(1)

atsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatytus tikslus, Komisija priėmė 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (toliau – strategija „Nuo ūkio iki stalo“), kuriame paskelbė priemones, kuriomis siekiama sveikesnės ir tvaresnės Sąjungos maisto sistemos. Tomis priemonėmis, Komisija, inter alia, siekia skatinti keisti maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, sudėtį ir sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie sveikos ir tvarios mitybos. Be to, siekiant įgalinti vartotojus priimti informacija pagrįstus sprendimus rinktis sveikus ir tvarius maisto produktus, Komisija paskelbė apie galimą privalomų kilmės ar kilmės vietos nuorodų taikymo išplėtimą tam tikriems produktams, kartu visapusiškai atsižvelgiant į poveikį vidaus rinkai;

(2)

Tarybos direktyvoje 2001/110/EB (3) nustatytos medaus apibrėžtys, pavadinimai, bendrosios taisyklės dėl medaus sudėties, taip pat kokybės ir ženklinimo reikalavimai;

(3)

atsižvelgiant į glaudų medaus kokybės ir jo kilmės ryšį ir būtinybę neklaidinti vartotojų dėl produkto kokybės, Direktyvoje 2001/110/EB nustatytos taisyklės dėl medaus kilmės nurodymo etiketėje, siekiant nurodyti jo surinkimo vietą. Visų pirma, tos direktyvos 2 straipsnio 4 punkte reikalaujama etiketėje nurodyti medaus kilmės šalį (-is), kurioje (-iose) surinktas medus, ir nustatyta, kad jei medus kilęs iš daugiau nei vienos valstybės narės ar trečiosios šalies, privalomą kilmės šalių nuorodą galima pakeisti vienu iš šių žymenų: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“. Tuo pagrindu valstybių narių priimtos skirtingos taisyklės galėjo suklaidinti vartotojus ir galėjo trukdyti vidaus rinkos veikimui;

(4)

turint omenyje tai, kad vartotojai ypač domisi medaus geografine kilme ir atsižvelgiant į strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslą stiprinti vartotojų gebėjimą priimti informacija pagrįstus sprendimus, be kita ko, savo maisto produktus rinktis pagal kilmę, ir siekiant išsaugoti veiksmingą vidaus rinkos veikimą visoje Sąjungoje, suderinant ženklinimo taisykles, tikslinga peržiūrėti taisykles dėl medaus kilmės ženklinimo. Šia direktyva, kaip standartinės taisyklės, turėtų būti reikalaujama etiketėje nurodyti kilmės šalį arba, mišinių atveju, kilmės šalis mažėjančia tvarka, kartu nurodant kiekvienos kilmės šalies medaus procentinę dalį, apskaičiuotą remiantis veiklos vykdytojo atsekamumo dokumentais, taikant 5 % leidžiamąją nuokrypą kiekvienai atskirai mišinio daliai;

(5)

tačiau, siekiant užtikrinti tam tikrą lankstumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti, kad medaus mišinių, kuriuose yra medaus iš daugiau kaip keturių skirtingų kilmės šalių, atveju leidžiama nurodyti tik keturių didžiausių dalių procentus, jei jos kartu sudaro daugiau kaip 50 % viso kiekio. Visos likusios kilmės šalys turėtų būti nurodytos mažėjančia tvarka, kaip ir tuo atveju, kai taikoma standartinė taisyklė. Toks lankstumas netrukdo laisvam medaus, paženklinto pagal standartinę taisyklę, judėjimui, nes standartinėje taisyklėje numatyta išsamesnė vartotojams pateiktina informacija. Standartinės taisyklės ir šio lankstumo ryšys reiškia, kad daugiau nei keturių kilmės šalių atveju, kai penktosios ar kitų kilmės šalių dalys yra identiškos ketvirtajai, neįmanoma nurodyti tik keturių didžiausių dalių, todėl turėtų būti taikoma standartinė taisyklė;

(6)

atsižvelgiant į mažesnį pakuočių, kuriose yra tik viena 30 g ar mažesnė medaus porcija, dydį ir dėl to atsirandančius techninius sunkumus, tikslinga numatyti, kad medaus mišinių atveju vietoj kilmės šalių pavadinimų gali būti naudojamas standartizuotas ir tarptautiniu mastu žinomas kodas, t. y. tarptautinis standartas ISO 3166, kuriame apibrėžiami tarptautiniu mastu pripažinti raidžių kodai šalims nurodyti. Visų pirma, siekiant išspręsti techninius sunkumus, kylančius dėl mažesnio pakuočių dydžio, tikslinga naudoti dviraidį kodą (alpha-2), kurį kaip bendrosios paskirties kodą rekomenduoja Tarptautinė standartizacijos organizacija;

(7)

Komisijos suderintame medaus autentiškumo kontrolės plane (2015–2017 m.) ir Komisijos suderintuose veiksmuose „Iš avilių“ (2021–2022 m.) pabrėžiama, jog esama įtarimų, kad didelė Sąjungos rinkai pateikiamo medaus procentinė dalis yra falsifikuojama. Būtina užtikrinti, kad būtų parengti suderinti analizės metodai, skirti Sąjungoje gaminamo ir parduodamo medaus falsifikavimo nustatymui. Todėl, be Direktyvos 2001/110/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų esamų įgyvendinimo įgaliojimų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl tokių vienodų metodų parengimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4). Tikslinga nustatyti konkretų naudojimosi tais įgaliojimais terminą;

(8)

tam tikras terminis apdorojimas gali lemti medaus sudedamųjų dalių, visų pirma fermentų, suirimą. Žiedadulkės, kurios yra viena iš pagrindinių medaus sudedamųjų dalių ir nurodo ryšį su jo botanine kilme, gali nurodyti medaus geografinę kilmę. Siekiant užtikrinti sąžiningą komercinę praktiką ir apsaugoti vartotojų interesus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma medaus kilmė iš augalų žiedų ar iš augalų, arba geografinė kilmė, ir kuriais užtikrinama, kad rinkai pateikiamas medus atitiktų Direktyvą 2001/110/EB, visų pirma siekiant išvengti fermentų inaktyvinimo ir užtikrinti, kad nebūtų pašalinta didelė dalis žiedadulkių;

(9)

siekiant apsaugoti vartotojų interesus, kuo labiau apriboti sukčiavimą, kai į medų primaišoma kitų, „medaus“ pavadinimo neatitinkančių produktų, sudaryti sąlygas patvirtinti apie medaus kilmę ir kokybę pateiktą informaciją ir užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus, kuriais nustatomi atsekamumo reikalavimai, kuriais užtikrinama galimybė visoje Sąjungos tiekimo grandinėje, nuo medų surenkančio gamintojo ar importuotojo iki vartotojų, gauti esminę informaciją apie medaus kilmę, įskaitant kilmės šalį, ir su ja susipažinti. Būtina nustatyti suderintus gaminamo ir į Sąjungą importuojamo medaus atsekamumo reikalavimus, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų atsekti visą tiekimo grandinę bent jau iki pirmojo etapo Sąjungos viduje. Tomis taisyklėmis neturėtų būti didinama administracinė našta gamintojams, tačiau jos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams ir priežiūros institucijoms sekti visą medaus kelionę nuo surinkimo iki išpilstymo Sąjungoje. Todėl naujais medaus atsekamumo reikalavimais turėtų būti užtikrinta tiksli informacija apie medaus kilmę ir jo autentiškumą visoje jo tiekimo grandinėje. Siekiant sukurti atsekamumo sistemą ir parengti tinkamiausius reikalavimus, inter alia, dėl prieinamų skaitmeninių sprendimų ar metodų, įskaitant, kai tinkama, unikalų identifikatorių ar panašius metodus, analizės, Komisija turėtų atlikti galimybių studiją;

(10)

priimant tuos deleguotuosius aktus, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(11)

siekiant padėti Komisijai naudotis geriausiomis turimomis techninėmis ekspertinėmis žiniomis, turėtų būti sukurta platforma. Toje platformoje, inter alia, turėtų būti pateiktos rekomendacijos dėl Sąjungos atsekamumo sistemos, kuria užtikrinama galimybė visoje Sąjungos tiekimo grandinėje, nuo medų surenkančio gamintojo ar importuotojo iki vartotojo, gauti esminę informaciją apie medaus kilmę, įskaitant, kai tinkama, kilmės šalį, gamybos metus ir unikalų gamintojo identifikatorių, ir su ja susipažinti. Ji taip pat turėtų padėti ateityje įsteigti Sąjungos etaloninę medaus laboratoriją siekiant pagerinti kontrolę ir nustatyti medaus falsifikavimą taikant suderintus metodus, taip pat sistemingai tirti medų taikant naujausius tyrimo metodus medaus autentiškumui ir kokybei įrodyti;

(12)

Tarybos direktyvoje 2001/112/EB (6) nustatyti esminiai žmonėms vartoti skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų gamybos, sudėties ir ženklinimo reikalavimai, kad būtų apsaugoti vartotojų interesai ir pagerintas laisvas tų produktų judėjimas;

(13)

2012 m. Direktyva 2001/112/EB buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/12/ES (7), kad būtų atsižvelgta į naujas taisykles dėl leidžiamų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, susijusias su cukraus, kurio nebeleidžiama naudoti vaisių sultyse, pridėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė vaisių sulčių sudėties reikalavimai, vaisių sulčių pramonė galėjo tik vienus metus vartoti teiginį, kad vaisių sultyse nepridėta cukrų, siekiant informuoti vartotojus ir leisti jiems iš karto ir aiškiai atskirti vaisių sultis nuo tam tikrų panašių produktų pagal tai, ar į juos pridėta cukrų. To trumpo laikotarpio nepakako, kad vartotojai būtų informuota apie tai, jog pagal naujas taisykles dėl leidžiamų sudedamųjų dalių į vaisių sultis nebeleidžiama pridėti cukrų. Pagal Direktyvos 2001/112/EB I priedo II dalies 2 punkto penktą įtrauką vaisių nektarai, į kuriuos nepridėta nei cukrų, nei saldiklių, gali būti ženklinami maistingumo teiginiu „nepridėta cukrų“ arba kitu teiginiu, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, kartu su nuoroda „produkto sudėtyje yra natūralių cukrų“. Todėl kai kuriems vartotojams ir sveikatos specialistams vis dar neaišku, kad vaisių sultyse, priešingai nei vaisių nektaruose, negali būti pridėta cukrų. Tai galėjo suklaidinti vartotojus, nes tyrimai parodė, kad tuo atveju, kai reikia pasirinkti iš kelių identiškos arba labai panašios maistinės sudėties produktų, pirmenybė teikiama produktams su maistingumo teiginiu;

(14)

todėl, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad vartotojai vis labiau suvokia su cukraus vartojimu susijusias sveikatos problemas, tikslinga peržiūrėti teiginių apie cukrų vartojimo vaisių sulčių etiketėse taisykles, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Todėl tikslinga nustatyti specialią taisyklę, pagal kurią būtų savanoriškai vartojamas teiginys, kad vaisių sultyse yra tik natūralių cukrų. Toks teiginys skirtas nurodyti savybes, kylančias iš vaisių sulčių apibrėžties ir leidžiamų vaisių sulčių sudedamųjų dalių, kaip nustatyta Direktyvoje 2001/112/EB. Nurodžius tokį teiginį vartotojams pateikiama teisinga ir tiksli informacija, o tai atitinka tikslus informuoti juos apie produktų maistines savybes, palengvinti vaisių sulčių ir vaisių nektarų atskyrimą ir sudaryti vartotojams sąlygas priimti informacija pagrįstus sprendimus;

(15)

dėl technikos pažangos buvo sukurti arba yra kuriami nauji perdirbimo metodai, kuriais iš vaisių sulčių ir vaisių sulčių iš koncentrato visiškai arba iš dalies pašalinami natūralūs cukrūs, siekiant patenkinti didėjančią vartotojų produktų, kurių sudėtyje yra mažiau cukraus, paklausą. Tokiais produktais Sąjungoje gali būti prekiaujama tiek, kiek jie atitinka visus susijusius teisės aktus. Tačiau tie produktai gaunami taikant apdorojimo būdą, kuris nėra vienas iš leidžiamų apdorojimo būdų, išvardytų Direktyvos 2001/112/EB I priedo II dalies 3 punkte, o jų bendras cukraus kiekis yra mažesnis nei iš vaisių išgautų sulčių. Todėl jie negali būti žymimi produkto pavadinimu „vaisių sultys“, „koncentruotos vaisių sultys“ arba „vaisių sultys iš koncentrato“;

(16)

tokių produktų Sąjungos rinkoje vis daugėja. Siekiant palengvinti tų produktų pateikimą vidaus rinkai ir sudaryti sąlygas produktų sudėties keitimui ir inovacijoms, taip pat nedarant poveikio taikytiniems Sąjungos teisės aktams, turėtų būti sukurta nauja produktų kategorija, apimanti vaisių sultis, kurių sudėtyje esančių natūralių cukrų kiekis sumažintas, kartu išlaikant kitas pagrindines tipinių sulčių iš tų vaisių, iš kurių jos pagamintos, fizines, chemines, juslines ir maistines savybes. Turėtų būti galima tuos produktus žymėti produkto pavadinimu „vaisių sultys, kuriose yra mažiau cukraus“, „vaisių sultys iš koncentrato, kuriose yra mažiau cukraus“ arba „koncentruotos vaisių sultys, kuriose yra mažiau cukraus“. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1924/2006 (8), cukraus kiekis turėtų būti sumažintas bent 30 %, palyginti su atitinkamai tipinėmis vaisių sultimis, vaisių sultimis iš koncentrato ir koncentruotomis vaisių sultimis iš tų vaisių, iš kurių jos pagamintos. Todėl tikslinga į Direktyvos 2001/112/EB I priedo I dalį įtraukti tas naujas produktų kategorijas ir to priedo II dalyje nustatyti taisykles dėl leidžiamų tų produktų sudedamųjų dalių bei dėl leidžiamų procesų ir medžiagų. Kaip ir kitų rūšių vaisių sulčių atveju, tų naujų kategorijų produktuose neturėtų būti leidžiama naudoti saldiklių arba į juos pridėti saldinamųjų savybių turinčių sudedamųjų dalių;

(17)

pagal Direktyvos 2001/112/EB I priedą į vaisių nektarus leidžiama pridėti cukrų, medaus arba abiejų. Siekiant remti vaisių auginimą ir prekybą jais, kartu atsižvelgiant į poreikį skatinti keisti produktų sudėtį, kad vaisių nektaruose būtų mažiau cukrų, reikėtų sumažinti cukrų arba medaus, kurių gali būti dedama į vaisių nektarus, kurių rūgštingumas natūraliai nedidelis ir kurie yra skanūs, dalį;

(18)

perkėlus šią direktyvą į nacionalinę teisę, naujų kategorijų vaisių sulčių, t. y. vaisių sulčių, kuriose yra mažiau cukraus, koncentruotų vaisių sulčių, kuriose yra mažiau cukraus, ir vaisių sulčių iš koncentrato, kuriose yra mažiau cukraus, gamintojai turės naudoti leidžiamus procesus taip, kad galutinis produktas atitiktų Direktyvoje 2001/112/EB reikalaujamas savybes. Tačiau, kad būtų pasiekti Direktyvos 2001/112/EB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, tikslai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su atitinkamų produktų, kuriuose yra mažiau cukraus, fizinėmis, cheminėmis, juslinėmis ir maistinėmis savybėmis, taip pat su leidžiamų procesų siekiant mažinti cukraus kiekį naudojimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kiek tai susiję su analizės, kuria užtikrinama atitiktis tam tikrų rūšių vaisių sulčių, kuriomis prekiaujama Sąjungoje, sudėties savybėms, metodais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011;

(20)

atsižvelgiant į Žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslą padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir į didelį vartotojų susidomėjimą ženklinimu, kuriuo nurodoma maisto produktų kilmė, Komisija turėtų ne vėliau kaip per 36 mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinamos įvairios ženklinimo galimybės, susijusios su kilmės šalies ar šalių, kurioje (-se) nuimtas vaisių derlius vaisių sulčių ir vaisių tyrės gamybai, nurodymu, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(21)

Direktyvos 2001/112/EB I priedo II dalies 3 punkte reglamentuojami leidžiami vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų apdorojimo būdai ir medžiagos. Saulėgrąžų sėklų baltymai vis dažniau naudojami tiesiogiai žmonėms vartoti ir pasirodė esantys veiksminga vaisių sulčių skaidrinimo priemonė. Siekiant atsižvelgti į tą pažangą, į leidžiamų apdorojimo būdų ir medžiagų sąrašą reikėtų įtraukti saulėgrąžų sėklų baltymus;

(22)

Sąjungoje vis dažniau parduodamos ir vartojamos iš kokosų išgautos sultys. Pagal Direktyvos 2001/112/EB 3 straipsnio 2 punktą to produkto teisinis pavadinimas yra „kokosų sultys“. Tačiau tarptautiniame standarte, nurodytame Codex Alimentarius bendrajame vaisių sulčių ir nektarų standarte (CXS 247-2005), nurodyta, kad pavadinimas „kokosų vanduo“ yra „kokosų sulčių“, tiesiogiai išgaunamų iš kokosų, neišsunkiant jų minkštimo, sinonimas. Todėl tikslinga į tos direktyvos III priedą įtraukti konkretų pavadinimą „kokosų vanduo“. Siekiant užtikrinti, kad tą pavadinimą galėtų lengvai suprasti visi Sąjungos vartotojai, tikslinga numatyti galimybę pavadinimą „kokosų vanduo“ vartoti oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Be to, kadangi iš koncentrato pagamintos kokosų sultys gali būti gaunamos atskiedžiant koncentruotas kokosų sultis geriamuoju vandeniu, tikslinga tos direktyvos V priede nustatyti mažiausią to produkto Brikso vertę;

(23)

Tarybos direktyvoje 2001/113/EB (9) nustatyti esminiai žmonėms vartoti skirtų vaisių džemų, želė, marmeladų ir saldintos kaštainių tyrės gamybos, sudėties ir ženklinimo reikalavimai;

(24)

Direktyvos 2001/113/EB 2 straipsnio 4 punkte reikalaujama, kad etiketėje būtų nurodytas cukraus kiekis, išskyrus atvejus, kai etiketėje pateikiamas maistingumo teiginys apie cukrų. Tas reikalavimas buvo griežtesnis nei Tarybos direktyvoje 90/496/EEB (10) nustatytos taisyklės, pagal kurias informacijos apie maistingumą pateikimas ant fasuotų maisto produktų buvo neprivalomas, išskyrus atvejus, kai pateikiamas maistingumo teiginys, o jei maistingumo teiginys susijęs su cukrumi, jame turėjo būti nurodytas cukraus kiekis. Direktyva 90/496/EEB buvo panaikinta ir pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 (11). Pagal tą reglamentą informacijos apie maistingumą pateikimas ant pakuočių dabar yra privalomas. Todėl Direktyvoje 2001/113/EB nebereikia konkrečios nuostatos dėl ženklinimo, susijusio su cukrumi, ir tikslinga ją išbraukti;

(25)

atsižvelgiant į Žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslą padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir į didelį vartotojų susidomėjimą maisto ženklinimu, kuriuo nurodoma maisto produktų kilmė, Komisija turėtų ne vėliau kaip per 36 mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinamos įvairios ženklinimo galimybės, susijusios su kilmės šalies ar šalių, kurioje (-se) nuimtas vaisių derlius vaisių džemų, želė, citrusinių vaisių marmeladų ir saldintos kaštainių tyrės gamybai, nurodymu, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(26)

Direktyvos 2001/113/EB I priedo I dalyje nustatytas mažiausias vaisių kiekis, kuris turi būti sunaudotas džemui, želė, aukščiausios rūšies džemui arba aukščiausios rūšies želė gaminti. Terminai „aukščiausios rūšies džemas“ ir „aukščiausios rūšies želė“ vartojami žymint tik produktus, pagamintus iš didesnio vaisių kiekio nei produktai, atitinkamai žymimi terminais „džemas“ ir „želė“. To priedo II dalyje nustatytas mažiausias tirpios sausosios medžiagos, t. y. natūralių vaisių cukrų arba pridėtinių cukrų, kiekis ir, siekiant atsižvelgti į esamas nacionalines vaisių džemų, želė, marmeladų ir saldintos kaštainių tyrės gamybos tradicijas, valstybėms narėms leidžiama leisti naudoti mažesnį mažiausią tirpios sausosios medžiagos kiekį;

(27)

jei džemams ir želė gaminti naudojama daugiau vaisių, sumažėja pridėtinio cukraus kiekis, kurio reikia, kad tuose produktuose būtų pasiektas mažiausias tirpios sausosios medžiagos kiekis. Siekiant skatinti gaminti džemus ir želė, kuriuose yra daugiau vaisių, ir taip remti vaisių rinką, kartu atsižvelgiant į poreikį sumažinti laisvojo cukraus kiekį, reikėtų padidinti Direktyvos 2001/113/EB I priede nustatytą mažiausią vaisių kiekį, kuris turi būti sunaudojamas džemui ir želė pagaminti. Be to, siekiant padėti vartotojams priimti informacija labiau pagrįstus sprendimus pirkti sveikesnius maisto produktus, tikslinga leisti vartoti to priedo I dalyje apibrėžtus specialiuosius pavadinimus žymėti produktams, kuriuose tirpios sausosios medžiagos kiekis yra mažesnis kaip 60 %, tačiau kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede nustatytam maistingumo teiginiui „mažiau cukrų“ taikomas sąlygas;

(28)

Direktyvos 2001/113/EB I priede terminu „marmeladas“ vadinamas tik tam tikras citrusinių vaisių mišinys. Tačiau, nors tame priede nustatyti teisiniai pavadinimai buvo vartojami prekyboje tame priede nurodytiems produktams pavadinti, keliose oficialiosiose Sąjungos kalbose terminai „marmeladas“ ir „džemas“ vartotojų įprastai vartojami sinonimiškai, kai kalbama apie džemus, pagamintus iš kitų nei citrusiniai vaisiai vaisių. Siekiant atsižvelgti į tą įprastinę vartotojų vartoseną, kai toks vartojimas yra aktualus, ir kartu atsižvelgiant į tai, kad suderintas pavadinimas tebėra „džemas“, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo teritorijoje leisti produkto pavadinimo „džemas“ atveju vartoti terminą „marmeladas“, kai kalbama apie kitų nei citrusiniai vaisiai vaisių džemus. Todėl, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, visoje Sąjungoje terminas „citrusinių vaisių marmeladas“, – tuo atveju kai žodžiai „citrusinių vaisių“ galėtų būti pakeisti naudojamo (-ų) citrusinio (-ių) vaisiaus (-ių) pavadinimu – turėtų būti vartojamas žymėti produktui, kuris iki šiol buvo apibrėžtas kaip „marmeladas“, kad būtų galima atskirti šias dvi produktų kategorijas. Todėl tikslinga atitinkamai peržiūrėti Direktyvą 2001/113/EB dėl produktų pavadinimų „marmeladas“ ir „citrusinių vaisių marmeladas“;

(29)

tačiau valstybėje narėje, kuri nesinaudoja galimybe „džemą“ pavadinti „marmeladu“, nes vartotojai toje valstybėje narėje tuos terminus nevartoja sinonimiškai, turėtų būti galima ir toliau citrusinių vaisių marmelado, pagaminto iš trijų ar daugiau rūšių vaisių, atveju leisti jos teritorijoje naudoti pavadinimą „kelių rūšių vaisių marmeladas“ arba „[x] rūšių vaisių marmeladas“, kur x – naudotų vaisių rūšių skaičius;

(30)

Direktyvos 2001/113/EB II priede išvardytos papildomos sudedamosios dalys, kurios gali būti naudojamos gaminant produktus, kuriems taikoma ta direktyva. Citrusinių vaisių sultys gali būti naudojamos kaip rūgštingumą didinanti medžiaga iš kitų rūšių vaisių pagamintuose džemuose, aukščiausios rūšies džemuose, želė ir aukščiausios rūšies želė. Palyginti su sultimis, pagamintomis ne iš koncentrato, koncentruotos vaisių sultys yra mažesnio tūrio ir ne tokios sunkios transportuoti, stabilesnės, gali būti laikomos ilgiau ir reikia mažiau energijos vandens kiekiui išgarinti gaminant galutinį džemo ar želė produktą. Taigi jas naudoti gaminant džemus, aukščiausios rūšies džemus, želė ir aukščiausios rūšies želė yra tvariau nei šviežias vaisių sultis. Todėl tikslinga tame priede nustatyti, kad tuo atveju, kai konkrečių vaisių rūšių sultis leidžiama naudoti įvairių kategorijų džemuose, aukščiausios rūšies džemuose, želė ir aukščiausios rūšies želė, tas sultis galima naudoti koncentruotame pavidale;

(31)

maisto priedų naudojimas šiuo metu reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 (12), kuriame yra konkrečių nuostatų dėl džemo ir aukščiausios rūšies džemo. Todėl tikslinga išbraukti Direktyvos 2001/113/EB III priedo B dalies 1 punkto ketvirtą įtrauką ir atitinkamai iš dalies pakeisti jos II priedą;

(32)

Tarybos direktyvoje 2001/114/EB (13) nustatytos apibrėžtys ir bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama tam tikro konservuoto pieno sudėtis, gamybos specifikacijos ir ženklinimas;

(33)

Direktyvos 2001/114/EB I priedo 3 punkte išvardyti apdorojimo būdai, kuriais leidžiama iš dalies arba visiškai dehidratuoti konservuotą pieną. Siekiant patenkinti kintančius vartotojų poreikius, turėtų būti leidžiamas apdorojimas, kuriuo mažinamas laktozės kiekis pieno produktuose. Be to, konkretus anglišku terminu „evaporated milk“ (liet. sutirštintas pienas) žymimo produkto pavadinimas tos direktyvos II priede turėtų būti suderintas su tarptautiniais standartais, nustatytais Codex Alimentarius sutirštinto pieno standarte (CXS 281-1971);

(34)

direktyvose 2001/110/EB, 2001/112/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB pateikiamos nuorodos į panaikintus aktus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB (14) buvo panaikinta ir pakeista Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011. Tarybos direktyva 89/107/EEB (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 95/2/EB (16) buvo panaikintos ir pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 1333/2008. Tarybos direktyva 98/83/EB (17) buvo panaikinta ir pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 (18). Todėl tos nuorodos turėtų būti pakeistos nuorodomis į atitinkamas Reglamentų (ES) Nr. 1169/2011 ir (EB) Nr. 1333/2008 bei Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatas;

(35)

todėl direktyvos 2001/110/EB, 2001/112/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(36)

siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, turėtų būti nustatytas 18 mėnesių perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis. Kad veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tos nacionalinės nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, turėtų būti taikomos tik praėjus 24 mėnesiams po šios direktyvos įsigaliojimo dienos;

(37)

siekiant atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų, kurie pateikia rinkai arba ženklina savo produktus laikydamiesi reikalavimų, galiojusių prieš pradedant taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, interesus, būtina nustatyti tinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti leidžiama tuos produktus pardavinėti ribotos trukmės laikotarpį pasibaigus perkėlimo į nacionalinę teisę terminui;

(38)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. iš dalies pakeisti Sąjungos taisykles dėl medaus, vaisių sulčių, vaisių džemų, želė ir marmeladų bei tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno sudėties ir ženklinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip:

3)

įterpiami šie straipsniai:

4)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

7a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

įterpiami šie straipsniai:

(*3)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

6)

I ir III priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą;

7)

IV priedo I skirsnyje dvidešimt ketvirta eilutė „Svarainiai“ pakeičiama taip: „Svarainiai (Cydonia oblonga L.) 50“;

8)

V priede tarp eilučių „Juodieji serbentai“ ir „Vynuogės“ įterpiama ši eilutė:

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

4)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą;

5)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

6)

III priedo B dalies 1 punkto ketvirta įtrauka išbraukiama.

1)

3 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Šios direktyvos I priede apibrėžtiems produktams Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 (*6) taikomas šiomis sąlygomis:

(*6)   2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).“;"

2)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

3)

II priedo a punktas pakeičiamas taip: