PRIEDAS

Nacionalinių teismų atliekamo valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo gairės  (*1)

1.

ĮVADAS

5

1.1.

Valstybės pagalbos kontrolės sistema

6

1.2.

Neveikimo pareiga

8

2.

BENDRIEJI VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRINCIPAI

9

2.1.

Lojalaus bendradarbiavimo principas

9

2.2.

Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai, taikomi nacionalinėms procedūroms

10

2.2.1.

Teisė kreiptis į teismą

10

2.2.2.

Jurisdikcija

11

2.2.3.

Res judicata principas

12

3.

ELPA priežiūros institucijos vaidmuo

13

3.1.

Išimtinė ELPA priežiūros institucijos kompetencija

13

3.2.

ELPA priežiūros institucijos įgaliojimai užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių vykdymą

14

4.

NACIONALINIŲ TEISMŲ VAIDMUO

15

4.1.

Nacionalinių teismų kompetencijos taikant valstybės pagalbos taisykles atribojimas

15

4.1.1.

ELPA priežiūros institucijai priėmus sprendimą

16

4.1.1.1.

Veiksmai ELPA priežiūros institucijai priėmus sprendimą pripažinti pagalbą suderinama

16

4.1.1.2.

Veiksmai ELPA priežiūros institucijai priėmus sprendimą pradėti procedūrą

17

4.2.

Nacionalinių teismų kompetencija

18

4.2.1.

Pagalbos buvimo vertinimas

18

4.2.2.

Vertinimas, ar pažeista neveikimo pareiga

18

4.2.2.1.

Bendrosios išimties reglamentuose nustatytų sąlygų taikymas

18

4.2.2.2.

Esama pagalba

19

4.2.3.

Asmenų, susidūrusių su neveikimo pareigos pažeidimu, teisių apsauga

20

4.2.3.1

Laikinas priemonės įgyvendinimo sustabdymas arba nutraukimas

20

4.2.3.2

Pagalbos susigrąžinimas

21

4.2.3.3.

Laikinosios apsaugos priemonės

22

4.2.3.4

Ieškinys dėl žalos atlyginimo

23

5.

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS IR NACIONALINIŲ TEISMŲ BENDRADARBIAVIMAS

27

5.1.

ELPA priežiūros institucijos pagalba nacionaliniams teismams

27

5.1.1.

Bendradarbiavimo būdai

27

5.1.1.1.

Informacijos perdavimas nacionaliniams teismams

28

5.1.1.2.

Nuomonės valstybės pagalbos taisyklių taikymo klausimais perdavimas

29

5.1.1.3

Rašytinių pastabų pateikimas

30

5.2.

Nacionalinių teismų pagalba ELPA priežiūros institucijai

31

6.

VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ IR SPRENDIMŲ NEĮGYVENDINIMO PASEKMĖS

32

6.1.

ELPA priežiūros institucijos procedūros dėl neteisėtos pagalbos

33

6.2.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra

33

7.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33

1.   ĮVADAS

(1)

2012 m. Komisija ėmė įgyvendinti valstybės pagalbos modernizavimo darbotvarkę (1). Pagal šią darbotvarkę Komisija priėmė valstybės pagalbos priemonių vertinimo teisės aktų, gairių ir pranešimų rinkinį. Vadovaudamasi šiuo rinkiniu ELPA priežiūros institucija galėjo ex ante tikrinimą sutelkti į tuos atvejus, kurie daro didžiausią poveikį EEE susitarimo veikimui, kartu plėtojant glaudesnį bendradarbiavimą su EEE narėmis esančiomis ELPA valstybėmis valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo srityje. Tuo tikslu, numačius papildomas išimtis, kai netaikoma pareiga pranešti apie numatomą valstybės pagalbos priemonę, suteikta daugiau galimybių EEE valstybėms skirti pagalbą be išankstinio Komisijos arba ELPA priežiūros institucijos tikrinimo. Todėl padidėjo pagalbos, teikiamos bendrųjų išimčių pagrindu, dalis (2). Šiomis aplinkybėmis nacionalinių teismų vaidmuo užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi tapo dar svarbesnis.

(2)

2019 m. Komisija paskelbė tyrimą, kaip 28 valstybių narių (3) nacionaliniai teismai užtikrina valstybės pagalbos taisyklių ir sprendimų vykdymo užtikrinimą (toliau – Vykdymo užtikrinimo tyrimas) (4). Atliekant Vykdymo užtikrinimo tyrimą buvo peržiūrėta 750 nacionalinių teismų sprendimų bylose, kurias galima suskirstyti į dvi kategorijas: 1) bylos, kuriose nacionaliniai teismai priima sprendimą dėl neteisėto pagalbos įgyvendinimo pasekmių (toliau – privatusis vykdymo užtikrinimas), ir 2) bylos, kuriose nacionaliniai teismai užtikrina Komisijos sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendinimą (toliau – viešasis vykdymo užtikrinimas).

(3)

Atlikus Vykdymo užtikrinimo tyrimą paaiškėjo, kad 2007–2017 m. nacionaliniuose teismuose nagrinėjamų valstybės pagalbos bylų skaičius padidėjo. Nepaisant šio padidėjimo, nacionaliniai teismai sprendimus taikyti taisomąsias priemones priėmė retais atvejais, o ieškiniai dėl žalos atlyginimo sudaro tik nedidelę bylų dalį. Be to, Komisijos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonės, kurios buvo nustatytos 2009 m. Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (toliau – 2009 m. Pranešimas dėl vykdymo užtikrinimo) (5) ir 2015 m. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589 (toliau – Procedūrų reglamentas) (6), nebuvo plačiai naudojamos.

3a)

2019 m. ELPA priežiūros institucija paskelbė tyrimą, kaip trijų EEE narėmis esančių ELPA valstybių nacionaliniai teismai užtikrina valstybės pagalbos taisyklių ir sprendimų vykdymo užtikrinimą (toliau – EEE narėmis esančių ELPA valstybių vykdymo užtikrinimo tyrimas) (*). EEE narėmis esančių ELPA valstybių vykdymo tyrimu nustatyti 45 įvairios svarbos sprendimai. EEE narėmis esančių ELPA valstybių vykdymo užtikrinimo tyrimas parodė, kad nuo EEE susitarimo įsigaliojimo kiekvienoje EEE nare esančioje ELPA valstybėje buvo gana nedaug privačiojo vykdymo užtikrinimo bylų. Iš 45 peržiūrėtų sprendimų šeši buvo susiję su privačiojo neveikimo pareigos vykdymo užtikrinimu, o du – su neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimu remiantis neigiamu sprendimu ir ELPA priežiūros institucijos vykdomuoju raštu sumoms susigrąžinti. Nacionalinis teismas nė vienu atveju nepradėjo bendradarbiavimo procedūros pagal ELPA priežiūros institucijos gaires dėl nacionalinių teismų atliekamo valstybės pagalbos vykdymo užtikrinimo (*).

(4)

Šiose gairėse nacionaliniams teismams ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims pateikiama praktinė informacija apie valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu. Jose atsižvelgiama į šių teismų klausimus, pateiktus atliekant EEE narėmis esančių ELPA valstybių vykdymo užtikrinimo tyrimą arba bylose prašant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) priimti prejudicinį sprendimą arba ELPA Teismo pateikti patariamąsias nuomones (**). Kai kurie jų yra su Komisijos procedūrų ir nacionalinių teismų proceso nuoseklumu susiję aspektai arba klausimai, kilę dėl neteisingo bendrosios išimties reglamentų taikymo.

(5)

Šiomis gairėmis siekiama pateikti gaires EEE narėmis esančių ELPA valstybių teismams, kaip apibrėžta ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teismo) 34 straipsnyje, (7) ir skatinti glaudesnį ELPA priežiūros institucijos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą nustatant visas turimas bendradarbiavimo priemones. Jis nėra privalomas nacionaliniams teismams ir nedaro poveikio jų nepriklausomumui (8). Šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama privačiajam vykdymo užtikrinimui. Su viešuoju vykdymo užtikrinimu susiję aspektai nagrinėjami Komisijos pranešime dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo (toliau – Pranešimas dėl pagalbos susigrąžinimo) (9).

(6)

Nuo 2009 m., kai priimtos Nacionalinių teismų atliekamo valstybės pagalbos vykdymo užtikrinimo gairės, Bendrojo Teismo, Teisingumo Teismo ir ELPA teismo (toliau kartu – EEE teismai) jurisprudencija pasikeitė (*). Šiose gairėse atsižvelgiama į šiuos pokyčius ir pakeičiamos 2009 m. Nacionalinių teismų atliekamo valstybės pagalbos vykdymo užtikrinimo gairės.

1.1.   Valstybės pagalbos kontrolės sistema

(7)

Valstybės pagalba yra EEE susitarime tiesiogiai apibrėžta teisinė sąvoka, kuri turi būti aiškinama remiantis objektyviais veiksniais (10). EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[…] valstybės narės, ELPA valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su [EEE] susitarimo veikimu, kai ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai“. ELPA priežiūros institucija yra pateikusi rekomendacijas, kaip aiškinti valstybės pagalbos sąvoką (11).

(8)

Bendrasis draudimas teikti valstybės pagalbą grindžiamas dviguba intervencinių veiksmų, susijusių su valstybės pagalba, ex ante ir ex post kontrolės sistema. Remiantis EEE susitarimo 62 straipsniu, ELPA priežiūros institucija turi nuolat kontroliuoti visas esamos pagalbos sistemas ir vertinti EEE nare esančios ELPA valstybės planus skirti naują pagalbą arba keisti esamą pagalbą. Kad ELPA priežiūros institucija galėtų veiksmingai atlikti šią kontrolę, EEE narėmis esančios ELPA valstybės turi bendradarbiauti teikdamos visą svarbią informaciją ir pranešdamos apie valstybės pagalbos priemones.

(9)

EEE narėmis esančios ELPA valstybės privalo, pirma, pranešti ELPA priežiūros institucijai apie bet kokią priemonę, kuria siekiama suteikti naują pagalbą arba pakeisti esamą pagalbą, ir, antra, neįgyvendinti tokios numatomos priemonės, kol ELPA priežiūros institucija neįvertino jos suderinamumo su EEE susitarimo veikimu (neveikimo pareiga) (12). Iš Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies (3 protokolas) kildinama neveikimo pareiga asmenims suteikiamos teisės, kuriomis jie gali remtis nacionaliniuose teismuose (13).

9a)

EEE narėmis esančių ELPA valstybių atveju EEE taisyklės įgyvendinamos pagal EEE susitarimo 35 protokolą, pagal kurį EEE narėmis esančios ELPA valstybės turi užtikrinti, kad įgyvendintų EEE taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų kolizijos atvejais pirmenybė būtų teikiama įgyvendintoms EEE taisyklėms. Fiziniai asmenys ir ekonominės veiklos vykdytojai turi galėti nacionaliniu lygmeniu remtis ir naudotis visomis teisėmis, kylančiomis iš EEE susitarimo nuostatų, kurios yra nacionalinės teisinės sistemos dalis, jei jos yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, (*), pavyzdžiui, neveikimo pareiga.

(10)

Taigi valstybės pagalbos kontrolės sistemos, kurios esminė savybė yra 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies nuostata, įgyvendinimas yra tiek ELPA priežiūros institucijos, tiek nacionalinių teismų atsakomybė, o jų atitinkami vaidmenys papildo vienas kitą, bet yra atskiri. Nors ELPA priežiūros institucija turi išimtinę kompetenciją vertinti pagalbos priemonių suderinamumą su EEE susitarimo veikimu, nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų, susidūrusių su galimu 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies pažeidimu, teisių apsaugą (14).

1.2.   Neveikimo pareiga

(11)

Kadangi 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalis taikoma tiesiogiai, nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi nacionaline teise, turi imtis visų tinkamų veiksmų, kad pašalintų šios nuostatos pažeidimo pasekmes (15).

(12)

Kad priemonei būtų taikomas 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas neveikimo reikalavimas, turi būti įvykdytos dvi sąlygos: pirma, priemonė laikoma nauja pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus (16) ir, antra, priemonei turi būti taikomas Protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas išankstinio pranešimo reikalavimas.

(13)

Todėl, jei priemonė nėra nauja pagalba, EEE narėmis esančios ELPA valstybės gali ją įgyvendinti iš anksto nepranešusios ELPA priežiūros institucijai. Be to, EEE narėmis esančios ELPA valstybės gali įgyvendinti pagalbos priemones, kurios atitinka visas sąlygas, kad būtų galima netaikyti pareigos pranešti.

(14)

De minimis reglamentais (17) nustatytos sąlygos, kuriomis laikoma, kad pagalba neturi įtakos EEE valstybių tarpusavio prekybai ir neiškraipo ar negali iškraipyti konkurencijos. (18) Jei pagalbos priemonė atitinka visas atitinkamas sąlygas, numatytas De minimis pagalbos reglamentuose, atitinkama EEE nare esanti ELPA valstybė atleidžiama nuo pareigos pranešti ELPA priežiūros institucijai apie pagalbą.

(15)

Bendrosios išimties reglamentuose, pavyzdžiui, Bendrajame bendrosios išimties reglamente (19), nustatytos sąlygos, pagal kurias pagalbos priemonės turi būti arba gali būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu pagal 61 straipsnio 2 arba 3 dalis (20). Jei pagalbos priemonė atitinka visas atitinkamas sąlygas, numatytas šiuose reglamentuose, atitinkama EEE nare esanti ELPA valstybė atleidžiama nuo pareigos pranešti ELPA priežiūros institucijai apie pagalbą.

(16)

Be to, Komisijos sprendime 2012/21/ES (21), skirtame valstybės pagalbai visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms apskritai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (22), skirtame konkrečiai keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms, nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimus laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį (*) ir 93 straipsnį (**). Be to, tokiais atvejais atitinkamoms priemonėms netaikoma neveikimo pareiga.

2.   BENDRIEJI VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRINCIPAI

2.1.   Lojalaus bendradarbiavimo principas

(17)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį, kuris grindžiamas Europos Sąjungos sutarties (23) 4 straipsnio 3 dalimi, Susitariančiosios Šalys įpareigojamos imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų su EEE susitarimu susijusių įsipareigojimų vykdymą ir palengvintų bendradarbiavimą pagal jį. Vadovaujantis šiame straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, ELPA priežiūros institucija ir EEE narėmis esančios ELPA valstybės, neviršydamos savo jurisdikcijos, turi padėti viena kitai vykdydamos tas užduotis. Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnyje reikalaujama, kad ELPA valstybės imtųsi visų reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kad užtikrintų iš Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo kylančių įsipareigojimų vykdymą. Be to, ELPA valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti EEE susitarimo ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo tikslų.

(18)

Iš EEE susitarimo 3 straipsnio ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnio kildinama savitarpio pagalbos pareiga taikoma ir nacionaliniams teismams (24). Tai reiškia, kad ELPA priežiūros institucija padeda nacionaliniams teismams, kai jie taiko EEE teisę (25), ir, kita vertus, nacionaliniai teismai padeda ELPA priežiūros institucijai vykdyti jos užduotis. Todėl nacionaliniai teismai turi imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų iš EEE susitarimo kylančių jiems tenkančių pareigų vykdymą, ir susilaikyti nuo sprendimų, kurie gali pakenkti EEE susitarimo tikslų įgyvendinimui (26).

2.2.   Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai, taikomi nacionalinėms procedūroms

(19)

Teisingumo Teismas yra nuosekliai pripažinęs procesinės autonomijos principą užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių vykdymą (27). Pagal šį principą, nesant EEE teisės aktų šiuo imu, EEE narėmis esančios ELPA valstybės gali savo nuožiūra spręsti, kaip jos vykdo savo pareigas, kylančias iš EEE susitarimo, su sąlyga, kad jų naudojamos priemonės neturi neigiamo poveikio EEE teisės taikymo sričiai ir veiksmingumui.

(20)

Vadovaujantis EEE teismų praktika, taikytini nacionalinės teisės aktai neturi būti mažiau palankūs, kai taikoma 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalis, nei tie, kurie taikomi panašioms vidaus situacijoms (toliau – lygiavertiškumo principas), ir dėl jų pagal EEE teisę suteiktų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas (toliau – veiksmingumo principas) (28). 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.3 skirsniuose paaiškinama procesinės autonomijos principo ir lygiavertiškumo bei veiksmingumo principų sąveika, susijusi su teisiniu statusu, nacionalinių teismų jurisdikcija ir res judicata principu (29).

2.2.1.   Teisė kreiptis į teismą

(21)

Taikydamos procesinės autonomijos principą, nacionaliniams ginčams dėl valstybės pagalbos EEE valstybės taiko nacionalines taisykles dėl teisės kreiptis į teismą su sąlyga, kad jos atitinka lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.

(22)

Pagal veiksmingumo principą nacionalinės taisyklės dėl asmenų teisės kreiptis į teismą ir suinteresuotumo pareikšti ieškinį neturėtų pakenkti jų teisei į veiksmingą teisinę jų teisių, kurios jiems suteiktos pagal EEE teisę, apsaugą (30).

(23)

Iš Vykdymo užtikrinimo tyrimo matyti, kad nacionaliniai teismai sprendimus dažniausiai priima pagalbos gavėjo konkurentų, kuriems dėl neteisėtos pagalbos įgyvendinimo atsirandantys konkurencijos iškraipymai turi tiesioginį poveikį, iškeltose bylose (31).

(24)

Tačiau taikydami nacionalines teisės kreiptis į teismą taisykles, nacionaliniai teismai turi atsižvelgti į jiems tenkančią pareigą ginti visų šalių, turinčių pakankamą teisinį suinteresuotumą iškelti bylą, interesus (toliau – tretieji asmenys), neatsižvelgiant į tai, ar dėl neteisėto pagalbos priemonės įgyvendinimo atsirandantys konkurencijos iškraipymai jiems turėjo tiesioginį poveikį.

(25)

Vertindami trečiųjų asmenų teisinį statusą bylose, susijusiose su valstybės pagalba, teikiama fiskalinėmis priemonėmis, nacionaliniai teismai turi atsižvelgti į papildomus aspektus. Gali būti laikoma, kad mokesčių mokėtojai, kurie yra tretieji asmenys, yra suinteresuoti pareikšti ieškinį, kad būtų grąžinta suma, surinkta pažeidus neveikimo pareigą, tik tada, kai jiems taikomas mokestis yra neteisėtos valstybės pagalbos finansavimo dalis (32). Jų teisinis statusas nepriklauso nuo to, ar jie yra pagalbos gavėjo konkurentai (33).

(26)

Priešingai, mokesčių mokėtojai, kurie yra tretieji asmenys, negali remtis pagalbos priemonės, kuria tam tikros įmonės ar sektoriai atleidžiami nuo tokio mokesčio mokėjimo, neteisėtumu, kad išvengtų pareigos mokėti tą mokestį arba jis būtų grąžintas, nebent mokestinės pajamos yra išimtinai skiriamos neteisėtai valstybės pagalbai finansuoti, kaip nurodyta (25) punkte. Taip yra ir tuo atveju, kai jie yra pagalbos gavėjų konkurentai (34). Tokiu sprendimu būtų padidintas antikonkurencinis valstybės pagalbos poveikis, nes padaugėtų įmonių, kurios yra neapmokestinamos dėl neteisėtos valstybės pagalbos (35).

(27)

Kai klausimai, susiję su EEE susitarimu, Susitarimu dėl Priežiūros institucijos ir Teismo arba ELPA priežiūros institucijos sprendimais dėl valstybės pagalbos, kyla nacionaliniame procese, to proceso šalys gali kreiptis į nacionalinius teismus su prašymu, kad ELPA teismas pateiktų patariamąją nuomonę. Pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 34 straipsnį ELPA teismas turi jurisdikciją teikti patariamąsias nuomones dėl EEE susitarimo, kuris, be kita ko, apima EEE susitarimo 61 straipsnį, aiškinimo. Tačiau tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ELPA priežiūros institucijos priimtą sprendimą dėl valstybės pagalbos, prašymas panaikinti sprendimą turi būti pateiktas pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 36 straipsnį. […] (36).[…] (37) .

2.2.2.   Jurisdikcija

(28)

Procesinės autonomijos principas reiškia, kad kiekvienos EEE valstybės nacionalinės teisės sistemoje turi būti paskiriami teismai, turintys jurisdikciją nagrinėti bylas dėl neteisėtai suteiktos pagalbos. Tai taip pat reiškia, kad EEE valstybės nustato išsamias procesines taisykles, reglamentuojančias šiuos teisinius veiksmus, su sąlyga, kad yra laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų (38).

(29)

Kadangi nėra konkrečių EEE teisės normų, EEE valstybių teismų sistemų struktūra labai skiriasi. Keliose EEE valstybėse įsteigti specializuoti teismai, nagrinėjantys valstybės pagalbos klausimus, o kitose išimtinė jurisdikcija suteikta esamų teismų kolegijoms arba priimtos procesinės taisyklės, kuriose patikslinama teismų jurisdikcija viešojo ir privačiojo vykdymo užtikrinimo bylose (39). Daugumoje EEE valstybių civilinių ir administracinių bylų teismai yra kompetentingi taikyti valstybės pagalbos taisykles (40).

2.2.3.   Res judicata principas

(30)

Laikantis res judicata principo, įsiteisėję teismo sprendimai nebegali būti ginčijami. Taip yra tuo atveju, kai yra išnaudotos visos galimos teisių gynimo priemonės arba yra pasibaigę naudojimosi jomis terminai. Res judicata principu siekiama užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą bei gerą teisingumo vykdymą ir jis yra įtvirtintas tiek EEE teisės sistemoje, tiek nacionalinėse teisės sistemose (41). Pagal teismų praktiką, nesant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, res judicata principo įgyvendinimo taisykles valstybės narės savo teisės sistemose nustato vadovaudamosi EEE valstybių procesinės autonomijos principu. Tačiau tokios procesinės taisyklės turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus (42).

(31)

[…] (43) . Nacionaliniai teismai privalo užtikrinti visišką EEE teisės nuostatų veikimą. Pagal EEE susitarimo 35 protokolą tais atvejais, kai įgyvendintos EEE taisyklės prieštarauja kitoms teisės aktų nuostatoms, EEE narėmis esančios ELPA valstybės turi užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama įgyvendintoms EEE taisyklėms. (*) Tai taip pat taikoma nacionalinėms taisyklėms, įtvirtinančioms res judicata principą (44).

(32)

Be to, EEE teismų praktika apribojo res judicata principo galią valstybės pagalbos srityje. Res judicata principo taikymas neturi riboti EEE susitarimu ELPA priežiūros institucijai suteiktos išimtinės kompetencijos vertinti valstybės pagalbos suderinamumą (45). Be to, tai, kad nacionalinis teismas priėmė sprendimą priemonę pripažinti valstybės pagalba, negali ELPA priežiūros institucijai trukdyti vėliau konstatuoti, kad nagrinėjama priemonė yra neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba (46). Tai galioja net tuo atveju, jei sprendimą priima paskutinės instancijos nacionalinis teismas (47). Tai taikoma ir tada, kai nacionalinės taisyklės dėl res judicata taikomos ir ieškinio pagrindams, kuriais galėjo būti, bet nebuvo remiamasi teismo procese (48).

3.   ELPA priežiūros institucijos vaidmuo

(33)

3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinės kontrolės sistema siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinama tik suderinama pagalba (49). Siekiant šio tikslo, numatomos pagalbos, kuriai netaikoma bendroji išimtis, įgyvendinimas turi būti atidedamas, kol ELPA priežiūros institucija priims sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su EEE susitarimo veikimu (50).

3.1.   Išimtinė ELPA priežiūros institucijos kompetencija

(34)

Savo kompetenciją vertinti pagalbos priemonės suderinamumą ELPA priežiūros institucija paprastai atlieka dviem etapais. Pirma, ELPA priežiūros institucija vertina, ar priemonė laikoma valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį (51). Antra, ji nagrinėja, ar priemonė yra suderinama su EEE susitarimo veikimu. Pirmasis žingsnis, kurį sudaro pagalbos buvimo įvertinimas, priskiriamas tiek ELPA priežiūros institucijos, tiek nacionalinių teismų kompetencijai, nes pastariesiems gali tekti nustatyti, ar priemonei taikoma neveikimo pareiga (52). (žr. 4.2.1 ir 4.2.2 skirsnius). Antrasis etapas, kurį sudaro suderinamumo vertinimas, patenka į išimtinę ELPA priežiūros institucijos kompetenciją. Suderinamumo vertinimas turi būti pateikiamas sprendime (53), o šį turi galėti peržiūrėti ELPA teismas (54).

(35)

ELPA priežiūros institucija gali daryti išvadą dėl priemonės suderinamumo su EEE susitarimo veikimu atlikusi preliminarų nagrinėjimą (kai nekyla abejonių dėl priemonės suderinamumo su EEE susitarimo veikimu) (55) arba oficialų tyrimą (kai atliekant preliminarų nagrinėjimą kyla abejonių dėl priemonės suderinamumo su EEE susitarimo veikimu) (56). Pradėjusi oficialų tyrimą, ELPA priežiūros institucija priima sprendimą, kuriame pateikia išankstinį vertinimą dėl priemonės valstybės pagalbos pobūdžio ir išreiškia abejones dėl priemonės suderinamumo su EEE susitarimo veikimu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) (57).

(36)

Išimtiniai ELPA priežiūros institucijos įgaliojimai vertinti valstybės pagalbos suderinamumą gali riboti nacionalinių teismų kompetenciją taikyti 3 protokolo I dalies 61 straipsnio 1 dalį ir 1 straipsnio 3 dalį (žr. 4.1 skirsnį) (58). Tai pasakytina apie sprendimus pradėti procedūrą, kurie, kol bus įvertintas priemonės suderinamumas, turi tam tikrų teisinių pasekmių nacionalinių teismų nagrinėjamoms byloms (žr. 4.1.1.2 skirsnį).

(37)

Pagal EEE susitarimą nacionaliniai teismai turi laikytis ELPA priežiūros institucijos atlikto pagalbos buvimo vertinimo, kaip nustatyta galutiniame ELPA priežiūros institucijos sprendime, priimtame prieš nacionalinio teismo sprendimą (59). Priešingai, jei nacionalinis teismas priima sprendimą ELPA priežiūros institucijai dar nepriėmus sprendimo, šis teismo sprendimas, net jei yra įgijęs res judicata galią, negali užkirsti kelio ELPA priežiūros institucijai tam tikru metu pasinaudoti išimtine kompetencija, kuri jai suteikta pagal EEE susitarimą (žr. 2.2.3 skirsnį) (60).

3.2.   ELPA priežiūros institucijos įgaliojimai užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių vykdymą

(38)

Paprastai, kai ELPA priežiūros institucija padaro išvadą, kad nagrinėjama priemonė yra neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba, norėdama taikyti taisomąsias priemones dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo, ji turi priimti galutinį sprendimą, kuriuo užbaigiamas oficialus tyrimas ir nurodoma susigrąžinti šią pagalbą (toliau – sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo) (61).

(39)

Darbo tvarkos taisyklėse valstybės pagalbos srityje kodifikuojami ELPA priežiūros institucijos vykdymo užtikrinimo įgaliojimai (62). Pagal 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 1 dalį ELPA priežiūros institucija turi priimti sprendimą, kuriuo nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą. Savo sprendime nustačiusi, kad pagalbos priemonė yra neteisėta ir nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, ELPA priežiūros institucija neturi pasirinkimo laisvės ir privalo nurodyti ją susigrąžinti (63), nebent tai prieštarautų kuriam nors iš bendrųjų EEE teisės principų (64). Be to, ELPA priežiūros institucijos įgaliojimams nurodyti susigrąžinti pagalbą taikomas 10 metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo dienos, kurią neteisėta pagalba buvo skirta pagalbos gavėjui (65).

(40)

Pagal 3 protokolo II dalies 11 straipsnį tam tikrais atvejais ELPA priežiūros institucija gali savo nuožiūra taikyti laikinąsias priemones, kol užbaigs suderinamumo vertinimą. Visų pirma ELPA priežiūros institucija gali nurodyti sustabdyti arba susigrąžinti pagalbą, jeigu yra įvykdytos tam tikros sąlygos (66). Šiomis priemonėmis siekiama riboti žalą, susijusią su pagalbos, teikiamos pažeidžiant pareigą pranešti ir neveikimo pareigą, įgyvendinimu (67).

4.   NACIONALINIŲ TEISMŲ VAIDMUO

(41)

ELPA priežiūros institucija turi išnagrinėti pagalbos priemonės suderinamumą su EEE susitarimo veikimu net tais atvejais, kai ji nustatė, kad priemonė įgyvendinama pažeidžiant 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, o pagrindinis nacionalinių teismų vaidmuo yra užtikrinti asmenų, susijusių su tuo pažeidimu, teises (68).

(42)

Nacionaliniai teismai yra atsakingi už tai, kad būtų teikiama veiksminga trečiųjų asmenų teisinė apsauga (69). Jų indėlis į valstybės pagalbos kontrolės sistemą ypač reikalingas tais atvejais, kai neteisėta pagalba suteikiama nesant galutinio ELPA priežiūros institucijos sprendimo dėl tos pačios priemonės arba iki tokio sprendimo priėmimo, taip pat tais atvejais, kai suderinama pagalba suteikiama pažeidžiant neveikimo pareigą (70).

4.1.   Nacionalinių teismų kompetencijos taikant valstybės pagalbos taisykles atribojimas

(43)

Nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti ir taikyti EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį ir 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Visų pirma, nesant ELPA priežiūros institucijos sprendimo dėl tos pačios priemonės (71), nacionaliniai teismai, naudodamiesi savo kompetencija įvertinti valstybės pagalbos buvimą, yra saistomi tik objektyvios valstybės pagalbos sampratos (72).

(44)

ELPA priežiūros institucija taip pat vertina valstybės pagalbos buvimą ir tai paprastai yra pirmasis žingsnis prieš vertinant jos suderinamumą. Todėl, kaip paaiškinta 4.1.1 skirsnyje, pastariesiems gali turėti įtakos bet kokia ELPA priežiūros institucijos procedūra, vykstanti iki bylos nagrinėjimo nacionaliniuose teismuose arba po jo (73).

4.1.1.   ELPA priežiūros institucijai priėmus sprendimą

(45)

Kad nepažeistų EEE susitarimo, nacionaliniai teismai susilaikyti nuo sprendimų, kurie prieštarauja ELPA priežiūros institucijos sprendimui (74), ir todėl turi laikytis ELPA priežiūros institucijos vertinimo dėl valstybės pagalbos buvimo. Nacionaliniai teismai taip pat nėra kompetentingi pripažinti ELPA priežiūros institucijos sprendimus negaliojančiais (75). Ši kompetencija suteikiama tik ELPA teismui pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 36 straipsnį (76).

(46)

Jei nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ELPA priežiūros institucijos sprendimo aiškinimo arba galiojimo, tas teismas gali prašyti ELPA priežiūros institucijos pateikti paaiškinimą (žr. 5.1 skirsnį). Iškilus EEE susitarimo aiškinimo klausimui, nacionalinis teismas gali (77) prašyti ELPA teismo pateikti patariamąją nuomonę pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 34 straipsnį (78).

4.1.1.1.   Veiksmai ELPA priežiūros institucijai priėmus sprendimą pripažinti pagalbą suderinama

(47)

Galutinis ELPA priežiūros institucijos sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtos pagalbos suderinamumas po to, kai ji suteikta, neturi įgyvendinimo priemonių, kurios buvo priimtos nesilaikant 3 protokole numatytos neveikimo pareigos, ex post facto įteisinimo galios (79).

(48)

Šiomis aplinkybėmis nacionaliniai teismai turi sudaryti galimybes asmenims tikėtis, kad neveikimo pareigos pažeidimo atveju bus imtasi visų reikiamų veiksmų (80), įskaitant nurodymą susigrąžinti palūkanas už neteisėtai teiktos pagalbos laikotarpį pagal jų nacionalinę teisę (81).

(49)

Iš to išplaukia, kad, kai trečiasis asmuo prašo nacionaliniame teisme pašalinti pranašumus, susijusius su ankstyvu pagalbos įgyvendinimu, teismas turėtų tenkinti ieškinį, net jeigu ESA jau pripažino atitinkamą pagalbą suderinama. Bet koks kitoks aiškinimas leistų EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms nepaisyti 3 protokolo nuostatų ir todėl sumažintų jų veiksmingumą (82).

4.1.1.2.   Veiksmai ELPA priežiūros institucijai priėmus sprendimą pradėti procedūrą

(50)

Padėtis yra kitokia, kai ELPA priežiūros institucija pagal 3 protokolo II dalies 4 straipsnio 4 dalį tik pradėjo tyrimo procedūrą dėl pagalbos priemonės, apskųstos nacionaliniame teisme. Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija iš esmės pareiškia abejones dėl pagalbos priemonės suderinamumo su EEE susitarimo veikimu. Nors šios abejonės dažniausiai yra susijusios su pagalbos suderinamumu, pagalbos buvimo vertinimas savo pobūdžiu yra preliminarus ir grindžiamas pirminio atitinkamos priemonės nagrinėjimo rezultatais (83).

(51)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnį nacionaliniai teismai turi atsižvelgti į teisinę situaciją, susidariusią dėl vykstančių ELPA priežiūros institucijos procedūrų, net jei ji yra laikina.

(52)

Tai reiškia, kad, kol vyksta tyrimo procedūra, nacionaliniai teismai turi atsižvelgti į teisines pasekmes, kurias sukelia pats sprendimas pradėti procedūrą. Jei, priėmus sprendimą pradėti procedūrą, nacionalinis teismas nusprendžia, kad ši priemonė nėra pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, būtų pakenkta 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies veiksmingumui (84).

(53)

Šiuo tikslu nacionaliniai teismai yra atsakingi už visus atitinkamus veiksmus, kurių reikia imtis dėl galimo neveikimo pareigos nevykdymo. Nacionaliniai teismai gali nuspręsti sustabdyti nagrinėjamos priemonės įgyvendinimą ir nurodyti susigrąžinti jau atliktus mokėjimus. Jie taip pat gali nuspręsti nustatyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, kad apsaugotų tiek suinteresuotųjų subjektų interesus, tiek ELPA priežiūros institucijos sprendimo pradėti procedūrą veiksmingumą (85).

(54)

Be to, nacionaliniai teismai negali tiesiog sustabdyti bylos nagrinėjimo, kol ELPA priežiūros institucija priims galutinį sprendimą (86), nes tai prilygtų pranašumo rinkoje išlaikymui nepaisant galimo neveikimo pareigos nevykdymo.

(55)

Tie patys suvaržymai gali riboti nacionalinius teismus, kai EEE teismas panaikina galutinį ELPA priežiūros institucijos sprendimą (87), nes ELPA priežiūros institucija neprivalo atnaujinti procedūros nuo pradžių ir gali ją atnaujinti nuo neteisėtumo atsiradimo momento (88). Todėl sprendimas pradėti procedūrą gali galioti tol, kol ELPA priežiūros institucija priims naują galutinį sprendimą. Todėl tokiomis aplinkybėmis nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi neveikimo pareigos, atsiradusios pradėjus oficialią procedūrą, pavyzdžiui, neleisti grąžinti susigrąžintos pagalbos.

4.2.   Nacionalinių teismų kompetencija

(56)

Kaip nurodyta 11–13 punktuose, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar valstybės pagalba buvo suteikta pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, neviršydami išimtinės ELPA priežiūros institucijos kompetencijos įvertinti pagalbos suderinamumą su bet kokia išankstine pagalba ir ELPA priežiūros institucijos sprendimą dėl tos pačios priemonės.

(57)

Nacionaliniai teismai vertinimą atlieka dviem etapais: pirma, jie vertina priemonės pobūdį siekdami nustatyti, ar ji laikoma valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį; antra, jei nacionaliniai teismai nustato, kad priemonė yra valstybės pagalba, jie turi padaryti išvadą, ar priemonei taikoma neveikimo pareiga. Tais atvejais, kai nacionaliniai teismai nustato, kad buvo pažeista neveikimo pareiga, jie turi patvirtinti tinkamas taisomąsias priemones, kad būtų apsaugotos asmenų, kuriuos paveikė toks pažeidimas, teisės.

4.2.1.   Pagalbos buvimo vertinimas

(58)

EEE teismai yra patvirtinę, kad, kaip ir ELPA priežiūros institucijos atveju, nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką (89).

(59)

Norint įsitikinti, ar yra valstybės pagalba, dažnai reikia įvertinti keletą sudėtingų klausimų (žr. 14 punktą). Savo pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos, kaip nurodyta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (90), ELPA priežiūros institucija yra paskelbusi išsamias gaires, kurios gali būti naudingos nacionaliniams teismams.

(60)

Kilus abejonių dėl valstybės pagalbos elementų, nacionaliniai teismai gali paprašyti ESA pateikti savo nuomonę (žr. 5.1.1.2 skirsnį). Nacionaliniai teismai taip pat gali kreiptis į ELPA teismą dėl patariamosios nuomonės pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 34 straipsnį.

4.2.2.   Vertinimas, ar pažeista neveikimo pareiga

(61)

Vertindami, ar pagalbos priemonei taikoma neveikimo pareiga, nacionaliniai teismai turi apsvarstyti, ar priemonei taikoma viena iš pareigos pranešti išimčių (žr. 1.2 skirsnį). Visų pirma, nacionaliniai teismai vertina, ar atitinkama priemonė atitinka bendrosios išimties reglamente nustatytus kriterijus, ar ji yra esama pagalba.

(62)

Jei pagalbos priemonė atitinka visas atitinkamas kuriame nors bendrosios išimties reglamente nustatytas sąlygas, jai netaikomas išankstinio pranešimo ELPA priežiūros institucijai reikalavimas ir laikoma, kad ji yra suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(63)

Esamai pagalbai netaikoma 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje numatyta EEE narėmis esančių ELPA valstybių pareiga pranešti, tačiau pagal EEE susitarimo 62 straipsnio 1 dalies b punktą jai taikoma kita ELPA priežiūros institucijos atliekamos peržiūros sistema. Vis dėlto esamos pagalbos pakeitimai pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnio c punktą nepatenka į esamos pagalbos sąvoką.

4.2.2.1.   Bendrosios išimties reglamentuose nustatytų sąlygų taikymas

(64)

ELPA valstybės gali remtis tuo, kad priemonei netaikomas reikalavimas pranešti, jei ji atitinka bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, numatytas bendrosios išimties reglamentuose. Tačiau, jei EEE nare esanti ELPA valstybė be išankstinio pranešimo ELPA priežiūros institucijai įgyvendina pagalbos priemonę, kuri neatitinka visų atitinkamų taikytinos bendrosios išimties sąlygų, tos pagalbos įgyvendinimas yra neteisėtas.

(65)

Iš 3 protokolo kylanti pareiga pranešti ir neveikimo pareiga yra privalomos ne tik nacionaliniams teismams, bet ir visų EEE narėmis esančių ELPA valstybių administravimo institucijoms (91)

(66)

Nacionaliniai teismai, vertindami, ar valstybės pagalbos priemonė buvo įgyvendinta teisėtai, turi patikrinti, ar buvo laikomasi bendrosios išimties reglamento sąlygų, kad nustatytų, jog priemonei netaikoma pareiga pranešti. Teisingumo Teismas apibrėžė nacionalinių teismų kompetencijos sritį, kai jie nustato, ar buvo teisingai taikomos Bendrojo bendrosios išimties reglamento sąlygos (92), tai yra, kiek nacionaliniai teismai gali aiškinti jo nuostatas.

(67)

Priėmus bendrosios išimties reglamentus, valstybės pagalbos suderinamumo su EEE susitarimo veikimu vertinimo, kuris lieka išimtine ELPA priežiūros institucijos kompetencija, EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms perduoti neketinama (93). Tačiau nacionalinių teismų pareiga yra išsiaiškinti, ar nacionalinės valdžios institucijos suteikė pagalbą, kuri visiškai atitinka siaurai aiškinamas taikytino bendrosios išimties reglamento bendrąsias ir specialiąsias sąlygas (94).

(68)

Kai pagal bendrosios išimties reglamentą suteikta pagalba neatitiko visų taikomų sąlygų, šios pagalbos gavėjas tuo metu negali teisėtai tikėtis, kad pagalbos suteikimas buvo teisėtas (95). Taip yra todėl, kad nacionalinės valdžios institucijos nėra įgaliotos priimti galutinių sprendimų, nustatančių, kad pranešti apie pagalbą neprivaloma (96).

4.2.2.2.   Esama pagalba

(69)

Kaip nurodyta 63 punkte, priešingai nei naujos pagalbos atveju, apie esamą pagalbą neprivaloma pranešti. Tik ELPA priežiūros institucija gali įvertinti, ar esama pagalba vis dar yra suderinama su EEE susitarimo veikimu, ir pasiūlyti tinkamas priemones, kai, jos manymu, schema nebesuderinama. Įgyvendindami valstybės pagalbos taisykles, nacionaliniai teismai apsiriboja vertinimu, ar pagalbos priemonė yra esama pagalba pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį. Jei priemonė yra esama pagalba, nacionalinis teismas negali ištaisyti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

(70)

EEE susitarime nepateikiama jokių rekomendacijų dėl pagalbos priemonės priskyrimo esamai pagalbai. 3 protokolo II dalies 1 straipsnio b punkto nuostatose yra apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pagalba laikoma esama (97). Tačiau 3 protokole nėra jokios nuostatos, susijusios su nacionalinių teismų įgaliojimais ir pareigomis (98).

4.2.3.   Asmenų, susidūrusių su neveikimo pareigos pažeidimu, teisių apsauga

(71)

Siekdami apsaugoti asmenų teises nuo neteisėto valstybės pagalbos teikimo, nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į situaciją, gali taikyti įvairių rūšių taisomąsias priemones. Pavyzdžiui, jie gali nuspręsti sustabdyti arba nutraukti priemonės įgyvendinimą (4.2.3.1 skirsnis), nurodyti susigrąžinti jau išmokėtas sumas (4.2.3.2 skirsnis) arba priimti kitokias laikinąsias priemones, kad kitaip apsaugotų suinteresuotų šalių interesus (4.2.3.3 skirsnis) (99). Galiausiai jų gali būti paprašyta priimti sprendimą dėl žalos, kurią dėl neteisėto valstybės pagalbos įgyvendinimo patyrė tretieji asmenys, atlyginimo (4.2.3.4 skirsnis). Bet kokiu atveju nacionaliniai teismai privalo suteikti asmenims tikrumą, kad pagal jų nacionalinę teisę bus imtasi visų tinkamų veiksmų, kad būtų pašalintos 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies pažeidimo pasekmės (100).

4.2.3.1   Laikinas priemonės įgyvendinimo sustabdymas arba nutraukimas

(72)

Jei valstybės institucija dar neįgyvendino valstybės pagalbos priemonės, suteiktos pažeidžiant 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, nacionaliniai teismai turi užkirsti kelią ją įgyvendinti, laikinai sustabdydami arba nutraukdami jos įgyvendinimą. Tokia taisomoji priemonė taip pat gali būti tinkama tais atvejais, kai valstybės pagalbos priemonė įsigaliojo, tačiau pagalba dar neišmokėta (visa arba iš dalies), nepaisant poreikio taikyti papildomas taisomąsias priemones dėl jau išmokėtos pagalbos dalies.

(73)

EEE teisė nenumato jokios konkrečios išvados, kurią nacionaliniai teismai privalo padaryti dėl neteisėtą valstybės pagalbą suteikiančio akto galiojimo. Joje reikalaujama tik kad jie imtųsi veiksmingų priemonių užkirsti kelią neteisėtos pagalbos išmokėjimui pagalbos gavėjui. Tačiau pagal nacionalinę teisę gali pasitaikyti atvejų, kai neteisėtą priemonės įgyvendinimą galima sustabdyti panaikinant aktą, kuriuo ji suteikta (101).

(74)

Atitinkamai nacionaliniai teismai gali pripažinti niekine sutartį, pagal kurią suteikiama pagalba, panaikinti EEE nare esančios ELPA valstybės institucijų sprendimą dėl pagalbos skyrimo arba sustabdyti jo įgyvendinimą (pavyzdžiui, tais atvejais, kai pagalba suteikiama kaip galimybė naudotis įrenginiu ar paslauga).

(75)

Kai pagalba teikiama dalimis, nacionaliniai teismai turėtų nurodyti sustabdyti būsimus mokėjimus.

4.2.3.2   Pagalbos susigrąžinimas

(76)

Kai neteisėta pagalba pagalbos gavėjui jau buvo išmokėta, nacionaliniai teismai iš esmės turi priimti sprendimą neteisėtai išmokėtą sumą susigrąžinti, jei nėra ELPA priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo pagalba pripažinta suderinama (102). Pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant yra logiška jos neteisėtumo pasekmė (103).

(77)

Norėdami atkurti padėtį, buvusią iki pagalbos suteikimo, nacionaliniai teismai turi visiškai panaikinti neteisėtai suteiktą naudos gavėjui pranašumą. Toks pranašumas apima pagalbą (toliau – pagalbos pagrindinė suma) ir tai, kad ji nemoka palūkanų, kurias įmonė būtų mokėjusi, jei ji neteisėtumo laikotarpiu būtų turėjusi skolintis pagalbos sumą rinkoje, todėl tuo laikotarpiu pagerėjo jos konkurencinė padėtis (toliau – palūkanos dėl neteisėtumo) (104). Todėl nacionaliniai teismai turi nurodyti susigrąžinti pagalbos pagrindinę sumą ir palūkanas dėl neteisėtumo.

(78)

Jei nacionaliniame teisme ir ELPA priežiūros institucijoje vyksta lygiagrečios procedūros ir jei ELPA priežiūros institucija pripažįsta pagalbą nesuderinama, nacionalinis teismas turėtų tinkamai įvertinti to pasekmes pagal nacionalines taisykles, reglamentuojančias sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo vykdymą (105).

(79)

Kaip nurodyta 48 punkte, jei ELPA priežiūros institucija pripažįsta pagalbą suderinama, pagal EEE teisę reikalaujama, kad EEE narėmis esančios ELPA valstybės susigrąžintų palūkanas dėl neteisėtumo už neteisėtumo laikotarpį (106), skaičiuojamą nuo pagalbos išmokėjimo iki pagalbos pripažinimo suderinama.

(80)

Jei panaikinamas ELPA priežiūros institucijos sprendimas, kuriuo priemonė pripažįstama suderinama, negali būti laikoma, kad ELPA priežiūros institucija patvirtino šią priemonę, o jos įgyvendinimas laikomas neteisėtu (107). Tokiu atveju gavėjas neturi teisės remtis teisėtais lūkesčiais, kad pagalba buvo teisėta, nes yra pareikštas ieškinys dėl teigiamo sprendimo panaikinimo (108).

(81)

Skaičiuojant palūkanas dėl neteisėtumo, nei 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 2 dalis, nei Sprendimo Nr. 195/04/COL (109) 9 ir 11 straipsniai netaikomi tais atvejais, kai EEE nare esanti ELPA valstybė susigrąžina neteisėtą pagalbą nesant ELPA priežiūros institucijos sprendimo dėl išieškojimo. Todėl tokiais atvejais atitinkamos EEE nare esančios ELPA valstybės valdžios institucijos turi apskaičiuoti palūkanas dėl neteisėtumo pagal taikytinas nacionalinės teisės taisykles, jei tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, šios taisyklės turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus (žr. 2.2 skirsnį); antra, neteisėtos palūkanos turi būti apskaičiuojamos bent jau pagal normą, lygiavertę tai, kuri būtų buvusi taikoma, jei pagalbos gavėjas per tą laikotarpį būtų turėjęs skolintis ginčijamos pagalbos sumą rinkoje (110).

(82)

Kalbant apie senaties terminą, taikytą nacionalinių teismų įgaliojimams nurodyti susigrąžinti pagalbą, EEE teismai nusprendė, kad Procedūrų reglamente ir 3 protokolo II dalyje numatytas dešimties metų senaties terminas taikomas tik Komisijai ir ELPA priežiūros institucijai (111). Jei nacionalinėse procedūrose numatytas ilgesnis senaties terminas, nacionalinis teisėjas turi nurodyti susigrąžinti pagalbą, suteiktą pažeidžiant neveikimo pareigą, net pasibaigus ELPA priežiūros institucijos numatytam senaties terminui. Trumpesni nei 10 metų nacionaliniai senaties terminai taip pat yra privalomi nacionaliniams teismams, nebent yra priimtas ELPA priežiūros institucijos sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo (112). Kai ELPA priežiūros institucija priima sprendimą dėl susigrąžinimo, EEE narėmis esančios ELPA valstybės negali pateisinti to sprendimo nevykdymo remdamosi nacionalinės teisės reikalavimais, pavyzdžiui, nacionaliniais senaties terminais (113).

4.2.3.3.   Laikinosios apsaugos priemonės

(83)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį nacionaliniai teismai turi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai jos yra reikalingos, norint apsaugoti asmenų teises ir nacionalinėje teisėje įgyvendintos 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies poveikį (114). Nacionaliniai teismai priima šias priemones, kuriomis siekiama laikinai pašalinti antikonkurencinį pagalbos poveikį (115), pagal savo nacionalinę teisę, jei tenkinamos lygiavertiškumo ir veiksmingumo sąlygos (žr. 2.2 skirsnį).

(84)

Nacionaliniai teismai gali nuspręsti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei, kaip įtariama, neteisėta pagalba jau buvo išmokėta (116) arba ją ketinama mokėti. Pirmuoju atveju nacionaliniai teismai gali nurodyti grąžinti pagalbą su neteisėtomis palūkanomis arba laikinai pervesti pagalbą, įskaitant palūkanas už laikotarpį nuo pagalbos įgyvendinimo iki jos perdavimo, į blokuotą sąskaitą. Šios galimybės užtikrina, kad pagalbos gavėjas neturės su, kaip įtariama, neteisėta pagalba susijusio pranašumo. Esant rizikai, kad pagalba bus neišvengiamai išmokėta, teismas gali priimti laikinąją nutartį, kuria neleidžiama išmokėti, kaip įtariama, neteisėtos pagalbos, kol byla bus išspręsta iš esmės (117).

(85)

Dėl ELPA priežiūros institucijos atliekamo tyrimo nacionalinis teismas neatleidžiamas nuo pareigos užtikrinti asmenų teisių apsaugą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį (118). Todėl nacionalinis teismas gali taikyti atitinkamas laikinąsias priemones, kad pašalintų galimo neveikimo pareigos nevykdymo pasekmes.

(86)

Nacionaliniai teismai privalo patvirtinti laikinąsias apsaugos priemones, jei tenkinamos šios sąlygos: a) nėra jokių abejonių dėl valstybės pagalbos buvimo; b) pagalba bus arba yra įgyvendinta ir c) nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pagalbos susigrąžinimas būtų netinkamas (119).

4.2.3.4   Ieškinys dėl žalos atlyginimo

(87)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį nacionaliniai teismai taip pat gali nagrinėti reikalavimus atlyginti žalą, kuri padaryta tretiesiems asmenims dėl neteisėtos valstybės pagalbos. Jei tokie reikalavimai patenkinami, ieškovams skiriama tiesioginė finansinė patirtų nuostolių kompensacija.

(88)

Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad nukentėjusios trečiosios šalys gali pareikšti tokius ieškinius dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose pagal nacionalinę teisę (120), o tokie ieškiniai turėtų atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus (žr. 2.2 skirsnį).

(89)

[…] (121) […] (122). Remiantis ELPA teismo praktika (123) byloje Sveinbjörnsdóttir, EEE narėmis esančios ELPA valstybės turi atlyginti nuostolius ir žalą, padarytą fiziniams asmenims dėl EEE teisės pažeidimų, už kuriuos yra atsakinga valstybė (124). Tokia atsakomybė atsiranda, kai tenkinami šie reikalavimai: a) pažeista teisės norma siekiama suteikti fiziniams asmenims teisių, b) pažeidimas yra pakankamai sunkus ir c) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp EEE nare esančios ELPA valstybės pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (125).

(90)

Pirmieji du reikalavimai 89 nurodyti punkte, paprastai tenkinami pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra patvirtinęs asmenų teisių buvimą pagal šį straipsnį ir išaiškinęs, kad šių asmenų teisių apsauga yra svarbi nacionalinių teismų pareiga (126).

(91)

Analogiškai, kadangi EEE nare esančios ELPA valstybės valdžios institucijos iš esmės privalo pranešti apie valstybės pagalbos priemones dar iki jų įgyvendinimo, 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies pažeidimo daugeliu atvejų pakaks, kad būtų nustatytas sunkus pažeidimas pagal EEE teismų praktiką. Teikdamos valstybės pagalbą, EEE narėmis esančių ELPA valstybių valdžios institucijos paprastai negali teigti, kad jos nežinojo apie neveikimo pareigą, nes yra pakankamai teismų praktikos ir ELPA priežiūros institucijos rekomendacijų dėl 3 protokolo I dalies 61 straipsnio 1 dalies ir 1 straipsnio 3 dalies taikymo. Kilus abejonių ir siekiant teisinio tikrumo, EEE narėmis esančios ELPA valstybės visada gali pranešti ELPA priežiūros institucijai apie priemonę iki jos įgyvendinimo (127).

(92)

Trečiasis reikalavimas, nustatytas 89 punkte, kad EEE teisės pažeidimas turėjo sukelti realią ir tikrą finansinę žalą ieškovui, gali būti tenkinamas įvairiais būdais. Vykdymo užtikrinimo tyrimu atskleista, kad nacionaliniai teismai retai priteisia žalos atlyginimą, ir nurodoma, kad ieškovams kylančios pagrindinės kliūtys yra žalos dydžio nustatymas ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtos pagalbos nustatymas (128). EEE narėmis esančių ELPA valstybių vykdymo užtikrinimo tyrimas parodė, kad EEE narėmis esančių ELPA valstybių nacionaliniai teismai iki šiol niekada nėra priteisę žalos atlyginimo.

(93)

Ieškovai dažnai teigs, kad pagalba buvo tiesioginė pelno praradimo priežastis. Nagrinėdami tokius reikalavimus, nacionaliniai teismai turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes: (a) atsižvelgiant į EEE teisėje įtvirtintus lygiavertiškumo ir veiksmingumo reikalavimus, nacionalinėse taisyklėse negali būti nustatytas EEE nare esančios ELPA valstybės atsakomybės už prarastą pelną panaikinimas (129). Jeigu nacionalinėje teisėje toks atsakomybės panaikinimas nustatytas, nacionalinis teismas, nagrinėdamas reikalavimus atlyginti žalą dėl 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies pažeidimo, turėtų netaikyti tokios nuostatos; (b) faktinę prarasto pelno sumą bus lengviau nustatyti, kai neteisėtai suteikta pagalba leido pagalbos gavėjui laimėti konkursą dėl sutarties arba pasinaudoti konkrečia verslo galimybe ieškovo atžvilgiu, o pagalbos gavėjas jau pasinaudojo pastarąja; (c) tais atvejais, kai dėl suteiktos pagalbos buvo prarasta tik dalis rinkos, reikalingas sudėtingesnis žalos dydžio nustatymas. Nagrinėjant tokius atvejus viena iš galimybių galėtų būti ieškovo faktinės pajamų padėties (pagal pelno ir nuostolių ataskaitą) palyginimas su hipotetine pajamų situacija, kuri būtų susiklosčiusi, jei pagalba nebūtų buvusi suteikta (130); (d) gali būti aplinkybių, kai ieškovo patirta žala yra didesnė nei prarastas pelnas. Tai galėtų būti atvejis, kai ieškovas dėl neteisėtos pagalbos yra priverstas pasitraukti iš verslo.

(94)

Nacionalinės procesinės taisyklės kartais leidžia nacionaliniam teismui konsultuotis su ekspertais, kad būtų nustatytas faktinis atlygintinos žalos dydis. Tokiu atveju ir jeigu yra laikomasi veiksmingumo principo (131), tokiais įverčiais taip pat galima remtis nagrinėjant reikalavimus atlyginti žalą, kylančius pagal nacionalinėje teisėje įgyvendintą 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

(95)

Galimybė reikalauti atlyginti žalą iš esmės yra nepriklausoma nuo jokio tuo pat metu ELPA priežiūros institucijos atliekamo tyrimo, susijusio su ta pačia pagalbos priemone. Dėl ELPA priežiūros institucijos atliekamo tyrimo nacionaliniai teismai neatleidžiami nuo pareigos užtikrinti asmenų teisių apsaugą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį (132). Kadangi ieškovai gali įrodyti, kad jie patyrė nuostolių dėl išankstinio pagalbos įgyvendinimo ir konkrečiau – dėl pagalbos gavėjo neteisėto laiko pranašumo, sėkmingi reikalavimai atlyginti žalą taip pat nėra atmetami tais atvejais, kai nacionalinio teismo sprendimo priėmimo momentu ELPA priežiūros institucija jau yra pripažinusi pagalbą suderinama (133).

(96)

Teisingumo Teismas priminė, kad valstybės pagalba savo teisiniu pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo žalos atlyginimo, kurį nacionalinės valdžios institucijos gali būti įpareigotos sumokėti asmenims, kad būtų atlyginta jų padaryta žala (sprendimas byloje Asteris) (134). Tačiau spręsdami dėl išlaidų, patirtų tiesiogiai dėl neteisėtos pagalbos, atlyginimo tretiesiems asmenims, nacionaliniai teismai turi būti atsargūs ir nepriimti sprendimų, kuriais būtų suteikta pagalba (135) ar padidintas pagalbos gavėjų ratas (136).

(97)

Nors asmenys gali prašyti nacionalinių teismų priteisti atlyginti žalą, į kurią, jų manymu, jie turi teisę, tokiais ieškiniais negalima išvengti veiksmingo EEE valstybės pagalbos taisyklių taikymo (137). Visų pirma, asmenys, kurie pagal nacionalinę teisę gali turėti teisę gauti pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta ELPA priežiūros institucijai ir kurios ji nepatvirtino, bet tokios pagalbos negavo, negali reikalauti atlyginti žalą, lygią negautos pagalbos sumai, nes tai būtų netiesioginis neteisėtos pagalbos suteikimas (138). Tai reiškia, kad Sprendimas Asteris nėra aktualus byloms, kai pareiškėjas prašo nacionalinio teismo priteisti jam ankstesnę valstybės pagalbą, kurios pareiškėjas negavo dėl kokių nors priežasčių (139).

(98)

Kartais neteisėtos pagalbos gavėjai bando reikalauti iš valstybės atlyginti žalą, kai jiems buvo liepta grąžinti pagalbą. Paprastai šie pagalbos gavėjai pateikia argumentus dėl įtariamo jų teisėtų lūkesčių pažeidimo. Nepaisant to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad neteisėtai suteikta priemonė negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių pagalbos gavėjui, o šis turėtų gebėti nustatyti, ar buvo laikomasi teisingos pagalbos suteikimo procedūros (140). Todėl jo teiginys turėtų būti atmestas.

(99)

Nors teismų praktikoje pripažįstama EEE teisė tretiesiems asmenims, kurie patyrė nuostolių dėl neteisėto pagalbos įgyvendinimo, reikalauti žalos atlyginimo iš atitinkamos EEE valstybės, pagal EEE valstybės pagalbos teisę ieškiniai dėl žalos atlyginimo, pareikšti pagalbos gavėjams, yra leidžiami, bet neprivalomi, nes EEE susitarimo 61 straipsnyje ir 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nenustatyta jokių tiesioginių įpareigojimų pagalbos gavėjams. Sprendime SFEI Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog dėl to, kad SESV 108 straipsnio 3 dalyje (3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje) pagalbos gavėjui nenustatomos jokios tiesioginės pareigos, to straipsnio pažeidimas nėra pakankamas pagrindas gavėją patraukti atsakomybėn (141). Tai nepažeidžia galimybės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo gavėjui pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, remiantis nacionalinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis nesutartinę atsakomybę (142).

5.   ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS IR NACIONALINIŲ TEISMŲ BENDRADARBIAVIMAS

(100)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnį ELPA priežiūros institucija turi padėti nacionaliniams teismams atlikti jų svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių vykdymą. Kita vertus, nacionaliniai teismai gali prašyti ELPA priežiūros institucijos pagalbos, kai šias taisykles jie taiko nagrinėjamoje byloje. Glaudus nacionalinių teismų ir ELPA priežiūros institucijos bendradarbiavimas prisideda prie didesnio nuoseklumo (143) ir veiksmingumo taikant valstybės pagalbos taisykles visoje EEE.

5.1.   ELPA priežiūros institucijos pagalba nacionaliniams teismams

(101)

Teikdama paramą nacionaliniams teismams ELPA priežiūros institucija privalo atsižvelgti į savo pareigą saugoti profesinę paslaptį ir užtikrinti savo veikimo bei nepriklausomumo apsaugą (144). ELPA priežiūros institucija, vykdydama savo pareigą pagal EEE susitarimo 3 straipsnį ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnį nacionalinių teismų atžvilgiu, privalo išlikti nešališka ir objektyvi. ELPA priežiūros institucija gali prašyti nacionalinių teismų perduoti informaciją ir dokumentus, reikalingus prašomai pagalbai suteikti. Padėdama nacionaliniams teismams, ELPA priežiūros institucija tai darys ne šalių privačiais interesais. ELPA priežiūros institucijos indėlis iš tikrųjų yra jos pareigos užtikrinti, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų įgyvendinamos tinkamai, ir ginti viešąjį interesą dalis (145). Todėl ELPA priežiūros institucija nenagrinės nė vienos šalies, dalyvaujančios nacionalinėje byloje, kreipimosi.

(102)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnį nacionaliniams teismams siūloma parama nedaro poveikio nacionalinių teismų galimybei (146) prašyti ELPA teismo pateikti patariamąją nuomonę (147) dėl EEE teisės aiškinimo pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 34 straipsnį (148). […] (149).

5.1.1.   Bendradarbiavimo būdai

(103)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį, kuris grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, Susitariančiosios Šalys įpareigojamos imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų su EEE susitarimu susijusių įsipareigojimų vykdymą, susilaikyti nuo priemonių, kurios galėtų pakenkti EEE susitarimo tikslų įgyvendinimui, ir palengvintų bendradarbiavimą pagal jį. Be to, pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnį EEE narėmis esančios ELPA valstybės įpareigojamos imtis visų reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kad būtų užtikrintas su Susitarimu dėl Priežiūros institucijos ir Teismo susijusių įsipareigojimų vykdymas, ir susilaikyti nuo bet kokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo tikslų. (*) (**) (***) Skirtingi bendradarbiavimo būdai išsamiai paaiškinti šių gairių 5.1.1.1, 5.1.1.2 ir 5.1.1.3 skirsniuose.

5.1.1.1.   Informacijos perdavimas nacionaliniams teismams

(104)

Nacionaliniai teismai gali prašyti ELPA priežiūros institucijos perduoti jiems turimą informaciją (150).

(105)

Nacionaliniai teismai gali paprašyti ELPA priežiūros institucijos pateikti jiems informaciją apie vykdomas valstybės pagalbos procedūras. Tai apima, pavyzdžiui, informaciją apie tai: a) ar ELPA priežiūros institucija vykdo valstybės pagalbos priemonės procedūrą; b) ar EEE nare esanti ELPA valstybė tinkamai pranešė apie tam tikrą pagalbos priemonę pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį; c) ar ELPA priežiūros institucija pradėjo oficialų tyrimą ir d) ar ELPA priežiūros institucija jau priėmė sprendimą (151).

(106)

Be to, nacionaliniai teismai gali prašyti ELPA priežiūros institucijos perduoti jos turimus dokumentus. Tai gali būti esamų ELPA priežiūros institucijos sprendimų kopijos, jeigu šie sprendimai dar nepaskelbti ELPA priežiūros institucijos svetainėje, faktiniai duomenys, statistiniai duomenys, rinkos tyrimai ir ekonominės analizės.

(107)

EEE susitarimo 3 straipsnyje ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnyje įtvirtinta lojalaus bendradarbiavimo pareiga reiškia, kad ELPA priežiūros institucija turi pateikti nacionaliniams teismams bet kokią informaciją, kurios jie gali paprašyti (152). Tai taip pat apima informaciją, kuriai taikoma tarnybinės paslapties pareiga.

(108)

Perduodama informaciją nacionaliniams teismams ELPA priežiūros institucija turi užtikrinti EEE susitarimo 122 straipsniu ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 14 straipsniu fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiamas garantijas (153). Pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 14 straipsnį ELPA priežiūros institucija nariams, pareigūnams ir kitiems tarnautojams draudžiama atskleisti informaciją, kurią jie privalo saugoti kaip tarnybinę paslaptį. Tai gali būti konfidenciali informacija ir verslo paslaptys.

(109)

Ketindama suteikti nacionaliniam teismui informaciją, kuriai taikoma tarnybinės paslapties pareiga, ELPA priežiūros institucija paprašys nacionalinio teismo patvirtinti, kad jis užtikrins tokios konfidencialios informacijos ir verslo paslapčių apsaugą. Kai nacionalinis teismas suteiks tokią garantiją (pvz., nurodydamas jos nacionalinės teisės pagrindą), ELPA priežiūros institucija perduos prašomą informaciją ir nurodys, kurioms dalims taikoma tarnybinės paslapties pareiga ir todėl jos negali būti atskleistos. Kita vertus, kai nacionalinis teismas negalės suteikti tokios garantijos, ELPA priežiūros institucija neperduos prašomos informacijos (154).

(110)

Be to, gali būti kitų atvejų, kai ELPA priežiūros institucija negalės atskleisti informacijos nacionaliniams teismams. Visų pirma, ELPA priežiūros institucija gali atsisakyti perduoti informaciją EEE nare esančios ELPA valstybės teismui, jei toks perdavimas darytų poveikį ELPA priežiūros institucijos veikimui ir nepriklausomumui. Taip būtų tuo atveju, kai atskleidus informaciją būtų sukeltas pavojus ELPA priežiūros institucijai patikėtų užduočių vykdymui (155) (pavyzdžiui, informacija, susijusi su ELPA priežiūros institucijos vidaus sprendimų priėmimo procesu).

(111)

Siekdama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su nacionaliniais teismais, ELPA priežiūros institucija stengiasi pateikti prašomą informaciją nacionaliniams teismams per vieną mėnesį nuo prašymo dienos. Kai ELPA priežiūros institucijai reikia prašyti nacionalinių teismų pateikti papildomų paaiškinimų dėl jų pradinių prašymų arba konsultuotis su trečiaisiais asmenimis, kuriems informacijos perdavimas turi tiesioginį poveikį, šis vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo paaiškinimų gavimo arba konsultacijų pabaigos momento (156).

5.1.1.2.   Nuomonės valstybės pagalbos taisyklių taikymo klausimais perdavimas

(112)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnį nacionaliniai teismai turi galimybę prašyti ELPA priežiūros institucijos pateikti savo nuomonę valstybės pagalbos taisyklių taikymo klausimais (157).

(113)

Kai nacionaliniai teismai taiko valstybės pagalbos taisykles nagrinėjamoje byloje, jiems privaloma laikytis atitinkamų EEE taisyklių ir EEE teismų praktikos. Nedarant poveikio galutiniam EEE susitarimo aiškinimui, kurį atlieka EEE teismai, informacijos apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą nacionaliniai teismai gali rasti ELPA priežiūros institucijos priimtuose sprendimuose bei atitinkamuose ELPA priežiūros institucijos pranešimuose ir gairėse. Be to, nacionaliniai teismai gali rasti informacijos ELPA priežiūros institucijos svetainėje paskelbtose ankstesnėse ELPA priežiūros institucijos nuomonėse, kai nagrinėjami klausimai yra analogiški kitų nacionalinių teismų nagrinėtiems klausimams (158).

(114)

Tačiau gali būti aplinkybių, kai ankstesniuose ELPA priežiūros institucijos sprendimuose ar nuomonėse bei ELPA priežiūros institucijos pranešimuose ir gairėse nebus pakankamai informacijos nacionaliniams teismams. Vadovaudamasi EEE susitarimo 3 straipsnyje ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu ir atsižvelgdama į esminį nacionalinių teismų vaidmenį užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių vykdymą, ELPA priežiūros institucija suteikia nacionaliniams narių teismams galimybę prašyti ELPA priežiūros institucijos nuomonės atitinkamais klausimais dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo (159).

(115)

Prašymai pateikti ELPA priežiūros institucijos nuomonę iš esmės gali būti susiję su visais ekonominiais, faktiniais arba teisiniais klausimais, susijusiais su valstybės pagalba, kurie kyla nacionalinėje byloje. Nacionaliniai teismai gali, be kita ko, prašyti ELPA priežiūros institucijos nuomonės dėl to: (a) ar tam tikra priemonė turi pagalbos elementų pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taip, kaip nustatyti pagalbos dydį. Tokie prašymai gali būti susiję su konkrečiu valstybės pagalbos elementu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį (t. y. įmonės sąvoka, atrankiojo pranašumo buvimu, priemonės priskirtinumu EEE nare esančiai ELPA valstybei ir valstybinių išteklių naudojimu, galimu konkurencijos iškraipymu ir poveikiu prekybai tarp Susitariančiųjų Šalių); (b) ar tam tikra pagalbos priemonė atitinka bendrosios išimties reglamento reikalavimą arba de minimis reglamento reikalavimą taip, kad apie ją nereikia iš anksto pranešti ELPA priežiūros institucijai ir nėra taikoma 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje numatyta neveikimo pareiga; (c) ar individuali pagalba patenka į pagalbos schemą, apie kurią buvo pranešta ELPA priežiūros institucijai ir kuri ELPA priežiūros institucijos sprendimu buvo pripažinta suderinama su EEE susitarimo veikimu, arba kitu pagrindu laikoma esama pagalba, todėl nėra taikoma 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje numatyta neveikimo pareiga; (d) ar esama išimtinių aplinkybių (160), kurios galėtų užkirsti kelią nacionaliniam teismui pagal EEE teisę nurodyti grąžinti visą pagalbą; (e) kokios yra ieškinių dėl žalos atlyginimo teisinės prielaidos pagal EEE teisę ir kaip nustatyti patirtos žalos dydį; (f) kaip apskaičiuoti susigrąžintinos pagalbos dydį ir kaip apskaičiuoti susigrąžinimo palūkanas;

(116)

nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos vertinti pagalbos priemonės suderinamumą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 2 dalį ir 49 straipsnį (161). Todėl jie negali prašyti ELPA priežiūros institucijos pateikti nuomonę dėl tam tikros pagalbos priemonės suderinamumo su EEE susitarimo veikimu. Tačiau nacionaliniai teismai gali klausti ELPA priežiūros institucijos, ar ji jau atlieka tam tikros pagalbos priemonės suderinamumo vertinimą, kaip paaiškinta 5.1.1.1 skirsnyje.

(117)

Laikantis EEE susitarimo 3 straipsnyje ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, nacionaliniam teismui pateikiamoje ELPA priežiūros institucijos nuomonėje bus išdėstyta faktinė informacija arba ekonominis ar teisinis išaiškinimas, kurio prašoma. ELPA priežiūros institucijos nuomonė nacionaliniam teismui nėra teisiškai privaloma.

(118)

ELPA priežiūros institucija pateiks nuomonę nacionaliniams teismams pagal jų procesines taisykles ir praktiką. Siekdama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su nacionaliniais teismais, ELPA priežiūros institucija stengsis pateikti prašomą nuomonę nacionaliniam teismui per keturis mėnesius nuo prašymo dienos. Kai ELPA priežiūros institucijai reikia prašyti nacionalinio teismo pateikti papildomų paaiškinimų, susijusių su jo prašymu, šis keturių mėnesių terminas gali būti pratęstas.

(119)

Nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisių apsaugą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį ir tuo laikotarpiu, kai ELPA priežiūros institucija rengia prašomą nuomonę. Kaip jau minėta (162), nacionalinių teismų pareiga užtikrinti asmenų teisių apsaugą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, be kita ko, taikant laikinąsias apsaugos priemones, taikoma neatsižvelgiant į tai, kad ELPA priežiūros institucijos nuomonė dar nėra parengta.

5.1.1.3   Rašytinių pastabų pateikimas

(120)

Pagal EEE teisėje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą (EEE susitarimo 3 straipsnis ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnis) ELPA priežiūros institucija gali padėti valstybės pagalbos taisykles taikančių EEE narėmis esančių ELPA valstybių nacionaliniams teismams.

(121)

Pagal EEE narėmis esančių ELPA valstybių nacionalinę teisę ELPA priežiūros institucija gali pateikti rašytines pastabas nacionaliniame teismo procese, siekdama prisidėti prie nuoseklaus EEE susitarime nustatytų valstybės pagalbos taisyklių taikymo.

(122)

Sprendimas pateikti rašytines pastabas pagal nacionalinę teisę visiškai priklauso ELPA priežiūros institucijos diskrecijai (163). Siekdama įvertinti savo indėlio būtinumą ir tinkamumą, ELPA priežiūros institucija, be kitų dalykų, gali apsvarstyti: (a) ar tikimasi, kad byla turės reikšmės ne tik šiuo konkrečiu atveju (pavyzdžiui, kai byloje nagrinėjamas bendro pobūdžio valstybės pagalbos klausimas); (b) ar ELPA priežiūros institucijos pastabos gali padėti atitinkamiems nacionaliniams teismams veiksmingai užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių vykdymą; (c) ar byla yra susijusi su nauju dalyku, kurio neapima ELPA priežiūros institucijos sprendimų priėmimo praktika arba pranešimai ir gairės arba (d) ar byla nagrinėjama teisme, kurio sprendimas negali būti toliau apskųstas.

(123)

[...].

(124)

Siekdama pateikti naudingų pastabų, ELPA priežiūros institucija gali paprašyti atitinkamo nacionalinio teismo perduoti jo žinioje esančius dokumentus, kurie būtini tam, kad ELPA priežiūros institucija įvertintų klausimą. ELPA priežiūros institucija naudos tuos dokumentus tik savo pastaboms parengti.

(125)

ELPA priežiūros institucija visiškai gerbia nacionalinių teismų nepriklausomumą ir veikimą. ELPA priežiūros institucija teikia savo pastabas vadovaudamasi EEE narėmis esančių ELPA valstybių procesinėmis taisyklėmis ir praktika, įskaitant tas, kuriomis užtikrinama šalių teisių apsauga.

(126)

[…].

(127)

Nacionaliniai teismai visus paramos prašymus pagal šių gairių 5.1.1.1, 5.1.1.2 ir 5.1.1.3 skirsnius ir bet kokius kitus rašytinius (pageidautina e. paštu) ar žodinius klausimus apie valstybės pagalbos politiką, kurie gali kilti kasdieniame darbe, gali pateikti tokiu adresu: ELPA priežiūros institucija Direction de la concurrence et des aides d'État Avenue des Arts 19H 1000 Brussels Belgija Telefonas +32 2 286 18 11 E. paštas registry@eftasurv.int

(128)

[…] (164).

(129)

[…].

(130)

Teikdama nuomones ar rašytines pastabas, ELPA priežiūros institucija prašo nacionalinių teismų leisti jas paskelbti. Tai leidžia ELPA priežiūros institucijai savo interneto svetainėje paskelbti ELPA priežiūros institucijos pateiktas nuomones ir rašytines pastabas bei, kai įmanoma, atitinkamų nacionalinių teismų priimtus sprendimus.

5.2.   Nacionalinių teismų pagalba ELPA priežiūros institucijai

(131)

[…].

(132)

Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį, kuris grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, Susitariančiosios Šalys įpareigojamos imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų su EEE susitarimu susijusių įsipareigojimų vykdymą ir palengvintų bendradarbiavimą pagal jį. Vadovaujantis šiame straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, ELPA priežiūros institucija ir EEE narėmis esančios ELPA valstybės, įskaitant jų teismines institucijas, neviršydamos savo jurisdikcijos, turi padėti viena kitai vykdydamos tas užduotis. Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 2 straipsnyje nustatytas papildomas tokio bendradarbiavimo pagrindas.

(133)

Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybės pagalbos taisyklių vykdymą, nacionalinių teismų prašoma nedelsiant perduoti ELPA priežiūros institucijai bet kokio rašytinio teismo sprendimo, kurį jie priėmė po to, kai ELPA priežiūros institucija pateikė informaciją ar nuomonę arba rašytines pastabas, kopijas. Tai leidžia ELPA priežiūros institucijai laiku sužinoti apie atvejus, dėl kurių gali būti tikslinga pateikti rašytines pastabas, jei viena iš šalių apskųs teismo sprendimą. Siųsdami teismo sprendimą, nacionaliniai teismai nurodo ELPA priežiūros institucijai, ar jie suteikia leidimą tą sprendimą paskelbti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje.

(134)

Siekdama veiksmingesnio ir nuoseklesnio valstybės pagalbos taisyklių taikymo, ELPA priežiūros institucija ragina EEE narėmis esančias ELPA valstybes įsteigti koordinavimo punktus nacionaliniams teisėjams, sprendžiantiems valstybės pagalbos klausimus. Šie koordinavimo punktai turėtų atitikti EEE narėmis esančių ELPA valstybių administracinę struktūrą ir nepažeisti teisminės institucijos nepriklausomumo. ELPA priežiūros institucija taip pat laikosi nuomonės, kad keitimuisi informacija gali būti ypač svarbus oficialių ar neoficialių teisėjų tinklų, sprendžiančių valstybės pagalbos klausimus, sukūrimas nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Centriniai koordinavimo punktai ir teisėjų tinklai gali leisti nacionaliniams teisėjams keistis geriausios praktikos pavyzdžiais valstybės pagalbos srityje ir sudaryti ELPA priežiūros institucijai palankesnes sąlygas perduoti informaciją apie bet kokius naujausius valstybės pagalbos politikos pokyčius, pavyzdžiui, rengiant kursus ir informacinius biuletenius [...].

6.   VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ IR SPRENDIMŲ NEĮGYVENDINIMO PASEKMĖS

(135)

Kaip nurodyta šių gairių 4.2.1 ir 4.2.2 skirsniuose, nacionaliniams teismams gali būti pavesta savo nacionalinėje teisinėje sistemoje tiesiogiai taikyti nacionalinėje teisėje įgyvendintas 3 protokolo I dalies 61 straipsnio 1 dalies ir 1 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jei nacionaliniai teismai savo sprendimais suteikia naują pagalbą pažeisdami neveikimo pareigą, ELPA priežiūros institucija gali pradėti tyrimo procedūrą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį, siekdama įvertinti neteisėtos valstybės pagalbos suderinamumą su EEE susitarimo veikimu. Be to, jei nacionaliniai teismai neužtikrina, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, nustatytų ELPA priežiūros institucijos sprendime dėl susigrąžinimo arba EEE susitarime (165), ELPA priežiūros institucija gali prieš atitinkamas EEE narėmis esančias ELPA valstybes pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

(136)

Kaip EEE narėmis esančių ELPA valstybių organams, nacionaliniams teismams yra pavesta imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas sprendimų dėl susigrąžinimo įgyvendinimas. Pasekmės, kylančios tada, kai EEE narėmis esančios ELPA valstybės neįgyvendina ELPA priežiūros institucijos susigrąžinimo sprendimų, yra išdėstytos Pranešime dėl pagalbos susigrąžinimo (166).

(137)

Nacionaliniai teismai taip pat turi saugoti asmenų, susidūrusių su galimu neveikimo pareigos pažeidimu, teises (167). Kaip nurodyta šių gairių 6.2 skirsnyje, šių teisių apsaugos neužtikrinančios EEE narėmis esančios ELPA valstybės, įskaitant jų nacionalinius teismus, nevykdo pagal EEE teisę joms tenkančių pareigų (168).

6.1.   ELPA priežiūros institucijos procedūros dėl neteisėtos pagalbos

(138)

Nacionaliniai teismai tiesiogiai pažeisti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį gali nagrinėjamoje byloje suteikdami naują pagalbą. Tai gali atsitikti, kai nacionalinis teismas priima sprendimą, turintį įtakos valstybės pagalbos teikimo akto įgyvendinimui. Taip yra, pavyzdžiui, kai sutarties arba sprendimo dėl pagalbos skyrimo aiškinimas pailgina pradinę pagalbos priemonės galiojimo trukmę (169).

(139)

Todėl nacionaliniai teismai turi laikytis protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies ir atitinkamai užtikrinti, kad apie visus jų sprendimus, kuriais keičiamas arba pratęsiamas valstybės pagalbos teikimo aktas, pavyzdžiui, jį išaiškinant (170), būtų pranešta prieš juos įgyvendinant pagal EEE narėmis esančių ELPA valstybių galiojančias administracines taisykles.

(140)

Jei nacionalinis teismas neužtikrina, kad būtų laikomasi neveikimo pareigos ir apie naują pagalbą nepranešama, ELPA priežiūros institucija, atlikusi patikrinimą, gali savo iniciatyva arba gavusi bet kurio suinteresuotojo subjekto skundą pradėti tyrimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos pagal 3 protokolo II dalies 20 straipsnį.

6.2.   Pažeidimo nagrinėjimo procedūra

(141)

Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 31 straipsnyje nustatyta, kad jei ELPA priežiūros institucija mano, kad EEE nare esanti ELPA valstybė neįvykdė kokios nors pareigos pagal EEE susitarimą, ji gali pradėti pažeidimo procedūrą. Procedūros tikslas – nutraukti pažeidimą. Pasibaigus ikiteisminiam etapui, kuriuo ELPA priežiūros institucija, pasikeitusi oficialiomis nuomonėmis su atitinkama EEE nare esančia ELPA valstybe, pateikia pagrįstą nuomonę, ji gali perduoti klausimą spręsti ELPA teismui (171).

(142)

Kai nacionaliniai teismai tinkamai neįvertina 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies pažeidimo pasekmių, jie pažeidžia pagal EEE susitarimą jiems tenkančias pareigas. Tai gali būti atvejis, kai nacionaliniai teismai netrukdo įgyvendinti neteisėtą priemonę arba nenurodo susigrąžinti pagalbą (172).

(143)

EEE nare esančios ELPA valstybės atsakomybė gali kilti ir dėl to, kad nacionaliniai teismai, nevykdydami iš 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies jiems kylančių pareigų, neužtikrina asmenų teisių apsaugos. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad EEE valstybės yra atsakingos už žalą, atsiradusią dėl EEE teisės pažeidimo, įskaitant pažeidimus, kylančius iš nacionalinio paskutinės instancijos teismo sprendimo (173).

7.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(144)

Šiomis gairėmis pakeičiamos galiojančios ELPA priežiūros institucijos Valstybės pagalbos gairės dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės.

(145)

Šiomis gairėmis siekiama nacionaliniams teismams pateikti rekomendacijų dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo. Jis nėra privalomas nacionaliniams teismams ir nedaro poveikio jų nepriklausomumui.

(146)

ELPA priežiūros institucija gali peržiūrėti šias gaires, kai mano, kad tai tikslinga, be kita ko, atsižvelgdama į galiojančių EEE taisyklių pakeitimus arba teismų praktikos pokyčius ateityje.

---

(*1)  Šios gairės atitinka Komisijos pranešimą apie nacionalinių teismų atliekamą valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimą (OL C 305, 2021 7 30, p. 1–28). Vis dėlto, palyginti su Komisijos pranešimu, tam tikras tekstas buvo išbrauktas. Be kita ko, išbrauktas tekstas, kuriame nurodomos teisinės priemonės ir nuostatos, kurių arba kurioms lygiaverčių priemonių ir nuostatų nėra EEE susitarime, ir tekstas, iš kurio kol kas pernelyg neaišku, kokie bus nurodytos teisinės priemonės padariniai taikant EEE susitarimą. Vietos, kuriose tekstas išbrauktas, nurodytos įrašant ženklą „[...]“.

(1)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012) 0209 final).

(2)  […]. 2019 m. daugiau kaip 86 proc. aktyvių pagalbos priemonių ES buvo taikomas bendrosios išimties reglamentas. Žr. http://ec.europa.eu/competition/state_aid/scoreboard/index_en.html. EEE narėmis esančių ELPA valstybių atveju ši dalis siekė 67 proc. Daugiau informacijos galima rasti: https://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-scoreboards.

(3)  Vykdymo užtikrinimo tyrimas buvo atliktas iki Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos pasirašymo (2020 m. sausio 24 d.) ir jo įsigaliojimo (2020 m. vasario 1 d.). Laikoma, kad Vykdymo užtikrinimo tyrime visos nuorodos į valstybes nares apima ir Jungtinę Karalystę.

(4)  Žr. Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019.

(5)  Komisijos pranešimas dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (OL C 85, 2009 4 9, p. 1).

(6)   2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija) (OL L 248, 2015 9 24, p. 9) (Tekstas svarbus EEE). Reglamentas dar turi būti įtrauktas į EEE susitarimą.

(*)  2019 m. liepos mėn. paskelbtas privačiojo valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo EEE narėmis esančių ELPA valstybių nacionaliniuose teismuose tyrimas: https://www.eftasurv.int/state-aid/private-enforcement.

(*)   OL L 115, 2011 5 5, p. 13, ir EEE priedas Nr. 25, 2011 5 5, p. 1.

(**)   2016 m. gruodžio 15 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-1/16 Synnøve Finden AS prieš Staten v/Landbruks- og matdepartmentet, [2016] ELPA teismo pranešimas, p. 931, 47–48 punktai ir 2000 m. liepos 14 d. sprendimas byloje E-1/00 State Debt Management Agency prieš Íslandsbanki-FBA hf, [2000–2001] ELPA teismo pranešimas, p. 8, 37 punktas.

(7)  Siekdamas nustatyti, ar įstaiga yra teismas pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 34 straipsnį (straipsnis atitinka SESV 267 straipsnį), ELPA teismas ne kartą yra nusprendęs, kad Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 34 straipsnio tikslui pasiekti nereikia siaurai aiškinti teismo sąvokos, kuri yra savarankiška EEE teisės sąvoka (žr. 2020 m. liepos 16 d. ELPA teismo sprendimo byloje E-8/19, Scanteam AS prieš Norvegijos vyriausybę, dar nepaskelbtas, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). [...].

(8)  Tačiau net jei šiomis gairėmis nesiekiama sukurti privalomo poveikio, nacionaliniai teismai, spręsdami jiems pateiktus ginčus, privalo į jas atsižvelgti. Žr. 2014 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baltlanta, C-410/13, EU:C:2014:2134, 64 punktą ir 1989 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Grimaldi, C-322/88, EU:C:1989:646, 18 punktą; 2014 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mediaset, C-69/13, EU:C:2014:71, 31 punktą.

(9)  ELPA priežiūros institucija priima valstybės pagalbos taisyklių aiškinimo ir taikymo gaires, kaip atitinkamo Europos Komisijos dokumento redakciją, skirtą EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms, arba daro nuorodą į tą dokumentą. Europos Komisija priėmė Pranešimą dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo (OL C 247, 2019 7 23, p. 1), kuriuo pakeistas 2007 m. Pranešimas dėl susigrąžinimo (OL C 272, 2007 11 15, p. 4). Pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo iš dalies atitinka 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9, toliau – Procedūrų reglamentas), kuris dar nėra įtrauktas į EEE susitarimą. Taigi ELPA priežiūros institucija remiasi šiuo metu taikomu 2008 m. pranešimu dėl pagalbos susigrąžinimo, pateikiamu OL L 105, 2011 4 21, p. 32.

(*)  Žr., pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 15 d. ELPA teismo sprendimo byloje E-1/16 Synnøve Finden AS prieš Staten v/Landbruks- og matdepartmentet, [2016] ELPA teismo pranešimas, p. 931, 47–48 punktus ir 2000 m. liepos 14 d. sprendimo byloje E-1/00 State Debt Management Agency prieš Íslandsbanki-FBA hf, [2000–2001] ELPA teismo pranešimas, p. 8, 37 punktą.

(10)   2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas British Aggregates / Komisija, C-487/06 P,EU:C:2008:757, 111 punktas; 2000 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Prancūzija / Ladbroke Racing ir Komisija, C-83/98 P, EU:C:2000:248, 25 punktas.

(11)  Žr., pavyzdžiui, Europos ekonominės erdvės susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos gaires (OL L 342, 2017 12 21, p. 35–84 ir EEE priedas Nr. 82, 2017 12 21, p. 1); Valstybės pagalbos taisyklių taikymą kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (OL L 161, 2013 6 13, p. 12 ir EEE priedas Nr. 34, 2013 6 13, p. 1); Valstybės garantijų gaires (OL L 105, 2011 4 21, p. 32 ir EEE priedas Nr. 23, 2011 4 21, p. 1); Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms gaires (OL L 209, 2015 8 6, p. 17 ir EEE priedas Nr. 44, 2015 8 6, p. 1).

(12)   2019 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dilly’s Wellnesshotel, C-585/17, EU:C:2019:969, 54 punktas.

(13)  Neveikimo pareiga, kylanti iš SESV 108 straipsnio 3 dalies, kurią atsispindi 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalis, turi tiesioginį poveikį ES valstybėse narėse. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 88 punktas; 2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 22 punktas; 2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 29 punktas.

(*)  Sprendimas byloje E-1/94 Restamark, [1994–1995] ELPA teismo pranešimas 15, 77 punktas, byloje E-2/12 HOB-vín ehf v Áfengis- og tóbaksverslun ríkisins[2012] ELPA teismo pranešimas 1092, 122 punktas, ir byloje E-6/17 Fjarskipti hf. v síminn hf. [2018] ELPA teismo pranešimas 78, 27–28 punktai.

(14)   2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 38 punktas; 2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-1/09, EU:C:2010:136, 26 punktas; 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 21 punktas; 2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 21 punktas.

(15)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 88–89 punktai. 2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, ECLI:EU:C:2020:139, 22–23 punktai. 2016 m. gruodžio 15 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-1/16 Synnøve Finden AS prieš Staten v/Landbruks- og matdepartmentet, [2016] ELPA teismo pranešimas, p. 931, 48 punktas.

(16)  3 protokolo II dalies 1 straipsnio c punkte „nauja pagalba“ apibrėžiama kaip „visa pagalba, t. y. pagalbos sistemos [schemos] ir individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti [esama] pagalba, įskaitant egzistuojančios [esamos] pagalbos pakeitimus“. Kadangi ši nuostata suformuluota plačiai, ji gali apimti ne tik patį pakeitimą, bet taip pat su šiuo pakeitimu susijusią pagalbą. Be to, pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnio b punkto ii papunktį „esama pagalba“ laikoma, be kita ko, „patvirtinta pagalba, t. y. ELPA priežiūros institucijos arba I dalies 1 straipsnio b punkto 3 papunktyje nustatytu bendru sutarimu, EEE narėmis esančių ELPA valstybių patvirtintos pagalbos sistemos [schemos] ir individuali pagalba“. Taigi pagalba, dėl kurios priimtas leidimo sprendimas ir kuri, padarius pakeitimą, pažeidžiantį šiame sprendime nurodytą sąlygą, kuria siekiama užtikrinti šios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, jau nebėra minėto sprendimo, kuriuo leista ją teikti, dalykas, gali būti nauja pagalba. Žr. 2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Italija, C-467/15 P, EU:C:2017:799, 46 ir 47 punktus. Taip pat žr. šių gairių 4.2.2.2 skirsnį.

(17)   2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1); Reglamentas į EEE susitarimo XV priedo 1ea punktą įtrauktas 2014 m. gegužės 16 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 98/2014 (OL L 310, 2014 10 30, p. 65–66 ir EEE priedas Nr. 63, 2014 10 30, p. 56); 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (OL L 114, 2012 4 26, p. 8). Reglamentas į EEE susitarimo XV priedo 1ha punktą įtrauktas 2012 m. gruodžio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 225/2012 (OL L 81, 2013 3 21, p. 27 ir EEE priedas Nr. 18, 2013 3 21, p. 32).

(18)  Tokie reglamentai priimami remiantis 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 248, 2015 9 24, p. 1).

(19)   2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1). Reglamentas į EEE susitarimo XV priedo 1j punktą įtrauktas 2014 m. birželio 27 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 152/2014 (OL L 342, 2014 11 27, p. 63 ir EEE priedas Nr. 71, 2014 11 27, p. 61).

(20)  Pagal SESV 109 straipsnį Europos Sąjungos Taryba gali priimti SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo reglamentus ir nustatyti pagalbos kategorijas, kurioms netaikoma pareiga pranešti. Tuomet, kaip nustatyta SESV 108 straipsnio 4 dalyje, Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybės pagalbos kategorijomis, kurias Taryba nustatė pagal SESV 109 straipsnį.

(21)   2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (pranešta dokumentu C(2011) 9380) (OL L 7, 2012 1 11, p. 3). Sprendimas į EEE susitarimo XV priedo 1h punktą įtrauktas 2012 m. kovo 30 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 66/2012 (OL L 207, 2012 8 2, p. 46 ir EEE priedas Nr. 43, 2012 8 2, p. 56).

(22)   2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (OL L 315, 2007 12 3, p. 1). Reglamentas į EEE susitarimo XIII priedo 4a punktą įtrauktas 2008 m. liepos 4 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 85/2008 (OL L 280, 2008 10 23, p. 20 ir EEE priedas Nr. 64, 2008 10 23, p. 13).

(*)  SESV 106 straipsnio 2 dalis atitinka EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį.

(**)  SESV 93 straipsnis atitinka EEE susitarimo 49 straipsnį.

(23)   OL C 202, 2016 6 7, p. 13.

(24)   2002 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Roquette Frères, C-94/00, EU:C:2002:603, 31 punktas, ir 2012 m. rugsėjo 28 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-18/11, Irish Bank Resolution Corporation Ltd v Kaupþing, [2012] ELPA teismo pranešimas, p. 592, 58 ir 123 punktai.

(25)   1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 50 punktas; 1991 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Delimitis / Henninger Bräu, C-234/89, EU:C:1991:91, 53 punktas.

(26)   2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vokietija, C-527/12, EU:C:2014:2193, 56 punktas; 2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 41 punktas, ir 2014 m. spalio 17 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-28/13, LBI hf v Merril Lynch Int Ltd,, [2014] ELPA teismo pranešimas, p. 970, 40 punktas.

(27)   1983 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Milchkontor GmbH, C-205/82, EU:C:1983:233, 22–23 punktai; 2002 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Nyderlandai / Komisija, C-382/99, EU:C:2002:363, 90 punktas; 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vokietija, C-527/12, EU:C:2014:2193, 39–42 punktai; 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 72 punktas; 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 40–41 punktai; 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 135 punktas.

(28)  Ar laikomasi veiksmingumo principo turi būti vertinama analizuojant konkrečias tos nuostatos ypatybes ir jos vaidmenį vykdant atitinkamą procedūrą. Šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 40 punktą; 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 138–140 punktus; 2018 m. rugsėjo 17 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-10/17, Nye Kystlink AS prieš Color Group AS and Color Line AS,,[2018] ELPA teismo pranešimas, p. 292, 73–75 ir 110–111 punktai, ir juose nurodyta teismo praktika.

(29)  Tačiau taikomų vidaus procesinių taisyklių atitiktis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principams gali būti susijusi su bet kuriais kitais nacionalinės teisės aktų aspektais, įskaitant, pavyzdžiui, išlaidų, susijusių su privačiuoju valstybės pagalbos vykdymo užtikrinimu nacionaliniuose teismuose, dydį.

(30)   2005 m. sausio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Streekgewest, C-174/02, EU:C:2005:10, 18 punktas, ir 2013 m. birželio 13 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-11/12, Beatrix Koch, Dipl. Kfm. Lothar Hummel ir Stefan Muller prieš Swiss Life AG, [2013] ELPA teismo pranešimas, p. 272, 117 punktas.

(31)  Pavyzdžiui, Rumunijoje teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo, kuriam turi įtakos neteisėta valstybės pagalbos priemonė. Žr. 3 priedą. Country reports of the ‘Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001)’ , Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 404. Be to, Latvijoje teisė kreiptis į teismą yra tiesiogiai grindžiama SESV 108 straipsnio 3 dalimi, todėl nacionaliniai teismai gali remtis Procedūrų reglamente įtvirtinta „suinteresuotosios šalies“ apibrėžtimi nustatydami, ar atitinkamoje byloje asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Žr. 3 priedą: Country reports of the ‘Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001)’ , Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 300.

(32)  Pavyzdžiui, nurodomi atvejai, kai neteisėta pagalba finansuojama iš ieškovui taikomo mokesčio. Tačiau vertinimas yra kitoks, kai ginčas yra susijęs ne su prašymu atleisti nuo ginčijamo mokesčio, o su šiuo mokesčiu susijusių taisyklių teisėtumu. Šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 25 punktą ir 2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo ANGED, C-233/16, EU:C:2018:280, 26 punktą.

(33)   2005 m. sausio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Streekgewest, C-174/02, EU:C:2005:10, 19 punktas.

(34)   2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C-449/14 P, EU:C:2016:848, 81–82 punktai; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Aer Lingus, C-164/15 P, EU:C:2016:990, 121 punktas; 2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 24–28 punktai.

(35)   2006 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Air Liquide Industries Belgium, C-393/04, EU:C:2006:403, 45 punktas.

(36)  […].

(37)  […].

(38)   2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 72 punktas.

(39)  Pavyzdžiui, Airijoje Aukščiausiojo Teismo Konkurencijos sąrašui priskirta išimtinė jurisdikcija nagrinėti ginčus dėl konkurencijos teisės, įskaitant valstybės pagalbos bylas. Be to, nuo 2013 m. sausio 19 d. Italijoje šalies administraciniams teismams suteikta beveik išimtinė kompetencija nagrinėti bylas dėl viešojo ir privačiojo valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo. Civiliniams teismams palikta kompetencija vykdyti tam tikrų rūšių procesą ir nagrinėti tam tikrų rūšių ieškinius. Žr. 3 priedą: Country reports of the ‘Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001)’ , Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 253, 263–264: Taip pat. žr. Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001), p. 103–104.

(40)  Visų pirma, daugumoje ES valstybių narių administraciniai teismai yra kompetentingi tais atvejais, kai ieškovas ginčija valdžios institucijos aktą, pavyzdžiui, nurodymą susigrąžinti pagalbą arba skirti pagalbą, o civilinių bylų teismai yra kompetentingi spręsti su valstybės pagalbos susigrąžinimu susijusius klausimus bankroto bylose arba bylose dėl žalos atlyginimo. Žr. Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 64. Norvegijoje ir Islandijoje nėra specializuotų teismų, visus klausimus sprendžia nacionaliniai teismai. Lichtenšteino nacionaliniai teismai yra kompetentingi atgaline data panaikinti arba pripažinti negaliojančia sutartį ar teisės aktą, pagal kurį suteikta pagalba. Dėl neigiamo ELPA priežiūros institucijos sprendimo pagalbą teikianti institucija gali peržiūrėti savo sprendimą arba nurodyti susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, o nacionalinei institucijai gali būti pateikti skundai dėl priežiūros.

(41)   2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 38 punktas.

(42)   2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Olimpiclub, C-2/08, EU:C:2009:506, 24 punktas; 2014 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Impresa Pizzarotti, C-213/13, EU:C:2014:2067, 54 punktas; 2020 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Telecom Italia, C-34/19, EU:C:2020:148, 58 punktas.

(43)  […].

(*)   2022 m. vasario 22 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-1/01 Hörður Einarsson prieš The Icelandic State, [2002] ELPA teismo pranešimas, p. 1, 52–53 punktai.

(44)   2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Lucchini, C-119/05, EU:C:2007:434, 60 ir 61 punktai.

(45)   2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Lucchini, C-119/05, EU:C:2007:434, 61–63 punktai. 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 44 punktas; 2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buonotourist / Komisija, C-586/18 P, EU:C:2020:152, 92–96 punktai; 2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Azienda della Mobilità v Komisija, C-587/18 P, EU:C:2020:150, 92–96 punktai; 2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Olimpiclub, C-2/08, EU:C:2009:506, 22–25 punktai.

(46)   „Nacionalinė taisyklė, kliudanti nacionaliniam teismui nustatyti visas pasekmes, kylančias dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies [3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies] trečio sakinio pažeidimo, dėl res judicata galią įgijusio nacionalinio teismo sprendimo, priimto byloje, kurios dalykas nėra toks pat ir kuri nepadarė poveikio nagrinėjamos sutarčių valstybės pagalbos pobūdžiui, turi būti laikomas neatitinkančiu veiksmingumo principo“, 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 45 punktas.

(47)   2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buonotourist / Komisija, C-586/18 P, EU:C:2020:152, 92–96 punktai.

(48)   2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 30 ir 42–43 punktai.

(49)   2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 19 punktas.

(50)   2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 25–26 punktai; 2017 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fondul Proprietatea, C-150/16, ECLI:EU:C:2017:388, 40 punktas. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 84 punktas.

(51)  [...]. Europos ekonominės erdvės susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos gairės (OL L 342, 2017 12 21, p. 35–84 ir EEE priedas Nr. 82, 2017 12 21, p. 1);

(52)   2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buonotourist / Komisija, C-586/18 P, EU:C:2020:152, 90 punktas.

(53)  Žr. 3 protokolo II dalies 4 ir 7 straipsnius.

(54)   2016 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kotnik ir kiti, C-526/14, EU:C:2016:570, 37 punktas.

(55)  Sprendimas nereikšti prieštaravimų, 3 protokolo II dalies 4 straipsnio 3 dalis.

(56)  Sąvokas „teigiamas sprendimas“ ir „neigiamas sprendimas“ žr. 3 protokolo II dalies 7 straipsnio atitinkamai 3 ir 5 dalyse.

(57)  Žr. 3 protokolo II dalies 4 straipsnio 3 ir 4 dalis.

(58)  Žr. 2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Buonotourist / Komisija, C-586/18 P, EU:C:2020:152, 93–94 punktus: „tokios kompetencijos įgyvendinimas apima Komisijos teisę pagal SESV 108 straipsnį išnagrinėti, ar priemonė yra valstybės pagalba, apie kurią pagal šio straipsnio 3 dalį jai turėjo būti pranešta tuo atveju, kai valstybės narės valdžios institucijos nusprendė, jog ši priemonė neatitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant atvejus, kai šios institucijos šiuo klausimu laikėsi nacionalinio teismo įvertinimo. Šios išvados negali paneigti tai, kad šis teismas priėmė res judicata galią įgijusį sprendimą. Iš tiesų pažymėtina, kad Komisijos išimtinės kompetencijos taisyklė taikoma vidaus teisės sistemoje, remiantis Sąjungos teisės viršenybės principu“.

(59)   2016 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas PGE, C-574/14, EU:C:2016:686, 33 ir 36–37 punktai.

(60)   2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buonotourist / Komisija, C-586/18 P, EU:C:2020:152, 92–96 punktai; 2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buonotourist / Komisija, C-587/18 P, EU:C:2020:150, 92–96 punktai.

(61)   1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Prancūzija / Komisija (Boussac), C-301/87, EU:C:1990:67, 9–22 punktai. Tai neužkerta kelio ELPA priežiūros institucijai tam tikrais atvejais, numatytais 3 protokolo II dalies 11 straipsnio 1 dalyje, nurodyti susigrąžinti suteiktą pagalbą nebaigus suderinamumo vertinimo.

(62)   2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 66 punktas. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 110 punktas. Abiem atvejais Teisingumo Teismas rėmėsi (peržiūrėtu) Procedūrų reglamentu, kuriame įtvirtintos procedūrinio pobūdžio taisyklės, taikomos visoms administracinėms procedūroms, susijusioms su Komisijos nagrinėjama valstybės pagalba, kodifikuojama ir sustiprinama Komisijos praktiką tikrinant valstybės pagalbą. Peržiūrėtas Procedūrų reglamentas (Reglamentas (ES) 2105/1589) dar neįtrauktas į EEE susitarimą.

(63)   2002 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Italija / Komisija, C-310/99, EU:C:2002:143, 99 punktas.

(64)  Žr. 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 1 dalį.

(65)  Žr. 3 protokolo II dalies 15 straipsnio 1 dalį.

(66)   1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Prancūzija / Komisija, C-301/87 P, EU:C:1990:67, 19–20 punktai; 1991 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Italija / Komisija, C-303/88, EU:C:1991:136, 46 punktas. Jeigu valstybė narė nevykdo nurodymo sustabdyti arba susigrąžinti pagalbą, ELPA priežiūros institucija turi teisę, atitinkamu klausimu atlikdama tikrinimą iš esmės, jį perduoti tiesiogiai ELPA Teismui ir prašyti minėto nurodymo nevykdymą pripažinti EEE susitarimo pažeidimu pagal Procedūrų reglamento 12 straipsnį.

(67)  Žr. 3 protokolo II dalies 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(68)   2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 38 punktas; 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 11–12 punktai.

(69)   1973 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Lorenz GmbH / Vokietijos Federacinė Respublika ir kiti, C-120/73, EU:C:1973:152, 8 punktas; 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 11 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 39 punktas.

(70)  Dėl nacionalinių teismų vaidmens užtikrinant valstybės pagalbos viešąjį vykdymą žr. Pranešimą dėl pagalbos susigrąžinimo (OL C 247, 2019 7 23, p. 1). ELPA priežiūros institucija priima valstybės pagalbos taisyklių aiškinimo ir taikymo gaires kaip atitinkamo Europos Komisijos dokumento versiją, skirtą EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms, arba pateikdama nuorodą į tą dokumentą. Europos Komisija priėmė Pranešimą dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo (OL C 247, 2019 7 23, p. 1), kuriuo pakeistas 2007 m. Pranešimas dėl susigrąžinimo, OL C 272, 2007 11 15, p. 4. Pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo iš dalies yra paremtas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589, nustatančiu išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9, toliau – Procedūrų reglamentas), kuris dar nėra įtrauktas į EEE susitarimą. Dėl šios priežasties ELPA priežiūros institucija negalėjo priimti prasmingos EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms skirtos Pranešimo dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo versijos, todėl jos remiasi šiuo metu taikomu 2008 m. pranešimu dėl pagalbos susigrąžinimo, pateikiamu OL L 105, 2011 4 21, p. 32.

(71)  Taip pat žr. 2019 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo A&O hostel ir hotel Berlin / Komisija, T-578/17, EU:T:2019:437, 72 punktą.

(72)  Šiuo klausimu žr. 1977 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Steineke e Weinlig, 78/76, EU:C:1977:52, 14 punktą.

(73)   2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Azienda della Mobilità / Komisija, C-587/18 P, EU:C:2020:150, 92–93 punktai; 2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buonotourist / Komisija, C-586/18 P, EU:C:2020:152, 96 punktas;

(74)   2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 41 punktas.

(75)   1987 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Foto-Frost / Hauptzollamt Lübeck-Ost, C-314/85, EU:C:1987:452, 20 punktas.

(76)   1991 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Zuckerfabrik Süderdithmarschen ir Zuckerfabrik Soest / Hauptzollamt Itzehoe ir Hauptzollamt Paderborn, C-143/88 ir C-92/89, EU:C:1991:65, 23 punktas; 1995 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Atlanta Fruchthandelsgesellschaft ir kiti (I) / Bundesamt für Ernährung und Forstwirtschaft, C-465/93, EU:C:1995:369, 51 punktas; 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucchini, C-119/05, EU:C:2007:434, 53 punktas.

(77)  [...] Pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 34 straipsnį ELPA teismas turi jurisdikciją teikti patariamąją nuomonę dėl EEE susitarimo aiškinimo. Tokiam klausimui iškilus bet kuriame EEE nare esančios ELPA valstybės teisme, tas teismas, jei mano, kad tai būtina sprendimui priimti, gali prašyti ELPA teismo pateikti tokią nuomonę.

(78)   1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 50–51 punktai. 2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 44 punktas.

(79)   2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 40 punktas; 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas OTP Bank, C-672/13, EU:C:2015:185, 76 punktas; 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 59 punktas.

(80)   2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 30 punktas; 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 89 punktas; 2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 23 punktas; 2018 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rittinger ir kiti, C-492/17, EU:C:2018:1019, 42 punktas.

(81)   2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 52–55 punktai. Pagal savo nacionalinę teisę nacionalinis teismas prireikus, be to, dar gali nurodyti grąžinti neteisėtą pagalbą, nepažeidžiant EEE valstybės teisės vėliau ją įgyvendinti iš naujo. Jis taip pat gali tenkinti reikalavimus atlyginti dėl neteisėtos pagalbos patirtą žalą (ten pat, 53 punktas).

(82)  Tuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arriva Italia ir kiti, C-385/18, EU:C:2019:1121, 85 punktą.

(83)   2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 37–40 punktai.

(84)  Ten pat, 38 punktas.

(85)  Ten pat, 41–43 punktai.

(86)   2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir ministre de la Culture et de la Communication, C-1/09, EU:C:2010:136, 31 ir paskesni punktai. 2014 m. balandžio 4 d. Teisingumo Teismo nutartis Flughafen Lübeck, C-27/13, EU:C:2014:240, 30 punktas.

(87)  T. y. sprendimą, kuriuo užbaigiamas oficialus tyrimas pagal 3 protokolo II dalies 7 straipsnį.

(88)  Tuo klausimu žr. 1998 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija / Komisija, C-415/96, EU:C:1998:533, 31 punktą; 2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Industrie des poudres sphériques / Taryba, C-458/98 P, EU:C:2000:531, 82 punktą; 2008 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alitalia / Komisija, T-301/01, EU:T:2008:262, 99 ir 142 punktus.

(89)   1977 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Steinike & Weinlig, C-78/76, EU:C:1977:52, 14 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 49 punktas. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 10 punktas; 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucchini, C-119/05, EU:C:2007:434, 50 punktas. 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 39 punktas.

(90)   OL C 262, 2016 7 19, p. 1.

(91)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 90–92 punktai.

(92)  Ten pat, 101 punktas. 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas BMW / Komisija, C-654/17 P, EU:C:2019:634, 151 punktas.

(93)   2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas BMW / Komisija, C-654/17 P, EU:C:2019:634, 132 ir 133 punktai; 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 67 punktas;

(94)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 60 punktas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad išimties taikymo kriterijai turi būti aiškūs ir paprastai taikomi, o nacionaliniams teismams nereikėtų kiekvienu konkrečiu atveju atlikti sudėtingų ekonominių vertinimų (ten pat, 61 ir 68 punktai).

(95)   2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Unicredito Italiano, C-148/04, EU:C:2005:774, 104 punktas; 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas OTP Bank, C-672/13, EU:C:2015:185, 77 punktas; 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 104 punktas.

(96)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 101 punktas. 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas BMW / Komisija, C-654/17 P, EU:C:2019:634, 151 punktas.

(97)  Žr. 3 protokolo II dalies 1 straipsnio b punktą ir 15 straipsnio 3 dalį.

(98)   2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 66 punktas. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 110 punktas. Pavyzdžiui, 3 protokolo II dalies 15 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad ELPA priežiūros institucijos įgaliojimams susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas, ir šio straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad „bet kuri pagalba, kuriai taikomas senaties terminas yra pasibaigęs, yra laikoma esama pagalba“, nėra nustatyto bendro principo, kuris būtų taikomas nacionaliniams teismams (žr. 82 punktą).

(99)   2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 43 punktas; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Hansestadt Lübeck, C-524/14 P, EU:C:2016:971, 29 punktas.

(100)   2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-75/18, EU:C:2020:139, 23 punktas. 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Arriva Italia ir kiti, C-385/18, EU:C:2019:1121, 84 punktas.

(101)   2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Residex Capital IV, C-275/10, EU:C:2011:814, 44–47 punktai.

(102)   2005 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Xunta de Galicia, C-71/04, ECLI:EU:C:2005:493, 49 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 40 ir 68 punktai; 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 12 punktas; 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Residex Capital IV, C-275/10, EU:C:2011:814, 43 punktas.

(103)   2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Aer Lingus, C-164/15 P ir C-165/15 P, EU:C:2016:990, 116 punktas; 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas OTP Bank, C-672/13, EU:C:2015:185, 70 punktas; 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Residex Capital IV, C-275/10, EU:C:2011:814, 33 punktas. 2013 m. balandžio 8 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-10/11, E-11/11, Hurtigruten ASA, Norvegijos Karalystė prieš ELPA priežiūros instituciją, , [2012] ELPA teismo pranešimas, p.758, 283–284 punktai; 2005 m. liepos 21 d. ELPA teismo sprendimas byloje Fesil ASA ir Finnfjord Smelteverk AS (Byla E-5/04), Prosessindustriens Landsforening ir kiti (Byla E-6/04), Norvegijos Karalystė (Byla E-7/04) prieš ELPA priežiūros instituciją, [2005] ELPA teismo pranešimas, p. 117, 178 punktas. 2016 m. liepos 29 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-25/15, ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją, [2016] ELPA teismo pranešimas, p. 631, 43 punktas.

(104)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 132 punktas. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Residex Capital IV, C-275/10, EU:C:2011:814, 39 punktas.

(105)  […].

(106)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 134 punktas.

(107)   2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 63 punktas.

(108)  Ten pat, 68 punktas.

(109)   2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1). Reglamentas į EEE susitarimo II priedo 2 punktą įtrauktas 2005 m. rugsėjo 30 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 123/2005 (OL L 339, 2005 12 22, p. 32 ir EEE priedas Nr. 66, 2005 12 22, p. 18).

(110)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 141 punktas.

(111)   2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 61 punktas.

(112)  Ten pat, 71–75 punktai.

(113)   1997 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimas Land Rheinland-Pfalz / Alcan Deutschland, C-24/95, EU:C:1997:163, 34–37 punktai; 2012 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Italija, C-243/10, EU:C:2012:182, 35 punktas; 2020 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas Nelson Antunes da Cunha, C-627/18, EU:C:2020:321, 60 punktas.

(114)   1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 12 punktas; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Hansestadt Lübeck, C-524/14 P, EU:C:2016:971, 29 punktas. 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 52 punktas. 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 46 punktas.

(115)   1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 52 punktas; 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 46 punktas.

(116)  Vykdymo užtikrinimo tyrime buvo nurodyta įdomi Prancūzijos teismo nutartis po neigiamo Komisijos sprendimo: siekdamas kompensuoti automatinio sustabdymo poveikį dėl apeliacinio skundo dėl vykdomojo rašto sumoms susigrąžinti, nacionalinis teismas įpareigojo pagalbos gavėją sumokėti mokėtinas sumas į blokuotą sąskaitą. Tai darydamas, teismas pasinaudojo Prancūzijos teisės nuostata, pagal kurią laikinasis mokėjimas galimas tais atvejais, kai negalima rimtai kvestionuoti pareigos mokėti. Žr. 3 priedą: Country reports of the ‘Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001)’ , Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 156, bylos santrauka FR8: Cour administrative d’appel de Bordeaux, 2015 m. gruodžio 10 d.

(117)   2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas DEI ir Komisija / Alouminion tis Ellados, C-590/14 P, EU:C:2016:797, 101 punktas. EEE narėmis esančių ELPA valstybių vykdymo užtikrinimo tyrimas atskleidė, kad EEE narėmis esančiose ELPA valstybėse nėra bylų nagrinėjimo praktikos, susijusios su laikinosiomis priemonėmis.

(118)  Nacionaliniai teismai taip pat gali nuspręsti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus pateikta ELPA priežiūros institucijos nuomonė ar informacija arba bus priimtas aukštesnio nacionalinio teismo ar ELPA teismo sprendimas.

(119)   2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-1/09, EU:C:2010:136, 36 punktas; 2015 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo nutartis Gemeente Nijmegen / Komisija, T-251/13, EU:T:2015:142, 45 punktas.

(120)   2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 55 punktas; 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 56 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 75 punktas. 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 56 punktas.

(121)  […].

(122)  […].

(123)   2006 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Traghetti del Mediterraneo, C-173/03, EU:C:2006:391, 41 punktas. […].

(124)  […]. 1998 m. gruodžio 10 d. ELPA teismo sprendimai byloje E-9/97 Erla María Sveinbjörnsdóttir, [1998] ELPA teismo pranešimas, p. 95, 62–63 punktai, 2008 m. gegužės 30 d. byloje E-4/01 Karl K.Karlsson v Islandijos valstybė, [2002] ELPA teismo pranešimas, p. 240, 25 punktas, 2008 m. birželio 20 d. byloje E-8/07 Celina Ngyen v Staten v/Justis-og politidepartementet, [2008] ELPA teismo pranešimas, p. 224, 31 punktas ir 2012 m. gruodžio 11 d. byloje E-2/12 HOB vín ehf. v Áfengis-og tóbaksverslun ríkisins, [2012] ELPA teismo pranešimas, p. 1092, 119 punktas.

(125)   2006 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Traghetti del Mediterraneo, C-173/03, EU:C:2006:391, 45 punktas, ir 1998 m. gruodžio 10 d. ELPA teismo sprendimas byloje E-9/97, Erla María Sveinbjörnsdóttir, [1998] ELPA teismo pranešimas, p. 95, 66 punktas.

(126)   1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 12–14 punktai; 2003 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas van Calster ir Cleeren, C-261/01 ir C-262/01, EU:C:2003:571, 53 punktas; 2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 38 punktas.

(127)  Tačiau kai kuriais atvejais EEE teismai laikėsi nuomonės, kad, norėdami nustatyti, ar paprasčiausias EEE valstybės EEE teisės pažeidimas yra pakankamai sunkus pažeidimas, nacionaliniai teismai turi atsižvelgti į keletą veiksnių, pavyzdžiui, atitinkamo pažeidimo pateisinamumą ar aplinkybę, kad prisidėti prie šio pažeidimo galėjo EEE institucijos pozicija. Šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Robins ir kiti, C-278/05, EU:C:2007:56, 71 punktą; 2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Haim, C-424/97, EU:C:2000:357, 38 punktą; 1996 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo The Queen / Ministry of Agriculture, Fisheries and Food, ex parte Hedley Lomas (Airija), C-5/94, EU:C:1996:205, 28 punktą.

(128)  Tačiau kai kuriose bylose nacionaliniai teismai pripažino valstybės atsakomybės principą. Šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 12 d. Marselio administracinio apeliacinio teismo sprendimą CTC / Corsica Ferries France; Rapport d’expertise, CTC / Corsica Ferries France, 2019 m. vasario 28 d., N/REF: 500060, Annex 3: Country reports of the ‘Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001)’ , Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 152.

(129)   1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Brasserie du pêcheur / Bundesrepublik Deutschland ir The Queen / Secretary of State for Transport, ex parte Factortame ir kiti, C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1991:428, 87 ir 90 punktai.

(130)  Vykdymo užtikrinimo tyrime buvo nurodytas įdomus atvejis, kai, Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo nurodoma susigrąžinti nesuderinamą pagalbą, Prancūzijos administracinis teismas nusprendė priteisti žalą už prarastą rinkos dalį pagrindiniam pagalbos gavėjo konkurentui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies panaikino ankstesnį teismo sprendimą dėl žalos apskaičiavimo ir paskyrė nepriklausomą ekspertą tiksliai kompensacijos sumai apskaičiuoti. Ekspertas įvertino klientų, kurie buvo ieškovo klientai, tačiau dėl nesuderinamos pagalbos tapo pagalbos gavėjo klientais, skaičių ir nustatė vėliau prarastų pajamų sumos dydį. Toks dydžio nustatymas dažnai yra sudėtingas ir priklausys nuo rinkos ypatybių ir konkurentų skaičiaus. Žr. 3 priedą: Country reports of the ‘Final Study on the enforcement of State aid rules and decisions by national courts (COMP/2018/001)’ , Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019, p. 152, bylos santrauka FR6: Tribunal administratif de Bastia, 2017 m. vasario 23 d. Šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 12 d. Marselio administracinio apeliacinio teismo sprendimą CTC / Corsica Ferries France; Rapport d’expertise, CTC / Corsica Ferries France, 2019 m. vasario 28 d., N/REF: 500060.

(131)  Žr. 2.2 skirsnį.

(132)   1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 44 punktas; 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 57–58 punktai.

(133)   2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas CELF ir ministre de la Culture et de la Communication, C-199/06, EU:C:2008:79, 53 ir 55 punktai; 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 60 punktas.

(134)   1988 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asteris ir kiti / Graikija ir EEB, C-106–120/87, EU:C:1988:457, 23 punktas; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Aer Lingus, C-164/15 P ir C-165/15 P, EU:C:2016:990, 72 punktas.

(135)  Žr. 2013 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimo 2014/201/ES dėl bendrovei „Simet SpA“ paskirtos kompensacijos už viešojo transporto paslaugas, teiktas nuo 1987 m. iki 2003 m. (valstybės pagalba SA.33037 (2012/C) Italija) (OL L 114, 2014 4 16, p. 67), šiuo klausimu patvirtinto 2016 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimu Simet / Komisija, T-15/14, EU:T:2016:124, 102–104 punktus. Taip pat žr. 2015 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1470 dėl valstybės pagalbos SA.38517 (2014/C) (ex 2014/NN), kurią įgyvendino Rumunija – 2013 m. gruodžio 11 d. arbitražo teismo sprendimas Micula prieš Rumuniją (OL L 232, 2015 9 4, p. 43 ), kuris panaikintas 2019 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimu European Food ir kiti / Komisija, T-624/15 EU:T:2019:423, kurį šiuo metu peržiūri Teisingumo Teismas byloje C-638/19 P Komisija / European Food ir kiti.

(136)   2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 57 punktas.

(137)   2004 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Taryba, C-110/02, EU:C:2004:395, 43 punktas; 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Lucchini, C-119/05, EU:C:2007:434, 59–63 punktai; 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, EU:C:2015:742, 42–44 punktai.

(138)  Šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. balandžio 28 d. generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer išvados sujungtose bylose C-346/03 ir C-529/03 Atzeni ir kiti, EU:C:2005:256, 198 punktą.

(139)  Vietoje to Sprendimas Asteris aktualus byloms, kai pareiškėjas tiesiog prašo kompensacijos (pvz., valdžios institucijų neteisėtai padarytos žalos ištaisymo), kurią toje EEE valstybėje turėtų teisę gauti bet kuris kitas panašioje padėtyje esantis asmuo. Pastaruoju atveju vien tai, kad atsakovas yra viešasis subjektas, nepaverčia valstybės pagalba kompensacijos, kurią bet kuri bylos šalis būtų gavusi panašiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nagrinėjant panašų dviejų privačių subjektų ginčą.

(140)   2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 98–104 punktai; 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Olimpiclub, C-148/04, EU:C:2005:774, 104 punktas; 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas OTP Bank, C-672/13, EU:C:2015:185, 77 punktas.

(141)   1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 72–74 punktai.

(142)  […].

(143)  […].

(144)   1990 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo nutartis Zwartveld ir kiti, C-2/88 Imm., EU:C:1990:440, 10 ir 11 punktai; 1996 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas Postbank / Komisija, T-353/94, EU:T:1996:119, 93 punktas.

(145)  […].

(146)  Žr. 1982 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo CILFIT / Ministero della Sanità, C-283/81, EU:C:1982:335, 14–20 punktus; 2008 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unión General de Trabajadores de La Rioja, C-428/06–C-434/06, EU:C:2008:488, 42–43 punktus; 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Association France Nature Environnement, C-379/15, EU:C:2016:603, 47–50 punktus; 2016 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo PGE, C-574/14, EU:C:2016:686, 40 punktą; 2018 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Prancūzija (išankstinis mokėjimas), C-416/17, EU:C:2018:811, 108 ir paskesnius punktus.

(147)  Prašymų pateikti informaciją arba nuomonę privalumas yra tas, kad jie yra mažiau formalūs ir visada gali būti teikiami kartu su prašymu pateikti patariamąją nuomonę; šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimą INAIL, C-608/19, EU:C:2020:865, kuriame buvo pasinaudota abiem galimybėmis.

(148)   2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 44 punktas; 2016 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo PGE, C-574/14, EU:C:2016:686, 40 punktas.

(149)  […].

(*)  Trys Europos Komisijos ir ES valstybių narių bendradarbiavimo priemonės dabar kodifikuotos peržiūrėto Procedūrinio reglamento (2015/1589), kuris dar nėra įtrauktas į EEE susitarimą, 29 straipsnyje.

(**)  Sprendimo C-39/94, SFEI ir kiti, 50 punktas; 1990 m. liepos 13 d. nutartis byloje C-2/88 Imm. Zwartveld ir kiti, [1990], Rink. p. I-3365, 16–22 punktai ir Sprendimas C-234/89 Delimitis prieš Henninger Bräu, [1991], Rink. p. I-935, 53 punktas.

(***)  Sprendimas C-94/00 Roquette Frères, [2002] Rink. I-9011, 31 punktas.

(150)  […].

(151)  Gavęs šią informaciją, nacionalinis teismas gali prašyti reguliariai teikti naujausią informaciją apie esamą padėtį.

(152)   1996 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas Postbank / Komisija, T-353/94, EU:T:1996:119, 64 punktas; 1990 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo nutartis Zwartveld ir kiti, C-2/88 Imm., EU:C:1990:315, 16–22 punktai.

(153)   1991 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Delimitis / Henninger Bräu, C-234/89, EU:C:1991:91, 53 punktas; 1996 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas Postbank / Komisija, T-353/94, EU:T:1996:119, 90 punktas.

(154)   1996 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas Postbank / Komisija, T-353/94, EU:T:1996:119, 93 punktas; 1990 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo nutartis Zwartveld ir kiti, C-2/88 Imm., EU:C:1990:440, 10 ir 11 punktai.

(155)   1990 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo nutartis Zwartveld ir kiti, C-2/88 Imm., EU:C:1990:440, 11 punktas; 2002 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas First ir Franex, C-275/00, EU:C:2002:711, 49 punktas; 1996 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas Postbank / Komisija, T-353/94, EU:T:1996:119, 93 punktas.

(156)  Tai gali būti atvejai, kai, pavyzdžiui, tam tikros rūšies informaciją pateikia privatus asmuo arba kai vienos EEE nare esančios ELPA valstybės pateiktos informacijos prašo kitos EEE nare esančios ELPA valstybės teismas.

(157)  […].

(158)  Žr. 5.1.2 skirsnį.

(159)   1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 50 punktas.

(160)  Tuo klausimu žr. 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 68–71 punktus.

(161)   2020 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo CSTP Azienda della Mobilità / Komisija, C-587/18 P, EU:C:2020:150, 90 punktas; 2007 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Lucchini, C-119/05, EU:C:2007:434, 50–52 punktai.

(162)  Žr. 4.2.3.3 skirsnį.

(163)  […].

(164)  […].

(165)   2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vokietija, C-527/12, EU:C:2014:2193, 56 punktas.

(166)  ELPA priežiūros institucija priima valstybės pagalbos taisyklių aiškinimo ir taikymo gaires kaip atitinkamo Europos Komisijos dokumento versiją, skirtą EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms, arba pateikdama nuorodą į tą dokumentą. Europos Komisija priėmė Pranešimą dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo (OL C 247, 2019 7 23, p. 1), kuriuo pakeistas 2007 m. Pranešimas dėl susigrąžinimo, OL C 272, 2007 11 15, p. 4. Pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo iš dalies yra paremtas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589, nustatančiu išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9, toliau – Procedūrų reglamentas), kuris dar nėra įtrauktas į EEE susitarimą. Dėl šios priežasties ELPA priežiūros institucija negalėjo priimti prasmingos EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms skirtos Pranešimo dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo versijos, todėl jos remiasi šiuo metu taikomu 2008 m. pranešimu dėl pagalbos susigrąžinimo, pateikiamu OL L 105, 2011 4 21, p. 32.

(167)   2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich, C-368/04, EU:C:2006:644, 38 punktas; 2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-284/12, EU:C:2013:755, 28 punktas.

(168)   2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, EU:C:2019:51, 66 punktas. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, EU:C:2019:172, 110 punktas.

(169)  Tai, ar nacionalinis teismas priima sprendimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrų arba bylos nagrinėjimo iš esmės kontekste, neturi reikšmės, nes abiem atvejais sprendimas gali turėti įtakos pagalbos priemonei, net ir laikinai.

(170)   2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas DEI ir Komisija / Alouminion tis Ellados, C-590/14 P, EU:C:2016:797, 107 ir 108 punktai.

(171)  Jei ELPA priežiūros institucija mano, kad EEE nare esanti ELPA valstybė neįvykdė įsipareigojimų, nustatytų sprendime pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 31 straipsnio 2 dalį, ELPA priežiūros institucija gali kreiptis į ELPA teismą.

(172)   1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti / Prancūzija, C-354/90, EU:C:1991:440, 12 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas SFEI ir kiti, C-39/94, EU:C:1996:285, 70 punktas.

(173)   2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas Köbler, C-224/01, EU:C:2003:513, 50 punktas.