(1)

savo 2020 m. rugsėjo 24 d. komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (toliau – KRS veiksmų planas) Komisija paskelbė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų kuriamas nepertraukiamas elektroninis tiesioginis duomenų srautas, kuris padėtų susidaryti išsamų nuosavo kapitalo ir į nuosavą kapitalą panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose visoje Sąjungoje, kainų ir apimties vaizdą (toliau – konsoliduota informacinė juosta). Savo 2020 m. gruodžio 2 d. išvadose dėl Komisijos KRS veiksmų plano Taryba paragino Komisiją skatinti investavimo veiklą Sąjungoje didinant duomenų prieinamumą ir skaidrumą ir toliau vertinant, kaip pašalinti konsoliduotos informacinės juostos kūrimo Sąjungoje kliūtis;

(2)

savo 2021 m. sausio 19 d. komunikate „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ Komisija patvirtino ketinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (5) peržiūros metu patobulinti, supaprastinti ir geriau suderinti vertybinių popierių rinkų skaidrumo sistemą. Stengdamasi stiprinti tarptautinį euro vaidmenį, Komisija taip pat paskelbė, kad, siekiant padidinti antrinę prekybą eurais išreikštomis skolos priemonėmis, tokia reforma apimtų konsoliduotos informacinės juostos, visų pirma susijusios su įmonių obligacijų emisijomis, parengimą ir įgyvendinimą;

(3)

Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 sukurta tiek nuosavo kapitalo, tiek ne nuosavo kapitalo priemonių konsoliduotos informacinės juostos teikėjų (KIJT) reguliavimo sistema. Tie KIJT šiuo metu yra atsakingi už pranešimų apie finansines priemones surinkimą iš prekybos vietų ir patvirtintų skelbimo subjektų (PSS) ir jų konsolidavimą į nepertraukiamą elektroninį tiesioginį duomenų srautą, kuriuo pateikiami kiekvienos finansinės priemonės kainos ir apimties duomenys. KIJT įvedimas buvo grindžiamas tuo, kad prekybos vietų ir PSS duomenys būtų viešai skelbiami konsoliduotai, įtraukiant visas Sąjungos prekybos rinkas, naudojant identiškus duomenų žymenis, formatus ir naudotojų sąsajas;

(4)

tačiau iki šiol joks prižiūrimas subjektas nesikreipė dėl KIJT veiklos leidimo. Savo 2019 m. gruodžio 5 d. ataskaitoje dėl duomenų iki ir po sandorio sudarymo kainų raidos ir dėl nuosavo kapitalo priemonių konsoliduotos informacinės juostos Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (6), identifikavo tris pagrindines kliūtis, dėl kurių prižiūrimi subjektai nesikreipė dėl KIJT veiklos leidimo: pirma, neaišku, kaip KIJT turi gauti duomenis iš įvairių vykdymo vietų arba iš atitinkamų duomenų teikimo paslaugų teikėjų; antra, nepakankama tų vykdymo vietų teikiamų duomenų suderinimo kokybė, kad būtų galima duomenis ekonomiškai efektyviai konsoliduoti; ir trečia, trūksta komercinių paskatų prašyti išduoti KIJT leidimą. Todėl reikia pašalinti tas kliūtis. Joms pašalinti pirmiausia reikia, kad visos prekybos vietos ir PSS (toliau – duomenų teikėjai) perduotų duomenis KIJT, ir, antra, reikia pagerinti duomenų kokybę suderinant duomenų informaciją, kurią duomenų teikėjai turi teikti KIJT duomenų centrams;

(5)

Direktyvos 2014/65/ES 1 straipsnio 7 dalyje reikalaujama, kad sistemos ir priemonės, kuriose gali sąveikauti daugiašaliai trečiųjų šalių interesai pirkti ir parduoti finansines priemones (toliau – daugiašalės sistemos), veiktų laikantis reikalavimų, susijusių su reguliuojamomis rinkomis, daugiašalėmis prekybos sistemomis (DPS) arba organizuotos prekybos sistemomis (OPS). To reikalavimo įtraukimas į Direktyvos 2014/65/ES taikymo sritį leido tą reikalavimą aiškinti įvairiai, todėl daugiašalėms sistemoms, turinčioms reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS veiklos leidimą, ir daugiašalėms sistemoms, kurios tokio leidimo neturi, sudarytos nevienodos sąlygos. Siekiant užtikrinti vienodą to reikalavimo taikymą, jis turėtų būti perkeltas iš Direktyvos 2014/65/ES į Reglamentą (ES) Nr. 600/2014;

(6)

anoniminė prekyba vykdoma neužtikrinant skaidrumo iki sandorio sudarymo, pasinaudojant teise netaikyti pareigų, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punkte (toliau – teise netaikyti referencinės kainos skelbimo pareigų), ir to reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatyta teise netaikyti pareigų (toliau – teise netaikyti suderėto sandorio skelbimo pareigų). Abiejų teisių taikymas ribojamas apimties dvigubos viršutinės ribos, t. y. mechanizmo, kuriuo anoniminės prekybos lygis apribojamas iki tam tikros visos prekybos nuosavybės priemone dalies. Pirma, anoniminės prekybos nuosavybės priemone atskiroje prekybos vietoje lygis negali viršyti 4 % visos prekybos ta priemone Sąjungoje. Viršijus tą ribą, anoniminė prekyba ta priemone toje prekybos vietoje yra sustabdoma. Antra, anoniminės prekybos nuosavybės priemone Sąjungoje lygis negali viršyti 8 % visos prekybos apimties ta priemone Sąjungoje. Viršijus tą antrą ribą, visa anoniminė prekyba ta priemone taikant abi teises netaikyti pareigų yra sustabdoma. Nustačius pirmąją ribą, t. y. ribą konkrečiai vietai, lieka galimybių toliau naudotis tomis teisėmis netaikyti pareigų kitose vietose, kuriose prekyba ta nuosavybės priemone dar nėra sustabdyta, kol nebus viršyta visos Sąjungos mastu taikoma riba. Dėl to pasidaro sudėtingiau stebėti anoniminės prekybos lygį ir užtikrinti sustabdymą. Siekiant supaprastinti apimties dvigubos viršutinės ribos mechanizmą ir kartu išlaikyti jo veiksmingumą, nauja bendra apimties viršutinė riba turėtų būti tik viena visos Sąjungos mastu nustatyta 7 % riba, kuri turėtų būti taikoma tik prekybai naudojantis teise netaikyti referencinės kainos skelbimo pareigų, bet ne prekybai naudojantis teise netaikyti suderėto sandorio skelbimo pareigų. ESMA turėtų reguliariai vertinti apimties viršutinę ribą, atsižvelgdama į finansinio stabilumo aspektus, geriausią tarptautinę praktiką, Sąjungos įmonių konkurencingumą, poveikio rinkai svarbą ir kainos susiformavimo veiksmingumą, ir turėtų Komisijai pateikti ataskaitą su savo pasiūlymais. Tuo remiantis Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais pakoreguoti apimties viršutinę ribą. ESMA taip pat turėtų įvertinti apimties viršutinės ribos tinkamumą ir, kai tai būtina, ją panaikinti arba taikyti kitoms prekybos sistemoms ar vykdymo vietoms, kurių kainos nustatomos pagal referencinę kainą;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 straipsnyje nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai prekybos vietą valdantiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms, susiję su ne nuosavo kapitalo priemonėmis, nepriklausomai nuo prekybos sistemos. Tų reikalavimų nauda akivaizdi tiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms, kurie valdo centrinio ribinių pavedimų žurnalo arba periodinių aukcionų prekybos sistemą, kurioje pirkimo ir pardavimo pavedimai yra anonimiški, tvirti ir tikrai daugiašaliai. Kitos prekybos sistemos, visų pirma žodinės prekybos ir prašymų dėl kotiravimo sistemos, užsakovams teikia specialiai pritaikytas kotiruotes, kurių informacinė vertė kitiems rinkos dalyviams yra nedidelė. Siekiant sumažinti tokiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms tenkančią reguliavimo naštą ir supaprastinti taikytinas teises netaikyti pareigų, reikalavimas skelbti tvirtąsias arba orientacines kotiruotes turėtų būti taikomas tik centrinio ribinių pavedimų žurnalo arba periodinių aukcionų prekybos sistemoms. Siekiant užtikrinti, kad skaidrumo iki sandorio sudarymo nuostatos būtų taikomos tik centrinio ribinių pavedimų žurnalo arba periodinių aukcionų prekybos sistemoms, su pareigų netaikymu susiję reikalavimai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnyje, turėtų būti iš dalies pakeisti. Teisė netaikyti pareigų, kai viršijamas finansinei priemonei nustatytas konkretus dydis, kuria gali naudotis prašymų dėl kotiravimo sistemos ir žodinės prekybos sistemos, turėtų būti panaikinta;

