(1)

2014 m. liepos 31 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 (2);

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 833/2014 įgyvendinamos tam tikros Tarybos sprendime 2014/512/BUSP (3) numatytos priemonės;

(3)

2024 m. gegužės 17 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2024/1429, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP;

(4)

2022 m. vasario 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir pareiškė, kad savo neteisėtais kariniais veiksmais Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartijos principus, taip pat kenkė saugumui bei stabilumui Europoje ir visame pasaulyje. Europos Vadovų Taryba paragino skubiai parengti ir priimti tolesnį individualių ir ekonominių sankcijų rinkinį; Europos Vadovų Taryba paragino Rusiją ir Rusijos remiamus ginkluotus darinius nutraukti jų vykdomą dezinformacijos kampaniją;

(5)

2021 m. gegužės 10 d. išvadose Taryba pabrėžė, kad reikia toliau stiprinti Sąjungos ir valstybių narių atsparumą, taip pat jų gebėjimą atremti hibridines grėsmes, įskaitant dezinformaciją, užtikrinant koordinuotą ir integruotą esamų ir galimų naujų kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemonių naudojimą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir galimus atsakomuosius veiksmus hibridinių grėsmių srityje, įskaitant, inter alia, užsienio kišimąsi ir įtakos operacijas, kurios gali apimti prevencines priemones ir išlaidų nustatymą priešiškiems valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams;

(6)

2024 m. kovo 21 ir 22 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Sąjunga tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos. Ji taip pat paragino imtis tolesnių veiksmų, kad būtų susilpnintos Rusijos galimybės tęsti agresijos karą, be kita ko, sugriežtinant sankcijas;

(7)

Rusijos Federacija vykdo sistemingą tarptautinę manipuliavimo žiniasklaida ir faktų iškraipymo kampaniją, siekdama sustiprinti savo kaimyninių šalių ir Sąjungos bei jos valstybių narių destabilizavimo strategiją. Visų pirma propaganda ne kartą ir nuolat buvo nukreipta prieš Europos politines partijas, ypač rinkimų laikotarpiais, pilietinę visuomenę, prieglobsčio prašytojus, Rusijos etnines mažumas, lytines mažumas ir prieš Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinių institucijų veikimą;

(8)

siekdama pateisinti ir paremti savo agresiją Ukrainoje, Rusijos Federacija vykdė nuolatinius ir suderintus propagandos veiksmus, nukreiptus prieš pilietinę visuomenę Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, smarkiai iškraipydama faktus ir jais manipuliuodama;

(9)

tie propagandos veiksmai buvo vykdomi per įvairias žiniasklaidos priemones, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai nuolat kontroliuoja Rusijos Federacijos vadovybė. Tokie veiksmai kelia didelę tiesioginę grėsmę Sąjungos viešajai tvarkai ir saugumui. Tų žiniasklaidos priemonių vaidmuo skatinant ir remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir destabilizuojant jos kaimynines šalis yra esminis ir labai svarbus;

(10)

atsižvelgiant į padėties sunkumą ir reaguojant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, būtina laikantis Pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisvės, pripažintos jos 11 straipsnyje, nedelsiant sustabdyti papildomų žiniasklaidos priemonių Sąjungoje vykdomą arba prieš Sąjungą nukreiptą transliavimo veiklą. Tos priemonės turėtų būti taikomos, kol nebus nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kol Rusijos Federacija ir su ja susijusios žiniasklaidos priemonės nenutrauks propagandinių veiksmų prieš Sąjungą ir jos valstybes nares;

(11)

laikantis Pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę, pripažintų atitinkamai jos 11, 16 ir 17 straipsniuose, šiame reglamente numatytomis priemonėmis neužkertamas kelias toms atitinkamoms žiniasklaidos priemonėms ir jų darbuotojams Sąjungoje vykdyti kitą nei transliavimo veiklą, kaip antai tyrimus ir pokalbius. Visų pirma šiomis priemonėmis nekeičiama pareiga paisyti teisių, laisvių ir principų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje, nustatytų Pagrindinių teisių chartijoje, ir valstybių narių konstitucijose, atitinkamose jų taikymo srityse;

(12)

kad užtikrintų nuoseklumą su Sprendime 2014/512/BUSP numatytu transliavimo licencijų galiojimo sustabdymo procesu, Taryba, išnagrinėjusi atitinkamus atvejus, turėtų naudotis įgyvendinimo įgaliojimais nuspręsdama ar ribojamosios priemonės keliems Reglamento (ES) Nr. 833/2014 XV priede nurodytiems subjektams turi būti pradėtos taikyti Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nustatytą datą;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės patenka į Sutarties taikymo sritį, todėl, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse jos būtų taikomos vienodai, būtina reguliavimo veiksmų imtis Sąjungos lygmeniu;

(14)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,