(1)

2014 m. liepos 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/512/BUSP (1);

(2)

Sąjunga ir toliau nesvyruodama remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

(3)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė karinę operaciją Ukrainoje ir Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Tas neteisėtas agresijos karas yra akivaizdus Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimas, taip pat vienos iš pagrindinių tarptautinės teisės normų – draudimo naudoti jėgą, įtvirtinto Jungtinių Tautų (JT) Chartijos (toliau – JT Chartija) 2 straipsnio 4 dalyje, – ir kitų JT Chartijos principų pažeidimas;

(4)

2022 m. kovo 2 d. priimtoje Rezoliucijoje ES-11/1 JT Generalinė Asamblėja kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, kuria pažeidžiama JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis. 2022 m. spalio 12 d. priimtoje Rezoliucijoje ES-11/4 JT Generalinė Asamblėja, atkreipdama dėmesį į 2022 m. rugsėjo 29 d. JT generalinio sekretoriaus pareiškimą, kuriame jis priminė, kad bet kokia valstybės teritorijos aneksija, kurią įvykdė kita valstybė grasindama jėga ar ją panaudodama, yra JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų pažeidimas, pasmerkė Rusijos Federacijos vykdomą neteisėtų vadinamųjų referendumų organizavimą regionuose, priklausančiuose tarptautiniu mastu pripažintai Ukrainos teritorijai, ir bandymą neteisėtai aneksuoti Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionus surengus tuos vadinamuosius referendumus;

(5)

2022 m. lapkričio 15 d. Rezoliucijoje A/RES/ES-11/5 JT Generalinė Asamblėja pareiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą sukeltų žūčių, priverstinio civilių gyventojų perkėlimo, infrastruktūros ir gamtos išteklių sunaikinimo, viešosios bei privačiosios nuosavybės praradimo ir ekonominės katastrofos, taip pat pripažino, kad Rusijos Federacija turi būti laikoma atsakinga už visus tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainoje ar prieš ją, įskaitant jos agresiją pažeidžiant JT Chartiją, taip pat visus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus, ir kad ji turi prisiimti visų savo tarptautiniu mastu neteisėtų veiksmų teisines pasekmes, be kita ko, atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą, įskaitant visus dėl jų patirtus nuostolius;

(6)

2023 m. vasario 23 d. Rezoliucijoje A/ES-11/L.7 JT Generalinė Asamblėja taip pat paragino abi ginkluotojo konflikto šalis visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir nedelsiant nutraukti išpuolius prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir tyčinius išpuolius prieš civilinius objektus, įskaitant gyvenamuosius pastatus, mokyklas ir ligonines;

(7)

kaip vieną iš tokių priemonių, 2022 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/335 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP ir kuriuo uždrausti visi sandoriai, susiję su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu, įskaitant sandorius su Rusijos centrinio banko vardu arba jo nurodymu veikiančiais juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis. 2022 m. kovo 9 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/395 (3), kuriuo toks draudimas buvo nustatytas Rusijos nacionaliniam turto fondui. Dėl tų draudimų atitinkamas valstybių narių finansų įstaigų laikomas turtas yra imobilizuojamas;

(8)

kaip pabrėžta 2023 m. spalio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose, būtina, koordinuojant veiksmus su partneriais, daryti ryžtingą pažangą dėl to, kaip būtų galima nukreipti privačių subjektų laikomas ypatingąsias pajamas, tiesiogiai atsirandančias iš imobilizuoto Rusijos turto, Ukrainai ir jos atsigavimui bei atstatymui remti, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų ir vadovaujantis Sąjungos bei tarptautine teise. Savo išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiąjį įgaliotinį) ir Komisiją paspartinti darbą, kad būtų pateikta pasiūlymų;

(9)

2023 m. gruodžio 14–15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad ji ryžtingai smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiama JT Chartija, ir dar kartą patvirtino, kad Sąjunga nesvyruodama remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos;

(10)

2024 m. vasario 1 d. specialiajame susitikime priimtose išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad kartu su partneriais reikia užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir tvarią finansinę paramą Ukrainai 2024–2027 m. laikotarpiu, ir padarė išvadą, kad turi būti sukurta 2024–2027 m. laikotarpiui skirta Ukrainos priemonė. 2024 m. vasario 29 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/792 (4), kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė. 2024 m. kovo 5 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma Europos gynybos pramonės programa (EGPP) ir priemonių sistema savalaikiam gynybos produktų prieinamumui ir tiekimui užtikrinti (5). EGPP turėtų būti sukurta 2025–2027 m. laikotarpiui ir apimtų bendradarbiavimo programą (Paramos Ukrainai priemonę), kuria siekiama prisidėti prie Ukrainos gynybos technologinės ir pramoninės bazės atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo;

(11)

2024 m. kovo 22 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad, atsižvelgiant į padėties skubumą, Europos Sąjunga yra pasiryžusi Ukrainai ir jos žmonėms toliau teikti visą būtiną politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą tol, kol reikės, ir tiek intensyviai, kiek reikės;

(12)

2024 m. vasario 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2024/577 (6), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP, kad būtų pateikta tam tikrų paaiškinimų dėl draudimo vykdyti visus sandorius, susijusius su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu, taip pat būtų nustatytos papildomos priemonės;

(13)

Sprendime (BUSP) 2024/577 patikslinta, kad balanso valdymo sandoriai, susiję su Rusijos centrinio banko turtu ir rezervais arba su Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turtu ir rezervais, nepatenka į nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomo sandorių draudimo taikymo sritį. Balanso valdymo sandoriai, kuriuos vis dar leidžiama vykdyti, visų pirma yra susiję su grynųjų pinigų likučių, susikaupusių dėl imobilizuotų atkarpų ar dividendų ir išpirkimo mokėjimų ir pasibaigusio termino indėlių, reinvestavimu laikantis prudencinės investavimo politikos ir taikytinų reglamentavimo reikalavimų;

(14)

kiti sandoriai, visų pirma, visi tiesioginiai ar netiesioginiai pervedimai Rusijos centriniam bankui ar jo naudai arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, pavyzdžiui, Rusijos nacionaliniam turto fondui, ar jų naudai, yra ir toliau draudžiami;

(15)

dėl tokių kitų sandorių draudimo centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 909/2014 (7), kurie atlieka pagrindinį vaidmenį atsiskaitant už finansines priemones ir centralizuotai jas tvarkant Sąjungoje, balansuose nenumatytai kaupiasi ypatingieji grynųjų pinigų likučiai. Tą kaupimąsi lemia Rusijos centrinio banko turto ir rezervų arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turto ir rezervų imobilizavimas, nes yra draudžiami visi pagrindinės sumos ir palūkanų, atkarpų, dividendų ar kitų pajamų iš vertybinių popierių mokėjimai Rusijos centriniam bankui ir tiems asmenims, subjektams ar organizacijoms;

(16)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai atsidūrė specifinėje padėtyje, kuri skiriasi nuo kitų finansų įstaigų padėties, nes centrinių vertybinių popierių depozitoriumų klientų ar su jais susijusių grynųjų pinigų likučiai paprastai pervedami iš centrinių vertybinių popierių depozitoriumų iki dienos pabaigos ir jokio atlygio klientams negeneruoja. Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų laikomus grynųjų pinigų likučius, susijusius su Rusijos centrinio banko turtu arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turtu ir susikaupiančius dėl ribojamųjų priemonių, vėliau turi prudenciškai valdyti centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. Dėl to generuojamos nenumatytos ir ypatingosios pajamos;

(17)

pagal taikytinas taisykles nenumatytų ir ypatingųjų pajamų nereikia perduoti Rusijos centriniam bankui net ir nutraukus sandorių draudimą. Taigi, tokios pajamos nėra valstybės turtas. Todėl taisyklės, kuriomis apsaugomas valstybės turtas, šioms pajamoms nėra taikomos;

(18)

be to, kadangi tos nenumatytos ir ypatingosios pajamos neišvengiamai gaunamos įgyvendinant ribojamąsias priemones, visų pirma Sprendimo 2014/512/BUSP 1a straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (8) 5a straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai negali tikėtis iš jų gauti nepagrįstos ir nenumatytos ekonominės naudos. Todėl, remiantis teisėtu tikslu siekti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, visų pirma, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises bei tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principus, išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą bei civilių gyventojų apsaugą, taip pat padėti gyventojams, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, Sprendimu (BUSP) 2024/577 nustatytos papildomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nenumatytas ir ypatingasis centrinių vertybinių popierių depozitoriumų pelnas, susikaupęs laikotarpiu nuo to sprendimo įsigaliojimo iki to momento, kai bus nutrauktos Rusijos centrinio banko turtui ir rezervams taikomos laikinos ribojamosios priemonės, būtų naudingas Ukrainai. Tos priemonės atspindėtos Tarybos reglamente (ES) 2024/576 (9);

(19)

visų pirma nuo 2024 m. vasario 15 d. centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, laikantys Rusijos centrinio banko rezervus ir turtą, kurių bendra vertė viršija 1 mln. EUR, tokius dėl Rusijos centrinio banko turto ir rezervų imobilizavimo susikaupiančius ypatinguosius pinigų likučius privalo apskaityti ir valdyti atskirai nuo kitos savo veiklos, taip pat atskirti gautas nenumatytas ir ypatingąsias pajamas;

(20)

centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taip pat draudžiama savo gautą grynąjį pelną, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, atskaičius pelno mokestį pagal atitinkamos valstybės narės bendrąją tvarką, perleisti atliekant paskirstymą dividendų forma ar bet kuria kita forma akcininkų ar trečiųjų asmenų naudai, kol Taryba nenusprendė dėl finansinio įnašo, kuris turi būti renkamas iš to grynojo pelno siekiant remti Ukrainą, nustatymo. Anksčiau nei 2024 m. vasario 15 d. gautas grynasis pelnas išlieka neribojamas ir nedelsiant prieinamas centrinių vertybinių popierių depozitoriumų patirtoms išlaidoms, rizikai ir nuostoliams padengti, kaip reikalaujama pagal centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, be kita ko, prireikus, pagal prudencinius teisės aktus;

(21)

pažymėdami neteisėtos, nepateisinamos ir neišprovokuotos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą antrąsias metines Didžiojo septyneto (G7) vadovai 2024 m. vasario 24 d. pareiškime pakartojo, kad jų šalys toliau remia Ukrainos teisę į savigyną, ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą, taip pat įsipareigojo padidinti saugumo pagalbą Ukrainai ir sustiprinti savo gamybos bei pristatymo pajėgumus, kad padėtų šiai šaliai. Tame pareiškime palankiai įvertinta tai, kad priimti Sąjungos teisės aktai dėl centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ypatingųjų pajamų, gautų iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto, ir paraginta imtis papildomų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos jomis naudotis, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų ir taikytinų teisės aktų;

(22)

atsižvelgiant į padėties sunkumą, reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir tol, kol neteisėtais Rusijos Federacijos veiksmais toliau pažeidžiamos pagrindinės tarptautinės teisės normos, įskaitant visų pirma JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą naudoti jėgą, arba pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės normos, tikslinga palikti galioti visas Sąjungos nustatytas priemones. Taip pat tikslinga imtis papildomų išskirtinių priemonių Ukrainai ir jos atsigavimui bei atstatymui, taip pat jos savigynai nuo Rusijos agresijos remti, atsižvelgiant į bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus, visų pirma, tikslą išsaugoti Sąjungos vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomumą ir vientisumą, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises bei tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principus, savigynos teisę ir agresijos draudimą pagal JT Chartiją, išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą bei civilių gyventojų apsaugą, taip pat padėti gyventojams, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, tokiomis kaip tos, kurias Ukrainai ir jos gyventojams sukėlė Rusijos agresijos karas;

(23)

galutinis šių papildomų priemonių tikslas turėtų būti remti Ukrainą ir jos atsigavimą bei atstatymą, taip pat jos savigyną nuo Rusijos agresijos, be kita ko, pasitelkiant Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/509 (10) įsteigtą Europos taikos priemonę ir Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamas Sąjungos programas, pavyzdžiui, Ukrainos priemonę ir programas, kuriomis siekiama atkurti, atstatyti ir modernizuoti Ukrainos gynybos technologinę ir pramoninę bazę. Laikantis teisinio tikrumo principo, papildomos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2024 m. vasario 15 d.;

(24)

visų pirma tikslinga nustatyti taisykles, kaip grynasis pelnas, gaunamas iš nenumatytų ir ypatingųjų pajamų, kurias centriniai vertybinių popierių depozitoriumai gauna įgyvendindami ribojamąsias priemones, visų pirma Sprendimo 2014/512/BUSP 1a straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5a straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą, turėtų būti nukreiptas Ukrainai ir jos atsigavimui bei atstatymui, taip pat jos savigynai nuo Rusijos agresijos karo remti, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų bei Sąjungos ir tarptautinės teisės ir koordinuojant veiksmus su partneriais. Komisija turėtų du kartus per metus informuoti Tarybą apie centrinių vertybinių popierių depozitoriumų pervestas sumas;

(25)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, laikantys turtą ir rezervus, kurių bendra vertė viršija 1 mln. EUR, nuo savo atitinkamo grynojo pelno turėtų prisidėti finansiniu įnašu, atitinkančiu 99,7 % to grynojo pelno, kaupiamo nuo 2024 m. vasario 15 d. Ši norma pagrįsta tuo, kad toks grynasis pelnas neišvengiamai gaunamas įgyvendinant ribojamąsias priemones, visų pirma Sprendimo 2014/512/BUSP 1a straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5a straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą, todėl centriniai vertybinių popierių depozitoriumai negali tikėtis iš jo gauti nepagrįstos ir nenumatytos ekonominės naudos. Tačiau, atsižvelgiant į centrinių vertybinių popierių depozitoriumų pareigas ir jų vaidmenį tvarkant imobilizuotą turtą, tikslinga nustatyti, kad jie galėtų pasilikti nedidelę šio grynojo pelno procentinę dalį savo darbo efektyvumui užtikrinti. Įmokos turėtų būti atliekamos dalimis du kartus per metus tol, kol nutraukus ribojamųjų priemonių, kuriomis draudžiami su Rusijos centrinio banko turtu ir rezervais susiję sandoriai, taikymą centrinių vertybinių popierių depozitoriumų balansuose nustos kauptis ypatingasis pelnas;

(26)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai turėtų turėti galimybę laikinai pasilikti dalį, neviršijančią 10 % finansinio įnašo, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytų kapitalo ir rizikos valdymo reikalavimų, atsižvelgiant į su karu Ukrainoje susijusį poveikį centrinių vertybinių popierių depozitoriumų turimo turto atžvilgiu. Jei ateityje šios dalies nebepakaktų, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai turėtų galėti pateikti nacionalinei priežiūros institucijai tinkamai pagrįstą prašymą pasilikti papildomą mokėtino finansinio įnašo procentinę dalį. Papildomą procentinę dalį gali būti leidžiama pasilikti tik tuo atveju, jei tai tikrai būtina siekiant laikytis rizikos valdymo reikalavimų, atsižvelgiant į su karu Ukrainoje susijusį poveikį centrinių vertybinių popierių depozitoriumų turimo turto atžvilgiu;

(27)

šiame sprendime numatomos papildomos priemonės, kuriomis centriniams vertybinių popierių depozitoriumams nustatomos naujos pareigos, t. y. prisidėti prie Sąjungos paramos siekiant remti Ukrainą ir jos atsigavimą bei atstatymą, taip pat jos savigyną nuo Rusijos agresijos. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis imamasi šių priemonių, į specifinę centrinių vertybinių popierių depozitoriumų padėtį ir teisėtą priemonių tikslą siekti Sąjungos užsienio ir saugumo politikos tikslų, visų pirma, išsaugoti Sąjungos vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomumą ir vientisumą, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises bei tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principus, savigynos teisę ir agresijos draudimą pagal JT Chartiją, išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą bei civilių gyventojų apsaugą, taip pat padėti gyventojams, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, tokiomis kaip tos, kurias Ukrainai ir jos gyventojams sukėlė Rusijos agresijos karas, šiomis priemonėmis visiškai paisoma pagrindinių teisių ir laisvių, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 17 ir 52 straipsniuose, nes jos yra pagrįstos ir proporcingos siekiamiems tikslams;

(28)

ribojamosios priemonės, susijusios su sandorių, susijusių su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu, draudimu, turėtų būti taikomos tol, kol Rusija nutrauks agresijos karą prieš Ukrainą ir atlygins Ukrainai šio karo padarytą žalą;

(29)

tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikalingi tolesni Sąjungos veiksmai;

(30)

todėl Sprendimas 2014/512/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1a straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

2)

1a straipsnis papildomas šiomis dalimis:

(*1)   2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).“."