(1)

Šengeno erdvė buvo sukurta siekiant užtikrinti erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalyje. Tos erdvės geras veikimas priklauso nuo valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ir veiksmingo išorės sienos valdymo;

(2)

taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos valstybių narių išorės sienas kertančių asmenų kontrolė prie sienos, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 (4). Nepaisant sienų stebėjimo priemonių, kurios yra taikomos, valstybės narės galėtų susidurti su atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiai, vengdami pasienio patikrinimų, sieną kerta neteisėtai. Tam, kad būtų toliau plėtojama Sąjungos politika, pagal kurią atliekami asmenų patikrinimai ir užtikrinama veiksminga išorės sienų kirtimo priežiūra, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 77 straipsnio 1 dalyje, reikėtų imtis papildomų priemonių siekiant reaguoti į atvejus, kai trečiųjų šalių piliečiai yra sulaikomi dėl neteisėto išorės sienų kirtimo, kai trečiųjų šalių piliečiai yra išlaipinami atlikus paieškos bei gelbėjimo operacijas ir kai atvykimo sąlygų neatitinkantys trečiųjų šalių piliečiai pareiškia tarptautinės apsaugos prašymą sienos perėjimo punkte. Šiuo reglamentu tų atvejų atžvilgiu yra papildomas Reglamentas (ES) 2016/399. Yra svarbu užtikrinti, kad tais atvejais trečiųjų šalių piliečiai būtų tikrinami siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam tapatybės nustatymui ir sudaryti galimybę juos efektyviai nukreipti vykdyti tinkamas procedūras, kurios, priklausomai nuo aplinkybių, galėtų būti tarptautinė apsaugos procedūra arba procedūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (5). Tokių trečiųjų šalių piliečių tikrinimu turėtų būti nuosekliai papildomi patikrinimai, atliekami prie išorės sienos, arba kompensuojama tai, kad tokie patikrinimai nebuvo atlikti kertant išorės sieną;

(3)

sienų kontrole yra suinteresuotos ne tik valstybės narės, prie kurių išorės sienų ji yra vykdoma, bet ir visos valstybės narės, panaikinusios vidaus sienų kontrolę. Sienų kontrolė turėtų padėti mažinti neteisėtą migraciją, kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu bei prekyba žmonėmis ir užkirsti kelią bet kokiai grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams. Vykdydamos sienų kontrolę, valstybės narės turi laikytis atitinkamos Sąjungos ir tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso su daliniais pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, pareigų, susijusių su tarptautine apsauga, visų pirma negrąžinimo principo, ir pagrindinių teisių. Prie išorės sienų taikomos priemonės, kaip tokios, yra svarbūs visapusiško požiūrio į migraciją elementai, sudarantys galimybę valstybėms narėms reaguoti į nereguliarių migrantų ir asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, mišrių atvykimų iššūkius;

(4)

vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/399, sienų kontrolę sudaro patikrinimai kertant sieną, vykdomi sienos perėjimo punktuose, ir sienų stebėjimas, vykdomas tarp sienos perėjimo punktų, siekiant neleisti trečiųjų šalių piliečiams kirsti sieną, kai tai nėra leidžiama pagal tą reglamentą, arba apeiti patikrinimus kertant sieną. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/399 nuostatomis dėl sienų stebėjimo, asmuo, kuris neleistinu būdu kirto sieną ir kuris neturi teisės būti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, turi būti sulaikytas ir jam turi būti taikomos procedūros pagal Direktyvą 2008/115/EB. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/399, sienų kontrolė turi būti vykdoma nedarant poveikio pabėgėlių ir asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, teisėms, visų pirma, kiek tai susiję su negrąžinimu;

(5)

sienos apsaugos pareigūnai dažnai susiduria su trečiųjų šalių piliečiais, kurie prašo tarptautinės apsaugos neturėdami kelionės dokumentų tiek po sulaikymo vykdant sienų stebėjimą, tiek per patikrinimus sienos perėjimo punktuose. Be to, kai kuriuose sienos ruožuose sienos apsaugos pareigūnai vienu metu susiduria su dideliu atvykusių asmenų skaičiumi. Tokiomis aplinkybėmis yra ypač sunku ir svarbu užtikrinti, kad būtų patikrinamos visos atitinkamos duomenų bazės, ir kuo greičiau nustatyti tinkamą prieglobsčio ar grąžinimo procedūrą;

(6)

visų pirma, trečiųjų šalių piliečių tikrinimas turėtų padėti užtikrinti, kad jie kuo ankstesniame etape būtų nukreipti vykdyti tinkamas procedūras ir kad tos procedūros būtų vykdomos nepertraukiamai ar nevėluojant. Tikrinimas tuo pačiu metu turėtų padėti kovoti su praktika, kai kurie tarptautinės apsaugos prašytojai, kuriems buvo leista atvykti į valstybės narės teritoriją remiantis jų tarptautinės apsaugos prašymu, pasislepia norėdami tęsti su prašymu susijusią procedūrą kitoje valstybėje narėje arba visai jos netęsti;

(7)

po tarptautinės apsaugos prašančių trečiųjų šalių piliečių tikrinimo reikėtų išnagrinėti tarptautinės apsaugos poreikį. Tikrinimas turėtų sudaryti sąlygas surinkti visą informaciją, kuri yra svarbi tuos prašymus nagrinėti kompetentingoms institucijoms siekiant nustatyti tinkamą prašymo nagrinėjimo procedūrą nedarant išankstinio poveikio procedūros rūšies pasirinkimui, ir ja su tomis institucijomis pasidalyti, taip paspartinant nagrinėjimą. Tikrinimas taip pat turėtų padėti identifikuoti pažeidžiamus asmenis, kad nustatant ir vykdant taikytiną procedūrą būtų visapusiškai atsižvelgiama į visus specialiuosius poreikius;

(8)

iš šio reglamento kylančios valstybių narių pareigos turėtų nedaryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2024/1351 (6);

(9)

šis reglamentas turėtų būti taikomas trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės nepriklausomai nuo to, ar jie yra pareiškę tarptautinės apsaugos prašymą, sulaikytiems dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo sausuma, jūra ar oru, išskyrus trečiųjų šalių piliečius, kurių biometrinių duomenų atitinkama valstybė narė neprivalo rinkti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1358 (7) dėl priežasčių, nesusijusių su jų amžiumi, ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra išlaipinti po paieškos ir gelbėjimo operacijų, kurie neatitinka Reglamente (ES) 2016/399 nustatytų atvykimo sąlygų. Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra išlaipinti po paieškos ir gelbėjimo operacijų, atveju šio reglamento taikymas turėtų nedaryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal tarptautinę teisę, susijusioms su paieškos ir gelbėjimo operacijomis. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas asmenims, kurie prašo tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punktuose ar tranzito zonose ir neatitinka atvykimo sąlygų, arba tais atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiai, kuriems buvo leista atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399 dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų, pareiškia tarptautinės apsaugos prašymą;

(10)

tikrinimas turėtų būti atliekamas bet kurioje kiekvienos valstybės narės nustatytoje adekvačioje ir tinkamoje vietoje, kuri paprastai yra prie išorės sienos ar netoli jos arba, alternatyviai, kitose teritorijos vietose, atsižvelgiant į geografiją bei esamą infrastruktūrą, užtikrinant, kad tikrinimas galėtų būti atliekamas nedelsiant. Neteisėtai valstybių narių teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių, kurie be leidimo kirto išorės sieną, kad patektų į valstybių narių teritoriją, ir dar nebuvo patikrinti valstybėje narėje, tikrinimas turėtų būti atliekamas kiekvienos valstybės narės nustatytoje jos teritorijoje esančioje adekvačioje ir tinkamoje vietoje;

(11)

tikrinimo metu tikrinimo institucijos turėtų turėti prieigą prie trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas. Siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečių pasislėpimui, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad tie trečiųjų šalių piliečiai atvyktų į tikrinimą. Kai tai yra būtina ir remdamosi kiekvieno atvejo individualiu vertinimu, valstybės narės gali sulaikyti asmenį, kurio atžvilgiu atliekamas tikrinamas, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių prievartos priemonių. Sulaikymas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, ir jo atveju turėtų būti galima pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą, laikantis nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės. Tikrinimo metu tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1346 (8) nuostatos, o trečiųjų šalių piliečiams, nepareiškusiems prašymo dėl tarptautinės apsaugos, turėtų būti taikomos atitinkamos taisyklės dėl sulaikymo, išdėstytos Direktyvoje 2008/115/EB;

(12)

kai atliekant tikrinimą paaiškėja, kad trečiosios šalies pilietis, kurio atžvilgiu atliekamas toks tikrinimas, atitinka Reglamente (ES) 2016/399 nustatytas trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, tikrinimas turėtų būti nutrauktas ir atitinkamam trečiosios šalies piliečiui turėtų būti leidžiama atvykti į teritoriją, nedarant poveikio sankcijų už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis taikymui, kaip nurodyta tame reglamente;

(13)

atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2016/399 numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų tikslą, asmenims, kuriems, remiantis tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis pagal tą reglamentą, valstybė narė individualiu sprendimu yra leidusi atvykti, neturėtų būti taikomas tikrinimas, net jeigu jie neatitinka visų atvykimo sąlygų, išskyrus atvejus, kai jie pareiškia tarptautinės apsaugos prašymą;

(14)

visi trečiųjų šalių piliečiai, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, turi būti patikrinami siekiant nustatyti ar patikrinti jų tapatybę ir patikrinti, ar jie galėtų kelti grėsmę vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai. Kai asmenys pareiškia tarptautinės apsaugos prašymą sienos perėjimo punktuose, siekiant išvengti patikrinimų dubliavimo turėtų būti atsižvelgta į patikrinimų kertant sieną kontekste atliktus tapatybės ir saugumo patikrinimus;

(15)

užbaigus tikrinimą atitinkami trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti nukreipiami į institucijas, kompetentingas registruoti prašymus dėl tarptautinės apsaugos, arba atitinkamai jiems turėtų būti taikomos procedūros pagal Direktyvą 2008/115/EB. Per tikrinimą gautą svarbią informaciją reikėtų pateikti kompetentingoms institucijoms siekiant joms padėti toliau vertinti kiekvieną individualų atvejį visapusiškai laikantis pagrindinių teisių. Prireikus pagal šį reglamentą nustatyti patikrinimai turėtų būti toliau vykdomi pagal paskesnę atitinkamų kompetentingų institucijų procedūrą. Direktyva 2008/115/EB nustatytos procedūros turėtų būti pradedamos taikyti tik užbaigus tikrinimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1348 (9) nuostatos dėl tarptautinės apsaugos prašymų registracijos turėtų būti taikomos tik užbaigus tikrinimą. Tai turėtų nedaryti poveikio aplinkybei, kad asmenys, prašantys tarptautinės apsaugos sulaikymo metu, vykdant sienų kontrolę sienos perėjimo punkte ar tikrinimo metu, turėtų būti laikomi tarptautinės apsaugos prašytojais ir jiems turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1348 ir Direktyva (ES) 2024/1346;

(16)

tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims, kuriems valstybės narės negali ar nebegali taikyti prieglobsčio pasienio procedūros pagal Reglamente (ES) 2024/1348 numatytą išimčių dėl prieglobsčio pasienio procedūros taikymo nuostatą, paprastai turėtų būti leista atvykti į teritoriją;

(17)

po tikrinimo taip pat galėtų būti vykdomas perkėlimas pagal Reglamentu (ES) 2024/1351 nustatytą solidarumo mechanizmą arba kitą esamą solidarumo mechanizmą;

(18)

pagal Reglamente (ES) 2016/399 nustatytą prezumpciją dėl buvimo trukmės sąlygų atitikimo atvykimo sąlygų atitikimas ir leidimas atvykti patvirtinami atvykimo spaudu kelionės dokumente. Tokio atvykimo spaudo arba kelionės dokumento neturėjimas galėtų būti laikomas požymiu, kad dokumento turėtojas neatitinka atvykimo sąlygų. Pradėjus veikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2226 (10) nustatytai atvykimo ir išvykimo sistemai (toliau – AIS), kuria spaudai bus pakeisti įrašu AIS, ta prezumpcija taps patikimesnė. Tad valstybės narės turėtų vykdyti trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra jų teritorijoje ir kurie negali įrodyti, kad jie atitinka atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygas, tikrinimą. Tokių trečiųjų šalių piliečių tikrinimas yra būtinas siekiant kompensuoti tai, kad jiems tikriausiai pavyko išvengti patikrinimų atvykus į Šengeno erdvę, todėl nebuvo galima nei jiems atsisakyti leisti atvykti, nei po tikrinimo pritaikyti jiems tinkamos procedūros. Vykdant tikrinimą pasitelkiant šiame reglamente nurodytas duomenų bazes, tikrinimas taip pat galėtų padėti įsitikinti, kad atitinkami asmenys nekelia grėsmės vidaus saugumui. Užbaigiant teritorijoje atliekamą tikrinimą atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti taikoma grąžinimo procedūra arba, jei jie prašo tarptautinės apsaugos, tinkama prieglobsčio procedūra. Trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu neturėtų būti taikomi pakartotiniai tikrinimai;

(19)

valstybės narės turėtų galėti nevykdyti tikrinimo teritorijoje, jeigu jų teritorijoje neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis iškart po suėmimo išsiunčiamas atgal į kitą valstybę narę pagal dvišalius susitarimus ar taikomą tvarką arba pagal dvišales bendradarbiavimo sistemas. Tokiu atveju tikrinimą nedelsiant turėtų vykdyti valstybė narė, į kurią buvo atgal išsiųstas atitinkamas trečiosios šalies pilietis;

(20)

šis reglamentas nedaromo poveikio nacionalinės teisės nuostatoms, reglamentuojančioms trečiųjų šalių piliečių, kurie įtariami neteisėtai esantys valstybėje narėje, tapatybės nustatymą, kai toks identifikavimas atliekamas siekiant per trumpą, bet pagrįstą laikotarpį ištirti informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti buvimo neteisėtumą ar teisėtumą;

(21)

nedarant poveikio sienų kontrolės taisyklėms, taikytinoms prie valstybių narių vidaus sienų, kai sprendimas panaikinti tokią kontrolę dar nebuvo priimtas, trečiųjų šalių piliečių, suimtų dėl neteisėto tokių vidaus sienų kirtimo, kai kontrolė dar nebuvo panaikinta, tikrinimas turėtų būti atliekamas laikantis šiuo reglamentu nustatytų tikrinimo teritorijoje taisyklių, o ne tikrinimo prie išorės sienos taisyklių;

(22)

tikrinimą prie išorės sienos reikėtų užbaigti kuo greičiau; jis neturėtų trukti ilgiau nei septynias dienas. Tikrinimą teritorijoje reikėtų užbaigti kuo greičiau; jis neturėtų trukti ilgiau nei tris dienas. Valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias užbaigti tikrinimą prie išorės sienos ir tikrinimą teritorijoje per trumpesnius laikotarpius, jei atliekami šiame reglamente numatyti patikrinimai;

(23)

tikrinimas yra Europos integruoto sienų valdymo dalis. Visų pirma, valstybių narių veiksmams, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, remti gali būti panaudota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1148 (11) nustatyta sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis; tai daroma laikantis tos priemonės naudojimo taisyklių ir nedarant poveikio kitiems ja grindžiamiems prioritetams;

(24)

kad būtų pasiekti tikrinimo tikslai, turėtų būti užtikrinta tvirtesnė Reglamento (ES) 2016/399 nuostatoje dėl kontrolės įgyvendinimo nurodytų kompetentingų nacionalinių institucijų, už prieglobsčio procedūras ir prieglobsčio prašytojų priėmimą atsakingų institucijų, už visuomenės sveikatos apsaugą atsakingų institucijų ir už grąžinimo procedūrų pagal Direktyvą 2008/115/EB įgyvendinimą atsakingų institucijų glaudaus bendradarbiavimo sistema. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasitelkti atitinkamų agentūrų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (12) įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (toliau – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2303 (13) įsteigtos Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra), pagalbą jų įgaliojimų srityse. Kai atliekant tikrinimą nustatoma su prekyba žmonėmis susijusių faktų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/36/ES (14), valstybės narės turėtų įtraukti nacionalines vaikų apsaugos institucijas bei nacionalines institucijas, atsakingas už prekybos žmonėmis aukų aptikimą ir jų tapatybės nustatymą;

(25)

tikrinimo metu pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalį vienas iš svarbiausių aspektų turėtų būti nuolatinis vaiko geriausių interesų užtikrinimas. Siekiant užtikrinti, kad viso tikrinimo metu būtų tinkamai atsižvelgiama į vaiko geriausius interesus, atliekant tikrinimą, kai būtina, turėtų aktyviai dalyvauti vaikų apsaugos institucijos. Turėtų būti paskiriamas atstovas, kuris atstovautų ir padėtų nelydimam nepilnamečiui tikrinimo metu arba, jei atstovas nebuvo paskirtas, turėtų būti paskirtas asmuo, parengtas apsaugoti nepilnamečio geriausius interesus ir jo bendrą gerovę. Kai taikytina, tuo atstovu turėtų būti tas pats atstovas, paskirtas pagal Direktyvoje (ES) 2024/1346 pateiktas taisykles dėl nelydimų nepilnamečių. Parengtas asmuo turėtų būti asmuo, paskirtas laikinai veikti kaip atstovas pagal tą direktyvą, jei toks asmuo buvo paskirtas;

(26)

taikydamos šį reglamentą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas ir kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(27)

siekiant užtikrinti, kad tikrinimo metu būtų laikomasi Sąjungos ir tarptautinės teisės, įskaitant Chartiją, kiekviena valstybė narė turėtų numatyti stebėsenos mechanizmą ir įdiegti tinkamas jo nepriklausomumo apsaugos priemones, be kita ko, kuriomis būtų laikomasi Paryžiaus principų, priimtų 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 48/134, Venecijos principų, kuriuos Venecijos komisija priėmė savo 2019 m. kovo 15–16 d. 118-oje plenarinėje sesijoje, 2020 m. gruodžio 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Ombudsmeno ir tarpininkų institucijų vaidmuo remiant ir saugant žmogaus teises, gerą valdymą ir teisinę valstybę“ ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvaus protokolo, priimto 2002 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija A/RES/57/199 penkiasdešimt septintosios sesijos metu (toliau – OPCAT). Tuo tikslu valstybės narės turėtų galėti naudotis jau esamais nacionaliniais pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmais, laikydamosi šiame reglamente išdėstytų reikalavimų. Kiekvienos valstybės narės numatytas stebėsenos mechanizmas, visų pirma, turėtų būti skirtas pagrindinėms teisėms, kiek tai susiję su tikrinimu, taip pat pagarbai taikytinoms Sąjungos ir nacionalinių taisyklėms dėl sulaikymo ir negrąžinimo principo. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (15) įsteigta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Pagrindinių teisių agentūra) turėtų parengti bendras gaires dėl tokių stebėsenos mechanizmų sukūrimo ir nepriklausomo veikimo. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama Pagrindinių teisių agentūros prašyti pagalbos kuriant nacionalinį stebėsenos mechanizmą. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama Pagrindinių teisių agentūros prašyti konsultacijų dėl jų nacionalinio stebėsenos mechanizmo metodikos parengimo ir dėl tinkamų mokymo priemonių. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama kviesti stebėsenos procese dalyvauti atitinkamas ir kompetentingas nacionalines, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas bei įstaigas. Nepriklausomas stebėsenos mechanizmas turėtų nedaryti poveikio pagrindinių teisių stebėsenai, kurią užtikrina Reglamente (ES) 2019/1896 numatyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių stebėtojai, stebėsenos mechanizmui, skirtam bendros Europos prieglobsčio sistemos operatyviniam ir techniniam taikymui stebėti, kaip išdėstyta Reglamente (ES) 2021/2303, vertinimo ir stebėsenos mechanizmui, nustatytam Tarybos reglamentu (ES) 2022/922 (16), ir esamų nacionalinių ar tarptautinių stebėsenos įstaigų vykdomai stebėsenai. Valstybės narės turėtų tirti kaltinimus dėl tikrinimo metu padarytų pagrindinių teisių pažeidimų, be kita ko, užtikrindamos, kad skundai būtų nagrinėjami sparčiai ir tinkamai;

(28)

valstybės narės nepriklausomam stebėsenos mechanizmui turėtų suteikti tinkamų finansinių išteklių;

(29)

vien to, kad atskirais atvejais egzistuoja teisminės teisių gynimo priemonės arba priežiūros nacionalinės sistemos, kuriomis yra prižiūrimas tikrinimo veiksmingumas, nepakanka, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su pagrindinių teisių stebėsena pagal šį reglamentą;

(30)

tikrinimo institucijos turėtų užpildyti tikrinimo formą. Forma bet kuriomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant skaitmenines priemones, turėtų būti perduota tarptautinės apsaugos prašymus registruojančioms institucijoms arba grąžinimo procedūrų srityje kompetentingoms institucijoms, priklausomai nuo to, kur asmuo nukreipiamas;

(31)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio veiksmams, kurių imamasi pagal nacionalinę teisę atitinkamo asmens tapatybei nustatyti arba galimoms grėsmėms vidaus saugumui vertinti;

(32)

tikrinimo formoje pateikiama informacija turėtų būti registruojama taip, kad jai bet kokios vėlesnės prieglobsčio ar grąžinimo procedūros metu galėtų būti taikoma administracinė ir teisminė peržiūra. Asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tikrinimas, turėtų turėti galimybę tikrinimo institucijoms nurodyti, kad tikrinimo formoje pateikta informacija yra neteisinga. Bet koks toks nurodymas turėtų būti įrašomas į tikrinimo formą neuždelsiant tikrinimo užbaigimo;

(33)

tikrinimo formoje pateikiama informacija atitinkamam asmeniui turėtų būti prieinama popierine arba elektronine forma, išskyrus informaciją, susijusią su atitinkamose duomenų bazėse atliktu patikrinimu saugumo patikrinimų tikslais. Nepilnamečių atveju tikrinimo formoje pateikiama informacija turėtų būti pateikiama už vaiką atsakingam suaugusiam (-iems) asmeniui (-ims). Nelydimų nepilnamečių atveju tikrinimo formoje pateikiama informacija turėtų būti teikiama vaiko atstovui arba asmeniui, parengtam apsaugoti nepilnamečio geriausius interesus ir bendrą gerovę;

(34)

tikrinimo procedūros metu duomenų tvarkymas visada turėtų vykti laikantis taikytinos Sąjungos duomenų apsaugos teisės, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (17);

(35)

per tikrinimą surinktus biometrinius duomenis kartu su duomenimis, nurodytais Reglamento (ES) 2024/1358 nuostatose dėl tarptautinės apsaugos prašytojų, trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, sulaikytų dėl nereguliaraus išorės sienos kirtimo, trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės, neteisėtai esančių valstybėje narėje, ir po paieškos ir gelbėjimo operacijos išlaipintų trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės biometrinių duomenų rinkimo ir perdavimo, kompetentingų institucijų turi būti perduodami sistemai EURODAC, įsteigtai tuo reglamentu, (toliau – EURODAC) iki tame reglamente numatytų terminų;

(36)

kvalifikuoti medicinos darbuotojai turėtų atlikti trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, preliminarų sveikatos patikrinimą siekiant nustatyti, ar reikia sveikatos priežiūros ar izoliavimo dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Kvalifikuoti medicinos darbuotojai, remdamiesi medicininėmis aplinkybėmis, susijusiomis su bendrąja kiekvieno atskiro trečiosios šalies piliečio būkle, turėtų galėti nuspręsti, kad tikrinimo metu tolesnis sveikatos patikrinimas nėra būtinas. Tą preliminarų sveikatos patikrinimą turėtų atlikti kvalifikuoti medicinos darbuotojai, priklausantys vienai iš šių Tarptautinės darbo organizacijos Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 klasifikacijos kategorijų: 221 gydytojai, 2221 slaugos specialistai ar 2240 paramedikai;

(37)

siekiant nustatyti, kurių asmenų atveju esama požymių, kad jie yra pažeidžiami, yra kankinimo arba kitokio nežmoniško ar žeminančio elgesio aukos, yra be pilietybės arba gali turėti specialių priėmimo ar procedūrinių poreikių, kaip tai suprantama atitinkamai Direktyvoje (ES) 2024/1346 ir Reglamente (ES) 2024/1348, turėtų būti atliekamas preliminarus pažeidžiamumo patikrinimas. Tai neturėtų daryti poveikio tolesniam vertinimui, atliekamam vėlesnėse procedūrose užbaigus tikrinimą. Pažeidžiamumo patikrinimą turėtų atlikti specializuoti tikrinimo institucijų darbuotojai, kurie yra parengti tam tikslui;

(38)

tikrinimo metu visiems atitinkamiems asmenims turėtų būti užtikrintas gyvenimo lygis, atitinkantis Chartiją, ir sudarytos galimybės naudotis neatidėliotinos medicinos pagalbos ir būtino ligų gydymo paslaugomis. Ypatingą dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, nepilnoms šeimoms, asmenims, kuriems galima iš karto nustatyti fizinę ar psichikos negalią, asmenims, akivaizdžiai patyrusiems psichologinę ar fizinę traumą, ir nelydimiems nepilnamečiams. Visų pirma, nepilnamečio atveju informacija turėtų būti pateikta vaikui suprantamu ir jo amžių atitinkančiu būdu. Visos institucijos, dalyvaujančios atliekant su tikrinimu susijusias užduotis, turėtų pranešti apie bet kokią jų pastebėtą ar joms praneštą pažeidžiamumo situaciją, turėtų gerbti žmogaus orumą bei privatumą ir turėtų susilaikyti nuo bet kokios diskriminacijos;

(39)

kadangi trečiųjų šalių piliečiai, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, galėtų neturėti būtinų tapatybės ir kelionės dokumentų, kurių reikia norint teisėtai kirsti išorės sieną, kaip tikrinimo dalį reikėtų atlikti tapatybės nustatymo ar patikrinimo procedūrą;

(40)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir padėti teisingai nustatyti AIS, Tarybos sprendimu 2004/512/EB (18) įsteigtoje Vizų informacinėje sistemoje (toliau – VIS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1240 (19) įsteigtoje Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (toliau – ETIAS), EURODAC ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/816 (20) įsteigtoje centralizuotoje valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistemoje (toliau – ECRIS-TCN) užregistruotų asmenų, įskaitant nežinomus asmenis, kurie negali nurodyti savo tapatybės, tapatybę, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2019/817 (21) bei (ES) 2019/818 (22) buvo sukurta bendra tapatybės duomenų saugykla (toliau – bendra TDS). Tuo tikslu bendroje TDS pateikiami tik tapatybės, kelionės dokumentų ir biometriniai duomenys, užregistruoti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN, kurie yra logiškai atskirti. Bendroje TDS laikomi tik tie asmens duomenys, kurie yra tikrai būtini tiksliam tapatybės patikrinimui atlikti. Bendroje TDS įrašyti asmens duomenys yra automatiškai ištrinami, kai duomenys ištrinami iš pagrindinių sistemų. Atliekant patikrinimą bendroje TDS galima patikimai ir išsamiai nustatyti ar patikrinti asmenų tapatybę, nes galima vienu metu greitai ir patikimai patikrinti visus AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN esančius tapatybės duomenis, kartu užtikrinant duomenų apsaugą ir išvengiant bereikalingo duomenų tvarkymo ar dubliavimo;

(41)

siekiant nustatyti ar patikrinti asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tikrinimas, tapatybę, patikrinimą bendroje TDS reikėtų pradėti tikrinimo metu tam asmeniui dalyvaujant. Atliekant tokį patikrinimą asmens biometrinius duomenis reikėtų patikrinti palyginant juos su bendroje TDS laikomais duomenimis. Jei asmens biometrinių duomenų panaudoti neįmanoma arba jeigu užklausos pagal tuos duomenis pateikti nepavyksta arba nėra nustatomos atitiktys, užklausą galima pateikti naudojant asmens tapatybės duomenis kartu su kelionės dokumento duomenimis, kai tokių duomenų yra, arba kartu su duomenimis ar informacija, kuriuos suteikė atitinkamas trečiosios šalies pilietis arba kurie yra iš jo gauti. Laikantis būtinumo ir proporcingumo principų ir jei pateikus užklausą nustatoma, kad bendroje TDS duomenų apie tą asmenį yra, valstybių narių institucijos turėtų turėti prieigą prie bendros TDS, kad galėtų patikrinti to asmens tapatybės duomenis, kelionės dokumento duomenis ir biometrinius duomenis, iš bendros TDS negaudamos jokių duomenų apie tai, kurioje ES informacinėje sistemoje duomenys yra talpinami;

(42)

kadangi bendros TDS naudojimas yra ribojamas reglamentais (ES) 2019/817 bei (ES) 2019/818 tapatybės nustatymo tikslais, kad ji būtų naudojama tik siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir padėti teisingai nustatyti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN užregistruotų asmenų tapatybę atliekant policijos patikrinimus valstybių narių teritorijoje, tuos reglamentus reikia iš dalies pakeisti, kad būtų numatyta papildoma paskirtis – naudoti bendrą TDS siekiant nustatyti ar patikrinti asmenų tapatybę tikrinimo metu. Reglamento (ES) 2019/818 atveju dėl kintamosios geometrijos priežasčių toks dalinis pakeitimas turėtų būti daromas kitu reglamentu nei šis reglamentas;

(43)

atsižvelgiant į tai, kad daugelis asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, galėtų neturėti jokių kelionės dokumentų, tikrinimo institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su bet kokiais kitais atitinkamų asmenų turimais svarbiais dokumentais tais atvejais, kai tokių asmenų biometrinių duomenų neįmanoma naudoti arba bendroje TDS nerasta jokių rezultatų. Institucijoms taip pat turėtų būti leidžiama naudoti tokių dokumentų duomenis, kurie nėra biometriniai duomenys, atliekant patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse;

(44)

sienos perėjimo punkte atliekamus patikrinimus kertant sieną asmenų tapatybei nustatyti ar patikrinti ir tikrinimą duomenų bazėse vykdant sienų stebėjimą ar policijos patikrinimus išorės sienų pasienio ruože arba pačioje teritorijoje, kuriuos atlieka institucijos, atitinkamą asmenį nukreipusios vykdyti tikrinimą, reikėtų laikyti tikrinimo dalimi ir jų nereikėtų kartoti, nebent būtų ypatingų aplinkybių, pateisinančių tokį pakartojimą. Biometriniai duomenys tapatybės nustatymo ar patikrinimo ir registravimo tikslais pagal Reglamento(ES) 2024/1358 reikalavimus turėtų būti renkami vieną kartą tikrinimo metu;

(45)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kuriais vadovaudamasi ji galėtų nustatyti išsamią duomenų rinkimo procedūrą bei specifikacijas ir nustatyti atitinkamai už tikrinimo atlikimą atsakingų institucijų, INTERPOL nacionalinių centrinių biurų ir Europolo nacionalinių padalinių bendradarbiavimo siekiant nustatyti grėsmę vidaus saugumui procedūrą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (23);

(46)

atliekant tikrinimą taip pat reikėtų patikrinti, ar atitinkamų trečiųjų šalių piliečių atvykimas į Sąjungą galėtų kelti grėsmę vidaus saugumui;

(47)

kadangi tikrinimas yra susijęs su prie išorės sienos esančiais trečiųjų šalių piliečiais, neatitinkančiais atvykimo sąlygų, trečiųjų šalių piliečiais, neatitinkančiais atvykimo sąlygų, išlaipintais užbaigus paieškos ir gelbėjimo operaciją, ir trečiųjų šalių piliečiais, neteisėtai esančiais valstybių narių teritorijoje, saugumo patikrinimai, kaip tikrinimo dalis, turėtų būti bent panašaus lygio, kaip patikrinimai, taikomi trečiųjų šalių piliečiams, kurie iš anksto paprašo leidimo atvykti į Sąjungą trumpam laikui, neatsižvelgiant į tai, ar jie privalo turėti vizą ar ne;

(48)

trečiųjų šalių piliečių, kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806 (24) dėl jų pilietybės nėra taikomas vizos reikalavimas, atveju Reglamente (ES) 2018/1240 numatyta, kad jie turi pateikti prašymą gauti kelionės leidimą, kad galėtų atvykti į Sąjungą trumpam laikui. Prieš atitinkamiems asmenims gaunant tokį kelionės leidimą atliekami jų pateiktų asmens duomenų saugumo patikrinimai keliose Sąjungos duomenų bazėse – visų pirma, VIS, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/1860 (25), (ES) 2018/1861 (26) bei (ES) 2018/1862 (27) įsteigtoje Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – SIS), AIS, ETIAS, Europolo duomenyse, tvarkomuose kryžminės patikros, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/794 (28), tikslu, ECRIS-TCN, taip pat INTERPOL pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (toliau – SLTD duomenų bazė) ir su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (toliau – TDAWN). Trečiųjų šalių piliečių, kuriems pagal Reglamentą (ES) 2018/1806 taikomas vizos reikalavimas, saugumo patikrinimai prieš išduodant vizą atliekami tose pačiose duomenų bazėse, kaip ir trečiųjų šalių piliečių, kuriems tas vizos reikalavimas yra netaikomas, patikrinimai, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 810/2009 (29) bei (EB) Nr. 767/2008 (30);

(49)

kalbant apie asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, automatiniai patikrinimai saugumo tikslais turėtų būti atliekami tose pačiose sistemose, kaip numatyta vizos, ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi prašytojams pagal VIS arba kelionės leidimo prašytojams pagal ETIAS, – visų pirma, VIS, AIS, ETIAS, įskaitant Reglamente (ES) 2018/1240 nurodytą ETIAS stebėjimo sąrašą, SIS, ECRIS-TCN, kiek tai susiję su asmenimis, kuriems paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dėl teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikalstamų veikų, Europolo duomenys, tvarkomi kryžminės patikros, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/794, tikslu, SLTD ir TDAWN;

(50)

patikrinimas atitinkamose duomenų bazėse saugumo tikslais turėtų būti atliekamas taip, kad būtų užtikrinama, kad iš tų duomenų bazių būtų gaunami tik tie duomenys, kurie yra būtini saugumo patikrinimams atlikti. Kalbant apie asmenis, kurie pareiškė prašymą dėl tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punkte ar tranzito zonose, duomenų bazėse atliekant saugumo patikrinimą, kaip tikrinimo dalį, dėmesys turėtų būti telkiamas į duomenų bazes, kuriose nebuvo patikrinta prie išorės sienos atliekant patikrinimus kertant sieną, taip išvengiant pakartotinų patikrinimų;

(51)

į tikrinimą, jei tai pateisinama, taip pat galėtų būti galima įtraukti trečiųjų šalių piliečių turimų daiktų patikrinimą, laikantis nacionalinės teisės. Bet kokios atliekant saugumo patikrinimą taikomos priemonės turėtų būti proporcingos ir turėtų būti taikomos gerbiant asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, žmogaus orumą. Dalyvaujančios institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų paisoma atitinkamų asmenų pagrindinių teisių, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą ir žodžio laisvę;

(52)

kadangi siekiant nustatyti, ar asmuo galėtų kelti grėsmę vidaus saugumui, tikrinimo institucijoms yra būtina prieiga prie AIS, ETIAS, VIS ir ECRIS-TCN, reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/816 turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų numatyta tos prieigos teisė, kuri šiuo metu tais reglamentais nėra numatyta. Reglamento (ES) 2019/816 atveju dėl kintamosios geometrijos priežasčių toks dalinis pakeitimas turėtų būti daromas kitu reglamentu nei šis reglamentas;

(53)

atliekant paiešką bendroje TDS tapatybės nustatymo ar patikrinimo tikslais, turėtų būti naudojamasi Europos paieškos portalu, sukurtu Reglamentu (ES) 2019/817, (toliau – EPP);

(54)

atliekant paiešką saugumo patikrinimų tikslais AIS, ETIAS, VIS, SIS ir ECRIS-TCN, Europolo duomenyse, SLTD ir TDAWN, priklausomai nuo to, kas taikytina, tikrinimo institucijoms turėtų būti galima naudoti EPP;

(55)

tikrinimas Sąjungos duomenų bazėse tapatybės nustatymo ar patikrinimo ir saugumo patikrinimų tikslais gali būti pateisinamas, nes juo siekiama veiksmingai įgyvendinti tikrinimą ir pasiekti tą patį tikslą, dėl kurio buvo sukurta kiekviena iš tų duomenų bazių, t. y. užtikrinti veiksmingą Sąjungos išorės sienų valdymą vykdant Europos integruotą sienų valdymą;

(56)

jei nustatoma atitiktis tapatybės nustatymo ar patikrinimo ir saugumo patikrinimų tikslais, tikrinimo institucija turėtų patikrinti, ar ES informacinėse sistemose įrašyti arba Europolo duomenyse esantys duomenys atitinka duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis;

(57)

tapatybės nustatymo ar patikrinimo ir saugumo patikrinimų aplinkybėmis tikrinimo institucijoms taip pat turėtų būti galima patikrinti atitinkamas nacionalines duomenų bazes pagal nacionalinę teisę;

(58)

kad įvykdytų pareigą tikrinimo metu atlikti tapatybės nustatymą ar patikrinimą ir saugumo patikrinimus, valstybės narės, kurios kai kurių Šengeno acquis nuostatų dar netaiko visapusiškai ir todėl neturi prieigos prie visų ES informacinių sistemų ir Sąjungos duomenų bazių, yra atsakingos už tapatybės ir saugumo patikrinimų atlikimą atlikdamos paiešką tik tose sistemose ir duomenų bazėse, prie kurių jos turi prieigą;

(59)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sustiprinti išorės sieną kertančių trečiųjų šalių piliečių kontrolę ir numatyti visų trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, tapatybės nustatymą ar tikrinimą ir tikrinimą atitinkamose duomenų bazėse siekiant patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai, kurių atžvilgiu atliekamas tikrinimas, gali kelti grėsmę vidaus saugumui, ir padėti užtikrinti, kad jie būtų nukreipti vykdyti tinkamas procedūras, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(60)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje;

(61)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (31). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(62)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (32) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(63)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (33) 3 straipsniu;

(64)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (34) 3 straipsniu;

(65)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip tai suprantama 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje;

(66)

Kipro atžvilgiu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 866/2004 (35) numatomos specialios taisyklės, taikomos linijai, skiriančiai Kipro Respublikos teritorijas, kurias Kipro Respublikos Vyriausybė veiksmingai kontroliuoja, ir teritorijas, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė veiksmingai nekontroliuoja. Nors ta linija nėra išorės siena, pagal šį reglamentą turi būti atliekami visų asmenų, kertančių liniją per oficialų arba nelegalų linijos kirtimo punktą, patikrinimai siekiant kovoti su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija ir nustatyti bet kokią saugumo riziką ir užkirsti jai kelią. Iš to išplaukia, kad numatytas tikrinimas prie išorės sienos gali būti taikomas ir trečiųjų šalių piliečiams, suimtiems dėl neleistino tos linijos kirtimo, ir asmenims, pareiškusiems tarptautinės apsaugos prašymą oficialiuose linijos kirtimo punktuose;

(67)

Danijai, Norvegijai, Islandijai, Šveicarijai ir Lichtenšteinui Direktyva (ES) 2024/1346 nėra privaloma. Tose valstybėse tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygos reglamentuojamos atitinkamais nacionalinės teisės aktais, pagrįstais 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. Kalbant apie tas valstybes, šiame reglamente daromos nuorodos į tą direktyvą turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas,

a)

trečiųjų šalių piliečių, kurie, neatitikdami Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje išdėstytų atvykimo sąlygų, be leidimo kirto išorės sieną, pareiškė tarptautinės apsaugos prašymą per patikrinimus kertant sieną arba buvo išlaipinti po paieškos ir gelbėjimo operacijos, tikrinimas prie valstybių narių išorės sienų, prieš nukreipiant juos vykdyti tinkamą procedūrą, ir

b)

trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai esančių valstybių narių teritorijoje, kai nėra požymių, kad tų trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu buvo atliekama kontrolė prie išorės sienų, tikrinimas, prieš nukreipiant juos vykdyti tinkamą procedūrą.

1)

grėsmė visuomenės sveikatai – grėsmė visuomenės sveikatai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 21 punkte;

2)

patikrinimas – tikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/817 4 straipsnio 5 punkte;

3)

tapatybės nustatymas – tapatybės nustatymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/817 4 straipsnio 6 punkte;

4)

trečiosios šalies pilietis – trečiosios šalies pilietis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 6 punkte;

5)

asmuo be pilietybės – asmuo, kurio savo piliečiu pagal savo galiojančią teisę nelaiko nė viena valstybė;

6)

Europolo duomenys – Europolo duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/817 4 straipsnio 16 punkte;

7)

atstovas – fizinis asmuo ar organizacija, įskaitant viešąją instituciją, kompetentingų institucijų ar įstaigų paskirtas (-a) atstovauti, padėti ir veikti, priklausomai nuo to, kas taikytina, nelydimo nepilnamečio vardu;

8)

biometriniai duomenys – biometriniai duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/817 4 straipsnio 11 punkte;

9)

nepilnametis – jaunesnis nei 18 metų amžiaus trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės;

10)

tikrinimo institucijos – visos kompetentingos institucijos, pagal nacionalinę teisę paskirtos atlikti vieną ar daugiau užduočių pagal šį reglamentą, išskyrus 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus sveikatos patikrinimus;

11)

nelydimas nepilnametis – nepilnametis, į valstybės narės teritoriją atvykęs nelydimas pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką už jį atsakingo suaugusio asmens tol, kol toks suaugusysis ima tokiu nepilnamečiu faktiškai rūpintis, be kita ko, nepilnametis, kuris liko be palydos po to, kai atvyko į valstybės narės teritoriją;

12)

sulaikymas – valstybės narės vykdomas asmens izoliavimas tam tikroje vietoje, kurioje tokiam asmeniui atimama judėjimo laisvė;

13)

INTERPOL duomenų bazės – Interpolo duomenų bazės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/817 4 straipsnio 17 punkte;

14)

paieškos ir gelbėjimo operacija – paieškos ir gelbėjimo operacija, kaip nurodyta Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje, 1979 m. balandžio 27 d. priimtoje Hamburge (Vokietija).

1)

2 dalis pakeičiama taip:

(*1)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817 (OL L, 2024/1356, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1356/oj).“;"

2)

įterpiama ši dalis:

1)

6 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

(*2)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817 (OL L, 2024/1356, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1356/oj).“;"

2)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

4)

46 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

1)

4 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

(*4)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817 (OL L, 2024/1356, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1356/oj).“;"

2)

8 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

3)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

5)

69 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

1)

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

(*5)   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817 (OL L, 2024/1356, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1356/oj).“;"

5)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip: