(1)

2014 m. liepos 31 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (2);

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 833/2014 įgyvendinamos tam tikros Tarybos sprendime 2014/512/BUSP numatytos priemonės (3);

(3)

2024 m. vasario 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2024/577, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP;

(4)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė karinę operaciją Ukrainoje ir Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą Ukrainos puolimą. Ta karinė agresija yra akivaizdus Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimas, taip pat privalomos tarptautinės teisės normos – draudimo naudoti jėgą, įtvirtinto Jungtinių Tautų (toliau – JT) Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje, – ir kitų JT Chartijos principų pažeidimas;

(5)

savo 2022 m. kovo 2 d. priimtoje Rezoliucijoje ES-11/1 JT Generalinė Asamblėja kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, kuria pažeidžiama JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis. Savo 2022 m. spalio 12 d. priimtoje Rezoliucijoje ES-11/4 JT Generalinė Asamblėja, atkreipdama dėmesį į 2022 m. rugsėjo 29 d. JT Generalinio sekretoriaus pareiškimą, kuriame jis priminė, kad bet kokia valstybės teritorijos aneksija, kurią įvykdė kita valstybė grasindama jėga ar ją panaudodama, yra Chartijos ir tarptautinės teisės principų pažeidimas, pasmerkė Rusijos Federacijos vykdomą neteisėtų vadinamųjų referendumų organizavimą regionuose, priklausančiuose tarptautiniu mastu pripažintai Ukrainos teritorijai, ir bandymą neteisėtai aneksuoti Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionus surengus tuos vadinamuosius referendumus;

(6)

savo 2022 m. lapkričio 15 d. Rezoliucijoje A/RES/ES-11/5 JT Generalinė Asamblėja pareiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą sukeltų žūčių, priverstinio civilių gyventojų per(si)kėlimo, infrastruktūros ir gamtos išteklių sunaikinimo, viešosios bei privačiosios nuosavybės praradimo bei ekonominės katastrofos ir pripažino, kad Rusijos Federacija turi būti laikoma atsakinga už visus tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainoje ar prieš ją, įskaitant Rusijos Federacijos agresiją pažeidžiant JT Chartiją, taip pat visus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus, ir kad ji turi prisiimti atsakomybę už visų savo tarptautiniu požiūriu neteisėtų veiksmų teisines pasekmes, be kita ko, atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą, įskaitant visus dėl tokių veiksmų patirtus nuostolius;

(7)

savo 2023 m. vasario 23 d. Rezoliucijoje A/ES-11/L.7 JT Generalinė Asamblėja taip pat paragino ginkluotojo konflikto šalis visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir nedelsiant nutraukti išpuolius prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus bei tyčinius išpuolius prieš civilinius objektus, įskaitant gyvenamuosius pastatus, mokyklas ir ligonines;

(8)

Tarptautinis Teisingumo Teismas (toliau – TTT) savo 2022 m. kovo 16 d. privalomoje nutartyje dėl laikinųjų priemonių nurodymo byloje, susijusioje su tvirtinimais dėl genocido pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Ukraina prieš Rusijos Federaciją), nustatė, „kad Ukraina turi pagrįstą teisę į tai, kad Rusijos Federacija nevykdytų karinių operacijų“ (nutarties 60 punktas) ir kad tos teisės pažeidimas „gali padaryti nepataisomą žalą“ (nutarties 74 punktas). Jis pridūrė, kad bet kokia karinė operacija, ypač tokio masto karinė operacija, kokią Rusijos Federacija vykdo Ukrainos teritorijoje, neišvengiamai sukelia žūtis, psichinius bei fizinius sužalojimus ir žalą turtui bei aplinkai (4). TTT Rusijos Federacijai nurodė sustabdyti 2022 m. vasario 24 d. Ukrainos teritorijoje pradėtas karines operacijas.

(9)

savo 2023 m. gruodžio 14–15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad ji ryžtingai smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiama JT Chartija, ir dar kartą patvirtino, kad Sąjunga nesvyruodama remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos;

(10)

atsižvelgiant į bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus, tokia parama taip pat apima pagalbą gyventojams, šalims ir regionams, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, pavyzdžiui, su katastrofomis, kurias Ukrainai ir jos gyventojams sukėlė Rusijos agresijos karas;

(11)

atsižvelgiant į padėties sunkumą bei reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir tol, kol neteisėtais Rusijos Federacijos veiksmais toliau pažeidžiamos privalomos tarptautinės teisės taisyklės, įskaitant, visų pirma, JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą naudoti jėgą, arba privalomos tarptautinės humanitarinės teisės taisyklės, tikslinga palikti galioti visas Sąjungos nustatytas priemones. Taip pat, laikantis bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, visų pirma, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises bei tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principus, išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą bei civilių gyventojų apsaugą, taip pat padėti žmonėms, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, tikslinga imtis papildomų išskirtinių priemonių, kuriomis būtų siekiama remti Ukrainą ir jos atsigavimą bei atstatymą;

(12)

2022 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/335 (5), kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas 2014/512/BUSP, kuriuo uždrausti visi sandoriai, susiję su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu, įskaitant sandorius su Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančiais juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis. 2022 m. kovo 9 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/395 (6), kuriuo toks draudimas buvo numatytas Rusijos nacionalinio turto fondo atžvilgiu. Draudimas yra nustatytas Sprendimo 2014/512/BUSP 1a straipsnio 4 dalyje ir taip pat yra atspindėtas Reglamento (ES) Nr. 833/2014, 5a straipsnio 4 dalyje. Dėl tų draudimų atitinkamas valstybių narių finansų įstaigų laikomas turtas yra „imobilizuotas“;

(13)

kaip pabrėžta 2023 m. spalio 26 ir 27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose, būtina, koordinuojant veiksmus su partneriais, daryti ryžtingą pažangą dėl to, kaip būtų galima nukreipti privačių subjektų laikomas ypatingąsias pajamas, tiesiogiai atsirandančias iš Rusijos „imobilizuoto“ turto, Ukrainai ir jos atsigavimui bei atstatymui paremti, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų ir vadovaujantis Sąjungos bei tarptautine teise. Savo išvadose Europos Vadovų Taryba Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) ir Komisiją paragino paspartinti darbą, kad būtų pateikta pasiūlymų;

(14)

kiek tai susiję su veiksmų koordinavimu su partneriais, G7 vadovai savo 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškime pakartojo, kad būtina daryti ryžtingą pažangą siekiant nukreipti privačių subjektų laikomas ypatingąsias pajamas, tiesiogiai atsirandančias iš „imobilizuoto“ Rusijos valstybės turto, Ukrainai paremti, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų ir vadovaujantis taikytinais teisės aktais;

(15)

atsižvelgiant į tai Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2024/577, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP, kad būtų pateikta tam tikrų paaiškinimų dėl draudimo vykdyti visus sandorius, susijusius su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu, taip pat būtų nustatytos tolesnės priemonės;

(16)

Sprendime (BUSP) 2024/577 paaiškinama, kad balanso valdymo sandoriams, susijusiems su Rusijos centrinio banko turtu ir rezervais arba susijusiems su Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turtu ir rezervais, nėra taikomas sandorių draudimas, kuris yra taikomas nuo 2022 m. vasario 28 d. Balanso valdymo sandoriai, kuriuos dar leidžiama vykdyti, visų pirma, yra susiję su grynųjų pinigų likučių, susikaupusių dėl „imobilizuotų“ atkarpų ar dividendų bei išpirkimo mokėjimų ir pasibaigusio termino indėlių, reinvestavimu laikantis prudencinės investavimo politikos ir taikytinų reguliavimo reikalavimų;

(17)

kiti sandoriai, visų pirma, visi tiesioginiai ar netiesioginiai pervedimai Rusijos centriniam bankui ar jo naudai arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, pavyzdžiui, Rusijos nacionaliniam turto fondui, ar jų naudai, turėtų likti draudžiami;

(18)

dėl tokių kitų sandorių draudimo centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 909/2014 (7), kurie atlieka pagrindinį vaidmenį atsiskaitant už finansines priemones ir centralizuotai jas tvarkant Sąjungoje, balansuose vyksta ypatingas ir nenumatytas grynųjų pinigų likučių kaupimasis. Tą kaupimąsi lemia Rusijos centrinio banko turto ir rezervų arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turto ir rezervų imobilizavimas, nes yra draudžiami visi pagrindinės sumos ir palūkanų, atkarpų, dividendų ar kitų pajamų iš vertybinių popierių mokėjimai Rusijos centriniam bankui ir tiems asmenims, subjektams ar organizacijoms;

(19)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai atsidūrė specifinėje padėtyje, kuri skiriasi nuo kitų finansų įstaigų padėties, nes centrinių vertybinių popierių depozitoriumų klientų ar su jais susiję grynųjų pinigų likučiai paprastai pervedami iš centrinių vertybinių popierių depozitoriumų iki dienos pabaigos ir jokio atlygio klientams negeneruoja. Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų laikomus grynųjų pinigų likučius, susijusius su Rusijos centrinio banko turtu arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turtu ir susikaupiančius dėl ribojamųjų priemonių, vėliau turi prudenciškai valdyti centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. Dėl to generuojamos nenumatytos ir ypatingosios pajamos;

(20)

nenumatytų ir ypatingųjų pajamų, kurioms taikomas šis reglamentas, pagal taikytinas taisykles nereikia perduoti Rusijos centriniam bankui net nutraukus sandorių draudimą. Taigi, tokios pajamos nėra suverenų turtas. Todėl taisyklės, kuriomis apsaugomas suverenų turtas, nėra taikomos šioms pajamoms;

(21)

be to, kadangi tos nenumatytos ir ypatingosios pajamos neišvengiamai gaunamos įgyvendinant ribojamąsias priemones, visų pirma, Sprendimo 2014/512/BUSP 1a straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5a straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai negali tikėtis iš jų gauti nepagrįstos ir nenumatytos ekonominės naudos. Todėl, remiantis teisėtu tikslu siekti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, visų pirma, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises bei tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principus, išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą bei civilių gyventojų apsaugą, taip pat padėti žmonėms, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, yra tikslinga ir būtina užtikrinti, kad nenumatytas ir ypatingasis centrinių vertybinių popierių depozitoriumų pelnas, susikaupęs laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki to momento, kai bus nutrauktos Rusijos centrinio banko turtui ir rezervams taikomos laikinos ribojamosios priemonės, būtų naudingas Ukrainai. Be to, šiame reglamente numatytomis priemonėmis vengiama nustatyti pernelyg didelę naštą centriniams vertybinių popierių depozitoriumams. Todėl priemonėmis visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, pripažintos Pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma, jos 17 ir 52 straipsniuose, nes jos yra pagrįstos ir proporcingos siekiamiems tikslams;

(22)

todėl Sprendime (BUSP) 2024/577 nustatomos papildomos priemonės, susijusios su tomis nenumatytomis ir ypatingosiomis pajamomis ir grynuoju pelnu, visapusiškai laikantis tarptautinės ir Sąjungos teisės. Tos papildomos priemonės turėtų būti atspindėtos šiame reglamente. Laikantis teisinio tikrumo principo, jos turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Tų papildomų priemonių galutinis tikslas turėtų būti remti Ukrainą ir jos atsigavimą bei atstatymą, visų pirma pagal Komisijos pasiūlytą Ukrainos priemonę (8), laikantis tos priemonės ir Reglamento (ES) Nr. 833/2014 tikslų, ribojamųjų priemonių tikslo bei Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, įskaitant, visų pirma, tikslą išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams, stiprinti tarptautinį saugumą bei civilių gyventojų apsaugą ir padėti gyventojams, šalims ir regionams, susidūrusiems su žmogaus sukeltomis katastrofomis, pavyzdžiui, su katastrofomis, kurias Ukrainai ir jos gyventojams sukėlė Rusijos agresijos karas;

(23)

tokių papildomų priemonių nustatymas centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, laikantiems labai mažą kiekį Rusijos centrinio banko turto ir rezervų arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turto ir rezervų, būtų nepagrįstas. Kadangi būtų galima surinkti tik labai mažas sumas, tems centriniams vertybinių popierių depozitoriumams būtų užkrauta neproporcinga administracinė našta. Todėl papildomos priemonės turėtų būti taikomos tik centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, laikantiems didesnės nei 1 mln. EUR bendros vertės rezervus ir turtą;

(24)

pirmame etape tie centriniai vertybinių popierių depozitoriumai tokius ypatinguosius grynųjų pinigų likučius, susikaupiančius dėl Rusijos centrinio banko turto ir rezervų imobilizavimo, turėtų apskaityti ir valdyti atskirai nuo savo kitos veiklos ir, be to, iš to gautas pajamas turėtų laikyti atskirai;

(25)

centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taip pat turėtų būti draudžiama savo gautą grynąjį pelną, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, atskaičius pelno mokestį pagal atitinkamos valstybės narės bendrąją tvarką, perleisti atliekant paskirstymą dividendų forma ar bet kuria kita forma akcininkų ar trečiųjų asmenų naudai. Tol, kol nebus priimtas 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Tarybos sprendimas, atsižvelgiant į riziką ir išlaidas, susijusias su Rusijos centrinio banko turto ir rezervų laikymu, kiekvienas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas savo priežiūros institucijos gali prašyti leisti naudoti to grynojo pelno dalį, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytų kapitalo ir rizikos valdymo reikalavimų;

(26)

antrame etape Taryba, koordinuodama savo veiksmus su partneriais, turėtų galėti nuspręsti, kaip tas grynasis pelnas turėtų būti nukreiptas Ukrainai ir jos atsigavimui bei atstatymui paremti, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų ir vadovaujantis Sąjungos bei tarptautine teise. Atsižvelgdama į tai, Taryba taip pat turėtų nuspręsti dėl to grynojo pelno apimties, kurią centriniai vertybinių popierių depozitoriumai turėtų galėti laikinai pasilikti, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytų kapitalo ir rizikos valdymo reikalavimų ir kad būtų atsižvelgta į riziką ir išlaidas, susijusias su Rusijos centrinio banko turto ir rezervų laikymu. Tuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija turėtų tinkamu laiku pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų papildytos Sąjungos priemonės Ukrainai remti. Tikimasi, kad rengdami tą pasiūlymą vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija konsultuosis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma, su Europos Centriniu Banku;

(27)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai Komisijai ir savo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms kasmet turėtų pranešti apie grynųjų pinigų likučių ir grynojo pelno, susikaupiančių dėl Rusijos centrinio banko turto ir rezervų arba Rusijos centrinio banko vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo, turto ir rezervų imobilizavimo, sumą ir bendrą pajamų, gautų tuo pagrindu, sumą;

(28)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti reglamentus, kuriuose būtų nustatyta konkreti tvarka, susijusi su centriniams vertybinių popierių depozitoriumams tenkančiu ataskaitų teikimu. Tuo klausimu Komisija turėtų konsultuotis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis;

(29)

šios priemonės patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį. Todėl, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse jos būtų taikomos vienodai, būtina imtis reglamentavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(30)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,