KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2024/1343

2024 m. gegužės 13 d.

dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektams išdavimo procedūrų paspartinimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

atsinaujinančiųjų išteklių energija, svarbiausias perėjimo prie švarios energijos elementas, yra būtina norint pasiekti Europos žaliojo kurso (1) tikslus, užtikrinti energijos įperkamumą ir sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos importo. Ji taip pat yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, prisideda prie Sąjungos technologinės lyderystės ir pramonės pirmavimo, stiprina ES strateginį savarankiškumą ir didina Sąjungos ekonomikos atsparumą. Sparčiau diegdama atsinaujinančiuosius energijos išteklius Sąjunga taps mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, kuris paprastai importuojamas;

(2)

sparčiai didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį labai svarbu ir sprendžiant aukštų ir nepastovių energijos kainų problemą. Sumažėję atsinaujinančiųjų išteklių energijos pastovieji kaštai ir beveik nuliniai jos kintamieji kaštai reiškia, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kaštai buvo stabilesni ir mažesni nei iškastinio kuro kaštai;

(3)

per energijos krizę paaiškėjo, kad sparčiau diegiant atsinaujinančiuosius išteklius galima sumažinti riziką Sąjungos energijos, ypač dujų ir elektros energijos, tiekimo saugumui ir mažėja energijos kainos Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Kalbant apie tiekimo saugumo pokyčius Sąjungoje, nuo 2022 m. padėtis apskritai gerėja. Tačiau vis dar išlieka didelė rizika ir reikia toliau spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, kad Sąjunga pasiektų plano „REPowerEU“ tikslus (2);

(4)

norint statyti ir eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų objektus, paprastai visose valstybėse narėse reikia gauti administracinius ir kitus leidimus. Leidimų išdavimo procedūros padeda užtikrinti, kad tokie projektai būtų tvarūs, saugūs ir patikimi. Tačiau šių procedūrų sudėtingumas, įvairovė ir dažnai pernelyg ilga trukmė labai trukdo greitai diegti būtiną atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir pasiekti, kad Sąjungos energetikos sistema būtų įperkamesnė, saugesnė ir tvaresnė;

(5)

dėl vėlavimo išduoti leidimus projektams kyla rizika, kad energetikos ir klimato srities tikslų nepavyks pasiekti laiku, ir didėja jiems pasiekti būtinų projektų kaštai. Be to, vėluojant atsiranda kliūčių inovacijų dinamikai, todėl gali būti pastatyti mažiau efektyvūs atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai;

(6)

remiantis patirtimi, įgyta taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB (4), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (5) tos problemos sprendžiamos nustatant griežtesnius leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energetikos rengėjams procedūrų organizavimo reikalavimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413 (6), kuria iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2018/2001, tie reikalavimai dar labiau sugriežtinti. Visapusis ir greitas Direktyvos (ES) 2023/2413 perkėlimas į visų valstybių narių nacionalinę teisę labai padės sutrumpinti administracines procedūras ir yra didžiausio prioriteto ir skubos reikalas. Be Direktyva (ES) 2023/2413 nustatytų struktūrinių pakeitimų, Tarybos reglamentu (ES) 2022/2577 (7) buvo nustatytos konkrečioms technologijoms ir projektų rūšims skirtos papildomos laikinos, skubios ir tikslinės priemonės. Kai kurių iš tų priemonių taikymas laikinai pratęstas Tarybos reglamentu (ES) 2024/223 (8), kuriuo taip pat nustatytos naujos priemonės. Turimi duomenys rodo, kad nuo Reglamento (ES) 2022/2577 įsigaliojimo sausumos vėjo energijos projektams skirtų leidimų keliose valstybėse narėse išduota dviženkliu skaičiumi daugiau, taip pat smarkiai išaugo saulės energijos diegimas (9);

(7)

valstybių narių labui Komisijos organizuojamuose įvairiuose forumuose (10) keičiamasi gerąja patirtimi, kaip paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusiems infrastruktūros projektams procedūras, o per Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 nustatytą techninės paramos priemonę (11) Komisija teikia pritaikytas technines ekspertines žinias, padedančias rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tas, kuriomis supaprastinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams taikoma leidimų išdavimo procesų sistema. Techninė parama, teikiama pagal 2023 m. pavyzdinę iniciatyvą dėl leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams spartinimo (12), apima, pavyzdžiui, administracinių gebėjimų stiprinimą, teisės aktų sistemų suderinimą ir dalijimąsi aktualia geriausia patirtimi;

(8)

nors visuomenė plačiai pritaria, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos reikia diegti daugiau, atskiriems projektams visuomenės pritarimo gali trūkti, o tai gali trukdyti juos įgyvendinti. Siekiant spręsti šią problemą, reikėtų visais atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų etapais – nuo politikos formavimo iki teritorijų planavimo ir projektų rengimo, diegimo ir eksploatavimo – atsižvelgti į piliečių, vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų visuomenės subjektų poreikius ir požiūrį. Taip pat reikėtų skatinti taikyti gerąją patirtį, leidžiančią užtikrinti teisingą įvairiopo įrenginių poveikio ir naudos paskirstymą vietos gyventojams, laikantis Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (13);

(9)	nustatyta, kad dauguma kliūčių, susijusių su leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimu ir susijusia infrastruktūra, taip pat jų šalinimo geroji patirtis yra valstybių narių lygmens;

(10)

šioje rekomendacijoje aptariami tie susirūpinimą keliantys klausimai ir raginama ieškoti sprendimų galiojančioje teisinėje sistemoje. Ji nedaro poveikio Sąjungos teisei, visų pirma energetikos ir aplinkos srityje, taip pat teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais srityse, kurioms taikoma Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija);

(11)

kadangi būtina skubiai paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimą, valstybės narės turėtų kuo greičiau pradėti nustatyti tinkamas sausumos ir jūrų zonas ir parengti planus dėl ypač tinkamų zonų (paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų) pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 15b ir 15c straipsnius. Specialios gairės dėl paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo paskelbtos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD(2024) 333) kartu su šia rekomendacija;

(12)

svarbi priemonė būsimoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo zonoms nustatyti ir daugeriopam jūrinių teritorijų naudojimui, įskaitant jūros aplinkos išsaugojimą ir apsaugą, palengvinti yra jūrinių teritorijų planavimas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES (14) įpareigojo valstybes nares iki 2021 m. kovo 31 d. priimti savo nacionalinius jūrinių teritorijų planus. Komisija ragina visas valstybes nares, kurios savo nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane yra nustačiusios nacionalinius jūros vėjo energijos tikslus, nustatyti ir anksti paskirstyti reikiamą jūrinę teritoriją ir integruoti ją į savo jūrinių teritorijų planą;

(13)

kliūtys, atsirandančios dėl leidimų išdavimo procedūrų, taip pat gali turėti įtakos novatoriškų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų, reikalingų siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, diegimui ateityje. Sukūrus apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, t. y. realioje aplinkoje išbandant novatoriškas technologijas, produktus, paslaugas ar metodus, kurie ne iki galo atitinka galiojančią teisinę ir reguliavimo sistemą, galėtų palengvėti naujokūra ir atsirasti palankesnės sąlygos reguliavimo aplinką pritaikyti inovacijoms vėliau. Be to, siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų rengimą ir diegimą, labai svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms, dalyvaujančioms poveikio aplinkai vertinimuose ir leidimų išdavimo procedūrose, pakaktų tinkamų darbuotojų, ir spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą (15);

(14)

be šios rekomendacijos, Komisija Energetikos ir pramonės geografijos laboratorijos (EIGL) svetainėje (16) skelbia skaitmeninėmis priemonėmis konsoliduotus duomenų apie įvairius svarbius energetikos ir aplinkos veiksnius rinkinius, kurie padės valstybėms narėms nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, kad naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimo etapas vyktų greitai;

(15)

siekdama patenkinti poreikį sparčiau plėtoti tinklus, kurie būtini atsinaujinančiųjų išteklių energijos integracijai į elektros energijos sistemą, ir taip išvengti tolesnių jos diegimo vėlavimų, Komisija 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė veiksmų planą (17), kurio paskirtis – užtikrinti efektyvesnę elektros energijos tinklų eksploataciją ir tolesnę bei spartesnę jų statybą Sąjungoje;

(16)	keli šio plano veiksmai orientuoti į tinklų statybos spartinimą užtikrinant greitesnį leidimų išdavimą, ilgalaikį planavimą, nuspėjamumą ir suinteresuotųjų subjektų angažavimo stiprinimą ir papildo nuostatas dėl spartesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/869 (18) nustatyta, kad bendro intereso projektams ir abipusio intereso projektams suteikiamas aukščiausios galimos nacionalinės svarbos statusas, jei toks statusas numatytas nacionalinėje teisėje, ir į tokį jų statusą tinkamai atsižvelgiama vykdant leidimų išdavimo procesus. Visos su į Sąjungos sąrašą įtrauktais projektais susijusios ginčų sprendimo procedūros, bylinėjimasis, apeliaciniai skundai ir apskundimo teismine tvarka priemonės nacionaliniuose teismuose, komisijose, įskaitant tarpininkavimą ar arbitražą, jei jie egzistuoja pagal nacionalinę teisę, laikytinos skubiomis, jeigu ir tiek, kiek tai įmanoma pagal nacionalinę teisę;

(18)	šia rekomendacija pakeičiama 2022 m. gegužės 18 d. Rekomendacija dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims (19),

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje laikoma, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai apima gamybos įrenginius, skirtus atsinaujinančiųjų išteklių energijai (20), įskaitant žaliojo vandenilio pavidalo energiją, gaminti, taip pat infrastruktūrą, reikalingą tiems įrenginiams prijungti prie tinklo ir pagamintai energijai kaupti. Šioje rekomendacijoje minima susijusi infrastruktūra turėtų būti suprantama kaip elektros energijos, dujų ir šilumos tinklai arba kaupimo įrenginiai, kurie reikalingi atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į energetikos sistemą.

SPARTESNĖS IR TRUMPESNĖS PROCEDŪROS

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ir susijusių infrastruktūros projektų planavimui, statybai ir eksploatacijai būtų taikoma pati palankiausia jų planavimo ir leidimų išdavimo procedūra. Visų pirma, kalbant apie tinklo plėtros projektus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems tiems projektams būtų suteiktas aukščiausios galimos nacionalinės svarbos statusas, jei toks yra numatytas nacionalinėje teisėje, ir visi su tuo susiję pranašumai bet kuriame administraciniame ar teismo procese.

Nekeisdamos Direktyvoje (ES) 2018/2001 su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2023/2413, nurodytų leidimo išdavimo terminų, valstybės narės turėtų nustatyti aiškiai apibrėžtus ir kuo trumpesnius visų žingsnių, reikalingų išduodant leidimus statyti ir eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusius infrastruktūros projektų objektus, terminus, nurodydamos, kuriais atvejais ir kokiomis aplinkybėmis tokie terminai gali būti pratęsti. Kad būtų užtikrintas Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų terminų laikymasis, valstybės narės turėtų nustatyti privalomus ilgiausius terminus visiems atitinkamiems poveikio aplinkai vertinimo procedūros etapams.

Valstybės narės turėtų nustatyti terminus ir konkrečias procedūrines taisykles, kurios užtikrintų teismo procesų, susijusių su teise kreiptis į teismą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektų, veiksmingumą.

Valstybės narės turėtų sukurti vieną bendrą paraiškų teikimo procedūrą visam atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų paraiškų pateikimo ir leidimų išdavimo administraciniam procesui. Jei reikia skirtingų leidimų, be kita ko, su prijungimu prie tinklo susijusiems projektams, pirmenybė turėtų būti teikiama vienu metu, o ne viena paskui kitą teikiamoms paraiškoms.

Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti novatoriškas technologijas, valstybės narės turėtų leisti pareiškėjams atnaujinti savo projektų technologines specifikacijas laikotarpiu nuo leidimo paraiškos pateikimo iki infrastruktūros projektų objektų statybos.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 2–6 punktų rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente (21) pateiktų gairių 2 skirsnyje aprašytą praktiką.

PALANKESNĖS SALYGOS DALYVAUTI PILIEČIAMS IR BENDRIJOMS

Valstybės narės turėtų taikyti supaprastintas leidimų išdavimo procedūras mažos galios atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams, be kita ko, palengvinti reikalavimus dėl sutikimo įrengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginius daugiabučiuose (pvz., sumažinti reikalaujamą daugumą) arba apskritai vengti tokių reikalavimų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojai, norintys vartoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintą energiją, gautų prieigą prie informacijos, susijusios su leidimų išdavimo procedūromis ir reikalavimais dėl sutikimo.

Valstybės narės turėtų skatinti piliečius, įskaitant mažas ir vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, ir energijos bendrijas dalyvauti planuojant, plėtojant, diegiant ir eksploatuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir susijusios infrastruktūros projektus, taip pat imtis priemonių, kurios skatintų atiduoti iš energetikos pertvarkos gautą naudą vietos bendruomenėms, be kita ko, per energijos bendrijas ar kitas bendros nuosavybės struktūras. Šiuo klausimu valstybės narės raginamos laikytis Komisijos komunikate dėl ES tinklų veiksmų plano paskelbto Įtraukimo pakto, kuriuo siekiama užtikrinti ankstyvą, reguliarų ir prasmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą plėtojant tinklą, ramsčių ir aktyviau taikyti esamus visuomenės įtraukimo metodus, kad būtų užtikrintas reguliarus procesas, kuris stiprina pasitikėjimą tinklo plėtra, labiau į ją įtraukia ir švelnina poveikį bendruomenėms ir gamtai, be kita ko, užtikrindamas dalijimąsi nauda ir jos paskirstymą.

10.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vieši svarstymai ar kitos progos įtraukti suinteresuotuosius subjektus projektavimo ir planavimo procedūros etape būtų organizuojami anksti ir reguliariai, kai jie vis dar gali turėti įtakos parenkamai tinklo infrastruktūros vietai, maršrutui ar technologijoms. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vieši svarstymai ir kitos suinteresuotųjų subjektų įtraukimo iniciatyvos būtų įtraukios ir prieinamos, kad visuomenė galėtų laiku pabendrauti su projektų rengėjais ir sprendimus priimančiais asmenimis, ir skatintų aktyvų dalyvavimą visais projekto plėtros, diegimo ir eksploatacijos etapais.

11.

Valstybės narės turėtų įdiegti supaprastintas leidimų išdavimo procedūras ir proporcingus leidimų išdavimo reikalavimus atsinaujinančiųjų išteklių ir piliečių energetikos bendrijoms, be kita ko, dėl bendruomenei priklausančių įrenginių prijungimo prie tinklo, ir iki minimumo sumažinti gamybos licencijavimo procedūras, reikalavimus ir panašius veiklos leidimus ar sertifikatus, kartu užtikrindamos atitiktį ES teisei.

12.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 8–11 punktuose pateiktas rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente pateiktų gairių 5 skirsnio c punkte ir 6 skirsnio a punkte aprašytą praktiką (22).

VIDAUS KOORDINAVIMO GERINIMAS

13.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingų institucijų vaidmenys ir atsakomybė būtų tarpusavyje veiksmingai koordinuojami šalies, regiono ir savivaldybės lygmenimis, o su atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektų leidimais susiję teisės aktai, taisyklės ir procedūros būtų racionalizuoti.

14.

Valstybės narės turėtų suorganizuoti vieno langelio principu veikiančius punktus, į kuriuos reikėtų kreiptis dėl atitinkamai Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir Reglamente (ES) 2022/869 reikalaujamų leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, bendro intereso projektams ir abipusio intereso projektams, taip, kad dalyvaujančių institucijų skaičius liktų ne didesnis, negu būtina. Valstybės narės turėtų kuo labiau padidinti efektyvumą, atsižvelgdamos į technologinės, aplinkosauginės ir teisinės kompetencijos sutelkimo naudą.

15.

Valstybės narės turėtų pasiekti, kad vieno langelio principu veikiantys punktai būtų tarpininkai taip projektų rengėjų ir kitų atitinkamų institucijų – taip būtų užtikrintas vienodas leidimų išdavimo taisyklių aiškinimas ir gebėjimų stiprinimas visose dalyvaujančiose institucijose.

16.

Valstybės narės turėtų skatinti vieno langelio principu veikiančius punktus ir kitas atitinkamas institucijas vos pradėjus leidimų išdavimo procesą keistis informacija apie su leidimų išdavimu projektams susijusius poreikius ir galimą riziką.

17.

Valstybės narės turėtų, numatydamos reikiamas apsaugos priemones, nustatyti taisykles, pagal kurias bet koks administracinių institucijų vėlavimas arba nereagavimas turėtų pasekmes, taip pat ir teritorijose už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų ribų, pavyzdžiui, įvesti tarpinių etapų patvirtinimą pagal nutylėjimą, kai kompetentinga institucija ar institucijos per nustatytus terminus nepateikia aiškaus atsakymo.

18.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 13–17 punktų rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente (23) pateiktų gairių 3 skirsnyje aprašytą praktiką.

AIŠKIOS, SKAIDRIOS IR SKAITMENINĖS PROCEDŪROS

19.

Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir susijusiai infrastruktūrai išdavimo procedūros pradžioje valstybės narės turėtų pareiškėjams pateikti aiškią, išsamią ir skaidrią informaciją apie visus reikalavimus ir procedūros etapus, įskaitant skundų nagrinėjimo procedūras (24).

20.

Valstybės narė kuo greičiau, ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 21 d., turėtų įdiegti visiškai skaitmenizuotas leidimų išdavimo procedūras ir e. komunikaciją, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 16 straipsnio 3 dalyje. Šiame procese, stebėdamos terminų laikymąsi, jį užtikrindamos ir informuodamos pareiškėjus apie jų paraiškos būklę, jos turėtų naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Internetiniame procedūrų žinyne, kuris turi būti pateiktas projektų rengėjams pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 16 straipsnio 4 dalį ir paskelbtas, be kita ko, portale „Your Europe“ (25), turėtų būti aiškiai ir nuosekliai aprašytas kiekvienas leidimų išdavimo proceso etapas ir privalomi etapų terminai, įvardijant maksimalią kiekvieno pratęsimo trukmę, pateikiant paraiškų šablonus, aplinkosaugos tyrimus ir duomenis, taip pat informaciją apie visuomenės dalyvavimo galimybes ir administracinius mokesčius.

21.

Valstybės narės taip pat turėtų išnagrinėti, kaip geriau išnaudoti naujas technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir geoerdvinius duomenis, ir išsiaiškinti, kurios informacijos apdorojimą galima paspartinti ir automatizuoti ir kurias projektų plėtotojų ataskaitas galima pakeisti kitais būdais gautais duomenimis, taip sumažinant projektų plėtotojams tenkančią naštą ir kartu paspartinant leidimų išdavimo procedūrą.

22.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tarpvalstybinės svarbos projektai būtų nagrinėjami nacionaliniu lygmeniu, prireikus įtraukiant visas vietos valdžios institucijas, kurioms tai aktualu.

23.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektų leidimus išduodančios institucijos ankstyvame planavimo proceso etape rengtų dvišales diskusijas su rengėjais ir, kai aktualu, vietos valdžios institucijomis, siekdamos įvertinti su projektų leidimų išdavimu susijusius poreikius, viešų konsultacijų poreikius ir reikiamas poveikio aplinkai švelninimo priemones, o po to, jei įmanoma, parengti išsamų leidimų išdavimo tvarkaraštį.

24.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 19–23 punktų rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente (26) pateiktų gairių 3 skirsnyje aprašytą praktiką.

PAKANKAMI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI IR ĮGŪDŽIAI

25.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad leidimus išduodantiems jų subjektams ir poveikio aplinkai vertinimą atliekančioms institucijoms pakaktų tinkamų darbuotojų, turinčių atitinkamus įgūdžius ir kvalifikaciją. Tuo tikslu valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamų sektorių socialiniais partneriais, nacionalinius teminio mokymo kompetencijos centrus ir leidimus išduodančių institucijų keitimosi informacija platformas.

26.

Valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą ir tinkamą leidimus išduodančių institucijų finansavimą, pasinaudoti galimybėmis kelti kvalifikaciją ir perkvalifikuoti už tam numatytas Sąjungos ir nacionalines, regioninio ir vietos lygmens lėšas ir bendradarbiauti su didelio masto įgūdžių partnerysčių, sukurtų pagal Sausumos ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ekosistemų srities įgūdžių paktą (27), subjektais, kad darbuotojams, dirbantiems su leidimų išdavimo procedūromis ir poveikio aplinkai vertinimu, nepritrūktų įgūdžių.

27.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 25–26 punktų rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente (28) pateiktų gairių 4 skirsnyje aprašytą praktiką.

GERESNIS VIETŲ PROJEKTAMS PARINKIMAS IR PLANAVIMAS

28.

Siekdamos įvykdyti Direktyvos (ES) 2018/2001 15b ir 15c straipsniuose nustatytus įpareigojimus sudaryti žemėlapius, valstybės narės turėtų skubiai pašalinti reguliavimo kliūtis, nustatyti, kokių duomenų trūksta, ir užtikrinti ankstyvą atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kad rinkti aplinkos duomenis taptų lengviau ir padidėtų visuomenės pritarimas. Tuo tikslu valstybės narės raginamos naudotis atnaujintais duomenų rinkiniais, prieinamais Energetikos ir pramonės geografijos laboratorijoje (29) (EIGL) ir Fotovoltinio potencialo geografinėje informacinėje sistemoje (30) (PVGIS), ir toliau juos pildyti nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu prieinamais duomenų rinkiniais.

29.

Zonas, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtoti negalima (draudžiamas zonas), valstybės narės turėtų apriboti iki minimumo. Jos turėtų pateikti aiškią ir skaidrią informaciją apie atstumo iki būstų ir karinės ar civilinės aviacijos zonų apribojimus ir juos pagrįstai pateisinti. Apribojimai turėtų būti pagrįsti įrodymais ir nustatyti taip, kad atitiktų numatytą paskirtį, bet sykiu paliktų kuo daugiau erdvės atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams plėtoti atsižvelgiant į kitus teritorijų planavimo suvaržymus.

30.

Valstybės narės turėtų supaprastinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ir susijusios infrastruktūros poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Tuo tikslu jos turėtų taikyti esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusių tinklų diegimo suderinimo su Sąjungos aplinkos teisės aktais technines gaires. Siekdamos pagerinti poveikio aplinkai vertinimo proceso kokybę, valstybės narės turėtų įpareigoti nustatyti apimtį (31) taip pat ir susijusios infrastruktūros projektams. Visiems atitinkamiems vertinimams pagal Sąjungos aplinkos teisę valstybės narės turėtų taikyti bendras arba koordinuojamas procedūras.

31.

Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas dalytis duomenimis, gautais atliekant ankstesnius poveikio aplinkai vertinimus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektų poveikio aplinkai stebėjimą, be kita ko, pateikdamos tokius duomenis suskaitmenintus viešai prieinamame portale. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų gauti trūkstamas žinias apie saugomų buveinių paplitimą ir būklę, taip pat apie rūšių pasiskirstymą ir migracijos kelius, ypač jūros aplinkoje, ir užtikrinti, kad prieiga prie stebėjimo duomenų būtų greitai suteikta visuomenei ir ypač projektų plėtotojams.

32.

Valstybės narės turėtų raginti visuomenę kuo anksčiau įsitraukti į teritorinių planų rengimą, kad būtų skatinamas daugeriopas plotų naudojimas ir užtikrintas skaidrumas dėl to, kur ir kaip gali būti statomi arba įrengiami atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų objektai ir susijusi infrastruktūra, įskaitant nedidelius savivaldybių lygmens įrenginius. Valstybės narės turėtų vykdyti ilgalaikį, išankstinį ir koordinuotą tinklų, kaupimo ir energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumų planavimą visais lygmenimis, be kita ko, bendradarbiaudamos regioniniu lygmeniu.

33.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 28–32 punktų rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente (32) pateiktų gairių 5 skirsnyje aprašytą praktiką.

PAPRASTESNIS PRIJUNGIMAS PRIE TINKLO IR EFEKTYVUS TINKLŲ NAUDOJIMAS

34.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į būsimą paklausą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, turėtų įgyvendinti ilgalaikį tinklo planavimą ir išankstinės perspektyvos investicijas, atitinkančias energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumų plėtros planus.

35.

Valstybės narės turėtų nustatyti supaprastintas esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizavimo procedūras, be kita ko, išaiškindamos taikytinus žemės naudojimo apribojimus, atstumo reikalavimus ir pateikdamos gaires, kaip nacionalinėje sistemoje reikėtų traktuoti skirtumą tarp techninio pertvarkymo ir naujų projektų.

36.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sistemų operatoriai:

i)	parengtų tinklo plėtros planus, tinkamai atsižvelgdami į atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir elektrifikavimo poreikius;

ii)	paraiškoms dėl prijungimo prie tinklo taikytų skaidrią skaitmenizuotą procedūrą;

iii)	teiktų informaciją apie esamus tinklo pajėgumus;

iv)	optimizuotų tinklo pajėgumų naudojimą leisdami juos naudoti elektrinėms, integruojančioms kelias viena kitą papildančias technologijas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad skirstymo sistemos operatoriai imtųsi tokių veiksmų, jei dar to nedaro.

37.

Naujos redakcijos Dujų rinkos direktyvą (33), kai ji bus priimta, valstybės narės turėtų skubiai perkelti į nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas dėl gamtinių dujų vamzdynų paskirties keitimo į vandenilio, aiškiai nurodant, kokie nauji leidimai gali būti reikalingi, ir leidžiant toliau taikyti galiojančius jų leidimus.

38.

Valstybės narės raginamos įgyvendinant 34–37 punktų rekomendacijas atsižvelgti į su šia rekomendacija susietame tarnybų darbiniame dokumente (34) pateiktų gairių 6 skirsnyje aprašytą praktiką.

NOVATORIŠKI PROJEKTAI

39.

Valstybės narės raginamos sukurti apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, kurioje novatoriškoms technologijoms, produktams, paslaugoms ar metodams būtų taikomos tikslinės nacionalinės, regioninės ar vietos teisėkūros ar reguliavimo sistemos išimtys, palengvinti leidimų išdavimą, padedantį diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, statyti susijusius tinklus, įrengti kaupiklius ir diegti kitas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas ir integruoti visa tai į sistemą, taip pat palengvinti leidimų išdavimą dėl naujų technologijų bandymų vietų.

STEBĖJIMAS, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR PERŽIŪRA

40.

Valstybės narės turėtų įsteigti kontaktinį punktą projektų rengėjams ir Komisijai ir pavesti jam reguliariai stebėti pagrindines leidimų išdavimo proceso kliūtis ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektų rengėjai. Valstybės narės turėtų toliau stebėti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo ir diegimo poveikį užimtumui, socialinei sferai ir pasiskirstymui, laikydamosi Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (35).

41.

Valstybės narės turėtų atlikti savo leidimų išdavimo procedūrų, taikomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir susijusiai infrastruktūrai, auditą, inventorizuoti procesus ir dalyvaujančias institucijas ir reguliariai atlikti vertinimus, kad nustatytų priemones tokioms procedūroms paspartinti ir jas įgyvendintų.

42.

Valstybės narės yra raginamos pateikti Komisijai visą turimą išsamią informaciją apie nacionalines priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, konkrečiai, ją įtraukti į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, kurios turi būti teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (36) 17 straipsnį.

43.

Pagal valstybių narių pateiktą informaciją Komisija ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 21 d. peržiūrės šios rekomendacijos įgyvendinimą, pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 vertindama, ar reikia papildomų priemonių, padedančių valstybėms narėms įgyvendinti toje direktyvoje numatytas leidimų išdavimo procedūras, be kita ko, ar reikia parengti pagrindinių veiklos rezultatų orientacinius rodiklius.

Priimta Briuselyje 2024 m. gegužės 13 d.

Komisijos vardu

Kadri SIMSON

Komisijos narė

(1) COM(2019) 640 final.

(2) COM(2022) 230 final.

(3) 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (OL L 283, 2001 10 27, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2001/77/oj).

(4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/28/oj).

(5) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/2001/oj).

(6) 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (OL L, 2023/2413, 2023 10 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/2413/oj).

(7) 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L 335, 2022 12 29, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2577/oj).

(8) 2023 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/223, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L, 2024/223, 2024 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/223/oj).

(9) Komisijos ataskaita Tarybai dėl 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema, peržiūros, COM(2023) 764 final.

(10) Tai neformali ekspertų grupė leidimų išdavimo atsinaujinančiosios energijos projektams paspartinimo klausimais, Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė, suderintų veiksmų dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (CA-RES) forumas, Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyvų ekspertų grupė, Jūrinių teritorijų planavimo ekspertų grupė ir regioninės aukšto lygio grupės, tokios kaip Šiaurės jūrų šalių energetikos srities bendradarbiavimo (NSEC), Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP), Vidurio ir Pietryčių Europos energijos tinklų sujungiamumo iniciatyvos (CESEC), taip pat praktikos bendruomenė „Cohesion for Transitions-C4T“.

(11) 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/240/oj).

(12) https://reform-support.ec.europa.eu/accelerating-permitting-renewable-energy_lt.

(13) 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (OL C 243, 2022 6 27, p. 35).

(14) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/89/oj).

(15) Pagal Komisijos veiksmų planą dėl darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo ES, COM(2024) 131 final.

(16) https://energy-industry-geolab.jrc.ec.europa.eu/.

(17) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tinklai, trūkstama jungtis. ES tinklų veiksmų planas“, COM(2023) 757 final.

(18) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 152, 2022 6 3, p. 45, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/869/oj).

(19) C(2022) 3219 final.

(20) Apibrėžtai Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio antros pastraipos 1 punkte.

(21) Gairės valstybėms narėms dėl gerosios patirties, kaip pagreitinti leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir susijusios infrastruktūros projektams išdavimo procedūras, SWD(2024)124.

(22) SWD(2024) 124.

(23) SWD(2024) 124.

(24) Žr., pavyzdžiui, patogiai pateiktą visų atitinkamų nacionalinių aplinkosaugos skundų nagrinėjimo taisyklių santrauką:

https://e-justice.europa.eu/300/LT/access_to_justice_in_environmental_matters.

(25) Leidimų išdavimo procedūros aptariamos 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1724/oj), II priedo dalyje, skirtoje verslo steigimui, valdymui ir veiklos nutraukimui.

(26) SWD(2024) 124.

(27) https://pact-for-skills.ec.europa.eu/about/industrial-ecosystems-and-partnerships/renewables_en.

(28) SWD(2024) 124.

(29) https://ec.europa.eu/energy-industry-geography-lab.

(30) https://joint-research-centre.ec.europa.eu/photovoltaic-geographical-information-system-pvgis_en.

(31) Apimties apibrėžimas – nuomonės dėl aplinkos informacijos, kuri turi būti pateikta kaip poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, apimties ir išsamumo pateikimas.

(32) SWD(2024) 124.

(33) Dar nepriimta. Ją patvirtino Europos Parlamentas (https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2024-0283_LT.html), tačiau Tarybos pritarimo dar nėra.

(34) SWD(2024) 124.

(35) 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo.

(36) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1999/oj).