Europos Sąjungos |
LT L serija |
2024/1365 |
2024 5 17 |
EUROPOS PARLAMENTAS |
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA |
EUROPOS KOMISIJA |
EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS |
EUROPOS CENTRINIS BANKAS |
EUROPOS AUDITO RŪMAI |
EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS |
|
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS |
Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Europos Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Europos regionų komiteto susitarimas, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje nurodytų institucijų ir patariamųjų organų narių etikos standartų organas
EUROPOS PARLAMENTAS,
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
EUROPOS KOMISIJA,
EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS,
EUROPOS CENTRINIS BANKAS,
EUROPOS AUDITO RŪMAI,
EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS,
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS,
kadangi:
(1) |
tam, kad Sąjungos piliečiai toliau pasitikėtų Sąjungos institucijų politiniu, teisėkūros ir administraciniu darbu, labai svarbu paisyti etikos, sąžiningumo ir skaidrumo principų. Sąjungos subjektai, vadovaudamiesi Sutartimis, stengsis skatinti konvergenciją į šiomis vertybėmis grindžiamą bendrą kultūrą; |
(2) |
ypatinga atsakomybė laikytis Sutartyse ir iš jų išplaukiančiose kiekvienos Sąjungos institucijos ir Sąjungos patariamojo organo taisyklėse nustatytų etikos principų ir įsipareigojimų ir juos vykdyti tenka Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje nurodytų institucijų ir patariamųjų organų nariams; |
(3) |
svarbu, kad Sąjungos institucijos ir patariamieji organai šiuo atžvilgiu nustatytų ir taikytų aiškias ir skaidrias taisykles. Jie taip pat turėtų turėti bendrą savo narių sąžiningumo ir nepriklausomumo minimaliųjų standartų sistemą ir turėtų turėti jų nariams taikomų etikos taisyklių laikymosi užtikrinimo mechanizmus; |
(4) |
Susitarimo tikslas – sukurti Šalių nariams skirtą tarpinstitucinę bendradarbiavimo etikos standartų srityje struktūrą, įsteigiant tarpinstitucinį etikos standartų organą (toliau – Etikos organas). Įsigaliojus Susitarimui, jo Šalimi, pateikęs prašymą, taip pat gali tapti Europos investicijų bankas; |
(5) |
siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo Susitarime turėtų apsiriboti stebėtojo vaidmeniu. Šis vaidmuo leistų jam, svarstant savo etikos taisykles, pasinaudoti Etikos organo bendrais minimaliaisiais standartais; |
(6) |
Etikos organo užduotys turėtų būti: pagal Susitarimą tam tikrose srityse parengti bendrus minimaliuosius Šalių narių elgesio standartus (toliau – bendri minimalieji standartai), organizuoti keitimąsi nuomonėmis dėl institucijos ar patariamojo organo atlikto savo vidaus taisyklių suderinamumo su bendrais minimaliaisiais standartais įsivertinimo ir skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje. Etikos organas taip pat turėtų padėti didinti informuotumą apie etiško elgesio ir bendrų minimaliųjų standartų svarbą. Tuo tikslu prie Etikos organo pastangų gali prisidėti nepriklausomi ekspertai; |
(7) |
Sąjungos įstaigos, organai ar agentūros, kurie nėra Susitarimo Šalys, gali savanoriškai nuspręsti visą Etikos organo parengtų ir parengsimų bendrų minimaliųjų standartų rinkinį taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie nėra jų darbuotojai ir eina panašias į Susitarimo Šalių narių pareigas; |
(8) |
keistis nuomonėmis apie įsivertinimus turėtų ir Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, kurie nėra Šalys, bet nusprendžia savanoriškai taikyti visą bendrų minimaliųjų standartų rinkinį. Tam kiekvienas iš jų turėtų paskirti tokiame keitimesi nuomonėmis dalyvausiantį atstovą; |
(9) |
taikant Susitarimą reikėtų visapusiškai atsižvelgti į kiekvienos jo Šalies ir jos narių ypatumus ir specifinį statusą; |
(10) |
jokia Susitarimo nuostata neturėtų trukdyti jo Šaliai nustatyti savo nariams griežtesnių etikos reikalavimų, visų pirma atsižvelgiant į konkrečią riziką, susijusią su Susitarimo Šalies arba jos narių įgaliojimais ir užduotimis; |
(11) |
jokia Susitarimo nuostata jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti laikoma pagrindu sušvelninti etikos standartus, kuriuos viena iš jo Šalių jau taiko Susitarime aptariamais klausimais; |
(12) |
Europos Sąjungos institucijos ir patariamieji organai naudoja narių interesų deklaracijas ir kitas standartizuotas rašytines deklaracijas. Kiekviena Susitarimo Šalis turėtų turėti galimybę šiuo atžvilgiu konsultuotis su nepriklausomais ekspertais arba pateikti jiems klausimų, jei mano, kad tai ypač svarbu ypatingo dėmesio reikalaujančiais atvejais arba siekiant parengti ar atnaujinti etikos standartą. Todėl nepriklausomi ekspertai turėtų kasmet Etikos organui teikti ataskaitą, kurioje pateikiamos apibendrintos ir nuasmenintos Susitarimo Šalių konsultacijos bei klausimai ir su jais susiję tolesni veiksmai. Tačiau tokios konsultacijos ir klausimai neturėtų būti naudojami vykdant Sutartyse nustatytas Susitarimo Šalies narių skyrimo ar rinkimo pagal Sutartyse nustatytus kriterijus procedūras; |
(13) |
Etikos organo veikla neturėtų pažeisti Sutartyse nustatytos Šalių kompetencijos ar daryti įtakos jų atitinkamiems vidaus organizaciniams įgaliojimams arba Sutartyse nustatytai stabdžių ir atsvarų sistemai. Ji taip pat neturėtų pažeisti kitų įstaigų įgaliojimų, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos ombudsmeno įgaliojimus; |
(14) |
kiekviena Susitarimo Šalis, į Etikos organą skirdama tikruosius ir pakaitinius atstovus, turėtų siekti užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Visas Etikos organas, kurį sudaro jo nariai (tikrieji ir pakaitiniai atstovai) bei pirmininkas, turėtų būti formuojamas ir nepriklausomi ekspertai pasirenkami siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir geografinę įvairovę; |
(15) |
vykdydami savo užduotis pagal Susitarimą, Etikos organas ir nepriklausomi ekspertai turėtų atsižvelgti į įvairias funkcijas, kurias pagal Sutartis vykdo Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai; |
(16) |
Susitarimo Šalys, įgyvendindamos Susitarimą, visuomet turėtų lojaliai bendradarbiauti tarpusavyje; |
(17) |
institucijų ir patariamųjų organų darbuotojams taikomos Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytuose Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose pateiktos etiško elgesio taisyklės, o Europos Centrinio Banko darbuotojams – personalo įdarbinimo sąlygos ir personalo taisyklės. Personalo taisyklių įgyvendinimo forumuose Susitarimo Šalys turėtų dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir, kiek tai aktualu, informaciniais tikslais remtis bendrais minimaliaisiais standartais peržiūrėdamos vidaus taisykles dėl tų personalo taisyklių taikymo; |
(18) |
Susitarimą Šalys pasirašo po to, kai užbaigia tam tikslui skirtas atitinkamas vidaus procedūras, |
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Centrinis Bankas, Europos Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas (toliau – Šalys) šiuo susitarimu (toliau – Susitarimas) sukuria tarpinstitucinę bendradarbiavimo etikos standartų srityje struktūrą, įsteigdami tarpinstitucinį Šalių narių etikos standartų organą (toliau – Etikos organas).
Susitarimu nustatoma Etikos organo veikimo struktūra ir principai.
2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo Susitarime apsiriboja stebėtojo vaidmeniu. Kaip stebėtojas, jis dalyvauja Etikos organo posėdžiuose, bet nedalyvauja sprendimų priėmimo procese ir gauna Etikos organo nariams pateikiamą informaciją, jei tie posėdžiai ir ta informacija yra susiję su 8 straipsnio taikymu.
3. Pagal Susitarimą Etikos organo parengtuose minimaliuosiuose Šalių narių elgesio standartuose (toliau – bendri minimalieji standartai) atsižvelgiama į Šalių narių statusą ir tie standartai neprieštarauja Šalių turimiems Europos Sąjungos įgaliojimams.
