(1)

2024 m. vasario 23 d. Komisijai buvo pateiktas prašymas užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą „Turiu teisę rinktis: aš už saugų ir prieinamą abortą“;

(2)

anot organizatorių, iniciatyvos tikslas – paraginti Komisiją „remiantis solidarumo principu pateikti pasiūlymą suteikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad jos galėtų užtikrinti, jog bet kuri europietė, vis dar neturinti galimybės saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą, galėtų tai padaryti“;

(3)

daugiau informacijos apie iniciatyvos dalyką, tikslus ir aplinkybes pateikiama iniciatyvai skirto dokumento priede. Priede paaiškinama, kad „daug kur Europoje moterys negali nutraukti nėštumo, t. y. gauti pagrindinės savo sveikatos priežiūros paslaugos, todėl ne tik rizikuoja būti fiziškai sužalotos, bet ir patiria pernelyg didelį ekonominį ir psichologinį spaudimą; dažnai tai – moterys, gyvenančios marginalizuotose bendruomenėse ir tam mažiausiai turinčios lėšų“. Remiamasi bendra mokslininkų ir tarptautinių įstaigų nuomone, kad „reprodukcinės priežiūros laikymas prabangos dalyku nepadeda sumažinti abortų, o tik priveda moteris prie nesaugių abortų“. Priede taip pat nurodoma, kad siūloma finansinė parama „galėtų būti teikiama pagal sutikimo dalyvauti priemonę, kurią valstybės narės gali taikyti savanoriškai“;

(4)

organizatorių grupė kartu su registracijos prašymu taip pat pateikė papildomą dokumentą, kuriame pateikiama siūlomų veiksmų analizė;

(5)

priede ir papildomame dokumente daroma nuoroda į programą „ES – sveikatos labui“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (2), priimtu remiantis SESV 168 straipsnio 5 dalimi. Reglamento (ES) 2021/522 4 straipsnio g punkte nurodytas konkretus tikslas: „gerinti galimybes gauti kokybiškas, į pacientą orientuotas, rezultatais grindžiamas sveikatos priežiūros ir susijusias priežiūros paslaugas, siekiant užtikrinti visuotinę sveikatos priežiūros aprėptį“. To reglamento I priedo, kuriame pateiktas finansuoti tinkamų veiksmų sąrašas, 7 punkto c papunktyje nustatyta: „parama valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama skatinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros prieinamumą, ir parama integruotiems tarpsektoriniams prevencijos, diagnostikos, gydymo ir priežiūros metodams.“;

(6)

todėl siekiant finansuoti veiksmus, kuriais apskritai skatinamas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros prieinamumas, nebūtų poreikio priimti naują teisinį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nes tai galėtų būti numatyta metinėje darbo programoje, rengiamoje pagal programą „ES – sveikatos labui“;

(7)

kadangi iniciatyva siekiama paraginti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, kuriuo viršijama tai, kas šiuo metu įmanoma pagal programą „ES – sveikatos labui“, finansinė parama valstybių narių veiksmams, kuriais skatinama sveikatos priežiūra, pagal SESV 168 straipsnio 5 dalį galėtų priklausyti Sąjungos papildomajai kompetencijai. Tačiau bet kokia tokia parama turėtų atitikti SESV 168 straipsnio 7 dalyje nustatytus apribojimus, nes vykdydama veiklą Sąjunga turi atsižvelgti į valstybių narių atsakomybę formuoti savo sveikatos politiką ir organizuoti bei teikti sveikatos paslaugas ir sveikatos priežiūrą, įskaitant sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros valdymą ir joms skirtų išteklių paskirstymą. Finansinės paramos mechanizmo tikslas arba poveikis negali būti kenkimas valstybių narių viešosios tvarkos teisės aktams arba apskritai sveikatos priežiūros ir etikos sprendimams, kuriuos valstybės narės priima naudodamosi savo kompetencija sveikatos srityje;

(8)

iniciatyvos priede konkrečiai nurodyta, kad iniciatyva „nesiekiama suderinti abortus reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų arba kištis į juos“. Todėl panašu, kad vien tai, jog tokio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugoms teikiama finansinė parama, nėra tiesioginis tikslinis kišimasis į valstybių narių kompetenciją formuoti savo sveikatos politiką ir organizuoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tačiau tokį kišimąsi galėtų lemti konkreti finansinės paramos mechanizmo struktūra;

(9)

todėl Komisija mano, kad iniciatyva gali būti užregistruota tik jei ja siekiama pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl finansinės paramos valstybėms narėms, dar neįtrauktos į programą „ES – sveikatos labui“, ir jei siūlomo finansinės paramos mechanizmo tikslas ar poveikis nėra kenkimas valstybių narių viešosios tvarkos teisės aktams arba apskritai sveikatos priežiūros ir etikos sprendimams, kuriuos valstybės narės priima naudodamosi savo kompetencija sveikatos srityje;

(10)

remdamasi šiais išaiškinimais, Komisija mano, kad nėra taip, kad kuri nors iniciatyvos dalis akivaizdžiai viršytų jos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

(11)

ta išvada nedaro poveikio vertinimui, ar šiuo atveju būtų tenkinamos konkrečios materialinės sąlygos, įskaitant atitikties proporcingumo bei subsidiarumo principams ir suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis sąlygas, kad Komisija galėtų imtis veiksmų;

(12)

organizatorių grupė pateikė tinkamų įrodymų, kad ji atitinka Reglamento (ES) 2019/788 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, ir pagal to reglamento 5 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą paskyrė kontaktinius asmenis;

(13)

šia iniciatyva nėra aiškiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra lengvabūdiška, nepagrįsta ar akivaizdžiai prieštaraujanti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms Sąjungos vertybėms arba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms;

(14)

todėl iniciatyva „Turiu teisę rinktis: aš – už saugų ir prieinamą abortą“ turėtų būti įregistruota;

(15)

išvada, kad Reglamento (ES) 2019/788 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos registravimo sąlygos įvykdytos, nereiškia, kad Komisija kokiu nors būdu patvirtina faktinį iniciatyvos turinio tikslumą – už jį atsako tik iniciatyvos organizatorių grupė. Iniciatyvos turinys atspindi tik organizatorių grupės nuomonę ir jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Komisijos nuomonę,