(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 (2) Taryba nustatė antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams (toliau – PLK). Šios priemonės toliau vadinamos pradinėmis priemonėmis, o tyrimas, kurį atlikus Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Vėliau, atlikus tyrimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (3) 13 straipsnį, nustatyta, kad pradinių priemonių, taikomų importui iš Ukrainos ir KLR, buvo vengiama produktą siunčiant atitinkamai per Moldovą ir Maroką. Todėl Taryba Reglamentu (EB) Nr. 760/2004 (4) išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto importuojamiems Ukrainos kilmės PLK, taikymą tiems patiems iš Moldovos siunčiamiems produktams. Taip pat Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1886/2004 (5) buvo išplėstas antidempingo muito, nustatyto importuojamiems KLR kilmės plieniniams lynams ir kabeliams, taikymas tiems patiems iš Maroko siunčiamiems produktams.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 (6) Taryba, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, išplėtė pradinių priemonių, nustatytų importuojamiems KLR, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės PLK, taikymą. Meksikos kilmės importuojamiems produktams taikomos priemonės baigė galioti 2004 m. rugpjūčio 18 d. (7) Kadangi Vengrija ir Lenkija 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos narėmis, joms priemonės baigė galioti tą dieną.

(4)

Po to, kai pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį buvo atliktas priemonių vengimo tyrimas, 2010 m. gegužės mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010 (8) Taryba išplėtė galutinio antidempingo muito, Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 nustatyto importuojamiems KLR kilmės PLK, taikymą importuojamiems PLK, siunčiamiems iš Korėjos Respublikos ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Korėjos Respublikos kilmės. Tam tikriems Korėjos eksportuojantiems gamintojams buvo padaryta išplėstojo muito taikymo išimtis, nes buvo nustatyta, kad jie galutinių antidempingo muitų nevengė.

(5)

Indijos kilmės importuojamiems produktams taikomos priemonės baigė galioti 2010 m. lapkričio 17 d. (9)

(6)

2012 m. sausio mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012 (10) Taryba, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems KLR ir Ukrainos kilmės PLK nustatė antidempingo muitą, o jo taikymą išplėtė iš Korėjos Respublikos, Maroko ir Moldovos importuojamiems produktams. Tuo pat metu Maroko eksportuojantis gamintojas, atleistas nuo priemonių, kurių taikymas išplėstas Reglamentu (EB) Nr. 1886/2004, buvo atleistas nuo priemonių taikymo. Penkiolika Pietų Korėjos eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010, taip pat buvo atleisti nuo šių priemonių taikymo.

(7)

Tuo pačiu reglamentu Taryba taip pat baigė tyrimą dėl importuojamų Pietų Afrikos kilmės PLK. Pietų Afrikos kilmės importuojamiems produktams taikomos priemonės baigė galioti 2012 m. vasario 9 d.

(8)

2018 m. balandžio mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/607 (11) Komisija, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatė antidempingo muitą importuojamiems KLR kilmės PLK, o jo taikymą išplėtė Marokui ir Korėjos Respublikai (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra).

(9)

Ukrainos kilmės importuojamiems produktams taikomos priemonės baigė galioti 2017 m. vasario 10 d. (12)

(10)

Šiuo metu galioja 60,4 % galutiniai antidempingo muitai.

(11)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (13), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(12)

Prašymą atlikti peržiūrą Sąjungos plieninių lynų ir kabelių pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu 2023 m. sausio 17 d. pateikė Europos plieninių lynų pramonės federacija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi ar pasikartotų.

(13)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2023 m. balandžio 14 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plieninių lynų ir kabelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (14) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(14)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime.

(16)

Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(17)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(18)

Nė viena šalis nepateikė prašymo išklausyti.

(19)

Pastabų dėl inicijavimo pateikė Kinijos gamintojas „Fasten Group Imp. & Exp. Co., Ltd.“ ir jo susijusios bendrovės (toliau – „Fasten Group“).

(20)

„Fasten Group“ tvirtino, kad pareiškėjas neįrodė, jog Sąjungos pramonės padėtis buvo nepalanki, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės veiklos rezultatai žalos vertinimo laikotarpiu buvo geri. Be to, tvirtinta, kad pareiškėjas neįrodė, kad būtų žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė. Visų pirma tvirtinta, kad informacija apie Kinijos eksportą į trečiąsias šalis ir importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą buvo neaktuali vertinant poveikį Sąjungos pramonei ir neatitiko antidempingo reglamento ir PPO antidempingo susitarimo reikalavimų. Kinijos eksportuotojas taip pat pateikė jo PLK eksporto į Sąjungą kainų duomenis ir teigė, kad šios kainos buvo artimesnės Sąjungos kainoms, o tai rodo, kad nėra žalos pasikartojimo tęsimosi tikimybės. „Fasten Group“ tvirtino, kad prašyme nurodytos neteisingos Kinijos eksporto kainos, nes jos buvo daug mažesnės už jos eksporto kainas. Be to, „Fasten Group“ paprašė Komisijos nutraukti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(21)

Dėl šių tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonių tikslas – pašalinti prekybą iškraipantį žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją, darant teigiamą poveikį Sąjungos pramonės būklei. NET jei prašyme nurodytu nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo padaryta materialinė žala, reikėtų įvertinti, ar žala dėl importo iš Kinijos gali pasikartoti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, pranešimo apie inicijavimą 4.2 punkte nurodyta, kad pareiškėjas teigė, jog yra tikimybė, kad KLR daroma žala pasikartos. Tam pagrįsti pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies mastas veikiausiai labai padidėtų. Kaip nurodyta prašyme, dėl KLR nepanaudotų gamybos pajėgumų, Kinijos eksportuotojų kainodaros trečiųjų šalių rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumo šis padidėjęs importas bus vykdomas dempingo kainomis, dėl kurių bus priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, todėl bus daroma žala Sąjungos pramonei. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(22)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(23)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tipiška gamybos ir pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir geografine padėtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai: „Gustav Wolf GmbH“, „WIRECO Poland sp. z o.o.“ ir „Redaelli Tecna SPA.“ Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(24)

Pareiškėjas pranešė Komisijai, kad prašyme nurodytos vienos iš atrinktų bendrovių („Gustaf Wolf GmbH“) pardavimo ir gamybos apimtis iš tikrųjų buvo ne atskirai nurodyta grupės juridiniams asmenim, o konsoliduota. Peržiūrėjusi atskirų grupės bendrovių peržiūrimojo produkto pardavimo ir gamybos apimtį Komisija nusprendė peržiūrėti siūlomas atrinktas bendroves ir „Gustav Wolf GmbH“ pakeisti „DIEPA Drahtseilwerk Dietz GmbH & Co. KG“. Taip buvo siekiama laikytis metodikos, pagal kurią atrenkami didžiausi subjektai.

(25)

Vėliau „DIEPA Drahtseilwerk Dietz GmbH & Co. KG“ informavo Komisiją, kad dėl laikinų techninių priežasčių ji negalės per nustatytą terminą pateikti prašomos informacijos, kad galėtų bendradarbiauti kaip atrinkta bendrovė. Todėl Komisija peržiūrėjo siūlomas atrinktas bendroves ir „DIEPA Drahtseilwerk Dietz GmbH & Co. KG“ pakeitė kitu Vokietijos gamintoju – „Pfeifer Drako Drahtseilwerk GmbH“. Šis sprendimas buvo grindžiamas panašaus produkto pardavimo ir gamybos Sąjungoje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apimtimi ir geografiniu pasiskirstymu. Peržiūrėtiems atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 21 % apskaičiuotos panašių produktų Sąjungos pardavimo apimties ir apie 21 % visos panašių produktų gamybos Sąjungoje. Todėl laikyta, kad peržiūrėtos atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl peržiūrėtų atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Todėl peržiūrėtos atrinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(26)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(27)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save, kad pateiktų prašomą informaciją. Todėl atrankos neprireikė.

(28)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(29)

Atrankos klausimyno atsakymus pateikė vienas KLR eksportuojantis gamintojas. Tačiau nei šis gamintojas, nei kuris nors kitas eksportuojantis gamintojas (gamintojas) nepateikė prašomos informacijos.

(30)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo nustatytas 21 eksportuojantis gamintojas, o šiame prašyme atlikti peržiūrą išvardyti 46 KLR plieninių lynų ir kabelių gamintojai. Tačiau tik viena iš šių bendrovių pateikė atrankos klausimyno atsakymus, tačiau nepateikė prašomos informacijos apie gamybos veiksnius. Šiai bendrovei teko mažiau nei trečdalis visos plieninių lynų ir kabelių importo iš KLR į Europos Sąjungą apimties ir mažiau nei 2 % visos plieninių lynų ir kabelių gamybos KLR. Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš KLR Sąjungos rinkos dalis sudarė apie 1 %, Komisija laikėsi nuomonės, kad mažiau nei trečdalis šio importo nebūtų laikoma pakankama informacija eksporto kainai ir dempingo tęsimuisi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu įvertinti ir negali būti laikomas tipišku viso importo iš KLR atžvilgiu.

(31)

Atsižvelgdama į nepakankamą bendradarbiavimo lygį Komisija nusprendė netaikyti atrankos pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Pastabų negauta.

(32)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atsakymų negauta.

(33)

Nepaisant žemo Kinijos gamintojų, pateikusių atrankos klausimyno atsakymus, tipiškumo lygio Komisija paragino eksportuojančius gamintojus supaprastinta forma pateikti papildomos informacijos, susijusios su jų pardavimu vidaus rinkoje ir gamyba, eksportu į trečiąsias šalis ir eksportu į Sąjungą, kuri galėtų būti naudojama atliekant tyrimą. Atsakymų negauta.

(34)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai.

(35)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(36)

Be to, patikrinimas atliktas Briuselyje šios gamintojų asociacijos teisinio atstovo patalpose:

(37)

Peržiūrimasis produktas yra tas pat produktas kaip ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje – plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lyno rites, išskyrus lynus ir kabelius iš nerūdijančiojo plieno, kurių didžiausias skerspjūvis didesnis kaip 3 mm, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98 (TARIC kodai 7312108112, 7312108113, 7312108119, 7312108312, 7312108313, 7312108319, 7312108512, 7312108513, 7312108519, 7312108912, 7312108913, 7312108919, 7312109812, 7312109813 ir 7312109819) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(38)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra KLR kilmės peržiūrimasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(39)

Kaip nustatyta atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(40)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) plieninių lynų ir kabelių importo iš KLR lygis išliko labai žemas, kaip per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Remiantis COMEXT duomenų baze, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu plieninių lynų ir kabelių importas iš KLR sudarė apie 1,2 % Sąjungos rinkos.

(42)

Kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas eksportuojantis gamintojas atsakė į atrankos klausimyną, tačiau nepateikė jokios vėliau prašytos informacijos. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija jokių pastabų negavo.

(43)

Taigi, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme pateikta informacija, iš vieno Sąjungos atrinkto gamintojo gauta informacija ir turimais statistiniais duomenimis, t. y. COMEXT ir „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) statistiniais duomenimis.

(44)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą inicijavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(45)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(46)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Turkija buvo laikoma galima tipiška trečiąja šalimi KLR atžvilgiu. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(47)

2023 m. lapkričio 13 d. Komisija prie bylos pridedamu pranešimu (toliau – pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Ji suinteresuotąsias šalis taip pat informavo, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies peržiūrimojo produkto gamintoją „Celik Halat“. Pastabų negauta.

(48)

Pranešime Komisija pristatė pagrindinius gamybos veiksnius. Be šių gamybos veiksnių, Komisija taip pat pridėjo pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atsižvelgdama į tai, kad dabartinis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, pagal kurią reikalaujama ne tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą, o veikiau nustatyti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, Komisija nusprendė, kad šiuo atveju, apskaičiuodama normaliąją vertę, išimties tvarka galėtų atsižvelgti tik į pagrindinius gamybos veiksnius.

(49)

Kadangi, kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos Vyriausybė bendradarbiavo nepakankamai, Komisija normaliąją vertę nustatė remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir kita turima informacija, kaip paaiškinta tolesniame skirsnyje.

(50)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(51)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. (Administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(52)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(53)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (15) Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(54)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (16). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (17), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (18). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (19). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (20). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (21), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (22).

(55)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR geležies ir plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (23) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(56)

Prašyme teigiama, kad valstybės kišimasis daro didelį poveikį visai Kinijos ekonomikai, todėl šiame tyrime negali būti naudojamos Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos.

(57)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje – šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, remdamasis keliais viešai prieinamais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, ataskaita, ankstesniais Komisijos tyrimais plieno sektoriuje, Kinijos teisės aktais ir papildomais šaltiniais, pareiškėjas teigė, kad:

(58)

Apibendrinant, prašyme laikomasi nuomonės, kad yra daug įtikinamų įrodymų, kad į Kinijos PLK pramonę kišasi Kinijos Vyriausybė, dėl ko atsirado didelių iškraipymų. Taigi, prašyme tvirtinama, kad šių didelių iškraipymų buvimas pateisina normaliosios vertės ir dempingo skirtumo nustatymą remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(59)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(60)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. geležies ir plieno sektoriuje, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Pavyzdžiui, „Ansteel Group“ (25) ir „Baowu Steel Group“ (26), kurios yra valstybės valdomos įmonės, priklausančios centrinei SASAC, ir „Baowu“ patronuojamosios įmonės „Chongqing Iron & Steel Company Ltd.“ (27) ir „Maanshan Iron & Steel Company Limited“ (28); „Baotou Steel Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priklausanti Vidinės Mongolijos Vyriausybei (29), „Angang Steel Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priklausanti centrinei SASAC (30), taip pat „Shougang Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, 100 % priklausanti „Beijing State-Owned Asset Management Ltd“ (31). Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau nepaisant to, kad informacijos konkrečiai apie peržiūrimąjį produktą nėra, šis sektorius yra geležies ir plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su geležies ir plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir peržiūrimojo produkto atveju.

(61)

Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su geležies ir plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš MIIT gairių dėl aukštos kokybės plieno pramonės plėtros skatinimo, kuriose raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pakelti pramonės grandinės modernizavimo lygį (32), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių bendrovių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (33), arba iš 2023 m. Darbo plano dėl stabilaus plieno pramonės augimo (34), kuriame nustatyti tokie tikslai: „2023 m. <...> investicijos į ilgalaikį turtą visame pramonės sektoriuje stabiliai augs, ekonominė nauda gerokai padidės; pramonės investicijos į MTP galiausiai pasieks 1,5 %; pramonės pridėtinės vertės augimas pasieks apie 3,5 %; 2024 m. bus toliau optimizuojama pramonės plėtros aplinka ir pramonės struktūra, pereinama prie aukščiausios klasės, pažangių ir ekologiškų produktų, o pramonės pridėtinė vertė augs daugiau kaip 4 %“, ir pagal kurį numatoma Vyriausybės pavedimu vykdytina plieno sektoriaus įmonių konsolidacija: „skatinti pirmaujančias pramonės įmones vykdyti susijungimus ir įsigijimus, kurti pasaulinio lygio itin dideles geležies ir plieno įmonių grupes ir skatinti optimalų nacionalinių geležies ir plieno gamybos pajėgumų išsidėstymą. Remti pirmaujančias specializuotas įmones konkrečiuose plieno rinkos segmentuose, kad būtų toliau integruojami ištekliai ir kuriama plieno pramonės ekosistema. Skatinti geležies ir plieno įmones vykdyti tarpregioninius <...> susijungimus ir reorganizacijas <...>. Apsvarstyti galimybę teikti didesnę politinę paramą pajėgumų pakeitimui geležies ir plieno įmonėse, užbaigusiose esminius susijungimus ir reorganizacijas.“

(62)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi provincijų lygmeniu, kaip antai Hebėjuje, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti valstybės valdomų įmonių mišrios nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (35). Be to, Hebėjaus plieno sektoriaus plane teigiama: „Laikytis struktūrinio koregavimo principų ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“

(63)

Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plane numatyta „statyti tipiškas plieno gamybos bazes, <...> pastatyti 6 tipiškas plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat didinti pramonės mastą, intensyvinimą ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – 15 mln. tonų“ (36).

(64)

Kitus pramonės politikos tikslus taip pat galima rasti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (37), Šandongo (38), Šansi (39), Liaoningo Daliano (40) ar Džedziango (41), planavimo dokumentuose.

(65)

Kitas veiksmingo vadovavimo taikant planus pavyzdys yra tai, kad „Ansteel Group“ paskelbė „Ansteel Group Co., Ltd.“ partijos komiteto pranešimą dėl sąmoningo 20-ojo partijos nacionalinio kongreso dvasios nagrinėjimo, viešinimo ir įgyvendinimo (42). Pranešime teigiama, kad „Ansteel group“ sąžiningai įgyvendins orientacinius planus ir geriau juos pristatys partijos nariams ir visos grupės darbuotojams.

(66)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Tačiau yra konkrečių su peržiūrimuoju produktu susijusių pavyzdžių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra plieno sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su peržiūrimuoju produktu.

(67)

Pavyzdžiui, „Baotou Steel Union“, priklausančios „Baotou Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra bendrovės partijos sekretorius, o bendrovės profesinės sąjungos pirmininkas yra partijos sekretoriaus pavaduotojas (43). Be to, „Shougang Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o vykdomojo direktoriaus pavaduotojas yra partijos komiteto narys (44). Tuo tarpu „Hongguang Handan Company“ lyderis viešai pareiškė, kad be rūpesčio ir paramos per, be kita ko, Kinijos Vyriausybės ir KKP, kuri „Hongguang Casting Co. Ltd.“ bendrovėje dalyvauja turėdama daugiau kaip 20 narių, suteiktas garantijas, įmonė nebūtų buvusi tokia sėkminga (45). Kitas lojalumo KKP pavyzdys – Kinijos gamyklų asociacijos 3 straipsnis, pagal kurį asociacija sutinka su atitinkamų partijos subjektų, pvz., SASAC ir Civilinių reikalų ministerijos, verslo gairėmis, priežiūra ir valdymu ir kuriame nustatytos būtinos asociacijos dalyvavimo sąlygos (46).

(68)

Kitų tokių ryšių pavyzdžių galima rasti „Jiangsu Fasten Holding“ (47) ir „Ansteel Group“ (48). Pirmojoje kontroliuojančiosios grupės direktorių valdybos pirmininkas ir faktinis grupės valdytojas yra partijos komiteto sekretorius (49). Tuo tarpu antrosios grupės vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas yra partijos nuolatinio komiteto nariai, o direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius.

(69)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atliekant tyrimą buvo nustatyti kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į geležies ir plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(70)

Kinijos Vyriausybė geležies ir plieno pramonę ir toliau laiko viena pagrindinių pramonės šakų (50). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų šiam sektoriui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti geležies ir plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (51). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas geležies ir plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama šio sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu, kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (52). Be to, pirmiau minėtame Darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (žr. 61 konstatuojamąją dalį) nustatyta, kaip Kinijos valdžios institucijoms dėmesį šiam sektoriui skirti platesniame Kinijos Vyriausybės vadovavimo Kinijos ekonomikai kontekste: „remti plieno bendroves, kad jos aktyviai tenkintų naujos infrastruktūros, naujos urbanizacijos, kaimo vietovių atgaivinimo ir besiformuojančių pramonės šakų poreikius, jungtųsi prie didelių inžinerinių projektų, susijusių su 14-uoju penkmečio planu įvairiuose regionuose, ir dėtų visas pastangas, kad būtų užtikrintas plieno tiekimas. Sukurti ir stiprinti plieno ir pagrindinių plieną naudojančių sektorių, pavyzdžiui, laivų statybos, transporto, statybos, energetikos, automobilių, buitinių prietaisų, žemės ūkio technikos ir sunkiosios įrangos, bendradarbiavimo pradinės ir galutinės grandies sektoriuose mechanizmus, vykdyti gamybos ir paklausos susiejimo veiklą ir aktyviai plėsti plieno naudojimo sritis“ (53).

(71)

Be to, pagal 14-ąjį žaliavų pramonės plėtros penkmečio planą dėl geležies rūdos (peržiūrimajam produktui gaminti naudojamos žaliavos), valstybė planuoja „racionaliai plėtoti vidaus mineralinius išteklius. Stiprinti geležies rūdos žvalgymą <...>, įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangias technologijas ir įrangą, kad būtų sumažintas kietųjų kasybos atliekų susidarymas“ (54), taip sukuriant geležies rūdos produkcijos ir mineralinių žemių atsargų sistemą, kuri „būtų svarbi priemonė geležies rūdos rinkos kainai stabilizuoti ir pramonės grandinės saugai užtikrinti“ (55). Provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus; išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektoriaus įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o Vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma“ (56). Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(72)

Peržiūrimajam produktui poveikį taip pat daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir 54 bei 57 konstatuojamosiose dalyse. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (57).

(73)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje. Pirmiau minėtas Darbo planas dėl stabilaus augimo (žr. 61 konstatuojamąją dalį) taip pat labai gerai iliustruoja tokį valstybės kišimąsi: „Skatinti finansų įstaigas aktyviai teikti finansines paslaugas plieno bendrovėms, kurios įgyvendina susijungimus ir reorganizacijas, išdėstymo koregavimus, pertvarką ir modernizavimą pagal rizikos kontrolės ir verslo tvarumo principus“. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(74)

Galiausiai Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai peržiūrimojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(75)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(76)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(77)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(78)

Kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas). Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Pranešime suinteresuotosioms šalims pranešta apie ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(79)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje išvardytais kriterijais Komisija nustatė, kad Turkija yra šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, kaip savo prašyme atlikti peržiūrą teigė pareiškėjas. Pasaulio bankas pagal bendrąsias nacionalines pajamas Turkiją priskiria didesnių vidutinių pajamų šalims. Todėl manoma, kad jos ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR.

(80)

Komisija nustatė, kad Turkija atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus kriterijus ir kad visi atitinkami viešieji duomenys, įskaitant importo statistikos duomenis, taip pat informaciją apie žaliavų ir darbo jėgos sąnaudas, yra lengvai prieinami ir pasiekiami.

(81)

Visų pirma Komisija rado viešai prieinamos finansinės informacijos apie Turkijos gamintoją „Celik Halat“, apimančią 2022 finansinių metų sausio–rugsėjo mėnesius, t. y. dalį peržiūros tiriamojo laikotarpio. „Celik Halat“ PBA išlaidų ir pelno lygis buvo pagrįstas.

(82)

Komisija nustatė, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį elektros energijos kainos Turkijoje padidėjo tiek, kad gerokai viršijo infliacijos lygį šalyje. Be to, Turkijos statistikos institutas nebuvo paskelbęs informacijos apie 2022 m. antrojo pusmečio elektros energijos kainas. Todėl, kadangi 2022 m. antrojo pusmečio duomenų nebuvo, Komisija, apskaičiuodama energijos lyginamąjį dydį, neiškraipytas elektros energijos sąnaudas grindė viešai prieinamais duomenimis, kuriuos paskelbė Malaizijos elektros energijos bendrovė „Tenaga Nasional Berhad“ (60), Brazilijos kasybos ir energetikos ministerija (61) ir Tailando metropolijos elektros energijos institucija (62).

(83)

Komisija taip pat išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Turkiją. Iš importo duomenų analizės taip pat matyti, kad importas iš KLR ar bet kurios kitos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (63) I priede išvardytos šalies neturėjo didelio poveikio pagrindinių gamybos veiksnių importui į Turkiją.

(84)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, ir „Celik Halat“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(85)

Paskelbus pranešimą nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pastabų dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi.

(86)

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(87)

Kadangi buvo bendradarbiaujama nepakankamai, kaip pasiūlyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir atsižvelgiant į tai, kad Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Turkiją.

(88)

Pranešime Komisija išvardijo remiantis vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymais nustatytus gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, elektros energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudojo gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu. Gamybos veiksnių ir jų suvartojimo koeficientų sąrašą Komisija sudarė remdamasi prašyme pateikta informacija ir vėliau pareiškėjo pateikta ir per tikrinamuosius vizitus vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose surinkta informacija. Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač pagrindinių žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudosis Turkijos Vyriausybės paskelbtais viešai prieinamais Turkijos statistikos instituto duomenimis (64).

(89)

Kaip aprašyta 82 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį elektros energijos kainos augo sparčiau nei infliacija, energijos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti Komisija naudojo grupės šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR, kurios paprastai naudojamos kaip tipiškos šalys kituose tyrimuose ir kuriose taip pat buvo gaminami plieniniai lynai ir kabeliai, duomenis.

(90)

Pranešime Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad dėl nedidelės kai kurių žaliavų vertės dalies, palyginti su visomis gamybos sąnaudomis, šios kai kurios žaliavos buvo priskirtos vartojimo prekių kategorijai. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(91)

Atsižvelgiant į visą prašymu pagrįstą informaciją, vėliau pareiškėjo pateiktą informaciją ir informaciją, surinktą per tikrinamuosius vizitus vieno atrinkto Sąjungos gamintojo, kurio gamybos apimtis yra didžiausia, patalpose, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai, suvartojimo koeficientai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Plieninių lynų ir kabelių gamybos veiksniai

(92)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine CIF importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir frachto sąnaudos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (66) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.3.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvimo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(93)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje.

(94)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo išlaidas. Tačiau, atsižvelgdama į priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimų, kurių tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba galėjo pasikartoti, o ne jo tikslų mastą, pobūdį, Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(95)

Siekdama nustatyti darbo sąnaudų lyginamąjį dydį Komisija naudojo naujausius Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (67). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė 2020 m. ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (veiklos kodas C.24 pagal NACE 2 red.) lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinėmis darbo sąnaudomis. Nustatytos vertės buvo toliau koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant vidaus gamintojų kainų indeksą (68), kad būtų atspindėtos peržiūros tiriamojo laikotarpio sąnaudos.

(96)

Kaip minėta 82 konstatuojamojoje dalyje, elektros energijos kainos Turkijoje 2022 m. augo gerokai greičiau nei šalies infliacijos lygis, o viešai prieinamos kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo prieinamos tik iš dalies. Todėl Komisija neiškraipytas elektros energijos sąnaudas grindė grupės šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR, t. y. Brazilijos, Malaizijos ir Tailando, lyginamaisiais dydžiais ir vieno Sąjungos gamintojo suvartojimo duomenimis (69).

(97)

Elektros energijos kainos buvo viešai skelbiamos Brazilijos kasybos ir energetikos ministerijos (Ministério de Minas e Energia) svetainėje (70). Komisija naudojo atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninių elektros energijos kainų už vieną kilovatvalandę duomenis, pagrįstus mėnesio ataskaitomis, kurios apėmė peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Komisija naudojo vidutinį pramoninį tarifą, atitinkantį 1,01 CNY/kWh.

(98)

Elektros energijos kainos buvo viešai skelbiamos elektros energijos bendrovės „Tenaga Nasional Berhad“ (TNB) (71) svetainėje pateikiamuose reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo peržiūros tiriamojo laikotarpio atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninių elektros kainų už kilovatvalandę duomenis.

(99)

Komisija naudojo vidutinės įtampos kategorijos vartotojams taikomus tarifus. Galutinė elektros energijos kaina apėmė mokestį už elektros energiją (kW) ir mokestį už suvartojimą (kWh). Iš turimos informacijos matyti, kad vidutinis tarifas per PTL atitinka 0,58 CNY/kWh.

(100)

Elektros energijos kainos buvo viešai skelbiamos Tailando metropolijos elektros energijos institucijos svetainėje, kurioje skelbiami viso Tailando duomenys (72). Komisija naudojo vidutinį pramoninį tarifą, atitinkantį 0,86 CNY/kWh (73).

(101)

Tada Komisija apskaičiavo neiškraipytų elektros energijos sąnaudų, kurias patiria pasirinktos grupės šalys, aritmetinį vidurkį, kuris siekė 0,824 CNY/kWh.

(102)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(103)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi vieno atrinkto Sąjungos gamintojo pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Tada, siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, ta procentinė dalis buvo taikoma neiškraipytai produkto gamybos sąnaudų vertei, atsižvelgiant į gaminamą modelį.

(104)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(105)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir vieno atrinkto Sąjungos gamintojo kiekvieno veiksnio (medžiagų, elektros energijos ir darbo) suvartojimo plieno lynams ir kabeliams gaminti koeficientų duomenimis.

(106)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 102–103 konstatuojamosiose dalyse. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis vieno Sąjungos gamintojo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis Turkijos gamintojo „Celik Halat“ 2022 m. 1–3 ketvirčių finansinėmis ataskaitomis, nurodytomis bendrovės ataskaitose (74) (žr. 3.3.2.1 skirsnį). Komisija nustatė, kad 2022 m. 1–3 ketvirčių „Celik Halat“ pelno norma buvo nepagrįsta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Šis nustatytas faktas grindžiamas tuo, kad nustatyta pelno norma yra per maža, palyginti su vidutiniu pelnu nagrinėjamojo produkto sektoriuje, remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, ir palyginti su už nagrinėjamąjį produktą gautinu tiksliniu pelnu, kaip minėta 186 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad tai yra priemonių galiojimo termino peržiūra, Komisija pažymėjo, kad pridėjus bet kokią pelno sumą tik padidėtų dempingo suma, kuri, net ir nepridėjus pelno, kaip nustatyta, buvo didelė. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(107)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(108)

Kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu eksporto kaina buvo grindžiama turimais faktais, t. y. Eurostato informacija.

(109)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis turimais statistiniais duomenimis, tiksliau COMEXT duomenų baze (Eurostatas). Eksportas iš Kinijos per PTL buvo vykdomas tiek pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (toliau – LĮP), tiek pagal įprastą režimą, kaip nurodyta 137 konstatuojamojoje dalyje. Eksporto kaina apskaičiuota pagal abu režimus, nes tai pagrįstai prieinama informacija apie eksporto į Sąjungą kainą. Kadangi duomenų bazėje COMEXT registruojamos CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas), gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo nustatytos remiantis prašyme pateiktais vežimo, tvarkymo, jūrų frachto ir vežimo vidaus keliais išlaidų įrodymais.

(110)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis.

(111)

Tuo remiantis nustatyta, kad eksporto kaina buvo gerokai mažesnė (50 %) už apskaičiuotą normaliąją vertę. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(112)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: 1) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir 2) Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksporto į trečiąsias šalis kainos, taip pat galimi trečiųjų šalių rinkų absorbcijos pajėgumai ir prekybos apsaugos priemonės kitose eksporto rinkose.

(113)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį vertinimą grindė turimais faktais, t. y. prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, viešai prieinama informacija ir iš GTA duomenų bazės gauta informacija.

(114)

Prašyme pareiškėjas pateikė KLR plieninių lynų ir kabelių gamybos, gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų įverčius (75). Šie įverčiai pagrįsti ataskaita „Global Steel Wire Rope Market Research Report, Segment by Major Players, Types, Applications and Regions, 2017–2027“ (toliau – ataskaita) (76). Apskaičiuota, kad 2022 m. Kinijos PLK gamyba siekė 3,6 mln. t, o nuo 2019 m. ji išaugo beveik 10 %. Apskaičiuota, kad 2022 m. KLR plieninių lynų ir kabelių gamybos pajėgumai sudarė apie 6,0 mln. t, t. y. 75 % apskaičiuotų pasaulinių PLK gamybos pajėgumų 2022 m. Apskaičiuota, kad 2022 m. Kinijos vidaus rinkoje suvartota apie 3,1 mln. t PLK. Atėmus apskaičiuotą Kinijos eksportą į visas šalis (maždaug 0,5 mln. t) apskaičiuota, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 2,4 mln. t. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 0,18 mln. t (žr. 5.2 skirsnį), Kinijos nepanaudoti pajėgumai buvo daugiau nei dešimt kartų didesni už Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje.

(115)

Komisija taip pat palygino KLR nepanaudotus pajėgumus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu su nepanaudotais pajėgumais per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą ir nustatė, kad jie labai padidėjo. Nors per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 1,8 mln. t (77), apskaičiuota, kad dabartinio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jie sudarė 2,4 mln. t. Tai reiškia, kad vien po paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros padidėję nepanaudoti pajėgumai viršija visą Sąjungos paklausą. Be to, pareiškėjas pateikė informacijos, kad, nepaisant jau ir taip didelių nepanaudotų pajėgumų, Kinijos PLK gamintojai toliau didina gamybos pajėgumus (78). Nėra požymių, kad tokius padidėjusius nepanaudotus pajėgumus galėtų absorbuoti Kinijos vidaus rinka arba bet kuri trečiosios šalies rinka.

(116)

Pertekliniai gamybos pajėgumai skatina toliau vykdyti eksportą dempingo kainomis. Pagrįstai manoma, kad Kinijos PLK eksportuotojai turi išnaudoti visas esamas galimybes padidinti gamybą, kad galėtų visapusiškai išnaudoti dideles investicijas į įrengtus pajėgumus. Akivaizdžiausias būdas – skverbtis į Sąjungos rinką, kuri dėl kainų ir dydžio yra patraukliausia rinka, kaip paaiškinta 4.2 skirsnyje, o tą rodo nuolatinis Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdomas dempingas, kaip nustatyta 111 konstatuojamojoje dalyje.

(117)

Remdamasi išdėstytais faktais ir aplinkybėmis Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie veikiausiai būtų naudojami plieniniams lynams ir kabeliams eksportuoti į Sąjungą dempingo kainomis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(118)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija analizavo Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino jį su Kinijos eksporto į Sąjungos rinką kainų lygiu, kad nustatytų, ar Sąjungos rinka buvo patraukli dėl kainų lygio. Kinijos eksporto kainos ir Sąjungos rinkos patrauklumas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, tiksliau GTA duomenimis ir prašyme pateikta informacija.

(119)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija kaip pagrįstai prieinamą informaciją naudojo GTA duomenų bazės duomenis, pagrįstus nagrinėjamojo produkto kategorija (SS kodas 7312 10), ir daugiausia dėmesio skyrė penkioms pagrindinėms Kinijos eksporto rinkoms, t. y. Indijai, Pietų Korėjai, Tailandui, JAV ir Vietnamui. Eksportas į šias penkias šalis sudarė daugiau kaip 50 % Kinijos viso pirmiau minėtos kategorijos produktų eksporto. Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos vidutinė tos kategorijos produktų eksporto į Sąjungą kaina buvo didesnė už Kinijos vidutinę eksporto į bet kurią iš šių kitų eksporto rinkų kainą. Pirmiau pateikti nustatyti faktai, pagrįsti GTA statistiniais tam tikros kategorijos produktų duomenimis, patvirtino prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad PLK importo iš Kinijos kainos pirkėjams Sąjungos rinkoje buvo didesnės nei bet kurioje kitoje pagrindinių prekybos partnerių rinkoje (79).

(120)

Remiantis turima informacija, kaip paaiškinta 119 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad KLR eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje gali gauti aukštesnę kainą negu kitose trečiosiose šalyse. Tai rodytų, kad Sąjungos rinka yra labai patraukli rinka, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai iš pardavimo Sąjungoje gali uždirbti didesnį pelną negu iš pardavimo kitose eksporto rinkose. Be to, atsižvelgiant į didelius Kinijos PLK gamintojų nepanaudotus pajėgumus, kaip nustatyta 114 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojai turi patekti tiek į dideles, tiek į mažesnes rinkas, kad užtikrintų tam tikrą PLK gamyklų pajėgumų naudojimo lygį. Remiantis byloje turima informacija, Kinijos eksportuojantys PLK gamintojai parduoda produktus daugiau kaip 80 šalių (80). Galima pagrįstai manyti, kad didinti eksportą į vieną rinką, galinčią absorbuoti didelę dalį Kinijos perteklinių pajėgumų, yra patraukliau nei į kelias mažesnes rinkas, atsižvelgiant į tai, kad pardavimas dideliems pirkėjams tame pačiame regione taip pat gali sumažinti vežimo, logistikos ir organizacines išlaidas.

(121)

Be to, remiantis turima informacija Sąjungos rinkoje iš esmės veikia visos pagrindinės PLK naudotojų pramonės šakos, pavyzdžiui, žvejybos, jūrų, laivų statybos, naftos ir dujų, kasybos, miškininkystės, oro transporto, automobilių, civilinės inžinerijos, statybos ir liftų, o tai rodo, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams tai yra didelis rinkos potencialas; tuo tarpu daugeliui Kinijos eksporto paskirties šalių trūksta praktinės patirties, reikalingos tam tikriems PLK naudojimo būdams (81).

(122)

Be to, kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai vengė galiojančių antidempingo priemonių. Bandymai vengti priemonių ir tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo priemonių Kinijos PLK gamintojai vis dar turėjo tam tikrą Sąjungos rinkos dalį, rodo, kad didelė Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(123)

Be to, remiantis PPO duomenų baze (82), 2023 m. PLK importui iš Kinijos į Meksiką, Turkiją, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę buvo taikomi antidempingo muitai.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuotojams sunku parduoti savo produktus šiose rinkose, jeigu būtų leista nebetaikyti šiuo metu galiojančių priemonių, Sąjungos rinka taptų dar patrauklesnė Kinijos eksportuotojams, norintiems eksportuoti savo produktų perteklių ir panaudoti nepanaudotus pajėgumus.

(125)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir visų pirma atsižvelgiant į Kinijos eksporto į Sąjungą, palyginti su kitomis eksporto rinkomis, kainų lygį ir į tai, kad Sąjungoje veikia labai daug PLK naudotojų pramonės šakų, darytina išvada, kad Kinijos eksportuotojai būtų labai suinteresuoti toliau eksportuoti gerokai didesnį kiekį į Sąjungą dempingo kainomis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kitos eksporto rinkos negalėtų absorbuoti tokio didelio Kinijos PLK kiekio, kuris galėtų būti pagamintas.

(126)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importas iš Kinijos, nepaisant palyginti mažos importo apimties, palyginti su Sąjungos suvartojimu, per PTL toliau skverbėsi į Sąjungos rinką dempingo kainomis.

(127)

Be to, nustatytas dempingo kainas patvirtina Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainų analizė. Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai savo svarbiausiose eksporto rinkose taiko daug mažesnes pardavimo kainas nei Sąjungoje ir kad kelios kitos šalys yra nustačiusios prekybos apsaugos priemones Kinijos PLK eksportui.

(128)

Be to, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vien Kinijos nepanaudoti pajėgumai daugiau nei dešimt kartų viršijo Sąjungos suvartojimą ir kad Sąjungos rinka dėl savo dydžio ir kainų yra labai patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Atsižvelgdama į didelius KLR nepanaudotus pajėgumus ir į Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai pradėtų naudoti nepanaudotus pajėgumus ir greičiausiai net nukreiptų eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką dempingo kainomis didele apimtimi.

(129)

Todėl, atsižvelgdama į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi, į Kinijos eksportuotojų kainodaros politiką trečiosiose rinkose, esamus KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos dydį ir šioje rinkoje vyraujančias kainas, taip pat į galiojančias prekybos apsaugos priemones KLR kilmės PLK eksportui į kitas svarbias rinkas, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog KLR dempingas tęstųsi arba bet kuriuo atveju, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, vėl padidėtų, eksportuojant kur kas didesnį kiekį.

(130)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 25 gamintojai. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(131)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 137 910 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi EWRIS klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais makroekonominiais duomenimis. Kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 21 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(132)

Komisija nustatė bendrą Sąjungos suvartojimą (uždarojoje ir atvirojoje rinkose) remdamasi patikrintais makroekonominiais duomenimis, pateiktais EWRIS klausimyno atsakymuose (dėl bendro pardavimo Sąjungos rinkoje) ir Eurostato duomenimis (dėl importo į Sąjungą).

(133)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(134)

2020 m. Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 10 %, o vėliau padidėjo iki didesnio nei 2019 m. lygio. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo 6 %, palyginti su 2019 m. Bendro suvartojimo tendencija buvo labai panaši.

(135)

2020 m. suvartojimo sumažėjimą ir vėlesnį padidėjimą galima paaiškinti bendru ekonomikos nuosmukiu dėl 2020 m. nustatytų apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, taip pat vėlesniu ekonomikos atsigavimu po šių priemonių panaikinimo 2021 m. Dauguma pagrindinių peržiūrimojo produkto naudotojų sektorių turėjo įtakos suvartojimui priklausomai nuo bendros ekonominės padėties Sąjungos rinkoje.

(136)

Uždarasis suvartojimas per trejus iš ketverių nagrinėjamojo laikotarpio metų sudarė tik apie 1 %. Komisija laikėsi nuomonės, kad ši dalis nėra reikšminga, todėl neturėjo nei poveikio bendroms išvadoms dėl suvartojimo, nei didelio poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(137)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi COMEXT duomenimis. Be to, importo rinkos dalis nustatyta remiantis COMEXT importo duomenimis ir Sąjungos suvartojimu atvirojoje rinkoje. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš Kinijos apimtis kasmet svyravo, o bendra importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

(139)

Importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 0,2 procentinio punkto. Todėl importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek mažėjo, tačiau apskritai buvo pastovi.

(140)

Nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas iš Kinijos pagal įprastinį importo režimą, taikant antidempingo muitus, ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti (LĮP) procedūrą, netaikant antidempingo muitų.

(141)

2019–2020 m. importas pagal LĮP procedūrą padidėjo 22 %, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 56 %. Apskritai importas iš Kinijos pagal LĮP procedūrą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 47 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 0,5 % rinkos dalies. Pagal šį režimą importuojami produktai būtų integruoti į galutinės grandies statybos sektoriaus veiklą prieš juos reeksportuojant. Pavyzdys – didelės inžinerinės sutartys. Tokie dideli kiekių svyravimai laikomi įprastais.

(142)

Importas pagal įprastą režimą nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 62 %. Tačiau pagal rinkos dalį šis importas padidėjo tik nuo 0,5 % 2019 m. iki 0,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(143)

Komisija importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi COMEXT duomenimis, nes atliekant tyrimą Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo.

(144)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(145)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė viso nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos kaina padidėjo 37 %. Importo tiek pagal įprastą režimą, tiek pagal LĮP procedūrą kainų tendencija buvo panaši.

(146)

Visų kainų padidėjimas, kaip parodyta 9 lentelėje, ir importo iš kitų šalių kainos, kaip parodyta 5 lentelėje, atitiko Sąjungos rinkos kainų tendenciją, kaip matyti iš Sąjungos pramonės kainų.

(147)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(148)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką vidutinis svertinis skirtumas, jei antidempingo muitai įskaičiuojami, buvo 20,4 %, o jei neįskaičiuojami – 41,3 %.

(149)

Išanalizavus COMEXT prekybos statistinius duomenis nustatyta, kad didžioji importo iš Kinijos dalis buvo deklaruota pagal TARIC kodą, taikomą tų rūšių produktui, kurio skersmuo mažesnis kaip 12 mm. Komisija palygino šio importo kainas su panašių rūšių Sąjungos pramonės produktų kainomis. Palyginus nustatytas dar didesnis priverstinio kainų mažinimo skirtumas (41,2 % įskaičiuojant antidempingo muitus ir 55,4 % neįskaičiuojant antidempingo muitų).

(150)

Peržiūrimasis produktas daugiausia buvo importuojamas iš šių trečiųjų šalių: Korėjos Respublikos, Indijos, Turkijos ir Tailando. Kiekiai ir kainos buvo gauti iš COMEXT.

(151)

Bendros importo į Sąjungą apimties, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(152)

Bendras importas iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 22 %.

(153)

Šio importo dalis, palyginti su visu importu, padidėjo nuo 47,6 % 2019 m. iki 54,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 34 %.

(154)

Nors importo iš Korėjos Respublikos dalis, palyginti su visu importu, sumažėjo, o importo iš Turkijos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovi, importo iš Indijos dalis padidėjo nuo 8 % iki 13 %, o iš Tailando – nuo 4,7 % iki 7 %.

(155)

Kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, atlikus vengimo tyrimus, iš Kinijos importuojamam nagrinėjamajam produktui galiojančių antidempingo muitų taikymas išplėstas importuojamam iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamam peržiūrimajam produktui. Reikėtų pažymėti, kad importas iš Maroko nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nežymus. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Korėjos Respublikos importuota iš eksportuojančių gamintojų, kurie Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010 atleisti nuo priemonių taikymo.

(156)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės vidutinę kainą ir šiek tiek mažesnės už importo iš Kinijos pagal įprastą režimą kainas (kaip parodyta 4 ir 5 lentelėse).

(157)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(158)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi EWRIS klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(159)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(160)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(161)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(162)

2019–2020 m. gamybos apimtis sumažėjo 9 %, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 5,3 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 4 %.

(163)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovūs.

(164)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, o tai rodo mažėjančios gamybos tendenciją, kaip nurodyta 6 lentelėje.

(165)

Komisija pažymėjo, kad gamybos pajėgumai skiriasi nelygu gaminamų produktų asortimentas. Pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis pastaruoju metu gaminamų produktų asortimentu.

(166)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (tonomis)

(167)

Apskritai Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %.

(168)

Sąjungos pramonės rinkos dalis Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 % arba 7 procentiniais punktais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 44,1 %, palyginti su 51,1 % 2019 m.

(169)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tiek, kiek padidėjo trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, rinkos dalis, kaip nurodyta 5 lentelėje.

(170)

Sąjungos pramonės padėtis rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo. Šis nustatytas faktas buvo pagrįstas pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimu, kaip parodyta 7 lentelėje.

(171)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(172)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 3 %. Daugiausia (7 %) jis sumažėjo 2019–2020 m., o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Ši tendencija atitiko gamybos ir pardavimo apimties tendenciją, kaip aprašyta 6 ir 7 lentelėse. Užimtumo sumažėjimą 2019–2020 m. galima paaiškinti gamybos sumažėjimu dėl nustatytų apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija. Panaikinus šias priemones užimtumas vėl padidėjo, tačiau 2019 m. darbuotojų skaičiaus nepasiekė.

(173)

Našumas per laikotarpį išliko pastovus ir nuo 2019 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 1 %.

(174)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Kartu importo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 1,2 % suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje. Todėl faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo gana nedidelis.

(175)

Dėl didelio importo iš trečiųjų šalių kiekio poveikio ir bendros Sąjungos ekonominės padėties pokyčių Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu neatsigavo nuo buvusio dempingo poveikio.

(176)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(177)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2019 m., padidėjo 40 %.

(178)

Vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 26 %. Šios sąnaudos daugiau nei pusę padidėjo nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(179)

Vieneto gamybos sąnaudos padidėjo visų pirma dėl to, kad padidėjo pagrindinės žaliavos, t. y. vielos, sąnaudos gamintojams arba vielos strypų sąnaudos PLK gamintojams, patiems gaminantiems vielą. Sąnaudos pradėjo didėti po to, kai panaikinus COVID priemones atsigavo ekonomika, ir toliau didėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Be to, po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą taip pat padidėjo energijos sąnaudos.

(180)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(181)

Darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %, o tai taip pat rodo atlyginimų koregavimą atsižvelgiant į didėjančią infliaciją.

(182)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(183)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis sumažėjo 18 %. Kalbant apie gamybą, laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, sumažintos 1 procentiniu punktu.

(184)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(185)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Dėl sudėtingos rinkos padėties tam tikruose naudotojų sektoriuose (pvz., dujų ir naftos gavybos sektoriuje) laikotarpio pradžioje ir ekonomikos nuosmukio, susijusio su COVID-19 pandemija, 2019 ir 2020 m. Sąjungos pramonė patyrė nuostolių. Vėliau 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė uždirbo nedidelį pelną. Taip atsitiko dėl padidėjusios paklausos tam tikruose naudotojų sektoriuose (pvz., pramoninio taikymo, jūrų sektoriuje), taip pat dėl bendro ekonomikos atsigavimo. Ši padidėjusi paklausa reiškė, kad 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos didėjo daugiau nei žaliavų sąnaudos, kaip nurodyta 9 lentelėje.

(186)

Tačiau pelningumo norma per visus ketverius nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo mažesnė už šios pramonės 5 % tikslinį pelną, kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose (Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/607 162 konstatuojamoji dalis), taip pat pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nustatytą minimalų 6 % tikslinį pelną.

(187)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas padidėjo dėl atsargų sumažėjimo ir pelningumo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(188)

Bendros metinės investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelės ir palyginti pastovios. Daugiausia investuota tik į esamos įrangos techninę priežiūrą ir pakeitimą.

(189)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji atitiko pelningumo tendenciją – 2019 ir 2020 m. buvo neigiama, o 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki nedidelių teigiamų skaičių.

(190)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje daugiausia dominavo importas iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Korėjos Respublikos, Indijos ir Turkijos. Be to, kaip parodyta 5 lentelėje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo nuo maždaug 78 tūkst. iki maždaug 96 tūkst. tonų. Šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo maždaug 47,6 % 2019 m. iki 54,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Priešingai, importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį neviršijo 1,9 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 1,2 % suvartojimo, kaip parodyta 3 lentelėje.

(191)

Pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais Sąjungos pramonės makroekonominiams rodikliams didelį poveikį darė ekonomikos nuosmukis dėl priemonių, kurių imtasi dėl COVID-19 pandemijos, taip pat sunki ekonominė padėtis tam tikruose naudotojų sektoriuose. Po to, kai laipsniškai panaikinus izoliavimo priemones atsigavo ekonomika, makroekonominiai rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau apskritai makroekonominiai rodikliai rodo, kad padėtis išlieka žalinga tiek absoliučiaisiais gamybos ir pardavimo skaičiais, tiek pagal rinkos dalį, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 51,1 % iki 44,1 %. Uždaroji rinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 1 % viso suvartojimo, o pokyčiai šioje rinkoje neturėjo realaus poveikio Sąjungos pramonei.

(192)

Kalbant apie mikroekonominius rodiklius, Sąjungos pramonės padėtis 2021 m. ir per peržiūros tyrimą šiek tiek pagerėjo, palyginti su 2019 ir 2020 m. Nepaisant padidėjusių sąnaudų, pramonė pasinaudojo pagerėjusių rinkos sąlygų laikotarpiu po to, kai 2021 m. laipsniškai atsigauta nuo COVID-19 pandemijos, nes pramonė galėjo pakankamai padidinti savo kainas, kad padidėtų jos pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas. Nepaisant to, pramonės pelningumas vis dar buvo mažesnis už pradiniame tyrime nustatytą tikslinį pelną (5 %).

(193)

Atsižvelgdama tiek į makroekonominius, tiek į mikroekonominius rodiklius, ypač į mažėjančią rinkos dalį, augimo nebuvimą, mažą pajėgumų naudojimą ir nepakankamą pelningumą, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei toliau daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(194)

Žalos vertinimo tikslas – nustatyti, ar materialinė žala tęsėsi ir, jei taip, ar ši žala buvo padaryta dėl importo iš Kinijos. Komisija padarė išvadą, kad nustatytą materialinę žalą padarė ne importas iš Kinijos, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelis, o didėjantis importas iš trečiųjų šalių, kuris esant nepalankioms rinkos sąlygoms užėmė vis didesnę rinkos dalį, kaip paaiškinta 191 ir 192 konstatuojamosiose dalyse.

(195)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar pasikartotų pradžioje dėl importo iš Kinijos daryta materialinė žala, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių. Per tyrimą nustatyta, kad per PTL importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina (3.6 skirsnis, 111 konstatuojamoji dalis), ir yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (4.3 skirsnis).

(196)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: i) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, ii) galimas importo iš Kinijos kainų lygis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, iii) Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena kitose trečiosiose šalyse, iv) Sąjungos rinkos patrauklumas ir v) importo iš Kinijos poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(197)

Kaip paaiškinta 114 ir 115 konstatuojamosiose dalyse, KLR gamintojai Kinijoje turi didelius gamybos pajėgumus ir atitinkamai nepanaudotus pajėgumus, kurie per PTL daugiau nei dešimt kartų viršijo ne tik į Sąjungą eksportuotų produktų kiekį, bet ir visą Sąjungos suvartojimą per PTL. Komisija taip pat pažymėjo, kad vien po paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros Kinijos gamintojų pridėti pajėgumai jau gerokai viršijo visą Sąjungos suvartojimą per PTL.

(198)

Be to, kaip teigiama 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse, nenustatyta elementų, kurie rodytų, kad artimiausioje ateityje PLK paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidėtų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad paklausa Kinijos vidaus rinkoje ar kitų trečiųjų šalių rinkose neabsorbuotų turimų nepanaudotų pajėgumų.

(199)

Kaip minėta 119 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksporto apimtis ir Sąjungos rinkos patrauklumas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo nustatyti remiantis turimais faktais, taip pat GTA duomenimis ir prašyme pateikta informacija.

(200)

Kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, remiantis turimų pasaulinės prekybos statistinių duomenų analize vidutinės KLR eksporto į penkias pagrindines Kinijos eksporto rinkas, t. y. Indiją, Pietų Korėją, Tailandą, JAV ir Vietnamą, kainos buvo mažesnės už Kinijos eksporto į Sąjungą kainas, kaip nustatyta 119 ir 120 konstatuojamosiose dalyse. Šios eksporto kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (apie 60 %). Tuo remiantis padaryta išvada, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų net dar labiau sumažinti eksporto į Sąjungą kainas.

(201)

Be to, kalbant apie kainas, priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš Kinijos į Sąjungos rinką skirtumas buvo didesnis nei 40 %, neatsižvelgiant į antidempingo muitus, kaip nurodyta 148 konstatuojamojoje dalyje. Tai rodytų, kad, netaikant priemonių, dėl padidėjusio importo iš Kinijos Sąjungos pramonei būtų daromas didelis spaudimas kainoms.

(202)

Atsižvelgiant į šią ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje ir 120 konstatuojamojoje dalyje pateiktą kainų analizę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportuojantys gamintojai turėtų didelę paskatą nukreipti savo eksportą į Sąjungą, kurioje jie gautų didesnes kainas, tačiau vis tiek galėtų gerokai priverstinai mažinti Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Be to, jie galėtų panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus eksporto į Sąjungos rinką apimčiai didinti.

(203)

Be to, remiantis turima informacija, Sąjungos rinka yra viena didžiausių pasaulyje ir joje veikia įvairios PLK naudotojų pramonės šakos, įskaitant žvejybos, jūrų, laivų statybos, naftos ir dujų, kasybos, miškininkystės, oro transporto, automobilių, civilinės inžinerijos, statybos ir liftų pramonės šakas. Tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli.

(204)

Be to, kaip nurodyta 122 konstatuojamojoje dalyje, galima pagrįstai daryti išvadą, kad kur kas patraukliau didinti eksportą į vieną rinką nei į kelias mažesnes rinkas, atsižvelgiant į tai, kad pardavimas dideliems pirkėjams tame pačiame regione gali sumažinti vežimo, logistikos ir organizacines išlaidas, taip pat užtikrinti tam tikrą PLK gamyklų pajėgumų naudojimo lygį.

(205)

Sąjungos rinka yra akivaizdžiai patraukli ir dėl kainų, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai nuo pardavimo Sąjungai gali gauti didesnį pelną negu nuo pardavimo kitoms eksporto rinkoms.

(206)

Kitas Sąjungos rinkos patrauklumo požymis yra tai, kad nuo pat priemonių nustatymo Kinijos eksportuotojai bandė jų vengti, kaip paaiškinta 1.1 skirsnyje.

(207)

Todėl padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, KLR eksportuojantys gamintojai turėtų potencialo ir paskatų gerokai padidinti savo PLK eksporto į Sąjungą dempingo kainomis apimtį, taip gerokai privestinai sumažindami Sąjungos pramonės kainas.

(208)

Jeigu Sąjungos pramonė išlaikys dabartinį kainų lygį, ji negalės išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies dėl importo žema kaina iš Kinijos. Labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijai tenkanti rinkos dalis greitai padidėtų. Tai veikiausiai atsitiktų Sąjungos pramonės sąskaita, nes jos kainų lygis yra aukščiausias, ypač palyginti ir su importo iš Kinijos kaina be antidempingo muitų, kaip nustatyta 149 konstatuojamojoje dalyje. Sumažėjus pardavimo apimčiai dar labiau sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Dėl to Sąjungos pramonės finansinė padėtis toliau blogėtų ir padidėtų rizika patirti nuostolių, kaip jau buvo atsitikę nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(209)

Jei Sąjungos pramonė nuspręstų sumažinti savo kainų lygį bandydama išlaikyti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, jos finansinė padėtis beveik iš karto pablogės, o nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje jau nustatyti nuostoliai veikiausiai vėl pasikartos ir net padidės.

(210)

Pagal abu scenarijus tikėtina, kad priemonių galiojimo pabaiga turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, be kita ko, užimtumui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė jau buvo priversta 3 % sumažinti su produktais susijusį užimtumą (žr. 8 lentelę). Dar labiau pablogėjus Sąjungos pramonės padėčiai didėja rizika uždaryti ištisus gamybos padalinius.

(211)

Todėl darytina išvada, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti dabartinėms priemonėms pasikartotų žala dėl PLK importo iš Kinijos ir kad jau ir taip žalinga Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogės.

(212)

Pripažįstama, kad PLK importas iš Korėjos Respublikos ir kitų trečiųjų šalių, atsižvelgiant į jo didelę ir didėjančią apimtį, yra veiksniai, prisidedantys prie Sąjungos pramonei daromos žalos. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekant šį tyrimą buvo vertinama tik tai, ar yra žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybė dėl PLK importo iš Kinijos žalinga kaina, jeigu dabartinės antidempingo priemonės baigtų galioti. Atsižvelgiant į pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, bet koks žymus importo iš Kinijos padidėjimas pablogintų padėtį dėl didelių KLR nepanaudotų pajėgumų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir galimo žemo Kinijos PLK eksporto į Sąjungą kainų lygio.

(213)

Šiuo metu PLK importo iš Kinijos į Sąjungos rinką apimtis yra gerokai mažesnė nei prieš nustatant priemones. Dėl importo kainų, įskaitant antidempingo muitus, sėkmingai atkurtos neiškraipytos konkurencijos tarp Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojų ir Sąjungos pramonės sąlygos. Tai, kad dėl importo iš trečiųjų šalių buvo priverstinai mažinamos importo iš Kinijos, kuriam taikomi antidempingo muitai, kainos, nekeičia Komisijos įsipareigojimų nagrinėti tik su šiuo tyrimu susijusius aspektus. Kaip išdėstyta 211 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įrodė, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti priemonėms žala pasikartotų.

(214)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones labai padidėtų PLK importas iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, todėl dar labiau padidėtų Sąjungos pramonei daroma žala. Todėl Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų didelis pavojus.

(215)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir tiekėjų interesus.

(216)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(217)

Primintina, jog per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą laikyta, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(218)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiame konkrečiame tyrime tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(219)

Tyrimas taip pat parodė, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai padarytų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei ir jos šiuo metu pažeidžiama finansinė padėtis dar labiau pablogėtų. Priemonių galiojimo pasibaigimas keltų didelę grėsmę Sąjungos pramonės gyvybingumui, nes tam tikri Sąjungos gamintojai turėtų nutraukti (arba iš dalies nutraukti) savo veiklą, dėl ko Sąjungos rinka taptų labiau priklausoma nuo PLK importo.

(220)

Todėl toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

(221)

Kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas importuotojas. Primenama, kad per ankstesnius tyrimus buvo nustatyta, kad priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio importuotojams. Nesant priešingų įrodymų, atitinkamai galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio jų finansinei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas nedarytų pernelyg didelio poveikio importuotojams.

(222)

Peržiūrimasis produktas naudojamas įvairiai: žvejybos, jūrų ir laivybos, naftos ir dujų, kasybos, miškininkystės, oro transporto, civilinės inžinerijos, statybos ir liftų gamybos pramonės šakose.

(223)

Kaip minėta 223 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas naudotojas. Kai kurie PLK pramonės naudotojai pranešė apie save, nurodė pritariantys tolesniam priemonių taikymui ir atkreipė dėmesį į patikimos PLK produktų tiekimo grandinės ES svarbą.

(224)

Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad nepateikta įtikinamų priešingų argumentų, padaryta išvada, kad šiuo metu galiojančios priemonės nedaro jokio didelio neigiamo poveikio naudotojų ekonominei padėčiai, todėl tolesnis priemonių taikymas neturėtų nederamo poveikio naudotojų pramonės padėčiai.

(225)

Kai kurie PLK pramonės tiekėjai, kaip antai vielos ir pakavimo medžiagų, pvz., kabeliams skirtų medinių būgnų, gamintojai, taip pat pranešė apie save, nurodė pritariantys tolesniam priemonių taikymui ir pažymėjo strateginę ES veikiančios PLK pramonės svarbą kitiems sektoriams, pavyzdžiui, plieno pramonei.

(226)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamiems KLR kilmės PLK nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

(227)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, iš KLR importuojamiems PLK turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės.

(228)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones importuojamiems KLR kilmės PLK. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Šalių pastabų negauta.

(229)

Kaip išdėstyta 6 konstatuojamojoje dalyje, galiojančių antidempingo muitų importuojamiems KLR kilmės PLK taikymas taip pat buvo išplėstas importuojamiems iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamiems PLK, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko ar Korėjos Respublikos kilmės. Antidempingo muito, kuris toliau turi būti taikomas importuojamiems KLR kilmės PLK, taikymas ir toliau turi būti išplėstas importuojamiems iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamiems PLK, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko ar Korėjos Respublikos kilmės. Maroko eksportuojantis gamintojas, kuris buvo atleistas nuo priemonių, kurių taikymas buvo išplėstas Reglamentu (EB) Nr. 1886/2004, taip pat turėtų būti atleistas nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių. Penkiolika Pietų Korėjos eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas buvo išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010, taip pat turėtų būti atleisti nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(230)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (83) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(231)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,