(1)

2023 m. kovo 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės polietilentereftalato (toliau – PET). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2023 m. vasario 14 d.„PET Europe“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas buvo pateiktas Sąjungos PET pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir grėsmės, kad dėl jo gali būti daroma žala, įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė neregistruoti importuojamo KLR kilmės PET pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir 14 straipsnio 5a dalį.

(4)

Savo pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad laikinojo reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje Komisija supainiojo sprendimus dėl registravimo ir taikymo atgaline data. Kaip priežastį netaikyti reikalavimo registruoti Komisija nurodė aplinkybę, kad importas nepadidėjo. Skundo pateikėjas teigė, kad šis kriterijus yra svarbus taikant pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį (taikymas atgaline data), o ne 14 straipsnio 5 dalį. Todėl, skundo pateikėjo nuomone, Komisija neteisingai taikė pagrindinį reglamentą.

(5)

Pažymima, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje tikrai nėra aiškios nuorodos į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Tačiau 14 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad importo registravimo tikslas yra tai, kad vėliau tokiam importui gali būti taikomos priemonės. Todėl, siekiant pagrįsti importo registravimą pagal 14 straipsnio 5 dalį, turi būti pateikiama pakankamai įrodymų, kad gali būti laikomasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Todėl skundo pateikėjo tvirtinimas buvo atmestas.

(6)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2023 m. spalio 31 d. Komisija šalims pateikė siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumo ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, apskaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Dėl skaičiavimų tikslumo pastabų negauta.

(7)

2023 m. lapkričio 27 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2659 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam KLR kilmės PET nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(8)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės (toliau – pirminis faktų atskleidimas), pastabų pateikė skundo pateikėjas, eksportuojantys gamintojai ir jų asociacija, naudotojai ir nesusijęs importuotojas.

(9)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su bendrove „Svepol“ ir „PET Europe“.

(10)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo negalutines išvadas. Siekdama gauti daugiau išsamių duomenų apie Sąjungos pardavimo kainas, gamybos sąnaudas ir pelningumą po tiriamojo laikotarpio, ji atrinktų Sąjungos gamintojų paprašė pateikti papildomų duomenų. Prašomą informaciją pateikė visi atrinkti Sąjungos gamintojai.

(11)

Tiek po pirminio, tiek po galutinio faktų atskleidimo naudotojų asociacija UNESDA (4) teigė, kad Komisija turėjo nutraukti tyrimą, kai paaiškėjo, kad pagal skundą nebuvo galima nustatyti, kad buvo padaryta žala, ir kad, atsižvelgiant į perdirbto PET segmento duomenis, skundas buvo netikslus ir neišsamus.

(12)

Primenama, kad skunde buvo nurodyta žalos grėsmė, o ne materialinė žala, o skunde pateikti tvirtinimai buvo patvirtinti atliekant vėlesnį tyrimą. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 204 konstatuojamojoje dalyje, siekiant, kad Komisija galėtų nustatyti antidempingo muitus, pakanka, kad atlikus tyrimą būtų padaryta išvada, jog egzistuoja materialinės žalos grėsmė pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad apytikriai apskaičiuoti perdirbto PET pramonės sektoriaus duomenys skundo nagrinėjimo etape yra pakankamas įrodymas. Todėl UNESDA tvirtinimai atmetami.

(13)

UNESDA tvirtino, kad laikinasis reglamentas buvo priimtas pažeidžiant procesines teises. UNESDA nurodė, kad duomenys apie žalą buvo pakeisti 2023 m. spalio mėn., o sprendimas nustatyti laikinuosius muitus buvo priimtas tada, kai suinteresuotosios šalys nebegalėjo pateikti pastabų. UNESDA nurodė, kad naudotojams nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų po to, kai skundo pateikėjas 2023 m. spalio mėn. pateikė duomenis apie žalą. Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą UNESDA pakartojo savo argumentą.

(14)

Pirma, pažymima, kad galutiniai su makroekonominiais rodikliais susiję žalos duomenys buvo pateikti tik 2023 m. spalio mėn., nes Komisija papildomai išanalizavo perdirbto PET segmentą, kuris yra labai dinamiškas ir susijęs su daugiau kaip 50 įvairaus dydžio gamintojų, kurių pajėgumai dažnai kinta, išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktą įvairią informaciją ir su skundo pateikėju išsamiai nustatė, kokios informacijos trūksta, kad nustatytų objektyvius ir tipiškus visos PET pramonės, įskaitant perdirbto PET segmentą, makroekonominius rodiklius. Be to, naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta daug galimybių tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis viso tyrimo metu, be kita ko, būti išklausytiems dalyvaujant Komisijos tarnyboms, raštu pateikti įvairią informaciją iki 2023 m. spalio mėn. ir teikti pastabas dėl laikinojo reglamento. Be to, 2023 m. spalio mėn. pateikti žalos duomenys buvo įtraukti į pirminį faktų atskleidimą ir visų suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta dėl jo teikti pastabas. Iš tikrųjų, UNESDA pateikė pastabų dėl šių duomenų. Todėl tvirtinimas, kad UNESDA nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų, buvo laikomas neteisingu ir nepagrįstu.

(15)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės PET (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(16)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms po galutinio faktų atskleidimo. 2024 m. vasario 29 d. surengtas klausymas su bendrove „Svepol“.

(17)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad du Komisijos darbo atliekant šį tyrimą aspektai pažeidė jos ir kitų suinteresuotųjų šalių teises į gynybą.

(18)

Pirma, bendrovė „Svepol“ užginčijo bendrojo faktų atskleidimo dokumento paskelbimą Kinijos naujųjų metų atostogų išvakarėse nepaisant to, kad tam nėra jokio neatidėliotino ir skubaus procedūrinio laiko apribojimo. Bendrovės „Svepol“ teigimu, Kinijos valstybinės šventės laikotarpis labai trukdė jai ir eksportuojantiems gamintojams pasinaudoti teise būti išklausytiems ir pateikti rašytinius įrodymus dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento per Komisijos nustatytą laikotarpį ir ribojo šias jų galimybes.

(19)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuoti tyrimai turi būti užbaigti laikantis griežtų teisinių terminų, nustatytų pagrindiniame reglamente, kurie tai taip pat apima keletą vidaus ir išorės procedūrinių veiksmų. Komisija pastebėjo, kad šiuo atveju buvo tinkamai laikomasi pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje numatyto ne trumpesnio kaip 10 dienų termino pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo pateikti. Kartu pagal tą patį straipsnį terminas nustatomas „deramai atsižvelgiant į klausimo skubumą“. Terminas suinteresuotosioms šalims atsakyti į bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą turi būti nustatomas atsižvelgiant į šias aplinkybes.

(20)

Be to, tinkamai atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis suinteresuotosios šalys gali susidurti su kliūtimis laikytis Komisijos nustatytų terminų, ir tinkamai pagrįstais atvejais leidžiama pratęsti terminus. Tai paaiškinta pranešimo apie tyrimą 9 punkte, kuriame nustatyta, kad „[t]erminas, per kurį turi būti pateikta kita pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija, gali būti pratęstas 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių“ (5). Šiuo atveju remiantis pateiktu pagrindimu ir nesant išimtinių aplinkybių bendrovei „Svepol“ skirtas terminas buvo pratęstas trimis dienomis. Komisija visiškai laikėsi pranešimo apie inicijavimą ir savo įprastos praktikos. Todėl tvirtinimas, kad Komisija pažeidė bendrovės „Svepol“ ar kitų suinteresuotųjų šalių teises į gynybą, buvo nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.

(21)

Antra, bendrovė „Svepol“ ginčijo tai, kad Sąjungos gamintojų klausimynų po TL atsakymų prasmingos nekonfidencialios santraukos suinteresuotosioms šalims buvo pateiktos tik jos prašymu ir praėjus dviem mėnesiams po to, kai Sąjungos gamintojai pateikė taikytinus neskelbtinus duomenis. Be to, bendrovės „Svepol“ teigimu, tai, kad neskelbtinos informacijos, kuria Komisija rėmėsi ir kurią nurodė bendrajame faktų atskleidimo dokumente, reikšmingos nekonfidencialios santraukos suinteresuotosioms šalims buvo pateiktos tik praėjus keturioms dienoms po bendrojo faktų atskleidimo dokumento paskelbimo, neišvengiamai turėjo įtakos suinteresuotųjų šalių galimybei pateikti įrodymų ir pastabų dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento per Komisijos nustatytą terminą.

(22)

Pažymėtina, kad, pirma, bendrajame faktų atskleidimo dokumente buvo pateikti tikslūs suvestiniai atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų, gamybos sąnaudų ir pelningumo duomenys, o reikšmingose nekonfidencialiose klausimyno atsakymų santraukose ši neskelbtina ir su konkrečia bendrove susijusi informacija buvo pateikta tik nurodant indeksus arba intervalus. Antra, kaip nurodė bendrovė „Svepol“, reikšmingos santraukos buvo pateiktos tik praėjus keturioms dienoms po bendrojo faktų atskleidimo dokumento atskleidimo, taigi šioms santrumpoms apsvarstyti ir atitinkamiems pastabėjimams dėl galutinio faktų atskleidimo įtraukti į savo pastabas jai tebuvo likusios 9 dienos. Trečia, kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, terminas bendrovei „Svepol“ atsakyti į galutinį faktų atskleidimą buvo pratęstas trimis dienomis. Todėl, kadangi šis procedūrinis aspektas buvo nedelsiant ištaisytas, šiuo atveju jis negali turėti įtakos suinteresuotųjų šalių procesinėms teisėms, taigi bendrovės „Svepol“ argumentai turėjo būti atitinkamai atmesti.

(23)

Pastabų dėl atrankos negauta. Todėl laikinojo reglamento 18–27 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(24)

Laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtis. Tiriamasis produktas – polietilentereftalatas (toliau – PET), kurio klampa pagal standartą ISO 1628-5 yra ne mažesnė kaip 78 ml/g. Nustačius klampą, naudojant tam tikrą tirpiklį matuojamas PET tirpalo klampos koeficientas. ISO standarte nurodyti penki skirtingi tirpiklių deriniai, kuriuos galima naudoti atliekant matavimus:

(25)

Nors naudojant kiekvieną iš šių tirpiklių gali būti nustatomas šiek tiek kitoks klampos koeficientas, naudojant matematines formules viename tirpiklyje gautą klampos koeficientą galima konvertuoti į klampos koeficientą, kuris būtų gautas naudojant kitą tirpiklį.

(26)

Pažymima, kad pagal anksčiau galiojusį standartą DIN 53728, kuris buvo pakeistas standartu ISO 1628-5, buvo nurodytas tik 24 konstatuojamosios dalies a punkte minėtas tirpiklių fenolio ir 1,2-dichlorbenzeno (50/50) derinys.

(27)

Todėl, siekiant aiškumo, vienodo taikymo valstybių narių muitinėse ir nuoseklumo ankstesnio pramoninio standarto atžvilgiu, šių tyrimų tikslais papildomai paaiškinama, kad PET klampa turi būti matuojama pagal arba konvertuojama į tirpiklių fenolio ir 1,2-dichlorbenzeno (50/50) derinį.

(28)

Dėl produkto apibrėžtosios srities, atsakydamas į pirminį faktų atskleidimą, eksportuojantis gamintojas „Ceville“, kuriam pritarė eksportuojantis gamintojas „INCOM Resources Recovery (Tianjin) Co., Ltd“, pakartojo savo prašymą neįtraukti perdirbto PET į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje. Abi suinteresuotosios šalys nurodė skirtingą perdirbto PET kainodarą, palyginti su grynu PET, Sąjungos tvarumo tikslus, susijusius su didesniu perdirbto PET naudojimu, ir tai, kad šiuo metu perdirbtas PET iš KLR į Sąjungą neimportuojamas.

(29)

Komisijos apibrėžtas nagrinėjamasis produktas apėmė iš KLR importuojamą tiek gryną PET, tiek perdirbtą PET, kuris konkuruoja su Sąjungos pramonės gaminamu grynu PET ir perdirbtu PET. Tai, kad šių dviejų rūšių produktų kainodara gali skirtis, negali būti laikoma priežastimi neįtraukti jų į tyrimą. Komisija konstatavo, kad abiejų rūšių produktų fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios, jie konkuruoja vienas su kitu ir gryną PET ir perdirbtą PET tam tikru mastu galima naudoti vieną pakeičiant kitu (žr., pavyzdžiui, laikinojo reglamento 254 ir 293 konstatuojamąsias dalis). Šiomis išvadomis negalima suabejoti dėl to, kad skiriasi kainodara. Todėl būtų netinkama ir neveiksminga į šio tyrimo aprėptį neįtraukti perdirbto PET. Be to, tvirtinimas, kad perdirbtas PET nebuvo importuojamas, yra klaidingas. Net jei tiriamuoju laikotarpiu perdirbto PET importas iš KLR buvo nedidelis, jis vis tiek buvo vykdomas. Bet kuriuo atveju, kaip minėta, Komisija padarė išvadą, kad abiejų rūšių produktai konkuruoja vienas su kitu. Taigi, buvo nustatyta, kad dėl PET importo dempingo kaina iš KLR, nepriklausomai nuo to, ar buvo importuojamas perdirbtas PET, ar grynas PET, atsirado žalos Sąjungos PET gamintojams grėsmė.

(30)

Kadangi kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 33–39 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(31)

Atskleidus pirminius faktus vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas (bendrovė „Sanfame Group“) ir vienas importuotojas (bendrovė „Svepol“) pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų dėl dempingo.

(32)

Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikiama laikinojo reglamento 40–138 konstatuojamosiose dalyse.

(33)

Paskelbus laikinąsias priemones bendrovė „Sanfame Group“ pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiame tyrime. Bendrovė „Sanfame Group“ tvirtino, kad kai kurie PET gamybos veiksniai buvo iš dalies importuojami iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kuriose nėra iškraipymų, todėl Komisija turėjo naudoti faktines importo kainas, kurias gamintojas mokėjo už importuojamas žaliavas, o ne taikyti lyginamąjį dydį tokioms sąnaudoms dėl to, kad faktinės sąnaudos atspindėjo kainas, kurios nėra iškraipytos, nes priklauso nuo rinkos jėgų.

(34)

Komisija atmetė šį argumentą. Nors bendrovė „Sanfame Group“ savo klausimyno atsakyme nurodė, kad kai kurias PET gamybai naudojamas žaliavas ji importavo iš kitų šalių nei KLR, ši bendrovė aiškiai ir nuosekliai nenurodė, kuri šių sąnaudų dalis buvo susijusi su ne KLR gaunamomis žaliavomis ir kurios iš šių sąnaudų nebuvo susijusios su iškraipymais. Taigi, bendrovė „Sanfame Group“ tinkamais įrodymais nepagrindė savo tvirtinimo, kad turi būti atsižvelgiama į faktines tam tikro rinkos sąlygomis importuojamo žaliavų kiekio kainas. Todėl, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad importuojama žaliava buvo naudojama į Sąjungą importuojamam PET gaminti, Komisija nusprendė naudoti viso PET gamybai naudotų žaliavų kiekio lyginamąsias kainas ir atmetė šį bendrovės tvirtinimą.

(35)

Paskelbus laikinąsias priemones bendrovės „Sanfame Group“ ir „Svepol“ pateikė pastabų dėl Komisijos sprendimo naudoti bendrovės „MPI Polyester Industries“ (toliau – bendrovė MPI) duomenis nustatant PBA išlaidų ir pelno lyginamąjį dydį tipiškoje šalyje, t. y. Malaizijoje.

(36)

Bendrovės „Sanfame Group“ ir „Svepol“ pakartojo savo pastabas dėl antrojo pranešimo dėl šaltinių, naudotų normaliajai vertei nustatyti. Ankstesnius savo argumentus bendrovės „Sanfame Group“ ir „Svepol“ papildė tvirtinimu, kad dėl integruoto gamybos pobūdžio bendrovė „Recron“ būtų tinkamesnis atitikmuo nei bendrovė MPI. Bendrovė „Svepol“ taip pat tvirtino, kad bendrovė „Recron“ pradėjo gaminti naudodama paraksileną (panašiai kaip ir atrinkti Kinijos gamintojai), todėl „Recron“ PBA išlaidos atspindi Kinijos gamintojų PBA išlaidas.

(37)

Be to, bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad Komisija nepagrindė, kodėl bendrovių MPI ir „Recron“ finansiniai duomenys turėtų būti vertinami skirtingai. Bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad priešingai, nei buvo teigiama Komisijos negalutinėse išvadose, bendrovės „Recron“ interneto svetainėje nebuvo jokios informacijos apie tai, kad pagrindinis dėmesys šioje bendrovėje būtų skiriamas sudėtingiems išvestiniams poliesterio produktams. Be to, be informacijos apie gamybos pajėgumus, bendrovės MPI interneto svetainėje nebuvo nurodyta, kad jos pagrindinė veikla pagal vertę ar sąnaudas būtų PET dervos gamyba. Interneto svetainėje buvo nurodyta, kad tiek dervos gamybos, tiek verpimo įrenginiai buvo aktyviai valdomi kartu. Bendrovė „Svepol“ taip pat teigė, kad iki šio tyrimo ji niekada nebuvo girdėjusi apie bendrovę MPI, o bendrovė „Recron“ buvo gerai žinoma šio pramonės sektoriaus gamintoja.

(38)

Bendrovė „Svepol“ taip pat tvirtino, kad padarydama preliminarią išvadą, jog bendrovės „Recron“ pelno ir PBA išlaidų lygis yra nepagrįstas, Komisija objektyviai neįvertino duomenų.

(39)

Kaip savo pastabose pripažino bendrovė „Sanfame Group“, vertinant viešai prieinamą bendrovės „Recron“ informaciją nebuvo galima tiksliai nustatyti PET reikšmės, palyginti su bendra bendrovės apyvarta. Kitaip tariant, lengvai prieinami duomenys nebuvo konkrečiai susiję su PET verslu. Komisija siekė nustatyti artimiausią lengvai prieinamą atitikmenį, įskaitant konsoliduotą informaciją apie gamintoją (-us), be kita ko vykdantį (-čius) su tiriamuoju produktu susijusią veiklą. „Recron“ iš tiesų yra didelė bendrovė, o jos svetainėje (6) nurodyta, kad ji yra viena didžiausių pasaulyje integruotų poliesterių ir tekstilės bendrovių, daugiausia dėmesio skirianti sudėtingiems išvestiniams poliesterio produktams. Tuo tarpu MPI, kaip nurodyta šios bendrovės interneto svetainėje (7), daugiausia dėmesio skiria PET dervos gamybai. Todėl Komisija padarė išvadą, kad bendrovė MPI yra artimiausias lengvai prieinamas atitikmuo, ir nusprendė nenaudoti bendrovės „Recron“ duomenų. Naujas argumentas, kad dėl integruoto gamybos pobūdžio bendrovė „Recron“ buvo tinkamesnis atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atitikmuo, šio vertinimo nepakeitė. Kaip jau minėta, integruota gamyba apima ir sudėtingus išvestinius produktus, kuriems bendrovė „Recron“ skiria daugiausia dėmesio ir kurie nėra tiriamojo produkto dalis, todėl šios bendrovės integruotos gamybos struktūra nebuvo panaši į PET dervos gamintojo struktūrą.

(40)

Todėl Komisija patvirtino savo sprendimą pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti ir normaliajai vertei apskaičiuoti naudoti bendrovės MPI duomenis.

(41)

Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 139–140 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino savo negalutines išvadas.

(42)

Išsami informacija apie normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pateikta laikinojo reglamento 141–142 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino savo negalutines išvadas.

(43)

Atmetusi 33 ir 35 konstatuojamosiose dalyse aprašytus tvirtinimus Komisija patvirtino dempingo skirtumo skaičiavimą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje.

(44)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(45)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 150–151 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(46)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 152–155 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(47)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies apimties, rinkos dalies ir kainos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 156–164 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas šiais klausimais.

(48)

Pastabų dėl šios laikinojo reglamento dalies negauta.

(49)

Atskleidus pirminius faktus skundo pateikėjas pateikė peržiūrėtus 2023 m. pirmo ketvirčio makroekonominius duomenis (laikinojo reglamento 14 lentelė), apimančius atnaujintus pagrindinius „Wood Mackenzie“ pramonės ekspertų pateiktus perdirbto PET gamybos duomenis, iš kurių buvo ekstrapoliuoti perdirbto PET pardavimo duomenys. Dėl šio pakeitimo 2023 m. I ketv. Sąjungos pramonės pagaminamo PET kiekis sumažėjo maždaug 33 700 tonų, o Sąjungos pramonės PET pardavimo apimtis – daugiau kaip 32 100 tonų. Dėl to tą ketvirtį atitinkamai sumažėjo Sąjungos suvartojimas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 14 lentelėje. Tačiau dėl šio pakeitimo nepasikeitė pastebėtos tendencijos, todėl jis neturėjo įtakos ir Komisijos vertinimui. Iš tiesų, po to, kai Eurostatas atnaujino 2023 m. I ketv. importo duomenis (nuo 134 604 tonų iki 127 608 tonų), 2023 m. I ketv. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo maždaug 1 procentiniu punktu (nuo 63 % iki 62 %), o importo iš Kinijos rinkos dalis išliko tokio paties dydžio.

(50)

UNESDA teigimu, 2023 m. spalio mėn. skundo pateikėjo pateiktuose duomenyse (toliau – spalio mėn. duomenys), kuriuos Komisija naudojo negalutinėms išvadoms dėl žalos padaryti, nebuvo atsižvelgta į byloje pateiktus UNESDA duomenis. UNESDA atkreipė dėmesį į tai, kad skundo pateikėjo per tyrimą pateikti duomenys buvo labai skirtingi.

(51)

Pirma, skundo pateikėjo spalio mėn. duomenys buvo pateikti kaip galutinis skundo pateikėjo atsakymas į Komisijos klausimyną dėl makroekonominių rodiklių, kuris buvo pateiktas po kelių skundo pateikėjui adresuotų prašymų pašalinti Komisijos nustatytus duomenų trūkumus. Pabrėžiama, kad prašymai pašalinti trūkumus buvo pateikti remiantis vėliau Komisijos nustatytais faktais ir įvairia informacija, kurią tyrimo metu pateikė suinteresuotosios šalys (daugiausia UNESDA).

(52)

Antra, spalio mėn. duomenys atspindėjo patikrintus su bendradarbiaujančiomis bendrovėmis susijusius duomenis ir geriausius prieinamus bei tinkamai pagrįstus duomenis apie Sąjungos perdirbto PET gamintojus. UNESDA nepagrindė, kodėl turėtų būti laikoma, kad spalio mėn. duomenys buvo neteisingi ar nereprezentatyvūs. UNESDA taip pat nepaaiškino, kodėl Komisija vietoje šių duomenų turėtų naudoti kitus duomenis, arba kokiu mastu UNESDA nurodyti duomenys buvo išsamesni ar tikslesni nei spalio mėn. duomenys.

(53)

Tiek po pirminio, tiek po galutinio faktų atskleidimo UNESDA suabejojo dėl makroekonominių duomenų patikslinimų ir nurodė, kad naudodamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją skundo pateikėjas nepakankamai įvertino Sąjungos pardavimą, gamybą ir suvartojimą, padvigubino uždarojo naudojimo duomenis ir sumaišė gryno PET ir perdirbto PET duomenis.

(54)

UNESDA tvirtinimai dėl manipuliavimo duomenimis buvo nepagrįsti. Komisija dėjo daug pastangų, stengdamasi pašalinti nustatytus makroekonominių duomenų trūkumus, kurie daugiausia buvo susiję su perdirbtu PET. Visos suinteresuotosios šalys pateikė savo nuomonę ir duomenis ir Komisija dėl 56–57 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių nusprendė naudoti atitinkamai „Wood Mackenzie“ ir PRE („Plastic Recyclers Europe“ – skėtinės perdirbto PET gamintojų asociacijos) duomenis. Komisija paprašė atlikti pataisymus, dėl kurių buvo atnaujinti spalio mėn. duomenys, siekdama užtikrinti, kad naudojami duomenys atspindėtų atrinktų Sąjungos gamintojų galiojančius atsakymus ir (arba) patikrintus duomenis.

(55)

UNESDA taip pat nurodė, kad vertinant gamybą turėtų būti remiamasi 2022 m. PET rinkos ataskaita ir į ją įtraukta perdirbto PET gamintojų veiklos norma ir nepritarė, kad perdirbto PET gamybai įvertinti būtų naudojami „Wood Mackenzie“ duomenys.

(56)

Komisija tinkamai atsižvelgė į įvairius esamus šaltinius, siekdama nustatyti patikimiausią ir objektyviausią atitikmenį nesant tikslių su perdirbtu PET susijusių duomenų. Nustatyta, kad naudoti 2022 m. PET rinkos ataskaitą būtų netinkama dėl dviejų priežasčių: šioje ataskaitoje veiklos pajėgumams nustatyti buvo naudojami tik 2020 m. duomenys ir į ją buvo įtraukti Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir Norvegijos duomenys. Į „Wood Mackenzie“ duomenis buvo įtraukti metiniai PET dribsnių suvartojimo (t. y. perdirbto PET gamybos) duomenys ir ši ataskaita buvo konkrečiai susijusi su Sąjungos pramonės gamyba. „Wood Mackenzie“ ataskaitoje netgi buvo atskirta sąlyčiui su maistu tinkamo ir netinkamo perdirbto PET gamyba ir cheminis grąžinamasis perdirbimas, todėl ši ataskaita apskritai buvo laikoma patikimesniu ir tinkamai pagrįstu informacijos šaltiniu. Bet kuriuo atveju, net jeigu vertinant perdirbto PET gamybą būtų buvę naudojamasi PET rinkos ataskaita, poveikis rodikliams būtų buvęs minimalus (8) ir dėl jo nebūtų reikėję pakeisti Komisijos išvadų, padarytų žalos grėsmei šiuo atveju nustatyti.

(57)

Be to, UNESDA teigė, kad Komisija neatsižvelgė į išsamią informaciją apie Sąjungos perdirbto PET gamintojus, įskaitant bendrovių identifikavimo duomenis ir jų gamybos pajėgumus nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau UNESDA prieštaravo pati sau, teigdama, kad apibendrinta metinė informacija apie gamybos pajėgumus Sąjungoje, kurią pateikė PRE (9) ir kurią Komisija galiausiai naudojo atlikdama vertinimą, tiksliai atitiko naudotojų pateiktus duomenis. Kaip išdėstyta pirmiau, Komisija įvertino įvairius šaltinius ir nusprendė naudoti tą, kuris buvo laikomas patikimiausiu, – perdirbto PET gamybos pajėgumų atveju tai buvo perdirbto PET gamintojams atstovaujančios skėtinės asociacijos (PRE) duomenys.

(58)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 170–182 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(59)

Kadangi pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, laikinojo reglamento 183–198 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(60)

Atlikusi vertinimą, aprašytą laikinojo reglamento 197 konstatuojamojoje dalyje, Komisija išanalizavo laikotarpio po TL duomenis, kaip nurodyta 1 lentelėje (Sąjungos pardavimo kainas, Sąjungos gamybos sąnaudas, Sąjungos pelningumą, importo iš Kinijos apimtį ir 2023 m. antro ir trečio ketvirčių kainas).

1 lentelė

2023 m. II ir III ketv. Sąjungos pardavimo kainos / gamybos sąnaudos / pelningumas ir importo iš Kinijos apimtis / kainos

(61)

Be to, atsakydama į suinteresuotųjų šalių argumentus (visų pirma išdėstytus 82, 93 ir 125 konstatuojamosiose dalyse), Komisija 2 lentelėje pateikė išsamesnių ketvirčio duomenų apie mikroekonominius rodiklius (Sąjungos pardavimo kainą ir Sąjungos gamybos sąnaudas) tiriamuoju laikotarpiu.

2 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu ir 2023 m. I ketv.

(62)

Komisija padarė galutinę išvadą, kad importas iš KLR darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, ypač tiriamojo laikotarpio pabaigoje, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonei per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(63)

Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį atliko materialinės žalos grėsmės analizę.

(64)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 197 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones Komisija toliau vykdė prognozių analizę, kurios metu rinko 2023 m. antro ir trečio ketvirčių duomenis, visų pirma susijusius su Sąjungos gamintojų pelningumu, atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainomis ir gamybos sąnaudomis, palyginti su importo iš KLR kainomis (žr. 1 lentelę). Tada Komisija nagrinėjo, ar šie papildomi duomenys patvirtintų arba paneigtų tiriamojo laikotarpio ir 2023 m. pirmo ketvirčio duomenimis grindžiamas išvadas (visų pirma žr. 96, 79, 96, 119 ir 126 konstatuojamąsias dalis, kuriose pateikiama daugiau informacijos apie padarytas išvadas).

(65)

5.3 skirsnyje Komisija atsižvelgia į visas pastabas, gautas nustačius laikinąsias antidempingo priemones, kurios vis dar buvo aktualios atlikus peržiūras ir papildomą analizę galutiniame etape.

(66)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš nagrinėjamosios šalies labai padidėjo – nuo 192 941 iki 305 055 tonų.

(67)

Išreiškus turimus papildomo laikotarpio (2023 m. liepos–rugsėjo mėn.) duomenis pagal mėnesio vidurkį matyti, kad, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL) ir laikotarpiu po TL iki 2023 m. birželio mėn., importas iš Kinijos dempingo kainomis pradėjo mažėti.

3 lentelė

Importo iš Kinijos apimtis po tiriamojo laikotarpio

(68)

Todėl Komisija nustatė, kad po 2023 m. antro ketvirčio importo apimtis nebedidėjo. Tačiau vertindama šių duomenų svarbą ir patikimumą, kad patvirtintų arba atmestų žalos grėsmės analizę, Komisija taip pat pastebėjo, kad vidutinės mėnesio importo iš Kinijos apimties sumažėjimas 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. (palyginti su 2022 m.) galėjo būti susijęs su atgrasomuoju poveikiu, atsiradusiu dėl i) 2023 m. kovo 30 d. inicijuoto šiuo metu vykdomo tyrimo ir aiškios galimybės, kad per ne daugiau kaip 8 mėnesių laikotarpį bus priimtos laikinosios priemonės, ir ii) skundo pateikėjo 2023 m. gegužės 31 d. pateikto prašymo registruoti importą. Kitaip tariant, įvertinus laikotarpio po TL iki 2023 m. birželio mėn., t. y. iš karto po to, kai skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importą, duomenis, buvo patvirtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importas dempingo kaina. Aplinkybė, kad nuo 2023 m. birželio mėn. ženkliai sumažėjo importo apimtis, šios išvados nepaneigia, nes tikėtina, kad tokį poveikį turėjo pateiktas prašymas registruoti importą, taikant muitus atgaline data. Toks prašymas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad tuo metu nebuvo nurodyta, kokio dydžio muitai galėtų būti taikomi, neišvengiamai turėjo atgrasomąjį poveikį importo apimčiai. Todėl iš ženklaus importo padidėjimo nuo 2021 m., kurį patvirtina duomenys po tiriamojo laikotarpio, matyti, jog yra tikimybė, kad importas labai padidės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies a punkte.

(69)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą UNESDA tvirtino, kad, remiantis Eurostato duomenimis, 2023 m. importas iš Kinijos sumažėjo 20 % ir nėra pagrindo manyti, kad jis pasieks 2022 m. lygį. Kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, nors importo iš Kinijos apimties didėjimo tendencija po 2023 m. antro ketvirčio sustojo, šio tyrimo inicijavimas ir prašymas registruoti importą neišvengiamai turėjo atgrasomąjį poveikį importo apimčiai. Todėl UNESDA tvirtinimas buvo atmestas.

(70)

Po galutinio faktų atskleidimo CPCIF taip pat pateikė toliau nurodytus argumentus dėl 68 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nustatyto atgrasomojo poveikio.

(71)

CPCIF tvirtino, kad didelis importo sumažėjimas TL IV ketv. rodo, kad importo iš Kinijos apimtis mažėjo dar iki to, kai ji galėjo sumažėti dėl bet kokio tariamo atgrasomojo poveikio. Komisija pažymėjo, kad atgrasomasis poveikis buvo susijęs su laikotarpiu po TL ir kad laikinas importo sumažėjimas per paskutinį TL ketvirtį neturi įtakos 68 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados pagrįstumui. Iš tiesų importas iš Kinijos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo, o prieš importui sumažėjant 2022 m. IV. ketv. importas dempingo kaina nuolat ir smarkiai augo pirmesniais ketvirčiais, be to, jis toliau didėjo pirmą ketvirtį po tiriamojo laikotarpio. Taigi, Komisijos nustatytų faktų dėl tolesnio importo didėjimo artimiausioje ateityje, jei priemonės nebūtų priimtos, negalima laikyti nepagrįstais dėl tokio sumažėjimo 2022 m. IV ketv.

(72)

Be to, dėl šio tyrimo atgrasomojo poveikio CPCIF teigė, kad Komisijos argumentai turi būti pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne vien spėjimais. CPCIF teigimu, vien išvada, kad importo apimties sumažėjimas yra tyrimo inicijavimo ar prašymo registruoti importą „galimas poveikis“, nėra tiesioginis įrodymas ar objektyvus nagrinėjimas.

(73)

Pirma, kaip aiškiai matyti iš visos 68 konstatuojamosios dalies, Komisija nustatė, kad dabartinio tyrimo inicijavimas ir prašymas registruoti importą darė atgrasomąjį poveikį importo apimčiai. Antra, padaryta išvada grindžiama objektyviu tiesioginės, teigiamos ir patikrinamos Eurostato paskelbtos informacijos apie importą vertinimu. Todėl logiška, kad tyrimo inicijavimas ir galimybė registruoti importą siekiant atgaline data nustatyti galimus nežinomo dydžio muitus turėtų atgrasomąjį poveikį PET importuotojams Sąjungoje. Šis poveikis aiškiai matomas importo statistikoje. Be to, kaip paaiškinta toliau, suinteresuotosios šalys nepateikė jokio kito tinkamo paaiškinimo, kodėl labai sumažėjo importo apimtis inicijavus tyrimą ir pateikus prašymą registruoti importą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(74)

Galiausiai CPCIF teigė, kad ankstesnės importo tendencijos (susijusios su PET importo iš Kinijos sumažėjimu 2018 m. arba 2021 m.) rodo, kad nuolatinis importo mažėjimas yra nesusijęs su antidempingo tyrimų inicijavimu; todėl, CPCIF teigimu, tvirtinimas dėl atgrasomojo poveikio, atsirandančio dėl šio tyrimo inicijavimo ir prašymo registruoti importą, yra nepagrįstas. Nebuvo ginčijama, kad (nors neatmetama galimybė) importas seniau sumažėjo dėl kitų veiksnių, nesusijusių su antidempingo tyrimu, pvz., dėl dramatiško vežimo sąnaudų padidėjimo 2021 m. Tačiau dėl laikotarpio po TL CPCIF nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju sumažėjimą būtų lėmę kiti veiksniai ir kad sumažėjimas yra nesusijęs su šio tyrimo inicijavimu ir prašymo registruoti importą pateikimu, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje. Todėl CPCIF tvirtinimai buvo atmesti.

(75)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad bet koks importo apimties sumažėjimas, kurį Komisija pirmą kartą nustatė 2023 m. birželio mėn., būtinai turi atspindėti komercinę tendenciją, kuri prasidėjo keli mėnesiai iki šio tyrimo inicijavimo, t. y. vėl įprastinio lygio konteinerių vežimo sąnaudas, dėl kurių nustota vežti generalinius krovinius. Šiomis aplinkybėmis bendrovė „Svepol“ nurodė, kad nuo derybų dėl pardavimo, t. y. nuo produkto užsakymo iš KLR, iki jo importo į Sąjungą, praeina daug laiko. Bendrovė „Svepol“ taip pat priminė, kad vidutinis laikas nuo generalinio krovinio užsakymo pateikimo iki jo atvežimo į ES svyravo nuo 4 iki 6 mėnesių.

(76)

Kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, atgrasomąjį poveikį importui iš Kinijos per laikotarpį po TL padarė jau 2023 m. kovo 30 d. inicijuotas dabartinis tyrimas. Be to, nors generalinių krovinių vežimo tranzitu trukmė gali būti ilgesnė, juos nustota vežti, kai vežimo sąnaudos tapo vėl įprastinio lygio, ir laikotarpiu po TL. Tipinis standartinių konteinerių vežimo laikas yra ne ilgesnis kaip 2–3 mėnesiai (10), todėl net ir atsižvelgiant į laiko tarpą tarp derybų dėl pardavimo ir faktinio importo ir į tai, kad paskutinis generalinis krovinys atvežtas 2023 m. kovo mėn. (žr. 103 konstatuojamąją dalį), 2023 m. II ketv. didelė importo apimtis susidarė dėl vežimo standartiniais konteineriais. Reiškia 2023 m. birželio mėn. importas sumažėjo dėl 2023 m. balandžio mėn. įvykių. Todėl 2023 m. birželio mėn. importo iš Kinijos apimties sumažėjimą galima paaiškinti atgrasomuoju poveikiu, kurį padarė tyrimo inicijavimas 2023 m. kovo mėn. pabaigoje, o ne perėjimu nuo vežimo generaliniais kroviniais prie vežimo įprastais konteineriais. Dideli kiekiai konteineriais buvo toliau importuojami iš Kinijos 2023 m. balandžio ir gegužės mėn., t. y. po paskutinio generalinio krovinio kovo mėn., todėl importo iš Kinijos apimtis nuo 2023 m. birželio mėn. negalėjo mažėti dėl minėto perėjimo.

(77)

Kalbant apie generalinių krovinių vežimo svarbą ir ryšį su konteinerių vežimu, savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Svepol“ teigė, kad faktiškai teisinga analizė būtų parodžiusi, jog 2022 m. importas padidėjo dėl to, kad Kinija buvo vienintelė eksportuojanti šalis, kuri padidėjus konteinerių vežimo sąnaudoms galėjo vežti į ES generalinius krovinius ir taip įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitas PET eksportuojančias šalis. Kai konteinerių vežimo sąnaudos vėl tapo įprastinės, Kinija prarado šį pranašumą, o tai logiškai lėmė importo iš Kinijos apimties sumažėjimą ir importo iš kitų šaltinių padidėjimą. Remiantis šiais argumentais, 2022 m. Kinija dėl savo generalinių krovinių vežimo pajėgumų būtų perėmusi (iš dalies) importo iš kitų PET eksportuojančių šalių apimtį iki krizės, o pasibaigus krizei ir Kinijai praradus konkurencinį pranašumą, atitinkamos trečiosios šalys vėl būtų susigrąžinusios savo importo apimtį. Ši analizė nėra pagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš laikinojo reglamento 16 lentelės ir kadangi bendrovė „Svepol“ neužginčijo, visos pagrindinės PET eksportuojančios šalys – Egiptas, Turkija ir Vietnamas – 2022 m. ne prarado, o padidino rinkos dalį. Todėl teorija, kad 2023 m. trečią ketvirtį Kinija prarado konkurencinio pranašumo dėl konteinerių vežimo poveikį ir anksčiau iš trečiųjų šalių perimtą rinkos dalį, yra klaidinga. Kinija niekada neperėmė šių šalių rinkos dalies. Kaip parodyta laikinojo reglamento 14 lentelėje, nuo 2022 m. pirmo ketvirčio iki 2023 m. pirmo ketvirčio didelę rinkos dalį prarado tik Sąjungos pramonė, kuri per tą laikotarpį prarado 11 procentinių punktų rinkos dalies. Darytina išvada, kad PET importas iš Kinijos nuo 2023 m. birželio mėn. mažėjo ne dėl to, kad kitos PET eksportuojančios šalys atgavo rinkos dalį, kurios jos niekada neprarado 2022 m., bet dėl to, kad trys mėnesiai iki to buvo inicijuotas antidempingo tyrimas dėl importo iš Kinijos.

(78)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 230, 231 ir 233 konstatuojamosiose dalyse ir 14 lentelėje, atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas tapo netvarus: atitinkamai –12 % ir –11 % 2022 m. ketvirtą ketvirtį ir 2023 m. pirmą ketvirtį, kai nuolat didėjant importui Kinijos spaudimas kainoms buvo juntamas labiausiai.

(79)

Remiantis surinkta papildoma laikotarpio po TL informacija nustatyta, kad Sąjungos gamintojų pelningumo tendencija ir toliau buvo neigiama (žr. 1 lentelę) ir 2023 m. antrą ir trečią ketvirčius pelningumas atitinkamai buvo –11 % ir –13 %.

(80)

Bendrovės „Svepol“ teigimu, faktą, kad dėl importo iš KLR Sąjungos pramonės pelningumas 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. nesumažėjo, patvirtino tai, kad Sąjungos gamintojo pelningumas 2023 m. toliau mažėjo, nors nuo 2023 m. birželio mėn. gerokai sumažėjo importo iš KLR apimtis.

(81)

Komisija nesutinka su tokiu bendrovės „Svepol“ faktų aiškinimu. Komisija (remdamasi suinteresuotųjų šalių pateiktais paaiškinimais) nustatė, kad nuo derybų dėl pardavimo, t. y. nuo produkto užsakymo iš KLR iki jo importo į Sąjungą, praeina daug laiko. Kinijos ir Sąjungos pardavėjai konkuruoja tuo metu, kai vyksta derybos dėl pardavimo. Be to, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, didelis importo apimties mažėjimas nuo 2023 m. birželio mėn. yra susijęs su antidempingo tyrimu ir visų pirma su prašymu registruoti importą, o ne su kuria nors konkrečia rinkos jėga. Nuo 2023 m. birželio mėn. pastebėtas importo apimties sumažėjimas atspindėjo tikėtiną importuotojų siekį apriboti galimų atgaline data taikomų antidempingo muitų poveikį, tačiau importo iš Kinijos dempingo kaina spaudimas kainoms išliko, nes tuo metu jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios priemonės. Todėl nenuostabu, kad net jeigu iš statistinių duomenų buvo galima matyti, kad importas dempingo kaina sumažėjo, Sąjungos pramonė ir toliau veikė nuostolingai ir iš karto neatsigavo.

(82)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo CPCIF (Kinijos PET gamintojų asociacija) teigė, kad Komisija nepateikė jokių Sąjungos pramonės kainų per TL ketvirčio duomenų ir nepateikė jokios informacijos apie Sąjungos kainas po TL, todėl Komisija objektyviai neišnagrinėjo kainų ir poveikio kainoms remdamasi patvirtinančiais įrodymais. CPCIF taip pat teigė, kad laikinajame reglamente nebuvo pateikta jokios informacijos apie skundą pateikusių Sąjungos pramonės bendrovių importą iš KLR.

(83)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 231 konstatuojamojoje dalyje, paskutinį TL ketvirtį ir pirmą ketvirtį po TL Sąjungos pramonė produktus pardavė mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis. Todėl, remdamasi patvirtinančiais įrodymais, Komisija objektyviai išnagrinėjo importo iš Kinijos dempingo kaina poveikį Sąjungos kainoms. Tai, kad konkretūs duomenys apie ketvirčio Sąjungos pardavimo kainas per TL ir po TL, Sąjungos gamybos sąnaudas ir importo kainas bei importo apimtį, kuriais remiantis pripažįstama, kad skundą pateikę Sąjungos gamintojai importavo produktus (šiuo metu dėl išsamumo ir aiškumo tie duomenys pateikiami atitinkamai 1 ir 2 lentelėse), anksčiau nebuvo nurodyti laikinajame reglamente, nepaneigia galutinės Komisijos išvados.

(84)

CPCIF teigė, kad laikinajame reglamente pateiktas Komisijos vertinimas buvo grindžiamas netiksliais importo duomenimis. CPCIF duomenimis, Eurostatas pranešė, kad pirmą 2023 m. pusmetį importo iš Kinijos apimtis siekė 216 560 tonų, o tai neatitinka Komisijos tvirtinimo, kad buvo importuota 223 558 tonos. Panašiai per atitinkamą 2022 m. laikotarpį užfiksuotas importas siekė 144 706 tonas, o tai neatitiko Komisijos nustatyto 139 672 tonų kiekio. Todėl importas iš Kinijos kasmet didėjo mažiau nei 50 %, o ne 60 %, kaip tvirtino Komisija.

(85)

Laikinajame reglamente pateiktas Komisijos vertinimas buvo grindžiamas importo duomenimis, gautais renkant duomenis pirminiam tyrimo etapui. Skirtumas tarp Komisijos naudotų duomenų ir CPCIF surinktų duomenų atsirado dėl to, kad duomenys iš Eurostato buvo surinkti skirtingais momentais. Taip atsitinka dėl to, kad Eurostato teikiami duomenys periodiškai atnaujinami. Nepaisant to, remiantis peržiūrėtais duomenimis bet kuriuo atveju nebūtų galima paneigti Komisijos vertinimo ar kitaip jį pakeisti, o laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada iš esmės liktų tokia pati (t. y. nustatyta, kad labai padidėjo importas į Sąjungos rinką dempingo kaina ir dėl to atsirado tikimybė, kad importas labai padidės).

(86)

Bendrovė „Svepol“ ir UNESDA teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytas nedidelis Kinijos importo rinkos dalies padidėjimas nuo 1 % iki 1,5 % negalėjo būti pagrindas nustatyti, jog esama žalos grėsmės. Bendrovė „Svepol“ taip pat palygino iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų rinkos dalies raidą ir nurodė, kad sparčiai didėja Turkijos, Vietnamo ir Egipto rinkos dalys (bendras šių šalių rinkos dalies padidėjimas siekė 5 procentinius punktus).

(87)

Pirma, 1–1,5 % Kinijos rinkos dalies padidėjimas buvo susijęs su rinkos dalimi, kuri buvo nustatyta atėmus Sąjungos pramonės importo iš Kinijos dydį. Šiomis aplinkybėmis nėra aišku, kokia buvo Sąjungos pramonės ir su ja susijusių bendrovių importo iš kitų trečiųjų šalių dalis, todėl bendrovės „Svepol“ atliktas palyginimas negali būti laikomas teisingu ir objektyviu. Be to, bendrovė „Svepol“ bendrą kitų didelių eksportuojančių šalių rinkos dalies padidėjimą palygino su importu iš Kinijos.

(88)

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, priešingai nei teigė šalys, nustatydama reikšmingą importo dempingo kaina padidėjimą, Komisija rėmėsi ne tik importo iš Kinijos rinkos dalies padidėjimu per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Toks požiūris būtų netinkamas atsižvelgiant į šios bylos faktus ir ypač į tai, kad žalos grėsmė tapo akivaizdi tik TL pabaigoje. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje, buvo atlikta išsamesnė analizė, kurios metu buvo įvertinta importo dempingo kaina rinkos dalies raida atitinkamais laikotarpiais, t. y. palyginus 2021 m. duomenis su TL duomenimis ir 2022 m. pirmo pusmečio duomenis su 2023 m. pirmo pusmečio duomenimis. Atlikus šį vertinimą nustatyta, kad importas iš KLR labai padidėjo. Todėl bendrovės „Svepol“ ir UNESDA argumentas buvo atmestas.

(89)

Po galutinio faktų atskleidimo UNESDA tvirtino (nurodydama, kad 45–62 % padidėjusio importo iš Kinijos per TL yra susijęs su skundo pateikėju), kad jei Sąjungos pramonė nepradės vėl importuoti iš Kinijos, nėra pagrindo manyti, kad importas vėl gerokai augs. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad išvada dėl žalingos grėsmės nepriklauso nuo Sąjungos pramonės importo ir, kaip nurodyta laikinojo reglamento 252 konstatuojamojoje dalyje, šis importas nedaro poveikio Komisijos atliekamai žalos analizei.

(90)

CPCIF nepritarė dėl Komisijos esą nustatyto fakto, jog tam tikroms šalims nustačius prekybos apsaugos priemones Kinijos eksportuotojams tapo visiškai neįmanoma patekti į tas rinkas. CPCIF taip pat teigė, kad Komisija neišnagrinėjo per TL arba laikotarpiu po TL egzistavusių alternatyvių eksporto rinkų. CPCIF nurodė tokias rinkas kaip Indonezija, Indija ar Japonija ir jų didelius importo pajėgumus ir (arba) 2023 m. rugsėjo mėn. nustatytą didelę importo iš KLR apimtį, nepaisant to, kad tose rinkose taikomos prekybos apsaugos priemonės. CPCIF pakartojo savo argumentus po galutinio faktų atskleidimo.

(91)

Pirma, Komisija nepadarė išvados, kad tam tikroms šalims nustačius prekybos apsaugos priemones Kinijos eksportuotojams tapo visiškai neįmanoma patekti į tas rinkas. Laikinojo reglamento 217 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams tampa vis sunkiau patekti į tam tikras rinkas (tačiau tai nėra visiškai neįmanoma). Antra, priešingai nei tvirtino CPCIF, Kinijos PET eksporto rinkos buvo tinkamai išnagrinėtos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 220 konstatuojamojoje dalyje, išskyrus Rusijos Federaciją, nė vienos kitos paskirties šalies, į kurią Kinija eksportavo PET, eksporto apimtis nebuvo panaši į eksporto į Sąjungą apimtį per TL. Be to, ši tendencija išliko ir laikotarpiu po TL, t. y. 2023 m. pirmą pusmetį. Įvertinus importo statistinius duomenis nustatyta, kad Sąjunga yra pagrindinė KLR PET eksporto paskirties rinka ir tikėtina, kad netaikant priemonių didelė Kinijos perteklinių pajėgumų dalis būtų panaudota eksportui į Sąjungą. Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų buvę galima paneigti šį nustatytą faktą. Be to, atliekant šią analizę Kinijos eksporto į Sąjungą duomenys ir jų palyginimas su 2023 m. antro pusmečio eksporto į kitas rinkas duomenimis buvo laikomi netipiškais, nes šis tyrimas turėjo atgrasomąjį poveikį importo iš Kinijos lygiui (žr. 68 konstatuojamąją dalį). Komisija taip pat nurodė laikinojo reglamento 221 ir 247 konstatuojamosiose dalyse nurodytą vertinimą, kuris tebegalioja.

(92)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą CPCIF tvirtino, kad vertindama eksporto dempingo kaina į Sąjungą didelio padidėjimo tikimybę Komisija, pasitelkdama atgrasomąjį poveikį, iš esmės padarė negaliojančiu pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies b punkto tikslą atsižvelgti į tai, ar yra prieinamų kitų eksporto rinkų papildomam eksportui absorbuoti. Primenama, kad Komisija tinkamai išnagrinėjo kitų eksporto rinkų prieinamumą, ypač lemiamu laikotarpiu žalingai grėsmei nustatyti, ir atsižvelgė į visas šiuo klausimu pateiktas esmines pastabas (žr. laikinojo reglamento 217, 220–221 konstatuojamąsias dalis ir šio reglamento 91 konstatuojamąją dalį). Kaip aiškiai matyti iš 91 konstatuojamosios dalies, nuoroda į atgrasomąjį poveikį apima tik laikotarpį po TL – 2023 m. antrą pusmetį – ir nėra vienintelis Komisijos išvadų dėl pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies b punkto pagrindimas.

(93)

Bendrovė „Svepol“ pabrėžė, kad materialinės žalos grėsmė turėjo būti nustatyta laikotarpiu, kuriuo ji įtariama, t. y. 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. Bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. Kinijos eksportuojantys gamintojai priverstinai mažino kainas ir kad dėl tokio įtariamo priverstinio kainų mažinimo sumažėjo Sąjungos pramonės kainos ir pelningumas. Bendrovė „Svepol“ taip pat teigė, kad net jeigu Komisija ir būtų nustačiusi, kad 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. kainos buvo priverstinai mažinamos, ji nenustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, visų pirma 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv., dėl PET importo iš KLR buvo smukdomos kainos, nepaisant negalutinės išvados, kad taip buvo.

(94)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Svepol“ teigė, kad atlikdama žalos grėsmės analizę Komisija turi apsvarstyti, ar dėl importo dempingo kaina, palyginti su Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina, buvo stipriai privestinai mažinamos kainos, arba ar kitu būdu dėl tokio importo buvo labai smukdomos kainos arba dideliu mastu užkertamas kelias kainų didėjimui, kuris būtų įvykęs kitu atveju. Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą CPCIF taip pat nurodė, kad naujausi 2023 m. III ketv. duomenys, kurie yra labai svarbūs Komisijos žalos grėsmės analizei, rodo, kad dėl importo iš Kinijos kainų Sąjungos pardavimo kainos nėra priverstinai mažinamos.

(95)

Komisija nesutinka, kad ji turėjo apskaičiuoti kiekvieną tiriamojo laikotarpio ketvirtį vykdytą priverstinį kainų mažinimą. Iš tiesų, kaip Teismas pažymėjo byloje Giant Electric (11), pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį Komisija apskritai neprivalo nustatyti priverstinio kainų mažinimo ir savo žalos analizę, taigi ir priežastinį ryšį, gali pagrįsti kitais pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje išvardytais kainų reiškiniais, pavyzdžiui, dideliu Sąjungos pramonės kainų smukdymu arba didelio masto trukdymu didinti kainas. Komisija taip pat nesutinka, kad jos kainų analizė nebuvo pakankamai išsami, nes ji atsižvelgė ne tik į tiriamojo laikotarpio informaciją, bet ir į importo dempingo kaina bei Sąjungos pramonės padėtį kiekvieną ketvirtį tiriamuoju laikotarpiu ir po tiriamojo laikotarpio. Komisija toliau nagrinėjo ketvirčio informaciją apie importo iš Kinijos apimtį ir kainas, taip pat apie Sąjungos pramonės gamybą, pardavimą, kainas ir sąnaudas (žr. laikinojo reglamento 14 lentelę ir šio reglamento 1 ir 2 lenteles). Kaip jau buvo aišku iš laikinojo reglamento 222–224 konstatuojamosiose dalyse pateiktų duomenų ir analizės, Komisija padarė išvadą, kad dėl didelio importo iš Kinijos dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, srauto tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo kainas paskutinį tiriamojo laikotarpio ketvirtį ir pirmą ketvirtį po tiriamojo laikotarpio, todėl tais dviem ketvirčiais jos padėtis buvo nuostolinga. Iš to, kad po tiriamojo laikotarpio, visų pirma 2023 m. I ketv., iš Kinijos ir toliau buvo daug importuojama mažėjančiomis kainomis, galima matyti, kad toliau buvo pereinama prie šio importo dempingo kainomis, dėl kurių buvo labai smukdomos Sąjungos gamintojų kainos.

(96)

Šių neigiamų tendencijų raida taip pat pastebima vertinant laikotarpio po TL 2023 m. II ir III ketv. pardavimo kainų, gamybos sąnaudų ir pelningumo duomenis (žr. 1 lentelę). Iš atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų matyti, kad, kitaip nei per pirmuosius tris TL ketvirčius, nuo paskutinio TL ketvirčio iki 2023 m. trečio ketvirčio Sąjungos gamintojų pardavimo kainos buvo nusmukdytos žemiau importo iš Kinijos gamybos sąnaudų lygio.

(97)

Be to, palyginus Sąjungos pardavimo duomenis su atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainomis 2022 m. IV ketv. nustatyta, kad dėl Kinijos kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai sumažintos net 8 %. Todėl Sąjungos pramonė patyrė smarkų priverstinį kainų mažinimą ne tik per visą TL, bet ir TL pabaigoje, kai tapo akivaizdi pati žalos grėsmė.

(98)

Po galutinio faktų atskleidimo CPCIF teigė, kad Komisija nepagrindė, kodėl kainų smukdymą ji priskyrė importui dempingo kaina, ypač atsižvelgiant į tai, kad kainų mažėjimas nuo 2022 m. IV ketv. labai atitiko vidaus pramonės sąnaudų mažėjimą. Kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, nuo paskutinio TL ketv. iki 2023 m. III ketv. Sąjungos gamintojų pardavimo kainos dėl importo iš Kinijos buvo smukdomos žemiau gamybos sąnaudų lygio. Nors Sąjungos pramonės pardavimo kainos galėjo mažėti panašiai greitai kaip gamybos sąnaudos, tokia tendencija nepaaiškina, kodėl pardavimo kainos išliko mažesnės už gamybos sąnaudas.

(99)

CPCIF nesutiko su Komisijos laikinajame reglamente padaryta išvada, kad „importas iš Kinijos dempingo kaina augo ne tik nagrinėjamuoju laikotarpiu – ši tendencija nebuvo sustabdyta ar nepasikeitė ir laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio“, ir nurodė, kad importas žymiai sumažėjo nuo 2023 m. birželio mėn. CPCIF pakartojo savo argumentą po galutinio faktų atskleidimo ir pridūrė, kad priešingai nei laikinajame reglamente Komisija pripažino, kad po 2023 m. II ketv. apimties didėjimo tendencijos nebeliko.

(100)

Importo iš Kinijos apimties mažėjimą nuo 2023 m. birželio mėn. galima paaiškinti šio tyrimo atgrasomuoju poveikiu, kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje. Šis importo apimties sumažėjimas yra laikinas ir ši tendencija būtų pasikeitusi, jeigu nebūtų buvę nustatyta jokių priemonių. Be to, nėra neatitikimų tarp išvadų, padarytų laikinajame reglamente (kuriame nagrinėjama tendencija iki 2023 m. I ketv.), ir šiame reglamente padarytų galutinių išvadų, pažymint, kad po 2023 m. II ketv. apimties didėjimo tendencijos neliko. Todėl CPCIF tvirtinimas buvo atmestas.

(101)

CPCIF taip pat tvirtino, kad laikinajame reglamente pateikti laikotarpio po TL duomenys, visų pirma teigiama našumo, Sąjungos pardavimo apimties ir pelningumo tendencija 2023 m. I ketv., palyginti su 2022 m. IV ketv., nėra įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad dėl PET importo iš Kinijos atsirado žalos grėsmė.

(102)

Nors iš CPCIF apibūdintų rodiklių buvo galima matyti, kad tendencija yra teigiama, jie turi būti vertinami plačiau ir daugiausia lyginami su padėtimi laikotarpiu iki žalingos grėsmės nustatymo (žr. laikinojo reglamento 238 konstatuojamąją dalį). Atlikus tokią analizę, kuri buvo grindžiama papildomais 2023 m. II ir III ketv. pelningumo duomenimis (žr. 1 lentelę), buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės būklė yra neabejotinai nestabili ir, jeigu nebūtų taikomos priemonės, iš karto galėtų būti padaryta materialinė žala.

(103)

Bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad laikinajame reglamente nebuvo atsižvelgta į tai, kokį poveikį padarė Kinijos eksportuojančių gamintojų perėjimas prie generalinių krovinių per TL. Bendrovės „Svepol“ teigimu, dėl 2021 m. antroje pusėje ir per didžiąją TL dalį padidėjusių vežimo sąnaudų Sąjungos PET naudotojai ir importuotojai perėjo prie generalinių krovinių ir nebenaudojo standartinių konteinerių, todėl importo iš KLR apimtis padidėjo. Bendrovė „Svepol“ teigė, kad iš Kinijos vežamų generalinių krovinių konkurencinis pranašumas buvo tik laikinas, o vėliau konteinerių vežimo sąnaudoms tapus įprastinėmis jis išnyko – tai visų pirma matyti iš sumažėjusio PET importo iš KLR 2023 m. II ketv., po to, kai 2023 m. kovo mėn. buvo išsiųstas paskutinis generalinis krovinys (12). Po galutinio faktų atskleidimo UNESDA taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog frachto sąnaudos vėl tapo įprastinės, o importas generaliniais kroviniais nebuvo sėkmingas, prielaida, kad yra tikimybė, jog importas iš Kinijos vėl padidės, yra nepagrįsta.

(104)

Nors pripažįstama, kad didelė dalis PET siuntų iš KLR 2022 m. buvo atvežta generalinius krovinius gabenusiais laivais, kaip pažymėta laikinajame reglamente (žr. 228 konstatuojamąją dalį), vežimo išlaidos pradėjo normalizuotis po to, kai jos pasiekė aukščiausią lygį, kuris truko iki 2022 m. vidurio. Nepaisant to, importo iš Kinijos augimas buvo stebimas iki 2023 m. antro pusmečio (13), taigi praėjus jau daug laiko po to, kai vežimo sąnaudų lygis vėl tapo įprastinis ir po to, kai muitinėje buvo įformintas paskutinis tariamas generalinis krovinys. Todėl Komisija nustatė, kad net ir be generalinių krovinių Kinijos kilmės produktai į Sąjungą buvo importuojami dideliais kiekiais. Be to, kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos apimties sumažėjimą 2023 m. II ketv. pabaigoje galima paaiškinti šio tyrimo atgrasomuoju poveikiu, o ne tuo, kad vietoje generalinių krovinių buvo pradėta vežti įprastus konteinerius. Todėl, net jei 2021 m. ir dalį 2022 m. generalinių krovinių vežimas ir importo iš Kinijos padidėjimas sutapo, dėl šios aplinkybės nebuvo galima laikyti, kad laikinajame reglamente pateiktas Komisijos vertinimas buvo neteisingas.

(105)

Po pirminio faktų atskleidimo CPCIF tvirtino, kad iš 2022 m. IV ketv. nustatytų faktų, susijusių su aiškia importo mažėjimo tendencija TL pabaigoje, nebuvo galima nustatyti „numatomos“ ar „neišvengiamos“ žalos ir taip pat nebuvo galima matyti, kad esama „didėjančios“ žalos grėsmės. CPCIF taip pat teigė, kad jeigu 2022 m. IV ketv. vis tik buvo atsiradusi žalos grėsmė, tikrai nebūtų galima laikyti, kad ji atsirado dėl importo iš Kinijos. Be to, CPCIF teigimu, Komisija turėtų tinkamai pripažinti ir objektyviai išnagrinėti aplinkybę, kad Sąjungos pramonė sugebėjo gerokai padidinti savo grynąjį pelną, pardavimą ir pardavimo kainas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, kai importas iš Kinijos buvo gerokai didesnis nei TL IV ketv. CPCIF pakartojo savo poziciją po galutinio faktų atskleidimo ir klaidingai nurodė, kad Komisija šio CPCIF pateikto argumento nenagrinėjo.

(106)

Pirma, siekiant nustatyti žalos grėsmę, 2022 m. IV ketv. išvadų dėl importo dydžio nebuvo galima vertinti atskirai. Antra, kaip nurodyta laikinojo reglamento 237 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Kinijos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo, o prieš importui sumažėjant 2022 m. IV. ketv. importas dempingo kaina nuolat ir smarkiai augo pirmesniais ketvirčiais, be to, jis toliau didėjo pirmą ketvirtį po tiriamojo laikotarpio. Šie pokyčiai, kurie buvo vertinami bendrai ir kartu su importo iš Kinijos dempingo kaina daromu Sąjungos kainų smukdymo poveikiu TL pabaigoje ir laikotarpiu po TL, rodė aplinkybių pasikeitimą, kai dėl importo dempingo kaina iš Kinijos susidarė žalinga padėtis, kuris buvo aiškiai numatytas ir neišvengiamas.

(107)

Kaip išdėstyta laikinajame reglamente, nors Sąjungos pramonės padėtis buvo gera iki 2022 m. trečio ketvirčio, 2022 m. paskutinį ketvirtį beveik visi žalos rodikliai pradėjo smarkiai mažėti ir ši neigiama padėtis išliko ir 2023 m. pirmą ketvirtį.

(108)

Atlikus tolesnį tyrimą galutiniame etape buvo patvirtinta, kad Sąjungos pramonės padėtis tebėra nestabili ir kad laikinajame reglamente nustatyta neigiama Sąjungos gamintojų padėties tendencija išliko ir 2023 m. II–III ketv. Konkrečiau, iš atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų minėtu laikotarpiu matyti, kad, kaip ir TL pabaigoje ir 2023 m. I ketv., dėl importo dempingo kaina iš Kinijos 2023 m. II–III ketv. Sąjungos pardavimo kainos toliau buvo smukdomos. Sąjungos gamintojų pardavimo kainos tebebuvo mažesnės už gamybos sąnaudas, o Sąjungos pramonės nuostoliai 2023 m. antrą ir trečią ketvirčius atitinkamai siekė –11 % ir –13 %.

(109)

Todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl aiškiai numatomos ir neišvengiamos žalos Sąjungos pramonei grėsmės tiriamojo laikotarpio pabaigoje, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 238–242 konstatuojamosiose dalyse.

(110)

Savo negalutinėse išvadose Komisija atskyrė visų žinomų veiksnių (skundo pateikėjų ir su jais susijusių bendrovių importo, PET naudotojų padidėjusio perdirbto PET naudojimo, importo iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatų, žaliavų ir energijos kainų padidėjimo, investicinių sąnaudų padidėjimo ir pirkėjų pirkimo prioritetų) poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio. Tačiau nustatyta, kad šių kitų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės neigiamiems pokyčiams buvo tik nedidelis (arba jo nebuvo apskritai) ir dėl jo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir žalos grėsmės nesusilpnėjo.

(111)

Galutiniame etape atnaujinus laikotarpio po TL duomenis, iš Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų ir pardavimo kainų 2023 m. II ir III ketv. duomenų (pateiktų 1 lentelėje) matyti, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina daromo spaudimo Sąjungos gamintojai ir toliau buvo priversti parduoti už sąnaudas mažesnėmis kainomis, o tai patvirtina Komisijos negalutines išvadas. Šiuo klausimu bendrovė „Svepol“ atsakydama į galutinį faktų atskleidimą teigė, kad nepaaiškinta, kaip 2022 m. IV ketv. – 2023 m. III ketv. importo sąlygų pasikeitimas nesumažino tariamo spaudimo Sąjungos gamintojams.

(112)

Kalbant apie naujausius importo iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių duomenis (2023 m. II–III ketv.), nepaisant to, kad dėl šio inicijuoto tyrimo atgrasomojo poveikio importas iš Kinijos minėtu laikotarpiu sumažėjo (žr. 68 konstatuojamąją dalį), Sąjungos gamintojams ir toliau buvo daroma žala dėl nemažėjančio Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų smukdymo, dėl kurio Sąjungos gamintojai negalėjo nustatyti už jų gamybos sąnaudas didesnių kainų.

(113)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir laikydamasi laikinojo reglamento 6.1 skirsnio, Komisija patvirtino savo išvadą, kad importas iš Kinijos dempingo kaina darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir kad dėl jo atsirado materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmė, o kiti veiksniai šio priežastinio ryšio nesusilpnino.

(114)

CPCIF tvirtino, kad Komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir dėl šio importo dempingo kaina atsiradusios žalos grėsmės. CPCIF teigimu (ir neatlikus išsamios šio teiginio analizės), laikinajame reglamente nebuvo prasmingos analizės ir nebuvo nurodytas joks priežastinis ryšys, pagrįstas pakankamai įrodymų, kad dėl apimties ir (arba) kainų lygio buvo padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonei. CPCIF pakartojo savo argumentą po galutinio faktų atskleidimo.

(115)

Komisija nurodė laikinojo reglamento 6 skirsnį, kuriame buvo išdėstytos priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad priežastinio ryšio įrodymas atitiko būtinus teisinius standartus.

(116)

Bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad Komisija neįrodė teigiamo priežastinio ryšio tarp esą mažų importo iš Kinijos kainų 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. ir Sąjungos pramonės kainų smukdymo, dėl kurio Sąjungos pramonės pelningumas per paskutinį TL ketvirtį labai pablogėjo, o 2023 m. I ketv. padėtis išliko nuostolinga. Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kaip tuo metu, kai per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius importo apimtis buvo didžiausia, o importo kainos buvo mažos, Sąjungos gamintojai sugebėjo veikti pelningiausiai ir atsilaikyti kainų smukdymui. Nepaisant 117 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės, atsakydama į galutinį faktų atskleidimą CPCIF taip pat nurodė, kad Komisijos analizėje niekur nenurodyta, jog Sąjungos PET rinkoje toliau daromas spaudimas mažinti kainas dėl tebesitęsiančios mažos paklausos.

(117)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 249 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės gamybos lygis ir pajėgumų naudojimas gerokai sumažėjo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iš karto po to, kai labai padidėjo importas iš Kinijos. Per pirmuosius tris TL ketvirčius Sąjungos pramonė sugebėjo sustabdyti importo iš Kinijos dempingo kaina apimties didėjimą, išlaikydama pelningą PET sektoriaus veiklą ir palyginti stabilią Sąjungos pardavimo apimtį, nes per pirmą TL pusmetį padidėjo pirkėjų paklausa. Tačiau kai tik paklausa ir Sąjungos pardavimo apimtis pradėjo mažėti ir smarkiai pablogėjo Sąjungos veiklos rodikliai, importo iš Kinijos dempingo kaina daromas spaudimas tapo netvarus ir dėl to TL pabaigoje ir po TL pablogėjo Sąjungos gamintojų padėtis (žr. laikinojo reglamento 223 konstatuojamąją dalį), kuri atspindėjo smukdomas pardavimo kainas ir neigiamą pelningumą. Todėl teigiamas importo iš Kinijos ir didelio Sąjungos pramonės padėties pablogėjimo priežastinis ryšys buvo nustatytas tinkamai, o bendrovės „Svepol“ tvirtinimas buvo atmestas.

(118)

CPCIF teigė, kad Komisijos atliktas žalos grėsmės nustatymas buvo grindžiamas išvadomis, susijusiomis su 2022 m. IV ketv. ir laikotarpiu po TL, kurios skyrėsi nuo jos išvadų dėl nagrinėjamojo laikotarpio, kai žala nebuvo nustatyta. Tačiau, vertinant Sąjungos gamintojų importo iš Kinijos poveikį, CPCIF teigimu, jis buvo lyginamas su bendromis importo tendencijomis nagrinėjamuoju laikotarpiu, o ne konkrečiai su 2022 m. IV ketv. ir laikotarpio po TL tendencijomis. CPCIF pakartojo savo argumentą po galutinio faktų atskleidimo.

(119)

CPCIF tvirtinimas buvo neteisingas. Pirma, kaip matyti iš laikinojo reglamento 5 ir 6 skirsnių (visų pirma 210, 212, 213, 222, 223, 230, 233, 244–247, 252, 255 konstatuojamųjų dalių), akivaizdu, kad grėsmės žalos nustatymas priklausė nuo tiriamojo laikotarpio tendencijų išnagrinėjimo, ypatingą dėmesį skiriant per ketvirtį įvykusiems pokyčiams. Be to, pagal laikinojo reglamento 207 konstatuojamąją dalį Komisija taip pat peržiūrėjo nagrinėjamojo laikotarpio duomenis, siekdama geriau suprasti Sąjungos pramonės padėtį ilgesniu laikotarpiu ir taip nustatė, kad esama žalos grėsmės. Antra, visų pirma kalbant apie skundą pateikusių bendrovių importą iš KLR, priešingai nei tvirtino CPCIF, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 252 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įvertino padėtį, atsižvelgdama į TL ir į 2022 m. IV ketv. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 14 lentelėje ir šio reglamento 1 lentelėje, iš 2023 m. I–II ketv. duomenų buvo galima matyti, kad Sąjungos pramonės importas sudarė [10–20] % viso importo iš Kinijos, todėl negalėjo susilpninti šio priežastinio ryšio. Todėl CPCIF tvirtinimas buvo atmestas.

(120)

Nustačius laikinąsias priemones CPCIF siekė parodyti perėjimą nuo gryno PET prie perdirbto PET, palygindama šių dviejų segmentų 2022 m. IV ketv. – 2023 m. I ketv. laikotarpio ketvirčių duomenis. CPCIF tai pakartojo po galutinio faktų atskleidimo. UNESDA taip pat pakartojo savo argumentą dėl gryno PET pakeitimo perdirbtu PET, dėl kurio gryno PET gamintojai neteko dalies pardavimo.

(121)

Pirma, Komisija nurodė laikinojo reglamento 254 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas, kurios tebegalioja. Antra, kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, 2023 m. I ketv. perdirbto PET gamybos duomenys buvo atnaujinti atsižvelgiant į naujausius turimus „Wood Mackenzie“ duomenis ir koreguojant sumažinus perdirbto PET gamybos duomenis. Trečia, net vertinant pradinius skaičius, atsižvelgiant į Sąjungos perdirbto PET pramonės segmento dydį ir jo poveikį ekonominiams rodikliams nagrinėjamuoju laikotarpiu, per TL arba po TL, laikinas perdirbto PET gamybos padidėjimas, kurį paskatino ES pastangos tvarumo srityje, šiuo atveju negalėjo turėti neigiamo poveikio žalos grėsmės analizei ir susilpninti priežastinį ryšį. Bet kuriuo atveju CPCIF ir UNESDA neįrodė, kaip pastangos laikinai kompensuoti gryno PET gamybos sumažėjimą padidinant perdirbto PET gamybą tuo laikotarpiu, kai jau buvo nustatyta žalos grėsmė, šiuo atveju būtų turėjusios kokį nors poveikį priežastiniam ryšiui.

(122)

Bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad Komisija įvertino tik importo iš trečiųjų šalių apimtį ir kainas per visą TL, bet neišanalizavo šio importo kainų ir apimties 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I ketv. Bendrovės „Svepol“ teigimu, nebuvo pagrindo daryti išvados, kad dėl importo iš trečiųjų šalių sumažėjo priežastinis ryšys tarp importo iš KLR ir žalos Sąjungos pramonei grėsmės. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą, bendrovė „Svepol“ teigė, kad 2022 m. IV ketv. – 2023 m. I ketv. padidėjo importas iš Turkijos, Vietnamo ir Egipto ir per tą laikotarpį iš šių šalių buvo bendrai importuota 80 000 tonų daugiau negu iš KLR. Bendrovė „Svepol“ savo argumentus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo ir pridūrė, kad Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į 2023 m. II–III ketv. importo iš trečiųjų šalių duomenis. Be to, CPCIF teigimu, vertindama importą iš trečiųjų šalių Komisija turėjo atsižvelgti į 2022 m. IV ketvirčio ir laikotarpio po TL importo duomenis. Savo analizėje CPCIF nurodė 2023 m. ženkliai padidėjusį importą iš Egipto ir naujausius importo duomenis (2023 m. birželio–rugsėjo mėn.), iš kurių matyti, kad importo iš įvairių kitų trečiųjų šalių apimtis ir didėjimo tempas buvo gerokai didesni nei importo iš KLR apimtis ir didėjimo tempas. CPCIF pakartojo savo argumentą po galutinio faktų atskleidimo. Po galutinio faktų atskleidimo UNESDA taip pat teigė, kad 2023 m. keturių iš pagrindinių tiekiančiųjų šalių (Indonezija, Pakistanas, Vietnamas ir Omanas), kurioms teko 29,5 % Sąjungos importo, importo kainos buvo mažesnės už importo iš Kinijos kainą (19,7 % Sąjungos importo). Todėl, UNESDA teigimu, Sąjungos kainų lygio negalima susieti su Kinija.

(123)

Nustatant žalos grėsmę turi būti vertinamas ne tik per visą TL, bet ir konkretesniais – ketvirčių – laikotarpiais bei po TL vykdytas importas iš didelių eksportuojančių šalių, išskyrus KLR.

(124)

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius, kuriais buvo nustatyta žalos grėsmė ir Sąjungos kainų smukdymas, iš šių trečiųjų šalių importuojamų produktų kainos buvo gerokai didesnės nei importuojamų KLR kilmės produktų. Be to, trečią ketvirtį, t. y. prieš pat žymų Sąjungos pramonės padėties pablogėjimą, nė vienos iš šių kitų trečiųjų šalių importo kainos nebuvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Be to, nors importo iš šių šalių rinkos dalys nuo 2022 m. iki 2023 m. I ketv. buvo palyginti pastovios, importo iš Kinijos rinkos dalis (išskyrus Sąjungos pramonės importuotus produktus) 2023 m. I ketv. padidėjo iki [12–13] % (palyginti su [4,5–5,5] % 2022 m. I ketv. arba 2022 m. IV ketv.), kai žalos grėsmė jau buvo nustatyta. Taigi, atsižvelgiant į importo iš kitų trečiųjų šalių kainų lygį ir rinkos dalių pastovumą laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2023 m. I ketv., palyginti su importu iš Kinijos, nustatyta, kad importas iš trečiųjų šalių (Turkijos, Egipto ir Vietnamo) negalėjo susilpninti priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir žalos Sąjungos pramonei grėsmės, kaip nurodyta laikinojo reglamento 259 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie CPCIF ir UNESDA atliktą naujausių importo duomenų analizę pažymėtina, kad dėl šio tyrimo inicijavimo atgrasomojo poveikio (žr. šio reglamento 68 konstatuojamąją dalį) tokių naujausių duomenų analizė, palyginimas su importo iš Kinijos į Sąjungą duomenimis ir poveikis Sąjungos kainoms būtų netipiški. Todėl bendrovės „Svepol“, CPCIF ir UNESDA tvirtinimai buvo atmesti.

(125)

CPCIF teigė, kad Komisija nepateikė jokių ketvirčio duomenų apie Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas per TL ir laikotarpiu po TL, todėl priežastinio ryšio analizė šiuo atžvilgiu buvo spekuliatyvaus pobūdžio ir nebuvo pateikta pakankamai patvirtinančių įrodymų. Be to, CPCIF tvirtino, kad iki 2022 m. IV ketv. PET gamybos sąnaudų augimas buvo beprecedentis, todėl Sąjungos gamintojai negalėjo priderinti savo pardavimo kainų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu sumažėjo paklausa. Siekdama pagrįsti savo tvirtinimą CPCIF nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. staigiai ir neįprastai padidėjo elektros energijos, dujų ir PTA kainos.

(126)

Pirma, 1 ir 2 lentelėse pateikti Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų per TL ir vėlesniu laikotarpiu po TL ketvirčio duomenys patvirtina Komisijos išvadas, padarytas laikinojo reglamento 265 konstatuojamojoje dalyje. Atlikus ketvirčio duomenų analizę nustatyta, kad nors gamybos sąnaudos 2022 m. II ir III ketv. padidėjo beveik iki IV ketv. lygio, Sąjungos gamintojai tuo laikotarpiu (2022 m. II–III ketv.) galėjo nustatyti gerokai didesnes nei jų gamybos sąnaudos pardavimo kainas. Tačiau 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I–III ketv. dėl importo iš Kinijos dempingo kaina daromo spaudimo Sąjungos gamintojai buvo priversti parduoti už gamybos sąnaudas mažesnėmis kainomis. Antra, CPCIF argumento, kad prieš pat 2022 m. IV ketv. arba jo pradžioje staigiai ir pastebimai padidėjo žaliavų ir energijos kainos, nebuvo galima pagrįsti patikrintais gamybos sąnaudų duomenimis. Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos 2022 m. III–IV ketv. beveik nepakito (padidėjo 4 %), todėl CPCIF argumentas neturėjo jokio poveikio.

(127)

Laikinojo reglamento 270–271 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(128)

Remdamasi laikinojo reglamento 163 konstatuojamąja dalimi ir eksportuotojų CIF kainos koregavimu atsižvelgiant į išlaidas po importo, bendrovė „Svepol“ teiravosi Komisijos, kodėl jos išlaidos po importo šiame tyrime buvo laikomos netipiškomis. Pastebėta, kad „Svepol“ kaip išlaidas po importo deklaravo bendrovės PBA išlaidas ir po muitinio įforminimo pirkėjų patirtas vežimo išlaidas. Tačiau nė vienos iš bendrovės „Svepol“ išvardytų kategorijų išlaidų negalėjo būti laikomos išlaidomis, kurios koreguojamos apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir žalos skirtumą.

(129)

„Pet Europe“ laikėsi nuomonės, kad minimalus tikslinis pelnas buvo naudojamas nepagrįstai, ir pakartojo savo argumentą po galutinio faktų atskleidimo. Nors, kaip nurodyta laikinojo reglamento 275 konstatuojamojoje dalyje, taikytas 6 % tikslinis pelnas yra teisės aktais nustatyta mažiausia reikšmė, „PET Europe“ teigimu, toks pelnas neatspindėjo kapitalui imlios Sąjungos pramonės poreikių. Skundo pateikėjas paminėjo CSI rinkos stebėjimo priemonę, kuria remiantis cheminių medžiagų sektoriaus pelningumas buvo 14,73 % (skirtumas neatskaičius mokesčių), ir pažymėjo, kad šiuo atveju normaliajai vertei apskaičiuoti Komisija taikė 14,84 % pelno dydį. Vėliau „PET Europe“ padarė išvadą, kad šio tyrimo tikslais buvo tikslinga nustatyti ne mažesnį kaip 14 % tikslinio pelno dydį.

(130)

Pirma, kaip primenama ir kitose šio produkto importui taikomose priemonėse, PET laikomas vartojimo preke (žr. Reglamento (ES) 2019/1286 (14) 170 konstatuojamąją dalį), o Sąjungos gamintojų pelningumas paprastai yra mažesnis už teisės aktais nustatytą mažiausią pelningumą. Tai matyti iš pirmųjų dvejų nagrinėjamojo laikotarpio metų rezultatų (2,9 % 2019 m. ir 0,3 % 2020 m.) ir ankstesnio tyrimo, kai Sąjungos pramonės pelningumas 2017 m. siekė 3 %, o 2017 m. balandžio mėn. – 2018 m. kovo mėn. laikotarpiu – 3,7 % (žr. Reglamento (ES) 2019/1286 160 konstatuojamąją dalį). Be to, CSI rinkos stebėjimo priemonės pelningumo duomenys buvo susiję su cheminių medžiagų gamybos sektoriumi, o ne su plastikų ir gumos pramonės sektoriumi, kurio pelningumas 2023 m. III ketv. (t. y. laikotarpiu, kurį nurodė „PET Europe“) buvo 5,13 %. Galiausiai pelno dydis, kuris buvo naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo susijęs su pelnu tipiškoje šalyje, nustatytoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, o šio dydžio negalima naudoti kaip Sąjungos pramonės gamintojų tikslinio pelno lyginamojo dydžio. Atsižvelgiant į ta, kas išdėstyta, „PET Europe“ tvirtinimas buvo atmestas.

(131)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija neregistravo importo, ji analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo, ir todėl, nustatydama žalos skirtumą, atsižvelgė į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo.

(132)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 3“ duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš KLR apimtis buvo 42 % mažesnė nei importo apimtis per keturias savaites tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai nepadidėjo.

(133)

Todėl Komisija šiuo atžvilgiu nekoregavo žalos pašalinimo lygio, o kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 279 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(134)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus:

(135)

Kartu su laikinajame reglamente pateiktu vertinimu pažymima, kad po TL keli Sąjungos gamintojai, reaguodami į sudėtingą padėtį, susidariusią dėl importo dempingo kaina, 2023 m. laikinai sumažino arba visiškai sustabdė gamybą. Todėl, jeigu priemonės nebūtų nustatytos, atsirastų didelis pavojus ne tik PET pramonės egzistavimui Sąjungoje, bet ir grėsmė PET tiekimo PET naudotojams stabilumui.

(136)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 284 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada patvirtinta.

(137)

Naudotojai savo atsakyme dėl pirminio faktų atskleidimo pakartojo, kad analizuojant Sąjungos interesus reikia atsižvelgti į šiuos faktus: i) aplinkybę, kad PET, kaip gamybos sąnaudų procentinė dalis, siekė 30–60 % į butelius pilstomo vandens gamintojų ir 14–30 % nealkoholinių gėrimų gamintojų sąnaudų, o toks sąnaudų dydis daro didelį poveikį naudotojų veiklai ir pelningumui, ii) reikalavimus pagal Vienkartinio naudojimo plastiko gaminių direktyvą (t. y. reikalavimą nuo 2024 m. liepos mėn. naudoti pritvirtinamus dangtelius ir reikalavimą, kad nuo 2025 m. plastikiniuose gėrimų buteliuose butų 25 % perdirbto PET, o iki 2030 m. ši dalis būtų padidinta iki 30 %) ir pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, susijusius su didesne perdirbto PET kaina, nes perdirbto PET kaina kinta taip pat, kaip gryno PET kaina, tačiau yra gerokai didesnė, ir iii) aplinkybę, kad perdirbto PET pramonė nuo konkurencijos su KLR kilmės PET yra apsaugota esamos ir būsimos reglamentavimo sistemos teisės aktais, kaip antai Vienkartinio naudojimo plastiko gaminių direktyva ir EFSA (15) leidimais, susijusiais su sąlyčiui su maistu tinkamu perdirbtu PET. Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą UNESDA teigė, kad nustačius antidempingo muitus būtų užkirstas kelias PET importui iš Kinijos, ir nurodė, kad 2022 m. Indijai buvo nustatytas 6,5 % didžiausio palankumo režimo (DPR) muitas, o 2023 m. PET importas iš Indijos išnyko.

(138)

Komisija pripažino, kad PET yra vienintelė didžiausia PET naudotojų sąnaudų sudedamoji dalis. Tačiau pagal laikinojo reglamento 294 konstatuojamąją dalį buvo nustatyti tokie muitai, kad naudotojai ir importuotojai galėtų toliau pagrįstomis kainomis importuoti PET iš KLR. Kadangi nustatyta, kad net ir tais atvejais, kai PET sudaro 14–60 % naudotojų patiriamų gamybos sąnaudų, muitai sudaro tik 6,6 % tokių sąnaudų, muitai neturėtų būti pernelyg dideli arba tokio dydžio, kad reikšmingai paveiktų tvarumo tikslų įgyvendinimą ir pasiekimą, ir kad juos galėtų absorbuoti naudotojai, pageidaujantys toliau pirkti KLR kilmės medžiagas. Be to, tiekimą gali užtikrinti kiti gamintojai, kaip antai Sąjungos pramonė ir kitos trečiosios šalys, pavyzdžiui, Turkija, Vietnamas ir Egiptas. Dėl UNESDA palyginimo su didžiausio palankumo režimo muito nustatymu importui iš Indijos, dėl ko išnyko importas į Sąjungą, buvo pažymėta, kad PET importui iš Kinijos dar prieš šį tyrimą buvo taikomas 6,5 % bendrasis muitas, o tai netrukdė importui iš Kinijos užimti didelės Sąjungos rinkos dalies.

(139)

Komisija taip pat neprieštaravo dėl to, kad galutinės grandies PET naudotojai veikia sudėtingoje reguliavimo ir makroekonominėje aplinkoje, privalėdami skirti papildomų investicijų arba patirti papildomų išlaidų, kad galėtų laikytis reikalavimų, susijusių, be kita ko, su Vienkartinio naudojimo plastiko gaminių direktyva ir Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentu, ir juos vykdyti. Tačiau dėl šių norminių reikalavimų, panašiai, kaip ir dėl kitų poveikį PET sąnaudoms darančių veiksnių (pvz., žaliavų kainos ar pirkėjų daromo spaudimo), sprendžiant žalingo dempingo problemą negalėtų atsirasti grėsmė vienodoms sąlygoms Sąjungos pradinės grandies PET rinkoje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad laikoma, jog neigiamas antidempingo muitų poveikis naudotojams yra nedidelis.

(140)

Kalbant apie perdirbto PET segmentą, nors šis segmentas didėjo (taip pat ir dėl Sąjungos teisės aktais nustatytų tvarumo reikalavimų), jis tikrai nebuvo apsaugotas nuo nesąžiningos Kinijos konkurencijos. Reglamentavimo sistema neužkirto kelio dempingo kaina parduodamam Kinijos kilmės perdirbtam PET patekti į Sąjungą – priešingai, tvarumo darbotvarkė tik paskatintų Kinijos kilmės perdirbto PET antplūdį, o Kinijos eksportuotojams nedraudžiama kreiptis dėl EFSA leidimų (ir juos gauti).

(141)

Be to, naudotojai pabrėžė, kad šiuo atveju nustačius antidempingo muitus bus padarytas neigiamas poveikis konkurencijos sąlygoms, nes tiekėjų rinkoje dominuoja Sąjungos gamintojas „Indorama“, o nustačius priemones būtų pašalinta vienintelė didelė trečioji šalis, kurioje nedominuoja „Indorama“. UNESDA pakartojo šį argumentą po galutinio faktų atskleidimo ir pridūrė, kad dėl oligopolinės rinkos struktūros antidempingo priemonių poveikis kainoms bus didesnis. Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą bendrovė „Svepol“ taip pat teigė, kad be bendrojo muito nustačius ir antidempingo muitus Kinijos eksportuotojams būtų užkirstas kelias patekti į Sąjungos rinką, ypač atsižvelgiant į importą mažomis kainomis iš kitų trečiųjų šalių.

(142)

Pirma, sąžiningomis kainomis parduodamų produktų importas iš Kinijos į Sąjungą nebus varžomas. Antra, Sąjungos PET pramonę sudaro bent aštuoni nepriklausomi veiklos vykdytojai, dalyvaujantys gaminant gryną PET, ir daugiau kaip penkiasdešimt perdirbto PET gamintojų, kurie, priešingai, nei teigia UNESDA, negali būti laikomi oligopolinės rinkos struktūros dalimi. Be to, nors „Indorama“ ir turi tvirtas pozicijas Sąjungos ir pasaulinėje PET rinkose, didelės eksportuojančios šalys, kaip antai Vietnamas, Pietų Korėja arba Turkija, ir jų gamintojai gali tinkamai konkuruoti su „Indorama“ bendrovėmis. Be to, naudotojai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad tos šalys negalėtų patenkinti Sąjungos naudotojų ir importuotojų paklausos.

(143)

Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad alternatyvios eksporto rinkos negalėtų daryti konkurencinio spaudimo bendrovės „Indorama“ dominuojančiai padėčiai Sąjungos rinkoje. Be to, UNESDA teigė, kad importo iš Vietnamo ir Korėjos nepakaktų siekiant išvengti rinkos koncentracijos. Tvirtinimai nebuvo pagrįsti jokiais faktais, visų pirma atsižvelgiant į 2023 m. importo statistinius duomenis, iš kurių, pavyzdžiui, matyti, kad importas iš Vietnamo į Sąjungą buvo 5 procentiniais punktais didesnis nei iš Turkijos (rinkos, kurioje taip pat veikia „Indorama“, bet ne vien ji) ir 5,6 procentinio punkto didesnis nei importas iš Egipto (rinkos, kurioje dominuoja „Indorama“). Šie statistiniai duomenys aiškiai parodo sveiką konkurenciją, kurią alternatyvios eksporto rinkos sukuria „Indorama“ bendrovėms. Todėl bendrovės „Svepol“ argumentas turėjo būti atmestas.

(144)

Be to, naudotojai nurodė, kad užimtumas gėrimų sektoriuje yra vienas iš pagrindinių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir atsakydami į galutinį faktų atskleidimą pakartojo šią poziciją. Naudojantys pramonės subjektai tvirtino, kad jų padėtis yra pažeidžiama, nes i) po to, kai 2022 m. labai padidėjo sąnaudos, buvo paveiktas užimtumas, ii) palyginti su visomis kitomis sąnaudomis, PET kaina padvigubėjo ir iii) prasidėjo pardavimo kainų (į PET tarą pakuojamų produktų) sąstingis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas MVĮ, kurios sudaro 95 % į butelius pilstomo vandens sektoriaus, o jame suvartojama 37 % sąlyčiui su maistu tinkamo PET, nes šios įmonės yra ne tokios atsparios infliacijai ir jų PET sąnaudų dalis, palyginti su bendromis gamybos sąnaudomis, yra didesnė. Bendrovė „Svepol“ taip pat teigė, kad nustačius antidempingo muitus pasekmės būtų pražūtingos Sąjungos galutinės grandies pramonei, nes kiltų pavojus tūkstančiams Sąjungos darbo vietų ir ES vartotojams, nes šiuo metu vykstančios pragyvenimo išlaidų krizės ir didelės infliacijos aplinkybėmis padidėtų į butelius pilstomų gėrimų kainos, ir nepanašu, kad nustačius antidempingo priemones PET gamintojų padėtis pagerės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojų pelningumas, nepaisant labai mažo importo iš Kinijos, ir toliau mažėjo. Atsakydama į galutinį faktų atskleidimą bendrovė „Svepol“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl ji daugiau dėmesio skiria palyginti mažam užimtumui Sąjungos PET pramonėje, tačiau kartu atmeta riziką 300 000 darbuotojų užimtumui Sąjungos naudotojų pramonėje.

(145)

Dėl 138 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių buvo laikoma, kad neigiamas antidempingo muitų poveikis užimtumui gėrimų pramonės sektoriuje būtų nedidelis. Maža ir neišmatuojama rizika naudojančių pramonės subjektų užimtumui negalėtų nusverti suinteresuotumo spręsti konkrečią žalingo dempingo, nustatyto pradinės grandies PET rinkoje, problemą. Kalbant apie Sąjungos vartotojų interesus, nors neginčijama, kad vartotojai patiria su infliacija ir padidėjusiomis pragyvenimo išlaidomis susijusių problemų, sunku įsivaizduoti, kaip jie galėtų pajusti antidempingo muito poveikį, jeigu sumažėtų PET pakuočių žaliavų kaina arba jeigu, kaip tvirtino PET naudotojai, jie negalėtų perkelti padidėjusių kainų (įskaitant hipotetiškai dėl nustatyto antidempingo muito padidėjusias kainas) pirkėjams, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklams.

(146)

Naudotojai taip pat teigė, kad gryno PET gamintojų pelningumas buvo gerokai didesnis už naudotojų pelningumą. UNESDA pakartojo šį argumentą po galutinio faktų atskleidimo ir nurodė 2019–2022 m. laikotarpį. Tačiau šis tvirtinimas dėl TL pabaigos ir laikotarpio po TL buvo nepagrįstas ir negalėjo būti patvirtintas atsižvelgiant į dabartinę nuostolingą Sąjungos gamintojų padėtį.

(147)

Naudotojai kaip vieną iš veiksnių, kurie turėtų būti įvertinti atliekant Sąjungos interesų analizę, taip pat nurodė problemas ir sutrikimus, susijusius su Sąjungos PET gamintojų PET pristatymu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Po galutinio faktų atskleidimo UNESDA tvirtino, kad sutrikimai buvo susiję su oligopoline rinkos struktūra. Komisija nustatė, kad Sąjungos PET pramonės stabilumas ir importas sąžiningomis kainomis iš trečiųjų šalių yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tiekimo naudojantiems pramonės subjektams stabilumą ir sušvelninti bet kokių ateityje galinčių įvykti force majeure incidentų ar kitų su PET tiekimu susijusių problemų poveikį. Be to, Sąjungos PET pramonę sudaro bent aštuoni nepriklausomi veiklos vykdytojai, dalyvaujantys gaminant gryną PET, ir daugiau kaip penkiasdešimt perdirbto PET gamintojų, kurie, priešingai, nei teigia UNESDA, negali būti laikomi oligopolinės rinkos struktūros dalimi.

(148)

Naudotojai taip pat nurodė, kad jie neturi galimybių perkelti precedento neturintį PET kainų padidėjimą savo pirkėjams ir kad jau ir taip mažam ar net neigiamam pelningumui daromas neigiamas poveikis, kartu su spaudimu išvengti tolesnės infliacijos vartojimo prekių sektoriuje. Po galutinio faktų atskleidimo UNESDA tvirtino, kad dėl antidempingo priemonių padidės gryno PET ir perdirbto PET kaina Sąjungoje, taip pat padidės gryno PET importas, kurį vykdant dominuoja „Indorama“.

(149)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 291 konstatuojamojoje dalyje, PET naudotojai turi ir alternatyvių tiekimo šaltinių. Be to, nors dėl antidempingo priemonių PET kaina Sąjungoje gali padidėti, esama daug kitų veiksnių, darančių didelį poveikį PET kainos raidai, kaip antai žaliavinės naftos kainos, kuria vadovaujantis nustatoma pagrindinės PET žaliavos – PTA – kaina, svyravimai, komunalinių paslaugų kainos arba PET atsargų mažinimas. Kaip pažymėta šiuo atveju, PET kaina svyravo abiem kryptimis: 2023 m. kainos buvo bent 15–30 % mažesnės nei 2022 m. Atsižvelgiant į šiuos svyravimus ir šiuo metu nustatytą PET kainą, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(150)

Apibendrinant pažymėtina, kad pirmiau pateiktoje įvairių veiksnių, darančių poveikį naudotojų pramonei, analizėje buvo atsižvelgta į naudojančių pramonės subjektų ir kitų suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą dėl galimo laikinojo reglamento dviprasmiškumo, nepakankamo aiškumo ar tam tikrų nepateiktų faktų.

(151)

Bendrovės „Svepol“ teigimu, prieš priimdama bet kokias galutines priemones Komisija turėtų atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl Sąjungos interesų. Bendrovė „Svepol“ taip pat pridūrė, kad laikinojo reglamento 288 ir 291 konstatuojamosiose dalyse Komisija neteisingai nurodė, kad PET derva sudaro 15 % ruošinių galutinių sąnaudų.

(152)

Pirma, kalbant apie laikinojo reglamento 288 ir 291 konstatuojamąsias dalis, Komisija rėmėsi informacija, kurią tiesiogiai pateikė naudotojų asociacija (UNESDA). Antra, Komisija, pabrėždama plataus masto įvairių suinteresuotųjų šalių interesų aspektus, tinkamai atsižvelgė į visas suinteresuotųjų šalių pastabas dėl šio reglamento ir laikinojo reglamento ir padarė aiškią ir pagrįstą išvadą, kuri buvo identiška laikinojo reglamento 294–297 konstatuojamosiose dalyse išdėstytai išvadai.

(153)

Laikinojo reglamento 294–297 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(154)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(156)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(157)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (16). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(158)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(159)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(160)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(161)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(162)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(163)

Atsižvelgdama į šioje byloje padarytas išvadas ir į tai, kad nebuvo galima aiškiai nustatyti, kad netaikant laikinųjų priemonių žalos grėsmė virstų materialine žala, Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį laikinuoju reglamentu užtikrintos laikinojo antidempingo muito sumos neturėtų būti renkamos.

(164)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (17) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(165)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente nustatytų priemonių,