo, skirstymo sistemos operatoriai sistemos naudotojams turėtų teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie jų prisijungimo prašymų būklę ir nagrinėjimą. Skirstymo sistemos operatoriai tokią informaciją turėtų pateikti per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo ir turėtų reguliariai, bent kas ketvirtį, ją atnaujinti;

(15)

vietovėse, kuriose elektros tinklai turi ribotus tinklo pajėgumus arba jų neturi, tinklo naudotojai, prašantys prijungimo prie elektros tinklo, turėtų galėti sudaryti negarantuojamą, lankstų prijungimo susitarimą. Pagal tą prijungimo susitarimą, pavyzdžiui, būtų atsižvelgiama į energijos kaupimą arba apribojami laikotarpiai, kuriais elektrinė gali įleisti elektros energiją į tinklą, arba pajėgumai, kuriuos galima eksportuoti, taip sudarant sąlygas jos daliniam prijungimui. Sistemos operatoriai turėtų siūlyti galimybę tokiose vietovėse sudaryti lankstaus prijungimo susitarimus. Reguliavimo institucija arba kita kompetentinga paskirta institucija, jei taip nustatė valstybė narė, turėtų parengti sistemas, pagal kurias sistemos operatoriai vykdytų tokius lanksčius prijungimus, užtikrinant, kad pirmenybė būtų teikiama tinklo stiprinimo veiksmams, užtikrinantiems struktūrinius sprendimus, prijungimai būtų paverčiami garantuojamais prijungimo susitarimais, kai tik parengiami tinklai, sudaromos galimybės lanksčius prijungimus naudoti kaip nuolatinį sprendimą tose vietovėse, kur tinklo stiprinimo veiksmai yra neefektyvūs, ir, kiek įmanoma, tinklo naudotojams, prašantiems prijungimo prie elektros tinklo, parodomi tikėtini apribojimo lygiai pagal lankstaus prijungimo susitarimą;

(16)

per energetikos krizę vartotojai susidūrė su itin nepastoviomis didmeninėmis energijos kainomis ir turėjo ribotas galimybes dalyvauti energijos rinkoje. Todėl daug namų ūkio vartotojų susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo apmokėti savo sąskaitų. Labiausiai nukentėjo pažeidžiami vartotojai ir energijos nepriteklių patiriantys vartotojai, tačiau su tokiais sunkumais susidūrė ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkio vartotojai. Didelės energijos kainos taip pat galėtų turėti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, gerovei ir bendrai gyvenimo kokybei. Todėl svarbu sustiprinti vartotojų teises ir apsaugą, sudarant sąlygas vartotojams gauti naudos iš energetikos pertvarkos, atsieti jų sąskaitas už elektros energiją nuo trumpalaikių kainų pasikeitimų energijos rinkose ir atkurti tiekėjų ir vartotojų tarpusavio rizikos pusiausvyrą;

(17)

vartotojai turėtų turėti galimybę gauti įvairių pasiūlymų, kad galėtų pasirinkti sutartį pagal savo poreikius. Tačiau tiekėjai teikia mažiau pasiūlymų, terminuotų elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutarčių skaičius sumažėjo, o pasiūlymų pasirinkimas tapo ribotas. Vartotojai visada turėtų turėti galimybę pasirinkti terminuotą įperkamo elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartį, o tiekėjai neturėtų galėti vienašališkai keisti sutarties sąlygų arba nutraukti sutarties nepasibaigus jos terminui. Vis dėlto, dinaminės kainodaros sutartys tebėra labai svarbios, o didėjanti atsinaujinančiųjų energijos išteklių skverbtis gali padėti vartotojams sumažinti jų sąskaitas už energiją. Valstybės narės turėtų galėti tiekėjams, kurie turi daugiau kaip 200 000 galutinių vartotojų ir kurie siūlo tik dinaminės kainos sutartis, netaikyti pareigos siūlyti terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis – su sąlyga, kad toks atleidimas nuo pareigos nedarys neigiamo poveikio konkurencijai ir bus išlaikytas pakankamas terminuotų elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutarčių pasirinkimas;

(18)

kai tiekėjai neužtikrina, kad jų elektros energijos portfelis būtų pakankamai apdraustas, didmeninių elektros energijos kainų pokyčiai jiems gali sukelti finansinę riziką ir privesti prie jų žlugimo, o jų išlaidos tokiu atveju gali būti perkeltos vartotojams ir kitiems tinklo naudotojams. Todėl tiekėjai, siūlydami terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis, turėtų būti tinkamai apsidraudę. Tinkamoje apsidraudimo strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į tiekėjų prieigą prie nuosavos gamybos ir kapitalizaciją, taip pat į poveikį, kurį jiems daro didmeninės rinkos kainų pokyčiai, į tiekėjo dydį ar rinkos struktūrą. Tinkamų apsidraudimo strategijų egzistavimas gali būti užtikrinamas bendrosiomis taisyklėmis, kurių laikymasis prižiūrimas neatliekant konkrečios atskirų tiekėjų pozicijų ar strategijų peržiūros. Tiekėjams taikomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis ir ataskaitų teikimo reikalavimai galėtų būti priemonės, taikomos tiekėjų apsidraudimo strategijoms įvertinti;

(19)

vartotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti tiekėją, kuris jiems siūlo jų poreikius geriausiai atitinkančią kainą ir paslaugą. Apskaitos ir matavimo atskirais skaitikliais technologijų, derinamų su informacinėmis ir ryšių technologijomis, pažanga suteikia technines galimybes tose pačiose patalpose naudotis kelių tiekėjų paslaugomis. Klientai turėtų galėti pasirinkti atskirą tiekėją, visų pirma kalbant apie elektros energiją, skirtą elektros energiją vartojantiems prietaisams, pavyzdžiui, šilumos siurbliams ar elektrinėms transporto priemonėms, kurie suvartoja ypač daug energijos arba kurie gali automatiškai keisti savo suvartojamą elektros energijos kiekį priklausomai nuo kainų signalų. Tuo tikslu vartotojams turėtų būti leidžiama turėti daugiau nei vieną apskaitos ir sąskaitų tvarkymo tašką, susietą su vienu jų patalpų prijungimo tašku – tokiu būdu atskirų prietaisų suvartojama elektros energija gali būti apskaitoma ir tiekiama atskirai. Matavimo taškai turėtų būti aiškiai atskirti vienas nuo kito ir turėtų atitikti taikomas technines taisykles. Susijusių išlaidų paskirstymo taisykles turėtų nustatyti valstybės narės. Kai kurios pažangiosios matavimo sistemos gali būti tiesiogiai naudojamos daugiau nei viename apskaitos taške ir todėl jos leidžia vartotojams tuo pat metu būti sudariusiems daugiau nei vieną elektros energijos tiekimo sutartį arba elektros energijos dalijimosi susitarimą. Tiekėjams turėtų tekti atsakomybė už balansavimą tik dėl apskaitos ir sąskaitų tvarkymo taškų, į kuriuos jie vykdo tiekimą. Be to, sudarant galimybę naudotis skirtaisiais matavimo sprendimais, kurie yra susieti su prietaisais su lanksčia, valdoma apkrova arba juose įmontuoti, galutiniai vartotojai gali dalyvauti kitose paskatomis grindžiamose reguliavimo apkrova programose, kuriose numatytos elektros energijos rinkoje ir perdavimo sistemų operatoriams bei skirstymo sistemų operatoriams teikiamos lankstumo paslaugos. Apskritai tokie susitarimai turėtų būti suderinami su dalijimusi energija, padėti didinti reguliavimo apkrova mastą ir suteikti vartotojams daugiau galių, kad vartotojai galėtų labiau kontroliuoti savo energijos vartojimą bei sąskaitas, ir kartu suteikti elektros energijos sistemai papildomo lankstumo, kad būtų galima reaguoti į pasiūlos ir paklausos svyravimus;

(20)

dėl vis didesnio energijos tiekimo pasiūlymų ir skirtingos rinkodaros praktikos sudėtingumo vartotojams dažnai sunku visiškai suprasti tiekėjų pasiūlymų arba pasirašomų sutarčių pasekmes. Visų pirma dažnai trūksta aiškumo dėl to, kaip nustatoma kaina, dėl sutarties pratęsimo sąlygų, sutarties nutraukimo pasekmių arba priežasčių, dėl kurių tiekėjas keičia sąlygas. Todėl tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai turėtų vartotojams pateikti glaustą ir lengvai suprantamą svarbiausią informaciją apie energijos pasiūlymus prieš sudarant arba pratęsiant sutartį;

(21)

siekiant užtikrinti tiekimo vartotojams tęstinumą, visų pirma tiekėjo žlugimo atvejais, valstybės narės turėtų būti įdiegusios garantinių tiekėjų skyrimo tvarką. Turėtų būti įmanoma paskirti garantinį tiekėją arba prieš žlungant tiekėjui, arba jo žlugimo metu. Toks garantinis tiekėjas gali būti laikomas universaliųjų paslaugų teikėju. Garantinis tiekėjas gali būti vertikalios integracijos įmonės, kuri taip pat vykdo skirstymo funkcijas, pardavimo padalinys, jeigu jis atitinka Direktyvoje (ES) 2019/944 nustatytus atskyrimo reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės privalo vykdyti tiekimą už tam tikrą fiksuotą minimalią kainą. Tais atvejais, kai valstybė įpareigoją garantinį tiekėją tiekti elektros energiją vartotojui, kuris negauna rinka grindžiamų pasiūlymų, taikomos Direktyvos (ES) 2019/944 5 straipsnyje išdėstytos sąlygos, o pareiga gali būti susijusi su reguliuojama kaina tik ta apimtimi, kokia vartotojas turi teisę naudotis reguliuojamomis kainomis. Vertindamos, ar ne namų ūkio vartotojų gauti pasiūlymai yra pagrįsti rinka, valstybės narės turėtų atsižvelgti į individualias komercines ir technines aplinkybes. Jeigu anksčiau nei 2024 m. liepos 16 d. valstybė narė jau yra paskyrusi garantinį tiekėją taikydama sąžiningą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, nėra būtina atlikti naują garantinio tiekėjo skyrimo procedūrą;

(22)

dalijimasis energija gali padėti užtikrinti atsparumą didelių ir nepastovių didmeninių rinkos kainų poveikiui vartotojų sąskaitoms už energiją, suteikia galių didesnei vartotojų grupei, kurie dėl finansinių ar erdvinių apribojimų neturi galimybės tapti aktyviaisiais vartotojais, pavyzdžiui, pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, ir lemia didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą sutelkiant papildomas privataus kapitalo investicijas ir diversifikuojant atlygio būdus. Integravus tinkamus kainų signalus ir energijos kaupimo įrenginius, dalijimasis elektros energija gali padėti sukurti pagrindą, kuriuo remiantis smulkesniems vartotojams būtų padedama pasinaudoti lankstumo potencialu. Šioje direktyvoje nustatytomis nuostatomis dėl dalijimosi energija papildomos Direktyvos (ES) 2018/2001 21 straipsnyje ir Direktyvos (ES) 2019/944 15 straipsnyje nustatytos nuostatos dėl pasigamintos energijos vartojimo, visų pirma kiek tai susiję su kolektyviniu pasigamintos energijos vartojimu.

(23)

aktyvieji vartotojai, kuriems nuosavybės teise priklauso kaupimo ar gamybos įrenginys, kurie jį nuomojasi išperkamosios nuomos būdu arba nuomojasi, turėtų turėti teisę už mokestį ar nemokamai dalytis pertekline gamyba ir įgalioti kitus vartotojus tapti aktyviaisiais vartotojais arba dalytis atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagaminta arba sukaupta bendrai išperkamosios nuomos būdu nuomojamuose, nuomojamuose ar nuosavybės teise valdomuose įrenginiuose, kurių galia neviršija 6 MW, tiesiogiai arba per tarpininką, kuris veikia kaip trečioji šalis. Tuo atveju, kai dalijimosi energija schemose dalyvaujantys vartotojai yra didesni nei mažosios ir vidutinės įmonės, gamybos įrenginio įrengtoji galia, susieta su dalijimosi energija sistema, turėtų būti ne didesnė kaip 6 MW, o energija turėtų būti dalijamasi vietos arba ribotoje geografinėje teritorijoje, kaip apibrėžta valstybių narių. Bet koks mokėjimas už dalijimąsi pertekline gamyba už užmokestį gali būti atliekamas tiesiogiai tarp aktyviųjų vartotojų arba automatiškai per tarpusavio prekybos platformą. Dalijimosi energija susitarimai grindžiami aktyviųjų vartotojų privačiu susitarimu arba organizuojami per juridinį asmenį. Juridinis asmuo, kuris atitinka atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 punkte, arba piliečių energetikos bendruomenės, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 11 punkte, kriterijus, galėtų su savo nariais dalytis elektros energija, pagaminta įrenginiuose, į kuriuos jie turi visas nuosavybės teises. Dalijimosi energija apsaugos ir įgalinimo sistemoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams;

(24)

dalijantis energija praktiškai užtikrinamas bendras daugiau nei vieno kartu veikiančio aktyviojo vartotojo į viešąjį tinklą įleistos pasigamintos arba sukauptos elektros energijos vartojimas. Valstybės narės turėtų įdiegti tinkamą IT infrastruktūrą, kad per tam tikrą laikotarpį būtų galima atlikti vartotojo bendro apskaityto suvartoto kiekio administracinį derinimą su pasigamintos arba sukauptos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiu, išskaičiuojamu iš bendro suvartoto kiekio, tam, kad būtų galima apskaičiuoti vartotojo tiekėjo pateiktos sąskaitos už energiją dalį ir taip sumažinti vartotojo sąskaitą. Tų įrenginių produkcija turėtų būti paskirstyta tarp agreguotų vartotojų apkrovos profilių, grindžiamų statiniais, kintamaisiais ar dinaminiais skaičiavimo metodais, kuriuos gali iš anksto nustatyti arba dėl kurių gali susitarti aktyvieji vartotojai. Aktyvieji vartotojai, besidalijantys energija, yra finansiškai atsakingi už savo sukeltą disbalansą, nedarant poveikio aktyviųjų vartotojų galimybei perduoti savo balansavimo atsakomybę kitiems rinkos dalyviams. Visos Direktyvoje (ES) 2019/944 išdėstytos vartotojų teisės ir pareigos taikomos galutiniams vartotojams, dalyvaujantiems dalijimosi energija sistemose. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad namų ūkiai, kurių įrengtoji galia pavienio namų ūkio atveju yra iki 10,8 kW, o daugiabučių namų atveju – iki 50 kW, laikytųsi tiekėjams taikomų pareigų. Valstybės narės turėtų galėti pakoreguoti tas ribines vertes, kad atspindėtų nacionalines aplinkybes – iki 30 kW pavieniams namų ūkiams ir 40–100 kW daugiabučiams namams;

(25)

parengti prijungti mažieji saulės energijos įrenginiai kartu su kitomis sistemomis ir technologijomis galėtų prisidėti prie didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir piliečių dalyvavimo energetikos pertvarkoje. Valstybės narės turėtų galėti, siekdamos sumažinti administracinę ir techninę naštą, skatinti diegti tas sistemas. Reguliavimo institucijos turėtų galėti nustatyti tinklo tarifus įleidžiamai elektros energijai, gaunamai iš parengtų prijungti mažųjų saulės energijos įrenginių, arba nustatyti tų tarifų apskaičiavimo metodiką. Priklausomai nuo padėties valstybėje narėje, tie tarifai galėtų būti labai maži arba net nuliniai, tačiau tuo pačiu atspindėti sąnaudas, būti skaidrūs ir nediskriminaciniai;

(26)

pažeidžiami vartotojai ir energijos nepriteklių patiriantys vartotojai turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo elektros energijos atjungimo ir neturėtų būti sudaromos sąlygos, priverčiančios juos atsijungti. Todėl valstybės narės, imdamosi tinkamų priemonių, įskaitant draudimą atjungti arba kitus lygiaverčius veiksmus, turėtų užtikrinti, kad pažeidžiami vartotojai ir energijos nepriteklių patiriantys vartotojai būtų visapusiškai apsaugoti nuo elektros energijos atjungimo. Valstybės narės gali taikyti įvairias priemones ir gerąją patirtį, kurios apima, be kita ko, ištisus metus ar sezoniškai taikomą draudimą atjungti, skolos prevenciją ir tvarius sprendimus, kuriais siekiama padėti sunkumų patiriantiems vartotojams apsimokėti sąskaitas už energiją. Tiekėjų ir visų atitinkamų nacionalinių institucijų vaidmuo nustatant tinkamas priemones tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, kurios turėtų būti prieinamos pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, kad jie galėtų valdyti savo energijos vartojimą ir išlaidas, tebėra labai svarbus, ir tiekėjai bei atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su socialinės apsaugos institucijomis;

(27)

vartotojai turi teisę naudotis jų tiekėjų valdomomis skundų procedūromis ir neteisminio ginčų sprendimo procedūromis, kad galėtų veiksmingai užtikrinti savo teisių įgyvendinimą ir neatsidurti nepalankioje padėtyje nesutarimų su tiekėjais atveju, visų pirma kiek tai susiję su sąskaitomis ar mokėtinomis sumomis. Kol vartotojai naudojasi tomis procedūromis, tiekėjai neturėtų nutraukti sutarčių remdamiesi vis dar ginčijamais faktais. Tiekėjai ir vartotojai turėtų toliau laikytis savo sutartinių teisių ir pareigų, visų pirma tiekti elektros energiją ir mokėti už tą elektros energiją, o skundų nagrinėjimo procedūros neturėtų tapti pagrindu piktnaudžiavimui, kuris leistų vartotojams nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, įskaitant sąskaitų apmokėjimą. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones, kad tomis skundų ar neteisminio ginčų sprendimo procedūromis nebūtų piktnaudžiaujama;

(28)

valstybės intervencinės priemonės nustatant elektros energijos tiekimo kainą iš esmės būtų rinką iškraipančios priemonės. Todėl tokios intervencinės priemonės turėtų būti taikomos tik kai tikslinga ir kaip viešųjų paslaugų įsipareigojimai, o joms turėtų būti taikomos konkrečios sąlygos. Pagal šią direktyvą, reguliuojamas kainas, įskaitant už sąnaudas mažesnes kainas, galima taikyti pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams ir, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, namų ūkio vartotojams ir labai mažoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar esama elektros energijos kainų krizės. Elektros energijos kainų krizės metu, labai padidėjus didmeninėms ir mažmeninėms elektros energijos kainoms, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai taikyti reguliuojamas kainas ir mažosioms įmonėms ir vidutinėms įmonėms. Kalbant apie namų ūkio vartotojus ir mažąsias įmones ir vidutines įmones, elektros energijos kainų krizės metu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išimties tvarka laikinai nustatyti mažesnes už sąnaudas reguliuojamas kainas, jei dėl to neatsiranda iškraipymų tarp tiekėjų, o tiekėjams kompensuojamos sąnaudos, patiriamos dėl tiekimo už sąnaudas mažesne kaina. Tačiau reikia užtikrinti, kad toks kainų reguliavimas būtų tikslinis ir nesukurtų paskatų didinti vartojimą. Todėl toks išimtinis laikinas kainų reguliavimo išplėtimas turėtų būti apribotas iki 80 % namų ūkio vartotojų suvartojamo kiekio medianos ir 70 % praėjusiais metais mažųjų įmonių ir vidutinių įmonių suvartoto kiekio. Regiono arba visos Sąjungos masto elektros energijos kainų krizę turėtų galėti paskelbti Taryba įgyvendinimo sprendimu, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Vertinimas, ar tokia elektros energijos kainų krizė yra, turėtų būti grindžiamas palyginimu su kainomis įprastomis rinkos veikimo sąlygomis, todėl neturėtų būti atsižvelgiama į ankstesnių pagal šią direktyvą paskelbtų elektros energijos kainų krizių poveikį. Tokiame įgyvendinimo sprendime taip pat turėtų būti nurodytas tokio paskelbimo, kad yra elektros energijos kainų krizė, galiojimo laikotarpis, kuriuo taikomas laikinas reguliuojamų kainų taikymo išplėtimas. Tas laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip vieni metai. Jei elektros energijos kainų krizės paskelbimui taikomos sąlygos tenkinamos ir toliau, Taryba turėtų galėti, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pratęsti įgyvendinimo sprendimo galiojimo laikotarpį. Suteikti įgyvendinimo įgaliojimus Tarybai yra pateisinama atsižvelgiant į sprendimo, kuriuo paskelbiama elektros energijos kainų krizė ir atsiranda platesnės galimybės naudoti valstybės intervencines priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas, reikšmingas horizontaliąsias pasekmes valstybėms narėms. Tokios pasekmės reikšmingos ir susijusių klientų skaičiaus, ir tokių klientų kategorijų svarbos požiūriu. Suteikiant Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus taip pat tinkamai atsižvelgiama į sprendimo, kuriuo paskelbiama elektros energijos kainų krizė, politinį pobūdį, kuriam reikia subtiliai suderinti skirtingus politikos aspektus, turinčius esminę reikšmę valstybių narių sprendimui įgyvendinti energijos kainų nustatymą. Pažeidžiamų vartotojų ir energijos nepriteklių patiriančių vartotojų atveju valstybių narių taikomas kainų reguliavimas galėtų apimti 100 % kainos, laikantis Direktyvos (ES) 2019/944 5 straipsnio. Bet kuriuo atveju, skelbiant regioninę arba visos Sąjungos masto elektros energijos kainų krizę reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse, kurioms sprendimas daro poveikį, kad vidaus rinka nebūtų netinkamai iškraipyta;

(29)

valstybės narės turėtų galėti, laikydamosi SESV 107 ir 108 straipsnių, elektros energijos krizės metu ir esant ypač dideliam kainų augimui teikti paramą pramonės vartotojų papildomoms išlaidoms elektros energijai;

(30)

kadangi Estija, Latvija ir Lietuva dar nėra sinchronizuotos su Sąjungos elektros energijos sistema, jos susiduria su labai specifiniais iššūkiais organizuodamos balansavimo rinkas ir rinka grindžiamus papildomų paslaugų viešuosius pirkimus. Nors pasiekta pažanga sinchronizuojant, viena iš būtinų sąlygų stabiliam sinchroniškam sistemos veikimui užtikrinti yra pakankami balansavimo pajėgumų rezervai dažniui reguliuoti. Tačiau Baltijos valstybės, dažnio valdymo srityje būdamos priklausomos nuo Rusijos sinchroninės zonos, dar negalėjo sukurti savos veikiančios balansavimo rinkos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą gerokai padidino riziką tiekimo saugumui, kylančią dėl to, kad nėra savų balansavimo rinkų. Todėl tam tikrų Direktyvos (ES) 2019/944 40 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimai Estijai, Latvijai ir Lietuvai turėtų būti netaikomi tokiu mastu, kokiu tai būtina sistemos saugumui užtikrinti pereinamuoju laikotarpiu. Estijai, Latvijai ir Lietuvai nustatyti pereinamieji laikotarpiai po sinchronizavimo turėtų būti kuo greičiau palaipsniui panaikinti ir jais turėtų būti naudojamasi siekiant parengti atitinkamas rinkos priemones, kuriomis būtų suteikiami trumpalaikiai balansavimo rezervai ir kitos būtinos papildomos paslaugos, ir šie laikotarpiai turėtų būti ne ilgesni nei reikia tam procesui;

(31)

atsižvelgiant į tai, kad Kipro perdavimo sistema nėra sujungta su jokios kitos valstybės narės perdavimo sistema, Kipras susiduria su labai specifiniais iššūkiais organizuodamas balansavimo rinkas ir rinka grindžiamą papildomų paslaugų pirkimą. Todėl Direktyvos (ES) 2019/944 40 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai Kiprui turėtų būti netaikomi tokiu mastu, kokiu tai būtina sistemos saugumui užtikrinti pereinamuoju laikotarpiu, t. y. kol Kipro perdavimo sistema jungiamosiomis linijomis bus sujungta su kitų valstybių narių perdavimo sistemomis;

(32)

šia direktyva nustatomas asmens duomenų tvarkymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (16) teisinis pagrindas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi visų Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ir pareigų, be kita ko, dėl duomenų kiekio mažinimo. Kai šios direktyvos tikslą galima pasiekti netvarkant asmens duomenų, duomenų valdytojai turėtų remtis anonimizuotais ir agreguotais duomenimis;

(33)

jei kuri nors iš šioje direktyvoje numatytų priemonių laikoma valstybės pagalba, su tokiomis priemonėmis susijusios nuostatos nedaro poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui. Komisija yra kompetentinga įvertinti valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka;

(34)

todėl direktyvos (ES) 2018/2001 ir (ES) 2019/944 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(35)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti integruotos elektros energijos rinkos modelį, visų pirma siekiant išvengti pernelyg aukštų elektros energijos kainų, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

4)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

įterpiamas šis straipsnis:

6)

įterpiamas šis straipsnis:

7)

27 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

8)

įterpiamas šis straipsnis:

9)

įterpiamas šis straipsnis:

10)

31 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

11)

33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

(*2)   2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).“;"

12)

59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

66 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

14)

įterpiamas šis straipsnis:

15)

69 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: