(1)

reaguodama į 2008–2009 m. pasaulinę finansų krizę, Sąjunga ėmėsi plataus masto įstaigų prudencinės sistemos reformos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (4), siekdama padidinti Sąjungos bankų sektoriaus atsparumą. Vienas iš pagrindinių šios reformos elementų – tarptautinių standartų, dėl kurių 2010 m. susitarė Bazelio bankų priežiūros komitetas (toliau – BBPK), ypač vadinamosios sistemos „Bazelis III“ reformos ir atitinkamų „Bazelis III“ standartų, įgyvendinimas. Dėl tos reformos Sąjungos bankų sektorius pasitiko COVID-19 krizę pasirengęs galimam jos poveikiui. Vis dėlto, nors dabar bendras kapitalo lygis Sąjungos įstaigose yra apskritai patenkinamas, kai kurios iš problemų, nustatytų po pasaulinės finansų krizės, dar neišspręstos;

(2)

siekiant išspręsti tas problemas, užtikrinti teisinį tikrumą ir parodyti Sąjungos ryžtą jos tarptautiniams partneriams G20, itin svarbu kruopščiai Sąjungos teisėje įgyvendinti likusius sistemos „Bazelis III“ reformos, dėl kurios susitarta 2017 m. (toliau – galutinė sistema „Bazelis III“), elementus. Be to, juos įgyvendinant reikėtų vengti labai didinti bendrus kapitalo reikalavimus, taikomus visai Sąjungos bankų sistemai, ir atsižvelgti į Sąjungos ekonomikos ypatumus. Kai įmanoma, prisitaikymą prie tarptautinių standartų reikėtų įgyvendinti taikant pereinamąjį laikotarpį. Reformos įgyvendinimas turėtų padėti išvengti nepalankios Sąjungos įstaigų konkurencinės padėties, visų pirma prekybos veiklos srityje, kai tos įstaigos tiesiogiai konkuruoja su tarptautinėmis įstaigomis. Be to, įgyvendinus galutinę sistemą „Bazelis III“, Sąjungoje bus užbaigtas dešimtmetį trukęs reformų procesas. Tame kontekste Sąjunga turėtų atlikti bendrą savo bankų sistemos vertinimą, atsižvelgdama į visus svarbius aspektus. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti holistinę prudencinių ir priežiūros reikalavimų sistemos peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą reikėtų atsižvelgti į įvairių rūšių įmonių formas, struktūras ir verslo modelius visoje Sąjungoje. Atliekant tą peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į rezultatų apatinės ribos, kaip prudencinių kapitalo ir likvidumo taisyklių dalies, įgyvendinimą, taip pat į jos taikymo lygį. Atliekant peržiūrą turėtų būti įvertinta, ar rezultatų apatine riba ir jos taikymo lygiu užtikrinamas tinkamas indėlininkų apsaugos lygis ir Sąjungoje išsaugomas finansinis stabilumas, atsižvelgiant į indėlininkų apsaugą bei finansinį stabilumą Sąjungos mastu ir į bankų sąjungos pokyčius visais jos aspektais. Šiuo atžvilgiu Komisija turi deramai atsižvelgti į atitinkamus Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimus ir išvadas dėl bankų sąjungos;

(3)

2023 m. birželio 27 d. Komisija įsipareigojo atlikti holistinį, sąžiningą ir subalansuotą bankų sistemos padėties ir taikytinų reguliavimo ir priežiūros sistemų bendrojoje rinkoje vertinimą. Tai darydama ji atsižvelgs į šiuo reglamentu padarytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimų poveikį, taip pat į bankų sąjungos padėtį visais jos aspektais. Be kitų analizuotinų klausimų, Komisija išnagrinės rezultatų apatinės ribos įgyvendinimą, įskaitant jos taikymo lygį. Tą vertinimą ji atliks remdamasi Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) (EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (5), ir Europos Centrinio Banko bei Bendro priežiūros mechanizmo indėliu ir konsultuosis su suinteresuotosiomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į įvairius požiūrius. Kai tinkama, remdamasi ta ataskaita Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(4)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įstaigos gali apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus taikydamos standartizuotus metodus arba vidaus modelių metodus. Taikydamos standartizuotus metodus įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus turi apskaičiuoti pagal fiksuotus parametrus, pagrįstus palyginti konservatyviomis prielaidomis ir nustatytus Reglamente (ES) Nr. 575/2013. Taikydamos vidaus modelių metodus, kuriuos turi patvirtinti kompetentingos institucijos, įstaigos gali pačios įvertinti daugumą parametrų, reikalingų nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, arba juos visus. 2017 m. gruodžio mėn. BBPK nusprendė nustatyti bendrą rezultatų apatinę ribą. Tas sprendimas buvo priimtas remiantis analize, atlikta po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės, iš kurios matyti, kad taikant vidaus modelius neretai nepakankamai įvertinama įstaigoms kylanti rizika, ypač tam tikrų rūšių pozicijų ir rizikos atveju, taigi neretai nustatomi nepakankami nuosavų lėšų reikalavimai. Palyginti su nuosavų lėšų reikalavimais, apskaičiuojamais taikant standartizuotus metodus, pagal vidaus modelius toms pačioms pozicijoms nustatomi vidutiniškai mažesni nuosavų lėšų reikalavimai;

(5)

rezultatų apatinė riba yra viena iš pagrindinių priemonių vykdant sistemos „Bazelis III“ reformą. Ja siekiama apriboti nepagrįstą nuosavų lėšų reikalavimų, apskaičiuotų pagal vidaus modelius, kintamumą ir pernelyg didelį kapitalo sumažinimą, kurį gali atlikti vidaus modelius taikanti įstaiga, palyginti su įstaiga, taikančia standartizuotus metodus. Taikant rezultatų apatinę ribą nustatoma mažesnė nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų taikant įstaigų vidaus modelius, riba – 72,5 % nuosavų lėšų reikalavimų, kurie būtų taikomi, jeigu tos įstaigos naudotų standartizuotus metodus, ir taip apribojama rizika, kad kapitalas bus pernelyg sumažinamas. Institucijos, naudojančios vidaus modelius, tuo tikslu turėtų apskaičiuoti du nuosavų lėšų reikalavimų rinkinius, kiekviename rinkinyje apimdamos visus nuosavų lėšų reikalavimus jų neskaičiuojant du kartus. Kruopščiai taikant rezultatų apatinę ribą padidėtų įstaigų kapitalo pakankamumo rodiklių palyginamumas, būtų atkurtas vidaus modelių patikimumas ir būtų užtikrinta, kad skirtingus nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo metodus taikančioms įstaigoms būtų sudarytos vienodos sąlygos;

(6)

siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos ir prireikus prieinamos santaupoms apsaugoti, rezultatų apatinė riba turėtų būti taikoma visais konsolidavimo lygmenimis, nebent valstybė narė mano, kad tą tikslą galima veiksmingai pasiekti kitokiais būdais, visų pirma kiek tai susiję su grupėmis, pavyzdžiui, bendradarbiavimo grupėmis, kurių centrinė įstaiga ir kontroliuojamos įstaigos yra toje valstybėje narėje. Tokiais atvejais valstybė narė turėtų turėti galimybę nuspręsti joje esančioms įstaigoms individualiai arba iš dalies konsoliduotai netaikyti rezultatų apatinės ribos su sąlyga, kad aukščiausiu konsolidavimo toje valstybėje narėje lygmeniu joje esanti tų įstaigų patronuojančioji įstaiga, remiantis jos konsoliduota būkle, laikosi rezultatų apatinės ribos;

(7)

BBPK nustatė, kad dabartinis standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas (SA-CR) nėra pakankamai jautrus rizikai keliose srityse ir dėl to kredito rizika ir atitinkamai nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami netiksliai arba netinkamai – pernelyg dideli arba pernelyg maži. Todėl nuostatas dėl SA-CR reikėtų peržiūrėti siekiant padidinti to metodo jautrumą rizikai, susijusį su keliais pagrindiniais aspektais;

(8)

kalbant apie reitinguotas kitų įstaigų pozicijas, kai kuriuos rizikos koeficientus reikėtų perkalibruoti laikantis sistemos „Bazelis III“ standartų. Be to, įstaigų nereitinguotų pozicijų rizikos koeficiento vertinimas turėtų būti detalesnis ir atsietas nuo rizikos koeficiento, taikytino valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi įstaiga skolininkė, centrinei valdžiai, nes netiesioginė vyriausybės parama tokioms įstaigoms nebeturėtų būti preziumuojama;

(9)

kalbant apie subordinuotosios ir prudenciniu požiūriu asimiliuotos skolos pozicijas, taip pat nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, būtina taikyti detalesnį ir griežtesnį rizikos koeficientą siekiant perteikti didesnę subordinuotųjų skolų ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų nuostolių riziką, palyginti su skolos pozicijomis, ir užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui tarp ne prekybos knygos ir prekybos knygos. Sąjungos įstaigos turi ilgalaikių, strateginės svarbos investicijų į finansų ir ne finansų įmonių nuosavą kapitalą. Kadangi nuosavybės vertybinių popierių pozicijų standartinis rizikos koeficientas per penkerių metų pereinamąjį laikotarpį padidėja, turimiems įmonių ir tam tikrų draudimo įmonių, kurias įstaiga kontroliuoja arba kurioms ji daro reikšmingą įtaką, strateginės svarbos nuosavybės vertybiniams popieriams reikėtų taikyti tęstinumo išlygą, siekiant išvengti trikdomojo poveikio ir išsaugoti Sąjungos įstaigų kaip ilgalaikių, strateginės svarbos investuotojų į nuosavą kapitalą vaidmenį. Atsižvelgiant į prudencines apsaugos priemones ir priežiūrą siekiant skatinti finansų sektoriaus integraciją, turimiems kitų tos pačios grupės arba tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos įstaigų nuosavybės vertybiniams popieriams reikėtų ir toliau taikyti dabartinį režimą. Be to, siekiant sustiprinti privačias ir viešas iniciatyvas, kurių tikslas – suteikti nebiržinėms Sąjungos bendrovėms ilgalaikio nuosavo kapitalo, investicijos, daromos tiesiogiai arba netiesiogiai, pavyzdžiui, per rizikos kapitalo įmones, neturėtų būti laikomos spekuliacinio pobūdžio investicijomis, jeigu tos investicijos daromos vyresniajai vadovybei tvirtai ketinant jas išlaikyti bent trejus metus;

(10)

siekiant skatinti tam tikrus ekonomikos sektorius, sistemos „Bazelis III“ standartais numatoma kompetentingų institucijų veiksmų laisvė vykdant savo priežiūros užduotis, kad įstaigos galėtų iki tam tikrų ribų turimiems nuosavybės vertybiniams popieriams taikyti lengvatinį režimą, kai tokie popieriai įgyti pagal teisėkūros programas, pagal kurias numatytos didelės subsidijos investicijoms ir vykdoma vyriausybės priežiūra, taip pat taikomi investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai. Tokios veiksmų laisvės įgyvendinimas Sąjungos teisėje taip pat turėtų padėti skatinti ilgalaikes investicijas į nuosavą kapitalą;

(11)

skolinimo įmonėms paslaugas Sąjungoje daugiausia teikia įstaigos, naudojančios vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas) kredito rizikai nustatyti apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus. Taikant rezultatų apatinę ribą, tos įstaigos taip pat turės taikyti SA-CR, grindžiamą paskirtųjų išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (ECAI) pateikiamais kredito rizikos vertinimais, siekiant nustatyti įmonės skolininkės kredito kokybę. Susiejant išorės reitingus ir reitinguotoms įmonėms taikytinus rizikos koeficientus reikėtų didesnio detalumo, kad toks susiejimas atitiktų tos srities tarptautinius standartus;

(12)

vis dėlto dauguma Sąjungos įmonių nesiekia gauti išorinių kredito reitingų. Siekiant išvengti trikdomojo poveikio bankų skolinimui nereitinguotoms įmonėms ir palikti pakankamai laiko, kad būtų sukurtos viešos ar privačios iniciatyvos, skirtos išorinių kredito reitingų aprėpčiai padidinti, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį. Per tą pereinamąjį laikotarpį IRB metodą taikančios įstaigos turėtų turėti galimybę taikyti palankų režimą apskaičiuodamos savo rezultatų apatinę ribą nereitinguotų įmonių investicinio reitingo pozicijoms ir kartu reikėtų kurti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas platus kredito reitingų naudojimas. Bet koks pereinamojo laikotarpio pratęsimas turėtų būti pagrįstas ir jo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip ketveri metai;

(13)

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui įstaigos turėtų turėti galimybę, apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus, didelės dalies savo įmonių pozicijų atžvilgiu naudotis paskirtųjų ECAI kredito rizikos vertinimais. EBI, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (6), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7) (toliau kartu – Europos priežiūros institucijos), turėtų stebėti, kaip taikoma pereinamojo laikotarpio priemonė, ir turėtų atsižvelgti į atitinkamus pokyčius ir tendencijas ECAI rinkoje, kliūtis paskirtųjų ECAI suteikiamiems kredito rizikos vertinimams gauti, visų pirma įmonėms, ir galimas priemones toms kliūtims šalinti. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti naudojamas siekiant gerokai išplėsti Sąjungos įmonių reitingų prieinamumą. Tuo tikslu reikėtų sukurti reitingavimo sprendimus, neapsiribojant dabartine reitingavimo ekosistema, kad visų pirma didesnės Sąjungos įmonės būtų skatinamos tapti reitinguojamomis išorės lygmeniu. Be teigiamo išorinio reitingavimo procesu sukeliamo poveikio, platesnė reitingų aprėptis, inter alia, parems kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Siekiant to tikslo, būtina atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su išoriniais kredito rizikos vertinimais, arba į papildomų tokius vertinimus teikiančių įstaigų steigimą – dėl to galėtų prireikti didelių įgyvendinimo pastangų. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su savo centriniais bankais, turėtų įvertinti, ar galėtų būti pageidautina, kad jų centrinis bankas būtų pripažintas ECAI pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 (8) ir kad centrinis bankas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 tikslais teiktų įmonių reitingus, siekiant padidinti išorės reitingų aprėptį;

(14)

gyvenamosios paskirties turtu užtikrintoms pozicijoms ir komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms BBPK parengė rizikai jautresnius metodus, kad statybos procese būtų geriau perteikiami įvairūs finansavimo modeliai ir etapai;

(15)

2008–2009 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė kelis dabartinio standartizuoto gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų pozicijų ir komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų vertinimo trūkumus. Į tuos trūkumus atsižvelgta sistemos „Bazelis III“ standartuose. Sistemos „Bazelis III“ standartuose brėžiama skirtis tarp pozicijų, kai paskolos grąžinimas iš esmės priklauso nuo turto generuojamų pinigų srautų, ir pozicijų, kurių atveju taip nėra. Pirmosioms pozicijoms turėtų būti taikomas specialus rizikos koeficientų režimas, siekiant ne tik tiksliau atspindėti su tomis pozicijomis susijusią riziką, bet ir padidinti nuoseklumą su pajamingam nekilnojamajam turtui taikomu režimu pagal IRB metodą;

(16)

gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų pozicijų ir komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų atveju turėtų būti toliau taikomas paskolos padalijimo metodas, nes tas metodas yra jautrus skolininko tipui ir taikytinais rizikos koeficientais perteikia užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonės rizikos mažinimo poveikį, net tuo atveju, kai pozicijos pasižymi dideliais paskolos ir turto vertės santykiais. Tačiau paskolos padalijimo metodą reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į sistemos „Bazelis III“ standartus, nes tam tikrų hipotekų su labai mažais paskolos ir turto vertės santykiais atveju jis laikomas pernelyg konservatyviu;

(17)

siekiant užtikrinti, kad rezultatų apatinės ribos taikymo poveikis mažos rizikos gyvenamosios paskirties turto hipotekiniam skolinimui, teikiamam IRB metodą taikančių įstaigų, pasiskirstytų per gana ilgą laikotarpį ir taip būtų išvengta tokio tipo skolinimo veiklos trikdymo, galimo dėl staiga padidinamų nuosavų lėšų reikalavimų, būtina numatyti specialią pereinamojo laikotarpio tvarką. Pereinamuoju laikotarpiu apskaičiuodamos rezultatų apatinę ribą, IRB metodą taikančios įstaigos turėtų turėti galimybę taikyti mažesnį rizikos koeficientą tai daliai savo pozicijų, kuri pagal SA-CR yra užtikrinta gyvenamosios paskirties turto hipoteka. Siekiant užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio tvarka būtų taikoma tik mažos rizikos hipotekos pozicijoms, reikėtų nustatyti tinkamus tinkamumo kriterijus, grindžiamus pagal SA-CR naudojamomis nustatytomis koncepcijomis. Tų kriterijų laikymąsi turėtų tikrinti kompetentingos institucijos. Kadangi gyvenamosios paskirties turto rinkos įvairiose valstybėse narėse gali skirtis, sprendimą, ar taikyti pereinamojo laikotarpio tvarką, turėtų priimti pavienės valstybės narės. Pereinamojo laikotarpio tvarkos naudojimą turėtų stebėti EBI. Bet koks pereinamojo laikotarpio pratęsimas turėtų būti pagrįstas ir jo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip ketveri metai;

