(1)

Sąjunga, būdama laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, turėtų užtikrinti, kad nebūtų vykdoma asmenų kontrolė kertant vidaus sienas, formuoti valstybių narių solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu grindžiamą bendrą prieglobsčio, migracijos, išorės sienų kontrolės ir grąžinimo politiką ir užkirsti kelią neteisėtam antriniam judėjimui tarp valstybių narių – tokia politika turėtų būti teisinga taip pat ir trečiųjų šalių piliečiams bei asmenims be pilietybės ir ja turėtų būti visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės;

(2)

šio reglamento tikslas yra racionalizuoti, supaprastinti ir suderinti valstybių narių procedūrinę tvarką nustatant grąžinimo pasienio procedūrą. Ta procedūra turėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių prašymas atmestas taikant prieglobsčio pasienio procedūrą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1348 (4) (toliau – prieglobsčio pasienio procedūra);

(3)

valstybių narių, kurioms Reglamentas (ES) 2024/1348 nėra privalomas, atveju šiame reglamente pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) 2024/1348 nuostatas turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į lygiavertes nuostatas, kurias jos galėjo įtraukti į savo nacionalinę teisę;

(4)

dėl elgesio su asmenimis, kuriems taikomas šis reglamentas, valstybės narės yra saistomos įsipareigojimų pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalys jos yra;

(5)

valstybės narės, įgyvendindamos šio reglamento nuostatas, kurios gali turėti įtakos nepilnamečiams, pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus;

(6)

daug tarptautinės apsaugos prašymų pateikiama prie valstybės narės išorės sienos arba tranzito zonoje, be kita ko, juos pateikia asmenys, sulaikyti dėl neteisėto išorės sienos kirtimo, t. y. tuo metu, kai neteisėtai kertama išorės siena arba šalia tos išorės sienos po jos kirtimo, arba asmenys, išlaipinti po paieškos ir gelbėjimo operacijos. Siekiant atlikti tapatybės nustatymo, saugumo ir sveikatos patikrinimą prie išorės sienos ir nukreipti atitinkamus trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės susijusioms procedūroms, reikalingas tikrinimas. Atlikus tikrinimą, trečiųjų šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės turėtų būti nukreipti tinkamai prieglobsčio arba grąžinimo procedūrai arba jiems turėtų būti atsisakyta leisti atvykti. Todėl reikia nustatyti etapą iki atvykimo, kuris apimtų tikrinimą ir pasienio procedūras atitinkamai prieglobsčio ir grąžinimo tikslais. Tarp visų atitinkamų procedūrų etapų visais neteisėto atvykimo atvejais turi būti nustatytos nuoseklios ir veiksmingos sąsajos;

(7)

atvykti į teritoriją neleidžiama, kai prašytojas neturi teisės pasilikti, kai jis nepaprašė leisti pasilikti Reglamente (ES) 2024/1348 numatytos apskundimo procedūros tikslais arba kai teismas nusprendė, kad jam neturi būti leista pasilikti, kol nebaigta tokia apskundimo procedūra. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti tęstinumą tarp prieglobsčio procedūros ir grąžinimo procedūros, grąžinimo procedūra taip pat turėtų būti vykdoma pagal pasienio procedūrą ne ilgiau nei 12 savaičių. Tas laikotarpis turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią prašytojas, trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės nebeturi teisės pasilikti arba jam nebeleidžiama pasilikti;

(8)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės, kurių prašymas buvo atmestas vykdant pasienio procedūrą, kai valstybė narė nusprendė netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (5) nuostatų, vadovaudamasi joje išdėstyta nukrypti leidžiančia nuostata, trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, ir kai ta valstybė narė nepriima sprendimo grąžinti atitinkamą trečiosios šalies pilietį, atitinkamam prašytojui, trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės taikoma tvarka ir apsaugos lygis turėtų atitikti Direktyvos 2008/115/EB nuostatą dėl palankesnių nuostatų trečiųjų šalių piliečiams, kuriems ta direktyva netaikoma, ir turėtų būti lygiaverčiai tvarkai ir apsaugos lygiui, kurie taikomi asmenims, kurių atžvilgiu priimamas sprendimas dėl grąžinimo;

(9)

taikant grąžinimo pasienio procedūrą, turėtų būti taikomos tam tikros Direktyvos 2008/115/EB nuostatos, nes jomis reguliuojami grąžinimo pasienio procedūros elementai, nenustatyti šiame reglamente, visų pirma nuostatos dėl apibrėžčių, palankesnių sąlygų, negrąžinimo į šalį, kurioje asmeniui gali grėsti persekiojimas, geriausių vaiko interesų, šeimos gyvenimo ir sveikatos būklės, pasislėpimo pavojaus, pareigos bendradarbiauti, savanoriško išvykimo laikotarpio, sprendimo grąžinti, išsiuntimo, išsiuntimo atidėjimo, nelydimų nepilnamečių grąžinimo ir išsiuntimo, draudimų atvykti, apsaugos priemonių iki grąžinimo, sulaikymo, sulaikymo sąlygų, nepilnamečių bei šeimų sulaikymo ir nepaprastųjų padėčių. Siekiant sumažinti neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, kuriems taikoma grąžinimo pasienio procedūra, neteisėto atvykimo ir judėjimo riziką, turėtų būti nustatytas savanoriško išvykimo laikotarpis. Tas savanoriško išvykimo laikotarpis turėtų būti suteikiamas tik gavus prašymą ir neturėtų nei viršyti 15 dienų, nei suteikti teisės atvykti į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Atitinkami asmenys turėtų perduoti kompetentingoms institucijoms visus savo turimus galiojančius kelionės dokumentus tokiam laikotarpiui, kuris būtinas, kad būtų užkirstas kelias jiems pasislėpti. Šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl grąžinimo nedaro poveikio valstybių narių diskrecijai bet kuriuo metu nuspręsti jų teritorijoje neteisėtai esančiam trečiosios šalies piliečiui dėl asmeninių, humanitarinių ar kitų priežasčių suteikti atskirą leidimą gyventi ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti;

(10)

kai neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės negrįžta arba nėra išsiunčiamas per maksimalų grąžinimo pasienio procedūros laikotarpį, grąžinimo procedūra turėtų būti toliau vykdoma, kaip numatyta Direktyvoje 2008/115/EB;

(11)

kai prašytojas, trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės, kuris buvo sulaikytas per prieglobsčio pasienio procedūrą, numatytą Reglamente (ES) 2024/1348, nebeturi teisės pasilikti ir jam nebuvo leista pasilikti, valstybės narės turėtų galėti tęsti sulaikymą atvykimo į teritoriją prevencijos ir grąžinimo procedūros vykdymo tikslais, laikantis garantijų ir sulaikymo sąlygų, nustatytų Direktyvoje 2008/115/EB. Taip pat turėtų būti galima sulaikyti prašytoją, trečiosios šalies pilietį ar asmenį be pilietybės, kuris nebuvo sulaikytas per tokią prieglobsčio pasienio procedūrą, kuris nebeturi teisės pasilikti ir jam nebuvo leista pasilikti, jeigu kyla pasislėpimo pavojus, jeigu jis vengia grąžinimo ar jam trukdo arba jeigu jis kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui. Sulaikymas turėtų tęstis kuo trumpesnį laikotarpį ir neturėtų viršyti maksimalios grąžinimo pasienio procedūros trukmės. Kai neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės per tą laikotarpį negrįžta arba nėra išsiunčiamas, o grąžinimo pasienio procedūra nustoja būti taikoma, turėtų būti taikoma Direktyva 2008/115/EB. Į toje direktyvoje nustatytą maksimalų sulaikymo laikotarpį turėtų būti įskaičiuojamas sulaikymo per grąžinimo pasienio procedūrą laikotarpis;

(12)

susidarius krizinei situacijai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1359 (6), grąžinimo pasienio procedūra turėtų palengvinti neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurių prašymas buvo atmestas krizių valdymo taikant prieglobsčio pasienio procedūrą kontekste, kurie neturi teisės pasilikti ir kuriems neleista pasilikti, grąžinimą, suteikiant kompetentingoms nacionalinėms institucijoms reikiamų priemonių ir pakankamai laiko deramai stropiai vykdyti grąžinimo procedūras. Kad į krizines situacijas būtų galima reaguoti veiksmingai, taip pat turėtų būti galima krizinėje situacijoje grąžinimo pasienio procedūrą taikyti prašytojams, trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kuriems taikoma grąžinimo pasienio procedūra, kurių prašymas buvo atmestas dar iki tol, kol buvo priimtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas, numatytas Reglamente (ES) 2024/1359, kuriuo pripažįstama, kad valstybė narė susiduria su krizine situacija, ir kurie neturi teisės pasilikti ir kuriems, priėmus tokį sprendimą, pasilikti neleista;

(13)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 72 straipsnį šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių pareigų, susijusių su viešosios tvarkos palaikymu ir vidaus saugumo užtikrinimu, vykdymui;

(14)

siekiant užtikrinti, kad pradėjus taikyti šį reglamentą būtų nuosekliai įgyvendinamas jo nuostatos dėl grąžinimo pasienio procedūros, turėtų būti parengti ir įgyvendinti Sąjungos ir nacionalinio lygmens įgyvendinimo planai, kuriuose kiekvienos valstybės narės atveju būtų nustatytos spragos ir veiklos etapai;

(15)

šio reglamento taikymas turėtų būti reguliariai įvertinamas;

(16)

sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės (SVVP), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1148 (7) kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalis, politikos tikslas – užtikrinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, be kita ko, užkertant kelią nelegaliai imigracijai ir nustatant jos atvejus, taip pat veiksmingai valdant migracijos srautus. Leidus pagal tą priemonę finansuoti paramą solidarumo veiksmams Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 (8) kontekste, būtų padedama siekti Reglamento (ES) 2021/1148 tikslų. Todėl Reglamentas (ES) 2021/1148 turėtų būti iš dalies pakeistas;

(17)

siekiant remti valstybių narių pastangas taikyti Reglamentą (ES) 2024/1351, turėtų būti galima mobilizuoti SVVP ir kitų atitinkamų Sąjungos fondų (toliau – Fondai) išteklius, laikantis Fondų lėšų naudojimą reglamentuojančių taisyklių ir nedarant poveikio kitiems fondų lėšomis remiamiems prioritetams. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti asignavimais pagal savo atitinkamas programas, įskaitant sumas, kurios buvo skirtos atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą. Turėtų būti galima pagal atitinkamas temines priemones suteikti papildomą paramą, visų pirma toms valstybėms narėms, kurioms galėtų prireikti padidinti savo pajėgumus prie sienų;

(18)

Reglamentas (ES) 2021/1148 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų užtikrintas visas Sąjungos biudžeto įnašas visoms tinkamoms finansuoti solidarumo veiksmų išlaidoms padengti, taip pat būtų nustatyti konkretūs su tais veiksmais susiję ataskaitų teikimo reikalavimai, kaip esamų pareigų teikti ataskaitas dėl Fondų veiklos įgyvendinimo dalis. Tas reglamentas taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad valstybės narės galėtų teikti finansinius įnašus į SVVP išorės asignuotųjų pajamų forma;

(19)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti grąžinimo pasienio procedūrą, numatyti konkrečias laikinas taisykles siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų reaguoti į krizines situacijas, ir leisti pagal Reglamentą (ES) 2021/1148 finansuoti paramą solidarumo veiksmams Reglamento (ES) 2024/1351 kontekste, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(20)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(21)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (9); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(22)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (10), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (11) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(23)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (12), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (13) 3 straipsniu;

(24)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (14), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (15) 3 straipsniu;

(25)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir skatinti taikyti Chartijos 1, 4, 8, 18, 19, 21, 23, 24 ir 47 straipsnius,