(1)

siekiant sukurti efektyvų, saugų ir socialiai atsakingą kelių transporto sektorių, užtikrinti, kad nebūtų diskriminavimo, ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, itin svarbu vairuotojams sudaryti geras darbo sąlygas, o kelių transporto įmonėms – sąžiningas verslo sąlygas. Todėl būtina, kad kelių transporto sektoriuje taikomos Sąjungos socialinės taisyklės būtų aiškios, proporcingos, atitiktų paskirtį, jas būtų lengva taikyti bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ir jos būtų veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinamos visoje Sąjungoje;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 (3) išdėstytos taisyklės dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių taikomos vežėjams kelių transportu ir jų vairuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie veža keleivius, ar krovinius, arba į tai, ar keleiviai vežami teikiant reguliarias, ar vienkartines vežimo paslaugas;

(3)

vienkartinių keleivių vežimo keliais paslaugų sektorius pasižymi tam tikra specifika, kuri nėra būdinga krovinių vežimo keliais sektoriui ar reguliarių keleivių vežimo paslaugų sektoriui. Vienkartinėms keleivių vežimo keliais paslaugoms būdingas didelis sezoniškumas ir įvairi vairavimo trukmė, taip pat skirtingi atstumai, o tai priklauso nuo keleivių vykdomos turistinės veiklos. Teikiant tas paslaugas, kai tai įmanoma, reikia atsižvelgti į tokius keleivių poreikius kaip neplanuoti ir neprognozuojami prašymai dėl papildomų sustojimų ir maršruto arba tvarkaraščio pakeitimų. Paprastai vienkartinėms keleivių vežimo keliais paslaugoms būdinga trumpesnė vairavimo trukmė nei krovinių vežimo ar reguliariais autobusų reisais teikiamoms paslaugoms. Be to, vairuotojai paprastai nakvoja viešbučiuose ir retai vairuoja naktį. Kita vertus, darbo metu vairuotojams gali tekti užsiimti papildoma veikla, kuri dažnai atsiranda dėl sąveikos su keleiviais;

(4)

atlikus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ex post vertinimą, padaryta išvada, kad kai kurios vienodos taisyklės dėl minimalių pertraukų ir poilsio laikotarpių neatitinka vienkartinių keleivių vežimo keliais paslaugų specifikos. Komisijai šiuo klausimu atlikus papildomų vertinimų, paaiškėjo, kad kai kurie Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimai dėl pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių yra netinkami ir nepraktiški vairuotojams ir veiklos vykdytojams, kurie teikia vienkartines keleivių vežimo keliais paslaugas, nes daro neigiamą poveikį gebėjimui organizuoti efektyvias ir kokybiškas vienkartines keleivių vežimo paslaugas, taip pat vairuotojų darbo sąlygoms ir galiausiai kelių eismo saugumui;

(5)

todėl tikslinga minimalių pertraukų ir poilsio laikotarpių reikalavimus pritaikyti, kad jie atitiktų konkrečius vienkartinių keleivių vežimo keliais paslaugų reikalavimus. Taip pat tikslinga suderinti taikytinas taisykles dėl šalies viduje ir tarptautiniu mastu teikiamų vienkartinių keleivių vežimo keliais paslaugų;

(6)

dėl lankstesnių vienkartines keleivių vežimo keliais paslaugas teikiančių vairuotojų pertraukų ir poilsio laikotarpių planavimo taisyklių jokiu būdu neturėtų kilti pavojus vairuotojų saugumui ar kelių eismo saugumui, neturėtų padidėti vairuotojų nuovargis arba pablogėti jų darbo sąlygos. Todėl dėl tokio lankstumo neturėtų būti keičiamos dabartinės taisyklės dėl bendrų minimalių pertraukų laikotarpių, maksimalaus vairavimo laikotarpio per dieną ir per savaitę, dėl maksimalios dviejų savaičių vairavimo trukmės bei dėl maksimalios darbo trukmės pagal taikytiną teisę, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB (4);

(7)

siekiant užtikrinti vienodą vienkartinių keleivių vežimo paslaugų apibrėžtį, būtina paaiškinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/2009 (5) nustatyta apibrėžtis taikoma ir šalies viduje, ir tarptautiniu mastu teikiamoms paslaugoms. Taip pat tikslinga atnaujinti reguliarių keleivių vežimo paslaugų apibrėžtį pateikiant nuorodą į Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009, kuriuo panaikintas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 (6);

(8)

didesnis lankstumas planuojant vienkartines keleivių vežimo keliais paslaugas teikiančių vairuotojų pertraukas neturėtų jokiu būdu nulemti didesnį vairuotojų nuovargį ar stresą. Turėtų būti užtikrinta, kad vairuotojai darytų minimalios trukmės pertraukas, kurių reikia, kad jie galėtų tinkamai ir pakankamai pailsėti. Todėl tikslinga nustatyti minimalią kiekvienos pertraukos trukmę. Vienkartines keleivių vežimo keliais paslaugas teikiantiems vairuotojams turėtų būti leidžiama jiems privalomą pertrauką padalyti į dvi ne trumpesnes kaip 15 minučių trukmės pertraukas, užtikrinant bendrą privalomą minimalią 45 minučių trukmės pertrauką. Tačiau dėl didesnio lankstumo planuojant tas pertraukas neturėtų būti užkertamas kelias vairuotojams turėti ilgesnių pertraukų nei reikalaujama minimali trukmė arba turėti papildomų pertraukų;

(9)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama didesniu lankstumu planuojant vienkartines keleivių vežimo keliais paslaugas teikiančių vairuotojų poilsio laikotarpius, būtina aiškiai apibrėžti tokio lankstumo taikymo srities ribas. Todėl vairuotojams turėtų būti leidžiama atidėti savo kasdienio poilsio laikotarpių pradžią ne daugiau kaip viena valanda, jei vairavimo laikotarpis tą dieną neviršijo septynių valandų, ir toks kasdienio poilsio laikotarpių atidėjimas turėtų būti galimas tik tuo atveju, kai vykdoma šešias ar daugiau dienų trunkanti viena vienkartinė keleivių vežimo paslauga. Toks lankstumas papildomai turėtų būti apribotas nustatant, kad tokia nukrypti nuo taisyklių dėl poilsio laikotarpių leidžiančia nuostata vienos kelionės metu gali būti taikoma tik vieną kartą arba, aštuonias ar daugiau dienų trunkančios vienos vienkartinės keleivių vežimo paslaugos atveju, du kartus. Pasinaudojimas ta nukrypti leidžiančia nuostata nedaro poveikio kassavaitinio poilsio laikotarpio paskiausiam pradžios laikui. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų vykdymo užtikrinimą, kol nėra prieinamas skaitmeninis kelionės lapas, be tachografo įrašų, turėtų būti naudojama popierinė arba elektroninė kelionės lapo kopija;

(10)

Europos darbo institucija (EDI) atitinkamai padės kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tikrinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų dėl pertraukų ir poilsio laikotarpių;

(11)

galimybės atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį iki 12 paeiliui einančių 24 valandų trukmės laikotarpių taikymas išskirtinai tik tarptautinėms vienkartinėms keleivių vežimo paslaugoms turi neigiamą poveikį, nes taikomos nevienodos sąlygos, iškreipiama veiklos vykdytojų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencija ir jiems sukuriamos nesąžiningos sąlygos. Vienkartinės keleivių vežimo paslaugos šalies viduje taip pat galėtų būti teikiamos tomis pačiomis sąlygomis, susijusiomis su nuvažiuotu atstumu, kelionės trukme ar keleiviams teikiamomis paslaugomis, kaip ir tarptautinės vienkartinės keleivių vežimo paslaugos. Todėl tokia galimybė atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį turėtų būti suteikta ir vienkartines keleivių vežimo paslaugas teikiant šalies viduje;

(12)

siekiant palengvinti vykdymo užtikrinimą, vairuotojai visos kelionės metu transporto priemonėje turėtų turėti kelionės lapą, kuriame būtų pateikta pagrindinė informacija apie kelionę. Toks kelionės lapas jau naudojamas teikiant tarptautines vienkartines keleivių vežimo paslaugas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009. Suderinant tą nuostatą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 (7) nuostatomis dėl ranka darytų įrašų, vairuotojai transporto priemonėje taip pat turėtų turėti popierines arba elektronines kelionės lapų kopijas, susijusias su per ankstesnes 28 dienas teiktomis vienkartinėmis keleivių vežimo keliais paslaugomis, o nuo 2024 m. gruodžio 31 d. – per ankstesnes 56 dienas teiktomis vienkartinėmis vežimo paslaugomis;

(13)

siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį vykdymo užtikrinimą, turėtų būti nustatytos geresnės kontrolės priemonės ir reikalavimai, visapusiškai pasinaudojant skaitmeninėmis priemonėmis. Komisija turėtų įvertinti, kokios priemonės yra tinkamos kelionės lapų skaitmenizavimo tikslu;

(14)

siekdama užtikrinti veiksmingas ir aukštos kokybės vienkartines keleivių vežimo paslaugas, taip pat geras vairuotojų darbo ir vairavimo sąlygas, Komisija turėtų įvertinti vienkartinėms keleivių vežimo paslaugoms taikomų taisyklių vykdymo užtikrinimą ir jų poveikį vairuotojų darbo sąlygoms ir sektoriaus patrauklumui. Komisija visų pirma turėtų stebėti, kaip naudojamasi šiuo reglamentu nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, įvertindama, ar bendra vairavimo trukmė per laikotarpį, kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata, nėra pernelyg ilga, ar neprisideda prie vairuotojų nuovargio ir streso ir ar nedaro poveikio kelių eismo saugumui;

(15)

Reglamentu (EB) Nr. 561/2006 reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl sankcijų, taikytinų už to reglamento ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus, ir užtikrintų, kad tos taisyklės būtų įgyvendinamos. 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtame sprendime byloje C-906/19 (8) Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad valstybėms narėms draudžiama skirti sankciją nustačius Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimą, padarytą kitos valstybės narės teritorijoje, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta. Teismas pripažino, kad tas galiojančių Sąjungos taisyklių aspektas galėtų turėti neigiamų pasekmių vairuotojų darbo sąlygoms ir kelių eismo saugumui, todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas turi nuspręsti dėl galimo jų pakeitimo. Kadangi Reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 pažeidimai dažnai padaromi vienu metu, o Reglamento (ES) Nr. 165/2014 tikslas yra užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 laikymąsi, tikslinga nustatyti, kad sankcijos gali būti skiriamos įmonei arba vairuotojui už abiejų reglamentų pažeidimus, kai tie pažeidimai nustatomi vienos valstybės narės teritorijoje, bet buvo padaryti kitos valstybė narės ar trečiosios valstybės teritorijoje;

(16)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti darbo sąlygas bei padidinti kelių eismo saugumą suderinant taisykles dėl vienkartines keleivių vežimo keliais paslaugas teikiančių vairuotojų pertraukų ir poilsio laikotarpių, taip pat užtikrinti, kad valstybės narės galėtų skirti sankcijas už jų teritorijoje nustatytus tachografų taisyklių pažeidimus, nepriklausomai nuo to, kur tie pažeidimai buvo padaryti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tų tikslų pobūdžio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(17)

Komisija, visapusiškai dalyvaujant socialiniams partneriams ir valstybėms narėms, turėtų skatinti bendrą požiūrį į šio reglamento įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą, be kita ko, rengdama gaires ir skatindama visų susijusių šalių bendradarbiavimą;

(18)

kad būtų galima sudaryti sąlygas tinkamam šio reglamento vykdymo užtikrinimui, Komisija, pirmą kartą peržiūrėdama Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/799 (9) arba bet kurį jį pakeičiantį įgyvendinimo aktą ir ne vėliau kaip per 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, turėtų įtraukti technines specifikacijas išmaniesiems tachografams, palengvinantiems kontrolės institucijų atliekamą atitikties tikrinimą, kad išmaniuosiuose tachografuose taip pat būtų registruojama, ar transporto priemone keleiviai vežami teikiant reguliarias, ar vienkartines keleivių vežimo paslaugas;

(19)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

4 straipsnio n punktas pakeičiamas taip:

(*1)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL L 300, 2009 11 14, p. 88).“;"

2)

7 straipsnyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Vienkartines keleivių vežimo paslaugas teikiančiam vairuotojui pirmoje pastraipoje nurodyta pertrauka taip pat gali būti pakeista dviem ne trumpesnėmis kaip 15 minučių pertraukomis, paskirstytomis per pirmoje pastraipoje nurodytą vairavimo laikotarpį taip, kad atitiktų pirmos pastraipos nuostatas.“

3)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

16 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

(*2)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1);"

(*3)   2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL L 139, 2016 5 26, p. 1).“;"

5)

įterpiamas šis straipsnis:

6)

19 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: