PRIEDAS

1.   ĮVADAS

Šiose gairėse valstybėms narėms pateikiamos rekomendacijos kaip aiškinti Direktyvos (ES) 2023/1791 8, 9 ir 10 straipsnius perkeliant juos į nacionalinės teisės aktus. Jose daugiausia dėmesio skiriama naujiems Direktyvos (ES) 2023/1791 elementams ir taip papildomas toliau taikomas Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedas.

Vis dėlto teisiškai privalomas Sąjungos teisės aktų aiškinimas priklauso išimtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijai.

2.   TEISINĖS IR POLITINĖS APLINKYBĖS

Direktyvos (ES) 2023/1791 8, 9 ir 10 straipsniai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes valstybės narės, nustatydamos energijos vartojimo efektyvumo pareigų sistemas pagal 9 straipsnį arba įgyvendindamos alternatyvias politikos priemones pagal 10 straipsnį, arba ir viena, ir kita, turi užtikrinti, kad būtų pasiektas 8 straipsnyje nustatytas reikalaujamas suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis.

Be to, Direktyvos (ES) 2023/1791 8, 9 ir 10 straipsniai yra susiję ir su šiais Direktyvos (ES) 2023/1791 straipsniais:

—	2 straipsniu: svarbių terminų, pvz., „energijos nepriteklius“, apibrėžtys,

—	4 straipsniu: energijos taupymo pareigos įgyvendinimas valstybėms narėms padės pasiekti jų nacionalinius tikslus siekiant bendrų 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų,

—

24 straipsniu: valstybių narių pareiga įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir susijusias vartotojų apsaugos ar informavimo priemones, pirmenybę teikiant energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, pažeidžiamiems vartotojams, asmenims iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, kad būtų sumažintas energijos nepriteklius,

—	30 straipsnio 14 dalimi: valstybės narės gali nustatyti, kad įpareigotosios šalys gali įvykdyti 8 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytas pareigas kasmet įmokėdamos į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą sumą, lygią investicijoms, kurių reikia toms pareigoms įvykdyti,

—	V priedu: 8, 9 ir 10 straipsniuose ir 30 straipsnio 14 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo pareigų sistemų arba kitų politikos priemonių poveikio apskaičiavimo bendrieji metodai ir principai.

3.   Terminų apibrėžtys Direktyvoje (ES) 2023/1791

Toliau nurodytų terminų apibrėžtys, pateiktos Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnyje, yra svarbiausios aiškinant Direktyvos (ES) 2023/1791 8, 9 ir 10 straipsnius ir tos direktyvos V priedą:

a)	galutinės energijos suvartojimas (2 straipsnio 6 punktas);

b)	sutaupyta energija (2 straipsnio 9 punktas);

c)	įpareigotoji šalis (2 straipsnio 19 punktas);

d)	dalyvaujančioji šalis (2 straipsnio 21 punktas);

e)	politikos priemonė (2 straipsnio 23 punktas);

f)	atskiras veiksmas (2 straipsnio 24 punktas).

Taikant Direktyvą (ES) 2023/1791 svarbu pabrėžti, kad termino „galutinės energijos suvartojimas“ apibrėžtis buvo peržiūrėta, o tai gali turėti įtakos 8, 9, 10 straipsnių ir V priedo nuostatų įgyvendinimui. Daugiau informacijos pateikiama šio priedo 4.2 skirsnyje.

4.   IŠ DALIES PAKEISTOS DIREKTYVOS (ES) 2023/1791 8 STRAIPSNYJE NUSTATYTOS PAREIGOS

4.1.   Reikalaujamo suminio galutinės sutaupytos energijos kiekio ir jo apskaičiavimo pakeitimai (Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

Šiuo skirsniu papildomas Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 2.1 skirsnis.

Bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis padidinamas, tačiau skaičiavimo procesas išlieka toks pat:

—

pirmasis etapas – apskaičiuoti bazinį suvartojamos energijos kiekį kaip metinį galutinės energijos suvartojimą, kurio vidurkis išvedamas pagal trejų – 2016, 2017 ir 2018 – metų laikotarpio duomenis (žr. šio priedo 4.2 skirsnį apie galutinės energijos suvartojimo apibrėžties, pateiktos Direktyvoje (ES) 2023/1791, pakeitimų poveikį),

—	antruoju etapu naujo metinio sutaupytos energijos kiekio normos taikomos baziniam energijos suvartojimui, susumuojant tą sutaupytą kiekį pareigos taikymo laikotarpiu. Direktyva (ES) 2023/1791 tos normos nuo 2024 m. peržiūrėtos, kaip paaiškinta šio priedo 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose.

2031–2040 m. laikotarpiu ir vėliau gali prireikti taikyti trečiąjį etapą, jei ankstesniu laikotarpiu reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis nepasiekiamas arba viršijamas (žr. 4.1.4 skirsnį).

4.1.1.   Minimalios naujo metinio sutaupytos energijos kiekio normos

Direktyva (ES) 2023/1791 padidinamos naujo metinio sutaupytos energijos kiekio normos, kurių reikalaujama nuo 2024 m. apskaičiuojant suminį 2021–2030 m. sutaupytos energijos kiekį, nustatytą Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalies b punkte. Šios normos pateikiamos šio priedo 1 lentelėje.

Pagal 8 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą valstybės narės gali taikyti kitą skaičiavimo metodą, jei per visą pareigos taikymo laikotarpį nuo 2021 iki 2030 m. apskaičiuotas suminis sutaupytos energijos kiekis yra bent jau lygiavertis kiekiui, apskaičiuotam pagal toliau pateiktą formulę. Jei valstybės narės nusprendžia taikyti kitą skaičiavimo metodą, apie tai turi būti pranešta Komisijai jų atnaujintuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, vėlesniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose arba dvišalio bendravimo pranešimuose.

1 lentelė

Minimalios naujo metinio sutaupytos energijos kiekio normos, kurių reikalaujama taikant energijos taupymo pareigą

2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	2028	2029	2030
0,8  %	0,8  %	0,8  %	1,3  %	1,3  %	1,5  %	1,5  %	1,9  %	1,9  %	1,9  %
Pastabos: — Naujos normos, taikomos nuo 2024 m., pažymėtos pusjuodžiu šriftu. — Kiprui ir Maltai taikomos specialios normos (žr. 4.1.2 skirsnį).

2 lentelė

Normos, pagal kurias apskaičiuojamas reikalaujamas suminis galutinės 2021–2030 m. sutaupytos energijos kiekis

Toliau nurodytais metais sutaupytos energijos kiekio norma: Naujo metinio energijos kiekio, sutaupyto dėl toliau nurodytais metais įgyvendintų veiksmų, norma:	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	2028	2029	2030
2021	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %
2022		0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %
2023			0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %	0,8  %
2024				1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %
2025					1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %	1,3  %
2026						1,5  %	1,5  %	1,5  %	1,5  %	1,5  %
2027							1,5  %	1,5  %	1,5  %	1,5  %
2028								1,9  %	1,9  %	1,9  %
2029									1,9  %	1,9  %
2030										1,9  %
Lygiavertės bendro metinio sutaupytos energijos kiekio normos kiekvienais metais	0,8  %	1,6  %	2,4  %	3,7  %	5,0  %	6,5  %	8,0  %	9,9  %	11,8  %	13,7  %
Pastabos. — Peržiūrėtos normos pažymėtos pusjuodžiu šriftu (tokios peržiūrėtos normos taikomos atnaujintam baziniam scenarijui, žr. 4.2 skirsnį apie galutinės energijos suvartojimo apibrėžties pakeitimo poveikį). — Kiprui ir Maltai taikomos specialios normos (žr. 4.1.2 skirsnį). — Kiekvienoje eilutėje nurodoma minimali metinio energijos kiekio, sutaupyto dėl tam tikrais metais atliktų veiksmų, norma, darant prielaidą, kad šio sutaupytos energijos kiekio poveikis trunka bent iki laikotarpio pabaigos. — Kiekvienoje skiltyje nurodoma minimali metinio energijos kiekio, kuris turi būti sutaupytas konkrečiais metais, norma. — Paskutinėje eilutėje pateikiamos lygiavertės bendro metinio sutaupytos energijos kiekio normos kiekvienais metais, kai susumuojamos normos, naudotos apskaičiuojant reikalaujamą suminį 2021–2030 m. sutaupytos energijos kiekį. Tai yra supaprastinimas, kuriuo neatsižvelgiama į bazinio scenarijaus pokytį nuo 2024 m. (žr. 4.2 skirsnį).

4.1.2.   Kiprui ir Maltai taikoma nukrypti leidžianti nuostata

Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą Malta ir Kipras 2024–2030 m. turi pasiekti bent jau minimalų 0,45 % naują per metus sutaupomos energijos kiekį. Šioms dviem valstybėms narėms jau buvo taikoma Direktyvoje 2012/27/ES numatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią minimali naujo metinio sutaupytos energijos kiekio norma yra 0,24 %. 0,24 % norma toliau taikoma tik 2021–2023 m. laikotarpio daliai. Komisija rekomenduoja Maltai ir Kiprui atnaujinti suminio sutaupytos energijos kiekio reikalavimą pagal toliau pateiktą formulę.

Suminis sutaupytos energijos kiekis (2021–2030 m.) (Malta ir Kipras)	=	0,24 % x senasis bazinis scenarijus x 27	+	0,45 % x naujasis bazinis scenarijus x 28
Pastaba: Žr. šio priedo 4.2 skirsnį, kuriame paaiškinamas bazinio scenarijaus pokytis nuo 2024 m.

Kipras ir Malta gali taikyti kitą skaičiavimo metodą, jei per visą pareigos taikymo laikotarpį nuo 2021 iki 2030 m. apskaičiuotas suminis sutaupytos energijos kiekis yra bent jau lygiavertis kiekiui, apskaičiuotam pagal anksčiau pateiktą formulę.

4.1.3.   Naujo metinio sutaupytos energijos kiekio norma po 2030 m.

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje nustatyta, kad dešimties metų laikotarpiais po 2030 m. valstybės narės turi ir toliau per metus sutaupyti naują energijos kiekį, laikydamosi 8 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje nustatytos taupymo normos, t. y. 1,9 %. Komisija pažymi, kad reikalaujamas suminis sutaupytos energijos kiekis, kurį reikės pasiekti 2031–2040 m. laikotarpiu, bus vienodas visoms valstybėms narėms:

Suminis sutaupytos energijos kiekis (2031–2040 m.) = 1,9 % x bazinis scenarijus x 55 = bazinis scenarijus x 1,045

4.1.4.   Galimo nepasiekto arba viršyto kiekio perkėlimas iš ankstesnio laikotarpio

Siekiant atsižvelgti į energijos kiekį, sutaupytą per pareigos taikymo laikotarpį, per šį laikotarpį turi būti pradėtas atskiras veiksmas, kuriuo galima sutaupyti energijos tik iki to paties pareigos taikymo laikotarpio pabaigos.

Tačiau 8 straipsnio 13 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad jei valstybė narė iki pareigos taikymo laikotarpio pabaigos nepasiekia reikalaujamo suminio galutinės sutaupytos energijos kiekio, ji turi sutaupyti trūkstamą sutaupytinos energijos kiekį iki kito pareigos taikymo laikotarpio pabaigos.

Neatsižvelgiant į teisines pasekmes, atsirandančias neįvykdžius pareigos, trūkstamas sutaupytinos energijos kiekis turi būti pridėtas prie energijos kiekio, kurį reikalaujama sutaupyti per kitą pareigos taikymo laikotarpį. Jei [n – 1] laikotarpiu sutaupytas kiekis yra nepakankamas, reikalaujamas suminis sutaupytos energijos kiekis, kurį reikia pasiekti per kitą laikotarpį [n], turėtų būti apskaičiuojamas taip:

Pakoreguotas suminis sutaupytos energijos kiekis ([n] laikotarpis)

= suminis sutaupytos energijos kiekis (laikotarpis [n]) + trūkstamas sutaupytinos energijos kiekis ([n – 1] laikotarpis)

8 straipsnio 13 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad jei valstybė narė iki pareigos taikymo laikotarpio pabaigos pasiekia didesnį nei reikalaujamą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, ji turi teisę reikalavimus atitinkantį ne didesnį nei 10 % tokio pertekliaus kiekį perkelti į kitą pareigos taikymo laikotarpį, nepadidinant tikslinio įsipareigojimo. Komisijos nuomone, praktiškai tai galima padaryti atimant reikalavimus atitinkantį perkeltiną kiekį iš per kitą laikotarpį reikalaujamo suminio sutaupytos energijos kiekio. Reikalaujamas suminis sutaupytos energijos kiekis, kurį reikia pasiekti per kitą laikotarpį [n], gali būti apskaičiuojamas taip:

Pakoreguotas suminis sutaupytos energijos kiekis ([n] laikotarpis)

= suminis sutaupytos energijos kiekis (laikotarpis [n]) – reikalavimus atitinkantis perteklinis sutaupytos energijos kiekis ([n – 1] laikotarpis)

4.2.   Galutinės energijos suvartojimo apibrėžties pakeitimų poveikis

Iš dalies keičiama Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 6 punkte pateikta galutinės energijos suvartojimo apibrėžtis (taip pat žr. 2023 m. xxx d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2023/xxx dėl naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 4 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę). Pakeitimais paaiškinama, kad:

—	transportui tiekiama energija apima energijos suvartojimą tarptautinėje aviacijoje,

—	į galutinės energijos suvartojimo taikymo sritį aiškiai įtraukta miškininkystei ir žuvininkystei tiekiama energija (anksčiau netiesiogiai įtraukta į kitus galutinio energijos suvartojimo sektorius),

—

į šią taikymo sritį neįtraukiamas energijos suvartojimas tarptautiniam jūriniam bunkeriavimui ir aplinkos energija (be to, kad į šią taikymo sritį neįtraukiama energijos transformavimo sektoriui ir energetikos sektoriui tiekiama energija, kaip jau minėta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 3 punkte pateiktoje apibrėžtyje).

Tas apibrėžties pakeitimas turi įtakos baziniam energijos suvartojimui, t. y. metiniam galutinės energijos suvartojimui, kurio vidurkis išvedamas pagal 2016, 2017 ir 2018 metus. Šią naują apibrėžtį valstybės narės turi taikyti apskaičiuodamos reikalaujamą suminį 2024–2030 m. laikotarpiu sutaupytos energijos kiekį.

Tai reiškia, kad apskaičiuojant 2021–2023 m. ir 2024–2030 m. suminį sutaupytos energijos kiekį turėtų būti naudojami skirtingi baziniai scenarijai, kaip nurodyta toliau pateiktoje formulėje.

Suminis sutaupytos energijos kiekis (2021–2030 m.)

=

0,8 % x bazinis scenarijus pagal senąją GES apibrėžtį x 27

+

1,3 % x bazinis scenarijus pagal naująją GES apibrėžtį x 13 + 1,5 % x bazinis scenarijus pagal naująją GES apibrėžtį x 9 + 1,9 % x bazinis scenarijus pagal naująją GES apibrėžtį x 6

4.3.   Reikalavimas apsvarstyti, kaip gali prisidėti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendruomenės, ir skatinti jų vaidmenį (Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalis)

Naudingų išteklių apie energetikos bendrijas valstybės narės gali rasti Komisijos energetikos bendrijų saugykloje (1), taip pat naujoje Komisijos iniciatyvoje „Piliečių inicijuota renovacija“  (2).

4.4.   Energijos nepritekliaus mažinimas (Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalis)

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ir užtikrintų, kad dalį reikalaujamo suminio galutinės sutaupytos energijos kiekio sutaupytų konkrečios tikslinės grupės, t. y. energijos nepriteklių patiriantys asmenys, pažeidžiami vartotojai, asmenys iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys. Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo V priedėlyje pateikti politikos priemonių, kurias valstybės narės anksčiau įgyvendino siekdamos sumažinti energijos nepriteklių, pavyzdžiai. Daugiau pavyzdžių galima rasti Suderintų EVED veiksmų iniciatyvos (3) ir Energijos nepritekliaus konsultacijų centro (4) interneto svetainėse, taip pat ištekliuose, sukurtuose įgyvendinant įvairius Europos projektus (5), skirtus energijos nepritekliui mažinti.

4.4.1.   Galutinės sutaupytinos energijos dalies nustatymas tikslinėms grupėms

Ši dalis turi būti bent jau lygi daliai, nustatytai taikant šio priedo 4.4.1.1 punkte aprašytą numatytąjį nustatymo metodą. Jei valstybė narė neatitinka numatytojo nustatymo metodo taikymo reikalavimų, ta dalis turi būti bent jau lygi daliai, nustatytai taikant alternatyvų nustatymo metodą, aprašytą šio priedo 4.4.1.2 punkte. Ta dalis taikoma reikalaujamam suminiam galutinės sutaupytos energijos kiekiui, nustatytam Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalyje (žr. šio priedo 4.1 skirsnį).

4.4.1.1.   Numatytasis nustatymo metodas – energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių dalies naudojimas nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP)

Tikslinių grupių sutaupytos galutinės energijos dalis turi būti bent jau lygi energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių daliai, įvertintai valstybių narių NEKSVP arba atnaujintuose NEKSVP, atsižvelgiant į keturis rodiklius, nurodytus toliau, taikant alternatyvų nustatymo metodą.

4.4.1.2.   Alternatyvus nustatymo metodas – keturių statistinių rodiklių aritmetinio vidurkio naudojimas

Tikslinių grupių sutaupytos galutinės energijos dalis turi būti bent jau lygi 3 lentelėje aprašytų keturių 2019 m. rodiklių aritmetiniam vidurkiui (žr. 4 lentelėje pateiktus duomenis).

3 lentelė

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti energijos nepritekliaus dalies nustatymo rodikliai

Pavadinimas	Eurostato nuoroda	Eurostato apibrėžtis
Rodiklis a: neišgalėjimas tinkamai šildyti būsto	SPGS [ilc_mdes01] (6)	Visų gyventojų, kurie priverstinai neišgali tinkamai šildyti būsto, procentinė dalis (7)
Rodiklis b: įsiskolinimas už komunalines paslaugas	SPGS, [ilc_mdes07] (8)	Visų gyventojų, turinčių įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir dėl finansinių sunkumų negalinčių laiku sumokėti sąskaitų už komunalines paslaugas, procentinė dalis (9)
Rodiklis c: bendras gyventojų, gyvenančių būste su nesandariu stogu, drėgnomis sienomis, grindimis ar pamatais, arba su puviniu langų rėmuose ar grindyse, skaičius	SPGS [ilc_mdho01] (9)	Gyventojų, gyvenančių būste su nesandariu stogu, drėgnomis sienomis, grindimis ar pamatais, arba su puviniu langų rėmuose ar grindyse, procentinė dalis (10)
Rodiklis d: skurdo rizikos lygis	SPGS ir ECHP tyrimai [ilc_li02] (11)	Asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos (gavus socialines išmokas) nesiekia skurdo rizikos ribos, prilygintos 60 % nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų po socialinių išmokų pervedimo medianos, dalis (12)

Turimi visų valstybių narių visų 2019 m. rodiklių duomenys. 4 lentelėje pateikti kiekvienos valstybės narės duomenys ir aritmetinis vidurkis.

4 lentelė

Minimali prioritetinėse grupėse reikalaujamo suminio galutinės sutaupytos energijos kiekio dalis, remiantis Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje išvardytais rodikliais

Šalis	Rodiklis a	Rodiklis b	Rodiklis c	Rodiklis d	Vidurkis
Austrija	1,80  %	2,40  %	9,40  %	13,30  %	6,73  %
Belgija	3,90  %	4,10  %	16,70  %	14,80  %	9,88  %
Bulgarija	30,10  %	27,60  %	11,60  %	22,60  %	22,98  %
Kroatija	6,60  %	14,80  %	10,20  %	18,30  %	12,48  %
Kipras	21,00  %	10,40  %	31,10  %	14,70  %	19,30  %
Čekija	2,80  %	1,80  %	7,30  %	10,10  %	5,50  %
Danija	2,80  %	3,60  %	14,90  %	12,50  %	8,45  %
Estija	2,50  %	7,20  %	13,80  %	21,70  %	11,30  %
Suomija	1,80  %	7,80  %	4,10  %	11,60  %	6,33  %
Prancūzija	6,20  %	5,60  %	11,50  %	13,60  %	9,23  %
Vokietija	2,50  %	2,20  %	12,00  %	14,80  %	7,88  %
Graikija	17,90  %	32,50  %	12,50  %	17,90  %	20,20  %
Vengrija	5,40  %	10,20  %	22,30  %	12,30  %	12,55  %
Airija	4,90  %	8,90  %	12,50  %	13,10  %	9,85  %
Italija	11,10  %	4,50  %	14,00  %	20,10  %	12,43  %
Latvija	8,00  %	8,70  %	19,30  %	22,90  %	14,73  %
Lietuva	26,70  %	7,50  %	14,00  %	20,60  %	17,20  %
Liuksemburgas	2,40  %	2,40  %	15,40  %	17,50  %	9,43  %
Мalta	7,80  %	6,50  %	7,60  %	17,10  %	9,75  %
Nyderlandai	3,00  %	1,50  %	14,70  %	13,20  %	8,10  %
Lenkija	4,20  %	5,80  %	10,80  %	15,40  %	9,05  %
Portugalija	18,90  %	4,30  %	24,40  %	17,20  %	16,20  %
Rumunija	9,30  %	13,70  %	9,40  %	23,80  %	14,05  %
Slovakija	7,80  %	8,40  %	5,70  %	11,90  %	8,45  %
Slovėnija	2,30  %	11,20  %	20,60  %	12,00  %	11,53  %
Ispanija	7,50  %	6,50  %	14,70  %	20,70  %	12,35  %
Švedija	1,90  %	2,30  %	7,00  %	17,10  %	7,08  %
Šaltinis: Eurostato duomenys (kiekvieno rodiklio nuorodos pateiktos 3 lentelėje).

4.4.2.   Tikslinės grupės (-ių) apibrėžtis

Terminas „energijos nepriteklių patiriantys asmenys“ yra susijęs su Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 52 punkte pateikta energijos nepritekliaus apibrėžtimi, kurioje daroma nuoroda į atitinkamas nacionalines aplinkybes. Komisijos nuomone, dėl to kiekviena valstybė narė gali priimti savo teisinę energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių apibrėžtį.

Sąvoka „pažeidžiami vartotojai“ pateikta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (13) 28 straipsnio 1 dalyje:

Sąvoka „pažeidžiami vartotojai“ gali apimti pajamų lygį, iš disponuojamųjų pajamų energijai skiriamas išlaidas, namų energijos vartojimo efektyvumą, kritinę priklausomybę nuo elektrinių prietaisų dėl sveikatos priežasčių, amžių ir kitus kriterijus.

Tame pačiame straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės apibrėžtų pažeidžiamų vartotojų sąvoką. Ta apibrėžtis turėtų būti taikoma Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Terminas „asmenys iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių“ Sąjungos teisėje nėra apibrėžtas. Tačiau Komisija pažymi, kad Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas skurdo rizikos lygio rodiklis yra 60 % nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų po socialinių išmokų pervedimo medianos riba. Todėl ta riba turėtų būti naudojama apibrėžiant asmenų iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių grupę pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai galima pagrįsti kitos nacionalinės apibrėžties naudojimą (pvz., kai apibrėžtis susijusi su tinkamumo gauti tam tikras socialines išmokas kriterijais).

Terminas „socialinis būstas“ Sąjungos teisėje nėra apibrėžtas, tačiau 2020 m. EBPO politikos apžvalgoje jis apibrėžtas kaip gyvenamasis būstas, nuomojamas mažesnėmis nei rinkos kainomis, kuris yra skiriamas tikslingai ir suteikiamas pagal konkrečias taisykles, pavyzdžiui, nustatytus poreikius arba laukiančiųjų sąrašus. Vis dėlto įvairiose valstybėse narėse esama apibrėžties, dydžio, taikymo srities, finansavimo, tikslinės grupės ir paslaugų teikėjo tipo (pvz., viešieji, privatieji, pelno nesiekiantys ar riboto pelno subjektai, kooperatyvai ar jų derinys) skirtumų. Socialinio būsto apibrėžtis valstybėse narėse ilgainiui keitėsi kartu su kintančiu politiniu požiūriu į besikeičiančias rinkos sąlygas. Kai kurios valstybės narės socialiniam būstui apibūdinti vartoja skirtingus terminus, pavyzdžiui, Prancūzijoje – „nedidelėmis kainomis nuomojamas būstas“, Danijoje – „bendras būstas“ arba „ne pelno būstas“, Vokietijoje – „būsto skatinimas“, Austrijoje – „riboto pelno būstas“ arba „liaudies būstas“, Ispanijoje – „apsaugotas būstas“, Švedijoje – „visuomeninės paskirties būstas“ ir kt. Priklausomai nuo valstybės narės, ši sąvoka gali būti susijusi su nuomotojo teisiniu statusu, nuomos tvarka, finansavimo metodu arba tikslinėmis gyventojų grupėmis (14). Valstybės narės, norinčios įtraukti socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis į Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, turėtų pateikti nacionalinę socialinio būsto apibrėžtį.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje nurodytos tikslinės grupės pasiektų bent suminį sutaupytos energijos kiekį, nustatytą pagal šio priedo 4.4.1.1 arba 4.4.1.2 punktą. Reikalaujamas energijos kiekis turi būti sutaupytas visose tikslinėse grupėse bendrai, o ne kiekvienoje grupėje atskirai.

Tai darydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į kiekvienos grupės ar pogrupio ypatumus ir atitinkamai pritaikyti politikos priemones. Pavyzdžiui, sunkumai namų ūkiams, priklausantiems aukštesnei mažas pajamas gaunančios grupės kategorijai, ir labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams gali skirtis.

Kai sutaupytos energijos kiekis, apie kurį pranešama Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais, sutaupomas dėl politikos priemonių, kurios nėra išimtinai skirtos iš 8 straipsnio 3 dalyje išvardytų tikslinių grupių pasirinktai tikslinei grupei (-ėms), valstybės narės turi paaiškinti, kaip apskaičiuojama ir stebima tų tikslinių grupių sutaupytos energijos dalis, palyginti su bendru praneštu sutaupytos energijos kiekiu, kuris sutaupytas taikant tas politikos priemones. Tie paaiškinimai turi būti įtraukti į pranešimą apie politikos priemonę pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 5 punkto g papunktį. Komisijos nuomone, nuostatos, kuriomis siekiama mažinti energijos nepriteklių (pvz., dėl didesnės dotacijos normos, papildomos nulinės palūkanų normos paskolos), gali būti grindžiamos konkrečiais atitikties reikalavimams kriterijais (tokiais kaip pajamų riba, teisė gauti socialines išmokas, būsto energijos klasė prieš intervencinę priemonę). Stebint, kaip įgyvendinamos šios nuostatos, galima atskirti intervencines priemones ir dėl jų sutaupytą energiją, kurią galima įskaičiuoti į energijos nepritekliaus mažinimą. Kitas metodas galėtų būti toks, kad organizacijos, tiesiogiai bendraujančios su prioritetinėmis grupėmis (pvz., socialinėmis įstaigomis, vietos valdžios institucijomis, NVO ir labdaros organizacijomis), būtų įgaliotos padėti namų ūkiams teikti paraiškas gauti finansines paskatas ar kitą paramą. Tada tos organizacijos galėtų stebėti intervencines priemones, kurios padeda mažinti energijos nepriteklių.

4.5.   Neigiamo poveikio vengimas ir mažinimas (Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalis)

Komisijos nuomone, reikėtų išskirti bent trijų rūšių neigiamą poveikį, nurodytą Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje.

Pirmoji neigiamo poveikio rūšis – kai dėl politikos priemonės padidėja energijos kainos (pvz., energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos (EVEĮS) arba energijos mokesčiai, taip pat žr. 7.9.2 skirsnį dėl poveikio pajamų pasiskirstymui), o to nekompensuoja energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, dėl kurio mažėja energijos sąnaudos. Tai gali padidinti riziką, kad namų ūkiai patirs energijos nepriteklių. Tokio neigiamo poveikio galima išvengti arba jį sušvelninti užtikrinant, kad grupėms, kurioms didesnės energijos kainos galėtų kelti didelę riziką, būtų taikoma politikos priemonė (arba papildomos poveikio švelninimo priemonės), kuria bent būtų kompensuojamas didesnių energijos kainų poveikis. Todėl Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės kuo geriau panaudotų viešąjį finansavimą, įskaitant Sąjungos lygmens finansavimo priemones, ir pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS).

Antroji neigiamo poveikio rūšis – neekonominis šalutinis poveikis, kuris gali turėti įtakos namų ūkių gyvenimo sąlygoms ir sveikatai. Pavyzdžiui, vykdant renovacijos programas gali būti netinkamai sprendžiamas vėdinimo klausimas, o dėl to gali kilti kvėpavimo takų ligų. To galima išvengti, jei rengiant politikos priemonę būtų atsižvelgta į patalpų oro kokybę arba poveikį aplinkai.

Trečioji neigiamo poveikio rūšis yra susijusi su kitu šalutiniu ekonominiu poveikiu, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo sprendinių kainos padidėjimu. Dėl to galutiniams vartotojams, turintiems mažiau finansinių išteklių, gali būti sunkiau įsigyti tokių sprendinių. Tokio neigiamo poveikio galima išvengti arba jį sumažinti konkrečiomis nuostatomis arba taikant papildomas priemones (pvz., savanorišką susitarimą su mažmenininkais ar montuotojais, palankesnes sąlygas prioritetinėms tikslinėms grupėms).

Kaip reikalaujama Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 5 punkto i papunktyje, į pranešimą apie politikos priemones turi būti įtraukta atitinkama analizė ir paaiškinimai, kaip buvo įvertintas neigiamas poveikis, kaip jo buvo išvengta arba kaip jis buvo sumažintas.

4.6.   4 straipsnio tikslo siekimas įgyvendinant 8 straipsnį (Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 14 dalies b punktas)

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalimi siekiama sutaupyti energijos papildomai, neįskaitant pagal kitus privalomus Sąjungos teisės aktus sutaupytos energijos kiekio, kaip nurodyta V priedo 2 punkte. Todėl valstybės narės turi paaiškinti, kaip politikos priemonėmis, apie kurias pranešta pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį, siekiama sutaupyti energijos, kuri kitu atveju nebūtų sutaupyta, ir taip prisidėti prie jų nacionalinio įnašo pagal tos direktyvos 4 straipsnį įgyvendinimo. Tai vertinant reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

—

galutinės energijos suvartojimo pokyčius gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą. energijos vartojimo efektyvumo padidėjimui atskirti nuo kitų veiksnių (pvz., oro sąlygų, ekonominės veiklos) nulemtų pokyčių gali būti naudojami tokie metodai kaip išskaidymo analizė,

—	energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas gali būti susijęs su energijos taupymu pagal 8 straipsnio 1 dalį, tačiau jį taip pat gali lemti kitos politikos kryptys (pvz., kiti teisiškai privalomi Sąjungos teisės aktai) ir su politika nesusijęs poveikis,

—

pagal 8 straipsnio 1 dalį padidinus energijos vartojimo efektyvumą gali atsirasti netiesioginis rikošeto efektas (energetinių paslaugų vartojimo padidėjimas dėl ekonomikos augimo, kurį skatina efektyvesnis išteklių naudojimas, arba dėl nenumatytų įvykių, tokių kaip COVID-19 krizė ar kainų sukrėtimai), į kurį nebus atsižvelgiama apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį pagal 8 straipsnio 1 dalį,

—

tikėtina, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalį tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje išvardytose tikslinėse grupėse (žr. šio priedo 4.4 skirsnį) turės tiesioginį rikošeto efektą (t. y. dalis energijos vartojimo efektyvumo padidinimo panaudojama ne energijos suvartojimui mažinti, o šiluminiam komfortui pagerinti iki deramo lygio). Todėl sutaupytos energijos kiekis, apie kurį pranešta Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais, nebus (visiškai) lygiavertis energijos suvartojimo sumažinimui pagal tos direktyvos 4 straipsnį (žr. šio priedo 7.1 skirsnį).

Tas vertinimas padeda Komisijai stebėti, ar valstybės narės sėkmingai įgyvendina savo nacionalinius įnašus pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 4 straipsnį, o jei ne, kokiu mastu šis atotrūkis gali būti susijęs su pagal tos direktyvos 8 straipsnio 1 dalį praneštu nepakankamu sutaupytos energijos kiekiu arba sutaupytos energijos kiekio pervertinimu.

Pirmasis vertinimo lygmuo – galutinės energijos suvartojimo tendencijų (Direktyvos (ES) 2023/1791 4 straipsnis) ir pranešto sutaupytos energijos kiekio (tos direktyvos 8 straipsnis) stebėsena, kad būtų galima nustatyti, ar jie yra nuoseklūs ir atitinka dabartinius tikslus. Antruoju vertinimo lygmeniu galima išnagrinėti pastebėtų pokyčių arba atotrūkių paaiškinimus, pavyzdžiui, taikant šiuos metodus:

—

valstybių narių pažangos, padarytos siekiant įgyvendinti jų energijos vartojimo efektyvumo didinimo įnašus, kaip aprašyta Direktyvos (ES) 2023/1791 4 straipsnio 6 dalyje, vertinimas gali būti naudojamas kaip analizės šaltinis vertinant politiką ir priemones, patenkančias į tos direktyvos 8 straipsnio taikymo sritį,

—

siekiant paaiškinti galutinės energijos suvartojimo arba energijos suvartojimo intensyvumo pokyčius ir skirtumus, palyginti su numatoma tendencija (Direktyvos (ES) 2023/1791 4 straipsnis dėl stebėsenos), galima naudoti išskaidymo analizę, ekonometrinę analizę arba kitus metodus „nuo bendra prie atskira“,

—

siekiant nustatyti, ar politikos priemonės yra nepakankamai veiksmingos, ar veiksmingesnės, nei tikėtasi (pvz., dalyvavimas, veiksmų skaičius), galima palyginti pasiektus ir numatomus rezultatus, todėl bus galima stebėti politikos priemones, apie kurias pranešta pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį,

—	siekiant nustatyti galimus sutaupytos energijos kiekio pervertinimo ar nepakankamo įvertinimo šaltinius, stebėsenos ir tikrinimo rezultatai gali būti peržiūrimi.

Atliekant šį vertinimą pirmenybė turėtų būti teikiama sutaupytos energijos kiekio įverčių pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalį tikslumo didinimui, atliekant vertinimo tyrimus.

Kuo daugiau nustatytų neatitikimų tarp tendencijų, stebimų pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 4 ir 8 straipsnius, ir (arba) kuo didesnis nustatytas atotrūkis tarp stebimų tendencijų ir trajektorijų, pagal kurias siekiama dabartinio pareigos taikymo laikotarpio tikslų, tuo išsamesni turėtų būti minėti vertinimai.

4.7.   Politikos priemonių atitiktis reikalavimams (8 straipsnio 14 dalies c punktas)

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 5 punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (15) III priede išvardyti duomenys, kuriuos valstybės narės turi pateikti pranešdamos apie politikos priemones pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį. Reikalaujamame trumpame politikos priemonės aprašyme galėtų būti daroma nuoroda į teisinį tekstą arba kitą viešai skelbiamą oficialią informaciją, kurioje nurodomi politikos priemonės tikslai. Kai oficialiuose politikos priemonės tiksluose nėra aiškiai paminėtas galutinės energijos sutaupymas, turėtų būti pateiktas papildomas pagrindimas, pvz., paaiškinant, kaip politikos priemone skatinami energijos vartojimo efektyvumo veiksmai, atitinkantys Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, arba kaip įrodomas sutaupytos galutinės energijos kiekis. Pagrindimą taip pat galėtų sudaryti politikos priemonės intervencinės logikos aprašymas, kuris padėtų įrodyti jos reikšmingumą (taip pat žr. Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo IX priedėlį).

5.   PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU 9 STRAIPSNIO DĖL ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO ĮPAREIGOJIMŲ SISTEMŲ (EVEĮS) PAKEITIMAIS

Gairės dėl EVEĮS struktūros, įgyvendinimo ir dokumentavimo pateikiamos Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 4.1 skirsnyje ir II priedėlyje, nes šios nuostatos, palyginti su Direktyva 2012/27/ES, nepasikeitė.

Svarbiausi Direktyvos (ES) 2023/1791 9 straipsnio papildymai ar pakeitimai (palyginti su Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsniu):

—	nauja 9 straipsnio 2 dalis. Valstybės narės turi teisę paskirti įgyvendinančiąją valdžios instituciją EVEĮS administruoti,

—	9 straipsnio 3 dalies papildymas. Įpareigotosios šalys gali būti ir perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai (pastaba: energijos skirstytojai jau buvo įtraukti kaip galimos įpareigotosios šalys),

—	naujos 9 straipsnio 5, 6, ir 7 dalys. Valstybės narės turi teisę reikalauti, kad įgyvendinant EVEĮS prioritetinės tikslinės grupės sutaupytų energijos, kaip reikalaujama 8 straipsnio 3 dalyje,

—

9 straipsnio 8 dalies atnaujinimas. Nuoroda į grynojo šilumingumo vertę dabar pateikiama Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066 (16) VI priede, o nuoroda į pirminės energijos koeficientus – Direktyvos (ES) 2023/1791 31 straipsnyje. Jei naudojami kiti perskaičiavimo koeficientai, tai turi būti pagrįsta,

—

nauja 9 straipsnio 10 dalis. Reikalavimas nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose (NEKSPA) pateikti informaciją apie įdiegtas matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, įskaitant taikomus metodus, nustatytas problemas ir tai, kaip jos buvo sprendžiamos. Jei apie EVEĮS pranešama įgyvendinant politikos priemonių rinkinį, žr. šio priedo 6.1 skirsnį dėl gairių, kaip pranešti apie energijos kiekį, sutaupytą įgyvendinant politikos priemonių rinkinį,

—	9 straipsnio 9 dalyje aptariama EVEĮS ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sąveika, nagrinėjama šio priedo 7.6.1 skirsnyje.

6.   PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU 10 STRAIPSNIO DĖL ALTERNATYVIŲ PRIEMONIŲ PAKEITIMAIS

Gairės dėl alternatyvių priemonių struktūros, įgyvendinimo ir dokumentavimo pateikiamos Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 4.2 skirsnyje ir III priedėlyje.

Palyginti su Direktyvos 2012/27/ES 7b straipsniu, į Direktyvą (ES) 2023/1791 įtraukti du papildymai.

Pirmasis – 10 straipsnio 3 dalis, panaši į 9 straipsnio 10 dalį dėl EVEĮS, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės NEKSPA pateiktų informaciją apie įdiegtas matavimo, kontrolės bei tikrinimo sistemas ir, be kita ko, informaciją apie taikomus metodus, nustatytas problemas ir tai, kaip jos buvo sprendžiamos. Taip papildoma esama V priedo 3 punkto e papunkčio nuostata dėl skaidrumo, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės metinėse ataskaitose viešai skelbtų duomenis apie sutaupytos energijos kiekį.

Antrasis – 10 straipsnio 4 dalis dėl poreikio įrodyti mokestinių priemonių veiksmingumą, aptariama tolesniame skirsnyje.

6.1.   Matavimas, kontrolė ir tikrinimas pranešant apie politikos priemonių rinkinį

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnyje nustatytas ataskaitų teikimo reikalavimas visų pirma susijęs su rezultatų, pasiektų taikant kiekvieną politikos priemonę, ataskaitų teikimu. Taip lengviau dokumentuoti reikšmingumą (dėl reikšmingumo taip pat žr. Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo IX priedėlį). Valstybės narės gali naudotis politikos priemonių rinkiniu, skirtu tam pačiam sektoriui ir atskirų veiksmų rūšims (pvz., konsultacijų energetikos klausimais programa ir finansavimo schema).

Pirmoji galimybė pranešti apie energijos kiekį, sutaupytą įgyvendinant politikos priemonių rinkinį, yra pranešti apie rinkinį taip, tarsi tai būtų viena politikos priemonė:

—

pasirenkant pagrindinę politikos priemonę iš politikos priemonių rinkinio ir pranešant tik apie energijos kiekį, sutaupytą taikant šią politikos priemonę: taip išvengiama dvigubos sutampančių politikos priemonių apskaitos rizikos, o pagal V priedo reikalavimus turėtų būti pranešama ir dokumentuojama tik ta politikos priemonė, apie kurią pranešta,

—

arba pranešant apie politikos priemonių rinkinį kaip apie politikos priemonę: tokiu atveju pranešime apie šį politikos priemonių rinkinį ir jo dokumentuose visų pirma turėtų būti paaiškinta, kaip užtikrinamas reikšmingumas, kaip stebimas atskirų veiksmų, susijusių su politikos priemonių rinkiniu, įgyvendinimas ir kaip išvengiama to paties atskiro veiksmo dvigubos apskaitos arba ji ištaisoma.

Antroji galimybė – atskirai pranešti apie politikos priemones, įtrauktas į politikos priemonių rinkinį. Po to apie kiekvieną politikos priemonę pranešama ir ji dokumentuojama, taip pat turėtų būti paaiškintas procesas, kuriuo siekiama išvengti dvigubos apskaitos arba ją ištaisyti. Šis procesas, pavyzdžiui, galėtų būti:

—

naudojimasis centralizuota duomenų baze, kurioje saugomi atskirų veiksmų identifikatoriai (pvz., elektros skaitiklių adresai arba identifikaciniai numeriai), kad būtų galima kontroliuoti dvigubą apskaitą: tokiu atveju dėl kiekvienos politikos priemonės sutaupytos energijos kiekis, apie kurį pranešta pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį, turėtų būti ištaisytas, kad būtų pašalintas sutaupytos energijos kiekis, kuris būtų įskaičiuojamas kelis kartus,

—	taisyklių dėl sutaupytos energijos paskirstymo tarp politikos priemonių, apie kurias pranešta (pvz., pagal suteikto finansavimo dalį), nustatymas.

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priede nustatyti reikalavimai politikos priemonių rinkiniams taikomi kaip ir atskiroms politikos priemonėms.

6.2.   Mokestinės priemonės (veiksmingumo įrodymas) (Direktyvos (ES) 2023/1791 10 straipsnio 4 dalis)

Šiuo skirsniu papildomas Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 4.2.8 skirsnis dėl energijos arba CO2 mokesčių.

Direktyvos (ES) 2023/1791 10 straipsnio 4 dalimi nustatyti nauji mokestinių priemonių veiksmingumo įrodymo reikalavimai yra lygiaverčiai reikšmingumo reikalavimui, įtrauktam į tos direktyvos V priedo 3 punkto h papunktį, taikomą EVEĮS ir alternatyvioms priemonėms, kad visoms politikos priemonėms būtų taikomos vienodos sąlygos.

Pranešdamos apie mokestinę priemonę pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį, valstybės narės turi paaiškinti, kaip tos mokestinės priemonės struktūra ir įgyvendinimu užtikrinamas tinkamas poveikio mechanizmas.

Tai būtų galima padaryti, pavyzdžiui, paaiškinant, kaip buvo nustatytas mokesčio tarifas ir kodėl laikui bėgant buvo nuspręsta atlikti pakeitimus (kai tinkama), nurodant, ar pakeitimo tikslas iš tikrųjų yra paskatinti elgsenos pokyčius ar sumažinti vartotojams tenkančią naštą dėl padidėjusių kainų ar panašių išorinių sąlygų, siekiant sutaupyti energijos. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip užtikrinama, kad visi vartotojai, įskaitant mažas pajamas gaunančius namų ūkius arba vartotojus, kuriems taikomos skirtingos paskatos, turėtų galimybę keisti savo elgseną. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, paaiškinant, kaip papildomomis priemonėmis papildoma taikoma mokestinė priemonė.

Dėl išsamesnių paaiškinimų taip pat žr. šio priedo 7.9 skirsnį dėl energijos kiekio, sutaupyto taikant mokestines priemones, nustatymo.

7.   PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU V PRIEDO PAKEITIMAIS

7.1.   Sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimas Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais (energijos nepritekliaus dalis)

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad apskaičiuodamos sutaupytos energijos kiekį, nurodytą tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės tą sutaupytos energijos kiekį gali apskaičiuoti remdamosi inžinerinėmis sąmatomis, „ naudodamos standartizuotas ploto naudojimo ir šiluminio komforto sąlygas ar parametrus, pavyzdžiui, nacionaliniuose pastatų teisės aktuose nustatytus parametrus “.

Padidinus energijos vartojimo efektyvumą Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslinių grupių gyvenamuosiuose būstuose galutinės energijos suvartojimas gali sumažėti ne tiek pat, kaip dėl tų pačių veiksmų, kurių ėmėsi energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai. Tikėtina, kad taip bus materialinio nepritekliaus atvejais (pvz., kai neišgalima tinkamai šildyti būsto) prieš imantis energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų: energijos suvartojimas prieš imantis energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų gali būti mažesnis, nei apskaičiuota pagal standartines prielaidas, naudojamas, pavyzdžiui, energinio naudingumo sertifikatuose. Pavyzdžiui, patalpų temperatūra gali būti žemesnė, nei numatyta pastatų teisės aktuose, kai kurios patalpos gali būti nešildomos arba šildomos tik kelias valandas per dieną ir pan. Toks mažesnis energijos suvartojimas, palyginti su standartinėmis prielaidomis, vadinamas perdėtų lūkesčių efektu. Tokiais atvejais energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali būti naudojamas deramam šiluminiam komfortui užtikrinti (pvz., nustatant aukštesnę nei anksčiau termostato temperatūrą, kai kurias patalpas šildant daugiau valandų per dieną ir kt.).

Šis reiškinys, kai vietoj energijos suvartojimo sumažėjimo pagerėja energetinės paslaugos kokybė (šiuo atveju padidėja komfortas), paprastai vadinamas tiesioginiu rikošeto efektu. Apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį, apie kurį pranešama pagal 8 straipsnio 1 dalį, paprastai reikėtų atsižvelgti į abiejų rūšių poveikį (perdėtų lūkesčių efektą ir rikošeto efektą). Tai reiškia, kad apskaičiuotas energijos kiekis, sutaupytas vykdant veiksmus prioritetinėse grupėse pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 3 dalį, galėtų būti mažas, o tai būtų paradoksalu tos nuostatos tikslo atžvilgiu.

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 1 punkto d papunktyje pripažįstama, kad tomis konkrečiomis aplinkybėmis rikošeto efektas gali būti teigiamas politikos priemonių poveikis, kai jis padeda mažinti energijos nepriteklių, nes sudaro sąlygas namų ūkiams užsitikrinti deramą šiluminį komfortą pagal tos direktyvos 2 straipsnio 52 punkte pateiktą energijos nepritekliaus apibrėžtį, kurioje nurodomas „ bazinis patogumo lygis ir deramas gyvenimo ir sveikatos lygis “.

Todėl toje nuostatoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės pranešime apie apskaičiavimo metodikas, naudojamas taikant politikos priemones, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnį, paaiškintų, „ kaip atsižvelgia į komforto elementą imdamosi veiksmų pastatų srityje “. Kai energijos vartojimo efektyvumo patobulinimų dalis ar jie visi naudojami tam, kad būtų pasiektas komforto lygis, apibrėžtas kaip „deramas“, jie gali būti įskaičiuojami į sutaupytą energiją pagal 8 straipsnį. Patobulinimų, didinančių energijos vartojimo efektyvumą, dalis, kuri būtų panaudota norint pasiekti aukštesnį nei deramas komforto lygį, turi būti laikoma rikošeto efektu ir turi būti koreguojama skaičiuojant sutaupytos energijos kiekį.

Derami šiluminio komforto standartai gali būti nustatyti, pavyzdžiui, remiantis pastatų teisės aktuose naudojamomis prielaidomis dėl gyventojų elgsenos arba pagal skaičiavimo metodikas, nustatytas energinio naudingumo sertifikatams, rengiamiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (17).

7.2.   Tikslo pasiekti sutaupytos galutinės energijos kiekį įrodymas ir patvirtinamųjų dokumentų, kad energija sutaupyta taikant politikos priemonę, pateikimas (Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto a papunktis)

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto a papunktyje reikalaujama, kad valstybės narės:

1)	įrodytų, kad vienas iš politikos priemonių, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnio 1 dalį, tikslų yra pasiekti sutaupytos galutinės energijos kiekį, ir

2)	dokumentuotų įrodymus, kad sutaupyta energija, apie kurią pranešta, buvo sutaupyta taikant politikos priemonę.

Taip papildomos į Direktyvą 2012/27/ES ir Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 14 dalies c punktą dėl politikos priemonių atitikties reikalavimams įtrauktos nuostatos dėl reikšmingumo ir papildomumo (žr. šio priedo 4.7 skirsnį). Gairės dėl reikšmingumo ir papildomumo pateiktos Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo IX ir XI priedėliuose.

Taikant reikalavimą dokumentuoti įrodymus, taip pat būtų galima gauti papildomų reikiamų pagrindimų, jei į politikos tikslus galutinės energijos sutaupymas nėra aiškiai įtrauktas. Patvirtinamųjų dokumentų pavyzdžiai, be kita ko, yra paaiškinimai:

—	kaip paskata siekiama užtikrinti jos skatinamąjį poveikį ir kaip stebimas šios paskatos naudojimas (pvz., nustatant tinkamas dotacijos normas įvertinamas pasirengimas mokėti; interneto platforma naudojama veiksmams, kuriems taikoma paskata, registruoti),

—

kaip savanorišku susitarimu siekiama užtikrinti, kad įsipareigojus būtų imamasi veiksmų (pvz., numatant pakankamai dideles paskatas ir sankcijas, nustatant veiksmingumo reikalavimus, apimančius ne tik įprastinę veiklą), ir tai, kaip stebimas savanoriško susitarimo poveikis (pvz., dalyvaujančiosios šalys teikia metines ataskaitas, o įgyvendinančiosios valdžios institucijos ar trečiosios šalys atlieka patikrinimus),

—

kaip elgsenos priemone siekiama užtikrinti, kad informacija paskatintų elgsenos pokyčius (pvz., teikiama specialiai pritaikyta informacija ir reguliariai gaunama grįžtamoji informacija; bandomieji tyrimai naudojami veiksmingiausiems metodams nustatyti) ir tai, kaip įrodomas elgsenos priemonės poveikis (pvz., atliekami atsitiktinių imčių kontroliniai tyrimai),

—	kaip mokestine priemone siekiama užtikrinti jos energijos taupymo poveikį (taip pat žr. 6.2 skirsnį dėl mokestinių priemonių veiksmingumo įrodymo).

7.3.   Nukrypti leidžiančios nuostatos (Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto c papunktis)

7.3.1.   Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnis

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad nukrypti leidžianti nuostata dėl sutaupyto energijos kiekio, susijusio su esamų pastatų renovacija (18), apima energijos kiekį, sutaupytą įgyvendinant minimaliuosius pastatų energinio naudingumo standartus pagal Direktyvą 2010/31/ES, su sąlyga, kad užtikrinamas Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 3 punkto h papunktyje nurodytas reikšmingumo kriterijus. Tai yra nuo papildomumo principo nukrypti leidžianti nuostata, t. y. kad energijos kiekis, sutaupytas įgyvendinant privalomą Sąjungos teisę, neturėtų būti laikomas sutaupytos energijos kiekiu Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais.

Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų išvengta energijos, sutaupytos įgyvendinant minimaliuosius pastatų energinio naudingumo standartus ir kitas politikos priemones, kuriomis remiama pastatų renovacija, pavyzdžiui, subsidijų programas ir EVEĮS, dvigubos apskaitos. Atliekant pastatų renovaciją, vykdomą siekiant įgyvendinti nacionalinius minimaliuosius pastatų energinio naudingumo standartus, būtų galima sutaupyti energijos, kurią būtų galima įskaičiuoti į valstybės narės pareigą taupyti energiją. Pastatų renovacija, vykdoma siekiant įgyvendinti nacionalinius minimaliuosius pastatų energinio naudingumo standartus ir remiama subsidijų programa, taip pat galėtų padėti sutaupyti energijos, kurią būtų galima įskaičiuoti, tačiau apie ją turėtų būti pranešama tik vieną kartą, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

7.3.2.   Direktyvos (ES) 2023/1791 5 ir 6 straipsniai (viešojo sektoriaus nuostatos)

Pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto c papunktį valstybėms narėms leidžiama tos direktyvos 8 straipsnio taikymo tikslais įskaičiuoti energiją, sutaupytą taikant viešojo sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo priemones pagal tos direktyvos 5 ir 6 straipsnius, jeigu ji atitinka tos direktyvos V priedo reikalavimus. Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus pastato renovacija galėtų padėti sutaupyti energijos, kuri būtų įskaitoma į valstybės narės energijos taupymo pareigą ir kartu padėtų valstybei narei įvykdyti viešojo sektoriaus pareigas.

7.4.   Nepaprastosios padėties taisyklės (Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto d papunktis)

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto d papunkčio nuostatoje paaiškinama, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kuriomis siekiama nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. (19) (vėliau terminas pratęstas iki 2024 m. kovo mėn. (20)) dujų poreikį sumažinti 15 % ir nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. bendrą elektros energijos suvartojimą piko valandomis sumažinti vidutiniškai bent 5 % per valandą (21), gali būti įskaitytos į valstybių narių energijos taupymo pareigas.

Pagal šią nuostatą reikalavimus atitinkančios politikos priemonės yra tik energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, aiškiai neįtraukiant energijos kiekio, sutaupyto taikant normavimo ar ribojimo priemones, kuriomis energijos vartojimo efektyvumas nedidinamas. Terminai „normavimas“ ir „ribojimo priemonės“ nėra apibrėžti nei Direktyvoje (ES) 2023/1791, nei kituose Sąjungos teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, šios priemonės turėtų būti laikomos priemonėmis, kuriomis laikinai ribojamas vartotojams tiekiamos energijos kiekis, pavyzdžiui, reikalaujant, kad pramoninis vartotojas sumažintų energijos suvartojimą sustabdydamas gamybos procesą, arba skatinant jį tai daryti, arba prašant mažmeninių vartotojų tam tikrais laikotarpiais nevartoti energijos. Normavimo arba ribojimo priemonės taip pat galėtų būti priemonės, darančios netiesioginį poveikį energijos suvartojimui, pavyzdžiui, kai ribojamas parduotuvių ar viešųjų paslaugų darbo laikas ar dienos.

7.5.   Pastangų pasidalijimas (Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto e papunktis)

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto e papunkčio nuostatoje paaiškinama, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės, kuriomis taupoma energija ir mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 (22), gali padėti sutaupyti energijos, kurią galima įskaičiuoti į energijos taupymo pareigą, su sąlyga, kad ji atitinka kitas Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo nuostatas. Tas paaiškinimas neturi įtakos nei politikos priemonių atitikčiai reikalavimams, nei sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimui, palyginti su ankstesne direktyva.

7.6.   Sąveika su ES ATLPS (Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto f papunktis)

7.6.1.   Paaiškinimas dėl ES ATLPS papildomumo ir jos taikymo naujiems sektoriams

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto f papunkčio nuostatoje paaiškinama, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių, skirtų sektoriams, kuriems taikomos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, gali būti įskaičiuojamas, jei jis atitinka V priedo taisykles, kuriomis reglamentuojamas sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimas (įskaitant iškastinio kuro neįtraukimą, žr. šio priedo 7.7 skirsnį). Tai reiškia, kad dėl degalų sutaupytos energijos kiekis, kuriam taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959 (23) (t. y. naujoji ES ATLPS pastatų, transporto ir pramonės sektoriuose), gali būti traktuojamas taip pat, kaip šiuose sektoriuose sutaupytas elektros energijos kiekis, taip pat dideliuose pramonės įrenginiuose sutaupytas naudojamo kuro energijos kiekis, kuriam taikoma galiojanti ES ATLPS, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (24).

Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos gali padidinti energijos kainą, o tai savo ruožtu daro poveikį investicijoms ir vartojimo įpročiams, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti energijos taupymo taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones papildomumą ir reikšmingumą. Pavyzdžiui, šiais atvejais:

—

rengdamos pramonės sektoriaus programas, valstybės narės galėtų nustatyti minimalius atsipirkimo laikotarpio reikalavimus, pvz., daugiau nei trejų metų. Jei, siekiant remti energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus pramonės sektoriuje, energijos kainos pakiltų, automatiškai sutrumpėtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų atsipirkimo laikotarpiai, todėl kai kuriems iš jų parama pagal politikos priemonę galėtų būti neskiriama,

—

vertindamos elgsenos politikos priemonės poveikį, valstybės narės galėtų įvertinti energijos kainų pokyčių, įskaitant ATLPS, poveikį energijos suvartojimui, naudodamos kainų elastingumo įverčius. Tuomet šį poveikį būtų galima išskaičiuoti iš pastebėtų energijos suvartojimo pokyčių. Atliekant atsitiktinių imčių kontrolinius tyrimus būtų automatiškai atsižvelgiama į energijos kainų pokyčius, darant prielaidą, kad tos pačios kainos vienodai taikomos asmenims, kuriems politikos priemonė daro poveikį ir kuriems ji poveikio nedaro. Daugiau informacijos apie energijos kiekio, sutaupyto taikant elgsenos priemones, apskaičiavimą galima rasti Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo VI priedėlyje.

Pagal naująjį Direktyvos 2003/87/EB 30e straipsnį valstybėms narėms leidžiama iki 2030 m. reguliuojamuosius subjektus atleisti nuo pareigos atsisakyti apyvartinių taršos leidimų sektoriuose, kuriems taikoma naujoji ES ATLPS, su sąlyga, kad 2027–2030 m. jiems bus taikomas nacionalinis anglies dioksido mokestis, kurio tarifas yra bent jau ne mažesnis nei vidutinė galutinė aukciono kaina. Jei valstybė narė nuspręstų taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą, energijos kiekis, sutaupytas taikant nacionalines mokestines priemones, kurioms taikoma ES ATLPS, galėtų būti įskaičiuojamas tik tuo atveju, jei mokesčio tarifas būtų didesnis už vidutinę galutinę aukciono kainą, ir tik kaip mokesčio tarifo ir aukciono kainos skirtumas.

Konkrečiai:

—	energijos kiekis, sutaupytas vykdant energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus ES ATLPS įrenginiuose, kai reikalavimus pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį atitinkančios politikos priemonės netaikomos, neįskaičiuojamas,

—

be to, energijos kiekis, sutaupytas vykdant energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus, kuriuos lėmė elektros energijos kainų padidėjimas dėl ES ATLPS (ir dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais išplėtimo – kitų galutinių energetikos produktų kainų padidėjimo), neįskaičiuojamas, kai nacionalinių politikos priemonių nėra,

—

sutaupytos energijos kiekis galėtų būti įskaičiuojamas, kai taikoma nacionalinė politikos priemonė. Pavyzdžiui, baltųjų sertifikatų sistemomis, savanoriškais susitarimais ir subsidijų programomis gali būti remiami energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai ES ATLPS įrenginiuose, išskyrus atvejus, kai įrenginiams suteikiami nemokami ES ATLPS leidimai ir jie yra įpareigoti pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 11 straipsnį (žr. šio priedo 7.6.2 skirsnį),

—

taip pat galėtų būti įskaičiuojamas elektros energijos kiekis, sutaupytas, pavyzdžiui, dėl nacionalinių politikos priemonių, kuriomis remiamas efektyviai energiją vartojančių elektrinių prietaisų naudojimas, taip pat energijos kiekis, sutaupytas dėl nacionalinių politikos priemonių, susijusių su degalais, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, su sąlyga, kad jos atitinka nuostatas, pagal kurias energijos kiekis, sutaupytas naudojant iškastinį kurą, neįtraukiamas (žr. šio priedo 7.7 skirsnį),

—

energijos kiekis, sutaupytas taikant nacionalines mokestines priemones, galėtų būti įskaičiuojamas, jei nebus pasinaudota nukrypti leidžiančia nuostata dėl ES ATLPS išplėtimo (Direktyvos 2003/87/EB 30e straipsnis). Jei būtų pasinaudota nukrypti leidžiančia nuostata, apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį sutaupytos energijos kiekį būtų galima naudoti tik mokesčio tarifo ir vidutinės aukciono kainos skirtumą,

—	rengdamos nacionalines politikos priemones ir vertindamos savo sutaupytos energijos kiekį, valstybės narės turi atsižvelgti į ES ATLPS poveikį energijos nešiklių kainoms, kad užtikrintų papildomumo ir reikšmingumo principų laikymąsi.

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto f papunktyje ir 9 straipsnio 9 dalyje taip pat numatyta, kad jei subjektas yra įpareigotoji šalis pagal nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo pareigų sistemą, taikomą pagal tos direktyvos 9 straipsnį, ir pagal pastatų ir kelių transporto sektoriams skirtas ES ATLPS, stebėsenos ir patikros sistema turi užtikrinti, kad skaičiuojant ir pranešant energijos, kurią jis sutaupė imdamasis energijos taupymo priemonės, kiekį, būtų atsižvelgiama į anglies dioksido kainą, perkeltą išleidžiant degalus vartoti.

Tose nuostatose pabrėžiamas reikalavimas, susijęs su pastatams ir kelių transportui taikoma ES ATLPS, kuris taip pat turi būti taikomas kitiems Sąjungos teisės aktams, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto b papunktyje, kad būtina įrodyti, jog sutaupytos energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai arba įgyvendinančiajai valdžios institucijai veiksmų nesiimant.

Kadangi įpareigotosios šalys perkelia ES ATLPS leidimų pirkimo išlaidas, energijos kainos bus didesnės nei netaikant ES ATLPS, o tai turės įtakos energijos vartojimui ir paklausai. Anglies dioksido kainos perkėlimas pagal pastatų ir kelių transporto degalų sektoriams skirtas ES ATLPS padidins energijos kainas panašiai, kaip anglies dioksido kainos perkėlimas pagal elektros energijos sektoriui skirtas ES ATLPS, o tai turi įtakos elektros energijos kainai. Tas pats pasakytina apie minimalių mokesčio tarifų pagal Tarybos direktyvą 2003/96/EB (25) taikymą įvairiems degalams. Visais tais atvejais, svarstant nacionalinės politikos priemonių, kuriomis taupoma energija, papildomumą, reikia atsižvelgti į didesnes energijos kainas, kurias lemia Sąjungos teisė. Praktiškai valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar energijos kainų padidėjimas reiškia, kad tam tikri energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai būtų vykdomi netaikant nacionalinės priemonės. Jei taip, atitinkamas sutaupytos energijos kiekis negalėtų būti įskaičiuotas Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio taikymo tikslais.

7.6.2.   Sutaupytos energijos, susijusios su galimybe gauti nemokamų ES ATLPS leidimų, nepapildomumas

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto f papunktyje nustatyta, kad valstybės narės gali įskaičiuoti tik tą sutaupytos energijos kiekį, kuris viršija veiksmų, susijusių su nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pagal ES ATLPS direktyvą, įgyvendinimą.

ES ATLPS direktyvos 10a straipsnyje nustatyta: „Jei įrenginiui taikoma pareiga atlikti energijos vartojimo auditą arba įgyvendinti sertifikuotą energijos naudojimo vadybos sistemą pagal [Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 11 straipsnį] ir jei audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje pateiktos rekomendacijos neįgyvendinamos, išskyrus atvejus, kai atitinkamų investicijų atsipirkimo laikotarpis viršija trejus metus arba kai tų investicijų sąnaudos yra neproporcingos, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 20 %. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nesumažinamas, jei operatorius įrodo, jog įgyvendino kitas priemones, kuriomis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas tiek pat, kiek rekomenduojama atitinkamo įrenginio audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje.“

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto f papunkčio nuostatoje aiškiai nustatyta, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl veiksmų, kurių pramonės įrenginių operatoriai turėtų imtis, kad gautų visus nemokamus ES ATLPS leidimus, negali būti įskaičiuojamas (26). Susiję įrenginiai yra tik tie, kuriems taikomas Direktyvos (ES) 2023/1791 11 straipsnis. Susijęs sutaupytos energijos kiekis yra tas, kuris rekomenduojamas audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje, išskyrus atvejus, kai:

1)	atsipirkimo laikotarpis viršija trejus metus;

2)	investicinės sąnaudos yra neproporcingos arba

3)	įgyvendinta priemonė, kuria užtikrinamas lygiavertis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas, pavyzdžiui, pramonės procese naudojamos mažesnio anglies dioksido kiekio dujos.

Galiausiai sprendimą dėl to, ar konkrečių priemonių atsipirkimo laikotarpis viršija trejus metus, investicinės sąnaudos yra neproporcingos, ar buvo pasiektas lygiavertis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas, priima reguliavimo institucijos, atsakingos už nemokamų ES ATLPS leidimų suteikimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliavimo institucijos praneštų tik apie sutaupytos energijos kiekį, kuris viršija veiksmų, kurių reikia, kad įrenginiams būtų skirta visa nemokamų apyvartinių taršos leidimų kvota, įgyvendinimą.

7.7.   Iškastinio kuro neįtraukimas

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto h, i, j ir m papunkčiuose nustatyti energijos taupymo ir politikos priemonių, susijusių su technologijomis, kuriose naudojamas tiesioginis iškastinio kuro deginimas, apribojimai, taikomi siekiant įvykdyti energijos taupymo pareigą (27).

1 diagramoje pateikiamos gairės, kaip įvertinti, ar sutaupytą energiją, susijusią su tiesioginiu iškastinio kuro deginimu, galima įskaičiuoti Direktyvos (ES) 2023/1791 8, 9 ir 10 straipsnių ir 28 straipsnio 11 dalies taikymo tikslais, t. y. vienas po kito atliekami du testai: ar politikos priemonė atitinka reikalavimus ir ar dėl šios politikos priemonės sutaupytas energijos kiekis atitinka reikalavimus.

1 diagrama

Energijos kiekio, sutaupyto taikant politikos priemones, susijusias su iškastinio kuro technologijų naudojimu, atitiktis reikalavimams  (28)

Direktyvos (ES) 2023/1791 65 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad tos nuostatos taikomos tais atvejais, kai valstybės narės remia efektyvių iškastinio kuro technologijų (pvz., iškastinio kuro katilų arba benzinu varomų transporto priemonių) diegimą arba ankstyvą tokios technologijos pakeitimą panašiais produktais. Komisijos nuomone, tai reiškia, kad:

—	apribojimas netaikomas netiesioginiam iškastinio kuro naudojimui, pavyzdžiui, kai pastatas buvo izoliuotas, taip sumažinant iškastinio kuro naudojimą, arba kai elektros energija, naudojama naujai įrangai eksploatuoti, gaminama naudojant iškastinį kurą,

—	politikos priemonės, skirtos elgsenos ar organizaciniams pokyčiams, kuriais siekiama sumažinti iškastinio kuro suvartojimą esamuose įrenginiuose ar įrangoje, pavyzdžiui, ekologiško vairavimo sistemos arba važiavimo vienu automobiliu skatinimas, ir toliau atitinka reikalavimus,

—

politikos priemonės, kuriomis siekiama padidinti esamos įrangos našumą, atitinka reikalavimus, jei dėl jų nereikia papildomų kapitalo investicijų į įrangą. Pavyzdžiui, politika, kuria skatinama naudoti žemesnę srauto temperatūrą esamuose iškastinio kuro katiluose, reikalavimus atitinka, tačiau politika, pagal kurią finansuojamas variklių, kuriuose naudojamas iškastinis kuras, modernizavimas, reikalavimų neatitinka.

Jei politikos priemonė pradėta taikyti prieš pradedant taikyti apribojimus, ji gali padėti sutaupyti energijos iki laikotarpio pabaigos. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio mėn. pagal subsidijavimo schemą buvo remiamas iškastinio kuro katilo įrengimas. Valstybė narė gali įskaičiuoti iš to įrenginio sutaupytą energiją iki 8 metų (2023–2030 m.), jei laikomasi kitų V priede nustatytų sąlygų.

Tai, kas įtraukta į šį skirsnį ir Direktyvą (ES) 2023/1791, nedaro poveikio valstybių narių pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (29), kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema, visų pirma pagal jo 7 straipsnio 2 dalį, ir pasiūlymo dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos išdėstymo nauja redakcija (30) 15 straipsnio nuostatą dėl laipsniško iškastinio kuro katilų įrengimo pastatuose paskatų panaikinimo. Jei ši pasiūlymo dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos išdėstymo nauja redakcija nuostata bus priimta, ji turės būti svarstoma atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnyje numatytą energijos taupymo pareigą.

7.7.1.   Politikos priemonių atitiktis reikalavimams

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto h papunkčio i dalyje nustatyta, kad politikos priemonės „dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo, kurios naujai įgyvendinamos nuo 2026 m. sausio 1 d. “, neatitinka reikalavimų. Taip būtų net ir tuo atveju, jei taikant tokią politikos priemonę taip pat būtų sutaupoma energijos naudojant neiškastinio kuro technologijas. Komisijos nuomone, „naujai įgyvendinamos“ reiškia, kad apribojimas taikomas naujoms politikos priemonėms ir esamoms politikos priemonėms, kurių atžvilgiu pradedamas naujas įgyvendinimas ciklas. Pavyzdžiui, jei subsidijavimo schema priklauso nuo sprendimo dėl metinio biudžeto, apribojimas būtų taikomas tik nuo naujo biudžeto skyrimo dienos, net jei tai būtų po 2026 m. sausio 1 d.

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto h papunkčio ii dalyje nustatyta, kad politikos priemonės, „kuriomis subsidijuojamos tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijos gyvenamuosiuose pastatuose nuo 2026 m. sausio 1 d. “, neatitinka reikalavimų. Komisijos nuomone, tai reiškia, kad gyvenamųjų pastatų sektoriuje atitikties reikalavimams apribojimas taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d., neatsižvelgiant į tai, ar politikos priemonė yra naujai įgyvendinama, ar ne. Pavyzdžiui, nuo 2026 m. sausio 1 d. subsidijavimo schema nebeatitiktų reikalavimų, jei bent vienu iš jos veiksmų būtų skatinama įrengti šildymo iškastiniu kuru sistemas gyvenamųjų pastatų sektoriuje, net jei naujas įgyvendinimo ciklas dar nepradėtas.

7.7.2.   Energijos kiekio, sutaupyto taikant reikalavimus atitinkančias politikos priemones, įskaičiavimas

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto i papunktyje nustatyta, kad energijos kiekis, sutaupytas taikant politikos priemones, susijusias su tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimu, neatitinka reikalavimų, jei politikos priemonės yra naujai įgyvendinamos nuo 2024 m. sausio 1 d. Ši data taip pat nurodyta V priedo 2 dalies m punkte. Komisijos nuomone, tai taikoma veiksmams, susijusiems su naujai įgyvendinamomis politikos priemonėmis, net jei skaičiavimo metodika buvo įdiegta prieš prasidedant naujam įgyvendinimo laikotarpiui.

Politikos priemonių, kuriomis propaguojami technologijų deriniai, su iškastinio kuro deginimo technologija susijusi sutaupytos energijos kiekio dalis laikoma neatitinkančia reikalavimų nuo 2024 m. sausio 1 d. Nuo 2026 m. dėl mišraus priemonės pobūdžio (t. y. teikiama parama technologijai, kurioje tiesiogiai naudojamas iškastinis kuras) visa politikos priemonė nebeatitiks reikalavimų, todėl apskaitos problemos neliks.

Energijos kiekiui, sutaupytam taikant tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijas, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas intensyviai energiją vartojančiose pramonės sektoriaus įmonėse, taikoma speciali nukrypti leidžianti nuostata, nurodyta Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto j papunktyje. Tas sutaupytos energijos kiekis atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jis atitinka tam tikras toje nuostatoje nustatytas sąlygas. Nukrypti leidžianti nuostata taikoma su sąlyga, kad bus atliktas energijos vartojimo auditas, kuriuo bus įrodyta, kad, be tiesioginio iškastinio kuro naudojimo konkrečiame intensyviai energiją vartojančiame sektoriuje, techniškai neįmanoma įdiegti jokio alternatyvaus sprendimo (pvz., dėl labai aukštos temperatūros, reikalingos pramoniniams procesams). Audito rezultatai taip pat turėtų patvirtinti, kad dėl technologijos, susijusios su tiesioginiu iškastinio kuro deginimu pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, nepadidėja reikiamas energijos kiekis arba įrenginio pajėgumai, kad ji atitinka naujausius atitinkamus Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekio teisės aktus ir kad ja užkertamas kelias technologinio susaistymo poveikiui, nes užtikrinamas jos suderinamumas su alternatyviu neutralaus poveikio klimatui neiškastiniu kuru ir technologijomis. Be to, remiantis audito rezultatais, turėtų būti parengtas įgyvendinimo planas, į kurį būtų įtraukti visi rekomenduojami veiksmai, kurių atsipirkimo laikotarpis būtų penkeri metai arba trumpesnis.

7.8.   Nuostatos, kuriomis remiamos saulės šilumos energijos technologijos

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto l papunktyje paaiškinta, kad „[s]aulės šilumos energijos technologijomis dėl saulės spinduliuotės pagamintą šilumos kiekį galima išskaičiuoti iš suvartotos galutinės energijos kiekio“ . Ši nuostata atitinka tai, kaip į aplinkos šilumą atsižvelgiama, kai naudojami šilumos siurbliai, taip užtikrinant, kad abiem technologijoms – saulės šilumos energijos technologijoms ir šilumos siurbliams – būtų taikomos vienodos sąlygos.

Saulės šilumos energijos įrenginio gaminamas karštas vanduo negali prisidėti prie pagrindinės energetikos sistemos energijos tiekimo. Todėl saulės šilumos energijos įrenginys sumažina energijos poreikį energetikos sistemos lygmeniu. Taigi šilumos, pagamintos naudojant saulės šilumos energijos technologijas, kiekį galima įskaičiuoti apskaičiuojant galutinės sutaupytos energijos kiekį, susijusį su konkrečiu galutiniu naudojimu (pvz., buitiniu karštu vandeniu).

Reikalavimus atitinkantis energijos kiekis, sutaupytas naudojant saulės šilumos energijos įrenginius, apima tik tam tikram galutiniam naudojimui, o ne visai saulės šilumos energijos įrenginio šilumos gamybai skirtą energijos kiekį.

Elektros energija, pagaminta naudojant vietoje esančias fotovoltines plokštes, negali būti laikoma sutaupytos galutinės energijos kiekiu pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį. Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto l papunktyje pateiktas patikslinimas yra konkrečiai susijęs su taisyklių, taikomų šilumą gaminantiems įrenginiams (šilumos siurbliams ir saulės šilumos technologijoms), suderinimu. Jis neapima vietoje gaminamos elektros energijos atvejų, be kita ko, dėl to, kad Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalyje daugiausia dėmesio skiriama galutinės energijos taupymui, o fotovoltiniai įrenginiai nemažina galutinės energijos suvartojimo. Fotovoltiniai įrenginiai pakeičia elektros energijos šaltinį, tačiau nesumažina elektros energijos suvartojimo prietaisams, apšvietimui, elektra varomoms transporto priemonėms ar kitiems galutinio panaudojimo būdams.

7.9.   Energijos kiekio, sutaupyto taikant mokestines priemones, nustatymas

7.9.1.   Elastingumo taikymas ir dubliavimasis su kitomis politikos priemonėmis ir Sąjungos teisės aktais

Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo IV priedėlyje jau pateiktos gairės dėl Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytų reikalavimų, susijusių su energijos kiekio, sutaupyto taikant mokestines priemones, apskaičiavimu. Tie reikalavimai buvo papildyti naujais arba peržiūrėtais Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto b, d ir f papunkčių reikalavimais, aptartais šiame skirsnyje, taip pat nauju Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto e papunkčiu, aptariamu kitame skirsnyje.

Buvo peržiūrėtos Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto nuostatos dėl elastingumo metodikos ir naudojimo energijos kiekiui, sutaupytam taikant mokestines priemones, apskaičiuoti, siekiant paaiškinti ir pabrėžti, kad:

—

vertinant energijos kiekį, kuris buvo sutaupytas taikant mokestines priemones ir kuriam gali būti taikoma Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalis (naujas V priedo 4 punkto d papunktis), turėtų būti atsižvelgiama tik į trumpojo laikotarpio elastingumą: šiuo tikslu ilgojo laikotarpio elastingumas neturėtų būti naudojamas, nebent galima pagrįsti tai, kaip buvo išvengta energijos kiekio, sutaupyto taikant kitus Sąjungos teisės aktus ir kitas politikos priemones, apie kurį pranešta pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 dalį, dvigubos apskaitos arba kaip ji buvo ištaisyta (persvarstytas V priedo 4 punkto b papunktis),

—

kiti Sąjungos teisės aktai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dubliavimosi ir dvigubos apskaitos riziką, bet kuriuo atveju turi apimti Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 2 punkto f papunktyje nurodytus teisės aktus (t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 (31) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (32)) ir Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto a ir f papunkčiuose nurodytus teisės aktus (atitinkamai Direktyvą 2003/96/EB, Tarybos direktyvą 2006/112/EB (33) ir Direktyvą (ES) 2023/959),

—	skaičiavimuose naudojamas trumpojo laikotarpio elastingumas turi būti taikomas valstybei narei, kuri praneša apie sutaupytos energijos kiekį, ir turi būti pagrįstas susijusiais nepriklausomo instituto tyrimais (peržiūrėtas Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto b papunktis).

Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad naudojant elastingumą sutaupytos energijos kiekiui apskaičiuoti būtų išvengta dvigubos apskaitos. Mokesčių politikos priemonės, kurią taikant sutaupytos energijos kiekiui apskaičiuoti galėtų būti naudojamas ir trumpojo, ir ilgojo laikotarpio elastingumas, pavyzdys būtų tokia priemonė, kai atsižvelgiama į visas sutampančias politikos priemones ar reikalavimus tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmenimis. Tai reiškia, kad turėtų būti atsižvelgiama į Direktyvoje 2003/96/EB reikalaujamą minimalų apmokestinimo lygį ir į kitas politikos priemones, darančias poveikį investavimo sprendimams ir dėl jų sutaupomam energijos kiekiui. Pagrindinės Sąjungos lygmens politikos priemonės yra ekologinis projektavimas, naujos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio taisyklės ir EVED energijos vartojimo audito reikalavimai. Valstybių narių lygmeniu sutampančios politikos priemonės, be kita ko, gali būti EVEĮS, subsidijų programos ir savanoriški susitarimai. Kai mokesčių politikos priemonės sutampa su kitomis politikos priemonėmis, apie kurias pranešta ir kurios daro poveikį investiciniams sprendimams, valstybės narės, apskaičiuodamos mokestinės priemonės poveikį, turėtų naudoti tik trumpojo laikotarpio elastingumo įverčius. Ilgojo laikotarpio elastingumo įverčiai turėtų būti naudojami tik tuo atveju, jei apie sutaupytos energijos kiekį, susijusį su sutampančiomis nacionalinėmis politikos priemonėmis, nepranešama. Taip būtų išvengta dvigubos apskaitos.

Daugiau gairių dėl tų punktų, susijusių su energijos kiekio, sutaupyto taikant mokestines priemones, vertinimu ir trumpojo laikotarpio elastingumo apskaičiavimu pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį, pateikiama Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo IV priedėlyje.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad pagal Reglamento (ES) 2018/1999 III priedo 3.3 punkto f papunktį valstybės narės turi pateikti informaciją apie savo skaičiavimo metodiką, įskaitant taikytą kainų elastingumą ir tai, kaip jis buvo nustatytas pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punktą. Todėl šiame priedo skirsnyje nurodyti nauji reikalavimai taip pat turi būti įtraukti į valstybių narių pranešimuose ir ataskaitose pateikiamą informaciją ir pagrindimus.

7.9.2.   Poveikis pajamų pasiskirstymui ir jo švelninimas

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punktas papildomas nauju e punktu, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų mokestinių ir lygiaverčių priemonių poveikį pajamų pasiskirstymui, kurį patirs tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje nurodytos tikslinės grupės. Jame taip pat reikalaujama, kad valstybės narės įrodytų pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsnio 3 dalį įgyvendintų poveikio švelninimo priemonių poveikį.

Komisija mano, kad poveikis pajamų pasiskirstymui galėtų būti juntamas skirtingose pajamų grupėse (vertikalusis teisingumas) arba tose pačiose pajamų grupėse (horizontalusis teisingumas). Pastarasis poveikis gali pasireikšti, pavyzdžiui, kai panašias pajamas gaunantys namų ūkiai patiria skirtingą su energija susijusią naštą dėl savo gyvenamosios vietos (pvz., senesni ar naujesni pastatai arba klimato skirtumai).

Direktyvos (ES) 2023/1791 V priedo 4 punkto e papunktyje daugiausia dėmesio skiriama rizikai, kad dėl mokestinių priemonių padidės energijos nepriteklius. Todėl atliekant vertinimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tiesioginiam poveikiui pajamų pasiskirstymui. Toks vertinimas (tiesioginio paplitimo analizė) paprastai atliekamas taikant mikroekonominį modeliavimą, nagrinėjant mokesčių poveikį su energija susijusių išlaidų daliai, palyginti su pajamomis arba visomis išlaidomis, atsižvelgiant į pajamų ar išlaidų grupes. Pagrindiniai tokio vertinimo duomenų šaltiniai paprastai yra namų ūkių biudžeto tyrimai. Kiekybinis neigiamas (arba teigiamas) mokesčio poveikis grindžiamas pajamų aspektais, nes kompensacinis pokytis naudojamas kaip indeksas ir juo išreiškiama suma, kuria vidutinės bendros mažas pajamas gaunančių namų ūkių išlaidos tiksliniais metais (2030 m.) turėtų padidėti / sumažėti, kad būtų išlaikytas bazinių metų absoliučiųjų išlaidų ir bendrų vidutinių su energija susijusių išlaidų santykis. Tačiau pradėjus taikyti tam tikras politikos priemones bendros su energija susijusios išlaidos paprastai nepadidėja, o tik atsiranda naujų investicinių sąnaudų namų ūkiams. Todėl tai, kiek turėtų padidėti konkretaus namų ūkio pajamos, kad būtų išlaikytas tas pats gerovės lygis, turėtų būti apskaičiuojama taikant kompensacinį pokytį (gerovės sumažėjimą), kai valstybės narės gali įrodyti neigiamą apmokestinimo įvedimo poveikį nesant jokios finansinės paramos, kuri kompensuotų padidėjusią pajamų naštą.

Kitas neprivalomas parametras, padedantis geriau atsižvelgti į poveikį pasiskirstymui, yra apskaičiuoti jį pagal energijos suvartojimą 1-ajame arba 2-ajame pajamų kvintilyje (arba decilyje) arba abiejuose kvintiliuose (arba deciliuose), nes pastarieji išreiškiami Sąjungos statistikoje. Tam reikia atlikti energijos suvartojimo priskyrimo kiekvienai pajamų grupei mikromodeliavimą, tačiau taip būtų tiksliau atskirtas apmokestinimo poveikis.

Mokestinių priemonių poveikio pajamų pasiskirstymui švelninimo priemonės apima finansinę paramą (pvz., sumažintus mokesčių tarifus, socialinius tarifus arba išmokų pervedimus ar kompensacijas) ir tikslines energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones. Dėl sumažintų mokesčių tarifų ir socialinių tarifų sumažėja mokestinių priemonių poveikis energijos taupymui. Todėl išmokų pervedimo arba kompensavimo priemonės labiau atitiktų energijos taupymo tikslą. Tačiau, jei šios priemonės būtų taikomos po to, kai už energiją jau sumokėta, arba jei dėl jų reikėtų pateikti paraišką, jos gali būti ne tokios sėkmingos norint pasiekti paveiktas grupes ir sumažinti poveikį pasiskirstymui. Be to, pažeidžiamiems namų ūkiams, kurių energijos suvartojimo poreikiai yra dideli, gali būti nepakankamai kompensuojama už neišvengiamas papildomas išlaidas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonėmis, skirtomis mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, mažinamos su energetinėmis paslaugomis, teikiamomis remiamiems namų ūkiams, susijusios išlaidos ir mažinamas poreikis imtis poveikio švelninimo priemonių, kurioms įgyvendinti reikalinga finansinė parama, o energijos vartojimo efektyvumas nepadidinamas. Jei prioritetinėms grupėms priklausančių namų ūkių, kuriems taikomos mokestinės priemonės, skaičius yra didesnis nei namų ūkių, kuriems iki mokestinės priemonės taikymo pradžios gali būti taikomi pakankami esminiai energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai, skaičius, tikėtina, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu reikės energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių ir finansinės paramos derinio. Bet kuriuo atveju valstybės narės turi įrodyti poveikio švelninimo priemonių energijos taupymo tikslą, kad sutaupytos energijos kiekis atitiktų reikalavimus pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį.

Todėl pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsnio 3 dalį vertinimu turėtų būti įrodyta, kaip poveikio švelninimo priemonės padeda teikti paramą tikslinėms grupėms:

—	numatant poveikį pajamų paskirstymui ir sumažinant riziką, kad jos patirs energijos nepriteklių,

—	užtikrinant, kad jos galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis ir gautų iš jų naudos.

8.   INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

8.1.   Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimas

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 2 dalį valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., po to ne vėliau kaip 2034 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų turi pateikti atnaujintą paskutinį pateiktą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. 14 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų NEKSVP atnaujinimo projektą visada likus metams iki 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto pateikimo termino.

Be Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatų, Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 10 ir 11 dalyse reikalaujama, kad valstybės narės savo atnaujintuose NEKSVP ir vėlesniuose NEKSVP praneštų Komisijai apie persvarstytą reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį pagal naują Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 1 ir 3 dalių plataus užmojo tikslą. Informacijoje turėtų būti pateiktas energijos kiekio, kuris turi būti sutaupytas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., apskaičiavimas ir, jei aktualu, paaiškinimas, kaip buvo nustatyta metinė sutaupymo norma ir apskaičiavimo bazinis scenarijus bei kaip ir kokiu mastu buvo taikomos Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 8 dalyje nurodytos galimybės. Daugiau informacijos apie Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 8 dalyje (ankstesnė Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalis) numatytas galimybes pateikiama Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 3.4 skirsnyje.

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 4 dalyje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės įtrauktų informaciją apie taikomus rodiklius, aritmetinį vidurkį ir politikos priemonių, nustatytų pagal tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalį, rezultatus. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikiama šio priedo 4.4 skirsnyje.

Be to, valstybės narės savo atnaujintuose NEKSVP arba nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose taip pat turėtų atsižvelgti į Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 14 dalį (taip pat žr. šio priedo 8.2 skirsnį). Pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 14 dalį valstybės narės turi įrodyti, kai tinkama, taip pat pateikdamos patvirtinamuosius duomenis ir skaičiavimus:

a)	kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, nėra dvigubos sutaupytos energijos kiekio apskaitos;

b)	kaip sutaupyta energija padeda užtikrinti jų nacionalinį įnašą siekiant bendrų 2030 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 4 straipsnį;

c)

kad yra nustatytos politikos priemonės, skirtos jų energijos taupymo pareigai įvykdyti, parengtos laikantis Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio, ir kad tos politikos priemonės atitinka reikalavimus ir yra tinkamos siekiant užtikrinti, kad iki kiekvieno pareigos taikymo laikotarpio pabaigos būtų pasiektas reikalaujamas suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis.

Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 14 dalies a ir b punktai jau buvo įtraukti į Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 12 dalį. Daugiau informacijos apie tuos informacijos teikimo reikalavimus pateikiama Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 7.9 skirsnyje ir XI priedėlyje. Daugiau informacijos apie Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 14 dalies c punkte nustatytus informacijos teikimo reikalavimus pateikiama šio priedo 4.7 skirsnyje.

8.2.   Pažangos ataskaitų teikimas

Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė pateiktų savo NEKSPA, apimančią visus penkis energetikos sąjungos aspektus, iš kurių vienas yra energijos vartojimo efektyvumas.

Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punkto 3 papunktyje ir IX priedo 2 dalies b, c ir d punktuose nurodyta, kokią informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą reikia įtraukti teikiant ataskaitas, susijusias su Direktyvos (ES) 2023/1791 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytomis pareigomis.

Be Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatų, valstybės narės turi pateikti Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnio 4, 10 ir 14 dalyse nurodytą informaciją, kaip paaiškinta šio priedo 8.1 skirsnyje. Su tomis nuostatomis susiję informacijos teikimo reikalavimai iš tiesų taikomi tiek NEKSVP ir vėlesnėms jų redakcijoms, tiek NEKSPA ir vėlesnėms jų redakcijoms.

Be to, Direktyvos (ES) 2023/1791 9 straipsnio 10 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti papildomi informacijos teikimo reikalavimai, t. y. kad valstybės narės į savo NEKSPA įtrauktų informaciją apie įdiegtas matavimo, kontrolės bei tikrinimo sistemas ir, be kita ko, informaciją apie taikomus metodus, nustatytas problemas ir tai, kaip jos buvo sprendžiamos. Daugiau informacijos apie matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas pateikiama šio priedo 6.1 skirsnyje.

—	Pirmosios NEKSPA turėjo būti pateiktos iki 2023 m. kovo 15 d., o vėliau valstybės narės turės teikti pažangos ataskaitas kas dvejus metus.

---

(1)  Energetikos bendrijų saugykla, https://energy-communities-repository.ec.europa.eu/index_lt/.

(2)  Energetikos bendrijos, https://energy.ec.europa.eu/topics/markets-and-consumers/energy-communities_lt/.

(3)   https://www.ca-eed.eu/?s=energy+poverty/.

(4)  Energijos nepritekliaus konsultacijų centras, https://energy-poverty.ec.europa.eu/index_lt/.

(5)  Atitinkamų programos „Horizontas 2020“ projektų sąrašas: https://cordis.europa.eu/search?q=contenttype%3D%27project%27%20AND%20programme%2Fcode%3D%27LC-SC3-EC-2-2018-2019-2020%27&p=1&num=10&srt=/project/contentUpdateDate:decreasing/.

https://cordis.europa.eu/search?q=contenttype%3D%27project%27%20AND%20programme%2Fcode%3D%27EE-06-2016-2017%27&p=1&num=10&srt=/project/contentUpdateDate:decreasing/.

LIFE projektų duomenų bazė: https://webgate.ec.europa.eu/life/publicWebsite/search/get?basicSearchText=energy+poverty.

(6)   https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/ilc_mdes01/default/table?lang=en.

(7)   https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=EU_statistics_on_income_and_living_conditions_(EU-SILC)_methodology_-_economic_strain#Description.

(8)   https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/ilc_mdes07/default/table?lang=en.

(9)   https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/ilc_mdho01/default/table?lang=en.

(10)   https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=EU_statistics_on_income_and_living_conditions_(EU-SILC)_methodology_-_housing_deprivation&action=statexp-seat&lang=lt.

(11)   https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/ilc_li02/default/table?lang=en/.

(12)   https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:At-risk-of-poverty_rate&action=statexp-seat&lang=lt.

(13)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/944/oj).

(14)  Europos Parlamentas, 2013 m., „Socialinis būstas ES“, https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/note/join/2013/492469/IPOL-EMPL_NT(2013)492469_EN.pdf.

(15)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1999/oj).

(16)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/2066/oj).

(17)   2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/31/oj).

(18)  Žr. Rekomendacijos (ES) 2019/1658 priedo 7.3 skirsnį „Papildomumas“.

(19)   2022 m. rugpjūčio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1369 dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių (OL L 206, 2022 8 8, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1369/oj).

(20)   2023 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/706, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/1369, kiek tai susiję su dujų poreikio mažinimo priemonių taikymo laikotarpio pratęsimu ir jų įgyvendinimo ataskaitų teikimo bei stebėjimo sustiprinimu (OL L 93, 2023 3 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/706/oj).

(21)   2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261 I, 2022 10 7, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1854/oj).

(22)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/842/oj).

(23)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo (OL L 130, 2023 5 16, p. 134, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/959/oj).

(24)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj).

(25)   2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/96/oj).

(26)  Nustatant nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo sąlygas turėtų būti atsižvelgiama tik į rekomendacijas, susijusias su pramonės procesu. Daugiau informacijos pateikiama 2024 m. Rekomendaciniame dokumente Nr. 12 dėl suderintos nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo metodikos: https://climate.ec.europa.eu/document/download/6bdefaa1-2aa8-4306-a4a2-4eb7d751f5ae_en?filename=12_gd12_eneff_conditionality_en.pdf.

(27)  Pasiūlyme dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos išdėstymo nauja redakcija nustatytas bendrasis viešosios paramos apribojimas iškastinio kuro deginimo technologijoms pastatų sektoriuje. Galutinis susitarimas dėl šių naujos redakcijos Pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatų taip pat turės būti svarstomas atsižvelgiant į energijos taupymo pareigą pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 8 straipsnį.

(28)  Šioje struktūrinėje schemoje daroma prielaida, kad jokių kitų problemų dėl sutaupytos energijos atitikties reikalavimams nėra.

(29)   2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1369/oj).

(30)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo, COM(2021) 802 final.

(31)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/631/oj).

(32)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/125/oj).

(33)   2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj).