(1)

2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikate „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ nurodyta, kad reikia modernizuoti Sąjungos tarpvalstybinių procedūrų civilinės, komercinės ir baudžiamosios teisės srityje teisės aktų sistemą, laikantis principo „standartiškai skaitmeninis“, kartu užtikrinant visas būtinas apsaugos priemones, kad būtų išvengta socialinės atskirties, ir užtikrinant tarpusavio pasitikėjimą, sąveikumą bei saugumą;

(2)

siekiant sukurti visapusiškai veikiančią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, svarbu, kad visos valstybės narės siektų sumažinti bet kokius esamus sistemų skaitmenizacijos skirtumus ir pasinaudotų atitinkamų Sąjungos finansavimo mechanizmų teikiamomis galimybėmis;

(3)

siekiant stiprinti teisminį bendradarbiavimą ir gerinti galimybę pasinaudoti teise kreiptis į teismą, Sąjungos teisės aktus, kuriais numatomas ryšių palaikymas tarp kompetentingų institucijų, įskaitant Sąjungos organus ir agentūras, taip pat tarp kompetentingų institucijų ir fizinių bei juridinių asmenų civilinėse ir komercinėse bylose, reikėtų papildyti nustatant tokio ryšių palaikymo naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis sąlygas;

(4)

šiuo reglamentu siekiama padidinti teisminių procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti teise kreiptis į teismą skaitmenizuojant esamus ryšių kanalus, o tai turėtų padėti sutaupyti lėšų ir laiko, sumažinti administracinę naštą ir padidinti visų institucijų, dalyvaujančių tarpvalstybiniame teisminiame bendradarbiavime, atsparumą force majeure aplinkybėmis. Naudojant skaitmeninius kompetentingų institucijų tarpusavio ryšių kanalus turėtų būti mažiau vėluojama nagrinėti bylas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Tai turėtų būti naudinga fiziniams bei juridiniams asmenims ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, taip pat turėtų sustiprinti pasitikėjimą teisingumo sistemomis. Ryšių kanalų skaitmenizavimas taip pat būtų naudingas tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamųjų bylų srityje ir Sąjungos kovos su nusikalstamumu kontekste. Šiuo atžvilgiu aukštas saugumo lygis, kuris gali būti užtikrintas skaitmeniniais ryšių kanalais, yra žingsnis į priekį, be kita ko, susijusių asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą, apsaugos srityje;

(5)

pagal Sąjungos teisę turėtų būti visapusiškai gerbiamos visų asmenų, susijusių su elektroniniu keitimusi duomenimis pagal šį reglamentą, pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma veiksminga teisė kreiptis į teismą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nediskriminavimo principas, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą;

(6)

visi subjektai, vykdydami savo pareigas pagal šį reglamentą, turėtų paisyti teismų nepriklausomumo principo ir laikytis valdžių padalijimo bei kitų teisinės valstybės principų;

(7)

veiksminga teisė kreiptis į teismą yra vienas iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslų. Skaitmeninė transformacija yra vienas iš svarbiausių žingsnių gerinant galimybę pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir teisingumo sistemų veiksmingumą, kokybę ir skaidrumą;

(8)

svarbu sukurti tinkamus kanalus ir priemones siekiant užtikrinti, kad teisingumo sistemos galėtų veiksmingai bendradarbiauti skaitmeniniu būdu. Todėl būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti vieningą informacinių technologijų priemonę, kad būtų galimas greitas, tiesioginis, sąveikus, patikimas, prieinamas, saugus ir veiksmingas tarpvalstybinis elektroninis keitimasis su bylomis susijusiais duomenimis tarp kompetentingų institucijų. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisingumo sistemų skaitmeninėje transformacijoje dalyvautų teisės specialistai;

(9)

sukurtos skaitmeninio keitimosi su bylomis susijusiais duomenimis priemonės, kurios leidžia išvengti to, kad esamos valstybėse narėse jau įdiegtos IT sistemos, būtų pakeičiamos ar kad būtų privaloma atlikti daug kainuojančias jų modifikacijas. Ryšių palaikymo e. teisingumo srityje keičiantis duomenimis internetu sistema (sistema e. CODEX), t. y. teisinė sistema, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/850 (3), yra pagrindinė tokio tipo iki šiol sukurta priemonė, kuria siekiama užtikrinti greitą, tiesioginį, sąveikų, tvarų, patikimą ir saugų tarpvalstybinį elektroninį keitimasis su bylomis susijusiais duomenimis tarp kompetentingų institucijų;

(10)

teismo proceso skaitmenizacija turėtų užtikrinti teisę kreiptis į teismą visiems, įskaitant negalią turinčius asmenis. Šiuo reglamentu sukurta decentralizuota IT sistema ir Europos elektroninės prieigos punktas turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (4) nustatytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus. Be to, šiame reglamente nurodyti elektroninio mokėjimo būdai turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (5) nustatytus prieinamumo reikalavimus;

(11)

skaitmeninių tarpvalstybinių ryšių kanalų sukūrimas tiesiogiai prisidėtų prie galimybės pasinaudoti teise kreiptis į teismą gerinimo, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims siekti savo teisių apsaugos ir pareikšti ieškinius, inicijuoti bylų nagrinėjimą ir skaitmenine forma keistis su byla susijusiais duomenimis su teisminėmis ar kitomis kompetentingomis institucijomis procedūrose, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį civilinių ir komercinių bylų srityje;

(12)

siekiant užtikrinti, kad elektroninių ryšių priemonės turėtų teigiamą poveikį teisei kreiptis į teismą, valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių piliečių skaitmeniniams įgūdžiams ir raštingumui gerinti ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrinta, jog skaitmeninių įgūdžių trūkumas netaptų kliūtimi naudotis decentralizuota IT sistema. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems atitinkamiems teisingumo srities specialistams, įskaitant prokurorus, teisėjus bei administracinius darbuotojus, ir kompetentingoms institucijoms būtų siūlomi mokymai, kad būtų užtikrintas veiksmingas decentralizuotos IT sistemos naudojimas. Tokiais mokymais turėtų būti siekiama gerinti teisingumo sistemų veikimą visoje Sąjungoje, taip pat pagrindinių teisių ir vertybių puoselėjimą, visų pirma sudarant sąlygas teisingumo srities specialistams veiksmingai spręsti problemas, kurių gali kilti teismo procesuose ar posėdžiuose, rengiamuose naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, dėl jų virtualiojo pobūdžio. Komisija turėtų skatinti valstybes nares teikti paraiškas dėl dotacijų mokymo veiklai remti pagal atitinkamas Sąjungos finansines programas ir jas remti šiame procese;

(13)

šis reglamentas turėtų būti taikomas ryšių tarpvalstybinio pobūdžio bylose, patenkančiose į tam tikrų Sąjungos teisės aktų civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose taikymo sritį, skaitmenizacijai. Tie aktai turėtų būti išvardyti šio reglamento prieduose. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas ryšių palaikymui tarp kompetentingų institucijų ir Sąjungos organų bei agentūrų, pavyzdžiui, Europos prokuratūros arba Eurojusto, kai jie yra kompetentingi pagal II priede išvardytus teisės aktus. Kai pagal nacionalinę teisę nemokumo specialistai yra kompetentingi priimti užsienio kreditoriaus pateiktus reikalavimus nemokumo byloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 (6), jie turėtų būti laikomi kompetentingomis institucijomis, kaip tai suprantama šiame reglamente;

(14)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis I ir II prieduose išvardytais teisės aktais nustatytas tarpvalstybines teismines procedūras reglamentuojančioms taisyklėms, išskyrus taisykles, susijusias su šiuo reglamentu nustatytu ryšių palaikymu skaitmeninėmis priemonėmis. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kuriais paskiriama institucija, asmuo ar įstaiga, kurie nagrinėja bet kokius prašymų, dokumentų ir informacijos tikrinimo ir pateikimo aspektus. Taikytinos nacionalinės teisės reikalavimai dėl dokumentų ar informacijos autentiškumo, tikslumo, patikimumo, neabejotinumo ir tinkamos teisinės formos turėtų išlikti nepakitę, išskyrus šiame reglamente nustatytas taisykles, susijusias su ryšių palaikymu skaitmeninėmis priemonėmis;

(15)

tai, ar byla turi būti laikoma tarpvalstybinio pobūdžio klausimu, turėtų būti nustatyta pagal I ir II prieduose išvardytus teisės aktus. Kai šio I ir II prieduose išvardytuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad ryšių palaikymo tarp kompetentingų institucijų procedūra turėtų būti reglamentuojama nacionaline teise, šis reglamentas neturėtų būti taikomas;

(16)

šiame reglamente nustatytos pareigos neturėtų būti taikomos žodinei komunikacijai, pavyzdžiui, telefonu arba asmeniškai;

(17)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas dokumentų įteikimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1784 (7) , taip pat įrodymų rinkimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 (8) . Tuose reglamentuose jau nustatytos konkrečios taisyklės dėl teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijos. Tačiau siekiant pagerinti elektroninį dokumentų įteikimą asmeniui, kuris turi būti vykdomas tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą dokumentų įteikimui skirtą adresą kitoje valstybėje narėje, šiuo reglamentu turėtų būti atlikti tam tikri Reglamento (ES) 2020/1784 daliniai pakeitimai;

(18)

kai Europos elektroninės prieigos punkto projektavimo ir kūrimo etapuose Komisija bendradarbiauja su išorės subjektais, tokie subjektai turėtų turėti saugios, patogios naudoti ir prieinamos IT plėtros patirties;

(19)

siekiant užtikrinti saugų, veiksmingą, greitą, sąveikų, konfidencialų ir patikimą ryšių palaikymą tarp valstybių narių tarpvalstybinių teisminių procedūrų civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose tikslais, turėtų būti naudojamos tinkamos ryšių technologijos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, susijusios su gauto dokumento saugumu, vientisumu ir patikimumu bei ryšių palaikymo dalyvių tapatybės nustatymu. Todėl turėtų būti sukurta saugi, veiksminga ir patikima decentralizuota IT sistema, skirta keitimuisi duomenimis tarpvalstybinėse teisminėse procedūrose. Decentralizuotu šios IT sistemos pobūdžiu turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas saugiai keistis duomenimis tarp kompetentingų institucijų, tuose mainuose nedalyvaujant jokiai Sąjungos institucijai. Decentralizuota IT sistema taip pat turėtų sudaryti sąlygas saugiai keistis duomenimis tarp valstybės narės ir Sąjungos organų bei agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, tais atvejais, kurie patenka į II priede išvardytų teisės aktų taikymo sritį;

(20)

decentralizuotą IT sistemą turėtų sudaryti valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos organų bei agentūrų galinės sistemos ir sąveikūs prieigos taškai, per kuriuos tos sistemos yra sujungtos naudojant saugias jungtis. Decentralizuotos IT sistemos prieigos taškai turėtų būti grindžiami projektu e. CODEX;

(21)

šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų galėti vietoj nacionalinės IT sistemos naudoti Komisijos sukurtą programinę įrangą (bazinio sistemos modelio programinę įrangą). Ta bazinio sistemos modelio programinė įranga turėtų būti grindžiama moduline sąranga, t. y. programinė įranga turi būti supakuota ir pristatoma atskirai nuo e. CODEX komponentų, kurių reikia norint ją prijungti prie decentralizuotos IT sistemos. Tokia sąranga turėtų sudaryti valstybėms narėms galimybę pakartotinai panaudoti arba sustiprinti savo esamą nacionalinę teisminio ryšių palaikymo infrastruktūrą tarpvalstybinio naudojimo tikslu. Bylose, susijusiose su išlaikymo prievolėmis, valstybės narės taip pat galėtų naudoti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos sukurtą programinę įrangą („iSupport“);

(22)

Komisija turėtų būti atsakinga už bazinio sistemos modelio programinės įrangos sukūrimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, laikantis pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų bei prieinamumo reikalavimų. Bazinio sistemos modelio programinę įrangą Komisija turėtų kurti, plėtoti ir vykdyti jos techninę priežiūrą laikydamasi duomenų apsaugos reikalavimų ir principų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2018/1725 (9) bei (ES) 2016/679 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 (11), visų pirma pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos ir aukšto lygio kibernetinės apsaugos principų. Visų pirma, tie reikalavimai ir principai turėtų būti privalomi visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie dalyvauja kuriant, plėtojant ar prižiūrint nacionalines IT sistemas arba bazinio sistemos modelio programinę įrangą. Bazinio sistemos modelio programinėje įrangoje taip pat turėtų būti įdiegtos tinkamos techninės priemonės ir ji turėtų sudaryti sąlygas taikyti organizacines priemones, įskaitant būtiną priežiūrą siekiant užtikrinti tokį saugumo ir sąveikumo lygį, kuris yra tinkamas tarpvalstybinių teisminių procedūrų srityje vykdomam keitimuisi informacija. Siekiant užtikrinti sąveikumą su nacionalinėmis IT sistemomis, bazinio sistemos modelio programinė įranga turėtų būti pajėgi įgyvendinti skaitmeninius procedūrų standartus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2022/850, taikomus šio reglamento I ir II priede išvardytiems atitinkamiems teisės aktams;

(23)

siekiant suteikti skubią, saugią ir veiksmingą pagalbą pareiškėjams, kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, teismai ir centrinės institucijos, įsteigtos pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 4/2009 (12) ir (ES) 2019/1111 (13), paprastai turėtų palaikyti ryšius per decentralizuotą IT sistemą;

(24)

perdavimas per decentralizuotą IT sistemą galėtų būti neįmanomas dėl sistemos sutrikimų. Atitinkami Sąjungos organai ir valstybės narės turėtų kuo greičiau pašalinti bet kokį sistemos sutrikimą. Perdavimas taip pat gali būti neįmanomas praktiškai dėl fizinio ar techninio perduotinų duomenų pobūdžio, pavyzdžiui, fizinių įrodymų perdavimo atveju, arba dėl poreikio perduoti dokumento originalą popierine forma, kad būtų įvertintas jo autentiškumas, arba dėl force majeure. Force majeure aplinkybės paprastai susidaro dėl nenumatytų ir neišvengiamų įvykių, atsirandančių dėl su kompetentinga institucija nesusijusios priežasties. Jei nesinaudojama decentralizuota IT sistema, ryšiai turėtų būti palaikomi naudojant tinkamiausias alternatyvias priemones. Naudojantis tokiomis alternatyviomis priemonėmis turėtų būti užtikrinta, inter alia, kad perdavimas būtų vykdomas kuo sparčiau ir saugiai, naudojantis kitomis saugiomis elektroninėmis priemonėmis , paštu arba perduodant asmeniškai, kai toks perdavimas galimas;

(25)

kompetentingoms institucijoms palaikant ryšius turėtų būti standartiškai naudojama decentralizuota IT sistema. Tačiau, siekiant užtikrinti teisminio bendradarbiavimo lankstumą, tam tikrais atvejais galėtų būti tinkamesnės kitos ryšių priemonės. Tai galėtų būti tinkama, kai kompetentingoms institucijoms reikia, kad ryšiai būtų palaikomi tiesiogiai asmeniškai, o visų pirma – tiesioginiam teismų ryšių palaikymui pagal reglamentus (ES) 2015/848 ir (ES) 2019/1111, taip pat tiesioginiam ryšių palaikymui tarp kompetentingų institucijų pagal Tarybos pamatinius sprendimus 2005/214/TVR (14), 2006/783/TVR (15), 2008/909/TVR (16), 2008/947/TVR (17), 2009/829/TVR (18), Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2014/41/ES (19) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1805 (20), kai ryšiai tarp kompetentingų institucijų galėtų būti palaikomi bet kuriomis priemonėmis arba bet kuriomis tinkamomis priemonėmis, kaip numatyta tuose teisės aktuose. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos galėtų naudoti mažiau formalias ryšio priemones, pavyzdžiui, el. paštą.

Be to, kitokios ryšio priemonės galėtų būti tinkamos, kai ryšių palaikymas apima neskelbtinų duomenų tvarkymą arba kai dėl didelės apimties dokumentų konvertavimo į elektroninę formą dokumentus siunčiančiai kompetentingai institucijai užkraunama neproporcinga administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos tvarko neskelbtinus duomenis, pasirenkant tinkamas ryšio priemones visuomet turėtų būti užtikrintas keitimosi informacija saugumas ir patikimumas. Decentralizuota IT sistema visada turėtų būti laikoma tinkamiausia keitimosi formomis, nustatytomis pagal šio reglamento I ir II prieduose išvardytus teisės aktus, priemone. Tačiau formomis galėtų būti keičiamasi naudojant kitas priemones tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos yra toje pačioje vietoje valstybėje narėje, kad padėtų vykdyti teisminio bendradarbiavimo procedūras pagal šio reglamento II priede išvardytus teisės aktus, jei tai būtina dėl klausimo skubumo, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kaip pagal Direktyvą 2014/41/ES, kai išduodančioji institucija padeda vykdyti Europos tyrimo orderį vykdančiojoje valstybėje arba kai skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos fiziniame posėdyje koordinuoja teisminio bendradarbiavimo procedūras pagal šio reglamento II priede išvardytus teisės aktus.

(26)

decentralizuotos IT sistemos sudedamųjų dalių, už kurias laikantis Reglamentu (ES) 2022/850 nustatytų saugumo reikalavimų atsako Sąjunga, atžvilgiu IT sistemos sudedamąsias dalis valdantis subjektas turėtų turėti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veikimas;

(27)

siekiant palengvinti fizinių ir juridinių asmenų prieigą prie kompetentingų institucijų civilinėse ir komercinėse bylose, šiuo reglamentu turėtų būti sukurtas Sąjungos lygmens prieigos punktas (Europos elektroninės prieigos punktas), kuris būtų decentralizuotos IT sistemos dalis ir kuriame turėtų būti fiziniams ir juridiniams asmenims skirta informacija apie jų teisę į teisinę pagalbą bei kuriuo naudodamiesi jie turėtų galėti tais atvejais, kuriais taikomas šis reglamentas, teikti ieškinius ir prašymus, siųsti, prašyti ir gauti procesiniu požiūriu svarbią informaciją, įskaitant suskaitmenintas bylas ar jų dalis, ir palaikyti ryšius su kompetentingomis institucijomis, arba jų vardu tai turėtų galėti daryti jų atstovas, arba gauti įteikiamus teisminius arba neteisminius dokumentus. Europos elektroninės prieigos punkto prieglobą turėtų užtikrinti Europos e. teisingumo portalas, kuris veikia kaip viena bendra prieiga prie teisminės informacijos ir paslaugų Sąjungoje;

(28)

taikoma Sąjungos ir nacionalinėje teisėje numatyta teisė į teisinę pagalbą ar teisinę paramą, visų pirma teisė į teisinę pagalbą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 650/2012 (21), Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 4/2009 ir (ES) 2019/1111 bei Tarybos direktyvoje 2003/8/EB (22). Fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų turėti galimybę susipažinti su atitinkama informacija e. teisingumo portale naudodamiesi Europos elektroninės prieigos punkte pateiktomis nuorodomis;

(29)

kalbant apie fizinių ir juridinių asmenų ryšių palaikymą su kompetentingomis institucijomis tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, elektroniniai ryšiai turėtų būti naudojami kaip alternatyva esamoms ryšio priemonėms, įskaitant nacionalines priemones, nedarant poveikio tam, kaip fiziniai ar juridiniai asmenys palaiko ryšius su savo nacionalinėmis institucijomis pagal nacionalinę teisę. Juridiniams asmenims palaikant ryšius su kompetentingomis institucijomis turėtų būti skatinama standartiškai naudoti elektronines priemones. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą skaitmeninėmis priemonėmis neprisidėtų prie tolesnio skaitmeninės atskirties didėjimo, atitinkamiems asmenims turėtų būti palikta galimybė savo nuožiūra pasirinkti šiame reglamente numatytas elektronines ryšio priemones ar kitas ryšio priemones. Tai ypač svarbu siekiant atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, į asmenų, kuriems gali trūkti reikiamų techninių priemonių ar skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, aplinkybes, taip pat į negalią turinčių asmenų aplinkybes, kadangi valstybės narės ir Sąjunga įsipareigojo imtis tinkamų priemonių pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;

(30)

siekiant pagerinti elektroninius tarpvalstybinius ryšius ir dokumentų perdavimą naudojantis decentralizuota IT sistema, be kita ko, naudojantis Europos elektroninės prieigos punktu , neturėtų būti atsisakoma pripažinti dokumentų, perduotų per decentralizuotą IT sistemą, teisinės galios ir jie neturėtų būti laikomi nepriimtinais teismo procese tik dėl to, kad tie dokumentai yra pateikti elektronine forma. Tačiau tas principas neturėtų daryti poveikio tų dokumentų, kurie galėtų būti laikomi įrodymais pagal nacionalinę teisę, teisinės galios ar jų priimtinumo įvertinimui;

(31)

siekiant palengvinti žodinį bylos nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė pasirinktinai naudoti vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas;

(32)

vaizdo konferencijos ar kitos nuotolinio ryšio technologijos turėtų leisti kompetentingai institucijai nustatyti išklausytinų asmenų tapatybę, o posėdžio metu turėtų sudaryti galimybes vaizdinei, garso ir žodinei komunikacijai . Vien telefoninis pokalbis neturėtų būti laikomas tinkama nuotolinio ryšio technologija žodiniam bylos nagrinėjimui. Naudojamos technologijos turėtų atitikti taikytinus asmens duomenų apsaugos, pranešimų konfidencialumo ir duomenų saugumo standartus, nepriklausomai nuo posėdžio, kuriam jos naudojamos, rūšies;

(33)

neturėtų būti atsisakoma rengti posėdį naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas vien dėl to, kad nėra nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas nuotolinio ryšio technologijų naudojimas. Tokiu atveju mutatis mutandis turėtų būti taikomos tinkamiausios pagal nacionalinę teisę taikytinos taisyklės, pavyzdžiui, įrodymų rinkimo taisyklės;

(34)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio teisei į vertimo žodžiu paslaugas, o vaizdo konferencijomis arba kitomis nuotolinio ryšio technologijomis, naudojamomis nagrinėjant civilines, komercines ar baudžiamąsias bylas, turėtų būti sudaromos sąlygos naudotis vertimu žodžiu;

(35)

siekiant palengvinti žodinį nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė šalims arba jų atstovams dalyvauti tokiuose posėdžiuose pasirinktinai naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, jeigu esama galimybės naudotis atitinkama technologija, šalys turi galimybę pateikti nuomonę dėl tokios technologijos naudojimo ir tokia technologija yra tinkama naudoti atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šis reglamentas neturėtų kliudyti nei šaliai padedantiems asmenims, nei prokurorams civilinėse ir komercinėse bylose dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas laikantis taikytinos nacionalinės teisės;

(36)

posėdžių naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas inicijavimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose tvarką turėtų reglamentuoti valstybės narės, kurioje vyksta procesas, teisė. Jei pagal posėdį civilinėje arba komercinėje byloje vedančios valstybės narės nacionalinę teisę numatyta, kad posėdžiai įrašomi, šalys turėtų būti informuojamos apie tas nuostatas ir, kai tai numatyta, apie jų galimybę prieštarauti, kad būtų įrašoma;

(37)

spręsdama, ar leisti šalims ir jų atstovams dalyvauti posėdyje civilinėse ir komercinėse bylose naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, kompetentinga institucija turėtų pagal nacionalinę proceso teisę pasirinkti tinkamą būdą sužinoti šalių nuomones;

(38)

jei kompetentinga institucija civilinėse ar komercinėse bylose nusprendė leisti bent vienai iš šalių ar vienam iš kitų asmenų dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferenciją, ta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad tokie asmenys turėtų galimybę prisijungti prie to posėdžio naudodamiesi vaizdo konferencija. Visų pirma kompetentinga institucija turėtų nusiųsti tokiems asmenims saitą, kad jie galėtų dalyvauti toje vaizdo konferencijoje, ir teikti techninę pagalbą. Pavyzdžiui, kompetentinga institucija turėtų pateikti nurodymus dėl programinės įrangos, kuri bus naudojama, ir prireikus prieš posėdį surengti techninį bandymą. Kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į konkrečius negalią turinčių asmenų poreikius;

(39)

jei pagal nacionalinę teisę procese civilinėje ar komercinėje byloje dalyvauja vaikas, visų pirma kaip šalis, vaikas turėtų galėti dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, kaip numatyta šiame reglamente, atsižvelgiant į jo procedūrines teises. Kita vertus, jeigu vaikas procese dalyvauja įrodymų rinkimo civilinėje ar komercinėje byloje tikslais, pavyzdžiui, kai vaikas turi būti išklausytas kaip liudytojas, vaikas taip pat gali būti išklausytas naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, laikantis Reglamento (ES) 2020/1783;

(40)

jei kompetentinga institucija prašo asmens dalyvauti įrodymų rinkimo civilinėse ar komercinėse bylose tikslais, tokio asmens dalyvavimą posėdyje naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas turėtų reglamentuoti Reglamentas (ES) 2020/1783;

(41)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimui civilinėse ir komercinėse bylose, kai toks naudojimas jau numatytas tam tikruose I priede išvardytuose teisės aktuose, arba bylose, kurios nėra tarpvalstybinio pobūdžio. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimui vykdant notarinio tvirtinimo procedūras;

(42)

baudžiamosiose bylose posėdžių naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas inicijavimo ir vykdymo tvarką turėtų reglamentuoti valstybės narės, kuri veda vaizdo konferenciją, teisė. Turėtų būti suprantama, kad valstybė narė, vedanti posėdį naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, yra ta valstybė narė, kuri paprašė naudoti vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas;

(43)

šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo rengiant posėdžius pagal teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūras neturėtų būti taikomos posėdžiams naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas įrodymų rinkimo tikslais arba teisminio nagrinėjimo, po kurio galėtų būti priimtas sprendimas dėl įtariamojo arba kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, tikslais. Šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio Direktyvai 2014/41/ES, Konvencijai dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir Tarybos pamatiniam sprendimui 2002/465/TVR (23);

(44)

siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą, įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1805, nesantis įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju asmeniu, turėtų duoti sutikimą, kad posėdžiui vykdant teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūras surengti būtų naudojamos vaizdo konferencijos ar kitos nuotolinio ryšio technologijos. Kompetentinga institucija turėtų galėti nukrypti nuo reikalavimo gauti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo arba paveiktojo asmens sutikimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis toks nukrypimas yra tinkamai pagrįstas dėl rimtų grėsmių visuomenės saugumui ir visuomenės sveikatai ir parodoma, kad šios grėsmės yra realios ir jau egzistuoja arba yra numatomos. Išimtimis, susijusiomis su prašymu duoti sutikimą naudoti vaizdo konferenciją, turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai tai būtina, ir turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Jei neprašoma sutikimo, įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo turėtų turėti galimybę kreiptis dėl peržiūros laikantis nacionalinės teisės ir visapusiškai laikantis Chartijos;

(45)

jei posėdyje, kuriam naudojama vaizdo konferencija arba kita nuotolinio ryšio technologija, pažeidžiamos įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės, pagal Chartijos 47 straipsnį turėtų būti garantuojama teisė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis. Teisė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis posėdyje, kuriam naudojama vaizdo konferencija arba kita nuotolinio ryšio technologija, vykstant procesams pagal Reglamentą (ES) 2018/1805 taip pat turėtų būti garantuojama paveiktiesiems asmenims, kurie nėra įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji;

(46)

kompetentingos institucijos, atsakingos už baudžiamojoje byloje vykstantį posėdį naudojant vaizdo konferenciją arba kitą nuotolinio ryšio technologiją, turėtų užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo arba paveiktojo asmens procesuose pagal Reglamentą (ES) 2018/1805 ir jų advokato tarpusavio komunikacijos konfidencialumą tiek prieš pat posėdį, tiek jo metu;

(47)

jei posėdis naudojant vaizdo konferenciją arba kitą nuotolinio ryšio technologiją rengiamas baudžiamojoje byloje, kompetentinga institucija, kuri gauna prašymą rengti tokį posėdį (prašomoji kompetentinga institucija), turėtų užtikrinti, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1805, įskaitant negalią turinčius asmenis, galėtų naudotis būtina vaizdo konferencijų ar kitos nuotolinio ryšio technologijos infrastruktūra. Tai turėtų apimti pareigą suteikti galimybę, pavyzdžiui, patekti į patalpas, kur turi vykti posėdis, ir naudotis esama technine įranga. Jei techninės įrangos prašomosios kompetentingos institucijos patalpose nėra, ta institucija turėtų galėti imtis praktinių priemonių surengdama posėdį kitos institucijos patalpose, kad jis galėtų vykti naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, jei tai įmanoma pagal nacionalines procedūras;

(48)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (24) nustatoma bendra Sąjungos elektroninės atpažinties priemonių ir elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų (e. IDAS patikimumo užtikrinimo paslaugų), visų pirma elektroninių parašų, elektroninių spaudų, laiko žymų, elektroninio pristatymo paslaugų ir interneto svetainių tapatumo nustatymo, kurios tarpvalstybiniu mastu pripažįstamos turinčiomis tokį patį teisinį statusą kaip ir jų fiziniai atitikmenys, pripažinimo reglamentavimo sistema. Todėl šiuo reglamentu skaitmeninio ryšių palaikymo tikslais turėtų būti numatytas e. IDAS patikimumo užtikrinimo paslaugų taikymas;

(49)

jei palaikant elektroninius ryšius pagal šį reglamentą perduodamas dokumentas turi būti pažymėtas antspaudu arba pasirašytas, kompetentingos institucijos turėtų naudoti kvalifikuotą elektroninį spaudą arba parašą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, o fiziniai ar juridiniai asmenys – kvalifikuotą elektroninį parašą arba elektroninę atpažintį. Tačiau šis reglamentas neturėtų daryti poveikio formos reikalavimams, taikytiniems dokumentams, pateikiamiems kartu su prašymu, kurie galėtų būti skaitmeniniai originalai arba patvirtintos kopijos. Šis reglamentas taip pat neturėtų daryti poveikio nacionalinės teisės nuostatoms dėl dokumentų konvertavimo į kitą formatą ir reikalavimams, susijusiems su dokumentų ar informacijos autentiškumu, tikslumu, patikimumu, įtikimumu ir tinkama teisine forma, išskyrus šiame reglamente nustatytas sąlygas, susijusias su perdavimu skaitmeninėmis priemonėmis;

(50)

siekiant palengvinti mokesčių mokėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose, patenkančiose į I priede išvardytų Sąjungos teisės aktų civilinėse ir komercinėse bylose taikymo sritį, mokesčių mokėjimo elektroniniu būdu techninės priemonės turėtų atitikti taikytinas taisykles dėl prieinamumo. Turėtų būti įmanoma internetinėje aplinkoje ir per Europos elektroninės prieigos punktą naudotis visoje Sąjungoje plačiai prieinamais mokėjimo būdais, pavyzdžiui, kredito kortelėmis, debeto kortelėmis, e. pinigine ir banko pavedimais;

(51)

siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai pasiekti šio reglamento tikslai ir kad galiojantys Sąjungos teisės aktai civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose būtų suderinti su šiuo reglamentu, būtina šiuo reglamentu iš dalies pakeisti šiuos teisės aktus: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 805/2004 (25), (EB) Nr. 1896/2006 (26), (EB) Nr. 861/2007 (27), (ES) Nr. 606/2013 (28), (ES) Nr. 655/2014 (29), (ES) 2015/848 ir (ES) 2018/1805. Tais daliniais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ryšiai būtų palaikomi laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių ir principų. Direktyvų ir pamatinių sprendimų civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose pakeitimai priimami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2023/2843 (30);

(52)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (31) 22 ir 23 punktus Komisija turėtų įvertinti šį reglamentą remdamasi informacija, surinkta taikant specialią kiekvieno iš šio reglamento I ir II prieduose išvardytų teisės aktų stebėsenos tvarką, įskaitant kiekybinius ir kokybinius vertinimus, kad įvertintų faktinį šio reglamento poveikį vietoje, visų pirma išnagrinėtų poveikį tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijos veiksmingumui ir efektyvumui ir poreikį imtis tolesnių veiksmų;

(53)

bazinio sistemos modelio programinė įranga, Komisijos sukurta kaip galinė sistema, turėtų programiškai rinkti stebėsenos tikslais būtinus duomenis, o tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai. Kai valstybė narė vietoj Komisijos sukurtos bazinio sistemos modelio programinės įrangos pasirenka naudoti nacionalinę IT sistemą, tokia sistema galėtų būti suprogramuota rinkti tuos duomenis ir tokiu atveju tie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai. Sistemos e. CODEX jungtis taip pat galėtų turėti funkciją, kuria sudaromos sąlygos išrinkti atitinkamus statistinius duomenis;

(54)

tais atvejais, kai duomenys apie posėdžių, kuriems naudotos vaizdo konferencijos, skaičių negali būti renkami automatiškai, ir siekiant apriboti papildomą administracinę duomenų rinkimo naštą, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent vieną teismą arba kompetentingą instituciją stebėsenos imčiai nustatyti. Paskirtam teismui arba kompetentingai institucijai turėtų būti pavesta rinkti ir teikti Komisijai tokius duomenis apie savo posėdžius, kurie turėtų padėti įvertinti, kiek duomenų reikia norint įvertinti šį reglamentą konkrečios valstybės narės atveju. Paskirtas teismas arba kompetentinga institucija turėtų būti kompetentingi vesti posėdžius naudojant vaizdo konferencijas pagal šį reglamentą . Tose srityse, kuriose kompetentingomis institucijomis, kaip tai suprantama šiame reglamente, yra laikomos institucijos, kurios nėra teismai ar prokurorai, pavyzdžiui, notarai, paskirta stebėsenos imtis taip pat turėtų reprezentatyviai atspindėti, kaip jie įgyvendina šį reglamentą;

(55)

taikant šį reglamentą nedaromas poveikis valdžių padalijimui ir teisminių institucijų nepriklausomumui valstybėse narėse, taip pat procesinėms teisėms, įtvirtintoms Chartijoje ir Sąjungos teisėje, pavyzdžiui, procesinių teisių direktyvose, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2010/64/ES (32), 2012/13/ES (33), 2013/48/ES (34), (ES) 2016/343 (35), (ES) 2016/800 (36) ir (ES) 2016/1919 (37), visų pirma teisei į vertimo žodžiu paslaugas, teisei turėti advokatą, teisei susipažinti su bylos medžiaga, teisei į teisinę pagalbą ir teisei dalyvauti nagrinėjant bylą teisme;

(56)

decentralizuotoje IT sistemoje atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomi reglamentai (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 bei Direktyva (ES) 2016/680. Siekiant paaiškinti, kas atsakingas už asmens duomenų, siunčiamų arba gaunamų per decentralizuotą IT sistemą, tvarkymą, šiame reglamente turėtų būti nurodyta, kas turi būti laikomas asmens duomenų valdytoju. Tuo tikslu turėtų būti laikoma, kad kiekvienas duomenis siunčiantis arba gaunantis subjektas atskirai nustatė asmens duomenų tvarkymo tikslą ir priemones;

(57)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su decentralizuotos IT sistemos sukūrimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (38). Įgyvendinimo aktais valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos pritaikyti savo atitinkamas nacionalines IT sistemas jų prijungimo prie decentralizuotos IT sistemos tikslais;

(58)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma suderintos tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijos, valstybės narės negali deramai pasiekti, inter alia, dėl to, kad nėra įmanoma garantuoti valstybių narių ir Sąjungos organų bei agentūrų IT sistemų sąveikumo, o dėl suderintų Sąjungos veiksmų tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(59)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(60)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius bei 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(61)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. sausio 25 d.,