(1)

Reglamente (ES) 2019/1009 yra nustatytos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės. ES tręšiamųjų produktų sudėtyje taip pat gali būtų šalutinių gyvūninių produktų gaminių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (2); pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnį perdirbto mėšlo gamybos grandinės galutinis taškas buvo nustatytas Komisijos deleguotajame reglamentu (ES) 2023/1605 (3);

(2)

pagal Reglamento (ES) 2019/1009 42 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) įvertino perdirbtą mėšlą pagal atitinkamus aspektus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta nustatant galutinį gamybos grandinės tašką (4);

(3)

perdirbtas mėšlas gali būti plačiai parduodamas vidaus rinkoje, nes tai yra šalutinių gyvūninių produktų gaminys, paprastai naudojamas organinėse trąšose ir dirvožemį gerinančiose medžiagose. Nustačius ES tręšiamųjų produktų, kurių sudėtyje yra perdirbto mėšlo, ženklinimo CE ženklu reikalavimus, būtų palengvinta prekyba tokiais produktais vidaus rinkoje. JRC padarė išvadą, kad į Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo sudedamųjų medžiagų 10 kategoriją įtraukus perdirbtą mėšlą taip pat būtų lengviau įgyvendinti Tarybos direktyvą 91/676/EEB (5), nes būtų skatinama perkelti perdirbtą mėšlą iš regionų, kuriuose yra didelis maistinių medžiagų paplitimas, į mažo paplitimo regionus;

(4)

perdirbto mėšlo sudėtyje yra organinių medžiagų ir maisto medžiagų, visų pirma azoto ir fosforo – dviejų iš trijų pagrindinių makroelementų, nustatytų Reglamente (ES) 2019/1009. Jo agronominė vertė įrodyta per ilgą naudojimo istoriją;

(5)

siekiant užtikrinti, kad ES tręšiamieji produktai, kurių sudėtyje yra perdirbto mėšlo, laikui bėgant išlaikytų maisto medžiagų kiekį, kad jame esančių gyvybingų piktžolių sėklų ar augalų diasporų kiekis būtų nedidelis ir kad sandėliavimo metu į aplinką išsiskirtų mažiau maisto medžiagų, būtina reikalauti, kad be perdirbimo, kurio reikia, kad būtų pasiektas galutinis gamybos grandinės taškas, būtų atliekamas papildomas perdirbimas. Todėl perdirbtas mėšlas turėtų būti toliau perdirbamas, kad išsisijotų per sietą, kurio akučių dydis yra mažesnis už žinomų piktžolių sėklų matmenis, arba būtų formuojamas į granules ar peletes sąlygomis, užtikrinančiomis, kad piktžolių sėklos nebebūtų gyvybingos. Taip pat galima atlikti bet kokį kitą perdirbimą, jei jis užtikrina nedidelį gyvybingų piktžolių sėklų kiekį. Kita alternatyva: perdirbtas mėšlas taip pat galėtų būti toliau perdirbamas, kad atitiktų vieną iš sudedamųjų medžiagų 3 kategorijai (kompostas) nustatytų stabilumo kriterijų. Taip būtų užtikrinta, kad gauta medžiaga būtų stabili, kad pateikus produktą rinkai jo skaidymas nebesitęstų ir kad po kompostavimo proceso piktžolių sėklos nebebūtų gyvybingos;

(6)

turėtų būti nustatytas papildomas saugos kriterijus, kad būtų apribotas policiklinių aromatinių angliavandenilių (16) (PAA16) (6), kurie gali susidaryti mėšlo perdirbimo metu, kiekis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1021 (7) yra nustatytas reikalavimas dėl PAA16, kaip nespecialiai gamybos proceso metu pagamintų cheminių medžiagų, išleidžiamo kiekio sumažinimo, tačiau ribinė vertė tokiais atvejais nenustatoma. Atsižvelgiant į didelę riziką, kurią kelia tokie tręšiamuosiuose produktuose esantys tokie teršalai, tikslinga nustatyti griežtesnius reikalavimus nei nustatytieji Reglamente (ES) 2019/1021. Tokia ribinė vertė turėtų būti nustatyta sudedamųjų medžiagų lygmeniu, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Reglamentu (ES) 2019/1021, ir ji turėtų būti taikoma kartu su Reglamento (ES) 2019/1009 I priede nustatytais saugos kriterijais, taikomais atitinkamai produktų funkcinei kategorijai. Siekiant palengvinti atitikties vertinimo procedūrą ir išvengti nereikalingų išlaidų, reikėtų numatyti galimybę daryti atitikties šiam reikalavimui prielaidą be bandymų, jeigu gamybos procesas aiškiai rodo, kad šios ribinės vertės laikomasi;

(7)

perdirbtas mėšlas gali būti papildomai perdirbamas siekiant dar labiau padidinti jo agronominę vertę arba saugą. Šiuo metu plačiai naudojami perdirbimo metodai, pavyzdžiui, kietųjų ir skystųjų medžiagų atskyrimas, išdžiovinimas, pelečių gaminimas ir maisto medžiagų regeneravimas, turėtų būti nurodyti prie Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo sudedamųjų medžiagų 10 kategorijos. Tačiau mėšlo perdirbimo etapai neturėtų apimti termocheminės konversijos procesų esant aukštai temperatūrai ar slėgiui, pvz., suskystinimo, hidroterminės karbonizacijos, pirolizės, dujinimo ar deginimo, nes tokie procesai dėl specifinio medžiagų transformacijos proceso pobūdžio yra priskiriami prie kitų sudedamųjų medžiagų kategorijų;

(8)

kaip papildoma saugos priemonė, mėšlui perdirbti reikalingi priedai turėtų būti registruojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (8), laikantis išplėstinių sąlygų, kurios Reglamente (ES) 2019/1009 jau nustatytos kitų sudedamųjų medžiagų kategorijų papildams. Taip būtų užtikrinta, kad gamintojai, atlikdami rizikos vertinimą pagal tą Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, atsižvelgtų į papildų naudojimą tręšiamuosiuose produktuose, ir kad būtų registruojamos ir medžiagos, kurių kiekis tonomis yra mažas;

(9)

be to, vietinėms rinkoms pateikto perdirbto mėšlo kiekis gali viršyti paklausą. Siekiant užtikrinti, kad ilgalaikis jo sandėliavimas neoptimaliomis sąlygomis nedarytų neigiamo poveikio aplinkai, tikslinga apriboti laikotarpį, per kurį jis gali būti naudojamas kaip ES tręšiamųjų produktų sudedamoji medžiaga;

(10)

turėtų būti nustatytas bendras ES tręšiamųjų produktų, kurių sudėtyje yra perdirbto mėšlo, ženklinimo reikalavimas, siekiant informuoti galutinius naudotojus apie galimą amoniako išsiskyrimo naudojant perdirbtą mėšlą poveikį oro kokybei ir paraginti juos taikyti tinkamas priemones tokiam poveikiui sumažinti;

(11)

perdirbto mėšlo sudėtyje gali būti aminopiralido arba klopiralido – medžiagų, kurių didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija maiste ir pašaruose nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (9). Todėl ES tręšiamųjų produktų, kurių sudėtyje yra tokio perdirbto mėšlo, naudotojai turėtų būti visapusiškai informuojami apie šių medžiagų buvimą, kad jie imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad užaugintose kultūrose nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija;

(12)

todėl Reglamentas (ES) 2019/1009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

2)

III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.