4. Šalių, kurios turimus Europos Sąjungos įgaliojimus vykdo remdamosi nacionaliniais, regioniniais ar vietos įgaliojimais arba kita funkcija ar veikla, kuriai taikomos konkrečios nacionalinės taisyklės, arba papildomai šalia tų įgaliojimų, funkcijų ar veiklos, nariams bendri minimalieji standartai yra aktualūs tik vykdant Europos Sąjungos įgaliojimus.
5. Susitarimo Šalimi, pateikęs prašymą, tampa Europos investicijų bankas. Jo dalyvavimas Etikos organo veikloje įsigalioja nuo dienos, kurią pagal 3 straipsnio 1 dalį jis paskiria į Etikos organą atstovą. Bendriems minimaliesiems standartams, kuriuos Etikos organas parengė prieš faktinį Europos investicijų banko dalyvavimą, taikoma 23 straipsnio 2 dalis.
2 straipsnis
Šalių narių apibrėžtis
1. Susitarime Šalių nariai – tai:
a) |
Europos Parlamento nariai; |
b) |
Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, be kita ko, kai jis eina Užsienio reikalų tarybos pirmininko pareigas; |
c) |
Europos Komisijos nariai; |
d) |
Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariai, taip pat Europos Centrinio Banko Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos nariai, kai jie eina savo pareigas; |
e) |
Europos Audito Rūmų nariai; |
f) |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, kai jie vykdo Europos Sąjungos įgaliojimus; |
g) |
Europos regionų komiteto tikrieji ir pakaitiniai nariai, išskyrus atvejus, kai jie vykdo vietos ar regioninius įgaliojimus. |
2. Jei pagal 1 straipsnio 5 dalį Europos investicijų bankas tampa Šalimi, 1 dalyje pateikta apibrėžtis taikoma ir Europos investicijų banko Valdymo komiteto nariams bei Europos investicijų banko Direktorių valdybos nariams, kai jie eina savo pareigas.
3 straipsnis
Etikos organas
1. Etikos organe kiekvienai Šaliai atstovauja po vieną narį (toliau – Etikos organo narys). Šiuo tikslu kiekviena Šalis paskiria po vieną tikrąjį atstovą ir po vieną pakaitinį atstovą, kuris eina Etikos organo nario pareigas, kai atstovo nėra arba jis negali dalyvauti. Tikrieji ir pakaitiniai atstovai paskiriami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos. Kiekviena Šalis, skirdama tikruosius ir pakaitinius atstovus, siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą.
2. Šalių atstovai iš esmės yra pirmininko pavaduotojo arba lygiavertes pareigas užimančių asmenų lygmens.
3. Kiekviena Šalis turi teisę savo nuožiūra pakeisti arba iš naujo paskirti savo tikrąjį arba pakaitinį atstovą, tačiau visada stengiasi užtikrinti tikrųjų ir pakaitinių atstovų lyčių pusiausvyrą. Bet kuriuo atveju tikrojo arba pakaitinio atstovo kadencija automatiškai baigiasi, kai tas tikrasis arba pakaitinis atstovas nustoja eiti pareigas Šalyje, kuriai jis atstovauja.
4. Etikos organas sprendimus priima bendru sutarimu, nebent darbo tvarkos taisyklėse, kurios turi būti priimtos pagal 14 straipsnį, aiškiai numatyta, kad sprendimai procedūriniais ir administraciniais klausimais priimami kitaip.
4 straipsnis
Etikos organo pirmininkas
1. Kiekvienos Šalies atstovas rotacijos tvarka pirmininkauja Etikos organui vienų metų laikotarpį, išskyrus atvejus, kai Šalis nusprendžia tokios savo teisės atsisakyti. Šalių rotacija vykdoma laikantis institucijų vardijimo Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąraše eilės tvarkos. Pasibaigus tame sąraše išvardytų Šalių pirmininkavimui, rotacijos tvarka toliau pirmininkauja abu Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 4 dalyje nurodyti patariamieji organai. Jei pagal Susitarimo 1 straipsnio 5 dalį Europos investicijų bankas tampa Šalimi, tuomet pirmininkavimas perduodamas jam.
2. Pirmininkas organizuoja Etikos organo darbą, užtikrindamas, kad būtų imamasi tinkamų organizacinių ir procedūrinių priemonių, ir Etikos organo narius supažindina su visa reikiama informacija ir dokumentais.
5 straipsnis
Nepriklausomi ekspertai
1. Etikos organui padeda penki nepriklausomi ekspertai; jie stebėtojų teisėmis dalyvauja visuose Etikos organo posėdžiuose ir konsultuoja jo narius visais etikos klausimais, susijusiais su jo įgaliojimais (toliau – nepriklausomi ekspertai). Nepriklausomi ekspertai iš savo tarpo paskiria pranešėją. Jie laikosi aukščiausių etikos standartų, kurie yra bent lygiaverčiai bendriems minimaliesiems standartams.
2. Nepriklausomi ekspertai skiriami atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį, nepriklausomumą ir profesinius gebėjimus. Jie turi būti nepriekaištingos profesinės reputacijos ir turėti patirties, įgytos einant aukštas pareigas europinėse, nacionalinėse ar tarptautinėse viešosiose organizacijose. Kurios nors Šalies pasiūlymu ir bendru Šalių sutarimu jie atrenkami taikant procedūrą, pagal kurią skaidriai ieškoma geriausių laisvų kandidatų, dėl kurių Šalys gali susitarti. Išsamią procedūros tvarką nustato Etikos organas.
3. Nepriklausomi ekspertai Etikos organui praneša apie interesų konfliktus, kurie galėtų pakenkti jų nepriklausomumui ar nešališkumui. Tokiais atvejais Etikos organas priima sprendimą, ar reikia imtis kokių nors priemonių ir, jei reikia, kokios priemonės tinkamos.
4. Skirdamos nepriklausomus ekspertus, Šalys siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir geografinę įvairovę.
5. Nepriklausomi ekspertai skiriami trejų metų kadencijai; ji gali būti pratęsiama vieną kartą. Jei nepriklausomas ekspertas nustoja eiti pareigas nepasibaigus trejų metų kadencijai arba jei Šalys bendru sutarimu nusprendžia paskirtą nepriklausomą ekspertą atšaukti, Šalys bendru sutarimu trejiems metams paskiria naują nepriklausomą ekspertą.
6. Vien tik administraciniais tikslais Komisija nepriklausomiems ekspertams suteikia specialiojo patarėjo, administraciškai pavaldaus Komisijai, statusą. Jiems kompensuojamos kelionės ir nakvynės išlaidos, kurias jie patiria eidami savo pareigas. Jiems už kiekvieną darbo dieną mokami dienpinigiai, apskaičiuojami remiantis AD 12 lygio Sąjungos pareigūno atlygiu.
6 straipsnis
Etikos organo įgaliojimai
1. Etikos organas padeda puoselėti bendrą Šalių etikos ir skaidrumo kultūrą, visų pirma rengdamas bendrus minimaliuosius standartus ir skatindamas keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais šiuo klausimu.
2. Etikos organo užduotys:
a) |
parengti bendrus minimaliuosius Šalių narių elgesio standartus 8 straipsnyje nurodytose srityse; |
b) |
pagal 9 straipsnį atnaujinti bendrus minimaliuosius standartus; |
c) |
pagal 10 straipsnį organizuoti keitimąsi nuomonėmis, remiantis kiekvienos Šalies arba savanoriškai dalyvaujančios Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros atliktu savo vidaus taisyklių suderinamumo su bendrais minimaliaisiais standartais įsivertinimu; |
d) |
pateikti Šalims abstraktų bendrų minimaliųjų standartų aiškinimą; |
e) |
skatinti Šalių bendradarbiavimą bendro intereso klausimais, susijusiais su jų narių elgesio vidaus taisyklėmis, ir keitimąsi nuomonėmis su bet kuria kita europine, nacionaline ar tarptautine organizacija, kurios veikla yra aktuali rengiant bendrus minimaliuosius standartus; |
f) |
pagal 18 straipsnį rengti metinę ataskaitą. |
3. Etikos organo veikla nepažeidžia Šalių kompetencijos ir neturi įtakos jų atitinkamiems vidaus organizaciniams įgaliojimams. Visų pirma, nepažeidžiant 7 straipsnio, Etikos organas nėra kompetentingas spręsti dėl Šalies vidaus taisyklių taikymo atskirais atvejais.
7 straipsnis
Šalies konsultacijos su nepriklausomais ekspertais
1. Jei Šalis mano, kad tai ypač svarbu ypatingo dėmesio reikalaujančiais atvejais arba siekiant parengti ar atnaujinti etikos standartą, ji gali konsultuotis su nepriklausomais ekspertais ir jiems pateikti klausimų dėl savo narių interesų deklaracijų ar kitų standartizuotų rašytinių deklaracijų arba tokių deklaracijų elementų ar projektų atitikties bendriems minimaliesiems standartams, kuriuos Etikos organas nustatė, o Šalis perkėlė į savo vidaus taisykles. Kol bus susitarta dėl bendrų minimaliųjų standartų, tokie klausimai gali būti perduodami nepriklausomiems ekspertams remiantis kitais atitinkamais Šaliai taikomais standartais.
2. Sprendimą dėl konsultacijų ir klausimų perdavimo nepriklausomiems ekspertams Šalis priima pagal savas taisykles.
3. Nepriklausomi ekspertai, atsakydami į konsultacijas ar klausimus, Šaliai raštu pateikia konfidencialią ir neprivalomą nuomonę. Nuomonė pateikiama per su Šalimi sutartą priimtiną laikotarpį. Jei nepriklausomų ekspertų nuomonė priimama ne vienbalsiai, kartu pateikiamos ir skirtingos nuomonės. Nepriklausomų ekspertų svarstymai yra konfidencialūs.
4. Kad padėtų Etikos organui įvertinti, ar būtina parengti arba atnaujinti bendrus minimaliuosius standartus, nepriklausomi ekspertai pateikia nuasmenintą ir apibendrintą metinę ataskaitą apie Šalių prašytas konsultacijas ir pateiktus klausimus bei su jais susijusius tolesnius veiksmus, kad prireikus rekomenduotų Etikos organui bendrus minimaliuosius standartus parengti arba atnaujinti.
5. Šis straipsnis nedaro poveikio Etikos organo įgaliojimams pagal 6 straipsnį.
8 straipsnis
Bendrų minimaliųjų standartų rengimas
1. Pagal 1 straipsnio 3 ir 4 dalis bendri minimalieji standartai rengiami atsižvelgiant į Šalių narių teises ir pareigas, kylančias iš Sutarčių ir kitų tiems nariams taikytinų taisyklių. Bendri minimalieji standartai neturi įtakos Sutartyse nustatytai stabdžių ir atsvarų sistemai.
2. Bendri minimalieji standartai yra susiję su šiomis sritimis:
a) |
Šalių narių deklaruotinais finansiniais ir nefinansiniais interesais; |
b) |
Šalių narių išorine veikla jų kadencijos metu; |
c) |
Šalių nariams skirtų dovanų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ar kelionių priėmimu iš trečiųjų šalių jų kadencijos metu; |
d) |
Šalių narių apdovanojimų, pasižymėjimo ženklų, premijų ir garbės ženklų priėmimu jų kadencijos metu; |
e) |
Šalių narių veikla pasibaigus jų kadencijai; |
f) |
sąlygų taikymo ir papildomomis skaidrumo užtikrinimo priemonėmis, nurodytomis 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo skaidrumo registro (2) ir patenkančiomis į jo taikymo sritį, ypač su tomis priemonėmis, kurios susijusios su Šalių narių susitikimais su to susitarimo 2 straipsnio a punkte apibrėžtais interesų grupių atstovais. |
3. Etikos organas taip pat parengia bendrus minimaliuosius standartus, susijusius su:
a) |
bendrosiomis procedūromis, kurias Šalys nustato siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi jų vidaus etikos taisyklių, ir stebėti, kaip jų laikomasi, visų pirma su procedūromis, susijusiomis su tokiais klausimais kaip nuolatiniai informuotumo didinimo veiksmai, už etikos klausimus atsakingų vidaus organų sudėtis ir užduotys, pranešimų teikimo atitinkamai Šaliai mechanizmai, jei kyla įtarimų dėl etikos taisyklių pažeidimo (įskaitant pranešimus apie įtariamą priekabiavimą, susijusį su Šalių nariais, ir tolesnius veiksmus dėl pranešimo bei pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų), ir pažeidimų atveju – tinkamų priemonių inicijavimo arba priėmimo procedūros; |
b) |
2 dalyje nurodytų sričių informacijos viešinimo reikalavimais. |
4. Etikos organas gali parengti papildomus bendrus minimaliuosius kitų sričių, nei išvardytos 2 ir 3 dalyse, standartus.
5. Etikos organas dėl bendrų minimaliųjų standartų susitaria per šešis mėnesius nuo jo narių ir nepriklausomų ekspertų paskyrimo pagal atitinkamai 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį ir per šešis mėnesius nuo sprendimo parengti papildomus bendrus minimaliuosius standartus pagal 4 dalį priėmimo.
6. Bendri minimalieji standartai įforminami raštu ir, tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos Šalies savarankiškumą, perduodami visoms Šalims. Bendri minimalieji standartai skelbiami viešai Etikos organo interneto svetainėje.
9 straipsnis
Bendrų minimaliųjų standartų atnaujinimas
1. Etikos organas įvertina būtinybę atnaujinti bendrus minimaliuosius standartus, jei vienas ar daugiau jo narių mano, kad peržiūra būtina.
2. Peržiūra gali būti laikoma būtina visų pirma dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pokyčių, naujų ar pakeistų tarptautinių organizacijų etikos standartų, naujų techninių pokyčių arba, pakartotinai kylant klausimams, dėl poreikio paaiškinti bendrus minimaliuosius standartus.
3. Bendrų minimaliųjų standartų atnaujinimui taikomos 8 straipsnio 5 ir 6 dalys.
10 straipsnis
Keitimasis nuomonėmis dėl Šalių įsivertinimo
1. Kiekviena Šalis raštu atlieka savo vidaus taisyklių ir jų suderinamumo su bendrais minimaliaisiais standartais ir su visais bendrų minimaliųjų standartų atnaujinimais įsivertinimą.
2. Kiekviena Šalis įsivertinimą užbaigia per keturis mėnesius nuo pranešimo Šalims apie bendrus minimaliuosius standartus.
3. Įsivertinimą Etikos organo posėdyje pristato atitinkamos Šalies atstovas.
4. Per du mėnesius nuo to Etikos organo posėdžio dienos dėl kiekvieno įsivertinimo nepriklausomi ekspertai raštu parengia nuomonę. Jei nepriklausomų ekspertų nuomonė priimama ne vienbalsiai, kartu pateikiamos ir skirtingos nuomonės. Nepriklausomų ekspertų svarstymai yra konfidencialūs.
5. Per du mėnesius nuo 4 dalyje nurodytos raštu parengtos nuomonės gavimo dienos Etikos organas, remdamasis įsivertinimu ir ta nuomone, organizuoja keitimąsi nuomonėmis.
6. Etikos organo sekretoriatas parengia ataskaitą, kurioje apibendrinamas 5 dalyje nurodytas keitimasis nuomonėmis ir pateikiamos baigiamosios pastabos. Prieš patvirtindamas ataskaitą, Etikos organas gali ją iš dalies pakeisti. Jis per 5 dalyje nurodytus du mėnesius ataskaitą patvirtina. Nepriklausomų ekspertų raštu parengta nuomonė sudaro ataskaitos dalį.
7. Kiekviena Šalis peržiūri ir, jei mano esant tikslinga, atnaujina savo vidaus taisykles ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Etikos organas ataskaitą patvirtina.
8. Įsivertinimas ir ataskaita skelbiami viešai Etikos organo interneto svetainėje.
11 straipsnis
Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais
1. Etikos organas bent kartą per metus rengia posėdį, kurio tikslas – aptarti etikos srityje kylančius bendro intereso klausimus ir Šalims pasikeisti geriausios praktikos pavyzdžiais.
2. Į tą posėdį Etikos organas gali pakviesti bet kurios viešosios nacionalinės, europinės ar tarptautinės organizacijos, kurios veikla laikoma aktualia nustatant standartus, atstovus.
12 straipsnis
Etikos organo posėdžiai
1. Etikos organo, įskaitant nepriklausomus ekspertus, posėdžius sušaukia pirmininkas.
2. Be 8–11 straipsniams taikyti sušaukiamų posėdžių, pirmininkas savo iniciatyva arba bet kurios Šalies prašymu ir per vieną mėnesį nuo to prašymo gavimo dienos gali sušaukti papildomus posėdžius bendro intereso klausimams aptarti.
13 straipsnis
Etikos organo narių interesų konfliktai
1. Etikos organo nariai vengia situacijų, kurios galėtų pakenkti jų nepriklausomumui ar nešališkumui einant pareigas Etikos organe.
2. Etikos organo nariai nedelsdami praneša pirmininkui apie situacijas, kurios kenkia jų nepriklausomumui ar nešališkumui atliekant užduotis Etikos organe. Esant tokiai situacijai, atitinkama Šalis tikrąjį narį pakeičia pakaitiniu nariu tol, kol tikrasis Etikos organo narys negali dalyvauti Etikos organo veikloje. Jei tokia situacija veikia ir pakaitinį narį, atitinkama Šalis paskiria laikiną pakaitinį narį, kol ta situacija trunka. Kai situacija yra susijusi su pirmininku, jį laikinai pakeičia Etikos organo narys, kuris tuo metu atstovauja Šaliai, kurios atstovas pagal 4 straipsnio 1 dalyje numatytą rotacijos principą toliau perims pirmininko pareigas.
14 straipsnis
Darbo tvarkos taisyklės
Etikos organas priima, viešai paskelbia ir prireikus iš dalies savo darbo tvarkos taisykles.
15 straipsnis
Išlaidų kompensavimas
Visas išlaidas, kurias Etikos organo nariai patiria eidami savo pareigas Etikos organe, padengia Šalis, kuriai jie atstovauja.
16 straipsnis
Etikos organo sekretoriatas
1. Etikos organas turi savo sekretoriatą. Sekretoriatas yra jungtinė veiklos struktūra, sudaryta Etikos organo veikimui valdyti. Jį sudaro pareigūnas, kuris kiekvienoje Šalyje atsakingas už jos narių etikos taisykles, ir jo atitinkami darbuotojai.
2. Sekretoriatas oficialiai įkuriamas Komisijoje ir jo veiklą koordinuoja pareigūnas, kuris Etikos organui pirmininkaujančioje Šalyje yra atsakingas už tos Šalies narių etikos taisykles, arba pareigūnas, kurį tam tikslui specialiai paskiria Etikos organui pirmininkaujanti Šalis (toliau – koordinatorius). Koordinatorius atstovauja sekretoriatui ir prižiūri jo kasdienį darbą, vadovaudamasis bendru Šalių interesu.
3. Sekretoriatas:
a) |
atsiskaito Etikos organui, rengia jo posėdžius, teikia jam operacinę pagalbą, reikalingą jo užduotims atlikti, ir rengia 10 straipsnio 6 dalyje nurodytą ataskaitą; |
b) |
rengia 18 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos projektą; |
c) |
visą Etikos organo gaunamą ir siunčiamą korespondenciją perduoda pirmininkui ir su korespondencija susijusiai Šaliai; |
d) |
vykdo bet kokią kitą veiklą, būtiną Susitarimui veiksmingai įgyvendinti, be kita ko, teikia nepriklausomiems ekspertams pagalbą, reikalingą Susitarime numatytoms jų užduotims atlikti. |
17 straipsnis
Ištekliai
1. Kad būtų užtikrintas veiksmingas Susitarimo įgyvendinimas, Šalys savo generalinių sekretorių arba lygiavertes pareigas einančių asmenų susitarimo memorandumu, dėl kurio turi būti susitarta per tris mėnesius nuo Etikos organo narių paskyrimo, įsipareigoja skirti sekretoriatui būtinus žmogiškuosius, administracinius, techninius ir finansinius išteklius, įskaitant pakankamą skaičių darbuotojų.
2. Šalys su Etikos organo sekretoriatu ir nepriklausomais ekspertais susijusias išlaidas pasiskirsto proporcingai savo atitinkamų administracinių biudžetų dydžiui. Kiekvienų finansinių metų pradžioje jos suteikia Komisijai finansinę kompensaciją. Visas konsultacijų pagal 7 straipsnį išlaidas padengia besikonsultuojanti Šalis. 1 dalyje nurodytame susitarimo memorandume nustatoma išsami šios dalies įgyvendinimo tvarka, įskaitant mechanizmą, pagal kurį atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo stebėtojo statusą, 50 proc. sumažinant jo įnašą . Tas susitarimo memorandumas kasmet arba anksčiau, jei kuri nors Šalis mano, kad tai būtina, peržiūrimas ir prireikus iš dalies keičiamas.
3. Visi Etikos organo prašymai, kuriems įgyvendinti reikia papildomų išskirtinio pobūdžio administracinių išlaidų, pateikiami Šalims, o jos Etikos organo biudžeto prašymus kasmet peržiūri ir tvirtina pagal savo atitinkamas vidaus taisykles.
18 straipsnis
Metinė ataskaita
1. Po diskusijų 11 straipsnio 1 dalyje nurodytame posėdyje Etikos organas priima metinę praėjusių metų veiklos ataskaitą.
2. Metinė ataskaita skelbiama viešai Etikos organo interneto svetainėje.
19 straipsnis
Interneto svetainė
1. Etikos organas valdo interneto svetainę, kurioje viešai skelbiama su jo veikla susijusi informacija.
2. Interneto svetainėje visų pirma pateikiama ši informacija:
a) |
Etikos organo sudėtis, posėdžių grafikas ir darbotvarkės; |
b) |
bendri minimalieji standartai; |
c) |
atitinkamai 10 straipsnio 1 ir 6 dalyse nurodyti įsivertinimai ir ataskaitos; |
d) |
visos taisyklės, kurias visos Šalys turi taikyti į bendrų minimaliųjų standartų taikymo sritį patenkančiose srityse. |
3. Interneto svetainėje taip pat pateikiama 2 dalyje nurodyta informacija, susijusi su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, kurie pagal 20 straipsnį dalyvauja savanoriškai.
20 straipsnis
Savanoriškas Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, kurie nėra Šalys, dalyvavimas
1. Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, kurie nėra Šalys, gali pranešti Etikos organui, kad savanoriškai ketina visus Etikos organo parengtus ir parengsimus bendrus minimaliuosius standartus taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie nėra jų darbuotojai ir eina panašias į Šalių narių pareigas.
2. Etikos organas paragina atitinkamą Sąjungos įstaigą, organą ar agentūrą raštu atlikti savo vidaus taisyklių ir jų suderinamumo su bendrais minimaliaisiais standartais įsivertinimą ir paskirti atstovą, kuris dalyvautų keičiantis nuomonėmis su Etikos organo nariais. Atitinkamai taikomos 10 straipsnio 3–8 dalys ir 15 straipsnis.
3. Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma, kai Etikos organas parengia papildomus bendrus minimaliuosius standartus arba bendrus minimaliuosius standartus atnaujina.
4. Sąjungos įstaigos, organai ar agentūros, kurie pagal 1 dalį pateikia Etikos organui pranešimą, prisideda prie Etikos organo finansavimo. Išsami tvarka pateikiama 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarimo memorandume.
21 straipsnis
Peržiūra
Kas trejus metus arba kai rekomenduoja Etikos organas, siekdamos pagerinti ir patobulinti Susitarimo veikimą Šalys peržiūri Susitarimą ir, kai tinkama, Etikos organo įgaliojimus ir valdymą, taip pat nepriklausomų ekspertų kompetenciją.
22 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio ir kitos priemonės
1. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies trečiame sakinyje nurodytos procedūros, tais metais, kai įsteigiamas Etikos organas, nepriklausomi ekspertai visai kadencijai skiriami iš už Šalių etikos klausimus atsakingų esamų vidaus organų dabartinių ar buvusių narių, išskyrus tarnaujančius Šalių narius. Nepriklausomi ekspertai paskiriami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos. Siekiant išskaidyti nepriklausomų ekspertų grupės sudėties atnaujinimą, trijų iš penkių nepriklausomų ekspertų, skiriamų burtų keliu, pirmoji kadencija trunka ne ilgiau kaip dvejus metus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsiami dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, visų pirma tais atvejais, kai tie terminai patenka į laikotarpį, per kurį Šalis sudaroma iš naujo.
23 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Susitarimas Šalims yra privalomas.
2. Nedarydamos poveikio 1 straipsnio 2 daliai, Šalys susitaria Etikos organo parengtus bendrus minimaliuosius standartus į savo vidaus taisykles perkelti sprendimais, priimamais remiantis jų vidaus organizaciniais įgaliojimais, ir imtis tinkamų priemonių Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti.
3. Susitarimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje 2024 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento vardu
Europos Sąjungos Tarybos vardu
Europos Komisijos vardu
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vardu
Europos Centrinio Banko vardu
Europos Audito Rūmų vardu
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vardu
Europos regionų komiteto vardu
(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1968/259(1)/oj.
ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2024/1365/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)