(1)

pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 (toliau – Europos klimato teisės aktas) Komisija turi įvertinti nacionalinių priemonių suderinamumą su poveikio klimatui neutralumo tikslu ir tikslu užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą. Komisija įvertino Bulgarijos priemonių suderinamumą su šiais tikslais (2). Tuo vertinimu grindžiamos toliau pateikiamos rekomendacijos. Bulgarija turėtų deramai atsižvelgti į šias rekomendacijas ir imtis tolesnių veiksmų pagal Europos klimato teisės aktą;

(2)

apskritai Sąjungos grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (įskaitant išmetamą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), bet neįskaitant tarptautinio transporto) tolygiai mažinamas, iš esmės laikantis linijinės trajektorijos, kuria judama siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo išmetamą teršalų kiekį sumažinti 55 % ir Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, vis dėlto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tempas turi būti paspartintas ir labai svarbų vaidmenį atlieka valstybių narių veiksmai. Valstybės narės daro pažangą, tačiau tam tikruose sektoriuose kyla iššūkių ir esama trūkumų, dėl kurių reikia nedelsiant imtis veiksmų. Siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo reikalinga ekonominė transformacija, kurios kertinis akmuo – patikimos ilgalaikės strategijos;

(3)

būtina pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (3) 14 straipsnį atnaujinti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kad valstybė narė galėtų imtis veiksmų, kurie padėtų kolektyviai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą ir užtikrinti nuolatinę prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, kaip numatyta Europos klimato teisės akte. Tačiau Bulgarija savo paskutinio pateikto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimo projekto nepateikė;

(4)

norint užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų veiksmingumą, labai svarbu tinkamai nustatyti, kokių su klimato kaita susijusių pavojų gali kilti tam tikroje srityje ar sektoriuje. Kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų veiksmingas, turi būti sukurta aiškiais įgaliojimais grindžiama ir aukštu poliniu lygmeniu remiama valdymo ir koordinavimo struktūra. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika turėtų būti labiausiai orientuota į itin pažeidžiamas sritis ar sektorius arba į tuos, kurių veikla yra svarbi kitų sektorių atsparumui arba kurie yra itin svarbūs nacionalinei ekonomikai ar visuomenės sveikatai. Prioritetinių atsakomųjų veiksmų turėtų būti imamasi dėl poveikio ir rizikos, kurie, kaip tikėtina, paveiks ypatingos svarbos infrastruktūrą arba ilgalaikio naudojimo sistemas arba kurie sistemas paveiks negrįžtamai, atsižvelgiant į jų sąveiką su socialine ir ekonomine raida ar kitais su klimatu nesisijusiais veiksniais. Prisitaikymo prie klimato kaitoms veiksmams finansuoti gali būti naudojamos įvairios ES finansavimo priemonės. Valstybės narės, rengdamos nacionalinius planus, kurie finansuojami iš atitinkamų ES lėšų, turėtų akcentuoti atsparumą klimato kaitai. Lėšos neturėtų būti išleistos taip, kad būtų pakenkta prisitaikymui prie klimato kaitos: t. y. padidėtų naudos gavėjų arba kitų asmenų pažeidžiamumas;

(5)

pažeidžiamiausios bendruomenės yra tos, kuriose tikimybė patirti klimato kaitos poveikį yra didesnė. Nelygybę didina tai, kad įvairūs regionai ir socialinės bei ekonominės grupės klimato padarinius patiria ir pakelia nevienodai. Norint, kad atsparumas būtų didinamas teisingai, turėtų būti mažinama nevienoda su klimatu susijusios rizikos našta ir užtikrinama lygybė. Sisteminis gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos – svarbi ypatybė siekiant išvengti galimos žalos ar ją apriboti, išnaudoti galimybes ir susidoroti su pasekmėmis. Gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos turi būti gerinamas visais Vyriausybės lygmenimis, taip pat viešajame ir privačiajame sektoriuose. Daugelis prisitaikymo prie klimato kaitos intervencinių priemonių inicijuojamos vietos ir regiono lygmenimis. Vietos valdžia atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant visuomenės įsitraukimą ir vietos lygmens veiksmus. NET jei su klimatu susijęs pavojus paveikia tik vienos valstybės narės teritoriją, jis gali išprovokuoti virtinę pasekmių ir kitose valstybėse, todėl turi būti didinamas teisingas atsparumas. Itin svarbu, kad būtų parengta ir įgyvendinta subnacionalinė prisitaikymo prie klimato kaitos politika,