EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1620

2024 m. gegužės 31 d.

kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

įgyvendinant dabartinę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, kuri labai priklauso nuo nacionalinio kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonių įgyvendinimo, įgyta patirtis rodo, kad yra trūkumų, susijusių ne tik su efektyviu šios sistemos veikimu, bet ir su tarptautinių rekomendacijų integravimu. Dėl tų trūkumų atsiranda naujų kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui tiek dėl vidaus rinkoje kylančios rizikos, tiek dėl išorės grėsmių, su kuriomis susiduria vidaus rinka;

(2)

tarpvalstybinis nusikaltimų ir nusikalstamu būdu gautų pajamų pobūdis kelia pavojų Sąjungos finansų sistemos pastangoms, susijusioms su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Šios pastangos turi būti dedamos Sąjungos lygmeniu, įsteigiant instituciją, prisidedančią prie suderintų taisyklių įgyvendinimo. Be to, institucija turėtų laikytis suderinto požiūrio, kad sustiprintų esamą Sąjungos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencinę sistemą, visų pirma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą ir finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimą. Dėl tokio požiūrio ketinama sumažėti nacionalinių teisės aktų ir priežiūros praktikos skirtumų ir būti sukurtos struktūros, kurios būtų užtikrintai naudingos sklandžiam vidaus rinkos veikimui, ir todėl jis turėtų būti grindžiamas Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu;

(3)

todėl turėtų būti įsteigta Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (toliau – Institucija). Šios Institucijos sukūrimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą įpareigotųjų subjektų, kurie kelia didelę riziką pinigų plovimo ir teroristų finansavimo aspektu, priežiūrą, stiprinti bendrus priežiūros metodus, taikomus visiems kitiems įpareigotiesiems subjektams, ir sudaryti palankesnes sąlygas FŽP bendroms analizėms ir bendradarbiavimui;

(4)

šis reglamentas yra išsamaus dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama stiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, dalis. Šis reglamentas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1624 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1640 (5) kartu sudarys teisinę sistemą, kuria reglamentuojami kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, kurių turi laikytis įpareigotieji subjektai, ir kuria grindžiama institucinė Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema;

(5)

siekiant užtikrinti efektyvų ir vienodą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą visoje Sąjungoje, Institucijai būtina suteikti šiuos įgaliojimus: tiesiogiai prižiūrėti tam tikrą skaičių finansų sektoriaus atrinktųjų įpareigotųjų subjektų, įskaitant kriptoturto paslaugų teikėjus; vykdyti stebėseną, analizę ir keistis informacija apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, turinčią įtakos vidaus rinkai; koordinuoti ir prižiūrėti finansų sektoriaus už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros institucijų veiklą; koordinuoti ir prižiūrėti ne finansų sektoriaus už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros institucijų, įskaitant savireguliavimo organus, veiklą, taip pat koordinuoti ir remti FŽP veiklą;

(6)

tinkamiausias būdas užtikrinti FŽP priežiūrą ir bendradarbiavimą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje Sąjungos lygmeniu – sujungti tiesioginės ir netiesioginės įpareigotųjų subjektų priežiūros kompetenciją, taip pat veikti kaip FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmas. Todėl būtina, kad Institucija derintų nepriklausomumą ir aukšto lygio techninę kompetenciją ir būtų įsteigta pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų;

(7)

su Institucijos būstine susijusi tvarka turėtų būti nustatyta Institucijos ir valstybės narės, kurioje yra būstinė, susitarime dėl būstinės. Susitarime dėl būstinės turėtų būti nustatytos būstinės įsteigimo sąlygos ir Institucijai ir jos darbuotojams valstybės narės suteikiami pranašumai. Susitarimas dėl būstinės turėtų būti sudarytas laiku prieš Institucijai pradedant vykdyti savo veiklą;

(8)

Europos Parlamentas ir Taryba, rinkdami Institucijos būstinės vietą, turi užtikrinti, kad atsižvelgiant į Institucijos pobūdį ji turi būti įsikūrusi tokioje vietoje, kurioje ji galėtų visapusiškai vykdyti savo užduotis ir įgaliojimus, įdarbinti aukštos kvalifikacijos ir specializuotus darbuotojus, siūlyti tinkamų mokymo galimybių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiklai ir, prireikus, glaudžiai bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis bei, siekiant išvengti rizikos reputacijai, Europos Parlamentas ir Taryba turi apsvarstyti, remdamiesi viešai prieinama, aktualia ir palyginama informacija, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ataskaitomis, kaip valstybėje narėje, kurioje bus būstinė, tinkamai tvarkomasi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Be to, renkantis Institucijos būstinės vietą, Europos Parlamentas ir Taryba turi atsižvelgti į šiuos kriterijus: turi būti užtikrinama, kad Institucijos būstinę galima įrengti vietoje įsigaliojus šiam reglamentui; vietos pasiekiamumas; tinkamų švietimo įstaigų, skirtų darbuotojų vaikams, pasiūla; tinkamos galimybės patekti į darbo rinką, gauti socialinį draudimą ir medicininę priežiūrą tiek darbuotojų vaikams, tiek sutuoktiniams; ir geografinė pusiausvyra. Atsižvelgiant į tuos kriterijus, Institucijos būstinė turėtų būti Frankfurte prie Maino, Vokietija;

(9)

Institucijos įgaliojimais siekiama sudaryti jai sąlygas įvairiais būdais gerinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą Sąjungoje. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu Institucija turėtų užtikrinti, kad visa grupė laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemoje ir visuose kituose teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, kuriais finansų įstaigoms nustatomos su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios pareigos, nustatytų reikalavimų. Finansų priežiūros institucijų atžvilgiu Institucija visų pirma turėtų atlikti periodines peržiūras, siekdama užtikrinti, kad visos finansų priežiūros institucijos tinkamai atliktų savo užduotis. Ji taip pat turėtų tirti sistemingą priežiūros nevykdymą, atsiradusį dėl Sąjungos teisės pažeidimų arba netaikymo ar netinkamo taikymo. Ne finansų priežiūros institucijų, atitinkamais atvejais įskaitant savireguliavimo organus, atžvilgiu Institucija turėtų koordinuoti priežiūros standartų ir praktikos tarpusavio vertinimus ir prašyti ne finansų priežiūros institucijų pagal savo kompetenciją užtikrinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi. Institucija turėtų turėti galimybę imtis veiksmų tais atvejais, kai ne finansų priežiūros institucijos galimai pažeidžia Sąjungos teisę arba jos netaiko, ir tais atvejais, kai tokie pažeidimai nepašalinami pagal Institucijos rekomendacijas, ji turėtų siųsti įspėjimus paveiktoms ne finansų priežiūros institucijų analogiškoms institucijoms. Institucija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų veikimui tiek finansų, tiek ne finansų sektoriuose. Apskritai Institucija turėtų prisidėti prie priežiūros praktikos konvergencijos bei aukštų priežiūros standartų laikymosi skatinimo. Be to, Institucija turėtų koordinuoti ir remti FŽP bendrų analizių vykdymą arba prašyti pradėti bendras analizes ir turėtų suteikti FŽP galimybę naudotis IT ir dirbtinio intelekto paslaugomis, kad būtų sustiprinti duomenų analizės pajėgumai, ir priemonėmis, kad būtų galima saugiai dalytis informacija, be kita ko, teikiant „FIU.net“ prieglobą, specialią IT sistemą, leidžiančią FŽP bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje ir, kai tinkama, su savo kolegomis iš trečiųjų valstybių ir trečiųjų šalių;

(10)

siekiant sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles Sąjungos lygmeniu ir padidinti jų aiškumą, kartu užtikrinant suderinamumą su tarptautiniais standartais ir kitais teisės aktais, ir didinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonių įgyvendinimo veiksmingumą, be kita ko, ne finansų sektoriuje, būtina nustatyti Institucijos, kaip koordinatorės Sąjungos lygmeniu įpareigotųjų subjektų tiek finansų, tiek ne finansų sektoriuose atžvilgiu, vaidmenį, siekiant padėti nacionalinėms priežiūros institucijoms ir skatinti priežiūros konvergenciją. Todėl Institucija turėtų būti įgaliota rengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, priimti gaires, rekomendacijas ir nuomones, kad tais atvejais, kai priežiūra vykdoma nacionaliniu lygmeniu, visiems panašiems subjektams iš esmės būtų taikoma ta pati priežiūros praktika ir standartai. Be to, Institucijai turėtų būti pavesta stebėti ir vertinti priežiūros institucijų ir įpareigotųjų subjektų konvergencijos lygį ir nuoseklų teisinių reikalavimų ir aukštų priežiūros standartų taikymą. Atsižvelgiant į itin specializuotą Institucijos kompetenciją, jai turėtų būti patikėta parengti priežiūros metodiką, atitinkančią rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį. Tam tikri metodikos aspektai, kurie gali apimti suderintus kiekybinius lyginamuosius standartus, pavyzdžiui, įpareigotųjų subjektų rizikos profilio klasifikavimo metodai, įskaitant jiems būdingos ir liekamosios rizikos profilius, turėtų būti išsamiai išdėstyti tiesiogiai taikomose privalomose reguliavimo priemonėse – techniniuose reguliavimo arba įgyvendinimo standartuose – atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką vykdant prudencinę priežiūrą, kad būtų užtikrinta veiksminga kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros ir prudencinės priežiūros sąveika. Kiti metodikos aspektai, dėl kurių reikia didesnės priežiūros veiksmų laisvės, pavyzdžiui, įpareigotųjų subjektų vidaus kontrolės vertinimo metodai, turėtų būti aptarti neprivalomose Institucijos gairėse, rekomendacijose ir nuomonėse. Suderintoje priežiūros metodikoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į esamas priežiūros metodikas, susijusias su kitais finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų priežiūros aspektais, ir, jei reikia, jos turėtų būti panaudotos, visų pirma tais atvejais, kai egzistuoja kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei prudencinės priežiūros sąveika. Tiksliau, priežiūros metodika, kurią turi parengti Institucija, turėtų papildyti Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (6), parengtas gaires ir kitas priemones, kuriose išsamiai išdėstyti prudencinės priežiūros valdžios institucijų požiūriai į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių įtraukimą į prudencinę priežiūrą, siekiant užtikrinti veiksmingą prudencinės priežiūros ir kovos su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu priežiūros sąveiką. Suderinta priežiūros metodika taip pat sudarytų sąlygas kurti bendras priežiūros priemones, skirtas sąveikai su įpareigotaisiais subjektais ir jų pateikiamiems duomenų prašymams visoje priežiūros sistemoje. Institucija turėtų turėti galimybę koordinuoti tokių priemonių kūrimą struktūrizuotų klausimynų forma, pateikiama internetu arba ne internetu ir integruota į bendrą platformą, skirtą sąveikai su įpareigotaisiais subjektais ir tarp sistemos priežiūros institucijų. Tokia platforma ne tik palengvintų priežiūros procesus ir suderintus priežiūros metodus, bet ir padėtų išvengti ataskaitų teikimo besidubliuojančių reikalavimų ir pernelyg didelės naštos įpareigotiesiems subjektams, prižiūrimiems tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu;

(11)

išplėtus pirminių pinigų plovimo nusikaltimų taikymo sritį, kad jie apimtų tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimą ir vengimą, reikia ugdyti įpareigotųjų subjektų, priežiūros institucijų ir Sąjungos lygmens supratimą apie grėsmes ir pažeidžiamumą toje srityje. Todėl, vykdydama savo priežiūros užduotis, susijusias su atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais, Institucija turėtų užtikrinti, kad tie subjektai turėtų tinkamas sistemas su tikslinėmis finansinėmis sankcijomis susijusiems reikalavimams įgyvendinti. Be to, atsižvelgiant į jos pagrindinį vaidmenį užtikrinant veiksmingą priežiūros sistemą visoje vidaus rinkoje, Institucija turėtų remti priežiūros konvergenciją toje srityje, kad būtų užtikrinta tinkama kredito ir finansų įstaigų atitikties reikalavimams, susijusiems su tikslinių finansinių sankcijų įgyvendinimu, priežiūra. Informacija, surinkta vykdant Institucijos priežiūros ir konvergencijos užduotis, yra šaltinis, padedantis Sąjungai suprasti riziką, susijusią su tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimu ir vengimu, ir gali padėti nustatyti veiksmingas rizikos mažinimo priemones. Tuo tikslu Institucija turėtų dalytis savo patirtimi ir žiniomis rengiant rizikos vertinimą Sąjungos lygmeniu, susijusį su tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimu ir vengimu;

(12)

Institucijai turėtų būti pavesta rengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų baigtas rengti suderintas taisyklių sąvadas, nustatytas Reglamente (ES) 2023/1113, Reglamente (ES) 2024/1624 ir Direktyvoje (ES) 2024/1640. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti techninių reguliavimo standartų projektus priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad jie įgytų privalomą teisinį poveikį;

(13)

prireikus, Institucijai turėtų būti pavesta rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį;

(14)

techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus iš dalies keisti turėtų būti leidžiama tik labai ribotomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, nes Institucija yra subjektas, kuris atidžiai seka kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veikimą ir yra su ja geriausiai susipažinusi. Siekiant užtikrinti sklandų ir greitą tų standartų priėmimą, Komisijos sprendimui dėl techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektų patvirtinimo priimti turėtų būti nustatomas terminas;

(15)

rengdama techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, gaires ir rekomendacijas įpareigotiesiems subjektams, priežiūros institucijoms arba FŽP, Institucija paprastai turėtų rengti atviras viešas konsultacijas, nebent tos konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų priemonių taikymo srities ir poveikio arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Viešos konsultacijos turėtų būti rengiamos siekiant išanalizuoti galimas su naujomis priemonėmis susijusias sąnaudas ir naudą bei dėl jų keliamus reikalavimus ir užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant kitas Sąjungos įstaigas, kurių kompetencijos sritis gali būti susijusi, turėtų galimybę pateikti savo nuomonę ir rekomendacijas. Kadangi bėgant metams pilietinės visuomenės, įskaitant akademinę bendruomenę, tiriamosios žurnalistikos atstovus ir nevyriausybines organizacijas, vaidmuo nustatant nusikalstamus modelius ir tai, kaip būtų galima sustiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamam piktnaudžiavimui vidaus rinka, pasirodė esąs itin svarbus, Institucija turėtų ypatingą dėmesį skirti pilietinės visuomenės indėliui. Ji turėtų užtikrinti tinkamą pilietinės visuomenės dalyvavimą ir aktyviai raginti reikšti savo nuomonę Institucijos politikos formavimo procese;

(16)

kadangi nėra pakankamai efektyvių priemonių, skirtų su tarpvalstybiniais aspektais susijusiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo incidentams nagrinėti, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti integruotą kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtą priežiūros sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir kokybišką kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtos priežiūros metodikos taikymą ir skatintų veiksmingą visų atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Dėl šių priežasčių Institucija ir nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros valdžios institucijos kartu turėtų sudaryti kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtą priežiūros sistemą. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistema turėtų būti grindžiama abipusiu pasitikėjimu ir sąžiningu bendradarbiavimu, įskaitant keitimąsi informacija ir duomenimis, susijusiais su priežiūra, kad Institucija ir priežiūros institucijos galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistema būtų naudinga priežiūros valdžios institucijoms, kai susiduriama su konkrečiais sunkumais, pavyzdžiui, dėl padidėjusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos arba dėl išteklių trūkumo, nes pagal šią sistemą, gavus prašymą, turėtų būti galima teikti savitarpio pagalbą. Savitarpio pagalba galėtų taip pat apimti darbuotojų mainus ir delegavimą, mokymo veiklą ir keitimąsi geriausia patirtimi. Be to, Komisija galėtų valstybėms narėms teikti techninę paramą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240 (7), kad būtų skatinamos reformos, kuriomis siekiama sustiprinti kovą su pinigų plovimu;

(17)

atsižvelgiant į svarbią teminių apžvalgų funkciją vykdant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą visoje Sąjungoje, nes jomis galima nustatyti ir palyginti prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams kylančios rizikos lygį, ir į tai, kad šiuo metu skirtingų valstybių narių priežiūros institucijos negali pasinaudoti šiomis apžvalgomis, būtina, kad Institucija nustatytų nacionalines temines apžvalgas, kurių taikymo sritis ir terminai būtų panašūs, ir užtikrintų jų koordinavimą Sąjungos lygmeniu. Siekiant išvengti galimai prieštaringų pranešimų bendraujant su prižiūrimais subjektais, Institucijos, kaip koordinatorės, vaidmuo turėtų apsiriboti sąveika su atitinkamomis priežiūros valdžios institucijomis ir neturėtų apimti jokios tiesioginės sąveikos su neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais. Dėl tos pačios priežasties Institucija turėtų išnagrinėti galimybę suderinti arba sinchronizuoti nacionalinių teminių apžvalgų terminus ir palengvinti bet kokią veiklą, kurią atitinkamos priežiūros valdžios institucijos gali norėti vykdyti kartu arba kitaip;

(18)

efektyvus duomenų naudojimas padeda geriau vykdyti stebėseną ir užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai laikytųsi reikalavimų. Todėl Institucijos ir priežiūros valdžios institucijų vykdoma visų įpareigotųjų subjektų tiesioginė ir netiesioginė priežiūra visoje kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemoje turėtų būti grindžiama operatyvia prieiga prie atitinkamų duomenų ir informacijos apie pačius įpareigotuosius subjektus ir jų atžvilgiu vykdomus priežiūros veiksmus bei jiems taikomas priemones, laikantis ribotų duomenų saugojimo terminų, nustatytų pagal taikytiną duomenų apsaugos sistemą. Šiuo tikslu ir atsižvelgdama į konfidencialų ir jautrų informacijos pobūdį, Institucija turėtų sukurti centrinę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama iš visų priežiūros valdžios institucijų surinkta informacija, ir suteikti galimybę šia informacija prireikus naudotis bet kuriai sistemoje esančiai priežiūros valdžios institucijai ir ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijai, laikantis konfidencialumo reikalavimų ir būtinybės žinoti principo. Surinkti duomenys taip pat turėtų apimti atitinkamus veiklos leidimų procedūrų panaikinimo aspektus ir atskirų įpareigotųjų subjektų akcininkų ar valdymo organo narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, nes tai leistų priežiūros valdžios institucijoms ir ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijoms tinkamai apsvarstyti galimus konkrečių subjektų ir asmenų trūkumus, kurie galėjo pasireikšti kitose valstybėse narėse. Į duomenų bazę taip pat turėtų būti įtraukta statistinė informacija apie priežiūros valdžios institucijas ir FŽP. surinkti duomenys ir informacija leistų Institucijai veiksmingai prižiūrėti, ar kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirta priežiūros sistema veikia sklandžiai ir veiksmingai. Duomenų bazės informacija leistų Institucijai laiku reaguoti į galimus neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų trūkumus ir reikalavimų nesilaikymo atvejus. Siekiant užtikrinti, kad duomenų bazėje būtų visa svarbi informacija, prieinama visoje kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemoje, priežiūros valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė lanksčiai teikti ne tik šiame reglamente tiesiogiai numatytus duomenis, bet ir kitų kategorijų duomenis. Be to, Institucija, valdydama duomenų bazę ir analizuodama pateiktus duomenis, galėtų geriausiai nustatyti, kurių papildomų duomenų vienetų ar duomenų kategorijų būtų galima prašyti iš priežiūros valdžios institucijų siekiant padidinti duomenų bazės veiksmingumą. Siekiant padėti rengti, saugoti ir naudoti nuoseklų ir struktūrizuotą duomenų rinkinį, būtina tiksliau apibrėžti formatą, procedūras, terminus ir kitas detales, susijusias su duomenų, kurie turi būti perduodami į duomenų bazę, apimtimi ir pobūdžiu. Tuo tikslu Institucija turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikti juos Komisijai. Techninių reguliavimo standartų specifikacijose turėtų būtų nustatytas tinkamas konkrečių kategorijų informacijos, kurią tikimasi perduoti, išsamumo lygis, susijusios su įvairių rūšių priežiūros veikla arba įpareigotųjų subjektų kategorijomis. Renkant duomenis apie ne finansų sektoriaus įpareigotuosius subjektus turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir Institucijos įgaliojimus ne finansų sektoriuje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Institucija pirmą kartą nustatytų priežiūrą Sąjungos lygmeniu ne finansų sektoriuje ir kad pagal Direktyvą (ES) 2024/1640 reikia pakoreguoti nacionalinę institucinę priežiūros sistemą, kurią reikia perkelti į nacionalinę teisę, būtina numatyti pakankamą laikotarpį, per kurį būtų galima pasirengti ne finansų sektoriaus priežiūros institucijų informacijos integravimui į duomenų bazę. Konkrečiai, ne finansų sektoriaus duomenys į duomenų bazę turėtų būti pateikti ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. per vienerius metus po Direktyvos (ES) 2024/1640 perkėlimo į nacionalinę teisę termino. Tačiau ne finansų sektoriaus priežiūros institucijos turėtų galėti iki tos datos savanoriškai pateikti tuos duomenis. Duomenų bazėje tvarkomi asmens duomenys turėtų būti saugomi ne ilgiau kaip 10 metų nuo tos dienos, kai Institucija juos surenka. Toks saugojimo laikotarpis yra tikrai būtinas ir proporcingas priežiūros veiklai, kurią vykdo Institucija ir priežiūros valdžios institucijos. Nustatant tokią duomenų saugojimo laikotarpio trukmę taip pat užtikrinama, kad Institucija ir priežiūros valdžios institucijos išsaugotų prieigą prie būtinos informacijos apie rizikos vertinimą, verslo veiklą, taikomas kontrolės priemones ir atskirų įpareigotųjų subjektų padarytus pažeidimus, kad galėtų vykdyti savo pareigas, nes tam joms būtina ilgesnį laikotarpį turėti prieigą prie su atveju susijusios informacijos. Toks saugojimo laikotarpis visų pirma yra būtinas, nes priežiūros valdžios institucijos, nustatydamos taikytinų sankcijų dydį arba taikytinas priemones, turėtų, be kitų veiksnių, atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, trukmę ir pasikartojimą, o tam reikia analizuoti ilgesnio tiriamojo laikotarpio su atveju susijusią informaciją. Be to, toks saugojimo laikotarpis taip pat reikalingas, kiek tai susiję su informacija, gauta atlikus akcininkų arba valdymo organo narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, siekiant užtikrinti, kad priežiūros valdžios institucijos turėtų pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, ar jie yra nepriekaištingos reputacijos, veikia garbingai ir sąžiningai, turi žinių ir patirties, būtinų jų funkcijoms vykdyti, ir užtikrinti nuolatinę tų sąlygų stebėseną, kaip reikalaujama pagal Direktyvą (ES) 2024/1640 Asmens duomenys turėtų būti ištrinti, jei jų nebereikia saugoti. Atsižvelgiant į duomenų bazės tikslą ir į tai, kaip įvairūs kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemos dalyviai naudojasi joje esančia informacija, joje neturėtų būti jokių duomenų, kurie yra advokato profesinė paslaptis;

(19)

siekiant užtikrinti veiksmingesnę ir mažiau susiskaidžiusią Sąjungos finansų sistemos apsaugą, Institucija turėtų tiesiogiai prižiūrėti tam tikrą skaičių rizikingiausių įpareigotųjų subjektų. Kadangi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika nėra proporcinga prižiūrimų subjektų dydžiui, rizikingiausiems subjektams nustatyti turėtų būti taikomi kiti kriterijai. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į dvi kategorijas: periodiškai atrenkamas didelės rizikos tarpvalstybines kredito ir finansų įstaigas, vykdančias veiklą daugelyje valstybių narių; ir išimtiniais atvejais bet kuriuos subjektus, į kurių esminius taikomų reikalavimų pažeidimus jų nacionalinė priežiūros institucija nepakankamai arba ne laiku reaguoja. Tokiais išimtiniais atvejais Institucija arba finansų priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę prašyti, kad priežiūra, pateikus tinkamą pagrindimą, būtų perkelta iš nacionalinio į Sąjungos lygmenį. Kai tokius prašymus dėl perkėlimo pateikia Tarnyba, Komisija turėtų juos išnagrinėti ir patvirtinti arba atmesti oficialiu sprendimu, atsižvelgdama į pateiktą pagrindimą. Kai tokius prašymus dėl perkėlimo Institucijai pateikia finansų priežiūros institucijos ir jie apima savanorišką užduočių ir įgaliojimų perdavimą, Institucija turėtų nuspręsti dėl perkėlimo būtinumo ir prisiimti tiesioginę atitinkamo įpareigotojo subjekto ar grupės priežiūrą, jei nustato, kad to reikia dėl Sąjungos interesų ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos vientisumo. Visi subjektai, kurių atžvilgiu Institucija naudotųsi tiesioginės priežiūros įgaliojimais, priklauso atrinktųjų įpareigotųjų subjektų kategorijai;

(20)

pirmosios kategorijos kredito ir finansų įstaigos arba tokių įstaigų grupės turėtų būti vertinamos kas trejus metus, remiantis objektyvių kriterijų, susijusių su jų tarpvalstybiniais padaliniais ir veikla, ir kriterijų, susijusių su jų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos profiliu, deriniu. Į atrankos procesą turėtų būti įtrauktos tik kredito ar finansų įstaigos arba kredito ar finansų įstaigų grupės, esančios daugelyje valstybių narių, neatsižvelgiant į tai, ar jos veikia per padalinius, ar naudodamosi laisve teikti paslaugas valstybėse narėse, ir kurių priežiūra Sąjungos lygmeniu būtų tinkamesnė;

(21)

atliekant periodinį kredito ir finansų įstaigų rizikos profilio vertinimą atrankos tiesioginei priežiūrai tikslais, turėtų būti remiamasi duomenimis, kuriuos turi pateikti finansų priežiūros institucijos arba, jau atrinktų įpareigotųjų subjektų atveju – Institucija. Be to, Institucija turėtų užtikrinti, kad finansų priežiūros institucijos metodiką taikytų suderintai ir koordinuotų subjektų rizikos profilio vertinimą visos grupės lygmeniu. Techniniame įgyvendinimo standarte turėtų būti tiksliai apibrėžtas atitinkamas Institucijos ir finansų priežiūros institucijų vaidmuo vertinimo procese. Institucija turėtų užtikrinti, kai tinkama, rizikos profilio vertinimo metodikos atrankos pagal šį reglamentą tikslais ir nacionaliniu lygmeniu įpareigotųjų subjektų būdingos ir liekamosios rizikos profilių vertinimo suderinimo metodikos, kuri turi būti nustatyta techniniuose reguliavimo standartuose pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 40 straipsnio 2 dalį, suderinimą;

(22)

atsižvelgiant į didelę nacionalinių institucijų taikomų įpareigotųjų subjektų liekamosios rizikos profilio vertinimo metodų įvairovę, plėtojamas patobulintos ir išsamios suderintos metodikos, kurią taikant įvertinama liekamoji rizika ir gaunami palyginami rezultatai, reglamentavimo procesas ir jis turėtų būti kuo greičiau pradėtas remiantis EBI atliktu darbu. Taikant liekamosios rizikos skirstymo į kategorijas metodiką, kuri turi būti priimta nustatant pirmą kartą atrinktuosius įpareigotuosius subjektus, turėtų būti siekiama supaprastinti ir suderinti skirtingus nacionaliniu lygmeniu taikomus metodus. Institucija turėtų peržiūrėti savo metodiką kas trejus metus, atsižvelgdama į atitinkamų žinių raidą;

(23)

galutiniu atrankos kriterijumi turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos tiesiogiai prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams, todėl Institucijai ar priežiūros valdžios institucijoms neturėtų būti palikta diskrecijos teisė spręsti dėl įpareigotųjų subjektų, kuriems taikoma tiesioginė priežiūra, sąrašo. Todėl, jei tam tikras įvertintas įpareigotasis subjektas vykdo tarpvalstybinę veiklą ir pagal suderintą metodiką patenka į didelės rizikos kategoriją, jis turėtų būti laikomas atrinktuoju įpareigotuoju subjektu;

(24)

siekdama atitinkamoms įstaigoms suteikti skaidrumo ir aiškumo, Institucija turėtų paskelbti atrinktųjų įpareigotųjų subjektų sąrašą per šešis mėnesius nuo atrankos etapo pradžios, prieš tai patikrinusi, ar finansų priežiūros institucijų pateikta informacija atitinka tarpvalstybinės veiklos kriterijus ir rizikos profilio metodiką. Todėl svarbu, kad kiekvieno atrankos laikotarpio pradžioje atitinkamos finansų priežiūros institucijos ir prireikus patys įpareigotieji subjektai pateiktų Institucijai naujausią statistinę informaciją, pagal kurią būtų sudarytas finansų įstaigų, kurios gali būti vertinamos pagal formalius vertinimo kriterijus, susijusius su jų tarpvalstybine veikla, sąrašas. Šiomis aplinkybėmis finansų priežiūros institucijos turėtų informuoti Instituciją apie tai, kokiai rizikos profilio kategorijai priskiriama finansų įstaiga jų jurisdikcijoje pagal techniniuose reguliavimo standartuose nustatytą metodiką. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų tiesioginę priežiūrą Institucija turėtų pradėti praėjus šešiems mėnesiams nuo sąrašo paskelbimo. Toks laikas reikalingas tinkamai pasirengti priežiūros užduočių perkėlimui iš nacionalinio lygmens į Sąjungos lygmenį, įskaitant jungtinės priežiūros grupės sudarymą ir atitinkamų darbo tvarkos susitarimų su atitinkamomis finansų priežiūros institucijomis priėmimą;

(25)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams, bet kuris atrinktasis įgaliotasis subjektas turėtų likti tiesiogiai prižiūrimas Institucijos bent trejus metus, net jei nuo atrankos momento ir per trejus metus atrinktasis įgaliotasis subjektas nebeatitinka kurio nors tarpvalstybinės veiklos ar su rizika susijusio kriterijaus, pavyzdžiui, dėl galimo veiklos, vykdomos per padalinius arba naudojantis laisve teikti paslaugas, nutraukimo, konsolidavimo, plėtros ar perskirstymo. Institucija taip pat turėtų užtikrinti, kad atrinktieji įpareigotieji subjektai ir jų priežiūros valdžios institucijos skirtų pakankamai laiko pasirengti priežiūros perkėlimui iš nacionalinio lygmens į Sąjungos lygmenį. Todėl kiekviena vėlesnė atranka turėtų būti pradedama likus 12 mėnesių iki anksčiau atrinktų įpareigotųjų subjektų trejų metų priežiūros laikotarpio pabaigos;

(26)

Institucija turėtų prižiūrėti didelės rizikos finansų sektoriaus įpareigotuosius subjektus, kai tokie subjektai veikia bent šešiose valstybėse narėse per padalinius arba naudodamiesi laisve teikti paslaugas Sąjungoje. Tokiais atvejais vykdydama priežiūrą Sąjungos lygmeniu Institucija suteiktų didelės pridėtinės vertės, palyginti su nenuoseklia buveinės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūra, nes būtų panaikintas poreikis nacionalinėms priežiūros institucijoms buveinės ir priimančiosiose valstybėse narėse koordinuoti ir derinti priemones, kurių imamasi įvairių tos pačios grupės dalių atžvilgiu. Siekiant užtikrinti vienodą grupių priežiūrą ir išsamesnę vertinamų tarpvalstybinių subjektų rizikos analizę, grupei priklausančių įpareigotųjų subjektų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas visada turėtų būti atliekamas grupės lygmeniu, kad atrankos tikslais būtų nustatytas bendras visos grupės rizikos įvertis. Tuomet atrinktuoju įpareigotuoju subjektu turėtų būti laikoma visa grupė. Nors tikslus subjektų, kurie galėtų atitikti rizikos ir tarpvalstybinės veiklos kriterijus tiesioginei priežiūrai, skaičius skiriasi ir priklauso nuo jų verslo modelio ir pinigų plovimo rizikos profilio vertinimo metu, būtina užtikrinti optimalų, pažangų ir dinamišką kompetencijų pasidalijimą tarp Sąjungos ir nacionalinių institucijų pirmuoju Institucijos gyvavimo etapu. Siekiant užtikrinti pakankamą didelės rizikos grupių ir subjektų, kurie yra prižiūrimi Sąjungos lygmeniu, skaičių ir tinkamą įvairovę, Institucija turėtų turėti pakankamai išteklių, kad galėtų vienu metu prižiūrėti iki 40 grupių ir subjektų bent per pirmąjį atrankos procesą. Jei tiesioginę priežiūrą būtų galima vykdyti daugiau kaip 40 subjektų, atsižvelgiant į jų didelės rizikos profilį, Institucija turėtų iš jų atrinkti 40 subjektų, veikiančių daugiausia valstybių narių naudojantis įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas. Jei šio kriterijaus nepakanka, kad būtų galima atrinkti 40 subjektų, visų pirma tais atvejais, kai keli įpareigotieji subjektai veikia tame pačiame valstybių narių skaičiuje, pavyzdžiui, subjektai Nr. 39, 40 ir 41 veikia tame pačiame valstybių narių skaičiuje, Institucija turėtų galėti juos atskirti ir turėtų pasirinkti tuos subjektus, kurių operacijų su trečiosiomis valstybėms apimties ir bendros operacijų apimties santykis yra didžiausias. Vėlesniuose atrankos procesuose ir remiantis per pirmąjį atrankos procesą įgyta priežiūros patirtimi būtų naudinga padidinti Institucijos prižiūrimų subjektų skaičių taip pat užtikrinant visišką Institucijos prižiūrimos vidaus rinkos aprėptį. Šiuo tikslu, jei daugiau kaip 40 subjektų atitiktų tiesioginės priežiūros reikalavimus pagal jų didelės rizikos profilį, Institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis, turėtų galėti susitarti prižiūrėti kitą konkretų subjektų ar grupių skaičių, kuris viršija 40. Priimdama sprendimą dėl kito konkretaus skaičiaus, Institucija turėtų atsižvelgti į savo nuosavus išteklius, t. y. į savo pajėgumus skirti arba papildomai įdarbinti reikiamą priežiūros ir pagalbinių darbuotojų skaičių, ir turėtų užtikrinti, kad būtų įmanoma padidinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Be to, visišką vidaus rinkos aprėptį būtų galima užtikrinti prižiūrint bent vieną subjektą iš kiekvienos valstybės narės. Valstybėse narėse, kuriose po reguliaraus atrankos proceso subjektų nenustatoma, turėtų būti taikoma vieno subjekto atrankos procesui sukurta rizikos metodika, įskaitant kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamas vienas iš kelių didelės rizikos subjektų;

(27)

atitinkami subjektai, dalyvaujantys taikant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje atsižvelgdami į Sutartyse įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo pareigą. Siekiant užtikrinti, kad kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirta priežiūros sistema, kurią sudaro Institucija ir priežiūros valdžios institucijos, veiktų kaip integruotas mechanizmas ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į jurisdikcijai būdingą riziką ir tinkamai panaudota vietos priežiūros kompetencija, tiesioginė atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra turėtų būti vykdoma įsteigiant jungtines priežiūros grupes ir, kai tikslinga, specialias patikrinimų vietoje grupes. Šioms grupėms turėtų vadovauti Institucijos darbuotojas, koordinuojantis visą grupės vykdomą priežiūros veiklą (toliau – jungtinės priežiūros grupės koordinatorius). Jungtinės priežiūros grupės koordinatorius ir kiti į jungtinę priežiūros grupę paskirti Institucijos darbuotojai turėtų būti Institucijos būstinėje, tačiau turėtų galėti vykdyti savo kasdienes užduotis ir priežiūros veiklą bet kurioje valstybėje narėje, kurioje vykdo atrinktojo įpareigotojo subjekto veiklą. Šiuo tikslu finansų priežiūros institucijos turėtų padėti užtikrinti sklandžią ir lanksčią visų jungtinės priežiūros grupės narių darbo tvarką. Institucija turėtų būti atsakinga už jungtinės priežiūros grupės įsteigimą ir sudėtį, o vietos priežiūros institucijos, dalyvaujančios vykdant subjekto priežiūrą, turėtų užtikrinti, kad į grupę būtų paskirtas pakankamas jų darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į atrinktojo įpareigotojo subjekto rizikos profilį jų jurisdikcijoje ir į bendrą jo veiklos apimtį. Kiekviena priežiūros institucija, dalyvaujanti vykdant grupės priežiūrą, turėtų paskirti po vieną narį į jungtinę priežiūros grupę. Tačiau tais atvejais, kai įpareigotojo subjekto veiklos rizika konkrečioje valstybėje narėje yra maža, tos valstybės narės finansų priežiūros institucija, susitarusi su jungtinės priežiūros grupės koordinatoriumi, turėtų turėti galimybę pasirinkti neskirti nario į jungtinę priežiūros grupę. Jei į jungtinę priežiūros grupę nepaskiriamas narys, atitinkama finansų priežiūros institucija vis tiek turėtų turėti kontaktinį asmenį jungtinės priežiūros grupės klausimams ir užduotims spręsti;

(28)

siekiant užtikrinti, kad Institucija galėtų efektyviai vykdyti savo priežiūros pareigas atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, Institucija turėtų turėti galimybę gauti visus vidaus dokumentus ir informaciją, reikalingus jos užduotims vykdyti, ir šiuo tikslu turėti bendrus tyrimo įgaliojimus, kurie pagal nacionalinę administracinę teisę suteikiami visoms priežiūros valdžios institucijoms. Tuo tikslu Institucija turėtų turėti galimybę teikti informacijos prašymus atrinktajam įpareigotajam subjektui, jo įdarbintiems fiziniams asmenims, jam priklausantiems juridiniams asmenims ir jo subrangovams, pavyzdžiui: pačiam įpareigotajam subjektui arba bet kuriam įpareigotojo subjekto juridiniam asmeniui; įpareigotojo subjekto darbuotojams ir panašias pareigas einantiems asmenis, įskaitant atstovus ir platintojus; išorės rangovams ir trečiosioms šalims, kurioms atrinktasis įpareigotasis subjektas perdavė savo veiklą;

(29)

Institucija turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad subjekto viduje būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad įpareigotieji subjektai geriau laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos, įskaitant vidaus procedūrų stiprinimą ir valdymo struktūros pokyčius, prireikus net valdymo organo narių nušalinimą, nepažeidžiant kitų atitinkamų to paties atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūros valdžios institucijų įgaliojimų. Pateikus atitinkamas išvadas, susijusias su tuo, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas nesilaiko arba iš dalies laikosi taikomų reikalavimų, ji turėtų galėti nustatyti konkrečias priemones ar procedūras konkretiems klientams ar klientų kategorijoms, kurie kelia didelę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Įprastas tokios priežiūros elementas turėtų būti patikrinimai vietoje ir juos galėtų atlikti specialios grupės. Jei tam tikros rūšies patikrinimui vietoje, pavyzdžiui, susijusiam su fiziniu asmeniu, kurio verslo patalpos yra tos pačios kaip asmens privačios gyvenamosios vietos, reikalingas nacionalinės teisminės institucijos leidimas, tokio leidimo turėtų prašyti Institucija;

(30)

Institucija turėtų turėti visus priežiūros įgaliojimus tiesiogiai prižiūrimų subjektų atžvilgiu, kad užtikrintų taikomų reikalavimų laikymąsi. Šie įgaliojimai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai atrinktasis įgaliotasis subjektas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kai nėra tikėtina, kad tam tikri reikalavimai bus įvykdyti, taip pat tais atvejais, kai vidaus procedūros ir kontrolė nėra tinkami užtikrinti patikimą atrinktojo įpareigotojo subjekto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą. Šiais įgaliojimais būtų galima naudotis priimant privalomus sprendimus, skirtus atskiriems atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams;

(31)

be priežiūros įgaliojimų taikyti administracines priemones ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, bet kuriuo tiesiogiai taikomų reikalavimų pažeidimo atveju Institucija turėtų galėti atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams taikyti pinigines sankcijas. Už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus pažeidimus Institucija visada turėtų taikyti pinigines sankcijas. Tokios sankcijos turėtų būti proporcingos ir atgrasomos, turėti ir baudžiamąjį, ir atgrasomąjį poveikį bei atitikti ne bis in idem principą. Didžiausi piniginių sankcijų dydžiai turėtų atitikti Direktyvoje (ES) 2024/1640 nustatytus dydžius ir turėtų būti prieinami visoms priežiūros valdžios institucijoms visoje Sąjungoje. Baziniai šių sankcijų dydžiai turėtų būti nustatomi pagal kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą nustatytas ribas, atsižvelgiant į pažeistų reikalavimų pobūdį. Kad Institucija galėtų tinkamai atsižvelgti į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, turėtų būti įmanoma pakoreguoti atitinkamą bazinį dydį. Siekiant laiku užbaigti žalingą verslo praktiką, Institucijos vykdomoji valdyba turėtų būti įgaliota skirti periodines baudas, kad atitinkamas juridinis ar fizinis asmuo būtų priverstas atitinkamą elgesį nutraukti. Siekiant didinti visų įpareigotųjų subjektų informuotumą, skatinant juos taikyti verslo praktiką, kuri atitiktų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, turėtų būti atskleidžiama informacija apie pinigines sankcijas ir periodines baudas. Šiame reglamente išsamiai išdėstyta administracinių priemonių, taip pat piniginių sankcijų ir periodinių baudų atskleidimo tvarka turėtų būti glaudžiai suderinta su nacionaliniu lygmeniu taikoma tvarka, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2024/1640. Teisingumo Teismas turėtų turėti jurisdikciją peržiūrėti Institucijos, Tarybos ir Komisijos priimtų sprendimų teisėtumą, kaip numatyta SESV 263 straipsnyje, ir nustatyti jų nesutartinę atsakomybę;

(32)

svarbu, kad už tikslinių finansinių sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu priežiūrą atsakingos institucijos būtų laiku informuojamos apie visus tokių pareigų pažeidimus, kuriuos padaro atrinktieji įpareigotieji subjektai. Šiuo tikslu Institucija turėtų dalytis tokia informacija su atitinkamos valstybės narės finansų priežiūros institucija ir nurodyti jai perduoti tokią informaciją nacionalinei institucijai, atsakingai už tų sankcijų įgyvendinimo priežiūrą;

(33)

neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų atveju kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo priežiūra visų pirma turi būti vykdoma nacionaliniu lygmeniu, o nacionalinėms kompetentingoms institucijoms paliekama visa atsakomybė ir atskaitomybė už tiesioginę priežiūrą. Institucijai turėtų būti suteikti tinkami netiesioginės priežiūros įgaliojimai, kad būtų užtikrinta, jog priežiūros veiksmai nacionaliniu lygmeniu visoje Sąjungoje būtų nuoseklūs ir kokybiški. Todėl ji turėtų atlikti priežiūros konvergencijos būklės vertinimus ir skelbti ataskaitas su savo išvadomis. Jai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tolesnes priemones gairių ir rekomendacijų forma, įskaitant atskiras rekomendacijas, skirtas atlikus vertinimą finansų priežiūros valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti suderintą ir aukšto lygio priežiūros praktiką visoje Sąjungoje. Atskirose rekomendacijose galėtų būti pasiūlymų dėl konkrečių tolesnių priemonių ir finansų priežiūros institucija turėtų dėti visas pastangas, kad tų priemonių būtų laikomasi. Jeigu finansų priežiūros institucija neįgyvendina tolesnių veiksmų, Institucija turėtų imtis tinkamų ir būtinų veiksmų pagal šį reglamentą;

(34)

Institucija taip pat turėtų galėti išspręsti finansų priežiūros institucijų nesutarimus dėl priemonių, kurių reikia imtis neatrinktojo įpareigotojo subjekto finansų sektoriuje atžvilgiu. Siekdama užtikrinti konstruktyvų bendradarbiavimą, Institucija pirmiausia turėtų stengtis išspręsti nesutarimus per nustatytą terminą taikinimo etapu. Jeigu taikinimo etapu nepasiekiama norimų rezultatų, Institucija turėtų turėti galimybę priimti privalomą sprendimą, įpareigojantį tas priežiūros institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas ir kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės laikymasis;

(35)

siekiant užtikrinti tinkamą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemos veikimą ir veiksmingumą, Institucija turėtų galėti nustatyti sistemingo priežiūros nepakankamumo atvejus, atsiradusius dėl Sąjungos teisės pažeidimų, kylančių dėl nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos Sąjungos direktyvos, netaikymo arba netinkamo taikymo, ir imtis veiksmų tais atvejais. Šiuo tikslu ir nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV, Institucija turėtų turėti galimybę tirti tokius galimus pažeidimus. Jei Institucija nustato pažeidimą, informavusi atitinkamą priežiūros instituciją ir atitinkamais atvejais suteikusi kitoms finansų priežiūros institucijoms galimybę pateikti informaciją šiuo klausimu, Institucijai turėtų būti suteikta galimybė, jei manoma, kad tikslinga, atitinkamai priežiūros institucijai pateikti rekomendaciją, kurioje būtų nurodytos priemonės, kurių reikia imtis pažeidimui ištaisyti. Jei nustatyti trūkumai nepašalinami, Komisija taip pat turėtų galėti pateikti nuomonę, kurioje būtų reikalaujama, kad priežiūros institucija laikytųsi Institucijos pateiktos rekomendacijos;

(36)

tam tikriems finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams, kurie neatitinka įprastinės atrankos reikalavimų, vis tiek gali būti būdingas didelės arba liekamosios rizikos profilis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požiūriu arba jie gali imtis veiklos, kuri kelia didelę riziką ir kurios nesumažina atitinkamo lygio vidaus kontrolė, ją keisti ar išplėsti ir dėl to gali būti padaryta šiurkščių, sistemingų arba pakartotinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimų. Jei yra požymių, kad galimi šiurkštūs, sistemingi arba pakartotiniai taikomų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimai, tai gali būti įpareigotojo subjekto didelio aplaidumo požymis. Priežiūros valdžios institucija turėtų sugebėti tinkamai reaguoti į visus galimus pažeidimus ir užkirsti kelią tam, kad rizika materializuotųsi ir dėl to kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai būtų taikomi itin aplaidžiai. Tačiau tam tikrais atvejais nacionalinio lygmens atsakas gali būti nepakankamas arba duodamas ne laiku, visų pirma kai yra požymių, kad jau buvo padaryta šiurkščių, sistemingų arba pakartotinių pažeidimų subjekto lygmeniu. Tokiais atvejais Institucija turėtų prašyti vietos priežiūros institucijos imtis konkrečių priemonių padėčiai ištaisyti, įskaitant prašymą skirti finansines sankcijas ar kitas procesinės prievartos priemones. Siekiant užkirsti kelią tam, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika materializuotųsi, terminas imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu turėtų būti pakankamai trumpas;

(37)

Institucija turėtų būti informuojama, jei kurio nors neatrinktojo įpareigotojo subjekto padėtis, susijusi su tuo, ar jis laikosi taikytinų reikalavimų, ir su jam kylančia pinigų plovimo bei teroristų finansavimo rizika, sparčiai ir labai pablogėja, ypač jei dėl tokio pablogėjimo gali būti padaryta didelė žala kelių valstybių narių arba visos Sąjungos reputacijai;

(38)

Institucija turėtų turėti galimybę savo iniciatyva prašyti perduoti su konkrečiu įpareigotuoju subjektu susijusias priežiūros užduotis ir įgaliojimus neveikimo atveju arba jeigu per nustatytą terminą nevykdomi jos nurodymai arba jų negebama įvykdyti. Kadangi, norint perduoti su įpareigotuoju subjektu susijusias užduotis ir įgaliojimus nepateikiant konkretaus finansų priežiūros institucijos prašymo Institucijai, Institucija turėtų priimti sprendimą savo nuožiūra, šiuo tikslu Institucija turėtų kreiptis į Komisiją su konkrečiu prašymu. Kad Komisija galėtų priimti sprendimą, kuris atitiktų Institucijai pagal kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą pavestas užduotis, Institucijos prašyme turėtų būti pateiktas tinkamas pagrindimas ir nurodyta užduočių ir įgaliojimų perskyrimo Institucijai trukmė. Įgaliojimų perskyrimo laikotarpis turėtų atitikti laiką, kurio Institucijai reikia, kad ji galėtų spręsti su rizika susijusias problemas subjekto lygmeniu, ir neturėtų būti ilgesnis nei treji metai. Institucija turėtų turėti galimybę paprašyti pratęsi šį laikotarpį, jeigu nustatyti pažeidimai nebuvo visiškai pašalinti. Pratęsimas turėtų būti tik tokios trukmės, kuri yra būtina tiems pažeidimams pašalinti, ir neturėtų būti ilgesnis nei treji metai. Komisija turėtų skubiai ir bet kuriuo atveju nepagrįstai nedelsdama priimti sprendimą, kuriuo Institucijai būtų perduoti subjekto priežiūros įgaliojimai ir užduotys. Apie tą sprendimą turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai;

(39)

siekdama pagerinti priežiūros praktiką ne finansų sektoriuje, Institucija turėtų atlikti ne finansų sektoriaus priežiūros institucijų tarpusavio vertinimus, kurie taip pat turėtų apimti savireguliavimo organus prižiūrinčių valdžios institucijų tarpusavio vertinimus. Institucija, priimdama sprendimus dėl tarpusavio vertinimų planavimo ir jų turinio, turėtų parengti tokių vertinimų metodinę sistemą, įskaitant taisykles, kad būtų išvengta interesų konfliktų atliekant tarpusavio vertinimus ir rengiant išvadas, taip pat atsižvelgta į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, vertinimą. Siekdama skatinti priežiūros praktikos konvergenciją, Institucija turėtų skelbti ataskaitas su tarpusavio vertinimų išvadomis, įskaitant nustatytus trūkumus ir gerąją patirtį. Kartu su ataskaitomis galėtų būti pateikiamos gairės arba rekomendacijos, skirtos atitinkamoms valdžios institucijoms, įskaitant savireguliavimo organus prižiūrinčias valdžios institucijas. Savireguliavimo organai turėtų turėti galimybę dalyvauti tarpusavio vertinimuose, jei jie išreiškia norą tai daryti;

(40)

siekdama padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonių įgyvendinimo efektyvumą ir ne finansų sektoriuje, Institucija taip pat turėtų turėti galimybę tirti galimus to sektoriaus priežiūros institucijų ir savireguliavimo organus prižiūrinčių valdžios institucijų daromus Sąjungos teisės pažeidimus arba neteisingą jos taikymą. Jei Institucija nustato, kad pažeidimas padarytas, ji turėtų galėti pateikti rekomendaciją atitinkamai ne finansų priežiūros institucijai arba priežiūros valdžios institucijai, nurodydama priemones, kurių reikia imtis pažeidimui ištaisyti. Jei gavus rekomendaciją nebuvo imtasi tinkamų veiksmų, Institucija taip pat turėtų galėti siųsti įspėjimą priežiūros institucijos arba ne finansų priežiūros institucijos atitinkamoms analogiškoms institucijoms. Institucijos įgaliojimai teikti tokias rekomendacijas ir siųsti įspėjimus nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kai ji, laikydamasi jai Sutartimis suteiktų įgaliojimų, nustato, kad Sąjungos teisė neįgyvendinama arba įgyvendinama netinkamai;

(41)

Institucija taip pat turėtų galėti išspręsti ne finansų priežiūros institucijų nesutarimus dėl priemonių, kurių reikia imtis įpareigotojo subjekto ne finansų sektoriuje atžvilgiu. Siekdama užtikrinti konstruktyvų bendradarbiavimą, Institucija turėtų stengtis išspręsti nesutarimus per nustatytą terminą taikinimo etapu. Taikinimo etapo pabaigoje Institucija pateikia nuomonę dėl to, kaip reikėtų išspręsti nesutarimus;

(42)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo pobūdį, itin svarbus veiksmingas ir efektyvus FŽP bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir koordinuoti veiksmai. Siekiant pagerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą, Institucijai turėtų būti pavestos užduotys ir įgaliojimai, kad Institucija ir FŽP galėtų kartu sudaryti FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmą. Šiuo tikslu Institucija turėtų turėti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir IT išteklių, kurie prireikus turėtų būti organizaciniu požiūriu atskirti nuo darbuotojų, vykdančių su Institucijos priežiūros veikla susijusias užduotis. FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmo sėkmė priklauso nuo to, ar Institucija ir FŽP sąžiningai bendradarbiaus ir keisis visa svarbia informacija, reikalinga jų atitinkamoms užduotims atlikti. Jei FŽP nesusitaria dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, Institucija turėtų būti atitinkamai informuojama ir turėtų galėti veikti kaip atitinkamų FŽP tarpininkė;

(43)

siekiant analizuoti įtartiną veiklą, kuri turi įtakos kelioms jurisdikcijoms, FŽP, gavę susietas ataskaitas, turėtų galėti efektyviai atlikti bendras bendro intereso atvejų analizes. Šiuo tikslu Institucija turėtų galėti siūlyti, inicijuoti koordinuoti ir visomis tinkamomis priemonėmis remti bendras tarpvalstybinių įtartinų sandorių ar veiklos analizes. Bendra analizė turėtų būti pradedama, kai ją reikia atlikti pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, ir atliekama laikantis Institucijos parengtų bendros analizės svarbių atvejų atrankos ir prioritetų nustatymo metodų ir kriterijų. FŽP turėtų dėti visas pastangas, kad priimtų Institucijos kvietimą dalyvauti bendroje analizėje. Bendroje analizėje atsisakęs dalyvauti FŽP turėtų paaiškinti Institucijai savo atsisakymo priežastis. Kai aktualu, tos priežastys turėtų būti pateiktos FŽP, kuris nustatė poreikį atlikti bendrą analizę. Gavus aiškų bendrose analizėse dalyvaujančių FŽP sutikimą, bendras analizes padedantys atlikti Institucijos darbuotojai turėtų gauti prieigą prie visų būtinų duomenų ir informacijos, įskaitant su atvejo dalyku susijusius duomenis ir informaciją;

(44)

Institucija turėtų turėti galimybę prašyti FŽP inicijuoti bendrą analizę konkrečiomis aplinkybėmis, įskaitant atvejus, kai pranešėjai arba tyrimą atliekantys žurnalistai Institucijai pateikė informaciją arba kai bendra sudėtingų ir tarpvalstybinių atvejų analizė suteiktų pridėtinės vertės. FŽP, kurių buvo paprašyta dalyvauti bendroje analizėje, turėtų nedelsdami atsakyti Institucijai, nurodydami, ar jie nori dalyvauti bendroje analizėje, ir, jei nenori dalyvauti, turėtų nurodyti priežastis;

(45)

labai svarbu ankstyvame etape nustatyti sąsajas su kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bei atitinkamų trečiųjų šalių turima informacija, siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti reikšmingiausi tarpvalstybiniai atvejai, įskaitant tuos, kuriems reikia išsamios operatyvinės analizės. Šiuo atžvilgiu ir gavus visų FŽP, kurie pareiškė norą dalyvauti bendroje analizėje, sutikimą, Institucijos darbuotojams turėtų būti leista, remiantis principu „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“, sutikrinti tų FŽP duomenis su kitų FŽP ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, įskaitant Europolą, pateikta informacija. Institucija turėtų užtikrinti, kad pati pažangiausia technologija, įskaitant privatumo didinimo technologijas, būtų naudojama informacijai sutikrinti pagal principą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. „FIU.net“ sistemos „Match“ funkcija yra sprendimo pavyzdys, kuris leidžia FŽP tikruoju laiku nustatyti, ar subjektas, kurio duomenys yra pseudoniminiai, jau yra žinomas kitos šalies FŽP arba Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai, ir taip išvengti nereikalingo asmens duomenų tvarkymo. Atitikties atveju Institucija turėtų dalytis informacija, pagal kurią nustatyta atitiktis, su FŽP, dalyvaujančiais bendroje analizėje. Tokiomis aplinkybėmis Institucija taip pat turėtų dalytis informacija, pagal kurią rasta atitiktis, su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, gavusi išankstinį informaciją teikiančio FŽP sutikimą;

(46)	siekiant užtikrinti, kad bendros analizės rengimo procesas būtų greitas ir veiksmingas, Institucija turėtų būti atsakinga už jungtinės analizės grupės sudarymą ir sudėtį bei jos koordinavimą;

(47)

tiriant tarpvalstybinius atvejus itin svarbus veiksmingas Institucijos ir kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų operatyvinis bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti, kad, kai aktualu, būtų veiksmingai atsižvelgiama į tarpvalstybinių atvejų bendrų analizių rezultatus, Institucija turėtų pranešti Europos prokuratūrai apie bendrų analizių rezultatus arba juos perduoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kai bendros analizės rezultatai rodo, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, dėl kurios Europos prokuratūra ar OLAF galėtų naudotis savo kompetencija. Be to, jei visi bendroje analizėje dalyvaujantys FŽP sutinka, Institucija taip pat turėtų galėti perduoti bendros analizės rezultatus Europolui ir Eurojustui, jei tos bendros analizės rezultatai rodo, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, dėl kurios Europolas ir Eurojustas galėtų naudotis savo kompetencija. Institucija turėtų galėti keistis strategine informacija, pavyzdžiui, tipologijomis ir rizikos rodikliais, su Europos prokuratūra, OLAF, Europolu ir Eurojustu;

(48)

pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 (8) 24 straipsnį Institucija nepagrįstai nedelsdama Europos prokuratūrai praneša apie bet kokį nusikalstamą elgesį, dėl kurio ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal to reglamento 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (9) 8 straipsnį Institucija nedelsdama perduoda OLAF bet kokią informaciją, susijusią su galimais Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais. Pagal taikytinas jas reglamentuojančių teisinių dokumentų nuostatas Europos prokuratūra ir OLAF turėtų informuoti Instituciją apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateiktos informacijos, ir apie visas reikšmingas išvadas;

(49)

siekdama pagerinti bendrų analizių veiksmingumą, Institucija turėtų turėti galimybę nustatyti bendrų analizių atlikimo metodus ir procedūras. Remdamasi bendrose analizėse dalyvaujančių FŽP grįžtamąja informacija, Institucija turėtų galėti išnagrinėti, kaip buvo atliktos analizės, ir pasimokyti iš įgytos patirties. Tokios peržiūros turėtų sudaryti sąlygas Institucijai skelbti tolesnių veiksmų ataskaitas ir išvadas, kuriomis būtų dalijamasi su visais FŽP neatskleidžiant konfidencialios ar ribotos informacijos, siekiant toliau tobulinti ir gerinti bendrų analizių atlikimo metodus ir procedūras, galiausiai tobulinant ir populiarinant pačias analizes;

(50)

siekiant palengvinti ir pagerinti FŽP ir Institucijos bendradarbiavimą, be kita ko, siekiant atlikti bendras analizes, FŽP turėtų deleguoti Institucijai vieną ar daugiau darbuotojų iš kiekvieno FŽP (toliau – nacionalinių FŽP deleguoti asmenys). Nacionalinių FŽP deleguoti asmenys turėtų padėti Institucijos darbuotojams vykdyti visas su FŽP susijusias užduotis, įskaitant bendrų analizių atlikimą ir grėsmių vertinimų bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių, rizikos ir metodų strateginių analizių rengimą. Nors FŽP deleguoti asmenys ir toliau yra pavaldūs juos deleguojančiam FŽP, jie turėtų veikti nepriklausomai ir savarankiškai vykdydami savo užduotis ir pareigas pagal šį reglamentą. Jie neturėtų nei prašyti, nei vykdyti Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, vyriausybių ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų nurodymų. Jų užduotys ir pareigos neturėtų daryti poveikio FŽP saugumo ir konfidencialumo taisyklėms;

(51)

kitaip nei bendrų analizių atveju, Institucija turėtų skatinti ir sudaryti sąlygas įvairių formų FŽP savitarpio pagalbai, įskaitant mokymus ir darbuotojų mainus, kad būtų pagerintas gebėjimų stiprinimas ir sudarytos sąlygos FŽP keistis žiniomis ir gerąja patirtimi. Institucijos vaidmuo remiant FŽP veiklą suteikia jai unikalią galimybę palengvinti FŽP prieigą prie duomenų bazių ir priemonių, kurios yra būtinos finansinės žvalgybos kokybei gerinti. Institucija turėtų naudotis savo pozicija, kad visų FŽP vardu derėtųsi dėl sutarčių su tokių priemonių ir duomenų bazių teikėjais, taip pat dėl atitinkamo savų ir FŽP darbuotojų mokymo. Institucija taip pat turėtų atlikti tarpininkės vaidmenį FŽP nesutarimų atveju. Todėl FŽP turėtų turėti galimybę ginčus, susijusius su bendradarbiavimu, įskaitant FŽP keitimąsi informacija, perduoti Institucijai, kad ši tarpininkautų, jei nesutarimai neišsprendžiami per tiesioginius ryšius ir dialogą;

(52)

Institucija turėtų valdyti, teikti prieglobą ir prižiūrėti „FIU.net“. Institucija turėtų nuolat atnaujinti sistemą, atsižvelgdama į FŽP išreikštus poreikius. Todėl Institucija turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, „FIU.net“ plėtoti visada būtų naudojamos pažangiausios turimos moderniausios technologijos. Institucija tik neesminėms užduotims atlikti turėtų pasikliauti trečiųjų šalių paslaugų teikėjais, todėl ji neturėtų subrangovams perduoti „FIU.net“ prieglobos ir valdymo. Institucija turėtų neturėti prieigos prie informacijos, kuria keičiamasi per „FIU.net“, turinio, išskyrus atvejus, kai ji yra numatytoji tokios informacijos gavėja. Norint, kad Institucija galėtų siųsti, gauti ir sutikrinti informaciją, ji turėtų turėti operacinį mazgą „FIU.net“ sistemoje;

(53)

siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią su priežiūra ir FŽP susijusią praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija turėtų turėti galimybę teikti gaires ir rekomendacijas, skirtas visiems arba tam tikros kategorijos įpareigotiesiems subjektams ir visoms arba tam tikros kategorijos priežiūros valdžios institucijoms ir FŽP. Gairės ir rekomendacijos galėtų būti teikiamos pagal konkrečius įgaliojimus, nustatytus taikytinuose Sąjungos aktuose, arba pačios Institucijos iniciatyva, kai reikia stiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą Sąjungos lygmeniu;

(54)

siekdami teikti optimalią pagalbą FŽP ir taip didinti FŽP paramos ir koordinavimo mechanizmo veiksmingumą, Institucija ir FŽP turėtų galėti didinti FŽP veiklos veiksmingumą, nustatydami ir skatindami geriausią praktiką. Tarpusavio vertinimai būtų geriausia priemonė objektyviai įvertinti tokią veiklą ir praktiką, todėl Institucijai turėtų būti pavesta organizuoti tokius tarpusavio vertinimus, grindžiamus vertinimų atlikimo metodais ir darbo tvarkos taisyklėmis, kuriuos centralizuotai parengtų Institucija. Kad tarpusavio vertinimai būtų naudingi, jie turėtų būti išsamūs ir apimti visus svarbius FŽP užduočių, išdėstytų Direktyvos (ES) 2024/1640 III skyriuje, aspektus. Tarpusavio vertinimai turėtų apimti, inter alia, FŽP išteklių pakankamumą, priemones, įgyvendinamas siekiant užtikrinti FŽP veiklos nepriklausomumą ir savarankiškumą, priemones, kurių imtasi FŽP tvarkomos informacijos saugumui ir konfidencialumui apsaugoti, funkcijas, susijusias su pranešimų apie įtartinus sandorius priėmimu, funkcijas, susijusias su FŽP operatyvine ir strategine analize ir jos sklaida, taip pat FŽP vidaus ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimus ir praktiką. Atlikus tarpusavio vertinimus Institucija galėtų paskelbti gaires ir rekomendacijas, kuriomis būtų siekiama skatinti bet kokią išaiškėjusią geriausią praktiką ir šalinti trūkumus;

(55)

norint užtikrinti veiksmingą Institucijai pavestų užduočių vykdymą ir efektyvų bei objektyvų sprendimų priėmimo procesą, būtina sukurti tvirtą Institucijos valdymo struktūrą. Dėl priežiūros ir FŽP srityse Institucijai pavestų užduočių sudėtingumo ir įvairovės, sprendimų negali priimti vienas valdymo organas, kaip dažnai būna decentralizuotose agentūrose. Tam tikrų rūšių sprendimus, pavyzdžiui, sprendimus dėl bendrų priemonių priėmimo, turi priimti atitinkamų institucijų arba FŽP atstovai ir laikytis SESV nustatytų balsavimo taisyklių, o tam tikriems kitiems sprendimams, pavyzdžiui, sprendimams dėl atskirų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų arba atskirų institucijų priimti reikia mažesnio sprendimus priimančio organo, kurio nariams turėtų būti taikoma tinkama atskaitomybės tvarka. Todėl Instituciją turėtų sudaryti Bendroji valdyba ir Vykdomoji valdyba;

(56)

siekiant užtikrinti, kad Bendrosios valdybos kompetencija būtų atitinkama, ji turėtų būti dviejų sudėčių. Priimant visus sprendimus dėl visuotinai taikomų aktų, pavyzdžiui, techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektų, gairių, rekomendacijų ir nuomonių, susijusių su FŽP, priėmimo, Valdybą turėtų sudaryti valstybių narių FŽP vadovai (toliau – FŽP klausimų bendroji valdyba). Tų pačių rūšių aktų, susijusių su tiesiogine ar netiesiogine finansų ir ne finansų įpareigotųjų subjektų priežiūra, atveju ji turėtų būti sudaryta iš už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros institucijų, kurios yra valdžios institucijos, vadovų (toliau – Priežiūros klausimų bendroji valdyba). Siekdamos užtikrinti Bendrosios valdybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys turėtų stengtis, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys turėtų siekti, kad Bendrojoje valdyboje būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra;

(57)

kad sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai, užduotys turėtų būti aiškiai paskirstytos: FŽP klausimų bendroji valdyba turėtų priimti sprendimus dėl techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektų, gairių ir panašių FŽP skirtų priemonių, o Priežiūros klausimų bendroji valdyba turėtų priimti sprendimus dėl techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektų, gairių ir panašių įpareigotiesiems subjektams skirtų priemonių. Priežiūros klausimų bendroji valdyba taip pat turėtų turėti galimybę, laikydamasi procedūrų, kurios turi būti nustatytos pritarus Vykdomajai valdybai, teikti savo nuomonę Vykdomajai valdybai dėl visų jungtinių priežiūros grupių siūlomų sprendimų projektų, susijusių su atskirais atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais. Jei tokios nuomonės nėra pateikta, sprendimus turėtų priimti Vykdomoji valdyba. Kai Vykdomoji valdyba galutiniame sprendime nukrypsta nuo Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pateiktos nuomonės, ji turėtų raštu paaiškinti to priežastis;

(58)

balsuojant ir priimant sprendimus, kiekviena valstybė narė turėtų turėti po vieną balsavimo teisę turintį atstovą. Todėl kiekvienos valstybės narės įpareigotųjų subjektų priežiūros valdžios institucijų vadovai turėtų paskirti nuolatinį atstovą kaip balsavimo teisę turintį Priežiūros klausimų bendrosios valdybos narį. Kitu atveju, priklausomai nuo konkretaus Bendrosios valdybos posėdžio sprendimo dalyko ar darbotvarkės, valstybės narės priežiūros valdžios institucijos gali nuspręsti paskirti ad hoc atstovą. Praktinė tvarka, susijusi su Priežiūros klausimų bendrosios valdybos narių sprendimų priėmimu ir balsavimu, turėtų būti nustatyta Bendrosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse, kurias parengs Institucija;

(59)

siekiant, kad FŽP klausimų bendroji valdyba galėtų gauti pagalbą rengiant visus atitinkamus sprendimus pagal įgaliojimus, jai turėtų padėti labiau ribotos sudėties nuolatinis komitetas. Nuolatinis komitetas turėtų remti FŽP klausimų bendrosios valdybos darbą ir vykdyti savo pareigas tik visos Sąjungos interesais. Jis turėtų dirbti glaudžiai bendradarbiaudamas su FŽP deleguotais asmenimis ir Institucijos darbuotojais, atsakingais už užduotis, susijusias su FŽP, ir užtikrindamas visišką skaidrumą su FŽP klausimų bendrąja valdyba;

(60)

Institucijos pirmininkas turėtų pirmininkauti Bendrosios valdybos posėdžiams ir turėti balsavimo teisę, kai sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. Komisija turėtų veikti kaip balsavimo teisės neturinti Bendrosios valdybos narė. Siekiant užmegzti tinkamą bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis institucijomis, Bendroji valdyba taip pat turėtų turėti galimybę į Priežiūros klausimų bendrosios valdybą priimti kitus balsavimo teisės neturinčius stebėtojus, visų pirma atstovus, paskirtus Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos ir kiekvienos iš trijų Europos priežiūros institucijų, t. y. EBI, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) (EIOPA), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (10) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (ESMA), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11), (toliau kartu – EPI), o į FŽP klausimų bendrąją valdybą – po OLAF, Europolo, Eurojusto ir Europos prokuratūros atstovą, kai svarstomi arba sprendžiami klausimai, kurie priklauso jų atitinkamiems įgaliojimams. Siekiant užtikrinti, kad atitinkamos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros būtų kviečiami į posėdžius, kuriuose jų dalyvavimas būtų pageidautinas arba naudingas, Bendrosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti aiškiai apibrėžtos aplinkybės, kuriomis tos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, taip pat kiti stebėtojai turėtų turėti galimybę dalyvauti posėdžiuose. Rengdama atitinkamas darbo tvarkos taisyklių dalis, Institucija turėtų susitarti su tomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis dėl jų dalyvavimo sąlygų. Toks susitarimas preziumuojamas, kai dalyvavimo sąlygos jau yra įtrauktos į dvišalius darbo susitarimus arba susitarimo memorandumus, privalomus pagal šį reglamentą. Kad sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai, Bendrosios valdybos sprendimai turėtų būti priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektų, gairių ir rekomendacijų, kurie turėtų būti priimami kvalifikuota valstybių narių atstovų balsų dauguma pagal Sutartyse nustatytas balsavimo taisykles;

(61)

Institucijos valdymo organas turėtų būti Vykdomoji valdyba, kurią sudaro Institucijos pirmininkas ir penki etatiniai nariai, įskaitant pirmininko pavaduotoją, ir kuriuos Bendrosios valdybos pasiūlymu, remdamiesi Komisijos sudarytu galutiniu reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašu, skiria Europos Parlamentas ir Taryba. Siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų sprendimų priėmimo procesą, Vykdomoji valdyba turėtų būti atsakinga už visų Institucijos užduočių planavimą ir vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai konkrečių sprendimų priėmimas aiškiai priskirtas Bendrajai valdybai. Siekdama užtikrinti, kad atrinktųjų įpareigotųjų subjektų tiesioginės priežiūros srityje sprendimų priėmimo procesas būtų objektyvus ir pakankamai greitas, Vykdomoji valdyba turėtų priimti visus privalomus sprendimus, skirtus atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams. Valstybių narių, kuriose įsteigtas subjektas, finansų priežiūros institucijų atstovai turėtų turėti galimybę dalyvauti Vykdomosios valdybos svarstymuose. Be to, Vykdomoji valdyba kartu su Komisijos atstovu turėtų būti kolektyviai atsakinga už Institucijos administracinius sprendimus ir sprendimus dėl biudžeto;

(62)

kad sprendimai būtų priimami greitai, visi Vykdomosios valdybos sprendimai, įskaitant sprendimus, kai Komisija turi balsavimo teisę, turėtų būti priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamą balsą turi Institucijos pirmininkas. Siekiant užtikrinti patikimą Institucijos finansų valdymą, priimant sprendimus, kai Komisija turi balsavimo teisę, o Vykdomoji valdyba nukrypsta nuo Komisijos nuomonės, Vykdomoji valdyba turėtų galėti pateikti išsamų tokio nukrypimo pagrindimą;

(63)

siekiant užtikrinti nepriklausomą Institucijos veikimą, penki etatiniai Vykdomosios valdybos nariai ir Institucijos pirmininkas turėtų veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais. Kalbant apie tam tikrų pareigų ar naudos priėmimą, jie turėtų elgtis sąžiningai ir diskretiškai tiek kadencijos metu, tiek jai pasibaigus. Kad nesusidarytų įspūdis, jog Institucijos vykdomosios valdybos narys gali pasinaudoti savo, kaip Vykdomosios valdybos nario, padėtimi, norėdamas po kadencijos užimti aukšto rango pareigas privačiame sektoriuje, ir kad būtų išvengta bet kokių interesų konfliktų po darbo viešajame sektoriuje, penkiems nuolatiniams Vykdomosios valdybos nariams ir Institucijos pirmininkui turėtų būti nustatytas veiklos pertraukos laikotarpis;

(64)

Institucijos pirmininką, remdamasi objektyviais kriterijais ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, turėtų skirti Taryba. Tiek Europos Parlamentas, tiek Bendroji valdyba turėtų turėti galimybę surengti Komisijos atrinktų kandidatų į Institucijos pirmininko pareigas klausymus. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba, turėdami pakankamai informacijos, rinktųsi geriausią kandidatą ir kad skyrimo procesas būtų labai skaidrus, Bendroji valdyba turėtų galėti pareikšti viešąją nuomonę apie savo klausymų rezultatus arba perduoti savo nuomonę Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Pirmininkas turėtų atstovauti Institucijai išorėje ir teikti ataskaitas apie Institucijos užduočių vykdymą;

(65)

Institucijos vykdomąjį direktorių, remdamasi Komisijos sudarytu galutiniu kandidatų sąrašu, turėtų paskirti Vykdomoji valdyba. Siekiant užtikrinti optimalų pasirinkimą, į galutinį sąrašą turėtų būti įtraukti bent du kandidatai, kuriuos Komisija atrenka atsižvelgdama į nuopelnus ir dokumentais pagrįstus aukšto lygio administracinius, biudžetinius ir vadovavimo įgūdžius, kuriuos per atvirą atrankos procedūrą turi įrodyti į galutinį sąrašą įtraukti kandidatai. Institucijos vykdomasis direktorius turėtų būti Institucijos vyresnysis administracijos darbuotojas, atsakingas už kasdienį Institucijos valdymą, biudžeto administravimą, viešuosius pirkimus, įdarbinimą ir personalą;

(66)

moterų ir vyrų lygybė ir įvairovė yra pagrindinės Sąjungos vertybės, kurias ji skatina vykdydama visus Sąjungos veiksmus. Nors laikui bėgant šiose srityse padaryta pažanga, reikia siekti daugiau, kad būtų užtikrintas subalansuotas atstovavimas priimant sprendimus tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Pagrindinis Institucijos valdymo organas – Vykdomoji valdyba – turėtų būti kolegialus ir ją turėtų sudaryti Institucijos pirmininkas ir penki kiti nepriklausomi nariai, o kasdienis valdymas turėtų būti patikėtas vykdomajam direktoriui. Visi šie asmenys turėtų būti atrenkami taikant atvirą atrankos procedūrą, visų pirma remiantis individualių nuopelnų kriterijais. Be to, numatoma, kad dėl visų paskyrimų Institucijai kolegialiai vadovautų grupė, turinti pakankamai įvairių ekspertinių žinių, patirties ir pasižyminti lyčių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijai pavesta parengti galutinius kandidatų į Institucijos pirmininko, Vykdomosios valdybos nario ir vykdomojo direktoriaus pareigas sąrašus, ji turėtų būti įsipareigojusi atsižvelgti į bendrus skyrimo rezultatus. Konkrečiai, iš galutinio kandidatų sąrašo atitinkamos paskyrimų tarnybos turėtų galėti paskirti asmenis, kurie galiausiai užtikrintų pakankamą Institucijos aukščiausiosios vadovybės įvairovę ir lyčių pusiausvyrą;

(67)

siekdama veiksmingai apsaugoti susijusių šalių teises, užtikrinti proceso ekonomiją ir sumažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui tenkančią naštą, Institucija fiziniams ir juridiniams asmenims turėtų suteikti galimybę prašyti peržiūrėti sprendimus, priimtus naudojantis tiesiogines priežiūros įgaliojimais, Institucijai suteiktais šiuo reglamentu, kurie yra jiems skirti arba kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję. Administracinės peržiūros valdybos teikiamų nuomonių nepriklausomumą ir objektyvumą, be kita ko, turėtų užtikrinti jos sudėtis: penki nepriklausomi ir tinkamos kvalifikacijos asmenys;

(68)

būtina suteikti Institucijai reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad ji galėtų įgyvendinti šiuo reglamentu jai pavestus tikslus, užduotis ir pareigas. Siekiant užtikrinti tinkamą Institucijos veikimą, finansavimas, atsižvelgiant į užduotis ir funkcijas turėtų būti užtikrinamas iš tam tikriems įpareigotiesiems subjektams taikomų mokesčių ir įnašo iš Sąjungos biudžeto. siekiant užtikrinti, kad Institucija galėtų vykdyti savo, kaip tiesioginės ir netiesioginės įpareigotųjų subjektų priežiūros institucijos, užduotis, reikėtų įdiegti tinkamą mokesčių nustatymo ir surinkimo mechanizmą. Komisijos deleguotajame akte turėtų būti nustatyta atrinktųjų įpareigotųjų subjektų ir tam tikrų neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų mokesčių apskaičiavimo metodika ir surinkimo procesas. Tam tikriems įpareigotiesiems subjektams taikomi mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami pagal proporcingumo principą ir visų pirma atsižvelgiant į tai, ar įpareigotieji subjektai turi teisę vykdyti tiesioginę priežiūrą, koks yra jų rizikos profilis ir apyvarta. Metodika turėtų būti parengta taip, kad būtų užtikrinta, jog esant mažesnės rizikos profiliui ir palyginti su subjekto dydžiu mokesčių įnašas būtų mažesnis. Sprendimą dėl įnašo iš Sąjungos biudžeto turi priimti Sąjungos biudžeto valdymo institucija vykdant biudžeto procedūrą. Šiuo tikslu Institucija turėtų Komisijai pateikti sąmatų suvestinę. Pasikonsultavusi su Komisija, ji taip pat turėtų priimti finansines taisykles;

(69)	Institucijos biudžeto parengimo ir vykdymo taisyklės, taip pat Institucijos metinių ataskaitų pateikimo taisyklės turėtų atitikti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 (12) nuostatas dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF veiksmingumo;

(70)

siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ar bet kokiai kitai neteisėtai veiklai Institucijoje ir veiksmingai su ja kovoti, jai turėtų būti taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo. Institucija turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (13) atliekamų vidaus tyrimų, kad ji galėtų atlikti patikrinimus vietoje savo kompetencijos srityje;

(71)

kaip teigiama 2013 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“, dėl vis labiau priešiškos grėsmių aplinkos būtina užtikrinti aukštą kibernetinio atsparumo lygį visose Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose. Todėl vykdomasis direktorius turėtų užtikrinti tinkamą IT rizikos valdymą, tvirtą IT vidaus valdymą ir pakankamą IT saugumo finansavimą. Paprastai bent 10 proc. Institucijos IT išlaidų turėtų būti skaidriai skiriama tiesioginiam IT saugumui. Į šį minimalių išlaidų reikalavimą galėtų būti įskaičiuotas įnašas į Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų kibernetinio saugumo tarnybos (CERT-EU) veiklą. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su CERT-EU ir apie didelius incidentus per 24 valandas praneša CERT-EU bei Komisijai;

(72)	Institucija už savo užduočių vykdymą ir šio reglamento įgyvendinimą turėtų būti atskaitinga ir Europos Parlamentui, ir Tarybai. Institucija turėtų kasmet pateikti atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(73)

Institucijos personalą turėtų sudaryti laikinieji darbuotojai, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, įskaitant nacionalinius deleguotuosius asmenis, kuriuos Institucijai perleidžia FŽP, tačiau jie lieka pavaldūs juos deleguojančiam FŽP. Komisijai pritarus, Institucija turėtų patvirtinti atitinkamas įgyvendinimo priemones, vadovaudamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų, išdėstytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (14) (toliau – Tarnybos nuostatai), 110 straipsnyje numatyta tvarka;

(74)

siekiant užtikrinti, kad konfidenciali informacija būtų tinkamai tvarkoma, visi Institucijos valdymo organų nariai, visi Institucijos darbuotojai, įskaitant deleguotuosius darbuotojus ir Institucijai perleistus darbuotojus, taip pat visi asmenys, kurie Institucijai atlieka užduotis pagal sutartis, turėtų laikytis pareigos saugoti profesinę paslaptį, įskaitant visus konfidencialumo apribojimus ir pareigas, kylančius iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatų ir susijusius su konkrečiomis Institucijos užduotimis. Tačiau pareiga laikytis konfidencialumo ir saugoti profesinę paslaptį neturėtų trukdyti Institucijai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis Sąjungos ar nacionalinėmis institucijomis ar įstaigomis, su jomis keistis informacija ar ją joms atskleisti, jei tai būtina jų atitinkamoms užduotims atlikti ir jei tokios pareigos dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija numatytos Sąjungos teisėje;

(75)

nedarant poveikio konfidencialumo pareigoms, kurios Institucijos darbuotojams ir atstovams taikomos pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, Institucijai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (15). Atsižvelgiant į konfidencialumo ir profesinės paslapties apribojimus, susijusius su Institucijos vykdomomis priežiūros bei FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo užduotimis, tame reglamente numatyta galimybė visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais neturėtų apimti konfidencialios informacijos, kurią tvarko Institucijos darbuotojai. Visų pirma konfidencialiais turėtų būti laikomi visi Institucijos ir FŽP operatyviniai duomenys arba su tokiais operatyviniais duomenimis susijusi informacija, kurią Institucijos darbuotojai tvarko dėl to, kad vykdo užduotis ir veiklą, susijusią su FŽP veiklos rėmimu ir koordinavimu. Kalbant apie priežiūros užduotis, prieiga prie Institucijos, finansų priežiūros institucijų ar įpareigotųjų subjektų informacijos ar duomenų, gautų vykdant su tiesiogine priežiūra susijusias užduotis ir veiklą, iš esmės taip pat turėtų būti laikoma konfidencialia ir neturėtų būti atskleidžiama. Tačiau konfidenciali informacija, susijusi su priežiūros procedūra, galėtų būti visiškai arba iš dalies atskleista įpareigotiesiems subjektams, kurie yra tokios priežiūros procedūros šalys, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtus interesus apsaugoti savo komercines paslaptis;

(76)

nedarant poveikio konkrečiai kalbų vartojimo tvarkai, kuri galėtų būti priimta kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje ir taikoma atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams, Institucijai turėtų būti taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (16), o visas vertimo, išskyrus vertimą žodžiu, paslaugas, kurių gali prireikti tam, kad Institucija galėtų veikti, turėtų teikti Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras;

(77)

nedarant poveikio valstybių narių ir jų institucijų pareigoms, asmens duomenų tvarkymas šio reglamento pagrindu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais turėtų būti laikomas būtinu siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba naudojantis Institucijai suteiktais oficialiais įgaliojimais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (17) 5 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (18) 6 straipsnį. Reglamentu (ES) 2018/1725 reikalaujama, kad Komisija, rengdama deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, turinčius poveikio asmenų teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis, konsultuotųsi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Taip galėtų būti Institucijos rengiamų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų atveju. Siekiant užtikrinti sklandų tokių aktų rengimo ir priėmimo procesą, tais atvejais, kai Institucija mano, kad konsultavimasis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu jau tų aktų rengimo etape turi pridėtinės vertės, ji turėtų apie tai pranešti Komisijai ir gauti jos leidimą pradėti konsultacijas;

(78)

įpareigotųjų subjektų ar grupių darbuotojų pranešimai apie pažeidimus gali suteikti Institucijai ypatingos svarbos informacijos apie bendrą kredito įstaigų ir finansų įstaigų atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams lygį visoje Sąjungoje. Panašiai priežiūros institucijų, savireguliavimo organų, vykdančių priežiūros funkcijas, ir FŽP darbuotojų teikiami pranešimai gali padėti Institucijai užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą ir remti veiksmingos finansinės žvalgybos plėtojimą visoje vidaus rinkoje. Tačiau šie darbuotojai turi turėti patikimas garantijas, kad jų pranešimai bus tvarkomos laikantis aukšto lygio konfidencialumo ir kad jų asmens duomenys jokiomis aplinkybėmis nebus atskleisti. Šiuo tikslu Institucija turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų saugomas pranešimų apie pažeidimus konfidencialumas. Nustatydama savo vidaus taisykles dėl pranešimų apie galimus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių pažeidimus tvarkymo, Institucija turėtų užtikrinti, kad atrinktųjų įpareigotųjų subjektų darbuotojų pranešimams būtų teikiama pirmenybė, ir gali nustatyti procedūras, pagal kurias būtų nagrinėjami pasikartojantys pranešimai, didelis pranešimų srautas ir atvejai, kai teikiami pranešimai dėl pažeidimų, kurie nepatenka į Institucijos įgaliojimų sritį. Be to, asmenys, pranešantys Institucijai apie su kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius pažeidimus, turėtų atitikti apsaugos, teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (19), reikalavimus, jei tenkinamos joje nustatytos sąlygos;

(79)

Institucija turėtų užmegzti bendradarbiavimo ryšius su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, įskaitant Europolą, Eurojustą, Europos prokuratūrą ir Europos priežiūros institucijas. Siekdama pagerinti tarpsektorinę priežiūrą ir skatinti geresnį prudencinės priežiūros institucijų ir už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, Institucija taip pat turėtų užmegzti bendradarbiavimo ryšius su institucijomis, kompetentingomis vykdyti finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų prudencinę priežiūrą, įskaitant Europos Centrinį Banką, sprendžiant klausimus, susijusius su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (20) jam pavestais uždaviniais, taip pat su pertvarkymo institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (21) 3 straipsnyje, ir paskirtosiomis indėlių garantijų sistemų institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (22) 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte ir kompetentingomis institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 (23) 3 straipsnio 1 dalies 35 punkte. Šiuo tikslu Institucija turėtų galėti sudaryti susitarimus arba susitarimo memorandumus su tokiomis įstaigomis, taip pat ir dėl keitimosi informacija, kuri būtina atitinkamoms Institucijos ir šių įstaigų užduotims vykdyti. Institucija turėtų dėti visas pastangas, kad su tokiomis įstaigomis jų prašymu dalytųsi informacija, laikydamasi teisinių apribojimų, įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus. Be to, Institucija turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai keistis informacija tarp visų finansų priežiūros institucijų, priklausančių kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtai priežiūros sistemai, ir pirmiau minėtų institucijų, o toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija turėtų vykti struktūrizuotai ir efektyviai;

(80)

kai kuriose valstybėse narėse dalijimosi informacija partnerystės tampa vis svarbesniais kompetentingų institucijų ir įpareigotųjų subjektų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija forumais. Atsižvelgiant į Institucijos įgaliojimus užkirsti kelią pinigų plovimui, pirminiams nusikaltimams ir teroristų finansavimui ir juos nustatyti, Institucija turėtų turėti galimybę užmegzti dalijimosi informacija partnerystę, kad būtų pasiektas šis tikslas. Informacija, kuria keičiamasi pagal dalijimosi informacija partnerystę, turėtų atitikti Institucijos įgaliojimų taikymo sritį. Jei Institucija veiktų kaip tiesioginės atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūros institucija arba remtų FŽP, kurie yra dalijimosi informacija partnerystės dalis bet kurioje valstybėje narėje, Institucijai taip pat galėtų būti naudinga dalyvauti tokioje partnerystėje, laikantis atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos ar institucijų, kurios įsteigė tokią dalijimosi informacija partnerystę, nustatytų sąlygų ir gavus aiškų jų sutikimą;

(81)

atsižvelgiant į tai, kad priežiūros, administracinių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, o tam tikros Sąjungos institucijos ir įstaigos turi konkrečias užduotis ar įgaliojimus šioje srityje, Institucija turėtų užtikrinti, kad ji galėtų bendradarbiauti su tokiomis institucijomis ir įstaigomis, visų pirma su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra. Jei reikia nustatyti konkrečius darbo tvarkos susitarimus arba sudaryti Institucijos ir šių institucijų bei įstaigų susitarimo memorandumus, Institucija turėtų turėti galimybę tai padaryti. Susitarimas turėtų būti strateginio ir techninio pobūdžio, juo neturėtų būti numatoma keistis Institucijos turima konfidencialia ar veiklos informacija ir turėtų būti atsižvelgiama į kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų jau vykdomas užduotis, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais;

(82)

kadangi tiek pirminiai nusikaltimai, tiek pats pinigų plovimo nusikaltimas dažnai yra pasaulinio masto ir kadangi Sąjungos įpareigotieji subjektai taip pat vykdo veiklą trečiosiose valstybėse, veiksmingas bendradarbiavimas su visomis atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis ir priežiūros, ir FŽP veikimo srityse yra labai svarbus stiprinant Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą. Atsižvelgiant į specifinį Institucijos tiesioginės ir netiesioginės priežiūros ir su FŽP bendradarbiavimu susijusių užduočių ir įgaliojimų visumos pobūdį, ji turėtų galėti aktyviai dalyvauti tokiuose išorės bendradarbiavimo susitarimuose. Konkrečiai, Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užmegzti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis, turinčiomis reguliavimo, priežiūros ir su FŽP susijusią kompetenciją. Institucijos vaidmuo galėtų būti itin naudingas tais atvejais, kai kelių Sąjungos valdžios institucijų ir FŽP santykiai su trečiųjų valstybių institucijomis yra susiję su klausimais, kurie patenka į Institucijos užduočių sritį. Tokiais atvejais Institucijai turėtų tekti pagrindinis vaidmuo sudarant palankias sąlygas šiems santykiams palaikyti;

(83)

atlikdama užduotis ir įgaliojimus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, Institucija turi geras galimybes remti Komisijos veiksmus tarptautiniuose forumuose, įskaitant FATF, siekiant skatinti vieningą, bendrą, nuoseklų ir veiksmingą atstovavimą Sąjungos interesams tokiuose forumuose. Todėl Institucija turėtų padėti Komisijai vykdyti jos, kaip FATF narės, veiklą ir padėti atstovauti Sąjungai bei ginti jos interesus tarptautiniuose forumuose. Atsižvelgiant į FATF ir Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių vertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) atliekamo abipusių vertinimų svarbą ir kai tie vertinimai yra susiję su valstybėmis narėmis, Institucijos darbuotojai prireikus turėtų būti pasirengę skirti laiko ir bendradarbiauti su vertinimo grupėmis, atsakingomis už vertinimų atlikimą;

(84)

kadangi siekiama, kad Institucija turėtų visus įgaliojimus ir užduotis, susijusias su tiesiogine ir netiesiogine visų įpareigotųjų subjektų priežiūra, būtina, kad šie įgaliojimai būtų konsoliduoti vienoje Sąjungos įstaigoje ir nekiltų konfliktų dėl kompetencijos su kitomis Sąjungos įstaigomis. Todėl Europos bankininkystės institucijai neturėtų likti užduočių ir įgaliojimų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, kai šis reglamentas bus visapusiškai taikomas, o atitinkami Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 straipsniai turėtų būti išbraukti. Europos bankininkystės institucijai šioms užduotims ir įgaliojimams vykdyti skirti ištekliai turėtų būti perduoti Institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad visos trys Europos priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti su Institucija ir kad jos turi galėti dalyvauti Priežiūros klausių bendrosios valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, tokia pati galimybė turėtų būti suteikta Institucijai dalyvauti Europos priežiūros institucijų Priežiūros tarybos posėdžiuose. Tais atvejais, kai atitinkamos priežiūros tarybos svarsto arba sprendžia klausimus, kurie yra svarbūs vykdant Institucijos užduotis ir įgaliojimus, Institucija turėtų turėti galimybę dalyvauti jų posėdžiuose stebėtojos teisėmis. Todėl reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 straipsniai dėl Priežiūros tarybos sudėties turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(85)

siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, susijusių su naudojimusi įgaliojimu skirti pinigines sankcijas ar periodines baudas, dėl išsamių taisyklių dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo vykdymo užtikrinimo senaties terminų ir dėl mokesčio, kuris taikomas kiekvienam atrinktajam ir neatrinktajam įpareigotajam subjektui, dydžio apskaičiavimo metodikos nustatymo ir tų mokesčių surinkimo tvarkos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (24) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(86)

iki 2025 m. liepos 1 d. Institucija turėtų prisiimti daugumą savo užduočių ir įgaliojimų pagal šį reglamentą. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų tiesioginė priežiūra turėtų prasidėti nuo 2028 m. Tiek laiko turėtų pakakti, kad Institucija galėtų įsteigti savo būstinę valstybėje narėje, kaip nustatyta šiame reglamente;

(87)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(88)	ECB savo nuomonę pateikė 2022 m. vasario 16 d. (25);

(89)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis nuomonę pateikė 2021 m. rugsėjo 22 d. (26),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

STEIGIMAS, TEISINIS STATUSAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (toliau – Institucija).

2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų, visų pirma 6 straipsnyje nustatytų įgaliojimų, srityje ir Reglamento (ES) 2023/1113, Direktyvos (ES) 2024/1640 bei Reglamento (ES) 2024/1624, taip pat visų tais aktais grindžiamų direktyvų, reglamentų ir sprendimų, visų kitų teisiškai privalomų Sąjungos aktų, kuriais Institucijai pavedamos užduotys, ir nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama Direktyva (ES) 2024/1640, ir kitų direktyvų, kuriomis priežiūros valdžios institucijoms pavedamos užduotys, taikymo srityje.

3. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą, Sąjungos finansų sistemos stabilumą bei vientisumą ir gerą vidaus rinkos veikimą:

a)	užkertant kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;

b)	padedant nustatyti ir įvertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir grėsmes visoje vidaus rinkoje, taip pat riziką ir grėsmes, kylančias už Sąjungos ribų, kurios daro arba gali daryti poveikį vidaus rinkai;

c)	užtikrinant aukštos kokybės priežiūrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje visoje vidaus rinkoje;

d)	prisidedant prie priežiūros konvergencijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje visoje vidaus rinkoje;

e)	prisidedant prie finansų žvalgybos padalinių (toliau – FŽP) vykdomų tarpvalstybinių įtartinų sandorių ar veiklos nustatymo praktikos derinimo;

f)	remiant ir koordinuojant informacijos mainus tarp FŽP ir tarp FŽP bei kitų kompetentingų institucijų.

Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) 2024/1624 2 straipsnyje ir Direktyvos (ES) 2024/1640 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami papildomi taip apibrėžiami terminai:

1)	atrinktasis įpareigotasis subjektas – kredito įstaiga, finansų įstaiga arba kredito įstaigų ar finansų įstaigų grupė, priskirtos prie aukščiausiojo konsolidavimo lygio Sąjungoje pagal taikytinus apskaitos standartus, kurias pagal 13 straipsnį tiesiogiai prižiūri Institucija;

2)	neatrinktasis įpareigotasis subjektas – kredito įstaiga, finansų įstaiga arba kredito ar finansų įstaigų grupė, priskirtos prie aukščiausiojo konsolidavimo lygio Sąjungoje, pagal taikytinus apskaitos standartus, kurios nėra atrinktieji įpareigotieji subjektai;

3)	kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirta priežiūros sistema – Institucija ir valstybių narių priežiūros valdžios institucijos;

ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija:

a)	kompetentinga institucija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (27) 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte;

b)	Europos Centrinis Bankas (ECB), kai jis vykdo Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus uždavinius;

c)	pertvarkymo institucija, paskirta pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį;

d)	paskirta valdžios institucija, apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

e)	kompetentinga institucija, apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 35 punkte.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1. Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3. Institucijai atstovauja jos pirmininkas.

4 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra Frankfurte prie Maino, Vokietija.

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

SKIRSNIS 1

Užduotys ir įgaliojimai

5 straipsnis

Užduotys

1. Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, su kuria susiduriama vidaus rinkoje:

a)	stebi pokyčius vidaus rinkoje ir vertina grėsmes, pažeidžiamumą ir riziką, susijusius su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;

b)	stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir vertina grėsmes, pažeidžiamumą ir riziką, susijusius su jų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemomis, kurie turi faktinį arba galimą poveikį vidaus rinkai;

renka ir analizuoja informaciją, gautą vykdant jos pačios ir priežiūros institucijų bei priežiūros valdžios institucijų priežiūros veiklą, apie nustatytus trūkumus įpareigotiesiems subjektams taikant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles, jiems kylančią riziką, taikytas sankcijas ir taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi;

d)	sukuria ir nuolat atnaujina centrinę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazę, kurioje kaupiama iš priežiūros valdžios institucijų surinkta informacija arba iš Institucijos veiklos atsirandanti informacija;

e)	analizuoja centrinėje duomenų bazėje surinktą informaciją ir šiomis analizėmis dalijasi su priežiūros institucijomis, priežiūros valdžios institucijomis ir su ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijomis, laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų;

f)	remia analizę susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ir su tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimu ir vengimu, darančių poveikį vidaus rinkai, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2024/1640 7 straipsnyje;

remia, palengvina ir stiprina įpareigotųjų subjektų ir priežiūros institucijų, priežiūros valdžios institucijų ir ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, įskaitant dalyvavimą dalijimosi informacija kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje partnerystėse, kad būtų pasiektas bendras supratimas apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir grėsmes;

h)	leidžia leidinius ir organizuoja mokymus, taip pat kitas užsakomąsias paslaugas, siekiant didinti informuotumą apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir spręsti susijusias problemas;

i)	praneša Komisijai apie atvejus, kai Institucija, vykdydama savo užduotis, nustato, kad valstybė narė netinkamai arba nevisiškai perkėlė Direktyvą (ES) 2024/1640 į nacionalinę teisę;

j)	vykdo kitas konkrečias užduotis, nustatytas šiame reglamente bei kituose 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose.

2. Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais:

a)	užtikrina, kad būtų laikomasi reikalavimų, taikomų atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams pagal Reglamentą (ES) 2024/1624 ir Reglamentą (ES) 2023/1113, įskaitant pareigas, susijusias su tikslinių finansinių sankcijų įgyvendinimu;

atlieka priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus atskirų subjektų ir grupių lygmeniu, kad nustatytų, ar atrinktųjų įpareigotųjų subjektų taikoma vidaus politika, procedūros ir kontrolės priemonės yra tinkamos ir atitinka jiems taikomus reikalavimus, ir remdamasi šiais priežiūriniais tikrinimais ir įvertinimu nustato konkrečius reikalavimus, taiko administracines priemones ir skiria pinigines sankcijas bei periodines baudas pagal 21, 22 ir 23 straipsnius;

c)	dalyvauja vykdant grupių lygmens priežiūrą, visų pirma kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijose, įskaitant atvejus, kai atrinktasis įpareigotasis subjektas priklauso grupei, kurios būstinė, patronuojamosios įmonės ar filialai yra už Sąjungos ribų;

sukuria ir nuolat atnaujina atrinktųjų įpareigotųjų subjektų rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo sistemą, kuri padėtų formuoti Institucijos ir priežiūros valdžios institucijų priežiūros veiklą, be kita ko, renkant duomenis iš tų subjektų naudojant struktūrizuotus klausimynus ir kitas internetines ar neinternetines priemones.

3. Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su finansų priežiūros institucijomis:

a)	atnaujina Sąjungos finansų priežiūros institucijų sąrašą;

b)	atlieka periodinius vertinimus siekdama užtikrinti, kad visos finansų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių, įgaliojimų ir strategijų, reikalingų jų užduotims atlikti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, ir pateikia tokių vertinimų rezultatus;

c)	reaguoja į finansų priežiūros institucijų prašymą Institucijai prisiimti tiesioginę priežiūrą arba savo iniciatyva imtis tinkamų priemonių išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reikia Institucijos įsikišimo ir kurios yra susijusios su neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų atitiktimi arba kyla rizika;

d)	palengvina kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų veikimą finansų sektoriuje;

prisideda bendradarbiaudama su finansų priežiūros institucijomis prie priežiūros praktikos konvergencijos ir aukštų priežiūros standartų skatinimo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, be kita ko, kiek tai susiję su tikrinimu, ar laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, susijusių su tikslinėmis finansinėmis sankcijomis;

f)	koordinuoja Sąjungos finansų priežiūros institucijų keitimąsi darbuotojais ir informacija kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje;

g)	kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje teikia pagalbą finansų priežiūros institucijoms pagal jų konkrečius prašymus, įskaitant prašymus tarpininkauti tarp finansų priežiūros institucijų;

h)	reaguodama į g punkte nurodytą konkretų prašymą, priima privalomus sprendimus spręsdama finansų priežiūros institucijų nesutarimus dėl priemonių, kurių turi imtis įpareigotojo subjekto atžvilgiu, be kita ko, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijose.

4. Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su ne finansų priežiūros institucijomis:

a)	atnaujina Sąjungos ne finansų priežiūros institucijų sąrašą;

b)	koordinuoja priežiūros standartų ir praktikos tarpusavio vertinimus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje;

kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje tiria galimus ne finansų priežiūros institucijų ir valdžios institucijų, prižiūrinčių savireguliavimo organus, padarytus Sąjungos teisės pažeidimus arba jos netaikymą, teikia rekomendacijas, kaip ištaisyti nustatytus pažeidimus, o tais atvejais, kai priežiūros institucijos ar valdžios institucijos nesilaiko rekomendacijų, – įspėjimus, kuriuose nurodomos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos siekiant sumažinti pažeidimo poveikį;

d)	atlieka periodines peržiūras siekdama užtikrinti, kad visos ne finansų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių ir įgaliojimų, reikalingų jų užduotims atlikti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje;

e)	prisideda prie priežiūros praktikos konvergencijos ir aukštų priežiūros standartų skatinimo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje;

f)	palengvina kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų veikimą ne finansų srityje;

teikia pagalbą ne finansų priežiūros institucijoms pagal jų konkrečius prašymus, kaip antai prašymai tarpininkauti tarp ne finansų priežiūros institucijų, jei nesutariama dėl priemonių, kurių reikia imtis įpareigotojo subjekto atžvilgiu, be kita ko, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijose.

Jeigu konkrečių sektorių priežiūra nacionaliniu lygmeniu deleguojama savireguliavimo organams, Institucija vykdo pirmoje pastraipoje nustatytas užduotis, susijusias su priežiūros valdžios institucijomis, prižiūrinčiomis tų savireguliavimo organų veiklą.

5. Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su FŽP ir jų veikla valstybėse narėse:

a)	tvarko atnaujinamą Sąjungos FŽP sąrašą;

b)	stebi FŽP teisinės sistemos ir jų organizacijos pokyčius, daugiausia dėmesio skirdama ištekliams, reikalingiems užduotims atlikti;

c)	remia FŽP darbą ir prisideda prie geresnio FŽP bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo;

d)	padeda nustatyti ir atrinkti atitinkamus atvejus, dėl kurių FŽP turėtų atlikti bendras analizes;

e)	parengia tinkamus metodus ir procedūras bendroms FŽP tarpvalstybinių atvejų analizėms atlikti;

f)	rengia, koordinuoja, organizuoja ir palengvina FŽP atliekamų bendrų analizių vykdymą;

g)	teikia pagalbą FŽP pagal jų konkrečius prašymus, kaip antai prašymai tarpininkauti kilus nesutarimams tarp FŽP;

h)	atlieka FŽP veiklos tarpusavio vertinimus, kuriais siekiama didinti nuoseklumą ir veiksmingumą ir nustatyti geriausią praktiką;

i)	kuria ir suteikia FŽP priemones ir paslaugas, kuriomis didinami FŽP analizės pajėgumai, taip pat suteikia galimybę naudotis IT ir dirbtinio intelekto paslaugomis ir priemonėmis, skirtomis saugiam keitimuisi informacija, be kita ko, teikdama „FIU.net“ prieglobą;

j)	rengia, dalijasi ir skleidžia ekspertines žinias apie įtartinų sandorių nustatymo, analizės ir platinimo metodus;

k)	FŽP prašymu teikia jiems specializuotus mokymus ir pagalbą, įskaitant finansinę paramą, neviršydama savo tikslų ir atsižvelgdama į turimus personalo ir biudžeto išteklius;

l)	remia, FŽP prašymu, jų sąveiką su įpareigotaisiais subjektais, teikdama ekspertines žinias įpareigotiesiems subjektams, be kita ko, gerindama jų informuotumą ir procedūras, skirtas įtartinai veiklai ir sandoriams nustatyti, ir jų ataskaitų teikimą FŽP;

m)	rengia ir koordinuoja FŽP nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių, rizikos ir metodų vertinimus ir strategines analizes.

6. Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei taikytiną teisę sudaro reglamentai ir jei šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis.

6 straipsnis

Institucijos įgaliojimai

1. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu institucija turi 17–21 straipsniuose nurodytus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus ir 22 bei 23 straipsniuose nurodytus įgaliojimus skirti pinigines sankcijas ir periodines baudas.

Institucija taip pat turi įgaliojimus ir pareigas, kuriuos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo srityje pagal taikytiną Sąjungos teisę turi finansų priežiūros institucijos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.

Tokiu mastu, koks yra būtinas šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti, Institucija, teikdama nurodymus, gali reikalauti, kad finansų priežiūros institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo srityje laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kai pagal šį reglamentą Institucijai nesuteikiami tokie įgaliojimai.

Naudodamasi pirmoje ir antroje pastraipose nurodytais įgaliojimais, Institucija gali priimti privalomus sprendimus, skirtus atskiriems atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams. Institucija turi teisę taikyti administracines priemones ir skirti pinigines sankcijas pagal 22 straipsnį už sprendimų, priimtų naudojantis 21 straipsnyje nustatytais įgaliojimais, nevykdymą.

2. Institucija turi šiuos įgaliojimus, susijusius su priežiūros institucijomis ir priežiūros valdžios institucijomis:

reikalauti pateikti informaciją ar dokumentus, įskaitant rašytinius ar žodinius paaiškinimus, reikalingus jos funkcijoms atlikti, įskaitant statistinę informaciją ir informaciją, susijusią su nacionalinių priežiūros institucijų ir priežiūros valdžios institucijų vidaus procesais ar tvarka, ir susipažinti su ta informacija bei jos gauti iš bendrų struktūrizuotų klausimynų ir kitų Institucijos parengtų internetinių ir neinternetinių priemonių;

b)	teikti gaires ir rekomendacijas;

c)	teikti prašymus imtis veiksmų ir nurodymus dėl priemonių, kurių turėtų būti imtasi neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu pagal II skyriaus 4 skirsnį;

d)	finansų priežiūros institucijos arba ne finansų priežiūros institucijos prašymu tarpininkauti;

e)	finansų priežiūros institucijų prašymu priimti privalomus sprendimus dėl finansų priežiūros institucijų nesutarimų, be kita ko, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijose.

3. Institucija turi šiuos įgaliojimus, susijusius su valstybių narių FŽP:

a)	prašyti FŽP pateikti ne operatyvinius duomenis ir analizes, kai to reikia vertinant grėsmes, pažeidžiamumą ir riziką, su kuriais susiduriama vidaus rinkoje dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo;

b)	rinkti informaciją ir statistinius duomenis, susijusius su FŽP užduotimis ir veikla;

c)	gauti ir tvarkyti informaciją ir duomenis, reikalingus bendroms analizėms, kaip nurodyta 40 straipsnyje, inicijuoti, atlikti ir koordinuoti;

d)	teikti gaires ir rekomendacijas.

4. Vykdydama 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucija turi šiuos įgaliojimus:

a)	rengti techninių reguliavimo standartų projektus remiantis 49 straipsniu

b)	rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus remiantis 53 straipsniu;

c)	teikti gaires ir rekomendacijas, kaip numatyta 54 straipsnyje;

d)	teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kaip numatyta 55 straipsnyje.

2 SKIRSNIS

Kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirta priežiūros sistema

7 straipsnis

Bendradarbiavimas kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje

1. Institucija yra atsakinga už tai, kad kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirta priežiūros sistema veiktų veiksmingai ir nuosekliai.

2. Institucija ir priežiūros valdžios institucijos turi geranoriškai bendradarbiauti ir privalo keistis informacija, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) 2023/1113, Reglamentą (ES) 2024/1624 ir Direktyvą (ES) 2024/1640.

3. Institucijos prašymu priežiūros institucijos pateikia Institucijai visą informaciją apie įpareigotuosius subjektus, kurie tebėra tiesiogiai prižiūrimi nacionaliniu lygmeniu, kuri yra būtina Institucijos užduotims pagal 5 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis vykdyti, kai priežiūros institucijos turi teisėtą prieigą prie tokios informacijos.

4. Priežiūros valdžios institucijos padeda Institucijai atpažinti jų atitinkamų nacionalinių teisinių sistemų ypatumus ir į juos atsižvelgti, visų pirma tais atvejais, kai Institucija taiko nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Sąjungos teisė, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje.

8 straipsnis

Kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirta priežiūros metodika

1. Bendradarbiaudama su priežiūros valdžios institucijomis, Institucija parengia, atnaujina ir suderina kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros metodiką, kurioje išsamiai aprašomas rizikos vertinimu grindžiamas požiūris į įpareigotųjų subjektų priežiūrą Sąjungoje. Tą metodiką sudaro gairės, rekomendacijos, nuomonės ir kitos atitinkamos priemonės bei dokumentai, įskaitant visų pirma techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytais įgaliojimais.

2. Rengdama priežiūros metodiką, Institucija skirsto įpareigotuosius subjektus pagal sektorius, kuriuose jie veikia, be kita ko, pagal jų veiklą ir jiems kylančios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios rizikos tipą ir pobūdį. Priežiūros metodika grindžiama rizikos vertinimu ir joje pateikiami bent šie elementai:

a)	atskirai kiekvienai įpareigotųjų subjektų kategorijai parengti įpareigotųjų subjektų skirstymo į rizikos kategorijas pagal jų liekamosios rizikos profilį lyginamieji standartai ir metodika;

b)	pačių įpareigotųjų subjektų atliekamo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo priežiūrinio tikrinimo metodai;

c)	įpareigotųjų subjektų vidaus politikos ir procedūrų, įskaitant deramo klientų patikrinimo politiką, priežiūrinio tikrinimo metodai ir procedūros, atitinkantys rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją;

d)	rizikos veiksnių, būdingų arba susijusių su įpareigotųjų subjektų klientais, verslo santykiais, sandoriais ir paslaugų teikimo kanalais, taip pat geografinių rizikos veiksnių priežiūrinio vertinimo metodai.

3. Institucija parengia struktūrizuotus klausimynus ir kitas internetines ar neinternetines priemones, kurias Institucija ir priežiūros institucijos turi naudoti prašydamos duomenų ir informacijos iš įpareigotųjų subjektų, juos rinkdamos, kaupdamos ir analizuodamos, įskaitant duomenis, kuriais turi būti remiamasi taikant 2 dalyje išvardytus priežiūros metodikos elementus.

Institucijos parengtomis priemonėmis užtikrinamas objektyvių ir palyginamų su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusių duomenų ir informacijos rinkimas iš įpareigotųjų subjektų ir sudaromos sąlygos veiksmingai ir greitai keistis informacija tarp priežiūros institucijų ir Institucijos.

Institucija stengiasi parengti tas priemones, kai tik ta priežiūros metodika bus pradėta taikyti visoje kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemoje.

4. Priežiūros metodika atspindi aukštus Sąjungos lygmens priežiūros standartus ir remiasi atitinkamais tarptautiniais standartais ir gairėmis. Institucija periodiškai peržiūri ir atnaujina savo priežiūros metodiką, atsižvelgdama į rizikos, darančios poveikį vidaus rinkai, raidą, įskaitant riziką ir grėsmes, kurias nustato nacionalinės teisėsaugos institucijos ir finansinės žvalgybos padaliniai. Priežiūros metodikoje, kiek įmanoma, atsižvelgiama į tarptautinių standartus nustatančių subjektų parengtą geriausią praktiką ir gaires.

9 straipsnis

Teminės apžvalgos

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 1 d. priežiūros institucijos pateikia Institucijai informaciją apie priežiūrinius patikrinimus, kuriuos jos ketina atlikti pagal teminį principą kitais metais arba priežiūros laikotarpiu ir kuriais siekiama įvertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką arba konkretų tokios rizikos, kuri vienu metu kyla keliems įpareigotiesiems subjektams, aspektą. Pateikiama ši informacija:

a)	kiekvienos planuojamos teminės apžvalgos apimtis pagal įtrauktųjų įpareigotųjų subjektų kategoriją ir skaičių bei apžvalgos dalyką (-us);

b)	kiekvienos suplanuotos teminės apžvalgos tvarkaraštis;

c)	priežiūros veiklos, kuri turi būti vykdoma atliekant kiekvieną teminę apžvalgą, planuojamos rūšys, pobūdis ir dažnumas, įskaitant, jei taikoma, bet kokius patikrinimus vietoje ar kitų rūšių tiesioginę sąveiką su įpareigotaisiais subjektais.

2. Iki kiekvienų metų pabaigos Institucijos pirmininkas Priežiūros klausimų bendrajai valdybai, kaip nurodyta 57 straipsnio 2 dalyje, pateikia konsoliduotą teminių apžvalgų, kurias priežiūros valdžios institucijos ketina atlikti kitais metais, planą.

3. Jei dėl teminių apžvalgų apimties ir svarbos visai Sąjungai jas tikslinga koordinuoti Sąjungos lygmeniu, jas kartu atlieka atitinkamos priežiūros valdžios institucijos, o koordinuoja Institucija. Vykdomoji valdyba gali siūlyti parengti bendras temines apžvalgas, remdamasi turimomis grėsmių, pažeidžiamumo ir rizikos vidaus rinkoje analizėmis. Priežiūros klausimų bendroji valdyba sudaro bendrų teminių apžvalgų sąrašą. Priežiūros klausimų bendroji valdyba parengia kiekvienos bendros teminės apžvalgos eigos, dalyko ir rezultatų ataskaitą. Ataskaitas Institucija skelbia savo interneto svetainėje.

4. Institucija koordinuoja priežiūros valdžios institucijų veiklą ir padeda planuoti ir vykdyti 3 dalyje nurodytas atrinktas bendras temines apžvalgas. Jei atliekant teminę apžvalgą reikalinga tiesioginė sąveika su įpareigotaisiais subjektais, kurie nėra atrinktieji įpareigotieji subjektai, už tai ir toliau išimtinai atsako priežiūros valdžios institucija, atsakinga už tų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, ir tai nelaikoma su tais subjektais susijusių užduočių ir įgaliojimų perdavimu kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje.

5. Jei nacionaliniu lygmeniu planuojamoms teminėms apžvalgoms netaikomas koordinavimas Sąjungos lygmeniu, kartu su priežiūros valdžios institucijomis Institucija išnagrinėja poreikį ir galimybę suderinti arba sinchronizuoti tų teminių apžvalgų terminus ir sudaro palankesnes sąlygas tas temines apžvalgas atliekančioms priežiūros valdžios institucijoms keistis informacija ir teikti savitarpio pagalbą. Institucija taip pat padeda vykdyti bet kokią veiklą, kurią atitinkamos priežiūros valdžios institucijos gali pageidauti vykdyti bendrai arba panašiu būdu, vykdydamos savo atitinkamas temines apžvalgas.

6. Institucija užtikrina, kad kelių priežiūros institucijų nacionaliniu lygmeniu atliktų teminių peržiūrų rezultatais ir išvadomis būtų dalijamasi su visomis priežiūros institucijomis, išskyrus konfidencialią informaciją, susijusią su atskirais įpareigotaisiais subjektais. Toks dalijimasis informacija apima bet kokias bendras išvadas, padarytas apsikeitus informacija arba vykdant bet kokią bendrą ar koordinuotą kelių priežiūros valdžios institucijų veiklą.

10 straipsnis

Savitarpio pagalba kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje

1. Institucija prireikus gali parengti:

a)	naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir geriausią praktiką;

praktines savitarpio pagalbos priemones ir metodus, jei gauna:

i)	konkrečius priežiūros valdžios institucijų prašymus;

ii)	kreipimąsi dėl nesutarimų tarp priežiūros valdžios institucijų, susijusių su priemonėmis, kurių bendrai turi imtis kelios priežiūros valdžios institucijos įpareigotojo subjekto atžvilgiu.

2. Institucija skatina ir sudaro geresnes sąlygas vykdyti bent tokią veiklą:

a)	rengti sektorines ir tarpsektorines mokymo programas, taip pat susijusias su technologinėmis inovacijomis;

b)	keistis darbuotojais bei organizuoti delegavimą, porinimą ir trumpalaikius vizitus;

c)	priežiūros valdžios institucijoms keistis geriausia praktika, kai viena institucija yra išplėtojusi ekspertines žinias konkrečioje kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtos priežiūros praktikos srityje.

3. Kiekviena priežiūros valdžios institucija gali pateikti Institucijai savitarpio pagalbos prašymą, susijusį su jos priežiūros užduotimis, nurodydama, kokios rūšies pagalbos ji prašo iš Institucijos darbuotojų, vienos ar daugiau priežiūros valdžios institucijų darbuotojų arba jų abiejų. Jei prašymas susijęs su veikla, kuri yra susijusi su konkrečių įpareigotųjų subjektų priežiūra, prašančioji priežiūros valdžios institucija perduoda Institucijai pagalbai suteikti būtiną informaciją ir duomenis. Institucija saugo ir reguliariai atnaujina informaciją apie konkrečias ekspertinių žinių sritis ir priežiūros valdžios institucijų pajėgumą teikti savitarpio pagalbą, susijusią su jų priežiūros užduotimis.

4. Kai Institucijos prašoma suteikti pagalbą vykdant konkrečias nacionalinio lygmens priežiūros užduotis, susijusias su įpareigotaisiais subjektais, kurie nėra atrinktieji įpareigotieji subjektai, prašančioji priežiūros valdžios institucija savo prašyme išsamiai nurodo užduotis, dėl kurių prašoma paramos. Pagalba nelaikoma priežiūros užduočių, įgaliojimų ar atskaitomybės už įpareigotųjų subjektų, kurie nėra atrinktieji įpareigotieji subjektai, priežiūrą perdavimu iš prašančiosios priežiūros institucijos Institucijai.

5. Jei Institucija mano, kad prašymas yra pagrįstas ir įvykdomas, ji deda visas pastangas, kad suteiktų prašomą pagalbą, be kita ko, sutelkdama savo žmogiškuosius išteklius ir užtikrindama, kad priežiūros valdžios institucijos savanoriškai sutelktų išteklius.

6. Iki kiekvienų metų pabaigos Institucijos pirmininkas informuoja Priežiūros klausimų bendrąją valdybą apie žmogiškuosius išteklius, kuriuos Institucija skirs tokiai pagalbai teikti pagal šio straipsnio 3 dalį kitais metais. Kai dėl 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų užduočių atlikimo pasikeičia žmogiškųjų išteklių prieinamumas, Institucijos pirmininkas apie tai informuoja Priežiūros klausimų bendrąją valdybą.

7. Už bet kokį Institucijos darbuotojų ir įpareigotojo subjekto bendravimą ir toliau išimtinai atsako už to subjekto priežiūrą atsakinga priežiūros institucija. Tokia sąveika nelaikoma užduočių ar įgaliojimų, susijusių su atskirais įpareigotaisiais subjektais, perdavimu kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistemoje.

11 straipsnis

Centrinė kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazė

1. Institucija sukuria ir nuolat atnaujina pagal šį straipsnį surinktos informacijos centrinę duomenų bazę.

Institucija pateikia informaciją priežiūros valdžios institucijoms, ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijoms, kitoms nacionalinėms institucijoms ir įstaigoms, kompetentingoms užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (28), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB (29), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (30), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES (31), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 (32), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ES (33), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (34) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (35), ir Europos priežiūros institucijoms, t. y. Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EIOPA) (toliau kartu – EPI), laikantis būtinybės žinoti ir konfidencialumo principų, kai tai būtina jų užduotims atlikti.

Institucija taip pat analizuoja surinktą informaciją ir savo iniciatyva gali dalytis savo analizės rezultatais su priežiūros institucijomis, jei tai palengvintų jų vykdomą priežiūros veiklą, ir, kai aktualu, su įpareigotaisiais subjektais.

2. Priežiūros valdžios institucijos perduoda Institucijai bent šią informaciją, įskaitant duomenis, susijusius su atskirais įpareigotaisiais subjektais, tam, kad Institucija įtrauktų tą informaciją į savo duomenų bazę:

visų valstybėje narėje esančių priežiūros valdžios institucijų ir savireguliavimo organų, kuriems pavesta prižiūrėti įpareigotuosius subjektus, sąrašą, įskaitant informaciją apie jų įgaliojimus, užduotis ir kompetencijas, ir, kai taikytina, nurodo pagrindinę priežiūros instituciją arba koordinavimo mechanizmą;

b)	statistinę informaciją apie valstybėje narėje prižiūrimų įpareigotųjų subjektų kategorijas ir skaičių kiekvienoje kategorijoje ir pagrindinę informaciją apie tų subjektų rizikos profilį;

taikytas administracines priemones ir pinigines sankcijas, skirtas vykdant atskirų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, reaguojant į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimus, kartu pateikiant:

i)	administracinės priemonės taikymo arba piniginės sankcijos skyrimo priežastis, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį;

ii)	susijusią informaciją apie priežiūros veiklą ir rezultatus, dėl kurių buvo taikyta administracinė priemonė arba skirta piniginė sankcija;

bet kokias konsultacijas arba nuomonę, susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, suteiktas kitoms institucijoms dėl veiklos leidimų procedūrų, veiklos leidimų panaikinimo procedūrų ir atskirų įpareigotųjų subjektų akcininkų ar valdymo organo narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimų;

e)	visų kredito ir finansų įstaigų, atitinkančių 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, būdingos ir liekamosios rizikos pobūdžio vertinimų rezultatus;

f)	su didelės rizikos sritimis ar veikla susijusių teminių apžvalgų ir kitų horizontaliųjų priežiūros veiksmų rezultatus ir ataskaitas;

g)	informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą priežiūros veiklą, surinktą pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 40 straipsnio 5 dalį;

h)	statistinę informaciją apie priežiūros institucijų ir priežiūros valdžios institucijų personalą ir kitus išteklius.

Pagal pirmą pastraipą teikiama informacija neapima nuorodų į konkrečias įtartinas operacijas, apie kurias pranešama pagal Reglamento (ES) 2024/1624 69 straipsnį.

Institucija taip pat į duomenų bazę įveda informaciją, gautą vykdant veiklą tiesioginės priežiūros srityje, kuri atitinka pirmoje pastraipoje išvardytų kategorijų informaciją, taip pat rizikos vertinimo proceso, kurį Institucija atlieka pagal 12 straipsnį, rezultatus.

3. Be 2 dalyje nurodytos informacijos, Institucija gali prašyti priežiūros valdžios institucijų pateikti ir kitą informaciją. Priežiūros valdžios institucijos atnaujina visą pateiktą informaciją, kai tik ją būtina atnaujinti, arba Institucijai paprašius.

4. Institucija į duomenų bazę įveda visus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros veiklai aktualius duomenis ar informaciją, kuriuos pateikia ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos, kitos nacionalinės institucijos ir įstaigos, kompetentingos užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/48/EB, Direktyvos 2009/110/EB, Direktyvos 2009/138/EB, Direktyvos 2014/17/ES, Reglamento (ES) Nr. 537/2014, Direktyvos 2014/56/ES, Direktyvos 2014/65/ES ar Direktyvos (ES) 2015/2366 reikalavimų, arba EPI.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima atvejus, kai toje pastraipoje nurodytos institucijos ir įstaigos turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad bandoma vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veiksmus ar jie įvykdyti arba kad yra didesnė rizika, susijusi su įpareigotuoju subjektu, ir kai tokios pagrįstos priežastys atsirado joms vykdant atitinkamas savo užduotis. Į duomenų bazę taip pat įtraukiama atitinkama informacija, kurią kredito įstaigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (36) prižiūrinčios institucijos ar įstaigos, įskaitant ECB, kai jis veikia pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, gavo vykdydamos nuolatinę priežiūrą, įskaitant informaciją apie verslo modelio vertinimus, valdymo tvarkos vertinimus, veiklos leidimų išdavimo procedūras, kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimo vertinimus, kompetencijos ir tinkamumo vertinimus ir procedūras, susijusias su licencijų panaikinimu.

5. 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos gali kreiptis į Instituciją su pagrįstu prašymu pateikti pagal šį straipsnį surinktą informaciją, jei ta informacija yra būtina jų vykdomai priežiūros veiklai. Institucija įvertina tuos prašymus ir, laikydamasi būtinybės žinoti ir konfidencialumo principų, laiku suteikia prašomą informaciją. Institucijai arba organui, kuris iš pradžių pateikė prašomą informaciją, Institucija praneša prašančiosios institucijos ar įstaigos pavadinimą, atitinkamo įpareigotojo subjekto tapatybę, prašymo pateikti informaciją priežastį, taip pat tai, ar ta informacija buvo pateikta prašančiajai institucijai ar įstaigai. Jei Institucija nusprendžia nepateikti prašomos informacijos, ji pateikia pagrįstą tokio sprendimo pagrindimą.

6. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	informacijos perdavimo pagal 2 ir 3 dalis procedūrą, formatus ir terminus;

b)	perduotinos informacijos apimtį ir išsamumo lygį, atsižvelgiant į atitinkamus įpareigotųjų subjektų skirtumus, pavyzdžiui, jų rizikos profilį;

c)	perduotinos informacijos, susijusios su ne finansų sektoriaus įpareigotaisiais subjektais, apimtį ir išsamumo lygį;

d)	informacijos, kurią atskleisdama Institucija, gavusi pagrįstą prašymą arba savo iniciatyva, turi gauti išankstinį ją parengusios priežiūros valdžios institucijos sutikimą, rūšį;

e)	tai, kokio lygio pažeidimo reikšmingumas turi būti, kad priežiūros valdžios institucija būtų įpareigota perduoti informaciją apie pažeidimą pagal 2 dalies c punktą;

f)	sąlygas, kuriomis Institucija gali prašyti papildomos informacijos pagal 3 dalį;

g)	papildomos informacijos, kuri turi būti perduota Institucijai pagal 3 dalį, rūšis.

Institucija tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 27 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal šio reglamento 49 straipsnį.

7. Pagal šį straipsnį surinkti asmens duomenys gali būti laikomi identifikuojama forma ne ilgiau kaip 10 metų nuo tos dienos, kai Institucija juos surenka, o šiam laikotarpiui pasibaigus tie duomenys ištrinami. Remiantis reguliariu jų būtinumo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju asmens duomenys gali būti ištrinti iki to laikotarpio pabaigos.

3 SKIRSNIS

Tiesioginė atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra

12 straipsnis

Kredito įstaigų ir finansų įstaigų vertinimas atliekant atranką tiesioginei priežiūrai vykdyti

1. Siekdama vykdyti 5 straipsnio 2 dalyje išvardytas užduotis, Institucija, bendradarbiaudama su finansų priežiūros institucijomis, periodiškai vertina kredito įstaigas ir finansų įstaigas, taip pat kredito įstaigų ir finansų įstaigų grupes, kai jos vykdo veiklą per steiginius arba naudodamosi laisve teikti paslaugas bent šešiose valstybėse narėse, įskaitant buveinės valstybę narę, neatsižvelgiant į tai, ar veikla vykdoma naudojantis infrastruktūra atitinkamoje teritorijoje, ar nuotoliniu būdu.

2. Priežiūros valdžios institucijos ir įpareigotieji subjektai, kurių atžvilgiu atliekamas periodinis vertinimas, teikia Institucijai visą informaciją, būtiną 1 dalyje nurodytam periodiniam vertinimui atlikti.

3. Institucija priskiria pagal 1 dalį vertinamo įpareigotojo subjekto rizikos profilius prie mažos, vidutinės, gana didelės arba didelės būdingos ir liekamosios rizikos profilių, remdamasi 7 dalyje nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytais lyginamaisiais standartais ir metodika. Kai vertinamas įpareigotasis subjektas priklauso kredito įstaigų arba finansų įstaigų grupei, rizikos profilis priskiriamas visos grupės lygmeniu.

4. Būdingos ir liekamosios rizikos profilio priskyrimo metodika nustatoma atskirai bent šioms įpareigotųjų subjektų kategorijoms:

a)	kredito įstaigoms;

b)	valiutos keitykloms;

c)	kolektyvinio investavimo subjektams;

d)	kredito teikėjams, kurie nėra kredito įstaigos;

e)	elektroninių pinigų įstaigoms;

f)	investicinėms įmonėms;

g)	mokėjimo įstaigoms;

h)	gyvybės draudimo įmonėms;

i)	gyvybės draudimo tarpininkams;

j)	kriptoturto paslaugų teikėjams;

k)	kitoms finansų įstaigoms.

5. Kiekvienos 4 dalyje nurodytos įpareigotųjų subjektų kategorijos vertinimo metodikos lyginamieji standartai, skirti būdingos rizikos vertinimui, grindžiami rizikos veiksnių kategorijomis, susijusiomis su klientais, produktais, paslaugomis, sandoriais, paslaugų teikimo kanalais ir geografiniais regionais. Lyginamieji standartai nustatomi bent šiems būdingos rizikos bet kurioje valstybėje narėje, kurioje veikia įpareigotieji subjektai, rodikliams:

a)	atsižvelgiant į su klientais susijusią riziką: klientų nerezidentų iš trečiųjų valstybių, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2024/1624 III skyriaus 2 skirsnį, dalį ir klientų, kurie priskiriami prie politikoje dalyvaujančių asmenų, skaičių ir dalį;

atsižvelgiant į siūlomus produktus ir paslaugas:

i)	produktų ir paslaugų, kurių atžvilgiu, atlikus rizikos vertinimą vidaus rinkos lygmeniu Sąjungoje arba nacionalinį rizikos vertinimą valstybės lygmeniu, nustatyta, kad kyla didžiausia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, svarba ir prekybos jais apimtis;

ii)	pinigų perlaidų paslaugų teikėjų atveju – kiekvieno pinigų perlaidų teikėjo bendros metinės išsiuntimo ir atsiėmimo veiklos valstybėse, nustatytose pagal Reglamento (ES) 2024/1624 III skyriaus 2 skirsnį, svarba;

iii)	santykinė produktų, paslaugų ir sandorių, kuriais užtikrinamas aukštas klientų privatumo ir tapatybės apsaugos ar kitokios formos anonimiškumo lygis, apimtis;

atsižvelgiant į geografinius regionus:

i)	Sąjungos finansų sektoriaus subjektų trečiosiose valstybėse, nustatytose pagal Reglamento (ES) 2024/1624 III skyriaus 2 skirsnį, suteiktų korespondentinės bankininkystės paslaugų ir korespondentinių kriptoturto paslaugų metinė apimtis;

ii)	korespondentinės bankininkystės klientų ir kriptoturto klientų trečiosiose valstybėse, nustatytose pagal Reglamento (ES) 2024/1624 III skyriaus 2 skirsnį, skaičius ir dalis.

6. Kiekvienos 4 dalyje nurodytos įpareigotųjų subjektų kategorijos liekamosios rizikos vertinimas pagal vertinimo metodiką apima vidaus politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų, kurias taiko įpareigotieji subjektai, siekdami sumažinti jiems būdingą riziką, kokybės vertinimo lyginamuosius standartus.

7. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	minimalią veiklą, kurią kredito įstaiga arba finansų įstaiga turi vykdyti naudodamasi laisve teikti paslaugas per infrastruktūrą arba nuotoliniu būdu, kad būtų laikoma, jog ji vykdo veiklą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje ji yra įsisteigusi;

b)	metodiką, grindžiamą 5 ir 6 dalyse nurodytais lyginamaisiais standartais, pagal kuriuos kredito įstaigoms ar finansų įstaigoms arba kredito įstaigų ar finansų įstaigų grupėms būdingos ir liekamosios rizikos profiliai priskiriami prie mažos, vidutinės, gana didelės arba didelės rizikos profilių.

Institucija tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal šio reglamento 49 straipsnį.

8. Institucija lyginamuosius standartus ir metodiką peržiūri ne rečiau kaip kas trejus metus. Jei reikia pakeitimų, Institucija pateikia Komisijai iš dalies pakeistų techninių reguliavimo standartų projektus.

13 straipsnis

Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų įtraukimas į sąrašą

1. Atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais laikomos kredito įstaigos, finansų įstaigos ir kredito įstaigų ir finansų įstaigų grupės, kurių liekamosios rizikos profilis pagal 12 straipsnį priskiriamas prie didelės rizikos profilių.

2. Tačiau, kai pagal 1 dalį nustatoma daugiau kaip 40 subjektų, Institucija, pasikonsultavusi su priežiūros valdžios institucijomis, gali susitarti, kad atranka būtų taikoma tik konkrečiam skirtingam subjektų ar grupių skaičiui, kuris yra didesnis kaip 40.

Priimdama sprendimą dėl to pirmoje pastraipoje nurodyto konkretaus skirtingo atrinktųjų įpareigotųjų subjektų skaičiaus, Institucija atsižvelgia į savo nuosavus išteklius, t. y. į savo pajėgumą skirti arba papildomai įdarbinti reikiamą priežiūros ir paramos darbuotojų skaičių, ir užtikrina, kad būtų įmanoma padidinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius tiek, kiek reikia.

Remiantis sprendimu dėl didžiausio skaičiaus, atrinktieji įpareigotieji subjektai yra tie įpareigotieji subjektai, kurie atitinka 1 dalies reikalavimus ir kurie veikia daugiausia valstybių narių per steiginius arba naudodamiesi laisve teikti paslaugas.

Tuo atveju, jei taikant trečioje pastraipoje nurodytą kriterijų gaunamas didesnis nei nustatytas didžiausias atrinktųjų įpareigotųjų subjektų skaičius, Institucija iš tų įpareigotųjų subjektų, kurie būtų atrinkti pagal tą pastraipą ir kurie vykdo veiklą mažiausiai valstybių narių, atrenka tuos, kurie turi didžiausią operacijų su trečiosiomis valstybėmis apimties ir visos operacijų apimties per paskutinius finansinius metus santykį.

3. Jeigu valstybėje narėje nė viena kredito įstaiga, finansų įstaiga arba kredito įstaigų ar finansų įstaigų grupė, kuri yra įsteigta, gavusi veiklos leidimą arba turinti patronuojamąją įmonę ir kurios rizikos profilis priskiriamas prie didelės rizikos profilių, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis negali būti laikoma atrinktuoju įpareigotuoju subjektu, Institucija toje valstybėje narėje atlieka papildomą atrankos procesą, remdamasi 12 straipsnio 7 dalies b punkte nurodyta metodika.

Atlikus papildomą atrankos procesą, toje valstybėje narėje įsteigta arba registruota kredito įstaiga, finansų įstaiga arba kredito įstaigų ar finansų įstaigų grupė, kurios rizikos profilis priskiriamas prie didelės rizikos profilių, laikoma atrinktuoju įpareigotuoju subjektu.

Kai kelių kredito ar finansų įstaigų arba kredito įstaigų ar finansų įstaigų grupių rizikos profilis atitinkamoje valstybėje narėje yra priskiriamas prie didelės rizikos profilių, subjektas, veikiantis daugiausia valstybių narių per steiginius arba naudodamasis laisve teikti paslaugas, laikomas atrinktuoju įpareigotuoju subjektu. Jei kelios kredito ar finansų įstaigos arba kredito įstaigų ar finansų įstaigų grupės veikia tokiame pat skaičiuje valstybių narių, atrinktuoju įpareigotuoju subjektu laikomas tas subjektas, kurio operacijų su trečiosiomis valstybėmis apimties ir bendros operacijų apimties, nustatytos per praėjusius finansinius metus, santykis yra didžiausias.

4. Institucija pirmąjį atrankos procesą pradeda ne vėliau kaip 2027 m. liepos 1 d. ir atranką užbaigia per šešis mėnesius nuo pradžios dienos. Vėliau atranka vykdoma kas trejus metus nuo pirmosios atrankos pradžios dienos ir kiekvienos atrankos procesas užbaigiamas per šešis mėnesius. Pasibaigus atrankos procesui, Institucija nepagrįstai nedelsdama paskelbia atrinktųjų įpareigotųjų subjektų sąrašą. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų tiesioginę priežiūrą Institucija pradeda praėjus šešiems mėnesiams po sąrašo paskelbimo dienos.

5. Prieš paskelbdama atrinktųjų įpareigotųjų subjektų sąrašą, Institucija informuoja atitinkamas ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijas apie vertinamų įpareigotųjų subjektų būdingos ir liekamosios rizikos vertinimo ir priskyrimo proceso rezultatus.

6. Institucija toliau vykdo tiesioginę atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūrą iki tol, kol Institucija pradeda tiesioginę atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrą pagal vėlesniam atrankos laikotarpiui sudarytą sąrašą, į kurį tas įpareigotasis subjektas nebepatenka.

14 straipsnis

Papildomas tiesioginės priežiūros užduočių ir įgaliojimų perdavimas išimtinėmis aplinkybėmis finansų priežiūros institucijos prašymu

1. Finansų priežiūros institucija gali pateikti Institucijai pagrįstą prašymą Institucijai prisiimti tiesioginę priežiūrą ir vykdyti 5 straipsnio 2 dalyje išvardytas užduotis, susijusias su konkrečiu neatrinktuoju įpareigotuoju subjektu.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas pateikiamas tik išimtinėmis aplinkybėmis, siekiant Sąjungos lygmeniu spręsti padidėjusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos arba neatrinktojo įpareigotojo subjekto neatitikties problemas ir užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą.

2. 1 dalyje nurodytame prašyme:

a)	nurodomas neatrinktasis įpareigotasis subjektas, kurio tiesioginės priežiūros veiksmų, finansų priežiūros institucijos manymu, turėtų imtis Institucija;

b)	nurodoma, dėl kokių priežasčių neatrinktojo įpareigotojo subjekto tiesioginė priežiūra kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais yra reikalinga;

c)	nustatoma ir tinkamai pagrindžiama siūloma perdavimo data ir laikotarpis, kuriuo prašoma prisiimti užduotis ir įgaliojimus ir

d)	pateikiama visa būtina patvirtinamoji informacija, duomenys ir įrodymai, kurie galėtų būti naudingi vertinant prašymą.

3. Prie finansų priežiūros institucijos prašymo pridedamas pranešimas, kuriame aprašoma atitinkamo neatrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūros istorija ir rizikos profilis. Neatrinktasis įpareigotasis subjektas informuojamas apie prašymą ir jame siūlomą tvarkaraštį.

4. Institucija įvertina 1 dalyje nurodytą prašymą per du mėnesius arba per laikotarpį, per kurį galima perduoti užduotis ir įgaliojimus iki prašyme siūlomos datos, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra ilgesnis. Institucija pritaria prašomam tiesioginės priežiūros perdavimui, tik jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)	prašančioji priežiūros institucija gali įrodyti, kad neatrinktajam įpareigotajam subjektui nustatytos priežiūros priemonės, susijusios su šiukščiais, pakartotiniais ar sistemingais taikytinų reikalavimų pažeidimais, nėra efektyvios;

padidėjusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika arba daromi šiurkštūs, pakartotiniai ar sistemingi taikytinų reikalavimų pažeidimai susiję su keliais neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų grupės subjektais, o atitinkamos finansų priežiūros institucijos sutaria, kad koordinuoti priežiūros veiksmai Sąjungos lygmeniu būtų veiksmingesni siekiant juos pašalinti;

c)	prašymas susijęs su laikinu, objektyviu ir akivaizdžiai nepakankamu finansų priežiūros institucijos pajėgumu tinkamai ir laiku spręsti neatrinktojo įpareigotojo subjekto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos problemą.

5. Jei Institucijos vykdomoji valdyba nustato, kad įvykdytos 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, ji priima prašančiajai finansų priežiūros institucijai ir atitinkamam neatrinktajam įpareigotajam subjektui skirtą sprendimą, kuriuo jiems pranešama apie prašymo priėmimą. Sprendime nurodoma data, nuo kurios Institucija turi prisiimti tiesioginę priežiūrą, ir tokios priežiūros trukmė. Nuo dienos, kurią Institucija turi perimti tiesioginę priežiūrą, atitinkamas neatrinktasis įpareigotasis subjektas laikomas atrinktuoju įpareigotuoju subjektu šio reglamento tikslais.

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytame sprendime nustatytai Institucijos tiesioginės priežiūros trukmei, užduotys ir įgaliojimai, susiję su atitinkamo įpareigotojo subjekto tiesiogine priežiūra, automatiškai grąžinami finansų priežiūros institucijai, išskyrus atvejus, kai Institucija pratęsia to sprendimo taikymo laikotarpį gavusi atitinkamą finansų priežiūros institucijos prašymą pagal 1–4 dalis.

6. Jeigu Institucijos vykdomoji valdyba atmeta finansų priežiūros institucijos prašymą, ji raštu pateikia to priežastis, aiškiai nurodydama, kurios 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos. Prieš priimdama sprendimą Institucija konsultuojasi su finansų priežiūros institucija ir užtikrina, kad neatrinktasis įpareigotasis subjektas būtų informuotas apie proceso rezultatus.

15 straipsnis

Bendradarbiavimas kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje tiesioginės priežiūros tikslais

1. Nedarant poveikio Institucijos įgaliojimams pagal 21 straipsnio 3 dalies a punktą tiesiogiai gauti informaciją, kurią nuolat teikia atrinktieji įpareigotieji subjektai, arba turėti prie jos tiesioginę prieigą, finansų priežiūros institucijos teikia Institucijai visą informaciją, būtiną Institucijai pagal šį reglamentą ir kitą taikytiną Sąjungos teisę pavestoms užduotims atlikti.

2. Prireikus finansų priežiūros institucijos padeda Institucijai rengiant ir įgyvendinant bet kokius aktus, susijusius su 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis užduotimis visų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, įskaitant pagalbą vykdant tikrinimo veiklą. Vykdydamos tas užduotis, jos laikosi Institucijos duotų nurodymų.

3. Institucija parengia techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose nustato:

a)	sąlygas, kuriomis finansų priežiūros institucijos turi padėti Institucijai pagal 2 dalį;

b)	12 straipsnio 1 dalyje nurodytą periodinio vertinimo procesą, įskaitant atitinkamus priežiūros valdžios institucijų ir Institucijos vaidmenis vertinant toje dalyje nurodytų kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų rizikos profilį;

c)	priežiūros užduočių ir įgaliojimų perdavimo Institucijai arba iš Institucijos nacionalinio lygmens institucijoms po atrankos proceso darbo tvarką, įskaitant nebaigtų priežiūros procedūrų ar tyrimų tęstinumo tvarką;

d)	sprendimų dėl įpareigotųjų subjektų atrankos rengimo ir priėmimo procedūras;

e)	16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų jungtinių priežiūros grupių sudėties ir veikimo išsamias taisykles ir tvarką.

Institucija tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal 53 straipsnį.

16 straipsnis

Jungtinės priežiūros grupės

1. Kiekvieno atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūrai vykdyti sudaroma jungtinė priežiūros grupė. Kiekvieną jungtinę priežiūros grupę sudaro Institucijos ir finansų priežiūros institucijų, atsakingų už atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūrą nacionaliniu lygmeniu, darbuotojai. Jungtinės priežiūros grupės nariai skiriami pagal 4 dalį ir jų darbą koordinuoja paskirtas Institucijos darbuotojas (toliau – jungtinės priežiūros grupės koordinatorius).

2. Jungtinės priežiūros grupės koordinatorius užtikrina jungtinės priežiūros grupės darbo koordinavimą. Jungtinės priežiūros grupės nariai vykdo jungtinės priežiūros grupės koordinatoriaus nurodymus dėl jų užduočių jungtinėje priežiūros grupėje. Tai nedaro poveikio jų užduotims ir pareigoms atitinkamose finansų priežiūros institucijose.

Kiekviena į jungtinę priežiūros grupę daugiau nei vieną darbuotoją pagal 4 dalį paskyrusi finansų priežiūros institucija gali vieną iš jų paskirti koordinatoriaus pavaduotoju (toliau – nacionalinis koordinatoriaus pavaduotojas). Nacionaliniai koordinatoriaus pavaduotojai padeda jungtinės priežiūros grupės koordinatoriui organizuoti ir koordinuoti užduotis jungtinės priežiūros grupėje, visų pirma kiek tai susiję su darbuotojais, kuriuos paskyrė ta pati finansų priežiūros institucija, kaip ir atitinkamą nacionalinį koordinatoriaus pavaduotoją. Nacionalinis koordinatoriaus pavaduotojas gali duoti nurodymus jungtinės priežiūros grupės nariams, kuriuos paskyrė ta pati finansų priežiūros institucija, jeigu tie nurodymai neprieštarauja jungtinės priežiūros grupės koordinatoriaus duotiems nurodymams.

3. Jungtinės priežiūros grupės užduotys yra šios:

a)	atlikti atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus;

b)	koordinuoti patikrinimus vietoje atrinktuosiuose įpareigotuosiuose subjektuose ir prireikus rengti priežiūros priemones;

c)	dalyvauti rengiant atitinkamam atrinktajam įpareigotajam subjektui taikytinų sprendimų projektus, kurie turi būti pasiūlyti Bendrajai valdybai ir Vykdomajai valdybai, atsižvelgiant į a ir b punktuose nurodytus tikrinimus, vertinimus ir patikrinimus vietoje;

d)	palaikyti ryšius su finansų priežiūros institucijomis, kai tai būtina priežiūros užduotims vykdyti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs atrinktasis įpareigotasis subjektas.

4. Institucija yra atsakinga už jungtinių priežiūros grupių sudarymą ir jų sudėtį. Institucija ir atitinkamos finansų priežiūros institucijos paskiria vieną ar daugiau savo darbuotojų jungtinės priežiūros grupės nariais. Darbuotojas gali būti paskirtas daugiau nei vienos jungtinės priežiūros grupės nariu.

5. Institucija ir finansų priežiūros institucijos konsultuojasi tarpusavyje ir susitaria dėl personalo skyrimo į jungtines priežiūros grupes.

6. Institucija parengia vidaus veiklos taisykles ir procedūras, susijusias su jungtinių priežiūros grupių sudėtimi, visų pirma dėl kiekvienos finansų priežiūros institucijos darbuotojų, finansų priežiūros institucijų darbuotojų statuso ir Institucijos žmogiškųjų išteklių paskirstymo jungtinėms priežiūros grupėms. Tos taisyklės ir procedūros užtikrina, kad tas grupes sudarytų pakankamai žinių, ekspertinių žinių ir patirties turintys darbuotojai ir grupės turėtų pakankamai įvairių žinių, išsilavinimo, ekspertinių žinių ir patirties.

17 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1. Institucija gali reikalauti, kad atrinktieji įpareigotieji subjektai ir jiems priklausantys fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat trečiosios šalys, kurioms atrinktieji įpareigotieji subjektai yra perdavę veiklos funkcijas ar veiklą, ir su jomis susiję fiziniai ar juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, kurios reikia šiuo reglamentu ir pagal kitą taikytiną Sąjungos teisę jai pavestoms užduotims atlikti.

2. Prašomą informaciją nepagrįstai nedelsdami ir užtikrindami, kad ji būtų aiški, tiksli ir išsami, teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Tinkamai įgalioti teisininkai gali teikti informaciją savo klientų vardu. Jei pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka tiems klientams.

3. Tais atvejais, kai Institucija gauna informaciją, kurios prašo pagal 1 dalį, ji tą informaciją pateikia atitinkamai finansų priežiūros institucijai.

18 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1. Siekdama vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija gali atlikti visus būtinus bet kurio atrinktojo įpareigotojo subjekto arba bet kurio to subjekto įdarbinto fizinio asmens ar tam subjektui priklausančio juridinio asmens, įsisteigusio ar esančio valstybėje narėje, tyrimus.

Šiuo tikslu Institucija gali:

a)	reikalauti pateikti dokumentus;

b)	tikrinti atitinkamų asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

c)	gauti prieigą prie vidaus audito ataskaitų, sąskaitų tvirtinimo ir bet kokios programinės įrangos, duomenų bazių, IT priemonių ar kitų elektroninių informacijos registravimo priemonių;

d)	susipažinti su dokumentais ir informacija, susijusiais su sprendimų priėmimo procesais, įskaitant procesus, sukurtus naudojant algoritmus ar kitus skaitmeninius procesus;

e)	gauti 17 straipsnyje nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

f)	apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2. 17 straipsnyje nurodytų asmenų atžvilgiu tyrimai pradedami remiantis Institucijos sprendimu. Jei asmuo trukdo tyrimui, valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, finansų priežiūros institucija pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, pavyzdžiui, sudaro palankesnes sąlygas Institucijai patekti į 17 straipsnyje nurodytų juridinių ar fizinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais.

19 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1. Siekdama vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija, iš anksto pranešusi atitinkamai finansų priežiūros institucijai, gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 17 straipsnyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų verslo patalpose. Jei fizinių asmenų verslo patalpos yra tos pačios kaip asmens privati gyvenamoji vieta, Institucija turi prašyti teismo leidimo atlikti patikrinimą vietoje ir jį gauti. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo veiksmingumą, Institucija gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

2. Institucija gali nuspręsti patikėti jungtinei priežiūros grupei arba specialiai grupei, į kurią gali būti įtraukti jungtinės priežiūros grupės nariai, kai taikytina, atlikti patikrinimus vietoje pagal 16 straipsnį. Institucija yra atsakinga už patikrinimų vietoje grupių sudarymą ir sudėtį – grupės sudaromos bendradarbiaujant su finansų priežiūros institucijomis.

3. Kad galėtų atlikti patikrinimą vietoje, Institucijos darbuotojai ir kiti Institucijos įgalioti asmenys gali patekti į visas fizinių ar juridinių asmenų, kurių atžvilgiu pagal Institucijos priimtą sprendimą atliekamas tyrimas, verslo patalpas ir teritoriją, tačiau, jei fizinių asmenų verslo patalpos yra tos pačios kaip asmens privati gyvenamoji vieta, jie turi gauti teismo leidimą atlikti patikrinimą vietoje pagal šio straipsnio 1 dalį. Institucijos darbuotojai ir kiti Institucijos įgalioti asmenys turi 21 straipsnyje numatytus įgaliojimus.

4. 17 straipsnyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu patikrinimai vietoje atliekami remiantis Institucijos sprendimu.

5. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, finansų priežiūros institucijos darbuotojai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys, Institucijai prižiūrint ir koordinuojant, aktyviai padeda Institucijos darbuotojams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 3 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamos valstybės narės finansų priežiūros institucijos darbuotojai taip pat turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje.

6. Jei asmuo prieštarauja pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui vietoje, atitinkamos valstybės narės finansų priežiūros institucija suteikia reikiamą pagalbą pagal nacionalinę teisę. Tiek, kiek tai yra būtina patikrinimui atlikti, teikiant šią pagalbą, be kita ko, užplombuojamos bet kurios verslo patalpos ir buhalterinės knygos ar dokumentai. Jei atitinkamai finansų priežiūros institucijai nėra suteiktas šis įgaliojimas, ji naudojasi savo įgaliojimais kreiptis reikalingos pagalbos į kitas nacionalines institucijas.

20 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1. Jei 19 straipsnyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti reikia teisminės institucijos leidimo pagal nacionalinę teisę, Institucija į ją kreipiasi dėl tokio leidimo.

2. Jei pateikiamas prašymas suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Institucijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės, atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Institucijos pateikti išsamių paaiškinimų, visų pirma susijusių su tuo, dėl kokios priežasties Institucija įtarė, kad buvo pažeisti 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai, taip pat su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo vykdant tą pažeidimą pobūdžiu. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija netikrina paties patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Institucijos byloje esanti informacija. Institucijos sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

21 straipsnis

Administracinės priemonės

1. Siekdama vykdyti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, Institucija turi įgaliojimą taikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines priemones ir reikalauti, kad bet kuris atrinktasis įpareigotasis subjektas imtųsi būtinų priemonių, jei:

a)	nustatyta, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas pažeidė 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus ir nacionalinės teisės aktus;

b)	institucija mato pakankamų ir įrodomų požymių, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas gali pažeisti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus ir nacionalinės teisės aktus, o pritaikius administracinę priemonę galima užkirsti kelią pažeidimui arba sumažinti jo riziką;

remiantis Institucijos tinkamai pagrįsta išvada nustatoma, kad atrinktojo įpareigotojo subjekto struktūroje įdiegta vidaus politika, procedūros ir kontrolės priemonės nėra proporcingos pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo rizikai, su kuria susiduria atrinktasis įpareigotasis subjektas.

2. 6 straipsnio 1 dalies tikslais Institucija visų pirma turi įgaliojimą taikyti šias administracines priemones:

a)	teikti rekomendacijas;

b)	nurodyti įpareigotiesiems subjektams laikytis reikalavimų, be kita ko, įgyvendinti konkrečias taisomąsias priemones;

c)	paskelbti viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

d)	paskelbti įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti elgseną, kuria pažeidžiami reikalavimai, ir tos elgsenos nebekartoti;

e)	suvaržyti ar apriboti atrinktąjį įpareigotąjį subjektą sudarančių įstaigų veiklą, operacijas ar tinklą arba pareikalauti perleisti veiklą;

f)	reikalauti pakeisti valdymo struktūrą;

jei atrinktasis įpareigotasis subjektas turi gauti veiklos leidimą, pasiūlyti jį išdavusiai institucijai panaikinti tą leidimą arba sustabdyti jo galiojimą; jeigu tą leidimą suteikusi institucija neatsižvelgia į Institucijos pasiūlymą sustabdyti arba panaikinti galiojimą, Institucija paprašo jos raštu nurodyti tokio sprendimo priežastis.

3. Taikydama 2 dalyje nurodytas administracines priemones, Institucija gali visų pirma:

a)	reikalauti nepagrįstai nedelsiant pateikti bet kokius duomenis ar informaciją, būtiną 5 straipsnio 2 dalyje išvardytoms užduotims atlikti, reikalauti pateikti bet kokius dokumentus arba nustatyti papildomus ar dažnesnio ataskaitų teikimo reikalavimus;

b)	reikalauti sustiprinti vidaus politiką, procedūras ir kontrolės priemones;

c)	reikalauti, kad būtų taikoma konkreti politika arba reikalavimai, susiję su atskirais klientais, sandoriais, veikla ar pristatymo kanalais, keliančiais didelę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, arba jų kategorijomis;

d)	reikalauti, kad būtų įgyvendintos priemonės, siekiant sumažinti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, susijusią su atrinktojo įpareigotojo subjekto veikla ir produktais;

e)	nustatyti laikiną draudimą bet kuriam vadovaujamas pareigas atrinktajame įpareigotajame subjekte einančiam asmeniui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, laikomam atsakingu už pažeidimą, vykdyti vadovaujamas funkcijas įpareigotuosiuose subjektuose.

4. Kartu su 2 dalyje nurodytomis administracinėmis priemonėmis nurodomi, kai aktualu, privalomi jų įgyvendinimo terminai. Institucija stebi ir vertina, kaip atrinktieji įpareigotieji subjektai įgyvendina prašomus veiksmus.

5. Finansų priežiūros institucijos nepagrįstai nedelsdamos praneša Institucijai, jei jos sužino apie vieną ar daugiau požymių, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas pažeidė Reglamentą (ES) 2023/1113 arba Reglamentą (ES) 2024/1624.

6. Taikomos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

22 straipsnis

Piniginės sankcijos

1. Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija gali skirti pinigines sankcijas, jei atrinktasis įpareigotasis subjektas tyčia ar dėl aplaidumo pažeidžia Reglamento (ES) 2023/1113 arba Reglamento (ES) 2024/1624 reikalavimą arba nesilaiko šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto privalomo sprendimo.

2. Jei Institucijos Vykdomoji valdyba nustato, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas tyčia arba dėl aplaidumo padarė šiurkštų, pakartotinį ar sistemingą tiesiogiai taikomų reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) 2023/1113 arba Reglamente (ES) 2024/1624, pažeidimą, ji priima sprendimą dėl piniginių sankcijų skyrimo pagal šio straipsnio 3 dalį. Piniginės sankcijos už tolius pažeidimus, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 21 straipsnio 2 dalyje nurodytomis administracinėmis priemonėmis arba vietoj jų.

3. 1 dalyje nurodytų piniginių sankcijų bazinis dydis neišeina už šių ribų:

už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus vieno ar daugiau reikalavimų, susijusių su deramu klientų patikrinimu, visos grupės politika, procedūromis ir kontrolės priemonėmis arba ataskaitų teikimo pareigomis, pažeidimus, kurie buvo nustatyti dviejose ar daugiau valstybių narių, kuriose veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriamos sankcijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 500 000 EUR ir ne didesnis kaip 2 000 000 EUR arba 1 % metinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė;

už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus vieno ar daugiau reikalavimų, susijusių su deramu klientų patikrinimu, vidaus politika, procedūromis ir kontrolės priemonėmis arba ataskaitų teikimo pareigomis, pažeidimus, kurie buvo nustatyti vienoje valstybėje narėje, kurioje veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriamos sankcijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 100 000 EUR ir ne didesnis kaip 1 000 000 EUR arba 0,5 % metinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė;

c)	už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus visų kitų reikalavimų pažeidimus, kurie buvo nustatyti dviejose ar daugiau valstybių narių, kuriose veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriamos sankcijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 100 000 EUR ir ne didesnis kaip 2 000 000 EUR;

d)	už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus visų kitų reikalavimų pažeidimus, kurie buvo nustatyti vienoje valstybėje narėje, kurioje veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriamos sankcijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 100 000 EUR ir ne didesnis kaip 1 000 000 EUR;

e)	už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų Institucijos sprendimų pažeidimus skiriamos sankcijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 100 000 EUR ir ne didesnis kaip 1 000 000 EUR.

4. Baziniai dydžiai, nustatyti neišeinant už 3 dalyje nustatytų ribų, prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes ir taikant atitinkamus I priede nustatytus koeficientus. Atitinkami lengvinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio. Jei galima nustatyti, kokia nauda gauta dėl pažeidimo arba kokius nuostolius dėl pažeidimo patyrė trečiosios šalys, pritaikius koeficientus jie pridedami prie bendro sankcijos dydžio.

5. Atitinkami lengvinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.

6. Didžiausias 3 dalies a ir b punktuose nurodytos sankcijos už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus pažeidimus dydis neviršija 10 % praėjusių finansinių metų bendros metinės įpareigotojo subjekto apyvartos, pritaikius 4 ir 5 dalyse nurodytus koeficientus.

7. Didžiausias 3 dalies c ir d punktuose nurodytos sankcijos už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus pažeidimus dydis neviršija 10 000 000 EUR, pritaikius 4 ir 5 dalyse nurodytus koeficientus.

8. Kai atrinktasis įpareigotasis subjektas yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (37) 22 straipsnį, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal taikomus apskaitos standartus, remiantis naujausiomis turimomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintomis konsoliduotosiomis ataskaitomis.

9. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais Institucija, jei to reikia šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti, gali pareikalauti, kad finansų priežiūros institucijos pradėtų procedūras siekiant imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamų piniginių sankcijų skyrimas pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis perkeliama Direktyva (ES) 2024/1640 ir bet kokius atitinkamus nacionalinės teisės aktus, kuriais suteikiami specialūs įgaliojimai, kurie šiuo metu nenumatyti Sąjungos teisėje. Skiriamos piniginės sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Pirma pastraipa taikoma piniginėms sankcijoms, skiriamoms atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis perkeliama Direktyva (ES) 2024/1640, pažeidimus, ir visoms piniginėms sankcijoms, skiriamoms atrinktųjų įpareigotųjų subjektų valdymo organo nariams, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už atrinktojo įpareigotojo subjekto padarytą pažeidimą.

10. Institucijos skiriamos piniginės sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Apskaičiuodama piniginės sankcijos dydį, Institucija deramai atsižvelgia į atrinktojo įpareigotojo subjekto gebėjimą sumokėti piniginės sankcijos sumą ir, jei piniginė sankcija gali turėti įtakos rizikos ribojimo reguliavimo taisyklių laikymuisi, konsultuojasi su institucijomis, kompetentingomis prižiūrėti, kaip atrinktieji įpareigotieji subjektai laikosi taikytinos Sąjungos teisės.

23 straipsnis

Periodinės baudos

1. Vykdomoji valdyba gali priimti sprendimą skirti periodinę baudą siekdama priversti:

a)	atrinktąjį įpareigotąjį subjektą nutraukti pažeidimą, jei jis nesilaiko administracinės priemonės, pritaikytos pagal 21 straipsnio 2 dalies b, d, e arba f punktą ir 21 straipsnio 3 dalį;

b)	17 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti išsamią informaciją, kurios reikalaujama pagal 6 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu;

c)	17 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas tyrimas, ir visų pirma pateikti išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas pagal 18 straipsnį.

2. Periodinė bauda turi būti veiksminga ir proporcinga. Periodinė bauda taikoma iki tol, kol atrinktasis įpareigotasis subjektas arba atitinkamas asmuo įvykdo atitinkamą 1 dalyje nurodytą administracinę priemonę.

3. Nepaisant 2 dalies, juridinio asmens atveju periodinės baudos dydis turi neviršyti 3 % praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 % praėjusių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodinės baudos nustatytos dienos.

4. Periodinė bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie Institucijos sprendimą dienos. Jei pasibaigus tam laikotarpiui atrinktasis įpareigotasis subjektas dar nebus įvykdęs administracinės priemonės, Institucija gali skirti periodines baudas papildomą ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį.

5. Sprendimas skirti periodinę baudą gali būti priimtas vėlesniame etape taikant jį atgaline data iki administracinės priemonės taikymo pradžios dienos.

24 straipsnis

Asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, išklausymas

1. Prieš priimdama bet kokį sprendimą skirti piniginę sankciją arba periodinę baudą pagal 22 ir 23 straipsnius, Vykdomoji valdyba asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, suteikia galimybę pateikti pastabų dėl Institucijos išvadų. Vykdomoji valdyba savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, turėjo galimybę pareikšti pastabų.

2. Procedūros metu visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jiems suteikiama teisė susipažinti su Institucijos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

25 straipsnis

Administracinių priemonių, piniginių sankcijų ir periodinių baudų paskelbimas

1. Institucija paskelbia kiekvieną sprendimą, kuriuo skiriamos piniginės sankcijos arba periodinės baudos, ar taikomos 21 straipsnio 2 dalies c–g punktuose nurodytos administracinės priemonės, priimtą 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais, iš karto po to, kai asmuo, kuris atsakingas už pažeidimą, informuojamas apie tą sprendimą. Skelbime nurodoma bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingojo asmens tapatybė, o piniginių sankcijų ir periodinių baudų atveju – jų dydžiai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai skelbiama informacija susijusi su administracinėmis priemonėmis, kurias galima skųsti ir kuriomis nesiekiama ištaisyti šiurkščių, pakartotinių ir sistemingų pažeidimų, Institucija gali atidėti tų administracinių priemonių paskelbimą iki apeliacinio skundo pateikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui termino pabaigos.

2. Pasibaigus Administracinės peržiūros valdybos sprendimo peržiūros terminui arba, jei įpareigotasis subjektas tokios peržiūros neprašo, pasibaigus skundo pateikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui terminui, Institucija paskelbia informaciją apie prašymą atlikti peržiūrą arba apeliacinį skundą. Gavusi tokią informaciją, Institucija nedelsdama paskelbia visą vėlesnę informaciją apie tokios peržiūros ar apeliacinio skundo rezultatus. Paskelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas skirti piniginę sankciją ar periodinę baudą arba taikyti administracinę priemonę pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą.

3. Nepaisant 1 dalyje nurodyto reikalavimo, kai Institucija, įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, nustato, kad atsakingojo asmens tapatybės arba asmens duomenų paskelbimas yra neproporcingas, arba kai toks paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, Institucija:

a)	atideda sprendimo paskelbimą iki tol, kol nebelieka priežasčių jo neskelbti;

paskelbia sprendimą anonimizuotai, jei tokiu anonimizuotu paskelbimu užtikrinama veiksminga atsakingų asmenų asmens duomenų apsauga; tokiu atveju Institucija atideda atitinkamų duomenų paskelbimą pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį nebeliks priežasčių anonimizuotam paskelbimui;

visai neskelbia sprendimo tuo atveju, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta, kad:

i)	nekiltų pavojus finansų rinkų stabilumui arba

ii)	būtų išlaikytas sprendimo paskelbimo proporcingumas administracinių priemonių, pritaikytų pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą, atžvilgiu, kai tokios priemonės laikomos nereikšmingomis.

4. Pagal šį straipsnį paskelbtą informaciją savo interneto svetainėje Institucija laiko prieinamą penkerius metus.

26 straipsnis

Piniginių sankcijų ir periodinių baudų mokėjimo vykdymo užtikrinimas ir tų sankcijų ir baudų sumų paskirstymas

1. Užtikrinama, kad pagal 22 ir 23 straipsnius skirtos piniginės sankcijos ir periodinės baudos būtų sumokėtos.

Užtikrinimo vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios tos valstybės narės, kurioje vykdomas užtikrinimas, teritorijoje. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo skirti pinigines sankcijas ar periodines baudas pagal 22 ir 23 straipsnius prideda institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią pranešama Institucijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Atitinkamos šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, ši šalis gali pradėti mokėjimo vykdymo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.

Mokėjimo vykdymo užtikrinimą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl mokėjimo vykdymo užtikrinimo būdų teisėtumo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

2. Surinktos piniginių sankcijų ir periodinių baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

27 straipsnis

Priežiūros priemonių nustatymo ir piniginių sankcijų bei periodinių baudų skyrimo procedūros taisyklės

1. Jeigu, vykdydama šiame reglamente nustatytas pareigas, Institucija nustato, kad esama svarbių požymių, jog galbūt esama vieno ar kelių II priede išvardytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija savo viduje paskiria nepriklausomą tyrimo grupę šiam atvejui tirti. Tyrimo grupė nedalyvauja ir turi būti nedalyvavusi tiesiogiai prižiūrint atitinkamą atrinktąjį įpareigotąjį subjektą ir savo funkcijas atlieka nepriklausomai nuo Vykdomosios valdybos. Institucija parengia vidaus procedūras, pagal kurias nustatomos nepriklausomų tyrimo grupių narių atrankos taisyklės, visų pirma susijusios su tų narių žiniomis, išsilavinimu, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi.

2. Tyrimo grupė tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdama į asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, pastabas, ir pateikia Vykdomajai valdybai išsamią bylą su savo išvadomis.

Kad tyrimo grupė galėtų vykdyti savo užduotis, ji gali reikalauti informacijos pagal 17 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 18 ir 19 straipsnius.

Vykdydama savo užduotis, tyrimo grupė gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos jungtinė priežiūros grupė surinko vykdydama priežiūros veiklą.

3. Užbaigusi tyrimą ir prieš pateikdama Vykdomajai valdybai bylą su savo išvadomis, tyrimo grupė asmenims, dėl kurių atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Tyrimo grupė savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, turėjo galimybę pareikšti pastabų.

Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą.

4. Tyrimo grupė, Vykdomajai valdybai pateikdama bylą su savo išvadomis, apie tai praneša asmenims, dėl kurių atliekamas tyrimas. Asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.

5. Remdamasi byla, kurioje pateiktos tyrimo grupės išvados, ir, atitinkamiems asmenims paprašius, išklausiusi asmenis, dėl kurių atliekamas tyrimas, kaip nustatyta 24 straipsnio 1 dalyje, Vykdomoji valdyba nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, padarė vieną ar daugiau II priede išvardytų pažeidimų, ir jeigu taip – skiria piniginę sankciją pagal 22 straipsnį ir taiko administracinę priemonę pagal 21 straipsnį kartu su pinigine sankcija arba vietoj jos.

6. Tyrimo grupė nedalyvauja Vykdomosios valdybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į Vykdomosios valdybos sprendimų priėmimo procesą.

7. Komisija priima papildomas naudojimosi įgaliojimu skirti pinigines sankcijas ar periodines baudas taisykles, įskaitant teisių į gynybą nuostatas, pereinamojo laikotarpio nuostatas ir piniginių sankcijų ar periodinių baudų surinkimą, ir priima išsamias taisykles dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo vykdymo užtikrinimo senaties terminų.

Pagal 100 straipsnį, pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas.

Antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija priima ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d.

8. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi svarbių požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, Institucija baudžiamosios atsakomybės klausimus perduoda spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, Institucija neskiria piniginių sankcijų ar periodinių baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokių pačių arba iš esmės tokių pačių faktų, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui yra įgijęs res judicata galią.

28 straipsnis

Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Institucija skyrė piniginę sankciją arba periodinę baudą. Jis gali panaikinti skirtą piniginę sankciją arba periodinę baudą, sumažinti arba padidinti jos dydį.

29 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka vykdant tiesioginę priežiūrą

1. Institucija ir finansų priežiūros institucijos patvirtina bendravimo kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje tvarką, įskaitant vartotiną (-as) kalbą (-as).

2. Visi dokumentai, kuriuos Institucijai pateikia atrinktasis įpareigotasis subjektas arba bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam atskirai taikomos Institucijos priežiūros procedūros, gali būti parengti bet kuria iš Sąjungos oficialiųjų kalbų, kurią pasirenka atitinkamas atrinktasis įpareigotasis subjektas arba fizinis ar juridinis asmuo.

3. Institucija, atrinktieji įpareigotieji subjektai ir bet kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuriam atskirai taikomos Institucijos priežiūros procedūros, gali susitarti bendraudami raštu, be kita ko, dėl Institucijos priežiūros sprendimų, vartoti tik vieną iš Sąjungos oficialiųjų kalbų.

4. Jei toks susitarimas tik dėl vienos kalbos vartojimo, kaip nurodyta 3 dalyje, vėliau atšaukiamas, tas atšaukimas turi įtakos tik tiems Institucijos sprendimą priežiūros procedūros aspektams, kurie dar nėra įvykdyti.

5. Jei žodinio proceso dalyviai reikalauja būti išklausyti kita Sąjungos oficialiąja kalba nei ta, kuria vykdoma Institucijos priežiūros procedūra, toks prašymas Institucijai pateikiamas pakankamai iš anksto, kad Institucija galėtų imtis reikiamų priemonių.

4 SKIRSNIS

Netiesioginė neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra

30 straipsnis

Priežiūros konvergencijos padėties vertinimai

1. Institucija periodiškai atlieka vienos, kelių ar visų finansų priežiūros institucijų tam tikrų rūšių ar visos veiklos, įskaitant jų priemones ir išteklius, vertinimus. Atlikdama kiekvieną vertinimą Institucija įvertina, kokiu mastu finansų priežiūros institucija vykdo savo užduotis pagal Direktyvą (ES) 2024/1640 ir imasi būtinų veiksmų, kad užtikrintų nuoseklius aukšto lygio priežiūros standartus ir praktiką. Vertinant atsižvelgiama į priežiūros požiūrių konvergencijos lygį ir tuo tikslu vertinimas apima visos ar dalies pagal 8 straipsnį parengtos kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtos priežiūros metodikos taikymo peržiūrą ir per vieną vertinimo ciklą apima visas finansų priežiūros institucijas. Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros klausimų bendrąja valdyba, priima vertinimo ciklo planą. Bendroji valdyba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma gali pareikalauti, kad Vykdomoji valdyba priimtų naują planą. Institucija nustato kiekvieno vertinimo ciklo trukmę ir ji negali būti ilgesnė nei septyneri metai.

Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima nuosekliai įvertinti ir palyginti per tą patį ciklą vertinamas finansų priežiūros institucijas. Kiekvieno vertinimo ciklo pabaigoje Institucija pateikia savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Vertinimus atlieka Institucijos darbuotojai ir, paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti, finansų priežiūros institucijų, kurios nėra vertinamos, savanoriškai norintys dalyvauti darbuotojai. Kai aktualu, vertinant tinkamai atsižvelgiama į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių institucijų, kompetentingų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, parengtus vertinimus, analizes ar ataskaitas. Atliekant vertinimus taip pat gali būti tinkamai atsižvelgiama į informaciją, pateiktą pagal 11 straipsnį sukurtoje centrinėje kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazėje.

3. Institucija parengia kiekvieno vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitos projektas pateikiamas finansų priežiūros institucijai, kurios atžvilgiu atliekamas vertinimas, kad ji galėtų pateikti pastabų prieš svarstant projektą Priežiūros klausimų bendrojoje valdyboje. Per Institucijos nustatytą terminą finansų priežiūros institucija, kuriai taikomas vertinimas, pateikia pastabas dėl ataskaitos projekto. Galutinę ataskaitą tvirtina Vykdomoji valdyba, atsižvelgdama į Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pastabas. Vykdomoji valdyba užtikrina vertinimo metodikos taikymo nuoseklumą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos visos konkrečios tolesnės priemonės, kurių finansų priežiūros institucija, kurios atžvilgiu atliekamas vertinimas, turi imtis ir kurios, kaip manoma atlikus vertinimą, yra tinkamos, proporcingos ir būtinos. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip Bendrosios valdybos gairės ir rekomendacijos. Tolesnės priemonės taip pat gali būti priimtos kaip individualios rekomendacijos, kurias priima Vykdomoji valdyba. Tos individualios tolesnės priemonės skelbiamos tik gavus atitinkamos finansų priežiūros institucijos sutikimą ir apibendrinta arba suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų finansų įstaigų. Paskelbtoje ataskaitos versijoje nepateikiama nei konfidencialios informacijos, nei nuorodų į konkrečias finansų priežiūros institucijas.

4. Finansų priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad įvykdytų konkrečias tolesnes priemones, kurios joms buvo skirtos atlikus vertinimą. Kai taikytina, finansų priežiūros institucijos nuolat teikia Institucijai naujausią informaciją apie priemonių, kurias jos įgyvendino atsižvelgdamos į 3 dalyje nurodytą ataskaitą, rūšį.

31 straipsnis

Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų finansų sektoriuje darbo koordinavimas ir palengvinimas

1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų ir nedarant poveikio atitinkamų finansų priežiūros institucijų įgaliojimams, užtikrina, kad finansų sektoriuje būtų įsteigtos ir nuosekliai veiktų neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų, valdančių steiginius keliose valstybėse narėse, pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 49 straipsnį finansų sektoriuje veikiančios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijos. Šiuo tikslu Institucija:

a)	įsteigia kolegiją, jei tokia kolegija dar nėra įsteigta, nors yra įvykdytos Direktyvos (ES) 2024/1640 49 straipsnyje nustatytos jos įsteigimo sąlygos, ir sušaukia bei organizuoja kolegijų posėdžius;

b)	padeda organizuoti kolegijos posėdžius, jei to prašo atitinkamos finansų priežiūros institucijos;

c)	padeda organizuoti bendrus priežiūros planus ir bendrus patikrinimus vietoje arba tyrimus ne vietoje;

d)	bendradarbiaudama su finansų priežiūros institucijomis, renka visą svarbią informaciją ir ja dalijasi, siekdama palengvinti kolegijos darbą ir užtikrinti, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijos institucijoms;

e)	skatina veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą ir praktiką, įskaitant rizikos, kuri kyla arba gali kilti neatrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams, vertinimą;

f)	vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus, prižiūri, kaip finansų priežiūros institucijos vykdo užduotis.

2. Taikant 1 dalį, Institucijos darbuotojai turi visas teises dalyvauti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijose ir gali dalyvauti jų veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau finansų priežiūros institucijų.

32 straipsnis

Prašymai imtis veiksmų išimtinėmis aplinkybėmis, esant šiurkščių, pakartotinių ar sistemingų pažeidimų požymiams

1. Finansų priežiūros institucijos praneša Institucijai, jei bet kurio neatrinktojo įpareigotojo subjekto padėtis, susijusi su jo atitiktimi Reglamentui (ES) 2024/1624, Reglamentui (ES) 2023/1113, visoms kitoms teisinėms nuostatoms, priimtoms tiems reglamentams įgyvendinti, ar bet kurios priežiūros institucijos priimtam administraciniam aktui, ir su juo susijusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika sparčiai ir reikšmingai pablogėja, visų pirma tais atvejais, kai toks pablogėjimas gali neigiamai paveikti kelias valstybes nares ar visą Sąjungą arba pakenkti Sąjungos finansų sistemos vientisumui.

2. Institucija, matydama neatrinktojo įpareigotojo subjekto šiurkščių, pakartotinių ar sistemingų pažeidimų požymių, gali prašyti jo finansų priežiūros institucijos:

ištirti tokius požymius, kurie gali būti susiję su Sąjungos teisės pažeidimais, o jei tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos arba ja valstybėms narėms aiškiai suteikiamos pasirinkimo galimybės, su nacionalinės teisės nuostatų pažeidimais tiek, kiek tomis nuostatomis į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, ir

b)	apsvarstyti galimybę už tokius pažeidimus tam subjektui skirti sankcijas pagal tiesiogiai taikomą Sąjungos teisę arba nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos.

Į visa tai atsižvelgdama, Institucija taip pat gali prašyti finansų priežiūros institucijos priimti tam subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo jis įpareigojamas imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų tam, kad jis vykdytų savo pareigas pagal tiesiogiai taikytiną Sąjungos teisę arba pagal nacionalinės teisės nuostatas tiek, kiek jomis į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis. Šioje dalyje nurodyti prašymai negali trukdyti finansų priežiūros institucijos, kuriai skirtas prašymas, vykdomoms priežiūros priemonėms.

3. 2 dalyje nurodytas prašymas gali būti inicijuojamas, jei Institucija mato požymių, kad daromas šiurkštus, pakartotinis ar sistemingas pažeidimas:

a)	gavus finansų priežiūros institucijų pranešimus pagal 1 dalį;

b)	pati Institucija surinko tinkamai pagrįstą informaciją arba

c)	gavus informaciją iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų arba iš bet kurio kito patikimo informacijos šaltinio.

4. Atitinkama finansų priežiūros institucija patenkina bet kurį jai pagal 2 dalį pateiktą prašymą ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo pranešimo apie tokį prašymą dienos, praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad patenkintų tą prašymą.

5. Jei per dešimt darbo dienų nuo pranešimo apie prašymą dienos 2 dalyje nurodytas prašymas netenkinamas arba Institucijai nepateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi arba ketinama imtis, kad būtų patenkintas tas prašymas, Institucija gali prašyti Komisijos suteikti leidimą atitinkamas 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir įgaliojimus, susijusius su neatrinktojo įpareigotojo subjekto tiesiogine priežiūra, iš atitinkamos finansų priežiūros institucijos laikinai perduoti Institucijai.

6. Institucijos prašyme Komisijai pagal 5 dalį pateikiama:

a)	šiurkščių, pakartotinių ar sistemingų tiesiogiai taikomų reikalavimų pažeidimų, kuriais įtariamas nustatytas neatrinktasis įpareigotasis subjektas, aprašymas ir paaiškinimas, kad tokie pažeidimai patenka į Institucijos kompetencijos sritį, pagal 2 ir 3 dalis;

b)	paaiškinimas, kodėl iki 4 dalyje nustatyto termino nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl 2 dalyje nurodyto prašymo finansų priežiūros institucijai, be kita ko, kai aktualu, informacija, kad finansų priežiūros institucija nepateikė atsakymo;

c)	siūlomas ne daugiau kaip trejų metų laikotarpis, per kurį Institucija vykdys atitinkamas užduotis ir įgaliojimus, susijusius su atitinkamu neatrinktuoju įpareigotuoju subjektu;

d)	priemonių, kurių Institucija ketina imtis neatrinktojo įpareigotojo subjekto atžvilgiu perdavus atitinkamas užduotis ir įgaliojimus, kad būtų nutraukti 2 dalyje nurodyti šiurkštūs, pakartotiniai arba sistemingi pažeidimai, aprašymas;

e)	bet kokia susijusi Institucijos ir atitinkamos finansų priežiūros institucijos komunikacija.

7. Remdamasi pagal 6 dalį gauta informacija, Komisija per vieną mėnesį nuo Institucijos prašymo gavimo dienos turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą, ar leisti perduoti atitinkamas užduotis ir įgaliojimus, ar tam prieštarauti. Apie sprendimą pranešama Institucijai, ir ji nedelsdama apie tai informuoja finansų priežiūros instituciją ir neatrinktąjį įpareigotąjį subjektą. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie sprendimą.

8. Dešimtą darbo dieną po Institucijai pateikto pranešimo apie sprendimą, kuriuo leidžiama perduoti su neatrinktuoju įpareigotuoju subjektu susijusias užduotis ir įgaliojimus, neatrinktasis įpareigotasis subjektas laikomas atrinktuoju įpareigotuoju subjektu 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų užduočių ir 6 straipsnio 1 dalyje bei 17–23 straipsniuose nurodytų įgaliojimų vykdymo tikslais. Komisijos sprendime nustatomas tų užduočių ir įgaliojimų vykdymo terminas, kuriam pasibaigus jie automatiškai grąžinami atitinkamai finansų priežiūros institucijai.

9. Pasikonsultavusi su atitinkama finansų priežiūros institucija, Institucija gali pateikti Komisijai prašymą pratęsti sprendimo, kuriuo leidžiama perduoti užduotis ir įgaliojimus, taikymą. Tas prašymas pateikiamas likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pradinio laikotarpio pabaigos.

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto prašymo pridedama:

a)	priemonių, kurių Institucija ėmėsi atitinkamo įpareigotojo subjekto atžvilgiu, ir tolesnių priemonių, kurių ji ketina imtis, aprašymas;

b)	pagrindimas, kaip tomis likusiomis priemonėmis šalinami pažeidimai, kurie vis dar patenka į Institucijos kompetencijos sritį, pagal 2 dalį;

c)	siūlomas ne daugiau kaip trejų metų laikotarpis, per kurį būtų toliau vykdomos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys ir 6 straipsnio 1 dalyje ir 17–23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai, susiję su įpareigotuoju subjektu;

d)	bet kokia susijusi Institucijos ir atitinkamos finansų priežiūros institucijos komunikacija.

Komisija priima sprendimą dėl pratęsimo per 7 dalyje nurodytą terminą. Bet koks pagal šią dalį suteiktas pratęsimas gali būti leidžiamas tik vieną kartą.

33 straipsnis

Finansų priežiūros institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

1. Institucija gali padėti finansų priežiūros institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka vienos ar kelių finansų priežiūros institucijų prašymu pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 46, 47, 49 arba 54 straipsnį arba kitais atvejais, kai finansų priežiūros institucija nesutinka su kitos finansų priežiūros institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu, kai tai daro poveikį jos pačios priežiūros užduotims ir pareigoms, susijusioms su konkrečiu neatrinktuoju įpareigotuoju subjektu arba keliais neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais.

2. Kitais atvejais, nei numatytieji Direktyvos (ES) 2024/1640 46, 47, 49 ir 54 straipsniuose, finansų priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama paprašo Institucijos pagalbos, kai pagal Sąjungos teisės nuostatą reikalaujama, kad finansų priežiūros institucija su kita finansų priežiūros institucija pasiektų susitarimą, suderinimą ar kitos formos nustatytą ar oficialų bendradarbiavimą, susijusį su konkrečių neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra, ir kai:

a)	susitarimas buvo pasiektas, bet viena iš šalių jo veiksmingai netaiko arba nesilaiko;

b)	finansų priežiūros institucija, remdamasi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;

nuo dienos, kai finansų priežiūros institucija gavo kitos finansų priežiūros institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų teisėkūros procedūra priimtų aktų, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, praėjo du mėnesiai, bet prašymą gavusi priežiūros institucija nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.

3. Vykdomoji valdyba įvertina visus 1 ir 2 dalyse nurodytus prašymus ir praneša atitinkamoms šalims, ar, jos nuomone, prašymas yra pagrįstas, ir ar ji ketina dėl jo imtis veiksmų pagal šį straipsnį.

4. Institucija nustato finansų priežiūros institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Taikinimo etapo tikslais Institucija atlieka tarpininko funkcijas. Kai tai būtina arba numatyta Sąjungos teisėje, Institucija pateikia nuomonę dėl to, kaip išspręsti nesutarimus.

5. Jeigu per 4 dalyje nurodytą taikinimo etapą finansų priežiūros institucijos nesusitaria arba nesilaiko Institucijos pateiktos nuomonės, Institucija gali įpareigoti tas priežiūros institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas ir kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės laikymasis. Institucijos sprendimas finansų priežiūros institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad finansų priežiūros institucijos atšauktų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų savo įgaliojimais pagal taikytiną Sąjungos teisę.

6. Institucija praneša finansų priežiūros institucijoms, kad 4 ir 5 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 5 dalį priimtą sprendimą.

7. Bet kokie finansų priežiūros institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 5 dalį, turi derėti su tokiu sprendimu.

8. 84 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas nurodo finansų priežiūros institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.

34 straipsnis

Veiksmai sistemingo priežiūros nevykdymo atvejais

1. Jei finansų priežiūros institucija netaiko priemonių, nustatytų Direktyvoje (ES) 2024/1640 arba nacionalinės teisės aktų nuostatose, kuriomis perkeliama ta direktyva, arba taikė jas tokiu būdu, kuriuo galėjo būti pažeista Sąjungos teisė, todėl jos priežiūra sistemingai nevykdoma ir daromas poveikis keliems įpareigotiesiems subjektams, taip pat kenkiama kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtos priežiūros sistemos veiksmingumui, Institucija imasi veiksmų pagal 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus įgaliojimus.

2. Institucija gali savo iniciatyva pradėti 1 dalyje nurodyto galimo Sąjungos teisės pažeidimo tyrimą, jei nustato, kad yra tokio pažeidimo požymių, atsižvelgdama į tinkamai pagrįstą informaciją, kurią ji surinko vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą.

Institucija taip pat gali tirti įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį vienos ar daugiau finansų priežiūros institucijų, Europos Parlamento arba Komisijos tinkamai pagrįstu prašymu.

Jeigu pagal pirmą arba antrą pastraipą prašoma atlikti galimo Sąjungos teisės pažeidimo tyrimą, Institucija tinkamai informuoja prašymą pateikusią šalį, kokių veiksmų ji imsis tuo klausimu ir ar yra pagrindo atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą. Jei Institucija nusprendžia pradėti tyrimą, pirmiausia ji apie tai informuoja atitinkamą finansų priežiūros instituciją.

3. Finansų priežiūros institucija, kuriai taikomas tyrimas pagal 2 dalį, nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kurios Institucija prašo savo tyrimo tikslais, įskaitant informaciją, kaip 1 dalyje nurodyti teisės aktai taikomi pagal Sąjungos teisę.

4. Kai manoma, kad tai tikslinga ir būtina, Institucija taip pat gali, informavusi finansų priežiūros instituciją, kuriai taikomas tyrimas, suteikti galimybę visoms kitoms finansų priežiūros institucijoms perduoti Institucijai informaciją, kuri, jų nuomone, yra svarbi, arba gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą suteikti informaciją tiesiogiai bet kuriai kitai finansų priežiūros institucijai. Tokio prašymo gavėjai nepagrįstai nedelsdami pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

5. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios dienos Institucija gali pateikti finansų priežiūros institucijai, kuriai taikomas tyrimas, rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Prieš pateikdama tokią rekomendaciją, Institucija palaiko ryšius su finansų priežiūros institucija, jeigu laiko tokius ryšius tinkamais, kad būtų sprendžiamos sistemingo priežiūros nevykdymo, dėl kurio pažeidžiama Sąjungos teisė, problemos, siekdama susitarti dėl veiksmų, kurių reikia, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.

Per 10 darbo dienų po rekomendacijos gavimo finansų priežiūros institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

6. Kai finansų priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo Institucijos rekomendacijos gavimo dienos neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą apie tai arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria finansų priežiūros institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų siekiant laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir finansų priežiūros institucija pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

7. Per 10 darbo dienų po 6 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo finansų priežiūros institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę. Imdamasi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė, finansų priežiūros institucija laikosi tos oficialios nuomonės.

5 SKIRSNIS

Ne finansų sektoriaus priežiūra

35 straipsnis

Tarpusavio vertinimai

1. Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos ne finansų priežiūros institucijų ir valdžios institucijų, nurodytų Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnyje, veiklos tarpusavio vertinimus, kad padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas ne finansų priežiūros institucijas. Kai aktualu, planuojant ir atliekant vertinimus tinkamai atsižvelgiama į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių institucijų, kompetentingų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, parengtus vertinimus, analizes ir ataskaitas. Atliekant vertinimus taip pat gali būti tinkamai atsižvelgiama į informaciją, pateiktą pagal šio reglamento 11 straipsnį sukurtoje centrinėje kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazėje.

Taikant pirmoje pastraipoje nurodytus metodus atsižvelgiama į konkrečius priežiūros sistemos ypatumus tais atvejais, kai priežiūra deleguojama savireguliavimo organams, įskaitant už tų organų priežiūrą pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnį atsakingos valdžios institucijos vaidmenį ir konkrečius priežiūros institucijų ypatumus tais atvejais.

2. Tarpusavio vertinimus atlieka Institucijos darbuotojai kartu su atitinkamais ne finansų priežiūros institucijų ir valdžios institucijų darbuotojais, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnyje.

3. Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:

a)	ne finansų priežiūros institucijos įgaliojimų ir finansinių, žmogiškųjų bei techninių išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis, valdymo tvarka ir profesiniai standartai siekiant užtikrinti veiksmingą Direktyvos (ES) 2024/1640 IV skyriaus taikymą;

b)	konvergencijos, pasiektos taikant Sąjungos teisę ir priežiūros praktiką, veiksmingumas ir laipsnis, taip pat mastas, kuriuo taikant priežiūros praktiką pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;

c)	ne finansų priežiūros institucijų parengtos geriausios praktikos, kurią galėtų būti naudinga perimti kitoms ne finansų priežiūros institucijoms, taikymas;

d)	konvergencijos, pasiektos užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant skirtas pinigines sankcijas ir administracines priemones, pritaikytas už tų nuostatų nesilaikymą atsakingiems asmenims, vykdymą, veiksmingumas ir laipsnis.

4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą kartu parengia Institucijos darbuotojai ir atitinkami ne finansų priežiūros institucijų ir valdžios institucijų darbuotojai, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnyje, dalyvaujantys tarpusavio vertinime, o ją priima Vykdomoji valdyba, gavusi Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pastabas dėl metodikos taikymo nuoseklumo, lyginant su kitomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal šio reglamento 54 straipsnį ir kaip nuomonės pagal šio reglamento 55 straipsnį. Ne finansų priežiūros institucijos ir valdžios institucijos, nurodytos Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnyje, deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų pagal šio reglamento 54 straipsnio 3 dalyje pateiktų gairių ir rekomendacijų.

5. Institucija savo interneto svetainėje skelbia tarpusavio vertinimo rezultatus ir apie tai informuoja bent Europos Parlamentą. Ji pateikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą Institucijai vykdant savo užduotis gautą informaciją, ji mano, kad, Sąjungos požiūriu, įpareigotiesiems subjektams ne finansų sektoriuje arba ne finansų priežiūros institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti.

6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija teikia tolesnių veiksmų ataskaitą. Tolesnių veiksmų ataskaitą kartu parengia Institucijos darbuotojai ir atitinkami ne finansų priežiūros institucijų darbuotojai, dalyvaujantys tarpusavio vertinime, o ją priima Vykdomoji valdyba, gavusi Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pastabas dėl metodikos taikymo nuoseklumo, lyginant su kitomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas ne finansų priežiūros institucijų, kurių tarpusavio vertinimas buvo atliktas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas. Institucija savo interneto svetainėje skelbia tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas.

7. Šio straipsnio tikslais Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros klausimų bendrąja valdyba, kas dvejus metus priima tarpusavio vertinimų darbo planą. Tame tarpusavio vertinimų darbo plane atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir Priežiūros klausimų bendrosios valdybos diskusijas. Priežiūros klausimų bendroji valdyba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma gali pareikalauti, kad Vykdomoji valdyba priimtų naują planą. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis ir jis pateikiamas bendrajame programavimo dokumente, nurodytame 65 straipsnyje. Skubių arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.

8. Kai tarpusavio vertinimai yra susiję su priežiūros veikla, kurią vienoje ar daugiau valstybių narių vykdo savireguliavimo organai, tarpusavio vertinimas apima priemonių pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnį, kurių imasi už šių organų priežiūrą atsakinga valdžios institucija, siekdama užtikrinti, kad jie tinkamai ir veiksmingai vykdytų savo funkcijas, vertinimą.

9. Kai tarpusavio vertinimai yra susiję su priežiūros veikla, kurią vienoje ar daugiau valstybių narių vykdo savireguliavimo organai, nereikalaujama, kad tie savireguliavimo organai dalyvautų. Tačiau, kai jie pareiškia norą dalyvauti tarpusavio vertinime, tų organų, kuriems patikėtos priežiūros užduotys, darbuotojams leidžiama dalyvauti tame tarpusavio vertinime.

36 straipsnis

Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų ne finansų sektoriuje darbo koordinavimas ir palengvinimas

1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų ir nedarydama poveikio atitinkamų ne finansų priežiūros institucijų įgaliojimams pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 50 straipsnį, padeda ne finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams, turintiems įsisteigimo vienetus keliose valstybėse narėse, įsteigti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijas ne finansų sektoriuje ir užtikrinti jų veikimą pagal tą straipsnį.

2. 1 dalies tikslais Institucija gali:

a)	pasiūlyti įsteigti kolegiją, jei tokia kolegija nebuvo įsteigta, nors Institucija mano, kad įpareigotajam subjektui kylanti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ir jo tarpvalstybinės veiklos mastas pateisina kolegijos įsteigimą ir kolegijos posėdžių sušaukimą bei organizavimą;

b)	padėti organizuoti kolegijos posėdžius ir įvertinti, ar tenkinamos trečiųjų valstybių priežiūros institucijų dalyvavimo kolegijoje sąlygos, jei to prašo atitinkamos ne finansų priežiūros institucijos;

c)	padėti organizuoti bendrus priežiūros planus ir bendrus patikrinimus vietoje arba tyrimus ne vietoje;

d)	padėti ne finansų priežiūros institucijoms rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalytis, siekiant palengvinti kolegijos darbą ir užtikrinti, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijos priežiūros institucijoms;

e)	skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą ir praktiką, įskaitant rizikos, kuri kyla arba gali kilti įpareigotiesiems subjektams ne finansų sektoriuje, vertinimą;

f)	teikti pagalbą ne finansų priežiūros institucijoms pagal jų konkrečius prašymus, įskaitant prašymus tarpininkauti tarp ne finansų priežiūros institucijų Direktyvos (ES) 2024/1640 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais.

3. Taikant 1 dalį, Institucijos darbuotojai turi visas teises dalyvauti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo priežiūros kolegijose. Atitinkamoms ne finansų priežiūros institucijoms sutikus, Institucijos darbuotojai gali dalyvauti kolegijos veikloje, kurią bendrai vykdo dvi ar daugiau ne finansų priežiūros institucijų, įskaitant įpareigotųjų subjektų ne finansų sektoriuje patikrinimus vietoje, išskyrus nurodytuosius Reglamento (ES) 2024/1624 3 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose.

37 straipsnis

Įspėjimai apie ne finansų priežiūros institucijų ir savireguliavimo organus prižiūrinčių valdžios institucijų padarytus Sąjungos teisės pažeidimus

1. Jei Institucija turi pagrindo įtarti, kad ne finansų priežiūros institucija arba valdžios institucija, prižiūrinti Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnyje nurodytus savireguliavimo organus, netaikė šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų arba nacionalinės teisės aktų arba juos taikė taip, kad, kaip atrodo, pažeidė Sąjungos teisę, ji apie tuos įtariamus pažeidimus informuoja atitinkamą priežiūros instituciją arba valdžios instituciją ir juos tiria.

Pirmos pastraipos taikymo tikslais Institucija gali imtis veiksmų vienos ar kelių ne finansų priežiūros institucijų arba valdžios institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva, įskaitant atvejus, kai tokie veiksmai grindžiami tinkamai pagrįsta fizinių ar juridinių asmenų pagal 90 straipsnį pateikta informacija.

2. Institucija gali prašyti atitinkamos priežiūros institucijos arba valdžios institucijos pateikti visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina tyrimui atlikti, įskaitant informaciją apie tai, kaip šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti Sąjungos aktai arba nacionalinės teisės aktai taikomi laikantis Sąjungos teisės, išskyrus informaciją, kuri yra advokato profesinė paslaptis, nebent taikomos Reglamento (ES) 2024/1624 21 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir 70 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir Direktyvos (ES) 2024/1640 52 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytos išimtys.

Atitinkama priežiūros institucija arba valdžios institucija nedelsdama pateikia Institucijai prašomą informaciją.

Kai paaiškėja arba manoma, kad iš atitinkamos priežiūros institucijos arba valdžios institucijos prašomos informacijos nepakanka, kad būtų gauta informacija, kuri laikoma būtina įtariamam pažeidimui ištirti, Institucija, informavusi atitinkamą priežiūros instituciją arba valdžios instituciją, gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą suteikti informaciją tiesiogiai kitoms priežiūros institucijoms arba savireguliavimo organus prižiūrinčioms valdžios institucijoms.

Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

3. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai priežiūros institucijai arba valdžios institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis nustatytam pažeidimui ištaisyti.

Prieš pateikdama tokią rekomendaciją, Institucija palaiko ryšius su atitinkama priežiūros institucija arba valdžios institucija, jeigu laiko tokius ryšius tinkamais, kad būtų pašalintas pažeidimas, siekdama susitarti dėl veiksmų, kurių tuo tikslu būtina imtis.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo atitinkama priežiūros institucija arba valdžios institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis pažeidimui pašalinti.

4. Kai priežiūros institucija arba valdžios institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo nepašalina 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto nustatyto pažeidimo, Institucija parengia įspėjimą, kuriame išsamiai aprašomas pažeidimas ir nurodomos priemonės, kurias turi įgyvendinti įspėjimo adresatai, kad sušvelnintų jo poveikį.

Pirmoje pastraipoje nurodytas įspėjimas adresuojamas:

a)	ne finansų priežiūros institucijos atveju – kitų valstybių narių analogiškoms priežiūros institucijoms, o jei priežiūros institucija yra savireguliavimo organas – jos valdžios institucijai;

b)	valdžios institucijos atveju – jos prižiūrimiems savireguliavimo organams.

5. Kai tik atitinkama priežiūros institucija arba valdžios institucija pašalina pažeidimą, Institucija praneša 4 dalyje nurodyto įspėjimo adresatams, kad pažeidimas buvo pašalintas ir kad rizikos mažinimo priemonės nebetaikomos.

38 straipsnis

Ne finansų priežiūros institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

1. Institucija gali padėti ne finansų priežiūros institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka vienos ar kelių ne finansų priežiūros institucijų prašymu pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 46, 47, 50 arba 54 straipsnį arba kitais atvejais, kai ne finansų priežiūros institucija nesutinka su kitos ne finansų priežiūros institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu, kai tai daro poveikį jos pačios priežiūros užduotims ir pareigoms, susijusioms su konkrečiu įpareigotuoju subjektu arba keliais įpareigotaisiais subjektais.

2. Kitais atvejais, nei numatytieji Direktyvos (ES) 2024/1640 46, 47, 50 ir 54 straipsniuose, ne finansų priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama paprašo Institucijos pagalbos, kai pagal Sąjungos teisės nuostatą reikalaujama, kad ne finansų priežiūros institucija su kita ne finansų priežiūros institucija ar kitomis ne finansų priežiūros institucijomis pasiektų susitarimą, suderinimą ar kitos formos nustatytą ar oficialų bendradarbiavimą, susijusį su konkrečių įpareigotųjų subjektų priežiūra, ir kai įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)	susitarimas buvo pasiektas, bet viena iš šalių jo veiksmingai netaiko arba nesilaiko;

b)	ne finansų priežiūros institucija, remdamasi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;

nuo dienos, kai ne finansų priežiūros institucija gavo kitos ne finansų priežiūros institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų teisėkūros procedūra priimtų aktų, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, praėjo du mėnesiai, bet prašymą gavusi priežiūros institucija nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.

4. Institucija nustato ne finansų priežiūros institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus Sąjungos teisėje nustatytus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Taikinimo etapo tikslais Institucija atlieka tarpininko funkcijas. Kai tai būtina arba numatyta Sąjungos teisėje, Institucija pateikia nuomonę dėl to, kaip išspręsti nesutarimus.

6 SKIRSNIS

FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmas

39 straipsnis

Institucijos ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas

1. Institucija yra atsakinga už veiksmingo ir nuoseklaus finansinės žvalgybos padalinių (toliau – FŽP) bendradarbiavimo užtikrinimą pagal FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmą. Tuo tikslu Institucija remia ir koordinuoja FŽP veiklą.

2. Institucija ir FŽP privalo geranoriškai bendradarbiauti, be kita ko, kiek tai susiję su bendromis analizėmis, kurias remia arba inicijuoja Institucija, ir privalo keistis informacija, kuri yra būtina jų atitinkamoms užduotims vykdyti.

3. Institucija turi specialiai numatytų žmogiškųjų, finansinių ir IT išteklių 5 straipsnio 5 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti ir prireikus užtikrina, kad toms užduotims vykdyti skirti darbuotojai būtų organizaciniu požiūriu atskirti nuo darbuotojų, vykdančių su Institucijos priežiūros veikla susijusias užduotis.

FŽP gali informuoti Instituciją, jei kitas FŽP nebendradarbiauja. Tuo atveju Institucija veikia kaip tarpininkė.

40 straipsnis

Bendrų analizių atlikimas

1. Institucija nustato atvejų, dėl kurių turi būti atliekamos bendros analizės pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 32 straipsnį, kurias atlikti padeda Institucija, atrankos ir prioritetų nustatymo metodus ir kriterijus.

2. 1 dalies tikslais Institucija kasmet sudaro prioritetinių sričių, kuriose turi būti atliekamos bendros analizės, sąrašą. Tas sąrašas gali būti peržiūrimas, jeigu nustatomos naujos prioritetinės sritys.

3. Kai pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 32 straipsnį ir, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje išvardytus kriterijus, valstybės narės FŽP nustato, kad galimai reikia atlikti bendrą analizę su vienu ar keliais kitų valstybių narių FŽP, jis apie tai praneša Institucijai.

Institucija registruoja visus pagal šios dalies pirmą pastraipą gautus pranešimus ir įvertina atvejo svarbą pagal 1 dalyje nurodytus metodus ir kriterijus. Jeigu Institucija įvertina, kad atvejis yra svarbus, ji per penkias dienas nuo pirminio pranešimo informuoja visų atitinkamų valstybių narių FŽP ir pakviečia juos dalyvauti bendroje analizėje. Tuo tikslu Institucija naudoja saugius ryšių kanalus. Visų atitinkamų valstybių narių FŽP apsvarsto galimybę dalyvauti bendroje analizėje.

4. Jeigu bent vienas kitas FŽP sutinka dalyvauti bendroje analizėje, Institucija užtikrina, kad bendra analizė būtų pradėta per 20 dienų nuo 3 dalies antroje pastraipoje nurodyto pradinio vertinimo, išskyrus atvejus, kai dėl klausimo skubos pateisinama nustatyti trumpesnį terminą.

5. Bet kuris FŽP, atsisakęs dalyvauti atliekant bendrą analizę, per penkias dienas nuo kvietimo gavimo dienos raštu pateikia Institucijai tokio atsisakymo priežastis. Institucija nedelsdama tokį paaiškinimą pateikia FŽP, kuris nustatė bendros analizės poreikį.

6. Gavus aiškų visų bendroje analizėje dalyvaujančių FŽP sutikimą, bendrą analizę remiantiems Institucijos darbuotojams suteikiama prieiga prie visų su atvejo dalyku susijusių duomenų ir jie gali tuos duomenis tvarkyti bendros analizės rėmimo tikslais.

Jei FŽP atsisako suteikti Institucijos darbuotojams prieigą prie duomenų, susijusių su nagrinėjamo atvejo dalyku, jis užtikrina, kad informacija būtų pateikta kitu būdu taip, kad Institucijos darbuotojams nebūtų trukdoma teikti operatyvinę paramą atliekant bendrą analizę ir nebūtų kitaip veiksmingai suvaržomas jų gebėjimas teikti tokią paramą.

Jei keli FŽP atsisako suteikti prieigą prie duomenų, susijusių su nagrinėjamo atvejo dalyku, Institucija iš naujo įvertina, ar užduotys, kurias atliktų jos darbuotojai, pateisina jos paramą bendrai analizei, ir apsvarsto galimybę rekomenduoti, kad bendra analizė būtų tęsiama be jos paramos.

7. Institucija suteikia visas būtinas priemones ir operatyvinę paramą, reikalingą bendrai analizei atlikti, pagal parengtus metodus ir procedūras. Visų pirma Institucija sukuria specialų, saugų ryšių kanalą bendrai analizei atlikti ir užtikrina tinkamą techninį koordinavimą, taip pat IT paramą, biudžetinę ir logistinę paramą.

8. Gavus aiškų visų bendroje analizėje dalyvaujančių FŽP sutikimą, bendrą analizę atliekantiems Institucijos darbuotojams suteikiami įgaliojimai, remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“, sutikrinti tų FŽP duomenis su kitų FŽP ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų pagal jų atitinkamus įgaliojimus pateiktais duomenimis.

Atitikties atveju Institucija su visais bendroje analizėje dalyvaujančiais FŽP dalijasi atitikties paieškos užklausą atitinkančia informacija tiek, kiek informacijos teikėjas leido ja dalytis ir kiek informacija yra būtina bendrai analizei atlikti.

Šios dalies tikslais Institucija naudoja sistemą, skirtą pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais svarbiai informacijai proporcingai sutikrinti. Ta sistema užtikrinamas saugumo ir konfidencialumo lygis, proporcingas sutikrinamos informacijos pobūdžiui ir apimčiai. Metoduose ir procedūrose, kurie turi būti nustatyti bendroms analizėms atlikti pagal 43 straipsnio 1 dalį, ir darbo tvarkos susitarimuose, kurie turi būti sudaryti pagal 94 straipsnio 2 dalį, nurodomi sutikrinimo metodai remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

41 straipsnis

Bendrų analizių rezultatų teikimas ir perdavimas

1. Jei bendros analizės rezultatai rodo, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog yra vykdomas arba buvo vykdomas pinigų plovimas ar kita nusikalstama veikla, dėl kurios Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis, Institucija nepagrįstai nedelsdama bendros analizės rezultatus ir visą papildomą svarbią informaciją praneša Europos prokuratūrai.

2. Institucija, pasikonsultavusi su Europos prokuratūra, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, siekiant nustatyti formatą, kurį Institucija turi naudoti teikdama informaciją Europos prokuratūrai.

Ne vėliau kaip 2026 m. birželio 27 d. Institucija tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis 53 straipsnio.

3. Jei bendros analizės rezultatai rodo, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog yra vykdoma ar buvo vykdoma Sąjungos finansiniams interesams kenkianti sukčiavimo, korupcijos ar bet kokia kita neteisėta veikla, dėl kurios Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 8 straipsnį, Institucija bendros analizės rezultatus ir visą papildomą svarbią informaciją perduoda OLAF.

4. Gavusi aiškų visų bendroje analizėje dalyvaujančių FŽP sutikimą ir kai bendros analizės rezultatai rodo, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog įvykdyta nusikalstama veika, kurios atžvilgiu Europolas galėtų naudotis savo kompetencija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 (38), Institucija bendros analizės rezultatus ir visą papildomą svarbią informaciją perduoda Europolui.

5. Gavusi aiškų visų bendroje analizėje dalyvaujančių FŽP sutikimą ir kai bendros analizės rezultatai rodo, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog įvykdyta nusikalstama veika, kurios atžvilgiu Eurojustas galėtų naudotis savo kompetencija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 (39), Institucija bendros analizės rezultatus ir visą papildomą svarbią informaciją perduoda Eurojustui.

6. Institucija, Europos prokuratūra, Europolas, Eurojustas ir OLAF savo kompetencijos srityse gali keistis strategine ir kita neoperatyvine informacija, pavyzdžiui, tipologijomis ir rizikos rodikliais.

Pirmoje pastraipoje nurodyto keitimosi informacija sąlygos nustatomos 94 straipsnyje nurodytuose darbo tvarkos susitarimuose.

42 straipsnis

Institucijos prašymai inicijuoti bendrą analizę

1. Jei Institucija nustato galimą poreikį atlikti bendrą analizę pagal šio reglamento 40 straipsnį arba Direktyvos (ES) 2024/1640 32 straipsnį, ji apie tai informuoja atitinkamus FŽP ir paprašo jų dalyvauti bendroje analizėje.

2. Atitinkami FŽP nepagrįstai nedelsdami informuoja Instituciją apie savo sprendimą dėl 1 dalyje nurodyto prašymo, dėdami visas pastangas, kad tai būtų padaryta per penkias dienas nuo prašymo gavimo.

3. Jei FŽP, kurio prašoma dalyvauti bendroje analizėje, atsisako patenkinti Institucijos pagal 1 dalį pateiktą prašymą, jis nepagrįstai nedelsdamas, dėdamas visas pastangas, per penkias dienas nuo prašymo gavimo, informuoja Instituciją apie savo sprendimo priežastis.

43 straipsnis

Bendrų analizių metodų, procedūrų ir atlikimo peržiūra

1. Institucija nustato metodus ir procedūras bendroms analizėms atlikti, periodiškai juos peržiūri ir prireikus atnaujina. Reikalavimas peržiūrėti ir atnaujinti taip pat taikomas 40 straipsnio 1 dalyje nurodytiems metodams ir kriterijams.

2. FŽP, dalyvavę arba kitaip įsitraukę rengiant bendrą analizę, gali pateikti Institucijai savo atsiliepimus apie analizės atlikimą, įskaitant atsiliepimus apie Institucijos suteiktą operatyvinę paramą vykdant bendros analizės procesą, taip pat atsiliepimus apie analizės rezultatus, pagal 1 dalį taikomus metodus ir procedūras, turimas priemones bei dalyvaujančių FŽP veiklos koordinavimą. Atsiliepimu, kuris pažymėtas kaip konfidencialus, nesidalijama su kitais FŽP.

3. Remdamasi 2 dalyje nurodytais atsiliepimais arba savo iniciatyva, Institucija gali pateikti tolesnių veiksmų ataskaitą, susijusią su bendros analizės atlikimu, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl koregavimų, susijusių su bendros analizės atlikimo metodais ir procedūromis, ir išvadas dėl bendros analizės rezultatų. Tolesnių veiksmų ataskaita dalijamasi su visais FŽP, neatskleidžiant konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos apie atvejį. Išvadomis ir rekomendacijomis, susijusiomis su bendros analizės atlikimu, dalijamasi su visais toje bendroje analizėje dalyvavusiais FŽP ir visais kitais FŽP, jei tose išvadose ir rekomendacijose nėra konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos.

44 straipsnis

Nacionalinių FŽP deleguoti asmenys

1. Kiekvienos valstybės narės FŽP į Instituciją deleguoja vieną arba daugiau darbuotojų. Nacionalinio FŽP deleguoto asmens nuolatinė darbo vieta yra Institucijos būstinėje.

2. Paskyrimo metu ir visą delegavimo laikotarpį FŽP deleguoti asmenys turi deleguojančiojo FŽP darbuotojo statusą. Valstybės narės savo FŽP deleguotą asmenį skiria remdamosi įrodyta aukšto lygio tinkama ir praktine patirtimi FŽP užduočių srityje. Deleguotas asmuo lieka pavaldus deleguojančiajam FŽP ir laikosi deleguojančiojo FŽP saugumo ir konfidencialumo taisyklių, įskaitant atitinkamą nacionalinę teisę.

3. FŽP klausimų bendroji valdyba gali atšaukti FPŽ deleguotu asmeniu paskirtą asmenį, jei jis neatitinka 2 dalyje nurodytų kriterijų. FŽP deleguotų asmenų kadencija trunka trejus metus ir gali būti pratęsta vieną kartą, gavus deleguojančiojo FŽP sutikimą.

4. FŽP deleguoti asmenys padeda Institucijai vykdyti 5 straipsnio 5 dalyje nustatytas užduotis. Tuo tikslu FŽP deleguotiems asmenims delegavimo laikotarpiu suteikiama prieiga prie Institucijos duomenų ir informacijos tiek, kiek tai būtina jų užduotims atlikti.

5. FŽP deleguotiems asmenims suteikiama prieiga prie bet kokių duomenų, kuriuos gali gauti juos delegavęs FŽP 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų užduočių vykdymo tikslais.

6. Vykdomoji valdyba nustato FŽP deleguotų asmenų teises ir pareigas, susijusias su Institucija, atsižvelgdama į FŽP klausimų bendrosios valdybos nuomonę. FŽP užtikrina, kad jų FŽP deleguotas asmuo laikytųsi tų teisių ir pareigų.

45 straipsnis

Savitarpio pagalba FŽP bendradarbiavimo srityje

1. Skatindama FŽP bendradarbiavimą ir remdama jų darbą, Institucija, atsižvelgdama į FŽP poreikius, skatina bendrus požiūrius, metodus ir geriausią praktiką. Institucija taip pat organizuoja ir sudaro geresnes sąlygas vykdyti visų pirma tokią veiklą:

a)	mokymo programas, be kita ko, susijusias su technologinėmis inovacijomis;

b)	personalo mainų ir delegavimo programas, įskaitant FŽP darbuotojų delegavimą iš valstybės narės į Instituciją;

c)	FŽP keitimąsi praktikos pavyzdžiais, įskaitant dalijimąsi ekspertinėmis žiniomis konkrečioje srityje;

d)	IT priemonių ir paslaugų kūrimą arba įsigijimą siekiant sustiprinti FŽP analizės pajėgumus.

2. FŽP gali pateikti Institucijai pagalbos prašymą, susijusį su FŽP užduotimis, nurodydamas, kokios rūšies pagalbos jis prašo iš Institucijos darbuotojų, vieno ar daugiau FŽP darbuotojų arba jų abiejų. Pagalbos prašantis FŽP užtikrina, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su visa tokiai pagalbai suteikti reikalinga informacija ir duomenimis. Institucija saugo ir reguliariai atnaujina informaciją apie konkrečias FŽP kompetencijos sritis ir gebėjimus teikti savitarpio pagalbą, susijusią su FŽP užduotimis.

3. Institucija deda visas pastangas, kad suteiktų prašomą pagalbą, be kita ko, apsvarstydama, kokią pagalbą galėtų suteikti su savo žmogiškaisiais ištekliais, taip pat koordinuodama kitų FŽP savanorišką bet kokios rūšies pagalbos teikimą ir sudarydama tam palankesnes sąlygas.

4. Kiekvienų metų pradžioje Institucijos pirmininkas informuoja FŽP klausimų bendrąją valdybą apie žmogiškuosius išteklius, kuriuos Institucija gali skirti šio straipsnio 2 dalyje nurodytai pagalbai teikti. Jei dėl 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų užduočių atlikimo pasikeičia turimi žmogiškieji ištekliai, Institucijos pirmininkas apie tai informuoja FŽP klausimų bendrąją valdybą.

46 straipsnis

Tarpininkavimas tarp FŽP

1. Institucija gali padėti rasti sprendimą, kai du ar daugiau FŽP nesutaria dėl atskirų atvejų, susijusių su bendradarbiavimu pagal Direktyvą (ES) 2024/1640, įskaitant keitimąsi informacija. Tokio tarpininkavimo tikslas – suderinti skirtingus FŽP požiūrius ir priimti neprivalomą nuomonę.

2. Jei atitinkamoms FŽP nepavyksta išspręsti nesutarimo tiesiogiai ir vykdant tarpusavio dialogą, Institucija vieno ar kelių tų FŽP prašymu pradeda tarpininkavimo procedūrą. Institucija taip pat gali pasiūlyti pradėti tarpininkavimo procedūrą savo iniciatyva. Tarpininkavimas vykdomas tik gavus visų atitinkamų FŽP sutikimą.

3. Tarpininkavimo procedūra pradedama FŽP klausimų bendrojoje valdyboje. Visi FŽP klausimų bendrosios valdybos nariai, išskyrus su nesutarimu susijusių FŽP vadovus, stengiasi suderinti su nesutarimu susijusių FŽP nuomones ir susitaria dėl neprivalomos nuomonės. Kai aktualu, dalyvauti tarpininkavimo procedūroje kaip patarėjai gali būti kviečiami Komisijos ekspertai.

4. FŽP klausimų bendroji valdyba priima tarpininkavimo procedūrų darbo tvarkos taisykles, įskaitant taikytinus terminus.

5. Kai su nesutarimu susijęs FŽP atsisako dalyvauti tarpininkavimo procedūroje, jis per 4 dalyje nurodytose darbo tvarkos taisyklėse nustatytą laikotarpį informuoja Instituciją ir kitus su nesutarimu susijusius FŽP apie savo sprendimo priežastis.

6. Per tris mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos neprivalomos nuomonės priėmimo su nesutarimu susiję FŽP praneša FŽP klausimų bendrajai valdybai apie priemones, kurių jie ėmėsi reaguodami į tą nuomonę, arba, jei nesiėmė priemonių, apie priežastis, dėl kurių jie to nepadarė.

47 straipsnis

„FIU.net“

1. Institucija užtikrina tinkamą, nenutrūkstamą ir saugią „FIU.net“ prieglobą, valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Atsižvelgdama į FŽP poreikius, Institucija užtikrina, kad „FIU.net“ būtų naudojamos pažangiausios ir saugiausios turimos technologijos, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę.

2. Institucija užtikrina nenutrūkstamą „FIU.net“ veikimą ir nuolat jį atnaujina. Jei reikia paremti ar sustiprinti FŽP keitimąsi informacija ir jų bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgdama į FŽP poreikius, Institucija sukuria ir įdiegia patobulintas ar papildomas „FIU.net“ funkcijas arba kitaip suteikia galimybę jomis naudotis.

3. Institucija taip pat yra atsakinga už šias su „FIU.net“ susijusias užduotis:

a)	įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas asmens duomenis apsaugantis saugumo lygis;

b)	planuoti, koordinuoti, valdyti ir remti bet kokią testavimo veiklą;

c)	užtikrinti pakankamus finansinius išteklius;

d)	rengti mokymus galutiniams vartotojams dėl techninio „FIU.net“ naudojimo.

4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms užduotims vykdyti Institucija įgaliojama sudaryti teisiškai privalomas sutartis ar susitarimus su trečiųjų šalių paslaugų teikėjais, atlikus tinkamus jų saugumo standartų auditus.

5. Institucija priima ir įgyvendina priemones, būtinas šiame straipsnyje nurodytoms užduotims vykdyti, įskaitant „FIU.net“ saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą.

6. FŽP klausimų bendroji valdyba gali vieningai nuspręsti sustabdyti FŽP, jo analogiškos institucijos trečiojoje valstybėje, arba Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros prieigą prie „FIU.net“, jei ji turi pagrindo manyti, kad tokia prieiga keltų pavojų Direktyvos (ES) 2024/1640 III skyriaus nuostatų įgyvendinimui ir FŽP turimos informacijos, kuria keičiamasi per sistemą „FIU.net“, saugumui ir konfidencialumui, įskaitant atvejus, kai kyla susirūpinimas dėl nepakankamo FŽP nepriklausomumo ir savarankiškumo.

Kai FŽP klausimų bendroji valdyba priima sprendimą, kuriuo sustabdoma FŽP prieiga prie „FIU.net“, Bendroji valdyba sprendžia vieningai balsuojant visiems FŽP klausimų bendrosios valdybos nariams, išskyrus atitinkamo FŽP vadovą.

FŽP klausimų bendroji valdyba nustato prieigos prie „FIU.net“ sustabdymo kriterijus ir priima tokio sustabdymo procedūrines taisykles.

48 straipsnis

Tarpusavio vertinimas

1. Institucija pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 III skyrių nustato FŽP veiklos tarpusavio vertinimo procesą, kad būtų padidintas FŽP veiklos nuoseklumas ir veiksmingumas ir sudarytos palankesnės sąlygos FŽP tarpusavyje keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Institucija parengia metodus, kurie leistų objektyviai įvertinti vertinamus FŽP, ir taip pat parengia tarpusavio vertinimų atlikimo darbo tvarkos taisykles.

Kai aktualu, planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimus tinkamai atsižvelgiama į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos ir nustatymo srityje, parengtus vertinimus, analizes ir ataskaitas.

2. 1 dalies tikslais Institucija įsteigia tarpusavio vertinimo grupę, kurią sudaro Institucijos darbuotojai ir FŽP atstovai, dalyvaujantys tarpusavio vertinime.

3. Atliekant FŽP veiklos tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinama:

a)	FŽP išteklių, įskaitant žmogiškuosius, techninius ir IT išteklius, pakankamumas jo funkcijoms vykdyti;

b)	priemonės, įgyvendintos siekiant užtikrinti FŽP veiklos nepriklausomumą ir savarankiškumą ir kad jam nebūtų daromas nederamas poveikis;

c)	priemonės, kurių FŽP ėmėsi informacijos saugumui ir konfidencialumui užtikrinti;

d)	FŽP funkcija priimti pranešimus apie įtartinus sandorius ir kitą atskleidžiamą informaciją, įskaitant atskleistos informacijos kiekį ir pobūdį bei jos kokybę;

e)	FŽP įdiegtos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti įpareigotųjų subjektų pranešimų apie įtartinus sandorius teikimą, visų pirma kiek tai susiję su jų kokybe;

f)	FŽP prieiga prie papildomos informacijos ir jos naudojimas siekiant pagerinti savo analizę;

g)	priemonės, kurias FŽP naudoja analizei atlikti;

h)	kokiu mastu FŽP atlikta analizė ir sklaida padeda patenkinti institucijų, kompetentingų tirti pinigų plovimą, jo pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos, veiklos poreikius;

i)	FŽP ir kitų kompetentingų institucijų vidaus bendradarbiavimas;

j)	FŽP ir kitų valstybių narių FŽP tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Šią tarpusavio vertinimo ataskaitą kartu parengia Institucijos darbuotojai ir atitinkami FŽP darbuotojai, dalyvaujantys tarpusavio vertinimo grupės veikloje, o ją priima Vykdomoji valdyba, gavusi FŽP klausimų bendrosios valdybos pastabas dėl metodikos taikymo nuoseklumo, lyginant su kitomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis. Ataskaitoje nurodoma nustatyta geroji praktika ir, jei aktualu, tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 54 straipsnį ir kaip nuomonė pagal 55 straipsnį. FŽP deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų pagal 54 straipsnį pateiktų gairių ir rekomendacijų.

5. Institucija savo interneto svetainėje skelbia tarpusavio vertinimo rezultatus ir pateikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, FŽP taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti.

6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija pateikia tolesnių veiksmų ataskaitą. Tolesnių veiksmų ataskaitą bendrai parengia Institucijos darbuotojai ir atitinkami FŽP darbuotojai, dalyvaujantys tarpusavio vertinimo grupės veikloje, o ją priima Vykdomoji valdyba, gavusi FŽP klausimų bendrosios valdybos pastabas dėl metodikos taikymo nuoseklumo, lyginant su kitomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas FŽP, kurių tarpusavio vertinimas buvo atliktas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas. Institucija savo interneto svetainėje paskelbia tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas.

7. Šio straipsnio tikslais Vykdomoji valdyba kas dvejus metus priima tarpusavio vertinimų darbo planą, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir FŽP klausimų bendrosios valdybos diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis ir jis pateikiamas bendrajame programavimo dokumente. Kiekvienas FŽP dalyvauja su juo susijusiuose tarpusavio vertinimuose.

7 SKIRSNIS

Bendros priemonės

49 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Institucija savo techninių reguliavimo standartų projektus pateikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninių reguliavimo standartų projektus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose neturi būti pateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos, o jų turinys apsiriboja teisėkūros procedūra priimtais aktais, kuriais jie yra grindžiami.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo sričiai ir poveikiui arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo dienos Komisija nusprendžia, ar jį priimti. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepriimti techninio reguliavimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl jo nepriėmė, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus.

Komisija savo rašto kopiją išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Jei Institucija negali laikytis to naujo termino, ji apie tai laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali deleguotuoju aktu priimti techninį reguliavimo standartą be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo sričiai ir poveikiui arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali techninį reguliavimo standartą priimti.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami reglamentais arba sprendimais. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis reguliavimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

50 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti 49 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2024 m. birželio 26 d. Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams.

2. Apie priimtą techninį reguliavimo standartą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus Komisijai suteikiami 49, 51 ir 52 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

51 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, jeigu ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.

3. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl techninio reguliavimo standarto, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia prieštaravimo dėl techninio reguliavimo standarto motyvus.

52 straipsnis

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

1. Jei Komisija nepritaria techninio reguliavimo standarto projektui ar iš dalies jį pakeičia, kaip numatyta 49 straipsnyje, ji apie tai praneša Institucijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodydama priežastis.

2. Prireikus Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo pakviesti už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų kompetentingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje, kad jie pristatytų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.

53 straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytų sričių techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techniniai, juose neturi būti pateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygoms nustatyti. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų apimčiai ir poveikiui arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija nusprendžia, ar jį priimti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepriimti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl jo neketina priimti, arba nurodydama jo pakeitimų motyvus. Komisija savo rašto kopiją išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Jei Institucija negali laikytis to naujo termino, ji apie tai laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo sričiai ir poveikiui arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei, pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui, Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali techninį įgyvendinimo standartą priimti.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami reglamentais arba sprendimais. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

54 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros ir su FŽP susijusią praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija teikia priežiūros valdžios institucijoms, priežiūros institucijoms, FŽP ar įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires ir rekomendacijas.

2. Prireikus Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl tų gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei Institucija nerengia atvirų viešų konsultacijų, ji nurodo to priežastis ir jas viešai paskelbia.

3. Priežiūros valdžios institucijos, priežiūros institucijos, FŽP ir įpareigotieji subjektai deda visas pastangas, siekdami laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Per du mėnesius po to, kai pateikiama gairė ar rekomendacija, kiekviena priežiūros valdžios institucija, priežiūros institucija ar FŽP patvirtina, ar laikosi arba ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei priežiūros valdžios institucija, priežiūros institucija ar FŽP nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.

Institucija viešai paskelbia, kad priežiūros valdžios institucija, priežiūros institucija ar FŽP nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti priežiūros valdžios institucijos, priežiūros institucijos ar FŽP pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Priežiūros valdžios institucijai, priežiūros institucijai ar FŽP iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, įpareigotieji subjektai aiškiai ir išsamiai praneša, ar jie laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

4. Savo paskelbtų gairių ir rekomendacijų sąrašą Institucija pateikia 64 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytoje ataskaitoje.

5. Institucijos paskelbtos gairės ir rekomendacijos pakeičia anksčiau EBI arba priežiūros institucijų ir FŽP tuo pačiu klausimu paskelbtas gaires ir rekomendacijas. Jei dar aktualios, EBI arba priežiūros institucijų ir FŽP pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (40) ir Reglamentą (ES) 2023/1113 paskelbtos gairės ir rekomendacijos toliau taikomos tol, kol pradedamos taikyti naujos Institucijos tuo pačiu klausimu paskelbtos gairės ir rekomendacijos. Institucija numato tinkamą pereinamąjį laikotarpį naujoms gairėms ir rekomendacijoms taikyti.

55 straipsnis

Nuomonės ir techninės konsultacijos

1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.

2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos konsultacijos su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, kiek tai susiję su jų kompetencija, viešos konsultacijos arba techninė analizė.

3. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas srityse, kurioms taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisėkūros procedūra priimti aktai.

III SKYRIUS

INSTITUCIJOS ORGANIZAVIMAS

56 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Institucijos struktūrą sudaro:

a)	Bendroji valdyba, atliekanti 60 straipsnyje nustatytas užduotis;

b)	Vykdomoji valdyba, atliekanti 64 straipsnyje nustatytas užduotis:

c)	Institucijos pirmininkas, atliekantis 69 straipsnyje nustatytas užduotis;

d)	vykdomasis direktorius, atliekantis 71 straipsnyje nustatytas užduotis;

e)	Administracinė peržiūros valdyba, atliekanti 74 straipsnyje nustatytas funkcijas.

1 SKIRSNIS

Bendroji valdyba

57 straipsnis

Bendrosios valdybos sudėtis

1. Bendroji valdyba yra dviejų sudėčių: 2 dalyje nustatyta Priežiūros klausimų bendroji valdyba arba 3 dalyje nustatyta FŽP klausimų bendroji valdyba.

2. Priežiūros klausimų bendrąją valdybą sudaro:

a)	Institucijos pirmininkas, turintis balsavimo teisę;

b)	kiekvienos valstybės narės įpareigotųjų subjektų priežiūros valdžios institucijų vadovai, turintys balsavimo teisę;

c)	vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.

Pirmos pastraipos b punkte nurodyti priežiūros valdžios institucijų vadovai kiekvienoje valstybėje narėje turi vieną bendrą balsą ir susitaria dėl vieno bendro atstovo, kuris yra arba nuolatinis atstovas, arba ad hoc balsavimo teisę turintis narys, kiekvienam konkrečiam posėdžiui ar balsavimo procedūrai. Kai klausimai, kuriuos turi svarstyti Priežiūros klausimų bendroji valdyba, yra susiję su kelių priežiūros valdžios institucijų kompetencija, kartu su vienu bendru atstovu gali dalyvauti ne daugiau kaip dviejų kitų priežiūros valdžios institucijų atstovas, kuris neturi balsavimo teisės.

Kiekviena priežiūros valdžios institucija, turinti balsavimo teisę turintį narį pagal ad hoc arba nuolatinį susitarimą, yra atsakinga už savo institucijos aukšto lygio pakaitinio nario paskyrimą; šis narys gali pakeisti antroje pastraipoje nurodytą balsavimo teisę turintį Bendrosios valdybos narį, jei tas asmuo negali dalyvauti.

3. FŽP klausimų bendrąją valdybą sudaro:

a)	Institucijos pirmininkas, turintis balsavimo teisę;

b)	FŽP vadovai, turintys balsavimo teisę;

c)	vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.

Kiekvienas FŽP paskiria aukšto lygio pakaitinį narį iš savo skyriaus; jis gali pakeisti pirmos pastraipos b punkte nurodytą FŽP vadovą, jeigu tas asmuo negali dalyvauti.

4. Bendroji valdyba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams. Konkrečiai FŽP klausimų bendroji valdyba gali leisti posėdžiuose stebėtojų teisėmis dalyvauti OLAF, Europolo, Eurojusto ir Europos prokuratūros atstovams, kai svarstomi klausimai, priklausantys jų atitinkamų įgaliojimų sričiai. Priežiūros klausimų bendrosios valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis leidžiama dalyvauti ECB priežiūros valdybos paskirtam atstovui ir kiekvienos EPI atstovui, kai svarstomi klausimai, priklausantys jų atitinkamų įgaliojimų sričiai.

Aplinkybės, kuriomis pirmoje pastraipoje išvardytos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turi būti kviečiami į Bendrosios valdybos posėdžius, nurodomos Bendrosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse ir atspindi Institucijos ir kiekvieno iš tų stebėtojų pasiektą susitarimą.

Kitiems stebėtojams gali būti leista dalyvauti ad hoc pagrindu, jei tam pritaria dviejų trečdalių atitinkamos sudėties Bendrosios valdybos balsavimo teisę turinčių narių dauguma.

5. Vykdomosios valdybos nariai gali dalyvauti tiek Priežiūros klausimų bendrosios valdybos, tiek FŽP klausimų bendrosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti, kai svarstomi klausimai, patenkantys į jų atsakomybės sritį, kaip nustatyta Institucijos pirmininko ir nurodyta 66 straipsnio 2 dalyje.

58 straipsnis

Užduočių bei sprendimų delegavimas ir Bendrosios valdybos vidaus komitetai

1. Bendroji valdyba savo iniciatyva arba Institucijos pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Bendroji valdyba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus deleguoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba Institucijos pirmininkui. Bendroji valdyba tokį delegavimą gali bet kada atšaukti.

2. Apie visas išvadas, kurių priėjo, vidaus komitetai praneša Bendrajai valdybai, kad ši priimtų sprendimą.

3. Vykdomosios valdybos nariai gali dalyvauti vidaus komitetų posėdžiuose pagal 57 straipsnio 5 dalį.

4. FŽP klausimų bendroji valdyba iš savo narių arba savo atitinkamo nacionalinio FŽP atstovų, turinčių tinkamų ekspertinių žinių, įsteigia nuolatinį devynių narių komitetą, kuris padeda jai vykdyti jos užduotis pagal 60 straipsnio 3 dalį, be kita ko, teikdamas pasiūlymus ir rengdamas sprendimų projektus.

Šis nuolatinis komitetas neturi sprendimų priėmimo galių. Jis vykdo savo užduotis vadovaudamasis visos Sąjungos interesais ir visapusiškai skaidriai bendradarbiauja su FPŽ klausimų bendrąja valdyba.

FŽP klausimų bendroji valdyba priima nuolatinio komiteto darbo tvarkos taisykles. Nuolatinio komiteto sudėtimi užtikrinama teisinga nacionalinių FŽP narių ar atstovų pusiausvyra ir rotacija. Devynis jos narius skiria FŽP klausimų bendroji valdyba.

59 straipsnis

Bendrosios valdybos nepriklausomumas

1. Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Institucijos pirmininkas ir Priežiūros klausimų bendrosios valdybos bei FŽP klausimų bendrosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi tik bendrais visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

2. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, agentūros, įstaigos ar organai ir visos kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Bendrosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.

3. Bendroji valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato interesų konfliktų prevencijos ir valdymo praktinę tvarką.

60 straipsnis

Bendrosios valdybos užduotys

1. Priežiūros klausimų bendroji valdyba priima sprendimus, susijusius su 7–10 straipsniuose nurodytomis užduotimis, taip pat visus kitus sprendimus, kuriuos, kaip numatyta šiame reglamente, turi priimti Priežiūros klausimų bendroji valdyba.

2. Priežiūros klausimų bendroji valdyba gali teikti nuomonę dėl bet kokių Vykdomosios valdybos parengtų sprendimų projektų, susijusių su atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais pagal II skyriaus 3 skirsnį ir 64 straipsnio 2 dalį.

Priežiūros klausimų bendroji valdyba ir Vykdomoji valdyba kartu susitaria dėl pirmoje pastraipoje nurodytos nuomonės pateikimo tvarkos bei terminų ir juos patvirtina.

3. FŽP klausimų bendroji valdyba atlieka užduotis ir priima sprendimus pagal 5 straipsnio 5 dalį ir II skyriaus 6 skirsnį.

4. Atsižvelgiant į dokumento dalyką, atitinkamos sudėties bendroji valdyba priima II skyriaus 7 skirsnyje nurodytas Institucijos nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus. Jei tam tikras dokumentas yra susijęs ir su priežiūros klausimais, ir su FŽP klausimais, tas nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus atskirai viena nuo kitos priima ir Priežiūros klausimų bendroji valdyba, ir FŽP klausimų bendroji valdyba. Nuomonės, rekomendacijos ir gairės priimamos remiantis atitinkamo vidaus komiteto pasiūlymu.

5. Atsižvelgiant į standarto dalyką, atitinkamos sudėties bendroji valdyba balsuoja dėl 49 straipsnyje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektų ir 53 straipsnyje nurodytų techninių įgyvendinimo standartų projektų ir pateikia juos tvirtinti Komisijai.

6. Su bet kurios sudėties bendrąja valdyba konsultuojamasi dėl sprendimų projektų, kuriuos pagal 64 straipsnio 4 dalies a, c, e ir m punktus turi priimti Vykdomoji valdyba. Jei paskesnis Vykdomosios valdybos sprendimas skiriasi nuo Bendrosios valdybos nuomonės, Vykdomoji valdyba raštu pateikia to priežastis.

7. Bendroji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas viešai paskelbia.

8. Nedarant poveikio 63 straipsnio 3 ir 4 dalims bei 68 straipsnio 1 ir 2 dalims, Institucijos pirmininko ir Vykdomosios valdybos penkių etatinių darbuotojų atžvilgiu visą jų kadencijos laikotarpį Bendroji valdyba naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatais, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

61 straipsnis

Bendrosios valdybos balsavimo tvarka

1. Bendroji valdyba sprendimus priima paprasta savo narių balsų dauguma. Kaip nustatyta 57 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Institucijos pirmininko balsas yra lemiamas.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Bendroji valdyba sprendimus dėl šio reglamento 49, 53, 54 ir 55 straipsniuose nurodytų aktų priima kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip numatyta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje.

Institucijos pirmininkas nebalsuoja dėl pirmoje pastraipoje nurodytų sprendimų, 60 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuomonių ar sprendimų, susijusių su 63 straipsnio 5 dalyje nurodytu Vykdomosios valdybos veiklos vertinimu.

3. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros klausimų bendrosios valdybos diskusijose, susijusiose su atskirais įpareigotaisiais subjektais, nebent 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip arba balsavimo teisę turintys nariai nuspręstų kitaip.

4. 3 dalis netaikoma Vykdomosios valdybos nariams ir ECB priežiūros valdybos paskirtam ECB atstovui.

5. Institucijos pirmininkas turi išimtinę teisę bet kada surengti balsavimą. Nedarant poveikio šiai išimtinei teisei ir Institucijos sprendimų priėmimo procedūrų veiksmingumui, Bendroji valdyba priimdama sprendimus siekia bendro sutarimo.

62 straipsnis

Bendrosios valdybos posėdžiai

1. Institucijos pirmininkas sušaukia Bendrosios valdybos posėdžius.

2. Bendroji valdyba per metus surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, Bendroji valdyba susirenka į posėdį pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Bendrosios valdybos narių prašymu.

3. Bendroji valdyba gali kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

4. Pagal darbo tvarkos taisykles Bendrosios valdybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

5. Bendrajai valdybai padeda Institucijos paskirtas sekretoriatas.

6. Institucijos pirmininkas ir penki etatiniai Vykdomosios valdybos nariai nedalyvauja tuose Bendrosios valdybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi ar sprendžiami su jų įgaliojimų vykdymu susiję klausimai.

2 SKIRSNIS

Vykdomoji valdyba

63 straipsnis

Vykdomosios valdybos sudėtis ir skyrimas

1. Vykdomąją valdybą sudaro:

a)	Institucijos pirmininkas;

b)	penki etatiniai nariai, įskaitant pirmininko pavaduotoją.

Kai Vykdomoji valdyba vykdo 64 straipsnio 4 dalies a–l punktuose nurodytas užduotis, Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti diskusijose ir susipažinti tik su tais dokumentais, kurie yra susiję su tomis užduotimis.

2. Vykdomasis direktorius dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

3. Tais atvejais, kai svarstomi 64 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai dėl atrinktojo įpareigotojo subjekto, svarstymuose, vykstančiuose atitinkamuose Vykdomosios valdybos posėdžiuose, be teisės balsuoti gali dalyvauti Priežiūros klausimų bendrosios valdybos narys iš valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs atitinkamas atrinktasis įpareigotasis subjektas.

Tas Bendrosios valdybos narys nedalyvauja po tokių svarstymų vykstančiame balsavime.

4. 1 dalies b punkte nurodyti Vykdomosios valdybos nariai atrenkami remiantis nuopelnais, įgūdžiais, žiniomis, sąžiningumu, pripažintu autoritetu ir patirtimi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje bei kitomis atitinkamomis kvalifikacijomis, surengus atvirą atrankos procedūrą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija parengia galutinį kandidatų į 1 dalies b punkte nurodytų Vykdomosios valdybos narių pareigas sąrašą. Europos Parlamentas gali rengti tame galutiniame sąraše esančių kandidatų klausymus.

Bendroji valdyba, remdamasi Komisijos parengtu galutiniu sąrašu, pateikia Europos Parlamentui pasiūlymą dėl 1 dalies b punkte nurodytų Vykdomosios valdybos narių skyrimo. Europos Parlamentui patvirtinus tą pasiūlymą Taryba priima įgyvendinimo sprendimą paskirti tuos Vykdomosios valdybos narius. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

Viso skyrimo proceso metu kuo labiau atsižvelgiama į lyčių ir geografinės pusiausvyros principus.

5. 1 dalies b punkte nurodytų Vykdomosios valdybos narių kadencija yra ketveri metai. Per 12 mėnesių iki jų ketverių metų kadencijos pabaigos abiejų sudėčių Bendroji valdyba arba iš Bendrosios valdybos narių, įskaitant Komisijos atstovą, atrinktas mažesnis komitetas atlieka šių Vykdomosios valdybos narių vertinimą. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į kiekvieno Vykdomosios valdybos nario veiklos rezultatų ir Institucijos būsimų užduočių bei sunkumų įvertinimą. Atsižvelgdama į vertinimą, abiejų sudėčių Bendroji valdyba gali pasiūlyti Europos Parlamentui pratęsti jų kadenciją. Kadenciją pratęsti galima tik vieną kartą. Europos Parlamentui patvirtinus Komisijos pasiūlymą Taryba priima įgyvendinimo sprendimą pratęsti atitinkamo Vykdomosios valdybos nario ar narių kadenciją. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

6. Vykdomosios valdybos nariai, nurodyti 1 dalies b punkte, veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors vyriausybės arba bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir valstybių narių vyriausybės bei visos kitos įstaigos pripažįsta šį nepriklausomumą.

7. Jei 1 dalies b punkte nurodytas Vykdomosios valdybos narys nebeatitinka šioms pareigoms nustatytų sąlygų arba yra kaltas dėl sunkaus nusižengimo, Taryba savo iniciatyva arba gavusi Europos Parlamento ar bet kurios sudėties bendrosios valdybos pasiūlymą gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti tą Vykdomosios valdybos narį pašalinti iš pareigų. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

8. Buvusiems Vykdomosios valdybos nariams, įskaitant Institucijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, 18 mėnesių po to, kai jie nustojo eiti tas pareigas, draudžiama užsiimti apmokama profesine veikla:

a)	atrinktajame įpareigotajame subjekte;

b)	bet kokiame kitame subjekte, jei tai prieštarautų arba galėtų prieštarauti teisėtiems Institucijos interesams.

64 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytose taisyklėse dėl savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo Vykdomoji valdyba nurodo aplinkybes, kuriomis kyla faktinis arba numanomas interesų konfliktas.

64 straipsnis

Vykdomosios valdybos užduotys

1. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už pagal 5 straipsnį Institucijai pavestų užduočių bendrą planavimą ir vykdymą. Vykdomoji valdyba priima visus Institucijos sprendimus, išskyrus sprendimus, kuriuos pagal 60 straipsnį priima Bendroji valdyba.

2. Vykdomoji valdyba priima atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams skirtus sprendimus, kad jie vykdytų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus, atsižvelgdama į 16 straipsnyje nurodytos atrinktojo įpareigotojo subjekto jungtinės priežiūros grupės pasiūlymą, 27 straipsnyje nurodytos nepriklausomos tyrimo grupės pasiūlymą ir į Bendrosios valdybos pateiktą nuomonę dėl to siūlomo sprendimo pagal 60 straipsnio 2 dalį. Jei Vykdomoji valdyba nusprendžia nukrypti nuo tokios nuomonės, ji raštu pateikia išsamias to priežastis.

3. Vykdomoji valdyba priima atskiroms valdžios institucijoms skirtus sprendimus pagal 14, 30 ir 32–36 straipsnius.

4. Be to, Vykdomoji valdyba turi šias užduotis:

remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priimti bendrojo programavimo dokumento projektą pagal 65 straipsnį ir iki kitų metų sausio 31 d. perduoti jį susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat priimti ir perduoti bet kokią kitą atnaujintą dokumento versiją;

b)	tvirtinti Institucijos metinio biudžeto projektą ir atlikti kitas su Institucijos biudžetu susijusias funkcijas;

c)	vertinti ir priimti konsoliduotąją metinę Institucijos veiklos ataskaitą, įskaitant įvykdytų užduočių apžvalgą, ir kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. perduoti ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei viešai ją paskelbti;

d)	atsižvelgiant į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, priimti sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

e)	priimti savo narių ir Administracinės peržiūros valdybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

f)	priimti savo darbo tvarkos taisykles;

g)	Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudotis paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

h)	priimti atitinkamas įgyvendinimo taisykles dėl Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų vykdymo, laikantis Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalies;

i)	skirti vykdomąjį direktorių ir pašalinti jį iš pareigų pagal 70 straipsnio 5 dalį;

j)	skirti apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;

k)	gavus vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat OLAF tyrimų išvadas ir rekomendacijas, užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus;

l)	priimti Institucijai taikytinas finansines taisykles;

m)	priimti visus sprendimus dėl Institucijos vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus keitimo.

5. Vykdomoji valdyba iš balsavimo teisę turinčių narių išrenka Institucijos pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, Institucijos pirmininką automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

6. Dėl šio straipsnio 4 dalies h punkte nurodytų įgaliojimų Vykdomoji valdyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai perduodami vykdomajam direktoriui. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

7. Išskirtinėmis aplinkybėmis Vykdomoji valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus įvykdytą paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

65 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1. Kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. Vykdomoji valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir dėl daugiametės darbo programos pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame pateikiama daugiametė darbo programa ir metinė darbo programa. Jei Vykdomoji valdyba nusprendžia neatsižvelgti į kurį nors Komisijos nuomonėje nurodytą aspektą, ji pateikia išsamų tokio sprendimo pagrindimą. Pareiga pateikti išsamų pagrindimą taip pat taikoma visiems argumentams, kuriuos nurodė Europos Parlamentas, kai su juo konsultuojamasi. Vykdomoji valdyba bendrąjį programavimo dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Galutinai patvirtinus bendrąjį biudžetą, bendrasis programavimo dokumentas tampa galutinis ir prireikus atitinkamai koreguojamas.

2. Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi atitikti daugiametę darbo programą. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

3. Jei Institucijai paskiriama nauja užduotis, Vykdomoji valdyba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Vykdomoji valdyba gali perduoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4. Daugiametėje darbo programoje išdėstomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat nustatomas išteklių, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus, programavimas.

Išteklių programavimas kasmet atnaujinamas. Strateginis programavimas prireikus atnaujinamas.

66 straipsnis

Vykdomosios valdybos balsavimo tvarka

1. Sprendimai Vykdomojoje valdyboje priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas Vykdomosios valdybos narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Institucijos pirmininko arba jį pavaduojančio pirmininko pavaduotojo balsas yra lemiamas.

2. Komisijos atstovas turi teisę balsuoti, kai svarstomi ir sprendžiami 64 straipsnio 4 dalies a–l punktuose nurodyti klausimai.

3. Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu.

67 straipsnis

Pagrindinių teisių pareigūnas

1. Vykdomoji valdyba vykdomojo direktoriaus siūlymu paskiria pagrindinių teisių pareigūną. Pagrindinių teisių pareigūnas gali būti Institucijos darbuotojas.

2. Pagrindinių teisių pareigūnas vykdo šias užduotis:

a)	teikia patarimus Institucijos darbuotojams Institucijos veiklos klausimais, jei pagrindinių teisių pareigūnas mano, kad tai būtina, arba jei to paprašo darbuotojai; tai neturi trukdyti tai veiklai arba jos nevilkinti;

b)	skatina Instituciją laikytis pagrindinių teisių ir stebi, kaip ji tai daro;

c)	teikia neprivalomas nuomones dėl Institucijos veiklos atitikties pagrindinėms teisėms;

d)	informuoja vykdomąjį direktorių ir Vykdomąją valdybą apie galimus pagrindinių teisių pažeidimus Institucijai vykdant veiklą.

3. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad pagrindinių teisių pareigūnas neprašytų jokių nurodymų dėl savo užduočių vykdymo ir jais nesivadovautų.

4. Pagrindinių teisių pareigūnas tiesiogiai atsiskaito vykdomajam direktoriui ir reguliariai rengia 2 dalyje nurodytų užduočių vykdymo ataskaitas. Tos ataskaitos teikiamos Vykdomajai valdybai.

3 SKIRSNIS

Institucijos pirmininkas

68 straipsnis

Institucijos pirmininko skyrimas

1. Institucijos pirmininkas renkamas remiantis nuopelnais, įgūdžiais, žiniomis, sąžiningumu, pripažintu autoritetu ir patirtimi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje bei kita atitinkama kvalifikacija, surengus atvirą atrankos procedūrą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Parlamentas, Taryba ir Bendroji valdyba tinkamai ir laiku informuojami apie kiekvieną tos procedūros etapą.

Komisija parengia galutinį bent dviejų reikalavimus atitinkančių kandidatų eiti Institucijos pirmininko pareigas sąrašą. Europos Parlamentas ir Bendroji valdyba gali rengti tame galutiniame sąraše esančių kandidatų klausymus. Bendroji valdyba gali paskelbti viešąją nuomonę apie savo klausymų rezultatus arba pateikti savo nuomonę Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Komisija pasiūlymą dėl Institucijos pirmininko paskyrimo pateikia Europos Parlamentui.

Europos Parlamentui patvirtinus tą pasiūlymą Taryba priima įgyvendinimo sprendimą paskirti Institucijos pirmininką. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, po šio reglamento įsigaliojimo skirdama pirmąjį Institucijos pirmininką Komisija pateikia pasiūlymą dėl pirmininko skyrimo nedalyvaujant Bendrajai valdybai.

2. Institucijos pirmininkas veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamasis visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, valstybių narių vyriausybės ir visos kitos viešosios ar privačios įstaigos pripažįsta šį nepriklausomumą.

3. Institucijos pirmininko kadencija yra ketveri metai. Per 12 mėnesių iki pirmininko ketverių metų kadencijos pabaigos abiejų sudėčių Bendroji valdyba arba iš Bendrosios valdybos narių, įskaitant Komisijos atstovą, atrinktas mažesnis komitetas atlieka pirmininko vertinimą. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į pirmininko veiklos rezultatų ir Institucijos būsimų užduočių bei sunkumų įvertinimą. Atsižvelgdama į vertinimą, Komisija gali pasiūlyti Europos Parlamentui pratęsti pirmininko kadenciją. Kadenciją pratęsti galima tik vieną kartą. Europos Parlamentui patvirtinus Komisijos pasiūlymą Taryba priima įgyvendinimo sprendimą pratęsti Institucijos pirmininko kadenciją. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

4. Jei Institucijos pirmininkas nebeatitinka šioms pareigoms nustatytų sąlygų arba jei jis kaltas dėl šiurkštaus nusižengimo, Taryba savo iniciatyva arba gavusi Europos Parlamento ar bet kurios sudėties bendrosios valdybos pasiūlymą gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti Institucijos pirmininką iš pareigų. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

5. Jei Institucijos pirmininkas atsistatydina arba dėl kokių nors kitų priežasčių negali eiti savo pareigų, pirmininko funkcijas atlieka pirmininko pavaduotojas.

69 straipsnis

Institucijos pirmininko atsakomybė

1. Institucijos pirmininkas atstovauja Institucijai ir yra atsakingas už Bendrosios valdybos ir Vykdomosios valdybos darbo parengimą, įskaitant darbotvarkės sudarymą, visų posėdžių sušaukimą ir pirmininkavimą jiems bei klausimų, dėl kurių reikia priimti sprendimus, pateikimą.

2. Institucijos pirmininkas 63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems Vykdomosios valdybos nariams jų kadencijos laikotarpiui atsižvelgdamas į Institucijos užduotis paskiria konkrečias atsakomybės sritis.

4 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

70 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas

1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Institucijos laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2. Vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo vadovaudamasis Sąjungos interesais ir nepriklausomai nuo bet kokių konkrečių interesų.

3. Vykdomasis direktorius vadovauja Institucijai. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Vykdomajai valdybai. Nedarant poveikio Komisijos ir Vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius pareigas vykdo nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokių Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, jokios vyriausybės arba jokios viešosios ar privačios įstaigos nurodymų.

4. Vykdomasis direktorius atrenkamas remiantis nuopelnais ir dokumentais patvirtintais aukšto lygio administraciniais, su biudžetu susijusiais ir valdymo įgūdžiais surengus atvirą atrankos procedūrą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir, jei reikia, kituose leidiniuose arba interneto svetainėse. Komisija sudaro galutinį bent dviejų reikalavimus atitinkančių kandidatų į vykdomojo direktoriaus pareigas sąrašą. Vykdomoji valdyba skiria vykdomąjį direktorių.

5. Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė yra penkeri metai. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Vykdomoji valdyba atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų ir Institucijos būsimų užduočių bei sunkumų vertinimą. Vykdomoji valdyba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu Vykdomoji valdyba gali vykdomąjį direktorių atšaukti iš pareigų.

6. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus pratęstai jo kadencijai nedalyvauja kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

71 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

1. Vykdomasis direktorius yra atsakingas už Institucijos įprastinį valdymą ir siekia Institucijoje užtikrinti lyčių ir, kiek įmanomą, geografinę pusiausvyrą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)	Vykdomosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

b)	bendrojo programavimo dokumento projekto rengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai pasikonsultavus su Komisija;

c)	bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jo įgyvendinimą Vykdomajai valdybai;

d)	konsoliduotosios metinės Institucijos veiklos ataskaitos projekto rengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai įvertinti ir priimti;

e)	veiksmų plano, kuriuo atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas, taip pat į OLAF atliktus tyrimus, rengimą, taip pat už reguliarų pažangos ataskaitų teikimą Komisijai, Bendrajai valdybai ir Vykdomajai valdybai;

Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, įskaitant finansines nuobaudas;

g)	Institucijos kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir jos pateikimą Vykdomajai valdybai patvirtinti;

h)	Institucijai taikomų finansinių taisyklių projekto rengimą;

i)	bendrojo programavimo dokumento projekto dalies – Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos projekto – rengimą pagal 78 straipsnį ir biudžeto vykdymą pagal 79 straipsnį;

j)	IT saugumo strategijos, kuria užtikrinamas tinkamas visos IT infrastruktūros, sistemų ir paslaugų, kurias sukūrė arba įsigijo Institucija, rizikos valdymas, parengimą ir įgyvendinimą, taip pat pakankamą IT saugumo finansavimą;

k)	Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą kontroliuojant Vykdomajai valdybai;

l)	ataskaitos projekto, kuriame aprašoma visa Institucijos veikla, įtraukiant finansinių ir administracinių klausimų skyrių, rengimą.

2. Vykdomasis direktorius imasi kitų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir viešai skelbia pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą.

3. Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau kitų valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau darbuotojų tam, kad Institucijos užduotys būtų vykdomos veiksmingai ir efektyviai. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių, vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Vykdomosios valdybos ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Sprendime nustatoma veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis tokiu būdu, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Institucijos administracinių funkcijų dubliavimosi. Su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) sudaromas atitinkamas susitarimas.

5 SKIRSNIS

Administracinė peržiūros valdyba

72 straipsnis

Administracinės peržiūros valdybos įsteigimas ir sudėtis

1. Institucija įsteigia Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų sprendimų, kuriuos Institucija priėmė naudodamasi 21, 22, 23 ir 77 straipsniuose nurodytais jai suteiktais įgaliojimais, vidaus administracinę peržiūrą. Vidaus administracinė peržiūra apsiriboja tokių sprendimų procedūrinės ir materialinės atitikties šiam reglamentui vertinimu.

2. Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys įrodytų atitinkamų žinių ir profesinės patirties, įskaitant priežiūros patirtį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, išskyrus dabartinius Institucijos darbuotojus, taip pat dabartinius už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros valdžios institucijų ir FŽP arba kitų nacionalinių ar Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, kurie dalyvauja vykdant šiuo reglamentu Institucijai pavestus uždavinius, darbuotojus. Administracinė peržiūros valdyba turi pakankamai išteklių ir ekspertinių žinių, kad įvertintų, kaip Institucija naudojasi įgaliojimais pagal šį reglamentą.

3. Administracinė peržiūros valdyba sprendimus priima ne mažiau kaip trijų iš penkių savo narių balsų dauguma.

73 straipsnis

Administracinės peržiūros valdybos nariai

1. Administracinės peržiūros valdybos narius ir du pakaitinius narius penkerių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Priežiūros klausimų bendroji valdyba. Jų nevaržo jokie nurodymai.

2. Administracinės peržiūros valdybos nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu ir nevykdo jokių kitų pareigų Institucijoje. Tuo tikslu jie pateikia viešą įsipareigojimų ir interesų deklaraciją, kurioje nurodomi visi tiesioginiai arba netiesioginiai interesai, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba tai, kad tokių interesų nėra.

74 straipsnis

Sprendimai, kurie gali būti peržiūrimi

1. Prašymą peržiūrėti Institucijos sprendimus, priimtus pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 21, 22, 23 ir 77 straipsnius, Administracinei peržiūros valdybai gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam sprendimas skirtas arba su kuriuo jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

2. Prašymas atlikti peržiūrą, įskaitant jo pagrindimą, Institucijai raštu pateikiamas atitinkamai per vieną mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą peržiūros prašančiam asmeniui dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią peržiūros prašantis asmuo sužinojo apie sprendimą.

3. Priėmusi sprendimą dėl prašymo atlikti peržiūrą priimtinumo, Administracinė peržiūros valdyba pareiškia nuomonę per klausimo skubai proporcingą laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo bei perduoda klausimą Vykdomajai valdybai, kad ji parengtų naują sprendimą. Vykdomoji valdyba atsižvelgia į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę ir nedelsdama priima naują sprendimą. Nauju sprendimu pirminis sprendimas panaikinamas ir pakeičiamas tapataus turinio sprendimu arba iš dalies pakeistu sprendimu.

4. Į pagal 2 dalį pateiktą prašymą atlikti peržiūrą gali būti įtrauktas prašymas sustabdyti sprendimo, dėl kurio vykdoma peržiūros procedūra, taikymą. Administracinės peržiūros valdyba gali, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių ir atsižvelgdama į Vykdomosios valdybos nuomonę, nurodyti sustabdyti atitinkamo sprendimo taikymą, kol Vykdomoji valdyba priims naują sprendimą pagal 3 dalį. Jei Administracinė peržiūros valdyba per 14 dienų nepriima sprendimo dėl prašymo sustabdyti taikymą, tas prašymas laikomas atmestu.

5. Pagal šį straipsnį Administracinės peržiūros valdybos pareikšta nuomonė ir Vykdomosios valdybos priimtas naujas sprendimas yra pagrindžiami ir apie juos pranešama šalims.

6. Institucija priima sprendimą, kuriuo nustatomos Administracinės peržiūros valdybos darbo tvarkos taisyklės.

75 straipsnis

Nusišalinimas ir prieštaravimas

1. Administracinės peržiūros valdybos nariai peržiūros procedūroje nedalyvauja, jei jie turi su ja susijusių asmeninių interesų, yra anksčiau atstovavę vienai iš procedūros šalių arba dalyvavo priimant sprendimą, kuris yra peržiūrimas.

2. Kai dėl vienos iš 1 dalyje nurodytų priežasčių ar bet kurių kitų priežasčių Administracinės peržiūros valdybos narys mano, kad jis negali dalyvauti peržiūros procedūroje, jis apie tai atitinkamai praneša Administracinės peržiūros valdybai.

3. Bet kuri peržiūros procedūros šalis gali prieštarauti dėl bet kurio Administracinės peržiūros valdybos nario dalyvavimo, remdamasi bet kuria iš 1 dalyje nurodytų priežasčių arba kilus įtarimui dėl nario šališkumo. Bet kuris toks prieštaravimas nepriimtinas, jei peržiūros procedūros šalis, nors ir žinodama apie prieštaravimo pagrindą, ėmėsi procedūrinio veiksmo. Prieštaravimų neleidžiama pagrįsti narių pilietybe.

4. Administracinės peržiūros valdyba, nedalyvaujant atitinkamam jos nariui, priima sprendimą dėl veiksmų, kurių imsis 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais. Tam sprendimui priimti atitinkamą Administracinės peržiūros valdybos narį pakeičia pakaitinis narys.

IV SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

76 straipsnis

Biudžetas

1. Institucijos pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Institucijos biudžete.

2. Turi būti užtikrintas Institucijos biudžeto pajamų ir išlaidų balansas.

3. Nepažeidžiant kitų išteklių, Institucijos pajamas sudaro toliau išvardytų pajamų derinys:

a)	į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)	atrinktųjų ir neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų pagal 77 straipsnį sumokėti mokesčiai už 5 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose ir 5 straipsnio 3 dalies a–d, f ir g punktuose nurodytas užduotis;

c)	savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai;

d)	sutartas užmokestis už leidinius ir mokymus bei kitas Institucijos teikiamas paslaugas, jei šių paslaugų konkrečiai paprašė vienas ar keli FŽP ar analogiškos trečiųjų valstybių institucijos arba ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos;

e)	galimas Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant susitarimus dėl įnašo ar ad hoc dotacijos pagal 81 straipsnyje nurodytas Institucijos finansines taisykles, ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas.

Šios dalies pirmos pastraipos b, c, d ir e punktuose nustatytų pajamų suma ir kilmė įtraukiamos į Institucijos metines finansines ataskaitas ir aiškiai nurodomos 80 straipsnio 2 dalyje apibrėžtoje Institucijos biudžeto ir finansų valdymo metinėje ataskaitoje.

4. Institucijos išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

77 straipsnis

Atrinktiesiems ir neatrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams taikomi mokesčiai

1. Institucija taiko metinį priežiūros mokestį visiems 13 straipsnyje nurodytiems atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams ir neatrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams, kurie atitinka 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Mokesčiais padengiamos Institucijos išlaidos, susijusios su II skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytomis su priežiūra susijusiomis užduotimis. Šie mokesčiai neviršija su tomis užduotimis susijusių išlaidų. Jei kuriais nors metais tų kriterijų laikomasi nevisiškai, apskaičiuojant mokesčius už dvejus ateinančius metus atliekami reikiami patikslinimai.

2. Kiekvienam 1 dalyje nurodytam įpareigotajam subjektui taikomo mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 6 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytą tvarką.

3. Mokesčiai apskaičiuojami pagal aukščiausią konsolidavimo lygį Sąjungoje vadovaujantis taikytinais apskaitos standartais.

4. Metinis priežiūros mokestis konkretiems kalendoriniams metams apskaičiuojamas remiantis išlaidomis, susijusiomis su tiesiogine ir netiesiogine atrinktųjų ir neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų, kuriems tais metais taikomas mokestis, priežiūra. Institucija gali pareikalauti metinio priežiūros mokesčio avansinių mokėjimų, kurie grindžiami pagrįsta sąmata. Prieš priimdama sprendimą dėl galutinio mokesčio dydžio, Institucija konsultuojasi su atitinkama finansų priežiūros institucija siekdama užtikrinti, kad priežiūra visiems finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams būtų ekonomiškai efektyvi ir pagrįsta. Institucija praneša atitinkamiems finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams, kuo remiantis apskaičiuojamas metinis priežiūros mokestis. Valstybės narės užtikrina, kad pareigos mokėti šiame straipsnyje nustatytus mokesčius vykdymas būtų užtikrintas pagal nacionalinės teisės aktus ir kad privalomi sumokėti mokesčiai būtų visiškai sumokėti.

5. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis finansų priežiūros institucijų teisei nustatyti mokesčius pagal nacionalinę teisę tokiu mastu, kokiu priežiūros uždaviniai nėra suteikti Institucijai, arba atsižvelgiant į bendradarbiavimo su Institucija ir pagalbos jai teikimo arba veikimo pagal jos nurodymus išlaidas pagal taikytiną Sąjungos teisę.

6. Komisijai pagal 100 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas būtų papildytas nustatant mokesčio, kuris taikomas kiekvienam atrinktajam ir neatrinktajam įpareigotajam subjektui, kuriam taikomi mokesčiai pagal šio straipsnio 1 dalį, dydžio apskaičiavimo metodiką ir tų mokesčių surinkimo tvarką. Rengdama konkretaus mokesčių dydžio nustatymo metodiką Komisija atsižvelgia į:

a)	įpareigotųjų subjektų bendrą metinę apyvartą arba atitinkamos rūšies pajamas pagal aukščiausią konsolidavimo lygį Sąjungoje taikant taikytinus apskaitos standartus;

b)	tai, ar įpareigotasis subjektas turi teisę vykdyti tiesioginę priežiūrą;

c)	įpareigotųjų subjektų pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rizikos profilio klasifikaciją pagal 12 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą metodiką;

d)	įpareigotojo subjekto svarbą vienos ar daugiau valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemos stabilumui arba ekonomikai;

e)	tai, kad iš neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų rinktino mokesčio dydis, proporcingas jų pajamoms arba apyvartai, nurodytoms a punkte, neviršytų 20 % iš atrinktųjų įpareigotųjų subjektų su tuo pačiu pajamų arba apyvartos lygiu rinktino mokesčio dydžio.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą priima ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d.

78 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį Vykdomajai valdybai.

2. Remdamasi šiuo projektu, Vykdomoji valdyba priima preliminarų kitų finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3. Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos galutinis projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Komisijai.

4. Komisija šią sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia biudžeto valdymo institucijai.

5. Remdamasi šia sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatą, kuri, jos nuomone, reikalinga etatų planui, ir subsidijos, kuri bus mokama iš bendrojo biudžeto, sumą.

6. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo įnašo asignavimus.

7. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą.

8. Institucijos biudžetą tvirtina Vykdomoji valdyba. Jis tampa galutinis po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas.

79 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1. Vykdomasis direktorius vykdo Institucijos biudžetą, laikydamasis ekonomiškumo, veiksmingumo, efektyvumo ir patikimo finansų valdymo principų.

2. Vykdomasis direktorius kasmet perduoda biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, reikalingą vertinimo procedūrų išvadoms parengti.

80 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1. Institucijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metų) preliminariąsias ataskaitas ne vėliau kaip kitų metų kovo 1 d. (N+1 metai).

2. Ne vėliau kaip N+1 metų kovo 31 d. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda biudžeto ir finansų valdymo metinę ataskaitą.

3. Ne vėliau kaip N+1 metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams Institucijos preliminariąsias ataskaitas kartu su Komisijos ataskaitomis.

4. Gavusi Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminariųjų ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (41) 246 straipsnį, Vykdomoji valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių ataskaitų.

Ne vėliau kaip N+1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams išsiunčia atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai.

5. Ne vėliau kaip N+1 metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas galutines ataskaitas kartu su Vykdomosios valdybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6. Nuoroda į interneto svetainės puslapius, kuriuose pateikiamos Institucijos galutinės ataskaitos, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama ne vėliau kaip N+1 metų lapkričio 15 d.

7. Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai taikyti atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

8. Ne vėliau kaip N+2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

81 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, nebent taip nukrypti aiškiai reikia dėl Institucijos veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

82 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, taip pat Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 86 straipsnis.

2. Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (42) ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

3. Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Institucijos išmokėtų lėšų gavėjų patikrinimus vietoje.

83 straipsnis

IT saugumas

1. Institucija vykdomojo direktoriaus lygmeniu nustato IT vidaus valdymą, kuriuo nustatomas ir valdomas IT biudžetas ir užtikrinama, kad Vykdomajai valdybai būtų reguliariai teikiamos ataskaitos apie taikomų IT saugumo taisyklių ir standartų laikymąsi.

2. Institucija užtikrina, kad pakankama dalis jos IT išlaidų būtų skaidriai skiriama tiesioginiam IT saugumui. Į tą dalį gali būti įskaičiuotas įnašas į Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo grupės (CERT-EU) veiklą.

3. Įsteigiama tinkama IT saugumo stebėsenos, aptikimo ir reagavimo tarnyba, kuri naudojasi CERT-EU paslaugomis. Apie didelius incidentus per 24 valandas nuo jų aptikimo pranešama CERT-EU ir Komisijai.

84 straipsnis

Atskaitomybė ir ataskaitų teikimas

1. Už šio reglamento įgyvendinimą Institucija atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Institucija kasmet Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymo ataskaitą, įskaitant informaciją apie planuojamą 77 straipsnyje nurodytų priežiūros mokesčių struktūros ir dydžio raidą. Atsižvelgiant į gaires ir rekomendacijas, kurias Institucija paskelbė pagal 54 straipsnį, ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kaip laikomasi per metus, kuriuos apima ataskaita, paskelbtų gairių ir rekomendacijų, taip pat visa atitinkama atnaujinta informacija apie tai, kaip laikomasi anksčiau paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Ataskaita skelbiama viešai ir joje pateikiama visa kita susijusi informacija, kurios ad hoc atvejais prašo Europos Parlamentas. Institucijos pirmininkas šią ataskaitą viešai pristato Europos Parlamentui.

3. Europos Parlamento prašymu Institucijos pirmininkas dalyvauja kompetentingų Europos Parlamento komitetų klausyme jos užduočių vykdymo klausimais. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Europos Parlamento prašymu Institucijos pirmininkas atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose padaro pareiškimą ir atsako į bet kokius komiteto narių klausimus, jei jo to prašoma.

4. Per šešias savaites nuo kiekvieno Bendrosios valdybos posėdžio Institucija Europos Parlamentui pateikia bent išsamų ir informatyvų to Bendrosios valdybos posėdžio protokolą, iš kurio įmanoma suprasti to posėdžio diskusijas, taip pat pateikiamas sprendimų su paaiškinimais sąrašas. Tokiame protokole neatsispindi Bendrojoje valdyboje vykusios diskusijos, susijusios su atskirais įpareigotaisiais subjektais, arba diskusijos, susijusios su konfidencialiais priežiūros arba su FŽP susijusiais duomenimis, nebent 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.

5. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

6. Gavęs prašymą Institucijos pirmininkas rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su kompetentingais Europos Parlamento komitetais, kai tokių diskusijų reikia Europos Parlamentui naudotis savo įgaliojimais pagal Sutartis. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų.

7. Informuodama Europos Parlamentą klausimais, susijusiais su Institucijos indėliu į Sąjungos veiksmus tarptautiniuose forumuose, Institucija neatskleidžia jokios informacijos, kurią ji gavo vykdydama tą užduotį, jei tokiai informacijai taikomi trečiųjų šalių nustatyti konfidencialumo reikalavimai.

V SKYRIUS

DARBUOTOJAI IR BENDRADARBIAVIMAS

1 SKIRSNIS

Darbuotojai

85 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Visais klausimais, kuriems šis reglamentas netaikomas, Institucijos darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, Institucijos pirmininko ir 63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų Vykdomosios valdybos narių tarnybinės pajamos ir pensinis amžius yra tokie patys kaip atitinkamai Bendrojo Teismo nario ir kanclerio, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (ES) 2016/300 (43). Aspektams, kuriems netaikomas šis reglamentas ar Reglamentas (ES) 2016/300, analogiškai taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

3. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

4. Institucija gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų Institucijos neįdarbintų darbuotojų, įskaitant FŽP deleguotus asmenis, paslaugomis.

5. Vykdomoji valdyba priima taisykles, susijusias su valstybių narių į Instituciją deleguojamais darbuotojais, ir prireikus jas atnaujina. Tos taisyklės visų pirma apima su tuo delegavimu susijusias finansines priemones, įskaitant draudimą ir mokymus. Šiose taisyklėse atsižvelgiama į tai, kad darbuotojai yra deleguoti ir turi būti priskirti prie Institucijos darbuotojų. Jose pateikiamos nuostatos dėl priskyrimo sąlygų. Prireikus Vykdomoji valdyba siekia užtikrinti nuoseklumą su statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidų atlyginimui taikomomis taisyklėmis.

86 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

87 straipsnis

Institucijos darbuotojai, anksčiau dirbę EBI

Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio f punktą įdarbintiems laikiniesiems darbuotojams ir pagal 3a straipsnį įdarbintiems sutartininkams, kurie Institucijoje įdarbinti pagal sutartį, sudarytą iki 2026 m. sausio 1 d., ir kurie prieš pat jų įdarbinimą Institucijoje buvo įdarbinti EBI, kad vykdytų Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 išvardytas EBI užduotis ir veiklą, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, Institucijoje pasiūlomos tos pačios rūšies darbo sutartys, kaip ir EBI, tomis pačiomis sąlygomis, neviršijant etatų, kurie bus atimti iš EBI, kad būtų priskirti Institucijai, skaičiaus. Laikoma, kad tie tarnautojai dirbo visą savo tarnybos laiką Institucijoje.

88 straipsnis

Pareiga saugoti profesinę paslaptį

1. Bendrosios valdybos ir Vykdomosios valdybos nariams bei visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius Institucijos pavestas užduotis, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2024/1640 67 straipsnį, taip pat ir tuomet, kai jie nustoja eiti savo pareigas.

2. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia bet kokias paslaugas, susijusias su Institucijos užduočių vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos įgaliotus arba tuo tikslu valdžios institucijų bei FŽP skirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai numatytiems 1 dalyje.

3. Laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdant šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucijai leidžiama keistis informacija su Sąjungos arba nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai šie teisės aktai leidžia finansų priežiūros institucijoms atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

4. Institucija nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

5. Institucija taiko Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 (44).

89 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

1. Institucija priima savo saugumo taisykles, kurios turi būti lygiavertės Komisijos saugumo taisyklėms, kuriomis užtikrinama Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsauga, kaip nustatyta Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/443 (45) ir Sprendime (ES, Euratomas) 2015/444. Institucijos saugumo taisyklės apima, inter alia, keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas. Gavusi Komisijos pritarimą, Vykdomoji valdyba priima Institucijos saugumo taisykles.

2. Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios šalies institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.

90 straipsnis

Pranešimai apie pažeidimus ir pranešėjų apsauga

1. Institucija nustato specialius pranešimo kanalus asmenų pateiktai informacijai apie faktinius arba galimus toliau nurodytų teisės aktų pažeidimus gauti ir tvarkyti:

a)	Reglamentas (ES) 2024/1624, kiek tai susiję su kredito ir finansų įstaigoms taikomais reikalavimais;

b)	Reglamentas (ES) 2023/1113;

c)	Direktyva (ES) 2024/1640, kiek tai susiję su priežiūros valdžios institucijoms, savireguliavimo organams, vykdantiems priežiūros funkcijas, ir FŽP taikomais reikalavimais.

2. Tais kanalais pranešantiems asmenims ir susijusiems asmenims, kai taikytina, taikoma Direktyvoje (ES) 2019/1937 numatyta apsauga.

3. Ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijoms pateikus pranešimus pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 60 straipsnio 4 dalį, Institucija gali prašyti tų priežiūros valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos apie tai, kokių tolesnių veiksmų jos ėmėsi dėl gautų pranešimų. Tos priežiūros valdžios institucijos nedelsdamos pateikia prašomą informaciją, tačiau neatskleidžia informacijos, pagal kurią gali būti nustatyta pranešėjo tapatybė.

2 SKIRSNIS

Bendradarbiavimas

91 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos priežiūros valdžios institucijomis

1. Institucija užmezga ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su EPI, ypač rengdama techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projektus, gaires ar rekomendacijas, priklausančias jos atitinkamai kompetencijai.

2. Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 27 d. Institucija sudaro susitarimo memorandumą su EPI, kuriame išdėstoma, kaip jos ketina bendradarbiauti pagal Sąjungos teisę vykdydamos savo užduotis.

92 straipsnis

Bendradarbiavimas su ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijomis

1. Institucija bendradarbiauja su ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijomis ir keičiasi su jomis informacija, taip pat laikydamasi būtinybės žinoti ir konfidencialumo principų bendradarbiauja su kitomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir įstaigomis, kurių kompetencijai priklauso užtikrinti direktyvų 2009/110/EB, 2009/138/EB, 2014/17/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2015/2366, laikymąsi, ir su EPI pagal jų atitinkamą kompetenciją.

2. Institucija sudaro susitarimo memorandumą su prudencinės priežiūros institucijomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, EPI ir kitomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, kurių kompetencijai priklauso užtikrinti Reglamento (ES) 2023/1114 laikymąsi, ir jame apskritai išdėstoma, kaip jos bendradarbiaus ir keisis informacija pagal Sąjungos teisę vykdydamos savo priežiūros užduotis, susijusias su atrinktaisiais ir neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais.

Kai mano, kad reikalinga, Institucija taip pat gali su visomis kitomis 1 dalyje nurodytomis institucijomis ar įstaigomis sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame apskritai išdėstoma, kaip jos bendradarbiaus ir keisis informacija pagal Sąjungos teisę vykdydamos savo priežiūros užduotis, susijusias su atrinktaisiais ir neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais.

3. Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 27 d. Institucija ir ECB sudaro susitarimo memorandumą, kuriame nustatomi praktiniai bendradarbiavimo ir keitimosi informacija vykdant savo atitinkamas užduotis pagal Sąjungos teisę aspektai.

4. Institucija užtikrina veiksmingą visų priežiūros valdžios institucijų, priklausančių kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtai priežiūros sistemai, ir 1 dalyje nurodytų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, be kita ko, dėl prieigos prie bet kokios informacijos ir duomenų, esančių 11 straipsnyje nurodytoje centrinėje kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazėje.

93 straipsnis

Dalijimosi informacija kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje partnerystė

1. Kai tai svarbu II skyriuje nurodytoms užduotims vykdyti, Institucija gali užmegzti tarpvalstybines dalijimosi informacija partnerystes, laikydamasi pagrindinių teisių ir teisminių procesinių apsaugos priemonių, arba dalyvauti vienoje ar keliose valstybėse narėse sukurtose dalijimosi informacija partnerystėse, kad paremtų pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevenciją ir kovą su jais. Institucijos dalyvavimas jau veikiančioje partnerystėje priklauso nuo atitinkamų tokią partnerystę nustačiusių institucijų sutikimo.

2. Kai Institucija užmezga tarpvalstybinę dalijimosi informacija partnerystę, ji užtikrina, kad partnerystė atitiktų Reglamento (ES) 2024/1624 75 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimus. Be įpareigotųjų subjektų, Institucija gali pakviesti to reglamento 2 straipsnio 1 dalies 44 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytas kompetentingas institucijas, taip pat Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras, kurie veikia pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais srityje, dalyvauti partnerystėje, kai toks dalyvavimas yra svarbus jų užduotims ir įgaliojimams vykdyti. Jei dalyvaujantys nariai vieningai sutaria, prireikus kitos trečiosios šalys gali būti kviečiamos retkarčiais dalyvauti partnerystės posėdžiuose.

94 straipsnis

Bendradarbiavimas su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra

1. Institucija gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus su Sąjungos institucijomis, Sąjungos decentralizuotomis agentūromis ir kitomis Sąjungos įstaigomis, veikiančiomis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityje. Tie darbo tvarkos susitarimai gali būti strateginio, operatyvinio arba techninio pobūdžio ir jais visų pirma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jų šalims tarpusavyje bendradarbiauti ir keistis ir informacija. Darbo tvarkos susitarimais nesudaroma pagrindo leisti keistis asmens duomenimis ir jais neįpareigojama Sąjunga arba jos valstybės narės.

2. Institucija užmezga ir palaiko glaudžius santykius su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra. Tuo tikslu Institucija su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra sudaro atskirus darbo tvarkos susitarimus, kuriuose išsamiai išdėstoma jų bendradarbiavimo tvarka. Šiais santykiais visų pirma siekiama užtikrinti keitimąsi operatyvine ir strategine informacija ir tendencijomis, susijusiomis su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėmis, su kuriomis susiduriama Sąjungoje.

3. Siekiant skatinti ir palengvinti sklandų Institucijos ir Europolo, Eurojusto ir Europos prokuratūros bendradarbiavimą, su jais sudarytuose darbo susitarimuose visų pirma numatoma galimybė siųsti ryšių palaikymo pareigūnus į vienas kito patalpas ir tuo tikslu nustatomos sąlygos.

95 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Siekdama šiame reglamente nustatytų tikslų ir nepažeisdama atitinkamos valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijos, Institucija gali užmegzti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijomis, turinčiomis reguliavimo, priežiūros ir su FŽP susijusią kompetenciją kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

2. Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią praktiką ir stiprinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Priežiūros valdžios institucijos ir FŽP deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų.

3. Tais atvejais, kai, viena vertus, kelių Sąjungos priežiūros valdžios institucijų ir FŽP bendradarbiavimas, ir kita vertus, su trečiųjų valstybių institucijomis yra susijęs su klausimais, kurie patenka į Institucijos užduočių, nustatytų 5 straipsnyje, sritį, Institucija prireikus atlieka pagrindinį vaidmenį sudarant palankias sąlygas tokiam bendradarbiavimui. Toks Institucijos vaidmuo nedaro poveikio reguliariam priežiūros valdžios institucijų ir FŽP bendradarbiavimui su trečiųjų valstybių institucijomis.

4. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų pagal šį reglamentą ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus, prisideda prie vieningo, bendro, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose, be kita ko, padėdama Komisijai vykdyti užduotis, susijusias su Komisijos naryste Finansinių veiksmų darbo grupėje, ir remdama Egmonto finansinės žvalgybos padalinių grupės darbą ir tikslus.

VI SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1. Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Dėl sprendimų, kuriuos Institucija priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas Europos ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

3. Teisė susipažinti su dokumentais netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri apima:

a)	Institucijos, finansų priežiūros institucijų ar įpareigotųjų subjektų informaciją ar duomenis, gautus vykdant 5 straipsnio 2 dalyje ir II skyriaus 3 skirsnyje nurodytas užduotis ir veiklą;

b)	visus Institucijos ir FŽP veiklos duomenis arba su tokiais veiklos duomenimis susijusią informaciją, kuriuos Institucija turi dėl to, kad vykdo užduotis ir veiklą, kurie nurodyti 5 straipsnio 5 dalyje ir II skyriaus 6 skirsnyje.

4. 3 dalies a punkte nurodyta konfidenciali informacija, susijusi su priežiūros procedūra, gali būti visiškai arba iš dalies atskleista įpareigotiesiems subjektams, kurie yra tokios priežiūros procedūros šalys, atsižvelgiant į teisėtus asmenų, kurie nėra atitinkama šalis, interesus apsaugoti savo komercines paslaptis. Ši galimybė susipažinti su dokumentais neapima Institucijos, finansų priežiūros institucijų vidaus dokumentų ar jų tarpusavio susirašinėjimo.

5. Vykdomoji valdyba priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir taisyklių dėl informacijos, susijusios su priežiūros procedūromis, atskleidimo taikymo taisykles.

97 straipsnis

Bendroji kalbų vartojimo tvarka

1. Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1.

2. Vykdomoji valdyba priima sprendimą dėl Institucijos vidaus kalbų vartojimo tvarkos, kuri turi atitikti pagal 29 straipsnį priimtą kalbų vartojimo tvarką vykdant tiesioginę priežiūrą.

3. Institucijai reikalingas vertimo raštu ir kitas kalbos paslaugas, išskyrus vertimą žodžiu, teikia Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 (46) įsteigtas Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

98 straipsnis

Duomenų apsauga

1. Asmens duomenų tvarkymas šio reglamento pagrindu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2024/1640 70 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2024/1624 76 straipsnyje, yra laikomas būtinu siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba naudojantis Institucijai suteiktais oficialiais įgaliojimais, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį.

Rengdama gaires ir rekomendacijas pagal 54 straipsnį, turinčias didelį poveikį asmens duomenų apsaugai, Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) 2016/679, kad būtų išvengta darbo dubliavimo, nesuderintos veiklos ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje. Institucija, gavusi Komisijos leidimą, taip pat konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kurio pareigybė įsteigta Reglamentu (ES) 2018/1725. Be to, Institucija gali pakviesti nacionalines duomenų apsaugos institucijas dalyvauti rengiant tokias gaires ir rekomendacijas stebėtojų teisėmis.

2. Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnį Institucijai leidžiama priimti vidaus taisykles, kuriomis apribojamas duomenų subjektų teisių taikymas, kai tokie apribojimai yra būtini Direktyvos (ES) 2024/1640 70 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2024/1624 76 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti.

99 straipsnis

Institucijos atsakomybė

1. Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priskiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2. Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

100 straipsnis

Deleguotieji aktai

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti 27 straipsnyje ir 77 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 27 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 27 ir 77 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 27 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

7. Pagal 77 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

101 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1. Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatomos Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, kurį jos turi sudaryti, gavus Vykdomosios valdybos patvirtinimą.

2. Valstybė narė, kurioje yra Institucijos būstinė, užtikrina kuo geresnes sąlygas Institucijai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

102 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija, remdamasi savo gairėmis, parengia ataskaitą apie Institucijos veiklos rezultatus, visų pirma jos tikslus, įgaliojimus, uždavinius ir veiklos vietą (-as). Toje ataskaitoje visų pirma aptariama:

a)	galimas poreikis iš dalies pakeisti Institucijos įgaliojimus ir bet kokio tokio dalinio pakeitimo finansiniai padariniai;

visos Institucijos priežiūros veiklos ir užduočių poveikis visos Sąjungos interesams ir visų pirma toliau nurodytų aspektų veiksmingumas:

i)	priežiūros užduočių ir veiklos, susijusios su tiesiogine atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra;

ii)	netiesioginės neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra;

iii)	netiesioginė kitų įpareigotųjų subjektų priežiūra;

c)	veiklos, susijusios su FŽP veiklos rėmimu ir koordinavimu, visų pirma FŽP atliekamų bendrų tarpvalstybinės veiklos ir sandorių analizių koordinavimu, poveikis;

d)	Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

e)	valdymo priemonių tinkamumas, įskaitant Vykdomosios valdybos sudėtį, balsavimo joje tvarką ir jos santykį su Bendrąja valdyba;

f)	Institucijos išlaidų efektyvumas, prireikus atskirai atsižvelgiant į atskirus jos finansavimo šaltinius;

g)	Institucijos sprendimų apskundimo mechanizmo veiksmingumas ir Institucijai taikomą nepriklausomumo ir atskaitomybės tvarka;

h)	Institucijos ir ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijų bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija susitarimų veiksmingumas;

i)	Institucijos ir kitų Sąjungos priežiūros valdžios institucijų ir įstaigų, įskaitant EBI, Europolą, Eurojustą, OLAF ir Europos prokuratūrą, sąveika;

j)	tiesioginės priežiūros taikymo sritis ir subjektų, kuriems taikoma tiesioginė priežiūra, vertinimo ir atrankos kriterijai ir metodika;

k)	Institucijos priežiūros ir sankcijų skyrimo įgaliojimų veiksmingumas;

l)	priežiūros valdžios institucijų pasiektą priežiūros praktikos veiksmingumas ir konvergencija bei Institucijos vaidmuo šioje srityje.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a)	Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

b)	tikslinga Institucijai pavesti papildomas priežiūros užduotis ne finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, prireikus nurodant subjektų, kuriems turėtų būti taikomos papildomos priežiūros užduotys, rūšis;

c)	tikslinga Institucijai pavesti papildomas užduotis FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo srityje;

d)	tikslinga Institucijai suteikti papildomus sankcijų skyrimo įgaliojimus.

3. Kas antroje ataskaitoje Komisija Institucijos pasiektus rezultatus išsamiai įvertina atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus, užduotis ir kompetencijas, taip pat įvertina, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tebėra pagrįsta tęsti Institucijos veiklą.

4. Ataskaita ir prireikus visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

103 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

b)	5 dalies h punktas išbraukiamas;

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1a punktas išbraukiamas;

b)	2 punkto iii papunktis išbraukiamas;

3)	8 straipsnio 1 dalies l punktas išbraukiamas;

4)	9a ir 9b straipsniai išbraukiami;

17 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, gali priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo ji įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.“

19 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, tiesiogiai jai taikomų pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija gali priimti tai finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo ji įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“

;

7)	33 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

40 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams. Visų pirma Priežiūros taryba leidžia dalyvauti Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 (*1), atstovui, kai svarstomi ar sprendžiami klausimai, kurie patenka į jos įgaliojimų sritį.

(*1) 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 (OL L, 2024/1620, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1620/oj).“;"

9)	81 straipsnio 2b dalis išbraukiama.

104 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

40 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams. Visų pirma Priežiūros taryba leidžia dalyvauti Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 (*2) atstovui, kai svarstomi ar sprendžiami klausimai, kurie patenka į jos įgaliojimų sritį.

(*2) 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 (OL L, 2024/1620, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1620/oj).“;"

3)	54 straipsnio 2a dalis išbraukiama.

105 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

40 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams. Visų pirma Priežiūros taryba leidžia dalyvauti Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 (*3), atstovui, kai svarstomi ar sprendžiami klausimai, kurie patenka į jos įgaliojimų sritį.

(*3) 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 (OL L, 2024/1620, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1620/oj).“;"

3)	54 straipsnio 2a dalis išbraukiama.

106 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio tvarka

1. Iki 2028 m. birželio 27 d. 11 straipsnis taikomas tik finansų priežiūros institucijoms, kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms. Tačiau ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijos gali savanoriškai laikytis to straipsnio reikalavimų dar iki tos datos.

Siekdama sukurti ir tvarkyti 11 straipsnyje nurodytą duomenų bazę, Institucija sudaro dvišalį susitarimą su EBI dėl prieigos prie kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazės, sukurtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnį, taip pat dėl jos finansavimo ir bendro valdymo. Tvarka nustatoma abipusiai sutartam laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2027 m. birželio 30 d. Tuo laikotarpiu EBI gali bent jau toliau gauti informaciją, ją analizuoti ir teikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnio 2 dalį arba pagal šį reglamentą Institucijos vardu ir remdamasi tuo tikslu Institucijos teikiamu finansavimu.

2. Nukrypstant nuo 13 straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai pirmojo atrankos proceso metu daugiau kaip 40 įpareigotųjų subjektų atitiktų tiesioginės priežiūros reikalavimus pagal 13 straipsnio 1 dalį, Institucija 5 straipsnio 2 dalyje išvardytas užduotis vykdo 40 įpareigotųjų subjektų ar grupių, kurie per savo padalinius arba naudodamiesi laisve teikti paslaugas vykdo veiklą daugiausia valstybių narių, atžvilgiu.

Tuo atveju, jei taikant pirmoje pastraipoje nurodytą kriterijų gaunama daugiau kaip 40 įpareigotųjų subjektų ar grupių, Institucija iš tų įpareigotųjų subjektų ar grupių, kurie būtų atrinkti pagal pirmą šios dalies pastraipą ir kurie vykdo veiklą mažiausiai valstybių narių, atrenka tuos, kurie turi didžiausią operacijų su trečiosiomis valstybėmis apimties ir visos operacijų apimties per paskutinius finansinius metus santykį.

3. Nukrypstant nuo 13 straipsnio 3 dalies, joje nustatytas papildomas atrankos procesas netaikomas per pirmąjį atrankos procesą.

4. Nukrypstant nuo 48 straipsnio 7 dalies, FŽP dalyvavimas atliekant tarpusavio vertinimus yra savanoriškas per pirmuosius du tarpusavio vertinimo procesus.

107 straipsnis

Institucijos veiklos pradžia

Komisija yra atsakinga už Institucijos įsteigimą ir pradinę veiklą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Tuo tikslu:

Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomojo direktoriaus pareigas ir vykdyti vykdomajam direktoriui priskirtas pareigas tol, kol Institucija galės vykdyti savo biudžetą ir kol vykdomasis direktorius pradės eiti savo pareigas po to, kai Vykdomoji valdyba jį paskirs pagal 70 straipsnį;

b)	nukrypstant nuo 62 straipsnio 1 dalies, kol bus paskirtas Institucijos pirmininkas, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius gali sušaukti Bendrosios valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauti be teisės balsuoti;

c)	nukrypstant nuo 64 straipsnio 4 dalies g punkto, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 70 straipsnyje, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

d)	Komisija gali pasiūlyti pagalbą Institucijai, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus Institucijos veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;

e)	laikinasis vykdomasis direktorius gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Institucijos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą Institucijos etatų planą.

108 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2025 m. liepos 1 d.

Tačiau 1, 4, 49, 53, 54, 55, 57–66, 68–71, 100, 101 ir 107 straipsniai taikomi nuo 2024 m. birželio 26 d. ir 103 straipsnis taikomas nuo 2025 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2024 m. gegužės 31 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

H. LAHBIB

(1) OL C 152, 2022 4 6, p. 89.

(2) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2024 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 (OL L 150, 2023 6 9, p. 1).

(4) 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1624 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L, 2024/1624, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1624/oj).

(5) 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1640 dėl mechanizmų, kuriuos valstybės narės turi įdiegti finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos tikslais, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 (OL L, 2024/1640, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1640/oj).

(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(7) 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(8) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(9) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(11) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(12) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(13) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(14) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(15) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(16) Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 385/58).

(17) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(19) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(20) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(21) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(22) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(23) 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

(24) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(25) OL C 210, 2022 5 25, p. 5.

(26) OL C 524, 2021 12 29, p. 10.

(27) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(28) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(29) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(30) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(31) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(32) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).

(33) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL L 158, 2014 5 27, p. 196).

(34) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(35) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(36) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(37) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(38) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(39) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(40) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(41) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(42) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(43) 2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos (OL L 58, 2016 3 4, p. 1).

(44) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(45) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41)

(46) 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).