(8)

šiuo metu išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma ne nuosavo kapitalo priemonių skaidrumo tvarka, pagal kurią įvairių rūšių finansinės priemonės dažniausiai sugrupuojamos į vieną grupę su vertybiniais popieriais (obligacijomis) ir į kitą grupę dažniausiai su sutartimis (išvestinėmis priemonėmis). Ne nuosavo kapitalo priemonių ir nuosavo kapitalo priemonių skaidrumas grindžiamas sąvoka „prekiaujama prekybos vietoje“. Paaiškėjo, kad tam tikrų išvestinių finansinių priemonių atveju ta sąvoka kelia problemų, nes jos yra nepakeičiamos ir trūksta tinkamų bazinių identifikavimo duomenų. Dėl tos priežasties išvestinių finansinių priemonių skaidrumo tvarka turėtų būti grindžiama ne sąvoka „prekiaujama prekybos vietoje“, o iš anksto apibrėžtomis išvestinių finansinių priemonių savybėmis. Išvestinėms finansinėms priemonėms turėtų būti taikomi skaidrumo reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, ar jomis prekiaujama prekybos vietoje, ar ne. Skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios yra pakankamai standartizuotos, kad skelbiami su jomis susiję duomenys būtų reikšmingi ne tik susitariančiųjų šalių rinkos dalyviams. Tai reiškia, kad visoms biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms ir toliau turėtų būti taikomi skaidrumo reikalavimai. Kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms turėtų būti taikomi skaidrumo reikalavimai, kai joms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (7) taikoma tarpuskaitos prievolė (toliau – tarpuskaitos prievolė), nes jų atžvilgiu reikalingas tam tikro lygio standartizavimas, kai jų tarpuskaita atliekama centralizuotai. Taip užtikrinama, kad sandoriams, kurie laikomi netinkamais tarpuskaitos prievolei vykdyti, pavyzdžiui, grupės vidaus sandoriams, skaidrumo reikalavimai nebūtų taikomi. Visų pirma, skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi tik toms palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių valiutų ir terminų deriniai yra labiausiai standartizuoti ir likvidžiausi. Be to, pastarojo meto įvykiai rinkoje parodė, kad nepakankamas tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių, susijusių su pasaulinės sisteminės svarbos bankais arba susijusių su indeksu, apimančiu tokius bankus, skaidrumas gali paskatinti spekuliacijas dėl tokių bankų kreditingumo. Todėl tokiems kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams taip pat turėtų būti taikomi skaidrumo reikalavimai, kai jų tarpuskaita atliekama centralizuotai, net jei jiems netaikoma tarpuskaitos prievolė. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies keisti išvestinių finansinių priemonių, kurioms turi būti taikomi skaidrumo reikalavimai, nustatymo sąlygas, kai to reikia dėl rinkos pokyčių;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai prekybos vietoms viešai skelbti informaciją, susijusią su ne nuosavo kapitalo priemonių sandoriais, įskaitant kainą ir apimtį. To reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kokiais atvejais kompetentingos institucijos gali leisti atidėti tų duomenų skelbimą. Atidėti skelbimą leidžiama, kai sandoris viršija didelės apimties dydžio ribą, yra susijęs su priemone, kurios rinka nėra likvidi, arba, kai sandoryje dalyvauja likvidumą užtikrinantys subjektai, viršija finansinei priemonei nustatytą konkretaus dydžio ribą,. Kompetentingos institucijos gali savo nuožiūra nustatyti, kuriam laikui ir kurių sandorių duomenų skelbimą reikia atidėti. Ta diskrecija lėmė skirtingą valstybių narių praktiką ir neveiksmingą bei sudėtingą skaidrumo po sandorio sudarymo tvarką. Siekiant užtikrinti skaidrumą visų rūšių investuotojų atžvilgiu, būtina suderinti atidėjimo tvarką Sąjungos lygmeniu, panaikinti diskreciją nacionaliniu lygmeniu ir palengvinti duomenų konsolidavimą. Todėl tikslinga sugriežtinti skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimus, panaikinant kompetentingų institucijų diskreciją;

(10)

siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, įvykdytų sandorių, susijusių su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais ir apyvartiniais taršos leidimais, kaina ir apimtis turėtų būti viešai skelbiamos kuo arčiau tikrojo laiko, kiek tai techniškai įmanoma. Siekiant, kad tokių sandorių likvidumą užtikrinantiems subjektams nekiltų pernelyg didelė rizika, turėtų būti įmanoma atidėti tam tikrų sandorių duomenų paskelbimą. Sandorių, kurių skelbimą leidžiama atidėti, kategorijos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sandorių dydį ir atitinkamų finansinių priemonių likvidumą. Tikslios atidėjimo tvarkos detalės turėtų būti nustatytos techniniais reguliavimo standartais, kurie turėtų būti reguliariai peržiūrimi, kad būtų laipsniškai trumpinamas taikytinas atidėjimo laikotarpis. Siekiant užtikrinti stabilesnę skaidrumo tvarką, reikia statiškai nustatyti obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir apyvartinių taršos leidimų arba jų klasių likvidumą. ESMA parengtuose techninių reguliavimo standartų projektuose turėtų būti nurodyta, kokie emisijos dydžiai atitinka likvidžią arba nelikvidžią obligacijų ar jų klasių rinką iki jų termino pabaigos, kokio dydžio likvidžios arba nelikvidžios obligacijos sandoriams gali būti taikomas skelbimo atidėjimas, taip pat tokio atidėjimo trukmė, laikantis šio reglamento. Siekiant užtikrinti tinkamą padengtųjų obligacijų skaidrumo lygį, tokių obligacijų emisijos dydį tikslinga nustatyti pagal Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 (8) nustatytus kriterijus. Struktūrizuotų finansinių produktų ir apyvartinių taršos leidimų atžvilgiu ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomos finansinės priemonės ar klasės, kurių rinka yra likvidi arba nelikvidi, projektus. ESMA turėtų nustatyti taikytinas atidėjimo kategorijas ir trukmę. Tikslinga, kad ESMA taip pat taikytų nuostatas dėl likvidžių ir nelikvidžių obligacijų, apyvartinių taršos leidimų ir struktūrizuotų finansinių produktų rinkų nustatymo teisei netaikyti skaidrumo reikalavimų iki sandorio sudarymo. Netikslinga tą nustatymą grįsti dažnais vertinimais. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai pratęsti informacijos apie sudarytus sandorius, susijusius su jų atitinkamos valstybės narės išleistomis valstybės skolos priemonėmis, skelbimo atidėjimo laikotarpį. Toks pratęsimas turėtų būti taikomas visoje Sąjungoje. ESMA turėtų priimti sprendimus dėl tokio sandorių, susijusių su valstybės skolos priemonėmis, kurios nėra valstybių narių išleistos, pratęsimo;

(11)

dėl išvestinių finansinių priemonių nevienalytiškumo turėtų būti taikoma atidėjimo tvarka, kuri skirtųsi nuo kitoms ne nuosavo kapitalo priemonėms taikomos atidėjimo tvarkos. Nors atidėjimo trukmė turėtų būti nustatoma techniniais reguliavimo standartais, remiantis sandorio dydžiu ir išvestinių finansinių priemonių klasės likvidumu, ESMA turėtų nustatyti, kurios finansinės priemonės arba klasės yra likvidžios, kurios yra nelikvidžios, ir kokį sandorio dydį viršijus galima atidėti sandorio duomenų skelbimą. Tikslinga, kad ESMA taip pat taikytų nuostatas dėl likvidžių ir nelikvidžių rinkų nustatymo teisei netaikyti skaidrumo reikalavimų iki sandorio sudarymo;

(12)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnyje reikalaujama, kad prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės pagrįstomis komercinėmis sąlygomis suteiktų visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie finansinių priemonių sandorius iki ir po sandorio sudarymo ir užtikrintų nediskriminacinę prieigą prie tos informacijos. Tačiau to straipsnio tikslai nebuvo pasiekti. Prekybos vietų, PSS ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pagrįstomis komercinėmis sąlygomis pateikta informacija neleidžia naudotojams suprasti duomenų politikos ir kaip nustatoma duomenų kaina. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ESMA paskelbė gaires, kuriose paaiškino, kaip turėtų būti taikoma pagrįstų komercinių sąlygų sąvoka. Tos gairės turėtų būti pakeistos teisinėmis pareigomis ir sugriežtintos, siekiant užtikrinti, kad prekybos vietos, PSS, KIJT ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai negalėtų imti mokesčio už duomenis pagal vertę, kurią tie duomenys teikia atskiriems naudotojams. Dėl aukšto išsamumo lygio, kurio reikia pagrįstų komercinių sąlygų sąvokai apibrėžti, ir dėl būtino lankstumo norint iš dalies pakeisti taikytinas taisykles sparčiai kintančioje duomenų aplinkoje, ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nurodyta, kaip turėtų būti taikoma pagrįstų komercinių sąlygų sąvoka, taip dar labiau sustiprinant suderintą ir nuoseklų Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio taikymą. Be to, ESMA turėtų stebėti ir vertinti duomenų politikos ir kainų nustatymo pokyčius rinkoje. Tuos techninių reguliavimo standartų projektus, remdamasi savo vertinimu, ESMA turėtų atnaujinti;

(13)

siekiant sustiprinti kainos susiformavimo procesą ir išlaikyti vienodas sąlygas prekybos vietoms ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14 straipsnyje reikalaujama, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai viešai skelbtų visas nuosavybės priemonių kotiruotes, kai tie sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai sudaro sandorius, kurių dydis neviršija standartinio rinkos dydžio. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali nustatyti dydį, kuriam kotiruotė taikoma, su sąlyga, kad jų kotiruojamas dydis nėra mažesnis kaip 10 % standartinio rinkos dydžio. Tačiau ta galimybė lėmė labai žemą sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų užtikrinamą skaidrumo iki sandorio sudarymo lygį ir trukdė sudaryti vienodas sąlygas. Todėl būtina reikalauti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai viešai skelbtų tvirtąsias kotiruotes, remiantis mažiausiu kotiruotės dydžiu, kuris turi būti nustatytas techniniais reguliavimo standartais. Rengdama tuos techninius reguliavimo standartus, ESMA turėtų atsižvelgti į šiuos tikslus: didinti nuosavo kapitalo priemonių skaidrumą iki sandorio sudarymo galutinių investuotojų naudai; išlaikyti vienodas sąlygas prekybos vietoms ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams; suteikti galutiniams investuotojams tinkamą prekybos galimybių pasirinkimą ir užtikrinti, kad prekybos aplinka Sąjungoje išliktų patraukli ir konkurencinga tiek vidaus, tiek tarptautiniu mastu. Siekiant padidinti sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų konkurencingumą, jiems turėtų būti leidžiama bet kokio dydžio pavedimus derinti su vidurine reikšme;

(14)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 18 ir 19 straipsniuose nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai, susiję su ne nuosavo kapitalo priemonėmis, taikomi sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, kai jie savo klientams nustato tvirtąsias arba orientacines kotiruotes. Tos kotiruotės yra pritaikytos individualiems klientams ir turi nedidelę informacinę vertę kitiems klientams. Todėl tie reikalavimai turėtų būti panaikinti. Vis dėlto sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali savanoriškai laikytis skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų, pavyzdžiui, siekdami patenkinti savo neprofesionaliųjų klientų poreikius;

(15)

pagal dabartinę teisinę sistemą, jei viena iš dviejų sandorio šalių yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, šis sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas privalo pranešti apie sandorį PSS, tačiau jo sandorio šalis neprivalo to padaryti. Todėl daugelis investicinių įmonių pasirinko sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko statusą, visų pirma tam, kad praneštų apie sandorius savo klientų vardu, nors jos sistemingai nevykdo sandorių savo sąskaita, todėl tokioms investicinėms įmonėms nustatomi neproporcingi reikalavimai. Todėl tikslinga nustatyti paskirtojo informacijos skelbimo subjekto statusą, kurį turėdama investicinė įmonė galėtų būti atsakinga už sandorio viešinimą per PSS, nereikalaujant pasirinkti sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko statuso. Be to, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į tų investicinių įmonių prašymą, turėtų suteikti investicinėms įmonėms paskirtojo informacijos skelbimo subjekto statusą konkrečių klasių finansinėms priemonėms ir turėtų perduoti tokius prašymus ESMA. ESMA turėtų tvarkyti viešą tokių paskirtųjų informacijos skelbimo subjektų registrą pagal finansinių priemonių klases, kad rinkos dalyviai galėtų juos identifikuoti;

(16)

rinkos dalyviams reikia pagrindinių rinkos duomenų, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus investavimo sprendimus. Šiuo metu, norėdami tam tikrų finansinių priemonių gauti tiesiogiai iš duomenų teikėjų, KIJT turi su visais tais duomenų teikėjais sudaryti atskiras licencines sutartis. Tas procesas yra apsunkinantis, brangus ir reikalauja daug laiko. Tai viena iš kliūčių, trukdančių atsirasti KIJT visose turto klasėse. Ta kliūtis turėtų būti pašalinta, kad KIJT galėtų gauti duomenis ir išspręsti licencijavimo problemas. Turėtų būti reikalaujama, kad duomenų teikėjai teiktų savo duomenis KIJT ir tam naudotų suderintą formatą, atitinkantį standartus, kuriais užtikrinami aukštos kokybės duomenys. Duomenų teikėjai taip pat turėtų teikti reguliuojamuosius duomenis, kad investuotojai būtų informuojami apie sistemos, kurioje derinami pavedimai, būklę, pavyzdžiui, rinkos sutrikimo atveju, ir apie finansinės priemonės būklę, pavyzdžiui, prekybos sustabdymo arba nutraukimo atveju. Duomenis iš duomenų teikėjų pagal privalomo duomenų teikimo taisyklę turėtų galėti rinkti tik ESMA atrinkti ir leidimą gavę KIJT. Kad duomenys būtų naudingi investuotojams, turėtų būti reikalaujama, kad duomenų teikėjai KIJT duomenis perduotų kuo arčiau tikrojo laiko, kiek tai techniškai įmanoma;

(17)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 II ir III antraštinėse dalyse reikalaujama, kad prekybos vietos, PSS, investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai viešai skelbtų finansinių priemonių duomenis iki sandorio sudarymo, įskaitant pirkimo ir pardavimo kainas, ir sandorių duomenis po sandorio sudarymo, įskaitant sudaryto konkrečios priemonės sandorio kainą ir apimtį. Rinkos dalyviai neprivalo naudoti KIJT teikiamų pagrindinių rinkos duomenų. Todėl reikalavimas prekybos vietoms, PSS, investicinėms įmonėms ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams viešai skelbti duomenis iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo turėtų būti ir toliau taikomas, kad rinkos dalyviai turėtų prieigą prie tokių duomenų. Tačiau, siekiant išvengti nereikalingos naštos duomenų teikėjams, tikslinga reikalavimą, kad duomenų teikėjai viešai skelbtų duomenis, kiek įmanoma labiau suderinti su reikalavimu teikti duomenis KIJT;

(18)

mažos reguliuojamos rinkos ir MVĮ augimo rinkos yra prekybos vietos, kuriose leidžiama prekiauti akcijomis tų emitentų, kuriems prekyba antrinėje rinkoje paprastai yra mažiau likvidi nei prekyba akcijomis, kuriomis leidžiama prekiauti didesnėse reguliuojamose rinkose. Siekiant išvengti neigiamo poveikio, kurį konsoliduota informacinė juosta gali turėti mažoms prekybos vietoms, net jei jų įtraukimas į konsoliduotą informacinę juostą galėtų turėti teigiamą poveikį jų gyvybingumui ir vertybinių popierių, kuriais prekiaujama tose prekybos vietose, likvidumui, reikėtų nustatyti sutikimo dalyvauti mechanizmą. Tas sutikimo dalyvauti mechanizmas turėtų būti taikomas investicinėms įmonėms, valdančioms MVĮ augimo rinkas, ir rinkos operatoriams, kurių metinė prekybos akcijomis apimtis sudaro 1 % arba mažiau metinės prekybos akcijomis Sąjungoje apimties. 1 % ribą turėtų papildyti dvi alternatyvios sąlygos: investicinė įmonė arba rinkos operatorius nepriklauso grupei, į kurią įeina investicinė įmonė arba rinkos operatorius, viršijantys 1 % ribą, ir nėra glaudžiai su jais susiję, arba prekybos koncentracija tos investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdomoje prekybos vietoje yra labai didelė, t. y. 85 % visos metinės prekybos akcijomis apimties prekiaujama prekybos vietoje, kurioje jomis iš pradžių buvo leista prekiauti. Tuos kriterijus atitinka tik kelios prekybos vietos, todėl tik nedidelės Sąjungoje vykdomos prekybos procentinės dalies atveju nebūtų reikalaujama perduoti duomenis KIJT. Vis dėlto, tuos kriterijus atitinkančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai turėtų galimybę sutikti dalyvauti ir turėtų pranešti KIJT ir ESMA apie savo sprendimą tai padaryti. Toks sprendimas būtų neatšaukiamas ir visi duomenys – tiek apie akcijas, tiek apie biržinius fondus – tada būtų įtraukti į konsoliduotą informacinę juostą;

(19)

dėl nevienodos duomenų kokybės rinkos dalyviams sunku palyginti tokius duomenis, todėl duomenų konsolidacija netenka didelės dalies savo pridėtinės vertės. Norint užtikrinti tinkamą Reglamento (ES) Nr. 600/2014 II ir III antraštinėse dalyse nustatytos skaidrumo tvarkos veikimą ir KIJT vykdomą duomenų konsolidavimą, itin svarbu, kad KIJT perduoti duomenys būtų aukštos kokybės. Todėl tikslinga reikalauti, kad tie duomenys atitiktų standartus, kuriais užtikrinami aukštos kokybės duomenys tiek turinio, tiek formato požiūriu. Duomenų turinį ir formatą turėtų būti įmanoma pakeisti per trumpą laiką, kad būtų galima atsižvelgti į kintančią rinkos praktiką ir įžvalgas. Todėl duomenų kokybės ir turinio reikalavimai prireikus turėtų būti nustatyti techniniais reguliavimo standartais ir juose turėtų būti atsižvelgiama į vyraujančius pramonės standartus ir praktiką, tarptautinius pokyčius ir standartus, dėl kurių susitarta Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu, taip pat į Komisijos įsteigtos specialios suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupės, kuriai pavesta teikti konsultacijas dėl duomenų kokybės ir turinio ir perdavimo protokolo kokybės, rekomendacijas. ESMA turėtų aktyviai dalyvauti suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupės darbe;

(20)

siekiant geriau stebėti įvykius, apie kuriuos reikia pranešti, Direktyva 2014/65/ES yra suderintas prekybos vietų ir jų narių verslo laikrodžių sinchronizavimas. Siekiant užtikrinti, kad konsoliduojant duomenis būtų galima prasmingai palyginti skirtingų subjektų pateiktas laiko žymas, tikslinga verslo laikrodžių sinchronizavimo suderinimo reikalavimus pradėti taikyti paskirtiesiems informacijos skelbimo subjektams, sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, PSS ir KIJT. Atsižvelgiant į techninių žinių lygį, kurio reikia norint nustatyti verslo laikrodžių sinchronizavimo taikymo reikalavimus, ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomas tikslumo, kuriuo verslo laikrodžiai turėtų būti sinchronizuoti, lygis, projektus;

(21)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnyje reikalaujama, kad didžioji dalis prekybos akcijomis vyktų prekybos vietose arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus (toliau – prekybos akcijomis pareiga). Šis reikalavimas netaikomas prekybai akcijomis, kuri yra nesisteminga, ad hoc pobūdžio, nereguliari ir nedažna. Šiuo metu nėra pakankamai aišku, kada ši išimtis taikoma. Todėl ESMA jos taikymo sritį paaiškino atskirdama akcijas pagal tai, ar jos turi tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį (ISIN). Pagal tokį atskyrimą prekybos akcijomis pareiga taikoma tik akcijoms su Europos Ekonominės Erdvės (EEE) ISIN, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje. Toks metodas suteikia aiškumo rinkos dalyviams, prekiaujantiems akcijomis. Todėl dabartinė ESMA praktika turėtų būti įtraukta į Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, kartu panaikinant išimtį prekybai akcijomis, kuri yra nesisteminga, ad hoc pobūdžio, nereguliari ir nedažna.

(22)

informacijos teikimas finansų rinkose, visų pirma pranešimas apie sandorius, jau yra labai automatizuotas ir duomenys yra pakankamai standartizuoti. Kai kurie sistemų neatitikimai jau pašalinti Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2365 (9) ir Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programoje (REFIT). ESMA suteikti įgaliojimai turėtų būti suderinti taip, kad ESMA būtų įpareigota parengti techninių reguliavimo standartų projektus ir užtikrinti didesnį pranešimo apie sandorius pagal tų reglamentų ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 sistemas nuoseklumą. Tai pagerins sandorių duomenų kokybę ir padės sektoriui išvengti nereikalingų papildomų išlaidų. Be to, teikiant pranešimus apie sandorius turėtų būti sudarytos sąlygos kompetentingoms institucijoms plačiai keistis sandorių duomenimis, kad būtų tinkamai atsižvelgta į kintančius jų vykdomos priežiūros poreikius stebėti naujausius rinkos pokyčius ir galimą susijusią riziką;

(23)

šiuo metu reikalaujama, kad investicinės įmonės praneštų savo kompetentingai institucijai apie bet kokią finansinę priemonę, kuria prekiaujama prekybos vietoje, arba kai jos pagrindine priemone prekiaujama prekybos vietoje arba ji yra iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sudarytas indeksas arba krepšelis, nepriklausomai nuo to, ar sandoris sudaromas prekybos vietoje, ar už jos ribų. Paaiškėjo, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju sąvoka „prekiaujama prekybos vietoje“ kelia problemų pranešimų apie sandorius tikslais dėl tos pačios priežasties, dėl kurios ji kelia problemų skaidrumo reikalavimų tikslais. Todėl naujoje pranešimo apie išvestinių finansinių priemonių sandorius taikymo srityje patikslinama, kad privaloma pranešti apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus prekybos vietoje, o apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus ne prekybos vietoje, reikia pranešti tik tuo atveju, jeigu jiems taikomi skaidrumo reikalavimai arba jeigu pagrindine priemone prekiaujama prekybos vietoje arba jei tai yra indeksas ar krepšelis, sudarytas iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje;

(24)

prekybos vietos turėtų būti įpareigotos skaidrumo tikslais ESMA teikti bazinius identifikavimo duomenis, įskaitant ne biržos išvestinių finansinių priemonių identifikatorius. Šiuo metu išvestinėms finansinėms priemonėms naudojamas identifikatorius, t. y. ISIN, yra sudėtingas ir neveiksmingas siekiant užtikrinti viešąjį skaidrumą, todėl šią padėtį reikėtų ištaisyti naudojant bazinius identifikavimo duomenis, grindžiamus pasauliniu mastu sutartu unikaliu produkto identifikatoriumi, pavyzdžiui, ISO 4914 unikaliu produkto identifikatoriumi (UPI). UPI sukurtas kaip ne biržos išvestinių finansinių priemonių identifikavimo priemonė, kuria siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą ir duomenų kaupimą pasaulinėse ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose. Tačiau gali būti, kad to unikalaus identifikatoriaus nepakanka ir jį reikia papildyti papildomais identifikavimo duomenimis. Todėl Komisija deleguotaisiais aktais turėtų nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių bazinius identifikavimo duomenis, įskaitant unikalų identifikatorių ir visus kitus svarbius bazinius identifikavimo duomenis. Kalbant apie identifikatorių, kuris turi būti naudojamas pranešant apie sandorius pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Komisija turėtų nurodyti tinkamiausius ne biržos išvestinių finansinių priemonių identifikatorius, kurie gali skirtis nuo identifikatoriaus, nustatyto pagal skaidrumo reikalavimus, atsižvelgiant į skirtingus tų reikalavimų tikslus, visų pirma susijusius su kompetentingų institucijų vykdoma piktnaudžiavimo rinka priežiūra;

(25)

KIJT konkurencija užtikrina, kad konsoliduota informacinė juosta naudotojams būtų teikiama pačiu veiksmingiausiu būdu ir geriausiomis sąlygomis. Tačiau iki šiol nė vienas subjektas nėra pateikęs prašymo veikti kaip KIJT. Todėl tikslinga ESMA suteikti įgaliojimus periodiškai organizuoti konkurencinę atrankos procedūrą, kad būtų atrinktas vienas subjektas, galintis ribotą laikotarpį teikti kiekvienos konkrečios turto klasės konsoliduotą informacinę juostą. Visų pirma, ESMA turėtų pradėti atrankos procedūrą dėl obligacijų konsoliduotos informacinės juostos. Per šešis mėnesius nuo tos atrankos procedūros pradžios ESMA turėtų pradėti akcijų ir biržinių fondų KIJT atrankos procedūrą. Galiausiai, per tris mėnesius nuo deleguotojo akto, kuriuo skaidrumo tikslais nustatomas tinkamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių identifikatorius, taikymo pradžios dienos ir ne anksčiau kaip per šešis mėnesius nuo akcijų ir biržinių fondų KIJT atrankos procedūros pradžios ESMA turėtų pradėti ne biržos išvestinių finansinių priemonių KIJT atrankos procedūrą;

(26)

atrankos procedūros tikslas – suteikti teisę penkerius metus naudoti konsoliduotą informacinę juostą. Atrankos procedūrai taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) nustatytos taisyklės. ESMA turėtų atrinkti kandidatą visoms klasėms, atsižvelgdama į jo technines galimybes valdyti konsoliduotą informacinę juostą, įskaitant jo gebėjimą užtikrinti veiklos tęstinumą ir atsparumą, taip pat gebėjimą naudoti šiuolaikines sąsajos technologijas, jo valdymo ir sprendimų priėmimo procesų organizavimą, duomenų kokybės užtikrinimo metodus, konsoliduotos informacinės juostos kūrimo ir naudojimo išlaidas, licencijų, kurias naudotojai turi sudaryti, kad gautų pagrindinius rinkos duomenis ir reguliuojamuosius duomenis, paprastumą, įskaitant įvairių naudojimo atvejų ar naudotojų licencijų rūšių skaičių, naudotojams taikomų mokesčių dydį ir jų energijos suvartojimo mažinimo procesus. Visų pirma obligacijų KIJT atveju ESMA, atrinkdama KIJT, turėtų atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta sąžininga ir teisinga pajamų perskirstymo tvarka. Pagal tokią tvarką tinkama pripažinti mažų prekybos vietų vaidmenį sudarant sąlygas įmonėms išleisti skolos priemones savo veiklai finansuoti. Akcijų ir biržinių fondų atveju KIJT turėtų nurodyti Europos geriausią pirkimo pavedimo kainą ir pardavimo pavedimo kainą, neplatindami prekybos vietos rinkos identifikatoriaus kodo. Komisija ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. turėtų įvertinti tą informacijos iki sandorio sudarymo lygį, kad būtų užtikrintas Sąjungos rinkų veikimas ir konkurencingumas, ir turėtų, kai tinkama, prie to vertinimo pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl konsoliduotos informacinės juostos struktūros;

(27)

atrinktas pareiškėjas turėtų nepagrįstai nedelsdamas ESMA pateikti paraišką dėl veiklos leidimo. Per 20 darbo dienų nuo tokios paraiškos pateikimo ESMA turėtų įvertinti, ar paraiška yra išsami, ir apie tai pranešti pareiškėjui. Per tris mėnesius nuo išsamios paraiškos gavimo ESMA turėtų priimti motyvuotą sprendimą išduoti veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti. ESMA turėtų pagrįsti tą motyvuotą sprendimą savo vertinimu, ar pareiškėjas per pagrįstą laikotarpį gali valdyti konsoliduotą informacinę juostą laikydamasis visų reikalavimų. ESMA pagrįstame sprendime turėtų būti nurodytos pareiškėjo konsoliduotos informacinės juostos valdymui taikytinos sąlygos, visų pirma naudotojams taikomų mokesčių dydis. Siekiant užtikrinti tvarkingą veiklos pradžią, po leidimo suteikimo ESMA turėtų turėti galimybę suteikti pareiškėjui pagrįstą laikotarpį konsoliduotos informacinės juostos kūrimui užbaigti;

(28)

remiantis duomenimis, pateiktais su pasiūlymu dėl šio reglamento pateikiamame poveikio vertinime, tikėtina, kad numatomos pajamos iš konsoliduotos informacinės juostos priklausys nuo konkrečių konsoliduotos informacinės juostos ypatybių. KIJT neturėtų būti užkirstas kelias gauti pagrįstą maržą gyvybingam verslo modeliui išlaikyti. Akademinės bendruomenės atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijos, naudojančios duomenis mokslinių tyrimų tikslais, kompetentingos institucijos, naudojančios duomenis reguliavimo ir priežiūros kompetencijai vykdyti, ir neprofesionalieji investuotojai turėtų turėti galimybę nemokamai naudotis pagrindiniais rinkos duomenimis ir reguliuojamaisiais duomenimis. KIJT turėtų užtikrinti, kad neprofesionaliesiems investuotojams teikiama informacija būtų lengvai prieinama ir pateikiama naudotojui patogiu bei žmogui įskaitomu formatu;

(29)

prekybos vietos, kurios palengvina prekybą akcijomis per skaidrių pavedimų iki sandorio sudarymo žurnalą, atlieka svarbų vaidmenį kainos susiformavimo procese. Tai ypač pasakytina apie mažas reguliuojamas rinkas ir MVĮ augimo rinkas, t. y. tas, kurių metinė prekybos akcijomis apimtis sudaro 1 % ar mažiau metinės prekybos akcijomis apimties Sąjungoje (toliau – mažos prekybos vietos), kurios paprastai yra vertybinių popierių, kuriuos jos siūlo prekybai, pagrindinis likvidumo centras. Todėl duomenys, kuriuos konsoliduotai informacinei juostai pateikia mažos prekybos vietos, yra svarbesni akcijų, kuriomis leista prekiauti mažoje prekybos vietoje, kainos susiformavimui. Nepaisant to, kad tam tikri duomenų teikėjai gali neteikti duomenų konsoliduotai informacinei juostai, būtų tikslinga tiems duomenų teikėjams, kurie nusprendžia pasirinkti konsoliduotą informacinę juostą, numatyti lengvatinį režimą perskirstant pajamas, gaunamas iš akcijų ir biržinių fondų konsoliduotos informacinės juostos, siekiant padėti mažoms prekybos vietoms išlaikyti akcijas, kuriomis jose leista prekiauti, ir išsaugoti turtingą ir gyvybingą ekosistemą, atitinkančią kapitalo rinkų sąjungos tikslus;

(30)

akcijų ir biržinių fondų KIJT turėtų perskirstyti dalį savo pajamų, gautų iš konsoliduotos akcijų ir biržinių fondų informacinės juostos, tam tikroms prekybos vietoms pagal trimis kriterijais grindžiamą perskirstymo sistemą. Tų kriterijų korekcinis koeficientas turėtų būti nustatytas techniniais reguliavimo standartais. Siekiant paskatinti mažas prekybos vietas pasirinkti privalomai teikti duomenis akcijų ir biržinių fondų KIJT, didžiausias korekcinis koeficientas turėtų būti taikomas visai metinei mažų prekybos vietų prekybos apimčiai. Taikant antrą pagal dydį korekcinį koeficientą turėtų būti kompensuojama tiems duomenų teikėjams, kurie pirmą kartą prekiauti akcijomis arba biržiniais fondais leido 2019 m. kovo 27 d. arba vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad mažose prekybos vietose į prekybos sąrašus įtrauktų įmonių skaičius yra ribotas, KIJT turėtų taikyti atitinkamą korekcinį koeficientą visai tų prekybos vietų metinei prekybos apimčiai, o kitų prekybos vietų atveju KIJT turėtų jį taikyti prekybos apimčiai, susijusiai su akcijomis ir biržiniais fondais, kuriais pirmą kartą leista prekiauti 2019 m. kovo 27 d. arba vėliau. Mažiausias iš trijų korekcinių koeficientų turėtų būti taikomas kompensuojant sandorius, sudarytus prekybos sistemoje, kurioje užtikrinamas skaidrumas iki sandorio sudarymo, ir susijusius su pavedimais, kuriems nebuvo taikomas skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimas;

(31)

konsoliduotos informacinės juostos veiksmingumas priklauso nuo duomenų teikėjų jai perduotų duomenų kokybės. Siekiant užtikrinti aukštą duomenų kokybės lygį, ESMA turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis KIJT leidžiama laikinai sustabdyti pajamų perskirstymą, jei KIJT įrodo, kad duomenų teikėjas rimtai ir pakartotinai pažeidė šiame reglamente nustatytus duomenų reikalavimus. Jei nustatoma, kad tas duomenų teikėjas laikėsi tų duomenų reikalavimų, duomenų teikėjas turėtų gauti pajamų dalį, į kurią jis turėjo teisę, ir palūkanas;

(32)

siekiant išsaugoti nuolatinį rinkos dalyvių pasitikėjimą konsoliduota informacine juosta, KIJT turėtų periodiškai skelbti ataskaitas apie savo pareigų pagal šį reglamentą vykdymą, t. y. veiklos rezultatų statistiką ir incidentų ataskaitas, susijusias su duomenų kokybe ir duomenų sistemomis. Kadangi tos ataskaitos yra labai techninio pobūdžio, techniniais reguliavimo standartais turėtų būti nustatytas pareigos teikti informaciją turinys, laikas, formatas ir terminija;

(33)

reikalavimas, kad praėjus 15 minučių prekybos informacija turi būti pateikiama nemokamai, šiuo metu taikomas visoms prekybos vietoms, PSS ir KIJT. Šiuo reikalavimu trukdoma potencialaus KIJT komerciniam perspektyvumui, nes gali būti, kad kai kurie potencialūs klientai būtų linkę palaukti nemokamų pagrindinės rinkos duomenų, užuot tapę konsoliduotos informacinės juostos naudotojais. Tai visų pirma pasakytina apie obligacijas ir ne biržos išvestines finansines priemones, kuriomis paprastai nėra dažnai prekiaujama ir kurių duomenys dažnai išlaiko didžiąją savo vertės dalį ir praėjus 15 minučių. Todėl, nors reikalavimas praėjus 15 minučių pateikti prekybos informaciją nemokamai turėtų būti toliau taikomas prekybos vietoms ir PSS, reikėtų atsisakyti jį taikyti KIJT, kad būtų užtikrintas jų komercinis perspektyvumas;

(34)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 28 straipsnyje reikalaujama, kad ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, būtų prekiaujama prekybos vietose (toliau – prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareiga). Siekiant sumažinti subjektų, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, aprėptį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/834 (11) iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012. Atsižvelgiant į glaudžią sąsają tarp tarpuskaitos prievolės ir prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos, siekiant užtikrinti didesnį teisinį nuoseklumą ir supaprastinti teisinę sistemą, būtina ir tikslinga iš naujo suderinti prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigą su išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma tarpuskaitos prievole. Be to suderinimo tam tikroms mažesnėms finansų sandorio šalims ir ne finansų sandorio šalims tarpuskaitos prievolė nebebūtų taikoma, bet joms ir toliau būtų taikoma prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareiga;

(35)

rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugos yra pagrindinė ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos valdymo priemonė. Rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugos grindžiamos techniniais sandoriais, kurie yra iš anksto suplanuoti, neformuojantys kainos ir neutralūs rinkos rizikos atžvilgiu ir kuriais sumažinama kiekvieno portfelio rizika. Portfelių sumažinimo paslaugos, kurioms šiuo metu netaikoma prievolė vykdyti pavedimus klientui palankiausiomis sąlygomis, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnyje (toliau – optimalus įvykdymas), ir skaidrumo reikalavimai yra rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugų pogrupis. Atsižvelgiant į tai, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai, sudaryti ir nustatyti teikiant rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugas, yra techninio pobūdžio ir neformuojantys kainos, jiems neturėtų būti taikoma prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugų teikėjai nesudaro daugiašalių trečiųjų šalių finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo komercinių interesų sąveikos galimybės, neturėtų būti laikoma, kad jie valdo daugiašalę sistemą. Jiems taip pat neturėtų būti taikomi skaidrumo iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo bei optimalaus įvykdymo tikrinimo reikalavimai. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais nustatyti, kas yra rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugos pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, ir sandorių, kuriuos reikia registruoti, duomenis;

(36)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 6a straipsnyje numatytas laikino tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo mechanizmas, taikytinas tada, kai nebetenkinami kriterijai, pagal kuriuos konkrečioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms taikoma tarpuskaitos prievolė, arba kai toks sustabdymas laikomas būtinu siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui Sąjungoje. Tačiau toks sustabdymas galėtų trukdyti sandorio šalims laikytis joms taikomos prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos, nes tarpuskaitos prievolė yra būtina prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymo sąlyga. Todėl būtina nustatyti, kad tais atvejais, kai dėl tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo iš esmės pasikeistų prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymo kriterijai, turėtų būti įmanoma tuo pačiu metu sustabdyti prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymą toms pačioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms, kurioms taikomas tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas. ESMA taip pat turėtų galėti prašyti Komisijos sustabdyti prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymą, kai toks sustabdymas būtinas siekiant išvengti neigiamo poveikio likvidumui arba didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba pašalinti tokį poveikį ir užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą Sąjungoje;

(37)

ad hoc sustabdymo mechanizmas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų greitai reaguoti į reikšmingus rinkos sąlygų pokyčius, kurie galėtų turėti esminį poveikį prekybai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir tokioje prekyboje dalyvaujančioms sandorio šalims. Esant tokiems rinkos sąlygų pokyčiams ir valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius, Komisija turėtų turėti galimybę sustabdyti prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymą, nepriklausomai nuo tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo. Toks prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymo sustabdymas turėtų būti įmanomas, kai EEE investicinės įmonės, kurios sandorio šalis yra ne EEE, veiklai prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymo sritis daro nederamą poveikį ir kai ta investicinė įmonė veikia kaip išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareiga, kategorijos rinkos formuotoja. Dubliuojamos prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos klausimas ypač aktualus prekiaujant su sandorio šalimis, priklausančiomis trečiosios valstybės jurisdikcijai, kuri taiko savo prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigas. Tas sustabdymas taip pat padėtų EEE finansų sandorio šalims išlikti konkurencingoms pasaulio rinkose. Priimdama sprendimą dėl prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymo sustabdymo, Komisija turėtų atsižvelgti į tokio sustabdymo poveikį tarpuskaitos prievolei;

(38)

nuostatos dėl nediskriminacinės prieigos, susijusios su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, galėtų sumažinti investavimo į naujus produktus patrauklumą, nes konkurentai prieigą galėtų gauti be pradinių investicijų. Taigi, taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 ir 36 straipsniuose nustatytą nediskriminacinės prieigos tvarką, susijusią su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, galėtų būti ribojamos investicijos į tokius produktus, nes būtų panaikintos paskatos reguliuojamoms rinkoms kurti naujas biržines išvestines finansines priemones. Todėl reikėtų nustatyti, kad ta tvarka neturi būti taikoma atitinkamai pagrindinei sandorio šaliai (PSŠ) arba prekybos vietai, kiek tai susiję su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip skatinant inovacijas ir biržinių išvestinių finansinių priemonių kūrimą Sąjungoje;

(39)

finansų tarpininkai turėtų stengtis pasiekti geriausią įmanomą kainą ir didžiausią įmanomą sandorių, kuriuos jie vykdo savo klientų vardu, įvykdymo tikimybę. Tuo tikslu finansų tarpininkai turėtų prekybos vietą arba sandorio šalį savo klientų sandoriams vykdyti rinktis tik pagal tai, kas užtikrintų optimalų įvykdymą jų klientams. Su optimalaus įvykdymo principu turėtų būti nesuderinama tai, kad finansų tarpininkas, veikdamas savo neprofesionaliųjų klientų arba klientų, kurie pasirinko profesionaliojo kliento tvarką, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES, vardu, iš bet kurios trečiosios šalies gautų mokestį, komisinį atlygį arba nepiniginę naudą už tų klientų pavedimų vykdymą konkrečioje vykdymo vietoje arba tų klientų pavedimų persiuntimą bet kuriai trečiajai šaliai, kad jie būtų vykdomi konkrečioje vykdymo vietoje. Todėl investicinėms įmonėms turėtų būti draudžiama gauti tokį užmokestį. Tas draudimas būtinas atsižvelgiant į skirtingą kompetentingų institucijų praktiką visoje Sąjungoje, kai jos taiko optimalaus įvykdymo reikalavimą ir prižiūri, kaip jo laikomasi, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnyje. Valstybė narė, kurioje investicinės įmonės tokią veiklą vykdė iki 2024 m. kovo 28 d., turėtų turėti galimybę jos jurisdikcijai priklausančioms investicinėms įmonėms to draudimo netaikyti iki 2026 m. birželio 30 d., kai tos investicinės įmonės tokias paslaugas teikia klientams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė yra toje valstybėje narėje;

(40)

siekiant užtikrinti lankstumą, kuris būtinas siekiant prisitaikyti prie pokyčių finansų rinkose, ir patikslinti tam tikrus Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytus techninius elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais patikslinama apimties viršutinė riba; iš dalies pakeičiamos sąlygos, pagal kurias nustatoma, kurioms ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi skaidrumo reikalavimai; nustatomi baziniai identifikavimo duomenys, naudotini ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju; nustatoma, kokios paslaugos pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 yra rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugos, ir sandorių, kuriuos turi registruoti investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, teikiantys rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugas, duomenys; ir išplečiama pareigos pranešti apie sandorius taikymo sritis, įtraukiant AIFV ir valdymo įmones, kurios teikia investicines paslaugas, vykdo investicinę veiklą ir vykdo finansinių priemonių sandorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (12). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(41)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su prekybos ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigos taikymo sustabdymu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(42)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius reguliavimo standartus dėl: centrinių ribinių pavedimų žurnalų ir periodinių aukcionų prekybos sistemų charakteristikų; tikslių ne nuosavo kapitalo priemonių sandoriams taikomo atidėjimo tvarkos ypatybių; informacijos teikimo pagrįstomis komercinėmis sąlygomis; ribos, nuo kurios sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams taikomos skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos, ir minimalaus sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų kotiruotės dydžio; perdavimo protokolo kokybės, priemonių klaidingų prekybos duomenų teikimo problemai spręsti ir vykdymo užtikrinimo standartų, susijusių su duomenų kokybe, įskaitant duomenų teikėjų ir KIJT bendradarbiavimo tvarką, ir, jei reikia, konsoliduotų informacinių juostų veikimui reikalingų duomenų kokybę ir turinį; tikslumo, kuriuo prekybos vietos, sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, paskirtieji informacijos skelbimo subjektai, PSS ir KIJT turi sinchronizuoti verslo laikrodžius, lygio; konkrečių sandorių susiejimo sąlygų ir apibendrintų pavedimų, dėl kurių įvykdomas sandoris, identifikavimo priemonių; datos, iki kurios turi būti pranešta apie sandorius ir pateikti baziniai duomenys; informacijos, kurią turi pateikti pareiškėjai, prašantys išduoti KIJT leidimą; pajamų perskirstymo sistemos taikymo kriterijams priskirto korekcinio koeficiento, pagal tą sistemą duomenų teikėjams perskirstomų pajamų sumos apskaičiavimo metodo ir kriterijų, pagal kuriuos KIJT gali laikinai sustabdyti duomenų teikėjų dalyvavimą toje sistemoje; ir dėl KIJT pareigos teikti informaciją turinio, laiko, formato ir terminijos. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(43)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl pranešimų, kuriuos kompetentingoms institucijoms turi pateikti įmonės, atitinkančios sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko apibrėžtį, turinio ir formos; taip pat standartinių formų, šablonų ir procedūrų, taikomų teikiant informaciją ir pranešimus, susijusius su pareiškėjais, kurie prašo išduoti KIJT leidimą. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų priimti įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(44)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas konsoliduotai informacinei juostai atsirasti visų turto klasių rinkose ir iš dalies pakeisti tam tikrus Reglamento (ES) Nr. 600/2014 aspektus, siekiant padidinti finansinių priemonių rinkų skaidrumą ir toliau skatinti vienodų sąlygų reguliuojamoms rinkoms ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams sudarymą, taip pat didinti Sąjungos kapitalo rinkų tarptautinį konkurencingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(45)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma laisvės užsiimti verslu ir teisės į vartotojų apsaugą;

(46)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

įterpiami šie straipsniai:

7)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

9)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

įterpiamas šis straipsnis:

11)

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

12)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

16)

17a straipsnis pakeičiamas taip:

17)

18 ir 19 straipsniai išbraukiami;

18)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

įterpiamas šis straipsnis:

21)

22 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Atlikdamos skaičiavimus, kad būtų nustatyti skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimai, taip pat 3–11a straipsniuose, 14–21 straipsniuose ir 32 straipsnyje nurodyta prekybos pareigos tvarka, taikytina finansinėms priemonėms, ir rengdamos metines ataskaitas Komisijai pagal 4 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 3 dalį ir 11a straipsnio 1 dalį, ESMA ir kompetentingos institucijos gali paprašyti informacijos iš:“;

22)

įterpiami šie straipsniai:

23)

23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

24)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

26)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27)

27d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

įterpiami šie straipsniai:

29)

27e straipsnis papildomas šia dalimi:

30)

27f straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

31)

27g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

32)

27h straipsnis pakeičiamas taip:

33)

įterpiamas šis straipsnis:

34)

į 27i straipsnį įterpiamos šios dalys:

35)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

37)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

38)

įterpiamas šis straipsnis:

39)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

41)

38 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

42)

38g straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Kai ESMA nustato, kad 38b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo nesilaikė kurio nors iš 20–22c straipsniuose arba IVa antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, ji imasi vieno ar kelių iš šių veiksmų:“;

43)

38h straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kai ESMA pagal 38k straipsnio 5 dalį nustato, kad 38b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo tyčia ar dėl aplaidumo nesilaikė kurio nors iš 22–22c straipsniuose arba IVa antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, ji pagal šio straipsnio 2 dalį priima sprendimą skirti baudą.“;

44)

įterpiamas šis straipsnis:

45)

50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

46)

52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

47)

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip: