(1)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) numatytas valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas reiškia, kad laikomasi pagrindinių principų, o tai yra stabilios kainos, patikimi viešieji finansai, pinigų politikos sąlygos ir tvarus mokėjimų balansas;

(2)

Sąjungos ekonomikos valdymo sistema, kurią sudaro išsami politikos koordinavimo ir valstybių narių ekonominės politikos priežiūros sistema, padeda valstybėms narėms siekti savo ekonominės ir fiskalinės politikos tikslų. Nuo tada, kai 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte buvo sudaryta Europos Sąjungos sutartis (3) (ES sutartis), ekonomikos valdymo sistema padėjo pasiekti makroekonominę konvergenciją, apsaugoti patikimus viešuosius finansus ir spręsti makroekonominio disbalanso problemą. Ekonomikos valdymo sistema kartu su bendra pinigų politika ir bendra valiuta euro zonoje sudarė sąlygas Sąjungos piliečiams užtikrinti ekonominį stabilumą, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir didesnį užimtumą;

(3)

Stabilumo ir augimo paktas, kurį iš pradžių sudarė Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1466/97 (4) bei (EB) Nr. 1467/97 (5) ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija (6), grindžiamas patikimų ir tvarių valstybės finansų tikslu, kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir tvirtam, tvariam bei integraciniam augimui, grindžiamam finansiniu stabilumu, ir taip padeda siekti Sąjungos tvaraus ir integracinio augimo bei užimtumo tikslų;

(4)

trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape valstybės narės pagal SESV 126 straipsnio 1 dalį privalo vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(5)

Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad būtų tinkamiau atsižvelgta į padidėjusį fiskalinės būklės nevienalytiškumą, valstybės skolą bei ekonominius sunkumus ir kitus pažeidžiamumo veiksnius valstybėse narėse. Tvirtas politinis atsakas į COVID-19 pandemiją pasirodė esąs itin veiksmingas mažinant tos pandemijos sukeltos ekonomines ir socialines krizės pasekmes, tačiau dėl jo labai padidėjo viešojo ir privačiojo sektorių skolos santykis, o tai akivaizdžiai parodė, kad svarbu laipsniškai, realistiškai, tvariai ir ekonomikos augimui palankiu būdu mažinti skolos ir BVP santykį ir deficitą iki apdairaus lygio, užtikrinant laisvę vykdyti anticiklinę politiką, ir spręsti makroekonominio disbalanso problemą, kartu skiriant deramą dėmesį užimtumo ir socialiniams tikslams. Be to, Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų spręsti vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius Sąjungos uždavinius, pavyzdžiui, įgyvendinti teisingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, be kita ko, pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus poveikio klimatui tikslus (7), užtikrinti energetinį saugumą, remti atvirą strateginį savarankiškumą, spręsti demografinių pokyčių klausimą, didinti socialinį ir ekonominį atsparumą bei tvarią konvergenciją ir įgyvendinti saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio dokumentą, o visiems šiems uždaviniams įvykdyti ateinančiais metais reikės reformų ir tvarių didelių investicijų;

(6)

Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti skatinami patikimi ir tvarūs viešieji finansai ir tvarus bei integracinis augimas, todėl valstybės narės turėtų būti diferencijuojamos atsižvelgiant į jų valstybės skolą bei ekonominius sunkumus ir turėtų būti leidžiama taikyti konkrečioms šalims skirtus daugiamečius fiskalinius planus, kartu užtikrinant veiksmingą daugiašalę priežiūrą ir laikantis vienodo požiūrio principo;

(7)

siekiant užtikrinti skaidrią ir bendrą Sąjungos sistemą, grindžiamą pamatinėmis vertėmis, nurodytomis SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir prie ES sutarties ir SESV pridėtame Protokole (Nr. 12) (toliau – Protokolas (Nr. 12)) dėl perviršinio deficito procedūros, griežtesnis vykdymo užtikrinimas, kuriuo grindžiama daugiašalė priežiūra, turėtų būti būtinas rizika grindžiamos priežiūros sistemos, kuria sudaromos sąlygos taikyti konkrečioms šalims skirtus fiskalinius planus, atitikmuo;

(8)

siekiant supaprastinti Sąjungos fiskalinę sistemą ir padidinti skaidrumą, nustatant kiekvienos valstybės narės fiskalinį planą ir vykdant metinę fiskalinę priežiūrą turėtų būti remiamasi bendru skolos tvarumu grindžiamu veiklos rodikliu. Tas bendras veiklos rodiklis turėtų būti grindžiamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis grynosiomis pirminėmis išlaidomis, t. y. valdžios sektoriaus išlaidomis atėmus palūkanų išlaidas, Sąjungos programų išlaidas, visiškai atitinkančias Sąjungos fondų pajamas, nacionalines išlaidas, skirtas Sąjungos finansuojamų programų bendrajam finansavimui, taip pat bedarbio pašalpų išlaidų ciklinius elementus. Laikantis pagrindinių principų, kuriuos Komisija taiko klasifikuodama sandorius kaip vienkartines priemones ir kitas laikinąsias priemones, tos vienkartinės priemonės ir kitos laikinosios priemonės į grynųjų išlaidų rodiklį taip pat turėtų būti neįskaičiuojamos. Tas rodiklis, kuriam automatinių stabilizavimo priemonių veikimas ir kiti išlaidų svyravimai, kurių vyriausybė negali tiesiogiai kontroliuoti, nedaro įtakos, suteikia veiksmų laisvę anticikliniam makroekonominiam stabilizavimui;

(9)

SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole (Nr. 12) nurodyta perviršinio deficito procedūra už 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito pamatinės vertės viršijimą yra nusistovėjusi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos dalis, veiksmingai daranti įtaką valstybių narių fiskalinei politikai;

(10)

siekiant sustiprinti perviršinio deficito procedūrą už SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole (Nr. 12) nurodyto 60 % BVP skolos kriterijaus pažeidimus, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nukrypimams nuo Tarybos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 (8) nustatyto grynųjų išlaidų plano;

(11)

pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali leisti valstybėms narėms nukrypti nuo Tarybos pagal tą reglamentą nustatyto grynųjų išlaidų plano esant dideliam ekonomikos nuosmukiui euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, jeigu tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Todėl toks nukrypimas neturėtų būti registruojamas kontrolės sąskaitoje ir dėl jo neturėtų būti pradėta skolos kriterijumi grindžiama perviršinio deficito procedūra;

(12)

pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį vertindama, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, Komisija turėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius. Didelės valstybės skolos problemos atitinkamoje valstybėje narėje turėtų būti laikomos itin svarbiu sunkinančiu veiksniu;

(13)

suvokiant, kad geopolitinė įtampa ir saugumo iššūkiai didėja, o valstybėms narėms atitinkamai reikia stiprinti savo pajėgumus, vertinant, ar yra susidaręs perviršinis deficitas pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, svarbiu veiksniu turėtų būti laikomas valdžios sektoriaus investicijų į gynybą padidėjimas (kai taikytina). Šį veiksnį būtų galima įvertinti pagal Sąjungos vidurkius, vidutinės trukmės tendencijas ar kitus atitinkamus lyginamuosius dydžius, taip pat atsižvelgiant į statistikos taisykles, susijusias su išlaidų karinei įrangai registravimo laiku;

(14)

kad būtų galima stebėti faktinius nukrypimus nuo grynųjų išlaidų plano, išdėstytame Reglamente (ES) 2024/1263, Komisija turėtų sukurti kiekvienos valstybės narės kontrolės sąskaitą, kad ilgainiui galėtų stebėti metinius nukrypimus. Kontrolės sąskaitoje esanti informacija turėtų būti vykdymo užtikrinimo veiksmų pagrindas. Visų pirma Komisija turėtų parengti pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kai valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis viršija pamatinę vertę, biudžetas nėra beveik subalansuotas arba yra biudžeto perteklius ir kai valstybės narės kontrolės sąskaitoje užfiksuoti nuokrypiai viršija nustatytas metines ar sumines ribas. Biudžetas laikomas beveik subalansuotu, jei bendras valdžios sektoriaus deficitas neviršija 0,5 % BVP;

(15)

taikant taisomąjį grynųjų išlaidų planą pagal perviršinio deficito procedūrą, iki Tarybos nustatyto termino bendras valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti sumažintas arba ir toliau neviršyti 3 % BVP pamatinės vertės, nurodytos SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole (Nr. 12). Taisomasis grynųjų išlaidų planas pagal perviršinio deficito procedūrą iš esmės būtų toks, kokį iš pradžių nustatė Taryba, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti minimalų 0,5 procentinio punkto BVP struktūrinį koregavimą, jei būtų pažeistas deficito kriterijus, arba į poreikį ištaisyti nukrypimą nuo to plano – tai būtų taisyklė, taikoma skolos kriterijaus pažeidimo atveju. Jei dėl objektyvių aplinkybių šio pradinio plano nebebūtų įmanoma įgyvendinti, Taryba turėtų galėti nustatyti kitokį planą pagal perviršinio deficito procedūrą;

(16)

valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, atveju Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, turėtų ir toliau galėti pratęsti perviršinio deficito ištaisymo terminą, jei nustato, kad euro zonoje arba visoje Sąjungoje yra didelis ekonomikos nuosmukis pagal Reglamente (ES) 2024/1263, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atskiros valstybės narės viešiesiems finansams pagal Reglamentą (ES) 2024/1263, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

(17)

konkrečios Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatos, susijusios su įmokomis į antrosios pakopos pensijų sistemas, turėtų būti išbrauktos, nes Tarybos nustatytame grynųjų išlaidų plane jau turėtų būti atsižvelgta į su tokiomis įmokomis susijusį pajamų praradimą;

(18)

nepriklausomos fiskalinės institucijos įrodė, kad yra pajėgios skatinti fiskalinę drausmę ir stiprinti valstybių narių viešųjų finansų patikimumą. Siekiant sustiprinti nacionalinę atsakomybę, reformuotoje Sąjungos ekonomikos valdymo sistemoje turėtų būti išlaikytas nepriklausomų fiskalinių institucijų patariamasis vaidmuo, kad būtų palaipsniui stiprinami jų pajėgumai. Nuolatinei labiau nepriklausomai Europos fiskalinei valdybai turėtų tekti svarbesnis patariamasis vaidmuo Sąjungos ekonomikos valdymo sistemoje;

(19)

turėtų būti nustatytos aiškios perviršinio deficito procedūrų panaikinimo sąlygos. Turėtų būti reikalaujama, kad deficitas ir toliau patikimai neviršytų SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole (Nr. 12) nurodytos 3 % BVP pamatinės vertės, o skolos kriterijumi grindžiamos perviršinio deficito procedūros atveju – kad valstybė narė įrodytų, jog laikosi grynųjų išlaidų plano pagal perviršinio deficito procedūrą;

(20)

SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytos baudos neturėtų būti minimalaus dydžio, tačiau jos turėtų būti kaupiamos tol, kol bus imtasi veiksmingų priemonių, kad būtų iš tikrųjų skatinama laikytis pagal perviršinio deficito procedūrą valstybėms narėms pateiktų įspėjimų pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį;

(21)

šis iš dalies keičiantis reglamentas kartu su Reglamentu (ES) 2024/1263 ir Direktyva (ES) 2024/1265 (9) yra teisės aktų rinkinio dalis. Kartu šiais trimis teisėkūros procedūra priimamais teisės aktais (toliau kartu – ekonomikos valdymo sistemos reforma) reformuojama Sąjungos ekonomikos valdymo sistema, į Sąjungos teisę, vadovaujantis 2012 m. kovo 2 d. Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (10) (SSKV) 16 straipsniu, įtraukiant tos sutarties III antraštinės dalies (Fiskalinis susitarimas) turinį. Remiantis patirtimi, įgyta valstybėms narėms įgyvendinant SSKV, ekonomikos valdymo sistemos reformoje išlaikyta fiskalinio susitarimo nuostata dėl orientavimosi į vidutinės trukmės laikotarpį kaip priemonės biudžetinei drausmei ir ekonomikos augimui skatinti. Į ekonomikos valdymo sistemos reformą įtrauktas sustiprintas su konkrečiomis šalimis susijęs aspektas, kuriuo siekiama stiprinti nacionalinę atsakomybę, be kita ko, išlaikant nepriklausomų fiskalinių institucijų patariamąjį vaidmenį, ir kuris iš esmės grindžiamas Komisijos 2012 m. birželio 20 d. Komunikate pagal SSKV 3 straipsnio 2 dalį pasiūlytais bendraisiais nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principais. Reglamente (ES) 2024/1263 pateikiama išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, analizė, kurios reikia siekiant atlikti pagal fiskalinį susitarimą reikalaujamą bendrą atitikties vertinimą. Kaip ir fiskaliniame susitarime, laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės laikotarpio plano leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 ir laikantis nuostatų dėl kontrolės sąskaitos. Panašiai kaip ir pagal fiskalinį susitarimą, didelių nukrypimų nuo vidutinės trukmės laikotarpio plano atveju per nustatytą laikotarpį turėtų būti įgyvendinamos priemonės nukrypimams ištaisyti. Ekonomikos valdymo sistemos reforma sustiprinamos fiskalinės priežiūros ir vykdymo užtikrinimo procedūros, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus ir tvarų bei integracinį augimą. Taigi, vykdant ekonomikos valdymo sistemos reformą išlaikomi fiskaliniame susitarime nustatyti pagrindiniai biudžetinės drausmės ir skolos tvarumo tikslai;

(22)

valstybėms narėms, kurioms reformuotos sistemos įsigaliojimo metu taikoma perviršinio deficito procedūra, reikalingos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir įspėjimus pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, kurie buvo priimti prieš įsigaliojant šiam dalinio keitimo reglamentui, reikia peržiūrėti, kad jie būtų suderinti su iš dalies pakeistomis Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatomis. Taip Taryba galėtų nustatyti su tomis naujomis nuostatomis derantį taisomąjį grynųjų išlaidų planą, skirtą valstybėms narėms, kurios ėmėsi veiksmų, negriežtindama perviršinio deficito procedūros;

(23)

kadangi deficitu grindžiamos perviršinio deficito procedūros taisyklės lieka nepakitusios (minimalaus metinio struktūrinio pagerėjimo lyginamasis dydis turi būti bent 0,5 % BVP), atsižvelgdama į labai pasikeitusią palūkanų normų aplinką, Komisija pereinamuoju laikotarpiu 2025 m., 2026 m. ir 2027 m. gali pakoreguoti lyginamąjį dydį, kad nebūtų pakenkta teigiamam Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (11), poveikiui ir būtų atsižvelgta į palūkanų mokėjimų padidėjimą, kai nustato siūlomą taisomąjį planą, susijusį su pirmuoju vidutinės trukmės fiskaliniu struktūriniu planu 2025 m., 2026 m. ir 2027 m. pagal perviršinio deficito procedūrą, jei atitinkama valstybė narė paaiškina, kaip ji užtikrins reformų ir investicijų, sprendžiančių pagrindinius Europos semestro kontekste identifikuotus uždavinius, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, įvykdymą, ir spręs bendrus Sąjungos prioritetus, išdėstytus Reglamente (ES) 2024/1263, laikantis tikslo įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir gynybos pajėgumų stiprinimo tikslo;

(24)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(25)

atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakte nustatytą esamą terminą, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

1)

1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

(*1)   2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 (OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj)."

(*2)   2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57 2021 2 18, p. 17).“;"

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

(*3)   2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).“;"

3)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

6)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

7)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

8)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

9)

10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

11)

14 ir 15 straipsniai pakeičiami taip:

12)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

17 straipsnis išbraukiamas.

14)

17a straipsnis pakeičiamas taip:

15)

įterpiamas šis straipsnis:

16)

priedas išbraukiamas.