(18)

dėl nepakankamo aiškumo ir jautrumo rizikai, būdingų dabartiniam spekuliacinio pobūdžio nekilnojamojo turto finansavimo režimui, tų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai dažnai laikomi pernelyg dideliais arba pernelyg mažais. Todėl tą režimą reikėtų pakeisti specialiu žemės įsigijimo, vystymo ir statybos pozicijoms taikomu režimu, apimančiu paskolas įmonėms arba specialiosios paskirties subjektams, finansuojantiems žemės įsigijimą vystymo ir statybos tikslais arba bet kokio gyvenamosios paskirties turto ar komercinės paskirties nekilnojamojo turto vystymą ir statybą;

(19)

svarbu sumažinti ciklinį poveikį nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinta paskola, vertinimui ir užtikrinti, kad nuosavų lėšų reikalavimai hipotekos paskoloms išliktų stabilesni. Tais atvejais, kai atliekamas perkainojimas ir nekilnojamojo turto vertė padidinama, palyginti su jo verte suteikiant paskolą, su sąlyga, kad yra pakankamai duomenų, prudenciniais tikslais pripažinta nekilnojamojo turto vertė neturėtų viršyti vidutinės palyginamo turto vertės, išmatuotos per pakankamai ilgą laikotarpį, nebent jo vertė nedviprasmiškai padidėja dėl to turto pakeitimų. Siekiant išvengti nenumatytų pasekmių padengtųjų obligacijų rinkų veikimui, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę leisti įstaigoms reguliariai perkainoti nekilnojamąjį turtą netaikant tų ribų vertės padidėjimams. Pakeitimai, kuriais didinamas pastatų ir būsto vienetų energinis naudingumas arba jų atsparumas, apsauga ir prisitaikymas prie fizinės rizikos, galėtų būti laikomi nekilnojamojo turto vertę didinančiais pakeitimais;

(20)

specializuoto skolinimo veikla yra vykdoma su specialiosios paskirties subjektais, kurie paprastai yra subjektai skolininkai ir kurių investicijų grąža yra pagrindinis gauto finansavimo grąžinimo šaltinis. Specializuoto skolinimo modelio sutartiniais susitarimais skolintojui suteikiama gana didelė finansuojamo turto kontrolė, o pagrindinis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis yra to turto generuojamos pajamos. Todėl, siekiant tiksliau perteikti susijusią riziką, tai skolinimo formai reikėtų taikyti specialius nuosavų lėšų reikalavimus kredito rizikai padengti. Remiantis sistemos „Bazelis III“ standartais dėl rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms, pagal SA-CR reikėtų numatyti atskirą specializuoto skolinimo pozicijų klasę, taip padidinant suderinamumą su jau sukurtu specialiu režimu, pagal IRB metodą taikomu specializuoto skolinimo pozicijoms. Reikėtų numatyti specialų režimą specializuoto skolinimo pozicijoms: turėtų būti daromas skirtumas tarp „projektų finansavimo“, „objektų finansavimo“ ir „biržos prekių finansavimo“ siekiant tiksliau perteikti tiems specializuoto skolinimo pozicijų klasės poklasiams būdingą riziką;

(21)

nors naujasis režimas pagal sistemos „Bazelis III“ standartuose nustatytą nereitinguotoms specializuoto skolinimo pozicijoms taikytiną standartizuotą metodą yra detalesnis nei dabartinis standartizuotas režimas, taikomas įmonių pozicijoms, naujasis režimas nėra pakankamai jautrus rizikai, kad galėtų perteikti išsamių užtikrinimo priemonių rinkinių ir įsipareigojimų, Sąjungoje paprastai siejamų su tomis pozicijomis, poveikį, leidžiantį skolintojams kontroliuoti būsimus pinigų srautus, kurie bus generuojami per visą projekto ar turto gyvavimo laikotarpį. Dėl to, kad Sąjungoje specializuoto skolinimo pozicijos nėra pakankamai aprėptos išorės reitingų, tas naujasis režimas taip pat galėtų paskatinti įstaigas nebefinansuoti tam tikrų projektų arba prisiimti didesnę riziką kitais aspektais panašiai tvarkomų pozicijų, kurių rizikos profilis yra kitoks, atveju. Specializuoto skolinimo pozicijas daugiausia finansuoja IRB metodą taikančios įstaigos, turinčios toms pozicijoms skirtus vidaus modelius, ir poveikis galėtų būti ypač didelis „objektų finansavimo“ pozicijų atveju, kai galėtų kilti veiklos nutraukimo rizika, konkrečiai taikant rezultatų apatinę ribą. Siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių dėl nepakankamo sistemos „Bazelis III“ standartų rizikos jautrumo nereitinguotų objektų finansavimo pozicijų atveju, objektų finansavimo pozicijoms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus, dėl kurių jų rizikos profilis gali būti sumažintas iki aukštos kokybės standartų, suderinamų su prudenciniu ir konservatyviu finansinės rizikos valdymu, taikant pereinamąjį laikotarpį turėtų būti taikomas sumažintas rizikos koeficientas. Ta pereinamojo laikotarpio tvarka turėtų būti įvertinta EBI parengtoje ataskaitoje;

(22)

mažmeninių pozicijų klasifikavimą pagal SA-CR reikėtų geriau suderinti su IRB metodu, siekiant užtikrinti, kad tam pačiam pozicijų rinkiniui būtų nuosekliai taikomi atitinkami rizikos koeficientai. Remiantis sistemos „Bazelis III“ standartais, reikėtų nustatyti taisykles dėl diferencijuoto požiūrio į atnaujinamąsias mažmenines pozicijas, tenkinančias tam tikras grąžinimo ar naudojimo sąlygas, dėl kurių jų rizikos profilis gali būti sumažintas. Tos pozicijos turėtų būti apibrėžiamos kaip sandorių dalyvių pozicijos. Vieno ar daugiau fizinių asmenų pozicijoms, tenkinančioms ne visas sąlygas, kad jas būtų galima laikyti mažmeninėmis pozicijomis, pagal SA-CR reikėtų priskirti 100 % rizikos koeficientą;

(23)

sistemos „Bazelis III“ standartuose pagal SA-CR besąlygiškai anuliuojamiems įsipareigojimams nustatomas 10 % kredito perskaičiavimo koeficientas. Tikėtina, kad tai padarys didelį poveikį įsipareigojantiesiems asmenims, pasikliaujantiems lanksčiu besąlygiškai anuliuojamų įsipareigojimų pobūdžiu savo veiklai finansuoti, kai vykdydami veiklą jie susiduria su sezoniniais svyravimais arba kai jie valdo netikėtus trumpalaikius apyvartinio kapitalo poreikių pokyčius, ypač atsigaunant po COVID-19 pandemijos. Todėl tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį įstaigos turėtų turėti galimybę savo besąlygiškai anuliuojamiems įsipareigojimams toliau taikyti mažesnį kredito perskaičiavimo koeficientą ir vėliau įvertinti, ar taikytinus kredito perskaičiavimo koeficientus reikia laipsniškai didinti, kad įstaigos galėtų pritaikyti savo veiklos praktiką ir produktus, nesumažinant galimybių įstaigų įsipareigojantiesiems asmenims gauti kreditus;

(24)

įstaigos turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį prisidėdamos prie ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos, be kita ko, teikdamos proaktyvias skolos restruktūrizavimo priemones patikimiems skolininkams, kurie susiduria arba netrukus susidurs su sunkumais vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu, jei sandorio šalys potencialiai ir nepagrįstai klasifikuojamos kaip nevykdančios įsipareigojimų, įstaigos neturėtų būti atgrasomos, kai manoma, kad tai tikslinga, suteikti prasmingų lengvatų įsipareigojantiesiems asmenims, kai tokios lengvatos galėtų atkurti tikimybę, kad tie įsipareigojantieji asmenys sumokės likusią savo skolos įsipareigojimų dalį. Rengdama gaires dėl įsipareigojančiojo asmens ar kredito priemonės įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties, EBI turėtų deramai atsižvelgti į poreikį suteikti įstaigoms pakankamai lankstumo;

(25)

2008–2009 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė, kad kai kuriais atvejais įstaigos IRB metodą taikė ir portfeliams, kurie netinka modeliavimui dėl nepakankamų duomenų, ir tai turėjo žalingų pasekmių rezultatų patikimumui. Todėl tikslinga neįpareigoti įstaigų IRB metodą taikyti visoms jų pozicijoms ir pozicijų klasių lygmeniu taikyti įgyvendinimo reikalavimą. Taip pat tikslinga apriboti IRB metodo taikymą pozicijų klasėms, kurių atveju patikimas modeliavimas yra sudėtingesnis, siekiant padidinti nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti palyginamumą ir patikimumą taikant IRB metodą;

(26)

įstaigų turimų kitų įstaigų, kitų finansų sektoriaus subjektų ir didelių įmonių pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo lygiai paprastai yra žemi. Tokių žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelių atveju įstaigoms sunku gauti patikimus nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (toliau – LGD) įverčius, nes tuose portfeliuose nėra pakankamai stebėtų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Dėl šio sunkumo atsirado nepageidaujamo masto skirtumų tarp įstaigų vertinamos rizikos lygio. Todėl tokiuose žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfeliuose įstaigos turėtų naudoti reguliuojamas LGD vertes, o ne vidaus LGD įverčius;

(27)

įstaigos, kurios apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kredito rizikai padengti taiko vidaus modelius, savo rizikos vertinimą paprastai pagrindžia viešai paskelbtais duomenimis, prie kurių, galima daryti prielaidą, gali vienodai prieiti visos įstaigos. Tokiomis aplinkybėmis nuosavų lėšų reikalavimų skirtumų pateisinti negalima. Be to, ne prekybos knygoje nurodytos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos yra labai maža įstaigų balansų dalis. Taigi, siekiant padidinti įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų palyginamumą ir supaprastinti reglamentavimo sistemą, įstaigos turėtų apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kredito rizikai padengti taikydamos SA-CR, o taikyti tuo tikslu IRB metodą neturėtų būti leidžiama;

(28)

reikėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, LGD ir kredito perskaičiavimo koeficientų įverčiai dėl įstaigų, kurioms leidžiama apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus kredito rizikai padengti taikyti vidaus modelius, pavienių pozicijų nebūtų netinkamai žemo lygio. Todėl tikslinga nustatyti savų įverčių minimalias vertes ir įpareigoti įstaigas naudoti didesnę vertę iš rizikos parametrų savų įverčių ir tų savų įverčių minimalių verčių. Tokios rizikos parametrų minimalios vertės (toliau – įvesčių apatinės ribos) turėtų būti apsaugos priemonė, siekiant užtikrinti, kad nuosavų lėšų reikalavimai nebūtų mažesni nei prudenciniai lygiai. Be to, tokios įvesčių apatinės ribos turėtų sumažinti modelio riziką dėl tokių veiksnių, kaip netinkamos modelio specifikacijos, matavimo paklaida ir duomenų apribojimai. Dėl įvesčių apatinių ribų taip pat pagerėtų įstaigų kapitalo pakankamumo rodiklių palyginamumas. Siekiant tokių rezultatų, įvesčių apatines ribas reikėtų kalibruoti pakankamai konservatyviai;

(29)

dėl įvesčių apatinių ribų, sukalibruotų pernelyg konservatyviai, įstaigos galėtų nenorėti taikyti IRB metodo ir susijusių rizikos valdymo standartų. Įstaigos taip pat galėtų būti paskatintos perkelti savo portfelius į didesnės rizikos pozicijas siekiant išvengti apribojimų, nustatytų taikant įvesčių apatines ribas. Siekiant išvengti tokių nenumatytų pasekmių, įvesčių apatinės ribos turėtų tinkamai perteikti tam tikras pagrindinių pozicijų rizikos charakteristikas, visų pirma, kai tinkama, atsižvelgiant į skirtingas skirtingų rūšių pozicijų vertes;

(30)

specializuoto skolinimo pozicijoms yra būdingos rizikos charakteristikos, kurios skiriasi nuo bendrųjų įmonių pozicijų. Todėl tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį specializuoto skolinimo pozicijoms taikoma LGD įvesčių apatinė riba sumažinama. Bet koks pereinamojo laikotarpio pratęsimas turėtų būti pagrįstas ir jo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip ketveri metai;

(31)

remiantis sistemos „Bazelis III“ standartais, IRB metodas, taikomas valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijų klasei, turėtų likti iš esmės nepakitęs dėl ypatingo pobūdžio ir rizikos, susijusios su kredito įstaigai įsipareigojančiais asmenimis. Visų pirma, įvesčių apatinės ribos neturėtų būti taikomos valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijoms;

(32)

siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į visas regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijas, turėtų būti sukurtos dvi naujos regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų klasės, nepriklausomos ir nuo valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijų, ir nuo įstaigų pozicijų klasių. Vertinant asimiliuotas regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijas, kurioms pagal SA-CR būtų galima taikyti centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms taikomą režimą, tos pozicijos neturėtų būti priskiriamos prie tų naujų pozicijų klasių pagal IRB metodą ir joms neturėtų būti taikomos įvesčių apatinės ribos. Be to, regioninės, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų, kurios nėra asimiliuotos, atveju konkrečios mažesnės pagal IRB metodą taikomos įvesčių apatinės ribos turėtų būti kalibruojamos, kad būtų tinkamai atspindėtas tų pozicijų rizikos profilis, palyginti su įmonių pozicijomis;

(33)

reikėtų patikslinti, kaip turėtų būti pripažintas garantijos poveikis garantuotai pozicijai, vertinamai pagal IRB metodą naudojant savus LGD įverčius, kai garantas priskirtinas prie tokios rūšies pozicijų, kurios vertinamos pagal IRB metodą, tačiau nenaudojant savų LGD įverčių. Visų pirma, taikant pakeitimo metodą, pagal kurį su pagrindine pozicija susiję rizikos parametrai pakeičiami garanto parametrais, arba metodą, pagal kurį kredito įstaigai įsipareigojančio asmens įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė arba LGD koreguojami taikant konkretų modeliavimo metodą, kuriuo atsižvelgiama į garantijos poveikį, neturėtų būti nustatytas pakoreguotas rizikos koeficientas, kuris būtų mažesnis nei rizikos koeficientas, taikomas palyginamai tiesioginei garanto pozicijai. Taigi, jeigu garantui taikomas SA-CR, pripažinus garantiją pagal IRB metodą, garantuotai pozicijai turėtų būti paprastai priskirtas SA-CR metodu nustatytas garanto rizikos koeficientas;

(34)

galutinėje sistemoje „Bazelis III“ nebereikalaujama, kad įstaiga, kuri nusprendė taikyti IRB metodą vienai pozicijų klasei, taikytų tą metodą visoms savo ne prekybos knygos pozicijoms. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įstaigoms, kurios šiuo metu kai kurias pozicijas vertina pagal IRB metodą, ir įstaigoms, kurios to nedaro, tam tikra pereinamojo laikotarpio tvarka turėtų leisti įstaigoms grįžti prie paprastesnių metodų pagal supaprastintą procedūrą. Pagal tą procedūrą kompetentingos institucijos turėtų galėti nepritarti prašymams grįžti prie paprastesnio metodo, pateiktiems siekiant pasinaudoti reglamentavimo arbitražu. Tos procedūros tikslais vien tai, kad dėl grįžimo prie paprastesnio metodo sumažėja atitinkamoms pozicijoms nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, neturėtų būti laikoma pakankama priežastimi prieštarauti prašymui reglamentavimo arbitražo pagrindu;

(35)

siekiant pašalinti nepagrįstą nuosavų lėšų reikalavimų kintamumą, turėtų būti peržiūrėtos galiojančios dirbtiniams pinigų srautams taikomos diskontavimo taisyklės, kad būtų pašalintos bet kokios nenumatytos pasekmės. EBI turėtų būti pavesta peržiūrėti savo gaires dėl įsipareigojimų įvykdymo statuso grąžinimo;

(36)

rezultatų apatinės ribos nustatymas galėtų turėti reikšmingą poveikį nuosavų lėšų reikalavimams, taikomiems pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias turinčios įstaigos taiko vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą arba vidaus vertinimo metodą. Nors tokios pozicijos paprastai yra mažos, palyginti su kitomis pozicijomis, nustačius rezultatų apatinę ribą galėtų būti daromas poveikis pakeitimo vertybiniais popieriais operacijos ekonominiam gyvybingumui, nes rizikos perleidimo prudencinė nauda būtų nepakankama. Taip galėtų atsitikti, kai pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtra būtų 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (toliau – kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planas) išdėstyto kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano dalis ir kai įstaigoms iniciatorėms, jei jos taptų suvaržytos rezultatų apatinės ribos, galėtų reikėti plačiau naudoti pakeitimą vertybiniais popieriais, kad jos galėtų aktyviau valdyti savo portfelius. Pereinamuoju laikotarpiu vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą arba vidaus vertinimo metodą taikančios įstaigos turėtų turėti galimybę taikyti palankų režimą, siekdamos apskaičiuoti savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas rizikos koeficientas pagal vieną iš tų metodų, apatinę vertę. EBI turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl poreikio galbūt peržiūrėti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių prudencinę tvarką siekiant padidinti prudencinės tvarkos jautrumą rizikai;

(37)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (9) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 siekiant įgyvendinti 2019 m. BBPK galutinai parengtus sistemos „Bazelis III“ standartus dėl esminės prekybos knygos peržiūros (galutinius EPKP standartus) tik informacijos teikimo tikslais. Tais standartais pagrįstus privalomus nuosavų lėšų reikalavimus nuspręsta nustatyti atskiru pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atlikus jų poveikio Sąjungos įstaigoms įvertinimą;

(38)

galutiniai EPKP standartai, susiję su riba tarp prekybos knygos ir ne prekybos knygos, turėtų būti įgyvendinti Sąjungos teisėje, nes jie daro reikšmingą poveikį apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. Laikantis sistemos „Bazelis III“ standartų, įgyvendinant ribos reikalavimus turėtų būti įtraukiami priemonių, kurios turi būti priskiriamos prekybos knygai arba ne prekybos knygai, sąrašai, taip pat numatoma nukrypti leidžianti nuostata, kuria įstaigoms būtų leidžiama, gavus kompetentingos institucijos pritarimą, tam tikras paprastai prekybos knygoje laikomas priemones, įskaitant biržinius nuosavybės vertybinius popierius, priskirti ne prekybos knygai, jeigu tų priemonių pozicijos laikomos ne prekybos tikslais arba jomis nėra apdraudžiamos prekybos tikslais laikomos pozicijos;

(39)

siekiant išvengti reikšmingos veiklos naštos Sąjungos įstaigoms, visų galutinių EPKP standartų įgyvendinimo reikalavimų, taikomų apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taikymo pradžios data turėtų būti ta pati. Todėl riboto skaičiaus EPKP reikalavimų, kurie jau buvo nustatyti Reglamentu (ES) 2019/876, taikymo pradžios data turėtų būti suderinta su šio reglamento taikymo pradžios data. 2023 m. vasario 27 d. EBI pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad jei Reglamento (ES) 2019/876 3 straipsnio 6 dalyje nurodytos nuostatos įsigaliotų, o taikytinoje teisinėje sistemoje dar nebūtų numatyta kapitalo apskaičiavimo tikslais taikyti remiantis EPKP nustatytų metodų, Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 nurodytos institucijos neturėtų teikti pirmenybės jokiems su tais reikalavimais susijusiais priežiūros ar vykdymo užtikrinimo veiksmams, kol bus užtikrintas visiškas EPKP įgyvendinimas, numatomas nuo 2025 m. sausio 1 d.;

(40)

siekiant užbaigti reformų darbotvarkę, nustatytą po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės, ir pašalinti dabartinės rinkos rizikos sistemos trūkumus, Sąjungos teisės aktuose reikėtų įgyvendinti galutiniais EPKP standartais pagrįstus privalomus nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. Iš neseniai apskaičiuotų galutinių EPKP standartų poveikio Sąjungos įstaigoms įverčių matyti, kad Sąjungoje įgyvendinus tuos standartus labai padidės tam tikros prekybos ir rinkos formavimo veiklos, kuri yra svarbi Sąjungos ekonomikai, nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti. Siekiant sušvelninti tą poveikį ir išsaugoti gerą Sąjungos finansų rinkų veikimą, galutinių EPKP standartų įgyvendinimui Sąjungos teisėje reikėtų taikyti tikslines korekcijas;

(41)

įstaigų prekybos veikla didmeninėse rinkose gali būti nesunkiai vykdoma tarpvalstybiniu mastu, be kita ko, tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių. Todėl galutinių EPKP standartų įgyvendinimas įvairiuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose turėtų būti kuo labiau suvienodintas tiek esmės, tiek laiko atžvilgiu. Antraip būtų neįmanoma tarptautiniu lygmeniu užtikrinti vienodų sąlygų tokiai veiklai. Todėl Komisija turėtų stebėti galutinių EPKP standartų įgyvendinimą kituose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kurie yra BBPK nariai. Kad prireikus būtų galima šalinti potencialius iškraipymus įgyvendinant galutinius EPKP standartus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (10) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Deleguotaisiais aktais nustatytos priemonės turėtų ir toliau būti laikinos. Kai tikslinga, kad tokios priemonės būtų taikomos nuolat, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(42)

apskaičiuodama įstaigų, vykdančių vidutinio masto prekybos knygoje apskaitomą veiklą, nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, Komisija turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą ir tuos reikalavimus atitinkamai sukalibruoti. Taigi įstaigoms, vykdančioms vidutinio masto prekybos knygoje apskaitomą veiklą, reikėtų leisti apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti taikyti supaprastintą standartizuotą metodą, kaip numatyta tarptautiniu lygmeniu sutartuose standartuose. Be to, tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurios įstaigos vykdo vidutinio masto prekybos knygoje apskaitomą veiklą, turėtų ir toliau atitikti kriterijus, pagal kuriuos tokioms įstaigoms netaikomi Reglamente (ES) 2019/876 nustatyti EPKP informacijos teikimo reikalavimai;

(43)

atsižvelgiant į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų rinkos struktūros atnaujinimą, jos stabilumą pastaraisiais metais ir ribotą anglies dioksido kreditų kainų nepastovumą, pagal alternatyvų standartizuotą metodą reikėtų nustatyti konkretų rizikos koeficientą, taikomą prekybos anglies dioksidu pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) pozicijoms;

(44)

pagal alternatyvų standartizuotą metodą priemonių, kuriomis prisiimama likutinė rizika, pozicijoms taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis, kad būtų atsižvelgta į riziką, į kurią neatsižvelgiama pagal jautrumu grindžiamą metodą. Pagal sistemos „Bazelis III“ standartus priemonė ir jos apsidraudimas gali būti užskaitomi to mokesčio tikslais tik jei jie visiškai padengia vienas kitą. Tačiau įstaigos rinkoje gali iš esmės apsidrausti nuo kai kurių į likutinės rizikos papildomo mokesčio taikymo sritį patenkančių priemonių likutinės rizikos, tokiu būdu sumažindamos bendrą savo portfelių riziką, nors tas apsidraudimas gali ne visiškai padengti pirminės pozicijos riziką. Kad įstaigos ir toliau galėtų apsidrausti be nepagrįstų atgrasymo priemonių, taip pat pripažįstant bendros rizikos mažinimo ekonominį pagrindimą, įgyvendinant likutinės rizikos papildomą mokestį turėtų būti laikinai leidžiama – griežtomis sąlygomis ir gavus priežiūros institucijų pritarimą – netaikyti likutinės rizikos papildomo mokesčio priemonių, dėl kurių gali būti apsidraudžiama rinkoje, apsidraudimui;

(45)

BBPK peržiūrėjo tarptautinį standartą dėl operacinės rizikos, kad pašalintų trūkumus, paaiškėjusius po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės. Nustatytas ne tik nepakankamas standartizuotų metodų jautrumas rizikai, bet ir nepakankamas palyginamumas dėl labai įvairios vidaus modeliavimo praktikos taikant pažangųjį vertinimo metodą. Taigi, siekiant supaprastinti operacinės rizikos sistemą, visi esami nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti vertinimo metodai buvo pakeisti vienu ne modeliais pagrįstu metodu – naujuoju standartizuotu operacinės rizikos vertinimo metodu. Siekiant padėti užtikrinti įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą ir už Sąjungos ribų, vienodas sąlygas tarptautiniu mastu ir užtikrinti, kad Sąjungos lygmens operacinės rizikos sistema ir toliau būtų veiksminga, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su galutine sistema „Bazelis III“;

(46)

į BBPK parengtą naująjį standartizuotą operacinės rizikos vertinimo metodą įtraukiamas rodiklis, grindžiamas įstaigos veiklos dydžiu, ir rodiklis, kuriuo atsižvelgiama į tos įstaigos nuostolių istoriją. Galutinėje sistemoje „Bazelis III“ numatoma tam tikro masto galimybė savo nuožiūra spręsti, kaip galima įgyvendinti rodiklį, kuriuo atsižvelgiama į įstaigos nuostolių istoriją. Jurisdikciją turintys subjektai gali neatsižvelgti į ankstesnius nuostolius apskaičiuodami visų atitinkamų įstaigų nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti arba atsižvelgti į ankstesnių nuostolių duomenis net mažesnio nei tam tikras veiklos mastas dydžio įstaigų atveju. Siekiant Sąjungoje užtikrinti vienodas sąlygas ir supaprastinti nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti apskaičiavimą, ta galimybe spręsti savo nuožiūra minimaliųjų nuosavų lėšų reikalavimų laikymosi tikslu turėtų būti naudojamasi darniai, neatsižvelgiant į ankstesnių veiklos nuostolių duomenis visų įstaigų atveju;

(47)

apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti, ateityje galėtų būti leidžiama kaip veiksmingą rizikos mažinimo būdą naudoti draudimo liudijimus. Tuo tikslu EBI turėtų pranešti Komisijai, ar tikslinga pripažinti draudimo liudijimus kaip veiksmingą rizikos mažinimo būdą, ir apie tokiais atvejais taikytinas sąlygas, kriterijus ir standartinę formulę;

(48)

dėl išskirtinio ir precedento neturinčio pinigų politikos griežtinimo po COVID-19 pandemijos tempo finansų rinkose gali atsirasti labai didelis nepastovumas. Kartu padidėjus netikrumui, dėl kurio didėja valstybės skolos pelningumas, tai savo ruožtu galėtų nulemti nerealizuotus tam tikrų įstaigų turimos valstybės skolos nuostolius. Siekiant sušvelninti nepastovumo centrinės valdžios skolos rinkose didelį neigiamą poveikį įstaigų nuosavoms lėšoms, taigi ir įstaigų skolinimo pajėgumui, turėtų būti vėl nustatytas laikinas prudencinis filtras, kuris iš dalies neutralizuotų tą poveikį;

(49)

viešosioms priemonėms, kuriomis kovojama su didelio dvigubo ekonominio sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos kars prieš Ukrainą, remti ir toliau galėtų būti reikalingas viešasis finansavimas išleidžiant vyriausybės obligacijas kitos valstybės narės nacionaline valiuta. Kad būtų išvengta suvaržymų į tokias obligacijas investuojančioms įstaigoms, tikslinga vėl nustatyti pereinamojo laikotarpio priemonę, taikomą vertinant centrinių vyriausybių arba centrinių bankų pozicijas pagal kredito rizikos sistemą, kai tos pozicijos išreikštos kitos valstybės narės nacionaline valiuta;

(50)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/630 (11) nustatytas reikalavimas dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio – vadinamoji prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Šia priemone buvo siekiama išvengti įstaigų turimų neveiksnių pozicijų atkūrimo, tuo pat metu skatinant proaktyvų neveiksnių pozicijų valdymą gerinant įstaigų restruktūrizavimo arba vykdymo užtikrinimo procedūrų efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, eksporto kredito agentūrų arba viešųjų garantų garantuojamoms neveiksnioms pozicijoms turėtų būti taikomi tam tikri tiksliniai pakeitimai. Be to, prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė neturėtų būti taikoma tam tikroms įstaigoms, kurios laikosi griežtesnių sąlygų ir specializuojasi neveiksnių pozicijų įsigijimo srityje;

(51)

informaciją apie veiksnių, neveiksnių ir restruktūrizuotų pozicijų sumą ir kokybę, taip pat pradelstų pozicijų kitimo analizę taip pat turėtų atskleisti biržinės mažos bei nesudėtingos įstaigos ir kitos įstaigos. Dėl tos pareigos atskleisti informaciją nėra sukuriama papildoma našta toms įstaigoms, nes EBI jau įgyvendino tokio riboto informacijos rinkinio atskleidimą pagal 2017 m. Tarybos veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo Europoje, pagal kurį EBI paprašyta sugriežtinti visoms įstaigoms taikomus informacijos apie turto kokybę ir neveiksnias paskolas atskleidimo reikalavimus. Ta pareiga atskleisti informaciją taip visiškai suderinama su 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatu „Neveiksnių paskolų problemos sprendimas po COVID-19 pandemijos“;

(52)

būtina sumažinti informacijos atskleidimo reikalavimų laikymosi naštą ir padidinti atskleidžiamos informacijos palyginamumą. Todėl EBI turėtų sukurti centralizuotą interneto platformą, kurioje būtų galima atskleisti įstaigų teikiamą informaciją ir duomenis. Tokia centralizuota interneto platforma turėtų būti bendras prieigos punktas, kuriame būtų galima susipažinti su įstaigų atskleista informacija, o informacijos bei duomenų nuosavybės teisė ir atsakomybė už jų tikslumą turėti likti juos parengusioms įstaigoms. Atskleidžiamos informacijos centralizuotas paskelbimas turėtų visiškai atitikti kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą. Be to, ta centralizuota internetinė platforma turėtų būti sąveiki su Europos bendru prieigos punktu;

(53)

siekiant užtikrinti didesnę priežiūros ataskaitų ir atskleidžiamos informacijos integraciją, EBI turėtų skelbti įstaigų atskleidžiamą informaciją centralizuotai, paisydama visų įstaigų teisės pačioms skelbti duomenis ir informaciją. Toks centralizuotas informacijos atskleidimas turėtų leisti EBI skelbti mažų ir nesudėtingų įstaigų atskleidžiamą informaciją remiantis informacija, kurią tos įstaigos pateikia kompetentingoms institucijoms, ir dėl to turėtų gerokai sumažėti mažų ir nesudėtingų įstaigų administracinė našta. Be to, informacijos atskleidimo centralizavimas neturėtų daryti poveikio kitų įstaigų išlaidoms, turėtų padidėti skaidrumas ir sumažėti rinkos dalyvių išlaidos, susijusios su prieiga prie prudencinės informacijos. Dėl tokio didesnio skaidrumo turėtų būti lengviau palyginti įstaigų duomenis ir turėtų būti skatinama rinkos drausmė;

(54)

norint įgyvendinti Europos žaliojo kurso, išdėstyto 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, aplinkos ir klimato srities užmojus ir prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., reikia, kad Sąjungoje didelės privačiojo sektoriaus investicijos būtų nukreiptos į tvarias investicijas. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų atspindėti aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (ASV) veiksnių svarbą ir visapusišką supratimą apie veiklos, siejamos su bendru tvarumu arba ASV tikslais, pozicijų riziką. Siekiant užtikrinti konvergenciją visoje Sąjungoje ir vienodą ASV veiksnių ir rizikos supratimą, reikėtų parengti bendro pobūdžio apibrėžtis. ASV veiksniai gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį subjekto, valstybės ar asmens finansiniams rezultatams ar mokumui. Įprasti ASV veiksnių pavyzdžiai apima: aplinkos srityje – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, biologinę įvairovę ir vandens naudojimą bei vartojimą; socialinėje srityje – žmogaus teises ir darbo bei darbo jėgos aspektus, o valdymo srityje – aukščiausiosios vadovybės teises ir pareigas, taip pat atlyginimų aspektą. Turtas arba veikla, kuriems daro poveikį aplinkos arba socialiniai veiksniai, turėtų būti apibrėžiami atsižvelgiant į Sąjungos siekį iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui, kaip išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl gamtos atkūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/869, ir į atitinkamus Sąjungos tvarumo tikslus. Specialios prudencinės tvarkos ir rizikos skirtumų įvertinimo tikslais turtui ar pozicijoms nustatyti turėtų būti naudojami techninės analizės kriterijai, susiję su reikšmingos žalos nedarymo principu, nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (13), taip pat konkretūs Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama išvengti klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo;

(55)

ASV rizikos poveikis nebūtinai proporcingas įstaigos dydžiui ir sudėtingumui. ASV rizikos poveikio lygis visoje Sąjungos taip pat yra gana skirtingas: kai kuriose valstybėse narėse matyti galimas nedidelis pereinamojo laikotarpio poveikis, o kitose stebimas galimas didelis pereinamojo laikotarpio poveikis pozicijoms, susijusioms su veikla, darančia didelį neigiamą poveikį, visų pirma aplinkai. Pagal įstaigoms taikomus skaidrumo reikalavimus ir kituose esamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytus su tvarumu susijusius informacijos atskleidimo reikalavimus po kelerių metų bus teikiami detalesni duomenys. Tačiau, kad būtų galima tinkamai įvertinti ASV riziką, su kuria įstaigos galėtų susidurti, būtina, kad rinkos ir kompetentingos institucijos gautų tinkamus duomenis iš visų subjektų, kuriems kyla ta rizika. Įstaigos turėtų turėti galimybę sistemingai nustatyti ir užtikrinti tinkamą skaidrumą savo pozicijų, susijusių su veikla, kuri laikoma darančia reikšmingą žalą vienam iš aplinkos tikslų, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2020/852, atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų detalius, išsamius ir palyginamus duomenis veiksmingos priežiūros vykdymo tikslais, į įstaigų teikiamas priežiūros ataskaitas reikėtų įtraukti informaciją apie ASV rizikos poveikį. Kad būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas rinkų atžvilgiu, ASV rizikos atskleidimas taip pat turėtų būti taikomas plačiau, įtraukiant visas įstaigas. Tos informacijos detalumas turėtų atitikti proporcingumo principą, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos dydį ir sudėtingumą ir į jos patiriamo ASV rizikos poveikio reikšmingumą. Peržiūrėdama techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su ASV rizikos atskleidimu, EBI turėtų įvertinti priemones, kaip pagerinti užtikrinamojo turto grupių padengtų obligacijų ASV rizikos atskleidimą, ir apsvarstyti, ar informacija apie atitinkamas pozicijas, susijusias su paskolų, kuriomis tiesiogiai arba perduodant paskolas specialiosios paskirties subjektui užtikrinamos įstaigų išleistos padengtosios obligacijos, grupėmis, turėtų būti įtraukiama į peržiūrėtus techninius įgyvendinimo standartus, ar į padengtosioms obligacijoms taikomą reglamentavimo ir atskleidimo sistemą;

(56)

Sąjungos ekonomikos perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio įgyjant pagreitį, tvarumo rizika tampa pastebimesnė ir ateityje jai gali tekti skirti daugiau dėmesio. Visapusiško ASV rizikos veiksnių ir tradicinių finansų rizikos kategorijų bei pozicijų grupių tarpusavio ryšio nustatymo pagrindas turėtų būti tinkamas įvertinimas, ar turima patikimų ir nuoseklių ASV duomenų ir ar jie yra prieinami. ESMA taip pat turėtų prisidėti prie to įrodymų rinkimo: pranešti, ar sandorio šalių arba pozicijų, kurių tos įstaigos gali turėti, kredito rizikos reitingai tinkamai atspindi ASV riziką. Atsižvelgiant į tai, kad nuolat ir greitai vyksta pokyčiai, susiję su tiek įstaigų, tiek priežiūros institucijų atliekamu ASV rizikos nustatymu ir kiekybiniu įvertinimu, taip pat būtina paankstinti šio reglamento dalies, susijusios su EBI įgaliojimais įvertinti ir pranešti, ar būtų pagrįsta pozicijoms, susijusioms su turtu ar veikla, iš esmės siejamais su aplinkos arba socialiniais tikslais, taikyti specialią prudencinę tvarką, įsigaliojimo datą. Dėl atliktino vertinimo darbo trukmės ir sudėtingumo esami EBI įgaliojimai turėtų būti suskirstyti į keletą ataskaitų. Todėl atitinkamai iki 2024 m. ir 2025 m. pabaigos turėtų būti parengtos dvi iš eilės metinės tolesnės EBI ataskaitos. Tarptautinės energetikos agentūros teigimu, norint ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą, negalima vykdyti naujų iškastinio kuro žvalgymo ir plėtros veiksmų. Tai reiškia, kad su iškastiniu kuru susijusios pozicijos gali kelti didesnę riziką tiek mikrolygmeniu, nes tokio turto vertė su laiku turėtų mažėti, tiek makrolygmeniu, nes su iškastiniu kuru susijusios veiklos finansavimas kelia pavojų tikslui apriboti pasaulio temperatūros augimą, kad jis neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, todėl kelia grėsmę finansiniam stabilumui. Todėl kompetentingoms institucijoms ir rinkos dalyviams turėtų būti užtikrinamas didesnis įstaigų skaidrumas, susijęs su jų pozicijomis iškastinio kuro sektoriaus subjektų atžvilgiu, įskaitant jų veiklą, susijusią su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais;

(57)

siekiant užtikrinti, kad jokie su infrastruktūra susiję pozicijų koregavimai nepakenktų Sąjungos užmojams klimato srityje, naujoms pozicijoms rizikos koeficientų diskontavimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai finansuojamu turtu būtų padedama siekti vieno ar daugiau Reglamente (ES) 2020/852 nustatytų tikslų ir nebūtų daroma reikšminga žala kitiems tame reglamente nustatytiems tikslams arba kai finansuojamu turtu nebūtų daroma reikšminga žala jokiems tame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams;

(58)

priežiūros institucijoms svarbu turėti reikiamus įgaliojimus išsamiai įvertinti ir išmatuoti bankų grupei konsoliduotu lygmeniu kylančią riziką ir lanksčiai pritaikyti savo priežiūros metodus pagal naujus rizikos šaltinius. Svarbu išvengti prudencinio ir apskaitos konsolidavimo spragų, dėl kurių gali atsirasti sandorių, kuriais siekiama pašalinti turtą iš prudencinio konsolidavimo srities, nors rizika išliktų bankų grupėje. Dėl nepakankamai nuoseklių terminų „patronuojančioji įmonė“, „patronuojamoji įmonė“ ir „kontrolė“ apibrėžčių ir nepakankamai aiškių terminų „papildomas paslaugas teikianti įmonė“, „finansų kontroliuojančioji bendrovė“ ir „finansų įstaiga“ apibrėžčių priežiūros institucijoms sunkiau Sąjungoje nuosekliai taikyti taikytinas taisykles ir nustatyti bei tinkamai šalinti riziką konsoliduotu lygmeniu. Todėl tas apibrėžtis reikėtų iš dalies pakeisti ir toliau patikslinti. Be to, manoma, jog būtų tikslinga, kad EBI išsamiau ištirtų, ar šie priežiūros institucijų įgaliojimai galėtų būti netyčia suvaržyti dėl reglamentavimo nuostatų arba jų sąveikos su taikytina apskaitos sistema likusių iškraipymų ar spragų;

(59)

pastaraisiais metais sparčiai augo kriptoturto rinkos. Siekdamas spręsti galimos rizikos, kylančios įstaigoms dėl jų kriptoturto pozicijų, kurios dar nėra pakankamai įtrauktos į esamą prudencinę sistemą, klausimą, 2022 m. gruodžio mėn. BBPK paskelbė kriptoturto pozicijų prudencinės tvarkos standartą. Rekomenduojama to standarto taikymo pradžios data yra 2025 m. sausio 1 d., bet kai kurie standarto techniniai elementai 2023 m. ir 2024 m. buvo toliau plėtojami BBPK lygmeniu. Atsižvelgiant į vykstančius kriptoturto rinkų pokyčius ir pripažįstant, kad sistemos „Bazelis“ standartus dėl įstaigų kriptoturto pozicijų svarbu visapusiškai įgyvendinti Sąjungos teisėje, Komisija turėtų ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo tas standartas būtų įgyvendinamas, ir turėtų nurodyti, kokia prudencinė tvarka toms pozicijoms turėtų būti taikoma pereinamuoju laikotarpiu iki to standarto įgyvendinimo. Pereinamojo laikotarpio prudencine tvarka turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1114 (14) kriptoturto emitentams nustatytą teisinę sistemą ir nurodyta, kokia prudencinė tvarka turi būti taikoma tam kriptoturtui. Todėl pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti pripažįstama, kad į žetonus konvertuoto tradicinio turto, įskaitant e. pinigų žetonus, keliama rizika yra panaši į tradicinio turto ir to reglamento reikalavimus atitinkančio kriptoturto keliamą riziką, o tradicinio turto, išskyrus vienos rūšies dekretinius pinigus, susiejimui turėtų būti taikoma su to reglamento reikalavimais suderinama prudencinė tvarka. Kito kriptoturto, įskaitant į žetonus konvertuotas kriptoturto išvestines finansines priemones, kurioms nėra taikomas palankesnis kapitalo vertinimas, pozicijoms turėtų būti priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas;

(60)

nesant pakankamo aiškumo dėl tam tikrų aspektų, susijusių su minimalių vertės sumažinimo apatinės ribos sistema, skirta vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams, kurią kaip galutinės sistemos „Bazelis III“ dalį sukūrė BBPK, taip pat esant abejonių dėl jos taikymo tam tikrų rūšių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ekonominio pagrindimo kilo klausimas, ar tos sistemos prudencinius tikslus galima pasiekti nesukeliant nepageidaujamų pasekmių. Todėl Komisija turėtų iš naujo įvertinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių minimalių vertės sumažinimo apatinės ribos sistemos įgyvendinimą Sąjungos teisėje. Siekdama pateikti Komisijai pakankamai įrodymų, EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA, turėtų informuoti Komisiją apie tos sistemos poveikį ir apie tinkamiausią požiūrį norint ją įgyvendinti Sąjungos teisėje;

(61)

pagal galutinę sistemą „Bazelis III“ SA-CR metodu galėtų būti nepakankamai atsižvelgiama į labai trumpalaikį vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pobūdį, todėl pagal tą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai galėtų pernelyg viršyti nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus pagal IRB metodą. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į rezultatų apatinės ribos įvedimą, toms pozicijoms apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai galėtų gerokai padidėti ir dėl to būtų daromas poveikis skolos ir vertybinių popierių rinkų, įskaitant valstybės skolos vertybinių popierių rinkas, likvidumui. Todėl EBI turėtų parengti ataskaitą dėl kredito rizikos standartų tinkamumo ir poveikio vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atžvilgiu ir konkrečiai dėl to, ar reikėtų pakoreguoti SA-CR tų pozicijų atžvilgiu, kad būtų atsižvelgta į jų trumpalaikį pobūdį;

(62)

Komisija turėtų Sąjungos teisėje įgyvendinti peržiūrėtus sistemos „Bazelis III“ standartus dėl nuosavų lėšų reikalavimų kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizikai padengti, kuriuos BBPK paskelbė 2020 m. liepos mėn., nes remiantis tais standartais iš esmės geriau apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti atsižvelgiant į kelis anksčiau pastebėtus aspektus, visų pirma tai, kad esamoje CVA nuosavų lėšų reikalavimų sistemoje nepavyksta tinkamai įvertinti CVA rizikos;

(63)

Sąjungos teisėje įgyvendinant pirminius sistemos „Bazelis III“ standartus dėl CVA rizikos vertinimo, tam tikriems sandoriams buvo taikoma nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti taikymo išimtis. Dėl tų išimčių susitarta siekiant užkirsti kelią galimam pernelyg dideliam sąnaudų padidėjimui kai kurių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju, jeigu būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti, visų pirma, kai įstaigos negalėtų sumažinti tam tikrų klientų, negalinčių pateikti užtikrinimo priemonės, CVA rizikos. Remiantis EBI apskaičiuotu apytiksliu poveikiu, pagal peržiūrėtus sistemos „Bazelis III“ standartus nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti su tais klientais sudaromų sandorių, kuriems taikoma išimtis, atveju ir toliau būtų nepagrįstai dideli. Siekiant užtikrinti, kad tie klientai ir toliau apsidraustų nuo savo finansinės rizikos sudarydami išvestinių finansinių priemonių sandorius, reikėtų išlaikyti išimtis įgyvendinant peržiūrėtus standartus „Bazelis III“;

(64)

tačiau sandorių, kuriems taikoma išimtis, atveju kylanti faktinė CVA rizika tas išimtis taikančioms įstaigoms galėtų būti reikšmingos rizikos šaltinis. Jeigu tokia rizika materializuotųsi, atitinkamos įstaigos galėtų patirti reikšmingų nuostolių. Kaip EBI pažymėjo savo 2015 m. vasario 25 d. ataskaitoje dėl CVA, sandorių, kuriems taikoma išimtis, CVA rizika kelia prudencinio pobūdžio nuogąstavimų, į kuriuos neatsižvelgiama Reglamente (ES) Nr. 575/2013. Siekdamos padėti priežiūros institucijoms stebėti dėl sandorių, kuriems taikoma išimtis, kylančią CVA riziką, įstaigos turėtų pateikti sandorių, kuriems taikoma išimtis, nuosavų lėšų reikalavimų CVA rizikai padengti skaičiavimus, kuriuos reikėtų teikti, jeigu tiems sandoriams nebūtų taikoma išimtis. Be to, EBI turėtų parengti gaires, kad padėtų priežiūros institucijoms nustatyti pernelyg didelę CVA riziką ir užtikrintų geresnį šios srities priežiūros veiksmų suderinimą visoje Sąjungoje;

(65)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius reguliavimo standartus, susijusius su rodikliais, pagal kuriuos nustatomos išskirtinės aplinkybės, kuriomis taikomi papildomi vertės koregavimai; metodu, pagal kurį nustatomas pozicijos pagrindinis rizikos veiksnys ir tai, ar pozicija yra ilgoji, ar trumpoji; grynųjų trumpųjų kredito arba grynųjų trumpųjų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų ne prekybos knygoje apskaičiavimo ir stebėsenos procesu; kapitalo pakankamumo koeficientų užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo vertinimu; kriterijais, kuriuos įstaigos turės taikyti nebalansiniams straipsniams priskirti; aukštos kokybės projektų ir objektų finansavimo pozicijoms taikomais kriterijais specializuoto skolinimo kontekste, kai nėra tiesiogiai taikytino kredito rizikos vertinimo; veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant rizikos koeficientų tinkamumą, rūšimis; terminu „lygiavertis teisinis mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad nekilnojamojo turto statyba būtų užbaigta per pagrįstą laikotarpį“; esamos reitingų sistemos naudojimo reikšmingumo vertinimo sąlygomis; IRB metodo naudojimo reikalavimų laikymosi vertinimo metodika; projektų finansavimo, objektų finansavimo ir biržos prekių finansavimo kategorizavimu; išsamesniu pozicijų klasių apibūdinimu pagal IRB metodą; specializuoto skolinimo veiksniais; pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimu įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti; priskyrimo proceso vientisumo įvertinimu; įstaigos taikoma įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės vertinimo metodika; palyginamu turtu; pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių priežiūrine delta; veiklos rodiklio komponentais; veiklos rodiklio koregavimu; sąvokos „nepagrįstai sunku“ apibrėžtimi metinių operacinės rizikos nuostolių apskaičiavimo kontekste; operacinės rizikos taksonomija; kompetentingų institucijų atliekamu metinių operacinės rizikos nuostolių apskaičiavimu; nuostolių duomenų koregavimu; operacinės rizikos valdymu; nuosavų lėšų reikalavimų ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti apskaičiavimu; alternatyvaus standartizuoto metodo atveju kompetentingų institucijų taikoma vertinimo metodika; kolektyvinio investavimo subjektų prekybos knyga; nuo likutinės rizikos papildomo mokesčio nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kriterijais; sąlygomis ir rodikliais, kuriais naudojamasi nustatant, ar susiklostė išskirtinės aplinkybės; įvesties duomenų naudojimo rizikos vertinimo modelyje kriterijais; rizikos veiksnių modeliavimo galimybės vertinimo kriterijais; sąlygomis ir kriterijais, pagal kuriuos įstaigai gali būti leidžiama neskaičiuoti nukrypimo; kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai yra panašūs arba pakankamai panašūs į numatomus pokyčius; sąlygomis ir kriterijais, pagal kuriuos vertinama CVA rizika, susijusi su tikrąja verte vertinamais vertybinių popierių įsigijimo sandoriais; pakaitiniais skirtumais; standartizuoto metodo taikymo CVA rizikai išplėtimo ir pakeitimų vertinimu ir techniniais elementais, būtinais, kad įstaigos galėtų apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus, susijusius su tam tikru kriptoturtu. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniais;

(66)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su ES patronuojančiųjų įmonių, ES patronuojančiųjų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir ES patronuojančiųjų mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių bendro sprendimo procesu taikant IRB metodą; veiklos rodiklio straipsniais, susiejant juos su atitinkamais ataskaitų langeliais; vienodais atskleidimo formatais, susijusiais nurodymais, informacija apie pakartotinio informacijos pateikimo politiką ir atskleidimo IT sprendimais; ASV rizikos atskleidimu. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų patvirtinti priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu;

(67)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti vienodus prudencinius reikalavimus, kurie taikomi įstaigoms visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(68)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

(*8)   2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40)."

(*9)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)."

(*10)   2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37)."

(*11)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (OL L 198, 2019 7 25, p. 1)."

(*12)   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1)."

(*13)   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).“;"

4)

10a straipsnis pakeičiamas taip:

5)

13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 449a, 449b, 450, 451, 451a ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.“

6)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

10)

27 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis išbraukiamas;

11)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

12)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

46 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

;

14)

47c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

48 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

16)

49 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

17)

60 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

;

18)

62 straipsnio pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:

;

19)

70 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

;

20)

72b straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 dalį, jeigu:“

21)

72i straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

;

22)

74 straipsnis pakeičiamas taip:

23)

84 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

85 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

25)

87 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

26)

įterpiamas šis straipsnis:

27)

89 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

92a straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

;

30)

94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

31)

95 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

;

32)

96 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

;

33)

102 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

34)

104 straipsnis pakeičiamas taip:

35)

104a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

104b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

37)

įterpiamas šis straipsnis:

38)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39)

107 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

40)

108 straipsnis pakeičiamas taip:

41)

įterpiamas šis straipsnis:

42)

111 straipsnis pakeičiamas taip:

43)

112 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

44)

113 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

45)

115 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

46)

116 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

47)

117 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Daugiašalių plėtros bankų, kurie nėra nurodyti 2 dalyje ir kurie turi paskirtosios ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas yra priskiriamas pagal 1 lentelę. Daugiašalių plėtros bankų, kurie nėra nurodyti 2 dalyje ir kurie neturi paskirtosios ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms yra priskiriamas 50 % rizikos koeficientas.

1 lentelė

48)

119 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos;

49)

120 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

50)

121 straipsnis pakeičiamas taip:

51)

122 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

52)

įterpiamas šis straipsnis:

53)

123 straipsnis pakeičiamas taip:

54)

įterpiamas šis straipsnis:

55)

124, 125 ir 126 straipsniai pakeičiami taip:

56)

įterpiamas šis straipsnis:

57)

127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

58)

128 straipsnis pakeičiamas taip:

59)

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

60)

132a straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo 92 straipsnio 4 dalies e punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.“

61)

132b straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

62)

132c straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikydamos iš nerizikingos palūkanų normos išvestą diskonto koeficientą atitinkamai pagal 325l straipsnio 2 arba 3 dalį. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažinti susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu.“

63)

133 straipsnis pakeičiamas taip:

64)

134 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

65)

135 straipsnis papildomas šia dalimi:

66)

138 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

67)

139 straipsnio 2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

;

68)

141 straipsnis pakeičiamas taip:

69)

142 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

70)

143 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

71)

144 straipsnis iš dalies keičiamas taip: