KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2024/1514

2015 m. rugpjūčio 7 d.

dėl visuomenės sveikatos, vartotojų saugos ir aplinkos mokslinių komitetų įsteigimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Komisijos sprendimu 2008/721/EB (1) įsteigtas Mokslinio rizikos vertinimo vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityse konsultacinis padalinys, kurį sudaro Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK), Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (PSAMK), Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (ANNPSMK) ir konsultantų grupė;

(2)	patirtis rodo, kad reikia keisti ir tobulinti dabartinę mokslinių komitetų struktūrą ir darbo tvarką. Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingumą, nuoseklumą ir išvengti veiklos dubliavimo, PSAMK ir ANNPSMK turėtų būti sujungti;

(3)	moksliniams komitetams turėtų būti leidžiama kviesti atitinkamų mokslinių žinių ir patirties turinčius išorės ekspertus, kurie prisidėtų prie jų veiklos. Pasirinkus šią galimybę, esamos rizikos vertinimo mokslinių konsultantų grupės nebereikės;

(4)	patirtis taip pat rodo, kad, siekiant užtikrinti narystės komitetuose tęstinumą, nariai turėtų būti pakeisti iš šiuo tikslu sudaryto rezervo sąrašo;

(5)	2015 m. atliekamas antras tarpinis mokslinių komitetų veiklos vertinimas, kurio rezultatų tikimasi 2016 m. pradžioje. Imantis tolesnių veiksmų, gali būti vykdomas tolesnis mokslinių komitetų reorganizavimas;

(6)

komitetai savo veikla veiksmingai prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo ir piliečių bei aplinkos apsaugos. Tai pasiekiama įvertinant naujausius turimus mokslinius duomenis, kad Komisija laiku gautų patikimą įrodymais pagrįstą rizikos vertinimą ir mokslines rekomendacijas dėl Sąjungos politikos ir teisės aktų, susijusių su pavojais visuomenės sveikatai, vartotojų saugai ir aplinkai, rengimo ir stebėsenos. Komitetų vykdoma veikla yra labai svarbi, kad Komisija galėtų pasiekti atitinkamus Sąjungos politikos tikslus. Todėl, be išlaidų kompensavimo, tikslinga moksliniams komitetams suteikti tinkamą finansinę paramą – specialią išmoką jų nariams ir išorės ekspertams. Mokslinių komitetų veikla turėtų būti finansuojama pagal atitinkamą biudžeto eilutę, skirtą atitinkamai visuomenės sveikatos, vartotojų saugos ir aplinkos srities iniciatyvoms remti;

(7)	mokslinių komitetų veikla turėtų būti grindžiama aukšto lygio kompetencijos, nepriklausomumo ir skaidrumo principais. Ji turi būti organizuojama vadovaujantis geriausia patirtimi ir rizikos vertinimo principais, kurie nepriklauso nuo rizikos valdymo ir sprendimų priėmimo;

(8)

komitetų nariai turėtų būti aukštos kvalifikacijos, specializuoti ir nepriklausomi ekspertai, dirbantys viešojo intereso labui. Jie turėtų būti atrenkami remiantis objektyviais kriterijais ir paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą ir turėtų būti skiriami asmeniškai. Narių kompetencija turėtų tinkamai apimti komitetų kompetencijos sritis ir atspindėti mokslinių problemų ir požiūrių įvairovę. Kiek įmanoma, turėtų būti užtikrinta geografinės kilmės ir lyčių pusiausvyra;

(9)

mokslinių komitetų veikla turėtų būti organizuojama lanksčiai, kad jie galėtų konsultuoti Komisiją klausimais, priklausančiais nustatytoms jų kompetencijos sritims, taip pat atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai klausimais, kitų Sąjungos įstaigų kompetencijai nepriklausančiais klausimais ir prireikus skubiai teikti konsultacijas;

(10)

be kitų užduočių, įsteigtos įvairios Sąjungos įstaigos, atsakingos už rizikos vertinimą įvairiose srityse. Būtina užtikrinti tų Sąjungos įstaigų atliekamo rizikos vertinimo nuoseklumą ir skatinti mokslinių komitetų ir tokių kitų įstaigų veiklos koordinavimą. Be to, moksliniai komitetai turi dirbti veiksmingiau, tinkamai dalydamiesi informacija ir žiniomis bei bendradarbiaudami su kitomis mokslo įstaigomis ir organizacijomis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(11)

išsaugant visišką nepriklausomumą, svarbu užtikrinti mokslinių komitetų veiklos atvirumą ir skaidrumą, nustatant atitinkamą dialogo su suinteresuotaisiais subjektais tvarką. Atvirumas ir skaidrumas, kurių siekiama įgyvendinant šį sprendimą, turėtų būti užtikrinti visapusiškai laikantis Sąjungos teisės aktuose dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais nustatytų reikalavimų, įskaitant asmens duomenų apsaugą ir komercinį konfidencialumą;

(12)	asmens duomenys turėtų būti renkami, tvarkomi ir skelbiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (2);

(13)	todėl, siekiant aiškumo ir racionalumo, Sprendimas 2008/721/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju sprendimu,

NUSPRENDĖ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Moksliniai komitetai

Įsteigiami šie moksliniai komitetai:

a)	Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK) ir

b)	Pavojų sveikatai ir aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinis komitetas (toliau – PSAAPMK).

2 straipsnis

Misija

1. Mokslinių komitetų misija – teikti Komisijai mokslines konsultacijas ir atlikti rizikos vertinimą pavojų visuomenės sveikatai, vartotojų saugai ir aplinkai srityse, įskaitant, kai tinkama, nustatyti mokslinių tyrimų poreikius siekiant pašalinti kritines informacijos spragas bei įvertinti siūlomus būsimų mokslinių tyrimų veiksmus ir mokslinių tyrimų rezultatus.

2. Mokslinių komitetų kompetencijos sritys nustatytos I priede.

3. 1 ir 2 dalys nedaro poveikio kompetencijai, kuri Sąjungos aktais suteikta kitoms rizikos vertinimą atliekančioms Sąjungos įstaigoms, visų pirma Europos maisto saugos tarnybai, Europos vaistų agentūrai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

3 straipsnis

Mokslinės konsultacijos

1. Moksliniai komitetai teikia Komisijai mokslines nuomones dėl rizikos vertinimo Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.

2. Be to, Komisijos tarnybų prašymu moksliniai komitetai teikia mokslines konsultacijas ypač svarbiais pavojaus visuomenės sveikatai, vartotojų saugai ir aplinkai klausimais.

3. Komisijos tarnybos gali paprašyti mokslinių komitetų nustatyti mokslinių tyrimų poreikius, kad būtų pašalintos kritinės informacijos spragos, įvertinti siūlomus būsimus mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su jų kompetencijos sritimis.

4. Gresiančio pavojaus atveju Komisijos tarnybos taip pat gali prašyti komitetų skubiai teikti konsultacijas dėl turimų su specifiniais pavojais susijusių mokslinių žinių.

5. Komisijos tarnybos gali prašyti mokslinių komitetų dalyvauti teminiuose tinkluose ar renginiuose su kitomis Sąjungos įstaigomis ar mokslinėmis organizacijomis, siekiant stebėti ir prisidėti prie mokslinių žinių I priede nurodytose kompetencijos srityse plėtojimo.

6. Moksliniai komitetai, priimdami ar teikdami Komisijos tarnyboms memorandumus ar pareiškimus dėl pozicijų, atkreipia Komisijos ir jos tarnybų dėmesį į savo kompetencijos sričiai priklausančią specifinę arba atsirandančią naują problemą, kuri, jų manymu, gali kelti realų ar potencialų pavojų vartotojų saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai. Komisijos tarnybos gali nuspręsti skelbti tokius memorandumus ir pareiškimus ir nustato, kokių veiksmų reikia imtis, įskaitant prašymą parengti mokslinę nuomonę tuo klausimu.

7. Komitetai, pasikonsultavę su 14 straipsnyje numatytu sekretoriatu, priima savo rizikos vertinimo atlikimo ir teikimo metodiką ir nuolat ją peržiūri, kad atsižvelgtų į visus svarbius mokslinius veiksnius. Jie užtikrina, kad metodika būtų pagrįsta naujausia rizikos vertinimo praktika.

2 skyrius

Mokslinių komitetų sudėtis

4 straipsnis

Mokslinių komitetų narių skyrimas

1. VSMK ir PSAAPMK sudaro ne daugiau kaip po 19 narių. Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinis direktorius, atsižvelgdamas į būtinus poreikius, nustato kiekvieno komiteto narių skaičių.

2. Mokslinių komitetų narius skiria Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinis direktorius, remdamasis kandidatų į nustatytas disciplinas įrodyta moksline kompetencija ir patirtimi ir atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti:

a)	subalansuotą ekspertų atstovavimą vienoje ar keliose atitinkamo komiteto kompetencijos srityse, siekiant kartu aprėpti kuo įvairesnes disciplinas, kurios yra svarbios tam komitetui, kad jis galėtų vykdyti savo misiją, ir atspindėti mokslinių problemų ir požiūrių įvairovę;

b)	nepriklausomumą ir interesų konfliktų nebuvimą;

c)	subalansuotą geografinės kilmės atstovavimą;

d)	subalansuotą lyčių atstovavimą.

3. Mokslinių komitetų nariai skiriami iš tinkamų kandidatų sąrašo, sudaryto Komisijos svetainėje paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą; nuoroda į šią svetainę taip pat pateikiama Komisijos ekspertų grupių ir panašių subjektų registre (toliau – Ekspertų grupių registras).

4. Tinkami kandidatai, kurie buvo įtraukti į 3 dalyje nurodytą sąrašą, bet nebuvo paskirti, įtraukiami į rezervo sąrašą. Rezervo sąrašas gali būti naudojamas ieškant tinkamų kandidatų pakeisti narius, kurių narystė komitete buvo nutraukta pagal 5 straipsnio 2 dalį arba dėl mirties.

5. Mokslinių komitetų narių sąrašas skelbiamas Ekspertų grupių registre ir taip pat pateikiamas atitinkamoje Komisijos svetainėje.

5 straipsnis

Kadencijos trukmė

1. Mokslinių komitetų nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Jie savo pareigas eina tol, kol pakeičiami kitais arba jų kadencija pratęsiama.

2. Jei narys nebeatitinka šio sprendimo 16–18 straipsniuose arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnyje nustatytos sąlygos, pageidauja atsistatydinti arba nebegali veiksmingai dalyvauti komiteto svarstymuose, Komisijos tarnybos gali nutraukti to nario narystę.

3. Jei nario narystė nutraukiama pagal 2 dalį arba dėl mirties, Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinis direktorius likusiam penkerių metų kadencijos laikotarpiui paskiria pakaitinį narį.

3 skyrius

Mokslinių komitetų veikimas

6 straipsnis

Pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų rinkimai

1. Kiekvienos kadencijos pradžioje kiekvienas mokslinis komitetas iš savo narių išrenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Rinkimai vyksta paprasta visų komiteto narių balsų dauguma.

2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra penkeri metai ir ji gali būti pratęsta. Pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas penkerių metų kadencijos laikotarpiu pakeičiamas likusiam tos kadencijos laikui.

3. Mokslinių komitetų pirmininko ir pirmininko pavaduotojų rinkimų tvarka nustatoma 12 straipsnyje nurodytose darbo tvarkos taisyklėse.

7 straipsnis

Balsavimo taisyklės

1. Kiekvienas mokslinis komitetas sprendimą priima remdamasis visų savo narių balsų dauguma.

2. Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą balsų daugumą, neskaičiuojami tų komiteto narių, kurie atsistatydino arba kurių narystė buvo nutraukta pagal 5 straipsnio 2 dalį arba dėl mirties, balsai.

8 straipsnis

Mokslinių nuomonių rengimas

1. Komisijos tarnybos gali reikalauti, kad mokslinis komitetas per nurodytą laiką parengtų mokslinę nuomonę.

2. Komisijos tarnybos gali reikalauti priimti bendrą nuomonę klausimais, kuriuos turi svarstyti abu komitetai.

3. Komisijos tarnybos gali rengti konsultacijas, klausymus ar bendradarbiauti su kitomis mokslo įstaigomis, kurios, jų nuomone, yra būtinos rengiant komitetų nuomones.

9 straipsnis

Išorės ekspertai

1. Komisijos tarnybos gali kviesti išorės ekspertus, taip pat ekspertus iš kitų Sąjungos įstaigų, turinčius specifinių ir svarbių mokslinių ir ekspertinių žinių, prisidėti prie mokslinių komitetų, įskaitant 10 straipsnyje nurodytas darbo grupes, veiklos.

2. Išorės ekspertai atrenkami vadovaujantis 12 straipsnyje nurodytomis darbo tvarkos taisyklėmis.

10 straipsnis

Darbo grupės

1. Komisijos tarnyboms pritarus, moksliniai komitetai gali įsteigti specialias darbo grupes, kurių užduotis – ruošti komitetų mokslines nuomones ir rengti jų projektus. Šios darbo grupės įsteigiamos visų pirma tada, kai reikia nepriklausomos specialios patirties konkrečiu klausimu.

2. Darbo grupes sudaro atitinkamo komiteto nariai, jose taip pat gali dalyvauti išorės ekspertai. Darbo grupėms pirmininkauja mokslinio komiteto narys. Darbo grupės pirmininkas yra atsakingas už darbo grupės sušaukimą ir ataskaitų teikimą komitetui ir gali paskirti pranešėją iš darbo grupės dalyvių. Ypač sudėtingiems daugiadalykio pobūdžio klausimams gali būti skiriami keli pranešėjai.

3. Kai klausimas yra bendras daugiau negu vienam moksliniam komitetui, prireikus sukuriama bendra darbo grupė, kurią sudaro abiejų komitetų nariai ir išorės ekspertai.

11 straipsnis

Stažuotojų dalyvavimas

Komisijos tarnyboms pritarus ir pagal 12 straipsnyje nurodytas darbo tvarkos taisykles moksliniai komitetai gali leisti stažuotojams dalyvauti jų posėdžiuose, kad būtų stiprinami jų rizikos vertinimo srities gebėjimai.

12 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1. Komisijos tarnybų siūlymu ir joms pritarus moksliniai komitetai priima bendras darbo tvarkos taisykles.

2. Darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinama, kad moksliniai komitetai savo užduotis atliks laikydamiesi aukščiausios kokybės, nepriklausomumo ir skaidrumo principų, nustatytų 4 skyriuje ir Komisijos taisyklėse dėl ekspertų grupių, atsižvelgdami į teisėtus prašymus dėl komercinio konfidencialumo bei rizikos vertinimo principus, kurie gali būti nustatyti Komisijos tarnybų, atsižvelgiant į patirtį ir vykdomą tos srities politiką.

3. Darbo tvarkos taisyklėmis visų pirma reglamentuojama:

a)	4 skyriuje nustatytų principų taikymas;

b)	suinteresuotųjų šalių dialogo procedūra, kaip nurodyta 14 straipsnio 3 dalyje;

c)	mokslinės nuomonės priėmimo ir skubių mokslinių konsultacijų teikimo tvarka, kaip nurodyta 3 straipsnio 4 dalyje;

d)	santykiai su trečiosiomis šalimis, įskaitant mokslo įstaigas;

e)	kitos išsamios mokslinių komitetų veiklos taisyklės, įskaitant komitetų veiklos koordinavimą.

13 straipsnis

Nuomonių skirtumai, veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis įstaigomis

1. Kalbant apie santykius su kitomis atitinkamomis Sąjungos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis įstaigomis, atliekančiomis panašias užduotis, moksliniai komitetai padeda Komisijos tarnyboms:

a)	ankstyvame etape nustatyti veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikius ir galimybes, įskaitant dalijimąsi duomenimis ir informacija, taip pat galimus ar faktinius mokslinių nuomonių skirtumus;

b)	vengti nesutarimų dėl nuomonių, juos spręsti ar paaiškinti, taip pat užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius.

2. Komisijos tarnybos gali prašyti bendro mokslinių komitetų darbo, įskaitant bendrų nuomonių rengimą, su Sąjungos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis įstaigomis, atliekančiomis panašias užduotis, ir jį organizuoti

3. Tais atvejais, kai nustatomas esminis nesutarimas moksliniais klausimais ir atitinkama įstaiga yra Sąjungos įstaiga, susiję moksliniai komitetai Komisijos tarnybų prašymu bendradarbiauja su šia įstaiga, siekdami išspręsti nesutarimą arba pateikti Komisijos tarnyboms bendrą dokumentą, kuriame paaiškinami ginčytini moksliniai klausimai ir nurodomi atitinkami duomenų neaiškumai. Šis dokumentas paskelbiamas viešai.

14 straipsnis

Mokslinių komitetų sekretoriatas

1. Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas užtikrina mokslinių komitetų ir jų darbo grupių bei kitos su šio sprendimo taikymu susijusios veiklos sekretoriato paslaugas.

2. Sekretoriatas yra atsakingas už mokslinės ir administracinės paramos teikimą, kad būtų palengvinta veiksminga mokslinių komitetų veikla; jis stebi, kaip laikomasi darbo tvarkos taisyklių, ypač susijusių su aukščiausios kokybės, nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimais, užtikrina informacijos apie komitetų veiklą teikimą ir dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma organizuoja klausymus dėl komitetų veiklos, skelbia nuomones ir kitus viešus dokumentus. Be to, sekretoriatas padeda komitetams, organizuoja ir taiko nuomonių kokybės kontrolę, kaip nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, kiek tai susiję su jų išsamumu, nuoseklumu, aiškumu, atitiktimi prašymams ir redagavimo standartams.

3. Sekretoriatas užtikrina mokslinių komitetų veiklos mokslinį ir techninį koordinavimą ir, jei būtina, laiku imasi jų veiklos koordinavimo su kitomis Sąjungos, nacionalinėmis ir tarptautinėmis įstaigomis, kad būtų užtikrintas bendro intereso klausimų rizikos vertinimo nuoseklumas, taip pat taiko suinteresuotųjų subjektų dialogo procedūras pagal darbo tvarkos taisykles ir teikia informaciją apie komitetų veiklą.

15 straipsnis

Speciali išmoka

1. Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai turi teisę gauti specialią išmoką už parengiamąjį darbą ir dalyvavimą asmeniškai arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis komitetų, darbo grupių posėdžiuose ir kitoje su šio sprendimo taikymu susijusioje veikloje, kurią organizuoja Komisijos tarnybos, taip pat už pranešėjo konkrečiu klausimu pareigų vykdymą, kaip numatyta II priede.

2. Narių ir išorės ekspertų kelionės ir, prireikus, gyvenimo išlaidos, susijusios su mokslinių komitetų veikla, kompensuojamos pagal Komisijoje galiojančias nuostatas. Tos išlaidos kompensuojamos neviršijant metinio biudžeto, kurį moksliniams komitetams skiria atsakingos Komisijos tarnybos.

4 skyrius

Principai

16 straipsnis

Nepriklausomumas

1. Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai skiriami asmeniškai. Jie negali perduoti savo pareigų jokiam kitam asmeniui.

2. Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai veikia nepriklausomai ir viešojo intereso labui. Šiuo tikslu jie pateikia interesų deklaraciją, kurioje nurodomi bet kokie interesai, kurie galėtų pakenkti arba pagrįstai gali būti laikomi galinčiais pakenkti jų nepriklausomumui, įskaitant bet kokias atitinkamas aplinkybes, susijusias su jų artimais šeimos nariais.

3. Interesų deklaracijos pateikiamos raštu prieš paskiriant mokslinio komiteto nariu arba išorės ekspertu ir kasmet. Šios deklaracijos atnaujinamos kaskart, kai to reikia pasikeitus aplinkybėms.

4. Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai kiekviename posėdyje deklaruoja visus konkrečius interesus, kurie galėtų pakenkti arba pagrįstai gali būti laikomi galinčiais pakenkti jų nepriklausomumui darbotvarkės klausimų atžvilgiu. Tas pats įpareigojimas taikomas mutatis mutandis, kai bet kuriame iš mokslinių komitetų pradedama rašytinė procedūra.

17 straipsnis

Konfidencialumas

1. Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai neatskleidžia informacijos, gautos mokslinių komitetų ar darbo grupių darbo metu ar vykdant kitą su šio sprendimo taikymu susijusią veiklą. Šiuo tikslu jie pasirašo konfidencialumo deklaraciją.

2. Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai laikosi Komisijos saugumo taisyklių, skirtų Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos saugumui užtikrinti, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (3) ir 2015/444 (4). Jei šių įsipareigojimų nesilaikoma, Komisijos tarnybos gali imtis visų tinkamų priemonių.

18 straipsnis

Įsipareigojimai

Mokslinių komitetų nariai ir išorės ekspertai įsipareigoja veikti nepriklausomai, viešojo intereso labui ir aktyviai prisidėti prie mokslinių komitetų veiklos. Šiuo tikslu jie pasirašo įsipareigojimų deklaraciją.

19 straipsnis

Skaidrumas

1. Mokslinių komitetų veikla vykdoma labai skaidriai. Komisijos tarnybos skelbia visus susijusius dokumentus, pavyzdžiui, darbotvarkes, protokolus ir dalyvių pareiškimus, tam skirtoje svetainėje; taip pat bus pateikta nuoroda į šią svetainę Ekspertų grupių registre. Visų pirma, Komisija nedelsdama savo svetainėje skelbia:

a)	moksliniams komitetams skirtą prašymą parengti nuomones;

b)	mokslinių komitetų darbotvarkes ir protokolus bei darbo grupių protokolus;

c)	mokslinių komitetų priimtas mokslines nuomones, įskaitant mažumos nuomones ir darbo grupių, kurios prisidėjo rengiant atitinkamą nuomonę, dalyvių vardus ir pavardes. Mažumos nuomonės priskiriamos atitinkamiems nariams;

d)	mokslinių komitetų darbo tvarkos taisykles;

e)	mokslinių komitetų narių vardus, pavardes ir trumpą kiekvieno nario gyvenimo aprašymą;

f)	mokslinių komitetų narių ir išorės ekspertų interesų, konfidencialumo ir įsipareigojimų deklaracijas.

2. Darbo grupės narių vardai, pavardės ir interesų deklaracijos viešai skelbiamos Komisijos svetainėje po to, kai paskelbiama nuomonė, kurią jie padėjo parengti.

Numatomos dokumentų skelbimo išimtys, taikytinos tais atvejais, jei paviešinus dokumentą būtų pakenkta viešajam arba privačiajam interesui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje.

3. 1 ir 2 dalys taikomos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 45/2001 ir (EB) Nr. 1049/2001 (5) reikalavimų, ypač dėl asmens duomenų tvarkymo ir komercinio konfidencialumo.

5 skyrius

Baigiamosios nuostatos

20 straipsnis

Mokslinių komitetų keitimas

Nepažeidžiant 21 straipsnio, moksliniai komitetai, įsteigti pagal šio sprendimo 1 straipsnį, pakeičia esamus mokslinius komitetus, įsteigtus Sprendimu 2008/721/EB, tokia tvarka:

a)	Vartotojų saugos mokslinis komitetas pakeičia to paties pavadinimo komitetą;

b)	Pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinis komitetas pakeičia Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinį komitetą ir Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinį komitetą.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Visi Sprendimu 2008/721/EB įsteigti moksliniai komitetai toliau veikia pagal atitinkamas to sprendimo nuostatas, o jų nariai toliau eina savo pareigas, kol paskiriami šiuo sprendimu įsteigtų mokslinių komitetų nariai.

22 straipsnis

Panaikinimas

1. Sprendimas 2008/721/EB panaikinamas.

2. Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą. Nuorodos į komitetus, įsteigtus panaikintu sprendimu, laikomos nuorodomis į komitetus, įsteigtus šiuo sprendimu.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugpjūčio 7 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimas 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (OL L 241, 2008 9 10, p. 21).

(2) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(3) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(4) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(5) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).