(1)

pagal 1986 m. vasario 12 d. Kenterberyje pasirašytą Prancūzijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sutartį dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo (toliau – Kenterberio sutartis) įsteigta Tarpvyriausybinė komisija, kuri prižiūri visus su Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statyba ir eksploatavimu susijusius klausimus, (toliau – Tarpvyriausybinė komisija);

(2)

pasibaigus Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) numatytam pereinamajam laikotarpiui, Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties infrastruktūros valdytojui ir Lamanšo sąsiaurio nuolatinėje transporto jungtyje veikiančioms geležinkelio įmonėms buvo taikomos dvi atskiros teisinės sistemos, kiek tai susiję su geležinkelių sauga ir sąveika;

(3)

2020 m. liepos 16 d. laišku Prancūzijos Respublika Sąjungos paprašė suteikti įgaliojimus derėtis dėl ir sudaryti tarptautinį susitarimą su Jungtine Karalyste dėl saugos ir sąveikos reikalavimų Lamanšo sąsiaurio nuolatinėje transporto jungtyje. Remiantis tuo prašymu, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2020/1531 (4) Prancūzijos Respublikai suteikti įgaliojimai derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užtikrinamas bendras ir dinamiškas Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų (ES) 2016/797 (6) ir (ES) 2016/798 (7), taikymas visai Lamanšo sąsiaurio nuolatinei transporto jungčiai. Be to, Sprendime (ES) 2020/1531 nustatytos sąlygos, kuriomis Tarpvyriausybinė komisija galėtų toliau vykdyti nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už Prancūzijos Respublikos jurisdikcijai priklausančią Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties dalį, funkcijas;

(4)

Prancūzijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės derybų metu paaiškėjo, kad susitarimas tame sprendime nustatytomis sąlygomis nepadės pasiekti susitarimo, kuris būtų priimtinas abiem Šalims. Taigi, 2023 m. kovo 23 d. laišku Prancūzijos Respublika išreiškė savo ketinimą derėtis dėl ir sudaryti kitokį susitarimą. Todėl yra siūlomi alternatyvūs įgaliojimai;

(5)

tarptautinis susitarimas su trečiąja šalimi dėl geležinkelių saugos ir sąveikos tarpvalstybiniais atvejais gali daryti poveikį sričiai, kuri didžiąja dalimi reglamentuojama Sąjungos teise, visų pirma Reglamentu (ES) 2016/796 ir direktyvomis (ES) 2016/798 bei (ES) 2016/797. Todėl bet koks toks susitarimas priklauso Sąjungos išimtinei išorės kompetencijai. Valstybės narės gali derėtis dėl arba sudaryti tokį susitarimą tik tuo atveju, jeigu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 2 straipsnio 1 dalį Sąjunga joms suteikė tokius įgaliojimus. Kadangi toks susitarimas yra susijęs su sritimis, kurias reglamentuoja esama Sąjungos teisė transporto srityje, taip pat yra būtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas suteiktų tokius įgaliojimus pagal SESV 91 straipsnyje nurodytą teisėkūros procedūrą;

(6)

atsižvelgiant į Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties, kaip geležinkelio linijos, kurią sudaro vienas sudėtingas inžinerinis statinys, kurio viena dalis yra Prancūzijos Respublikos teritorijoje, o kita dalis – trečiosios šalies teritorijoje, ypatingą padėtį, tikslinga Prancūzijos Respublikai suteikti įgaliojimus derėtis su Jungtine Karalyste dėl, pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą, susijusį su nuoseklių saugos ir sąveikos taisyklių taikymu Lamanšo sąsiaurio nuolatinėje transporto jungtyje (toliau – susitarimas), taip pat tikslinga užtikrinti Prancūzijos nacionalinės saugos institucijos, t. y. Établissement Public de Sécurité Ferroviaire (toliau – EPSF) ir Jungtinės Karalystės nacionalinės saugos institucijos, t. y. Office of Rail and Road, (toliau – ORR) bendradarbiavimą;

(7)

Prancūzijos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties daliai toliau turėtų būti taikoma Sąjungos teisė. Turėtų būti apsaugoti Sąjungos teisės viršenybės ir, kai taikytina, tiesioginio veikimo principai ir atitinkama Sąjungos institucijų ir įstaigų kompetencija;

(8)

Prancūzijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės ginčai dėl susitarimo taikymo neturėtų būti perduodami pagal Kenterberio sutarties 19 straipsnį įsteigtam arbitražo teismui ar sprendžiami kitomis teisiškai privalomomis ginčų sprendimo priemonėmis;

(9)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/796 3 straipsniu, tik pati Europos Sąjungos geležinkelių agentūra toliau turėtų būti atsakinga už jai pavestų funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą, o, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/798 16 straipsniu, EPSF ir toliau turėtų nepriklausomai priimti sprendimus. Dėl to pagal Kenterberio sutartį įsteigtos Tarpvyriausybinės komisijos ir saugos institucijos vaidmuo susitarime aptariamais klausimais turėtų apsiriboti EPSF ir ORR veiklos koordinavimu. Tarpvyriausybinės komisijos ir saugos institucijos norminiai aktai ar jų poveikis neturėtų daryti įtakos EPSF sprendimų priėmimo autonomiškumui, laikantis Sąjungos teisės;

(10)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisė visada būtų tinkamai įgyvendinama Prancūzijos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties dalyje, ir siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų prižiūrėti jos taikymą kontroliuojant Teisingumo Teismui, įskaitant skubos aplinkybes, Prancūzijos Respublika turėtų išlaikyti teisę vienašališkai sustabdyti susitarimo galiojimą ar jį nutraukti;

(11)

siekiant atsižvelgti į galimus būsimus Sąjungos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/796 ir direktyvų (ES) 2016/797 bei (ES) 2016/798, pokyčius, susitarime taip pat turėtų būti numatytos jo dalinio pakeitimo taisyklės. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai Prancūzijos Respublikai leisti iš dalies keisti susitarimą, laikantis tame susitarime nustatytos dalinio keitimo tvarkos, su sąlyga, kad tokie daliniai pakeitimai daromi tik tam, kad tekstas būtų pritaikytas siekiant atspindėti pokyčius Sąjungos teisėje;

(12)

Sąjungos interesų labui Prancūzijos Respublikai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai derėtis dėl tolesnių susitarimo, sudaryto remiantis įgaliojimais šiame sprendime, dalinių pakeitimų, atsižvelgiant į Sprendime (ES) 2020/1531 nustatytas sąlygas. Todėl Sprendimu (ES) 2020/1531 Sąjungos suteikti įgaliojimai turėtų toliau galioti tiek, kiek susitarimas, sudarytas remiantis šiais įgaliojimais, galėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į tame sprendime nustatytas sąlygas;

a)

susitarimas turi būti visais atžvilgiais suderinamas su Sąjungos teise. Užtikrinamas Sąjungos teisės viršenybės ir, kai taikytina, tiesioginio veikimo principų laikymasis;

b)

Prancūzijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės ginčai dėl susitarimo taikymo nėra perduodami pagal Kenterberio sutarties 19 straipsnį įsteigtam arbitražo teismui ar sprendžiami kitomis teisiškai privalomomis ginčų sprendimo priemonėmis;

c)

Prancūzijos Respublika išlaiko teisę vienašališkai sustabdyti susitarimo galiojimą ar jį nutraukti, kad užtikrintų visapusišką, teisingą ir greitą Sąjungos teisės taikymą jos jurisdikcijai priklausančioje Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties dalyje;

d)

susitarime numatomas jo keitimo iš dalies mechanizmas, siekiant susitarimą pritaikyti prie pokyčių Sąjungos teisėje;

e)

užtikrinamas Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir EPSF, kuri yra nacionalinė saugos institucija, kaip tai suprantama Direktyvoje (ES) 2016/798, nepriklausomumas ir atitinkami Sąjungos teise joms suteikti įgaliojimai, visų pirma: