(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (ES) Nr. 791/2011 (2) tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams (TSPA) nustatė 48,4–62,9 % dydžio galutinį antidempingo muitą.

(2)

2012 m. liepos mėn., pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį atlikus vengimo tyrimą, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 672/2012 (3) galiojančių priemonių taikymą išplėtė iš Malaizijos siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos kilmės.

(3)

2013 m. sausio mėn., pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį atlikus vengimo tyrimą, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 21/2013 (4) galiojančių priemonių taikymą išplėtė iš Taivano ir Tailando siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Taivano ir Tailando kilmės.

(4)

2013 m. gruodžio mėn., pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį atlikus vengimo tyrimą, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1371/2013 (5) galiojančių priemonių taikymą išplėtė ir iš Indijos ir Indonezijos siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indijos ir Indonezijos kilmės.

(5)

2014 m. rugsėjo mėn., pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį atlikusi vengimo tyrimą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 976/2014 (6) galiojančio muito taikymą taip pat išplėtė tam tikriems šiek tiek pakeistiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams.

(6)

2015 m. rugsėjo mėn., pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį atlikusi tyrimą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1507 (7) atleido du Indijos gamintojus nuo išplėstojo muito, nurodyto 4 konstatuojamojoje dalyje.

(7)

2017 m. lapkričio mėn., pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – pirmoji priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Reglamentu (ES) 2017/1993 (8) penkeriems metams pratęsė pradinių priemonių, kurių taikymas išplėstas iš 2–4 konstatuojamosiose dalyse nurodytų šalių siunčiamam nagrinėjamajam produktui, taikymą. Šios priemonės yra galiojančios priemonės.

(8)

2018 m. gegužės mėn., pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį atlikusi tyrimą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/788 (9) atleido dar vieną Indijos gamintoją nuo išplėstojo muito, nurodyto 4 konstatuojamojoje dalyje.

(9)

Galiausiai 2022 m. gruodžio mėn. Komisija atleido dar vieną Indijos gamintoją nuo išplėstojo muito, nurodyto 4 konstatuojamojoje dalyje.

(10)

Šiuo metu galiojantys antidempingo muitai:

(11)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (10), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(12)

Prašymą 2022 m. rugpjūčio 2 d. TSPA Sąjungos pramonės, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos techninės tekstilės gamintojų asociacija „Tech-Fab Europe“ (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir (arba) pasikartotų ir pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

(13)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. lapkričio 4 d. inicijavo antidempingo priemonių, taikomų į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės TSPA, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(14)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(16)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė prašymo išklausyti.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška gamybos ir pardavimo apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 72 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos ir 71 % viso parduoto kiekio. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta ir atrinktos bendrovės patvirtintos.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašomą informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas per nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos ir (arba) nepranešė sutinkantis būti atrinktas. Taigi, Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, o išvados dėl importo iš KLR pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį padarytos remiantis turimais faktais. Naudoti šaltiniai nurodyti 35 konstatuojamojoje dalyje.

(22)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(23)

Komisija klausimynus išsiuntė atrinktiems Sąjungos gamintojams. Šie klausimynai, kaip ir nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir Kinijos eksportuotojams skirti klausimynai, inicijavimo dieną paskelbti internete (12). Per tyrimą Komisija pareiškėjui nusiuntė klausimyną, prašydama pateikti Sąjungos pramonės makroekonominius duomenis.

(24)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas nesusijęs importuotojas ir pareiškėjas.

(25)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(26)

Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo įvykdyti šių bendrovių / asociacijos patalpose:

Sąjungos gamintojai / asociacija:

(27)

2023 m. spalio 23 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti. Pastabų nepateikė nė viena šalis.

(28)

Peržiūrimasis produktas – tam tikri tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akutės ilgis ir plotis yra didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, išskyrus stiklo pluošto diskus, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 63 00, ex 7019 64 00, ex 7019 65 00, ex 7019 66 00 ir ex 7019 69 90 (TARIC kodai 7019630019, 7019640019, 7019650018, 7019660018 ir 7019699019).

(29)

Tinkliniai stiklo pluošto audiniai gali skirtis akučių dydžiu ir svoriu (skaičiuojant m2); paprastai jie naudojami statybų sektoriuje kaip stiprinamoji medžiaga (išorinei šiluminei izoliacijai, grindų sustiprinimui ir sienų remontui).

(30)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra KLR kilmės peržiūrimasis produktas.

(31)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, taip pat ankstesnes priemonių galiojimo termino peržiūras, tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(32)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(34)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas tyrimo metu nebendradarbiavo. Todėl 2022 m. gruodžio 16 d. Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Atsakymo negauta, todėl Komisija nusprendė taikyti 18 straipsnį.

(35)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais, visų pirma: prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, informacija, gauta peržiūros tyrimo metu iš bendradarbiaujančių šalių, t. y. pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų, importo duomenimis ir „Global Trade Atlas“ (13) (GTA) statistiniais duomenimis.

(36)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(37)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(38)

Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(39)

Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Kinijos Vyriausybė pastabų šiuo klausimu nepateikė.

(40)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Remiantis Komisijos turima informacija, Rusija ir Indija buvo įvardytos kaip galimos KLR atžvilgiu tipiškos šalys.

(41)

Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti galimas tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(42)

2023 m. vasario 10 d. Komisija paskelbė pranešimą prie bylos dėl informacijos šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas dėl šaltinių). Pranešimu dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė tipiška šalimi ketinanti pasirinkti Indiją ir nurodė susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti.

(43)

Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną nustatysianti remdamasi turima informacija apie dvi peržiūrimojo produkto gamintojas Indijoje, bendroves „Montex Glass Fibre Industries Private Limited“ ir „Pyrotek India Private Limited“.

(44)

Komisija gavo vieną Sąjungos pramonės pastabą, kuria pritariama Komisijos sprendimui tipiška šalimi pasirinkti Indiją.

(45)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(46)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(47)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai arba gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(48)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(49)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais.

(50)

Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(51)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(52)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė KLR ataskaitą (toliau – ataskaita) (14), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme / skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(53)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad Kinijos TSPA sektoriuje esama iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Be kita ko, prašyme teigiama, kad TSPA rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios KLR valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi KLR valdžios institucijų gairėmis. Be to, prašyme paaiškinta, kad pagrindinės TSPA gamybai naudojamos žaliavos yra stiklo pluošto pusverpaliai ir verpalai.

(54)

Prašyme taip pat buvo nurodyta ataskaita ir joje minimi iškraipymai, susiję su chemijos sektoriumi. Be to, prašyme, remiantis ataskaita, atkreiptas dėmesys į esamus iškraipymus, susijusius su energijos, visų pirma gamtinių dujų ir elektros energijos, sąnaudomis. Prašyme taip pat pažymėta, kad valstybė kišasi darbo rinkos, žemės naudojimo teisių srityse, taip pat tai, kad TSPA gamintojai gali lengvai skolintis iš Kinijos (valstybės valdomų) bankų.

(55)

Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo.

(56)

Suinteresuotosios šalys, įskaitant eksportuojančius gamintojus, pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo nepateikė.

(57)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas.

(58)

Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

(59)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra ƒ„pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (15).

(60)

Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(61)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (16).

(62)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(63)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(64)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (17). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę.

(65)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(66)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (18). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(67)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą.

(68)

Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai.

(69)

Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškiai išreikšti numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų.

(70)

Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.5 skirsnį) (19).

(71)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.8 skirsnį) (20). Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt.

(72)

Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (21).

(73)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (22).

(74)

Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (23).

(75)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (24).

(76)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(77)

TSPA sektoriuje valstybės nuosavybės dalis yra reikšminga, nes keli Kinijos TSPA gamintojai yra valstybės valdomos įmonės (toliau – VVĮ). Pavyzdžiui, „Shaanxi Huatek New Material“ yra VVĮ, priklausanti provincijos VVĮ „Shaanxi Yanchang Petroleum (Group) Co., Ltd.“ ir kitiems dviem valstybės valdomiems subjektams, „Shaanxi Technology Progress Investment Co., Ltd.“ bei „Shaanxi Provincial State-owned Assets Management Co., Ltd“ (25). Bendrovės „Shaanxi“ valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius (26).

(78)

Kitas TSPA gamintojas, „China National Building Material Group“ (CNBM), taip pat yra VVĮ (27). Šios bendrovės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius yra atitinkamai partijos komiteto sekretorius ir sekretoriaus pavaduotojas (28). Vyriausybės kišimąsi į CNBM veiklą taip pat patvirtina 2020 m. CNBM interneto svetainėje paskelbtas straipsnis (29), kuriame pranešama apie savivaldybės partijos komiteto sekretoriaus ir CNBM vicepirmininko susitikimą: „Tengdžou savivaldybės partijos komitetas ir savivaldybės Vyriausybė skiria labai daug dėmesio bendradarbiavimui su bendrovėmis „China National Building Material Group“ ir „Sinoma Science and Technology Corporation“ ir abi pusės visada puoselėja gilias draugystės tradicijas ir gerus bendradarbiavimo santykius. <…> Kitame etape Tengdžou derins 14-ojo penkmečio plano rengimo darbus, kad būtų galima parengti pramonės planus, susijusius su pagrindinėmis sritimis, kaip antai naujomis energijos rūšimis ir naujomis medžiagomis, taip pat vandenilio energetikos pramonės demonstracine baze, siekiant užtikrinti, kad šie planai atitiktų bendrovių „China National Building Material Group“ ir „Sinoma Science and Technology Enterprises“ plėtros planus.“

(79)

Kitas TSPA gamintojas „Jiangsu Jiuding New Material“ yra privati įmonė, valdoma bendrovės „Jiuding Group“, kuri priklauso bendrovei „Shenzhen Zhengwei Group“ (angliškas šios bendrovės pavadinimas yra AMER GROUP ir tai yra fizinio asmens valdoma privati grupė) (30). Tačiau valstybės institucijų kišimąsi į bendrovės veiklą patvirtina tai, kad jos pirmininkas, generalinis direktorius ir direktoriaus pavaduotojas yra KKP nariai (31).

(80)

Be to, ši bendrovė laikoma nacionaline aukštųjų technologijų įmone (32). Norint, kad įmonė galėtų būti laikoma nacionaline aukštųjų technologijų įmone (33), ji turi veikti valstybės remiamame sektoriuje.

(81)

Todėl net ir privatiems TSPA sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms šio sektoriaus įmonėms taikoma strateginė priežiūra ir gairės, kaip nurodyta ir 3.3.5 skirsnyje.

(82)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės valdomų įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (34), KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(83)

Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (35)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(84)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (36), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (37). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (38). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, TSPA gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(85)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (39), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(86)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (40).

(87)

Kaip paaiškinta 77–81 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą patvirtinta, kad peržiūrimąjį produktą gaminančiose bendrovėse vadovaujamąsias pareigas einantiems asmenims yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas.

(88)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (41). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, TSPA ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(89)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(90)

Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (42).

(91)

Ši centrinės valdžios institucijų strategija taip pat taikoma TSPA, kurie yra svarbi statybos sektoriuje naudojama stiprinamoji medžiaga. Keliuose nacionaliniuose ir regioniniuose, bendro pobūdžio ir konkretiems sektoriams skirtuose planuose visų lygmenų valdžios institucijos ir valstybės valdomos finansų įstaigos raginamos skatinti Kinijos TSPA pramonę.

(92)

2022 m. Gairėse dėl cheminių pluoštų pramonės aukštos kokybės plėtros, kurias paskelbė Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT) ir Nacionalinės plėtros ir reformų komisija (NDRC) (43) teigiama, kad „[ch]eminių pluoštų pramonė yra esminis tekstilės pramonės grandinės, kuri yra tarptautinį konkurencinį pranašumą turinti pramonė ir svarbi naujų medžiagų pramonės dalis, stabilaus vystymosi ir nuolatinių inovacijų jame užtikrinimo ramstis“. Gairių I.2 straipsnyje aiškiai nurodytas Kinijos Vyriausybės ketinimas nustatyti sektoriaus geografinę ir organizacinę struktūrą, taip pat esminius gamybos parametrus (44).

(93)

13-ajame KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (45) (toliau – 13-asis penkmečio planas), apimančiame 2016–2020 m. laikotarpį, taip pat 14-ajame ekonominio bei socialinio vystymosi penkmečio plane ir 2035 m. perspektyvose (46), apimančiose 2021–2025 m. laikotarpį, pabrėžiama statybos pramonės svarba.

(94)

Kinijos Vyriausybė Kinijos TSPA pramonę taip pat remia ir kontroliuoja pagal 13-ąjį statybinių medžiagų pramonės plėtros penkmečio planą (47). Šiame plane raginama optimizuoti Kinijos pramonės struktūrą, inter alia, vystant besiformuojančias pramonės šakas, kaip antai stiklo pagrindu gaminamų medžiagų ir didelio našumo pluoštų, kuriems priskiriami ir TSPA.

(95)

Stiklo pluoštas taip pat minimas 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano (48) III.3 skirsnio 1 lentelėje, kurioje minimos pagrindinės technologinių inovacijų kryptys ir statybinės medžiagos: „Skatinti kasybą ir giluminio perdirbimo technologijų, kaip antai nepertraukiamo išmaniojo verpalų tempimo naudojant krosnis su cheminių medžiagų rezervuarais, industrializaciją tokiose srityse kaip <...> specialus stiklo pluoštas, bazalto pluoštas ir kiti didelio našumo pluoštai.“

(96)

TSPA taip pat minimi Pramonės struktūrinio koregavimo žinyno 2019 m. redakcijoje (49). Viena iš skatinamų pramonės šakų yra susijusi su statybinėmis medžiagomis: „Ypač smulkių, labai stiprių, itin standžių, šarmams atsparių, maža dielektrine skvarba ir didelio silicio dioksido kiekiu pasižyminčių, skaidžių ir specialios formos skerspjūvio stiklo pluoštų ir stiklo pluošto produktų gamybos technologijų plėtra ir gamyba; bazalto pluošto krosnių su rezervuarais tempimo technologija; silicio karbido pluoštas, kompozitiniai pluoštai <…>.“

(97)

Be to, statybai skirti stiklo pluošto audiniai įtraukti į 2022 m. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gaires dėl aukštos kokybės pramonėje naudojamų audinių plėtros (50). III.7 skirsnyje „Statybai skirti audiniai“: „Tirti ir skatinti naudoti statybos sektoriui skirtas anglies pluošto stiprinamąsias medžiagas. Kurti <…> stiklo pluoštu sustiprintus bazinius audinius, siekiant pagerinti pastatų hidroizoliacijai skirtų medžiagų eksploatacines savybes.“ Be to, pagal 4 skyriaus „Politikos priemonės“ IV.1-2 skirsnį numatoma:

Didinti politinę paramą. Remti novatoriškas platformas kuriančias įmones, kaip antai svarbiausias nacionalines laboratorijas, raginti mokslinių tyrimų institutus, universitetus ir įmones stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti technologijų mokslinius tyrimus bei plėtrą ir rezultatų transformavimą. […]. Visapusiškai atlikti nacionalinės pramonės ir finansų srities bendradarbiavimo platformos vaidmenį ir padėti finansų įstaigoms teikti paramą įmonių įgyvendinamoms technologinėms inovacijoms.

Sukurti gerą plėtros aplinką. Skatinti pramonės organizacijas, pramonės parkus, mokslinių tyrimų institutus, pirmaujančias įmones ir kt. kurti viešųjų paslaugų platformas. Remti visas vietoves kartu atsižvelgiant į regioninius ypatumus, didinti paramą pramoninių audinių sektoriaus plėtrai reikalingiems ištekliams ir sudaryti išskirtinių regioninių ypatumų turinčių demonstracinių bazių grupę. Stiprinti kainų pasiūlymų teikimo priežiūrą, laikytis aukštos kokybės ir aukštos kainos principo ir standartizuoti tvarkingą konkurenciją šiame sektoriuje.

(98)

Stiklo pluoštas taip pat įtrauktas į Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos bei Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos 2023 m. darbo planą, kuriuo siekiama stabilaus statybinių medžiagų pramonės augimo (51). III.1.1 skirsnyje nurodyta: „Sutelkiant dėmesį į cemento, plokščiojo stiklo, pastatų sanitarinės keramikos, stiklo pluošto ir kitas pramonės šakas, kasmet leisti energijos taupymo ir anglies dioksido kiekio mažinimo technologijų katalogus ir taikymo gaires, skatinti sėkmingus bandomuosius analizės projektus, apibendrinti pertvarkos planus, remti įvairių parodomųjų projektų statybą ir remti statybinių medžiagų įmones. <…> Skatinti nuodugnų stiklo, keramikos, stiklo pluošto ir kitų pramonės šakų valdymą ir koordinuotą taršos kontrolę bei išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą.“

(99)

Darbo plano III.4.10 skirsnyje numatyta: „Stiprinti pramoninį bendradarbiavimą su šalimis ir regionais, susijusiais su sausumos ir jūros keliais, ir su kitomis šalimis ir regionais, visapusiškai išnaudoti visų technologijų, įrangos, standartų ir inžinerinių paslaugų pranašumus tokiose pramonės šakose kaip cemento ir stiklo gamyba ir skatinti ekologišką ir mažo anglies pėdsako bendradarbiavimą tarptautinėje statybinių medžiagų pramonės srityje. Remti pagrindines įmones, kad jos galėtų sutelkti dėmesį į cemento, stiklo, keramikos, stiklo pluošto, gipso produktus ir kt., bendrai steigti mokslinių tyrimų ir plėtros institucijas ir žaliuosius pramonės parkus ir didinti pasaulinės pramonės grandinės tiekimo grandinės atsparumą ir saugumą.“

(100)

IV.11 skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama darbo plano įgyvendinimui: „Toliau stiprinti organizavimą: toliau užtikrinti, kad Valstybės taryba įgyvendintų išsamius ir veiksmingus ekonominės politikos priemonių rinkinius ir tolesnes priemones. Atitinkami padaliniai vadovaus pagrindinėms vietos sritims, kad būtų įgyvendinamos politikos priemonės, kuriomis siekiama stabilizuoti statybinių medžiagų pramonės augimą, skatinti tikslesnes politikos priemones ir toliau didinti tų politikos priemonių poveikį. Visose vietos lygmens vietovėse turi būti atsižvelgiama į vietos realijas, visapusiškai išnaudojamas pramonės augimo stabilizavimo koordinavimo mechanizmo vaidmuo, stiprinama organizacinė lyderystė, stiprinama parama politikos priemonėms ir jų įgyvendinimas ir skatinama vietos statybinių medžiagų pramonė.“

(101)

Be to, darbo plano IV.13 skirsnyje numatoma vykdyti veiklos stebėseną: „Stiprinti statybinių medžiagų pramonės ekonominės veiklos padėties stebėseną ir ankstyvojo įspėjimo priemones, tobulinti Vyriausybės padalinių, pramonės asociacijų ir pagrindinių įmonių veiksmų koordinavimo mechanizmą, laiku nustatyti, įvertinti ir reaguoti į atsirandančias, pasikartojančias ir galimas problemas, dėl kurių daromas poveikis sklandžiai pramonės veiklai, ir užkirsti kelią veiklos rizikai. Stabilizuoti rinkos lūkesčius. Stiprinti dideliais kiekiais parduodamų produktų, kaip antai kuro ir žaliavų, kainų ir gamybos veiksnių kainų stebėseną ir valdymą, stiprinti pasiūlos ir paklausos tendencijų mokslinius tyrimus ir vertinimą bei sukurti ilgalaikį pradinės ir galutinės grandžių bendradarbiavimo mechanizmą. Stiprinti pagrindinių statybinių medžiagų kainų stebėseną, skelbti statybinių medžiagų pramonės klestėjimo indeksą, valdyti dinamišką pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir sukurti stabilią ir tvarkingą rinkos aplinką.“

(102)

Ši centrinės Vyriausybės strategija patvirtinta daugelyje planavimo dokumentų, skirtų cheminių pluoštų pramonei ir paskelbtų provincijų lygmeniu. Visų pirma geri pavyzdžiai pastebimi Šandongo, Džedziango, Dziangsi, Šaansi ir Šansi provincijose.

(103)

Šandongo 14-ojo penkmečio plano IV.4 skirsnyje dėl statybinių medžiagų pramonės plėtros (52) nurodyta:

„Pasiekti, kad pramonės klasteris taptų geresnis ir stipresnis. Sutelkti dėmesį į produktų iš kompozitinių medžiagų pramonės parkų statybą Veihajuje, Taiane, Dedžou ir Veifange ir remti kompozitinių medžiagų pramonės parkų statybą Ijuane. Optimizuoti ir sustiprinti Taiano-Taišano ir Lini-Išujaus stiklo pluošto pramonės klasterius, Dedžou-Učengo apygardos ir Veifango-Ančiu stiklo pluoštu sustiprinto plastiko pramonės klasterius, naudoti parkus kaip platformą, skatinančią įgyvendinti tam tikrus aukštųjų technologijų projektus siekiant diferencijuoti pramonės plėtrą ir pagerinti jos mastą.

Kurti didelio našumo stiklo pluoštą ir jo produktus. Skatinti kurti didelio našumo stiklo pluoštus ir stiklo pluošto produktus, pvz., ypač smulkius, labai stiprius, itin standžius, šarmams atsparius, maža dielektrine skvarba ir didelio silicio dioksido kiekiu pasižyminčius, skaidžius, specialių formų profilius. Daugiausia dėmesio skirti elektroninės informacijos, orlaivių ir erdvėlaivių, naujų energijos rūšių, didelių ūkių, žemės ūkyje naudojamų šiltnamių ir kitų sričių poreikiams, plėtoti ir skatinti naudoti stiklo pluoštu sustiprintus termoplastiškus ir termoreaktyvius produktus iš kompozitinių medžiagų ir stiklo pluošto kompozitinę armatūrą įgyvendinant infrastruktūros projektus.“

(104)

Šandongo 14-ojo penkmečio plano VI.2 skirsnyje aprašomos politikos priemonės ir jame nustatyta: „Didinti finansinę ir mokesčių srities paramą, skatinti įgyvendinti nacionalines fiskalinės ir mokesčių politikos priemones, kaip antai ypač didelį įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų, statybinių medžiagų produktams taikomo pridėtinės vertės mokesčio atskaitymą, kad būtų galima visapusiškai panaudoti išteklius, ir pajamų mokesčio atskaitymą. Tobulinti finansinės paramos politiką, skatinti įvairias finansų įstaigas teikti kreditų paramą reikalavimus atitinkantiems statybinių medžiagų projektams, didinti finansinę paramą susijungimams ir įsigijimams, prekių ženklų plėtojimui, mokslinių tyrimų ir plėtros centrų statybai ir tarptautinio rinkodaros tinklo statybai, aktyviai plėtoti finansinio lizingo ir tiekimo grandinių finansavimo paslaugas bei didinti sparčiai augančių mažųjų ir vidutinių statybinių medžiagų įmonių finansavimo mastą.“

(105)

Džedziangas taip pat įgyvendino stiklo pluošto pramonės plėtros planus. Džedziango naujų medžiagų pramonės plėtros 14-ajame penkmečio plane (53) konkrečiai minimas didelio našumo pluoštas: „Dziasingo-Tongsiango naujų medžiagų pramonės klasteris. Daugiausia remtis Tongsiango ekonominės plėtros zona, daugiausia dėmesio skirti didelio našumo pluoštams ir kompozitinėms medžiagoms, didelio našumo elektros baterijų medžiagoms, naujoms pažangiosioms medžiagoms ir kitoms priemonėms, kurti didelio našumo stiklo pluošto ir kompozitinių medžiagų pramonės grandinę ir didelio našumo baterijų medžiagų bei galutinės grandies produktų pramonės grandinę, kad būtų pagerinta vertės grandinė“.

(106)

Dziangsi aukštos kokybės naujų medžiagų kūrimo 14-ajame penkmečio plane (54) taip pat minima stiklo pluošto pramonė: „Didelio našumo pluoštai ir kompozitinės medžiagos. Sutelkti dėmesį į nebrangių, didelio našumo stiklo pluošto ir produktų kūrimą, kad būtų patenkinti elektroninės informacijos ir kitų pramonės šakų plėtros poreikiai. Remiantis dviem šiaurėje ir pietuose veikiančiais pramonės klasteriais (bazėmis) bei pagrindinėmis stiklo pluošto įmonėmis, bus sukurta Dziangsi našių pluoštų ir kompozitinių medžiagų pramonės mokslinių tyrimų, plėtros ir bandymų platforma. Sutelkti dėmesį į didelio stiprumo, didelio tvirtumo, lengvai formuojamo stiklo pluošto, stiklo pluošto, kurio sudėtyje nėra šarminių medžiagų, didelio atsparumo stiklo pluošto, didelio standumo ir didelio stiprumo stiklo pluošto, didelio našumo kompozitinio pluošto, didelio grynumo iš augalų gaminamos celiuliozės pluošto (antibakterinio pluošto, naudojamo kaukėms, medicininiams audiniams ir kt. gaminti) kūrimą.“

(107)

Šaansi naujų medžiagų pramonės plėtros 14-ajame penkmečio plane (55) taip pat numatoma parama stiklo pluošto pramonei: „Aktyviai skatinti palankią ne organinės kilmės nemetalinių kompozitinių medžiagų pramonės plėtrą. Skatinti anglies pagrindu gaminamų kompozitinių medžiagų kūrimo procesų industrializaciją ir naudojimą civiliniais tikslais, skatinti anglies pluošto, stiklo pluošto technologinį lygį <…>.“

(108)

Šansi naujų medžiagų 14-ojo penkmečio plano (56) IV.5 skirsnyje taip pat minima stiklo pluošto pramonė: „Daugiausia dėmesio skirti medžiagų paklausai jūrų inžinerijos, greitųjų traukinių, vėjo energijos gamybos, lengvųjų automobilių, slėginių indų, civilinės inžinerijos, pastatų stiprinimo ir aukštos įtampos elektros energijos perdavimo sektoriuose, visapusiškai integruoti pradinės ir galutinės grandies pramonės išteklius, siekti, kad būtų vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra, bei populiarinti aukščiausios klasės kompozitines medžiagas ir spartinti bei skatinti statybos projektus, susijusius su didelio našumo anglies pluoštu, nepertraukiamo tempimo bazalto pluoštu, didelio našumo stiklo pluoštu, aukščiausios klasės tekstilės pluoštu ir iš jo gaminamomis kompozitinėmis armatūros medžiagomis ir kt., siekiant sukurti visą didelio našumo pluoštų, apimančių pagrindines žaliavas ir kompozitines medžiagas, bei produktų sudedamųjų dalių pramonės grandinę. Iki 2025 m. naujų pluoštų medžiagų pramonės veiklos pajamos turi pasiekti 10 mlrd. CNY ir tarptautiniu lygmeniu bus sukurtas pirmaujantis našių pluoštų ir kompozitinių medžiagų pramonės klasteris.“

(109)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant TSPA gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

(110)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(111)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (57).

(112)

Nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs ir nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (58). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė.

(113)

Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (59). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (60).

(114)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, TSPA gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir cheminių pluoštų sektoriui. Šiame tyrime nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad cheminių pluoštų sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

(116)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (61). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (62).

(117)

Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (63). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(118)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad cheminių pluoštų sektoriuje, įskaitant TInklinių stiklo pluošto audinių gamintojus, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi cheminių pluoštų sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(119)

KLR įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(120)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų padėtis (64), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (65), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Kinijos Vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(121)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios teisinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (66). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (67).

(122)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(123)

Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (68). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (69).

(124)

Be to, Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto kataloge (70), kurį parengė Mokslo ir technologijų ministerija, Užsienio prekybos ministerija ir Bendroji muitinės administracija, aštuoniose kategorijose išvardyta 1900 aukštųjų technologijų produktų, kuriems Kinijos Vyriausybė taiko lengvatinę eksporto politiką. Viena kategorijų yra naujų medžiagų kategorija, kuriai priskiriami TSPA. Be to, Kinijos aukštųjų technologijų produktų kataloge, kurį parengė Mokslo ir technologijų ministerija, Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių administracija, viena iš 11 prioritetinių sričių yra naujų medžiagų kategorija.

(125)

Be to, pagal KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatymą aukštųjų technologijų plėtojimo zonose įsisteigusioms aukštųjų technologijų įmonėms gali būti taikomos lengvatinės politikos priemonės, t. y. 15 % įmonių pajamų mokesčio tarifas (vietoje įprasto 25 % tarifo) ir, jeigu eksportuojamos produkcijos vertė pasiekia 70 % visos tų metų vertės, įmonių pajamų mokesčio tarifas dar sumažinamas iki 10 %. Naujai įsisteigusios aukštųjų technologijų įmonės pirmuosius dvejus metus nuo gamybos pradžios nemoka įmonių pajamų mokesčio ir statybos mokesčio.

(126)

Naujų technologijų plėtros ir gamybos bei eksploatavimo įstaigų atvejais mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais naudojama žemė neapmokestinama, aukštųjų technologijų įmonių naudojamai įrangai taikomas pagreitintas nusidėvėjimas, o aukštųjų technologijų įmonių gaminamiems eksportuojamiems produktams netaikomi eksporto tarifai, išskyrus tuos, kuriuos riboja valstybė arba kurie taikomi konkretiems produktams.

(127)

Bendrovei „Jiangxi Luobian Glass Fibre“, kuri yra viena didžiausių Kinijos TSPA gamintojų, yra suteiktas nacionalinės aukštųjų technologijų įmonės sertifikatas, todėl ši bendrovė turi teisę gauti atitinkamas subsidijas ir naudotis aukštųjų technologijų įmonėms skirtomis lengvatinėmis priemonėmis.

(128)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (71).

(129)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (72). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(130)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(131)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (73). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (74). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(132)

Bendras kredito augimas KLR rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos Vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(133)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(134)

Ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.2–3.3.5 skirsniuose ir ataskaitos I dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.6–3.3.8 skirsniuose ir ataskaitos II dalyje.

(135)

TSPA pagaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kai TSPA gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(136)

Todėl negalima naudoti ne tik TSPA pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse.

(137)

Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(138)

Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(139)

3.3.2–3.3.8 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į cheminių pluoštų sektorių (apimantį ir nagrinėjamąjį produktą), parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(140)

Tuo remdamasi, Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(141)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(142)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(143)

Kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje, Komisija 2023 m. vasario 10 d. paskelbė pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą tinkama tipiška šalimi pasirinkti Indiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje išvardytais kriterijais Komisija pranešime dėl šaltinių Indiją įvardijo kaip šalį, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Pasaulio bankas pagal bendrąsias nacionalines pajamas Indiją priskiria mažesnių vidutinių pajamų šalims. Be to, buvo nustatyta, kad Indijoje gaminamas peržiūrimasis produktas, o atitinkami duomenys yra lengvai prieinami.

(144)

Nors Indija nėra didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis, kaip KLR, prašyme atlikti peržiūrą pasiūlyta alternatyvi tipiška šalis buvo Rusijos Federacija. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. Rusijos Federacija nebeskelbia išsamių importo ir eksporto duomenų, Komisija nemanė, kad Rusijos Federacija būtų tinkama tipiška šalis.

(145)

Prašyme atlikti peržiūrą buvo pažymėta, kad TSPA buvo gaminami ir kitose šalyse, kurios yra didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys. Pagal importo į Sąjungą statistinius duomenis, TSPA tinkamais kiekiais gaminami trijose didesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse, t. y. Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Moldovoje.

(146)

Tačiau, remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, šių šalių „viešai skelbiamų duomenų apie visus sąnaudų veiksnius, įskaitant importo statistiką ir finansines ataskaitas“ nebūtų galima gauti. Todėl pranešime dėl šaltinių Komisija nelaikė tinkama tipiška šalimi kitos didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalies.

(147)

Be to, Komisija analizavo duomenų bazėje „Global Trade Atlas“ (GTA) skelbiamus su pagrindinių žaliavų importu į visas tris 145 konstatuojamojoje dalyje nurodytas šalis susijusius statistinius duomenis. Pagrindinės žaliavos nurodytos 1 lentelėje: stiklo pluošto pusverpaliai, stiklo pluošto verpalai, stireno-butadieno kaučiukas ir klijai.

(148)

Toliau pateikiama su šiomis šalimis susijusi Komisijos atlikta analizė, kuria remiantis buvo padaryta išvada, kad nė viena iš jų negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(149)

Kalbant apie Serbiją, Komisija galėjo rasti viešai prieinamą finansinę informaciją apie vieną žinomą gamintoją, t. y. bendrovę „DOO Masterplast yu Subotica“ (77). 2022 m. tas gamintojas veikė pelningai.

(150)

Tačiau 2022 m. 96 % stiklo pluošto pusverpalių ir 70 % stiklo pluošto verpalų į Serbiją buvo importuota iš Kinijos, be to, stiklo pluošto verpalų importas nebuvo didelis, kad jį būtų galima laikyti pagrįstu lyginamuoju dydžiu. Todėl Serbija negalėjo būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(151)

Kalbant apie Moldovą, Komisija rado viešai prieinamą finansinę informaciją apie vieną žinomą gamintoją, t. y. bendrovę „Djofra-M Srl“ (78), kuri 2022 m. veikė pelningai.

(152)

Tačiau Moldovos atveju 2022 m. 86 % stiklo pluošto verpalų ir 90 % stiklo pluošto pusverpalių į šalį buvo importuota iš Kinijos arba Baltarusijos. Todėl Moldova negalėjo būti laikoma tinkama tipiška šalimi, nes jos žaliavų importo kainos buvo daugiausia susijusios su Kinija arba PPO nepriklausančia šalimi.

(153)

Kalbant apie Šiaurės Makedoniją, Komisija nerado finansinės informacijos apie vieną žinomą gamintoją, t. y. bendrovę „Technical Textiles DOO“ (79). Komisija taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis pagrindinių žaliavų importo į Šiaurės Makedoniją buvo iš Kinijos.

(154)

Todėl Šiaurės Makedonija taip pat negalėjo būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(155)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Indija galėtų būti tinkama tipiška šalis dėl šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdžio, nes Komisija nesiūlys nustatyti naują dempingo skirtumą, o tik išnagrinės, ar dempingas tęsėsi arba ar gali pasikartoti, remdamasi dempingo lygiu, apskaičiuotu atsižvelgiant į galiojančias eksporto į Sąjungą arba į trečiąsias šalis kainomis.

(156)

Tikėtina, kad mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai Indijoje, gamybos veiksniai yra pigesni nei šalyse, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra aukštesnis, pvz., KLR.

(157)

Tikėtina, kad dėl to nustatyta normalioji vertė ir atitinkamai dempingo skirtumas bus mažesni.

(158)

Vis dėlto, kadangi šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, kurios metu siekiama nustatyti, ar tikėtina, kad dempingas tęsis ar pasikartos nepriklausomai nuo faktinio jo lygio, Komisija nusprendė, kad Indija išimties tvarka galėtų būti laikoma tinkamu neiškraipytų sąnaudų ir kainų šaltiniu, nepaisant to, kad jų pagrindu apskaičiuota normalioji vertė greičiausiai būtų per žema.

(159)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nustačius normaliąją vertę remiantis šiuo labai konservatyviu metodu, jau buvo nustatytas didelis dempingas.

(160)

Atsižvelgiant į tai, buvo laikoma, kad Indija yra tinkama tipiška šalis.

(161)

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir nustačius, kad Indija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(162)

Atsižvelgiant į tai, kad nebendradarbiaujama, kaip pasiūlyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir tai, kad Indija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, ją Komisija pasirinko tinkama tipiška šalimi.

(163)

Pranešime dėl šaltinių Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, susijusius su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba.

(164)

Pranešime dėl šaltinių Komisija taip pat nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas gamybos veiksnių, pirmiausia pagrindinių žaliavų, sąnaudas.

(165)

Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms elektros energijos, dujų ir darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos bendrovės „Maharashtra State Electricity Distribution Company Ltd.“, Naftos ir gamtinių dujų ministerijos ir Indijos Vyriausybės Darbo ir užimtumo ministerijos duomenis.

(166)

Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji taip pat įtrauks gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama atsižvelgti ir į išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Gamybos netiesioginių išlaidų ir gamybos sąnaudų santykį Komisija nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(167)

Galiausiai Komisija pareiškė, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti ji naudos dviejų Indijos peržiūrimojo produkto gamintojų finansinius duomenis, kaip nurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje.

(168)

Atsižvelgiant į visą prašyme atlikti peržiūrą, taip pat vėliau pareiškėjo pateiktą ir iš karto patikrintą informaciją ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant arba nesant jokių pastabų dėl pranešimo dėl šaltinių, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių gamybos veiksniai

(169)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų pagrindinių žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (84).

(170)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų.

(171)

Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(172)

Išnagrinėjusi tipiško Sąjungos gamintojo TSPA gamybai naudotų žaliavų duomenis ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija nusprendė apskaičiuoti dviejų atskirų kategorijų TSPA normaliąsias vertes: TSPA ritinių ir TSPA juostų.

(173)

Dėl šios priežasties kartu su 2023 m. vasario 10 d. pranešime prie bylos išvardytais gamybos veiksniais Komisija į žaliavų sąrašą įtraukė klijus (prekės kodas 3506 91 10), kurie buvo naudojami apskaičiuojant TSPA juostų normaliąją vertę.

(174)

Komisija apskaičiavo vartojamųjų priemonių dalį nuo visų gamybos sąnaudų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekdama nustatyti neiškraipytą tokių sąnaudų sudedamųjų dalių vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus ir savo išvadas grindė pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(175)

Vartojamųjų priemonių dalis buvo specifiška abiem TSPA produktų kategorijoms ir atitinkamai sudarė 4,9 % ir 5,1 % visų TSPA ritinių ir TSPA juostų gamybos sąnaudų. Siekiant nustatyti neiškraipytą vartojamųjų priemonių vertę tos procentinės dalys vėliau buvo pridėtos prie neiškraipytų gamybos sąnaudų vertės.

(176)

Paprastai prie šių žaliavų importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir į šios priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdį (tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba ar galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą), Komisija nusprendė, kad koreguoti atsižvelgiant į vidaus vežimo kainas nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi būtų patvirtintas ir dempingo vykdymas, tik didesne suma.

(177)

Siekdama nustatyti darbo sąnaudų tipiškoje šalyje lyginamąjį dydį, Komisija naudojosi naujausiais Indijos Vyriausybės skelbiamais Darbo ir užimtumo ministerijos Darbo biuro duomenimis. Vidutinis darbo užmokestis Maharaštros regiono stiklo pramonės sektoriuje 2016 m. buvo 329,85 INR per dieną. Tuomet 2016 m. vidutinis darbo užmokestis buvo indeksuotas pagal paskutinį žinomą darbo užmokesčio indekso rodiklį, t. y. 2020 m. antrojo pusmečio duomenis, ir siekė 1 566,79 INR per dieną. Dėl to vidutinės valandinės darbo sąnaudos vienam etato vienetui siekė 3,53 EUR, t. y. 0,08 CNY už kvadratinį metrą (85).

(178)

Elektros energijos kainai nustatyti Komisija naudojo naujausius turimus duomenis apie pramoninės elektros energijos kainas, kurias nustato vienas didžiausių elektros energijos tiekėjų Indijoje, t. y. bendrovė „Maharashtra State Electricity Distribution Company Ltd“, apie kuriuos pranešė Maharaštros elektros energijos reguliavimo komisija (86).

(179)

Remiantis turima informacija, 2021–2022 m. vidutinis pramoninis tarifas buvo 8,49 INR/kWh, o 2022–2023 m. vidutinis pramonės tarifas buvo 8,54 INR/kWh. Kadangi peržiūros tiriamasis laikotarpis apima šešis 2021 m. mėnesius ir šešis 2022 m. mėnesius, vidutinis svertinis pramoninis tarifas per PTL buvo 8,51 INR/kWh, t. y. 0,73 CNY/kWh (87).

(180)

Pramonės vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainai nustatyti Komisija naudojo Indijos Vyriausybės naftos ir gamtinių dujų ministerijos naftos produktų planavimo ir analizės grupės paskelbtą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusią gamtinių dujų kainą.

(181)

Buvo naudojama vidaus gamtinių dujų kainos ataskaitose nurodyta gamtinių dujų vieneto kaina Indijoje: 2021 m. balandžio mėn. – 2021 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu – 1,8 USD/MMBtu (88), 2021 m. spalio mėn. – 2022 m. kovo mėn. – 2,9 USD/MMBtu, o 2022 m. balandžio mėn. – 2022 m. rugsėjo mėn. – 6,1 USD/MMBtu.

(182)

Šie skaičiai buvo konvertuoti į 0,08 CNY/kWh vidutines vieneto sąnaudas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (89).

(183)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(184)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad KLR gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos sąnaudų santykį. Gamybos pridėtinės išlaidos apėmė įrenginių pridėtines išlaidas, sandėliavimo pridėtines išlaidas, nusidėvėjimą, priežiūrą, tiekimą ir paslaugas (pvz., atliekų išvežimo, valymo paslaugas ir užsakomąsias paslaugas).

(185)

Gamybos pridėtinių išlaidų dalis sudarė atitinkamai apie 7 % ir 11 % visų TSPA ritinių ir TSPA juostų gamybos sąnaudų. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pridėta prie neiškraipytų gamybos sąnaudų vertės, atsižvelgiant į gaminamų TSPA kategoriją.

(186)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija rėmėsi naujausiais turimais dviejų Indijos gamintojų, kurie pranešime prie bylos dėl susijusių šaltinių buvo nurodyti kaip aktyvūs ir pelningi TSPA gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, finansiniais duomenimis.

(187)

Abiejų bendrovių finansiniai duomenys buvo konsoliduoti ir Komisija apskaičiavo vidutinę PBA išlaidų ir pelno dalį, taikytiną apskaičiuojant apskaičiuotą normaliąją vertę. Buvo naudojami šių bendrovių finansiniai duomenys, viešai prieinami duomenų bazėje „Orbis Bureau van Dijk“ (90):

(188)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies (TSPA ritinių ir TSPA juostų, kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje) normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(189)

Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, vėliau patikrinta remiantis vieno iš atliekant tyrimą bendradarbiavusių Sąjungos gamintojų, kuris tuo tikslu pateikė konkrečios informacijos, duomenimis, TSPA ritiniai ir juostos gaminami naudojant pusverpalius, siūlus ir stireno-butadieno kaučiuką. TSPA juostos taip pat dengiamos klijų sluoksniu.

(190)

Todėl TSPA juostų normaliajai vertei apskaičiuoti naudota neiškraipyta klijų vertė kartu su visomis kitomis žaliavomis, o TSPA ritinių normaliajai vertei apskaičiuoti ji nebuvo naudojama. Metodika, paaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, abiem atvejais yra vienoda.

(191)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą ir vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pateikta ir iš karto patikrinta informacija (91) apie kiekvieno veiksnio (žaliavų, darbo ir elektros energijos) suvartojimą gaminant peržiūrimąjį produktą.

(192)

Komisija padaugino suvartojamus kiekius iš Indijoje nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip aprašyta 3.6.2 skirsnyje. Keletas gamybos veiksnių, kurie peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį, buvo išreikšti pagrindinių žaliavų procentine dalimi, kaip paaiškinta 166 konstatuojamojoje dalyje. Kad būtų nustatyta neiškraipyta vertė, Komisija taikė tą procentinę dalį neiškraipytoms pagrindinių žaliavų sąnaudoms.

(193)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, nurodytus 183 konstatuojamojoje dalyje.

(194)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(195)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato importo duomenimis kainos, draudimo ir frachto (toliau – CIF) lygmeniu. Ši CIF kaina buvo sumažinta jūrų frachto ir vidaus transporto sąnaudomis Kinijoje, kad būtų nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis. Apskaičiuotos sumos buvo pagrįstos prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija.

(196)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo informacijos apie eksportuojamų produktų rūšis. Taigi Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatytas normaliąsias vertes, t. y. TSPA ritinių ir TSPA juostų, su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis.

(197)

Tuo remiantis, vidutinis importo iš Kinijos dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 169 %.

(198)

Tačiau importo iš Kinijos apimtis buvo nedidelė ir sudarė tik 0,76 % Sąjungos rinkos dalies. Taigi Komisija padarė išvadą, kad remiantis tokiais kiekiais nustatytas dempingo skirtumas leidžia orientuotis, tačiau nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl dempingo tęsimosi padaryti, todėl Komisija taip pat nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę.

(199)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(200)

Buvo analizuojami šie papildomi elementai:

(201)

Siekdama nustatyti tikėtiną eksporto į Sąjungą kainų lygį, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija eksporto kainą grindė turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(202)

Komisija analizavo Kinijos TSPA eksporto į tris pagrindines eksporto rinkas kainas, nurodytas GTA. Šis eksportas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 50 % Kinijos pardavimo eksportui apimties. Atitinkamos eksporto rinkos buvo Indija, Rusija ir Turkija. Vėliau Komisija palygino šias eksporto kainas su normaliosiomis vertėmis, nustatytomis, kaip aprašyta 3.7 skirsnyje.

(203)

Palyginus nustatyta, kad Komisijos nustatyta normalioji vertė buvo bent pusantro karto didesnė už vidutines eksporto iš Kinijos į kiekvieną iš šių trijų rinkų kainas, nurodytas GTA.

(204)

Bylos medžiagoje nebuvo jokios informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, eksporto į Sąjungą kainos būtų kitokios.

(205)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, eksportas iš Kinijos į Sąjungą veikiausiai būtų vykdomas dempingo kainomis.

(206)

Kadangi Kinijos gamintojai ir (arba) eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir nebuvo kitos informacijos apie KLR gamybą ir nepanaudotus pajėgumus, Komisija, vertindama Kinijos nepanaudotus pajėgumus, rėmėsi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įrodymais ir pareiškėjo pateikta informacija.

(207)

Remiantis prašymu ir pirmiau pateikta informacija, Kinijos TSPA gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų. Apskaičiuota, kad 2021 m. TSPA gamybos pajėgumai Kinijoje sudarė apie 2,8 mlrd. kvadratinių metrų, o vidaus TSPA suvartojimas siekė tik apie 1,2 mlrd. kvadratinių metrų. Kadangi eksportas siekė 1,5 mlrd. kvadratinių metrų, Kinijos gamintojai turėjo apie 450 mln. kvadratinių metrų nepanaudotų pajėgumų (92). Šis skaičius atitinka beveik pusę Sąjungos rinkos dydžio.

(208)

Prašyme teigiama, kad Kinijos eksporto rinka šiuo metu priklauso nuo mažų siuntų į mažo kiekio rinkas, o tai yra brangu, todėl patiriama didelių organizavimo, logistikos ir vežimo išlaidų.

(209)

Todėl Kinijos eksportuojantiems gamintojams būtų daug patraukliau sutelkti dėmesį į didelių kiekių eksportą į Europos rinką, o tokią strategiją jie jau buvo pasirinkę iki laikinųjų priemonių nustatymo. Iki to laiko Sąjunga buvo tapusi didžiausia Kinijos eksporto rinka.

(210)

Be to, Komisija palygino Kinijos eksporto į pagrindines eksporto rinkas kainas (žr. 202–203 konstatuojamąsias dalis) su vidutine Sąjungos rinkoje vyraujančia kaina. Eksporto į šias rinkas kainos buvo iki 21 % mažesnės už eksporto į Sąjungos rinką kainas. Šis palyginimas yra aiškus įrodymas, kad kainos Sąjungos rinkoje yra didesnės nei kitose eksporto rinkose. Todėl Sąjungos rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams tebėra patraukli, o kainų paskata vėl pradėti didelės apimties eksportą yra didelė.

(211)

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į reguliariai nustatomus Kinijos vengimo veiksmus vykdant eksportą per kitas šalis nuo tada, kai priemonės buvo nustatytos pirmą kartą, o tai rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nori tiekti produktus į Sąjungos rinką nemokėdami už juos muito.

(212)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dempingo pasikartojimo tikimybė būtų didelė. Kalbant tiksliau, iš nustatytos normaliosios vertės KLR lygio, palyginti su Kinijos eksporto į trečiųjų šalių ir Sąjungos rinkas kainų lygiu, Sąjungos rinkos patrauklumo ir didelių KLR gamybos pajėgumų matyti, kad yra didelė dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

(213)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 18 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(214)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 918,7 mln. m2. Komisija šį skaičių apskaičiavo remdamasi trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir pareiškėjo pateiktais makroekonominių rodiklių klausimyno atsakymais.

(215)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, atlikta atranka. Trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 72 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(216)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) pareiškėjo duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintais pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį, ir b) Eurostato bei „Surveillance“ (93) duomenimis, susijusiais su peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių.

(217)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (m2)

(218)

Atlikus peržiūrą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 13 %. Palyginti su piko metais (2021 m.), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo dėl sumažėjusio importo tiek iš Kinijos, tiek iš trečiųjų šalių.

(219)

Komisija importo iš Kinijos apimtį nustatė remdamasi Eurostato ir „Surveillance“ duomenimis, kaip tinkamai paaiškinta 216 konstatuojamojoje dalyje. Jo rinkos dalis nustatyta lyginant importą ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(220)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(221)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos apimtis buvo nedidelė. Kinijos rinkos dalis 2019–2021 m. buvo maždaug 1 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši dalis sumažėjo iki 0,76 %.

(222)

Komisija vidutines importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi Eurostato ir „Surveillance“ statistiniais duomenimis.

(223)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR/m2)

(224)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo kainos iš nagrinėjamosios šalies beveik padvigubėjo. Tačiau šias tendencijas reikia vertinti atsižvelgiant į nedidelį importo kiekį, visų pirma peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai importas siekė 0,76 % rinkos dalies.

4.4.   Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(225)

Komisija nustatė importo iš trečiųjų šalių apimtį ir kainas, taikydama tą pačią metodiką, kurią taikė KLR atveju (žr. 4.3 skirsnį).

(226)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(227)

Kalbant apie importą iš trečiųjų šalių, daugiausia importuota iš Serbijos, Moldovos ir Šiaurės Makedonijos. 2019–2021 m. importo iš visų šių trijų šalių ir kitų trečiųjų šalių apimtis ir dalis Sąjungos rinkoje nuolat didėjo. Tačiau po piko 2021 m. importo iš šių šalių apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, o trečiųjų šalių rinkos dalis beveik pasiekė 2019 m. lygį.

(228)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(229)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir informacija, tinkamai sutikrintais su prašyme pateikta informacija ir atrinktų gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(230)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(231)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(232)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(233)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 11 %. Tai atitiko bendrą Sąjungos suvartojimo tendenciją, nors 2020 m. ir buvo matomas nedidelis neigiamas COVID-19 protrūkio poveikis, o 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pastebimas atsigavimas.

(234)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 4 % padidėjo ir gamybos pajėgumai.

(235)

Kadangi gamyba didėjo sparčiau nei gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 89 %.

(236)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(237)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, panašiai kaip 13 % išaugęs suvartojimas, kaip nurodyta 2 lentelėje. Todėl šioje augančioje rinkoje Sąjungos pramonė išlaikė beveik 85 % rinkos dalį.

(238)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 13 %, o Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis padidėjo 14 %. Taigi, Sąjungos pramonė išaugo absoliučiais skaičiais, o pagal rinkos dalį išliko stabili. Augo ne tik pardavimas, bet ir gamyba, gamybos pajėgumai ir investicijos.

(239)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(240)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį darbuotojų skaičius šiek tiek padidėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonėje dirbo daugiau kaip 2 400 darbuotojų, palyginti su 2 277 darbuotojais 2019 m. Našumas vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %. 2020 m. pastebėtas laikinas našumo sumažėjimas dėl su COVID-19 pandemija susijusio gamybos sumažėjimo.

(241)

Kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos apimtis buvo maža, todėl ja nebuvo galima remtis kaip pakankamu pagrindu dempingo tęsimosi analizei atlikti. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(242)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu daugumos Sąjungos pramonės žalos rodiklių tendencijos buvo palankios. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo po buvusio dempingo.

(243)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

(244)

2019–2021 m. vieneto pardavimo kainos išliko stabilios, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos padidėjo 15 %, daugiausia 2022 m. pirmąjį pusmetį. Šis kainų padidėjimas daugmaž atspindėjo gamybos sąnaudų padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(245)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(246)

Nuo 2019 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 10 %.

(247)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(248)

Kadangi antroje nagrinėjamojo laikotarpio dalyje pardavimo apimtis didėjo sparčiau nei gamybos apimtis, laikotarpio pabaigos atsargos gerokai sumažėjo tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek palyginti su gamybos apimtimi.

(249)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(250)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė išliko pelninga, o 2019–2021 m. jos pelningumas didėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo daugiausia dėl 2022 m. pirmąjį pusmetį padidėjusių energijos sąnaudų, tačiau atrinktų Sąjungos gamintojų bendras pelningumas vis dar buvo 14 %.

(251)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Apskritai, vertinant absoliučiais skaičiais, pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didelis.

(252)

Sąjungos gamintojai visą nagrinėjamąjį laikotarpį tęsė investicijas. Daugiausia investuota peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(253)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji didėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų turto grąža buvo dviem procentiniais punktais didesnė nei 2019 m.

(254)

Nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nepranešė apie sunkumus, susijusius su pajėgumu padidinti kapitalą.

(255)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis buvo nedidelė.

(256)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė padidino savo gamybos ir pardavimo apimtį, gamybos pajėgumus ir jų naudojimo procentinę dalį, užimtumą ir našumą. Sąjungos pramonė taip pat išlaikė didelę (85 %) rinkos dalį, atsižvelgiant į tai, kad bendras suvartojimas padidėjo.

(257)

Kalbant apie finansinius rodiklius, nepaisant gamybos sąnaudų didėjimo, Sąjungos pramonė išliko pelninga visais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Palyginti su 2020–2021 m., peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos pelningumas sumažėjo, tačiau vis dar siekė 14 %. Be to, Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išlaikė teigiamą pinigų srautą, per tą patį laikotarpį daugiau nei dvigubai padidino investicijas ir iš jų gavo didelę grąžą.

(258)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nepadaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(259)

258 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Kinijos, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(260)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo Kinijos gamybos pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimos importo apimties bei importo kainų poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(261)

Kaip jau paaiškinta 207 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos TSPA gamintojai vis dar turi didelius nepanaudotus pajėgumus, kuriuos jie galėtų panaudoti eksportui į Sąjungą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių ir jiems būtų atverta Sąjungos rinka.

(262)

Kainos Sąjungos rinkoje yra palyginti didelės, todėl Sąjungos rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra patraukli. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksporto į pagrindines eksporto rinkas (Turkiją, Indiją ir Rusiją) CIF kainos buvo nuo 3 % iki 21 % mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės kainą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(263)

Be to, Sąjungos rinka taip pat patraukli dėl savo dydžio ir manoma, kad, plėtojant išorines kompozitinių medžiagų termoizoliacines sistemas, kurios yra auganti TSPA galutinės grandies rinka, ji toliau didės.

(264)

Komisija taip pat atliko tikėtino kainų lygio, kuriuo Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuotų į Sąjungos rinką, analizę.

(265)

Palyginus Kinijos eksporto kainas CIF lygmeniu, kurios buvo pakoreguotos pridėjus konvencinio muito normą ir išlaidas po importo, prie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo EXW sąlygomis kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 5 %.

(266)

Be to, prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos CIF kainų ir Sąjungos pramonės kainų skirtumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo dar didesnis. Padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo išskirtinė: CIF ir iškrautų produktų kainų padidėjimas daugiausia atspindi padidėjusias frachto išlaidas – FOB lygmeniu Kinijos eksporto kainos išliko stabilios. Dėl priemonių, kurias valdžios institucijos taikė reaguodamos į COVID-19 pandemiją, nuo 2021 m. antrojo pusmečio iki 2022 m. pirmojo pusmečio labai padidėjo laivybos maršrutuose iš Kinijos į Sąjungą naudojamų konteinerių kainos. Antrąjį 2022 m. pusmetį (iš karto po peržiūros tiriamojo laikotarpio) siuntimo sąnaudos sumažėjo iki 2019 m. lygio, o dėl Kinijos iškrautų produktų eksporto kainos Sąjungos pramonės kainos vėl buvo dar smarkiau priverstinai mažinamos.

(267)

Todėl kainos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį padidėjo ne dėl Kinijos gamintojų agresyvios kainodaros politikos struktūrinių pokyčių ir nesąžiningos prekybos praktikos – Kinijos TSPA kainos apskritai tebėra mažos, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis.

(268)

Pirmiau minėtas priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis nedideliu importuotų produktų kiekiu. Tačiau išvadą dėl mažų Kinijos eksporto kainų patvirtina išvados dėl Kinijos eksporto į pagrindines trečiųjų šalių rinkas. Kaip nurodyta 262 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksporto į šias rinkas kainos yra mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Pastarieji skaičiavimai grindžiami produktų kiekiais, kurie sudarė 23 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(269)

Jeigu priemonės nebebūtų taikomos, dėl didėjančios Kinijos eksporto į Sąjungą mažomis kainomis apimties Sąjungos pramonė tikrai prarastų rinkos dalį arba, jeigu Sąjungos pramonė bandytų konkuruoti su šiomis kainomis, bandydama išlaikyti savo rinkos dalį, pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(270)

Dideli Kinijos pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir Kinijos eksporto į Sąjungą ir trečiąsias rinkas kainų lygis rodo, kad netaikant priemonių didelė Kinijos eksporto dalis būtų nukreipta į Sąjungos rinką, o šio eksporto kainos būtų gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(271)

Dėl to Sąjungos pramonė greitai prarastų rinkos dalį ir turėtų labai sumažinti savo pardavimo kainas, o tai pakenktų jos pelningumui ir gyvybingumui.

(272)

Todėl, atsižvelgiant į dabartines tarptautines ir Europos ekonomines aplinkybes (energetikos krizę, karą, didėjančias sąnaudas ir kt.), Sąjungos rinka negali absorbuoti papildomo TSPA importo dempingo kaina iš Kinijos. Nebetaikant priemonių Kinijos TSPA importas vėl būtų žalingas Sąjungos gamintojams ir jie greitai turėtų nutraukti savo veiklą.

(273)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, jog labai padidėtų importas iš Kinijos žalingomis dempingo kainomis ir todėl veikiausiai pasikartotų materialinė žala.

(274)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(275)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(276)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(277)

Kaip nurodyta 258 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonei materialinė žala nebedaroma. Tačiau, kaip nurodyta 273 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėtų atlaikyti priemonių panaikinimo pasekmių, nes tikėtina, kad dėl to į Sąjungos rinką dempingo kaina būtų importuojami dideli kiekiai kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl panaikinus priemones kiltų pavojus ilgalaikiam pramonės finansiniam gyvybingumui. Todėl tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(278)

Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą.

(279)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nė vienas nagrinėjamojo produkto importuotojas (94) ar Sąjungos naudotojas nebendradarbiavo ir nepateikė jokių duomenų ar pastabų. Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams ir naudotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei, o per Komisijos tyrimą nenustatyta kitaip.

(280)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(281)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį, o ir per Komisijos tyrimą nenustatyta kitaip.

(282)

Sąjunga yra svarbi ir patraukli TSPA rinka. Dėl Sąjungos aplinkos politikos didėja TSPA paklausa išorės izoliacijos sistemų sektoriuje. Sąjungos gamybos pajėgumai yra 1 mlrd. kvadratinių metrų, šiuo metu pagaminama daugiau kaip 900 mln. kvadratinių metrų, o paklausa siekia 957 mln. kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad Sąjungos gamintojai gali beveik visiškai aprūpinti vidaus rinką, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie vis dar turi galimybių padidinti savo pajėgumus.

(283)

Be to, Sąjungos rinkoje didėja vidaus konkurencija. Nustačius antidempingo priemones Sąjungos TSPA gamintojų skaičius padidėjo nuo šešių iki keturiolikos bendrovių.

(284)

Sąjungos TSPA pramonė yra svarbi kuriant naujas produktų panaudojimo sritis ir tobulinant technologijas, kuriomis gerinamos izoliacinių medžiagų eksploatacinės savybės, o siekiant ES klimato tikslų labai svarbu, kad toliau egzistuotų klestinti Sąjungos TSPA pramonė.

(285)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamiems Kinijos kilmės TSPA nereikėtų toliau taikyti esamų priemonių.

7.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(286)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, tam tikriems importuojamiems KLR kilmės arba iš KLR siunčiamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams taikomos antidempingo priemonės, kurių taikymas išplėstas tam tikriems importuojamiems pakeistiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, turėtų būti taikomos toliau.

(287)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui galiojantis antidempingo muitas.

(288)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(289)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(290)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(291)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (95). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(292)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei įvykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turės įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai buvo taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(293)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(294)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (96) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(295)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,