(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 2 ir 36 straipsniuose nustatyti bendros žuvininkystės politikos tikslai ir žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai. Sėkmingas bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimas priklauso nuo veiksmingos, efektyvios, modernios ir skaidrios kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos;

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (4) nustatyta Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema, apimanti, inter alia, žvejybos stebėjimo centrus, žvejybos laivų sekimą, įpareigojimus pranešti apie laimikį, išankstinius pranešimus, perkrovimo trečiosiose valstybėse leidimus, skelbimus apie žvejybos draudimo laikotarpius, žvejybos pajėgumo kontrolę, nacionalines kontrolės programas, mėgėjų žvejybos kontrolę, žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės kontrolę, žvejybos produktų svėrimą, važtos dokumentus, iškrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir perėmimo deklaracijas, inspektavimą ir auditą, sankcijas už pažeidimus ir prieigą prie duomenų;

(3)

tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 buvo priimtas anksčiau nei buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 ir juo siekiama kontroliuoti ir užtikrinti tuo metu galiojusių bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi. Todėl jį reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų geriau reaguojama į bendros žuvininkystės politikos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, naudojamasi šiuolaikinėmis ir ekonomiškai efektyvesnėmis kontrolės technologijomis ir atsižvelgiama į naujausias mokslines išvadas siekiant užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu. Daliniai pakeitimai taip pat turėtų atitikti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, be kita ko, Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarybos sprendimu 2011/443/ES (5) Sąjungos patvirtintą 2009 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(4)

be to, Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema turėtų skatinti sąžiningą operatorių konkurenciją visose valstybėse narėse ir kartu padėti siekti kitų bendros žuvininkystės politikos tikslų;

(5)

Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 reikėtų pateikti nuorodą į apibrėžtis, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1379/2013 (6). Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, kai kurias Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 pateiktas apibrėžtis reikėtų išbraukti arba iš dalies pakeisti ir įtraukti naujų apibrėžčių;

(6)

termino „bendros žuvininkystės politikos taisyklės“ apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant paaiškinti, kad terminas aprėpia visą Sąjungos teisę jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, valdymo ir išnaudojimo, akvakultūros, taip pat žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo, transportavimo ir prekybos jais srityse. Tai apima taisykles dėl jūrų biologiniams ištekliams taikomų techninių ir išsaugojimo priemonių, tokius išteklius išnaudojančių Sąjungos laivynų valdymo ir kontrolės ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimo, transportavimo ir prekybos jais, taip pat Sąjungos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai. Ta apibrėžtis taip pat turėtų apimti tarptautinius įsipareigojimus tose srityse, kurios Sąjungai ir valstybėms narėms yra privalomos, įskaitant, kiek tai susiję su operatoriais, Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti tie operatoriai;

(7)

terminas „laivų stebėjimo sistemos duomenys“ turėtų būti pakeistas tikslesniu terminu „laivo pozicijos duomenys“. Termino „laivo pozicijos duomenys“ apibrėžtyje nebereikėtų daryti nuorodos į duomenų perdavimą palydovinio sekimo prietaisais, nes jau yra kitokių technologijų laivams sekti ir laivo pozicijos duomenims perduoti;

(8)

termino „partija“ apibrėžtį reikėtų suderinti su Sąjungos maisto srities teisės aktuose pateikta termino „partija“ apibrėžtimi;

(9)

termino „daugiamečiai planai“ apibrėžtį reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nuostatas;

(10)

terminų „žvejybos licencija“, „ribojamos žvejybos rajonas“ ir „mėgėjų žvejyba“ apibrėžtyse terminas „gyvieji vandens ištekliai“ turėtų būti pakeistas terminu „jūrų biologiniai ištekliai“, siekiant tas terminų apibrėžtis suderinti su Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 naudojamais terminais;

(11)

siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1241 (7) nustatytomis taisyklėmis dėl techninių priemonių, reikėtų įtraukti termino „pažeidžiamos rūšys“ apibrėžtį;

(12)

kad būtų geriau suprantamas neigiamas žvejybos veiklos poveikis pažeidžiamoms rūšims ir siekiant užkirsti jam kelią, be kita ko, sumažinti arba panaikinti tų rūšių, kurioms gresia išnykimas, atsitiktinį laimikį, reikia geriau rinkti duomenis apie pažeidžiamų rūšių atsitiktinį laimikį. Tuo tikslu žvejybos žurnale turėtų būti registruojama papildoma informacija apie pažeidžiamų rūšių atsitiktinį laimikį;

(13)

nors dauguma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatų yra susijusios su žūklės laivais, tam, kad Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema būtų veiksminga, reikia, kad tam tikrais atvejais šios nuostatos būtų taikomos ir kitiems laivams, naudojamiems jūrų biologinių išteklių išnaudojimui komerciniais tikslais. Tuo tikslu tame reglamente pateikta termino „žvejybos laivas“ apibrėžtis turėtų būti pakeista išsamesne apibrėžtimi, kurioje paaiškinama, kad šis terminas apima tiek žūklės laivus, tiek bet kurį kitą laivą, naudojamą jūrų biologinių išteklių išnaudojimui komerciniais tikslais, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas atliekančius laivus, vilkikus, pagalbinius laivus ir transportinius laivus, naudojamus žvejybos produktų transportavimui, tačiau neapima konteinervežių ir laivų, naudojamų tik akvakultūros veiklai. Be to, reikėtų įtraukti termino „žūklės laivas“ apibrėžtį;

(14)

reikėtų įtraukti termino „žvejybos operacija“ apibrėžtį, kad būtų paaiškinta šio termino reikšmė ir kad jis būtų atskirtas nuo termino „žvejybos veikla“, kurio aprėptis platesnė;

(15)

žuvų išleidimas – sąmoningas žuvų paleidimas iš žvejybos įrankio prieš įkeliant laimikį į laivą; tokia praktika galėtų būti laikoma įpareigojimo įkelti į laivą ir jame laikyti rūšis, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pažeidimu. Todėl turėtų būti įtraukta termino „žuvų išleidimas“ apibrėžtis;

(16)

nuostatos dėl žvejybos licencijų ir leidimų turėtų būti atnaujintos ir patikslintos. Siekiant užtikrinti visapusišką kontrolę, Sąjungos žvejybos laivams, išskyrus žūklės laivus, žvejybos veiklą turėtų būti leidžiama vykdyti tik tuo atveju, jei jų vėliavos valstybė narė jiems yra suteikusi leidimą vykdyti tokią veiklą. Todėl turėtų būti įtraukta nauja nuostata dėl Sąjungos žvejybos laivams, išskyrus žūklės laivus, suteikiamų žvejybos leidimų;

(17)

palikti, prarasti ar kitaip į jūrą išmesti žvejybos įrankiai, visų pirma pagaminti iš plastiko, yra viena iš žalingiausių jūrą teršiančių šiukšlių ir plastiko atliekų jūroje formų. Siekiant sumažinti ilgalaikį ir reikšmingą paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių poveikį jūros gyvajai gamtai ir ekosistemoms, labai svarbu užtikrinti, kad žvejybos įrankiai jų gyvavimo ciklo pabaigoje būtų grąžinami į krantą perdirbimui uosto priėmimo įrenginiuose, tuo tikslu nustatytuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/883 (8). Taip būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms pranešti Komisijai ir apie žvejybos įrankių atliekas, įskaitant įrankius jų gyvavimo ciklo pabaigoje, kurias jos kiekvienais metais surenka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/904 (9). Tuo tikslu turėtų būti numatyta nuostata dėl galimybės patvirtinti procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad Sąjungos žvejybos laivų kapitonai praneštų kompetentingoms institucijoms apie savo žvejybos įrankius, kurių gyvavimo ciklas baigėsi, ir grąžintų juos į uosto priėmimo įrenginius arba kitas lygiavertes surinkimo sistemas;

(18)

siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu, ir užkirsti kelią didelei rizikai jūrų ekosistemoms, biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai, kylančiai dėl neteisėto žvejybos įrankių ir kitų įrankių arba žvejyboje naudojamų laivybos priemonių, visų pirma iš plastiko pagamintų įrankių, šalinimo jūroje, toks šalinimas iš žvejybos laivų turėtų būti laikomas sunkiu pažeidimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009;

(19)

mažos apimties žvejyba atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį Sąjungoje. Atsižvelgiant į galimą mažos apimties žvejybos poveikį ištekliams, svarbu užtikrinti, kad mažesnių laivų žvejybos veikla ir žvejybos pastangos atitiktų bendros žuvininkystės politikos taisykles. Todėl valstybės narės turėtų galėti sekti visus žvejybos laivus, įskaitant žvejybos laivus, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, ir gauti jų koordinačių duomenis reguliariais ir pakankamai trumpais intervalais. Siekdama dar labiau palengvinti sekimo sistemų naudojimą mažų laivų atveju, vienos ar daugiau valstybių narių prašymu Komisija turėtų parengti sekimo sistemą, skirtą laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę tam tikriems mažiems laivams sekimo pareigos ribotą laikotarpį netaikyti, kad būtų suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų priemonių naudojimui tų laivų atveju. Bet kuriuo atveju tų priemonių įgyvendinimas turėtų būti subalansuotas bei proporcingas siekiamiems tikslams ir neturėtų sukurti pernelyg didelės naštos laivynui, ypač mažų laivų laivynui, kuriam gali būti teikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1139 (10) įsteigto Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo parama;

(20)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (11) 32 straipsnio 2 dalį ir 38 straipsnio 1 dalį, leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės žvejybos laivas turi laikytis kontrolės taisyklių, kurios taikomos Sąjungos laivų žvejybos operacijoms, įskaitant su laivų stebėjimo sistema susijusias taisykles. Siekiant užtikrinti visapusišką kontrolę, pareiga turėti laive įdiegtą visapusiškai veikiantį laivo stebėjimo įtaisą, leidžiantį laivų stebėjimo sistemai, kuri yra tų kontrolės taisyklių dalis, automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti, turėtų būti taikoma visiems leidimą vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse turintiems trečiųjų valstybių žvejybos laivams, įskaitant tuos, kurie vykdo kitą nei žvejybos operacijos žvejybos veiklą ir kurie nepatenka į Reglamento (ES) 2017/2403 taikymo sritį;

(21)

siekiant patikslinti žvejybos stebėjimo centrų vaidmenį, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas dėl tokių centrų reikėtų išdėstyti atskirame straipsnyje;

(22)

veiksmingos žuvininkystės kontrolės ir stebėsenos Sąjungoje tikslais turėtų būti reikalaujama, kad žvejybos stebėjimo centrai turėtų tinkamą personalą bei įrangą ir turėtų įdiegtą bent automatinių pranešimų sistemą ir (arba) juose būtų budima ne darbo valandomis;

(23)

turėtų būti nurodytos automatinio identifikavimo sistemos (toliau – AIS) naudojimo Sąjungos žvejybos laivams taisyklės. Siekiant atsižvelgti į išskirtines aplinkybes, susijusias su žvejybos laivo įgulos sauga ar saugumu, turėtų būti numatyta tam tikromis sąlygoms taikoma nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB (12) 6a straipsnyje nustatytos pareigos turėti nuolat veikiančią AIS leidžianti nuostata;

(24)

Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/812 (13) siekiant suderinti tam tikras jo nuostatas su Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytu įpareigojimu iškrauti laimikį. Siekiant užtikrinti Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos veiksmingumą, visų pirma kiek tai susiję su įpareigojimo iškrauti laimikį laikymosi stebėsena, reikia, remiantis rizikos vertinimu, tam tikruose žūklės laivuose įrengti nuotolinės elektroninės stebėsenos (toliau – NES) sistemas. Tos sistemos turėtų apimti apsaugines vaizdo stebėjimo sistemos (toliau – AVSS) kameras. AVSS duomenys neturėtų būti transliuojami tiesiogiai. Siekiant apsaugoti teisę į privatumą ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, įrašyti vaizdo medžiagą pasitelkiant AVSS turėtų būti leidžiama tik tiek, kiek tai susiję su įrankiais ir tomis laivų dalimis, kuriose žvejybos produktai įkeliami į laivą, tvarkomi ir laikomi arba iš kurių jie gali būti išmetami į jūrą. Įrašymo veikla turėtų apsiriboti tais atvejais, kai įrankiai yra aktyviai naudojami, pavyzdžiui, įrankis yra nuleidžiamas, velkamas arba yra ištraukiamas iš vandens, kai įgula įkelia laimikį į laivą ir jį tvarko arba kai jis gali būti išmetamas į jūrą. Galimybė įrašytoje vaizdo medžiagoje nustatyti atskirų asmenų tapatybę turėtų būti kuo labiau apribota ir prireikus duomenys turėtų būti nuasmeninti. Siekiant užtikrinti aiškumą ir nuoseklumą, turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su kompetentingų institucijų galimybe susipažinti su tais NES sistemų duomenimis. Su AVSS filmuota medžiaga Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nurodytos institucijos turėtų galėti susipažinti tik tame reglamente nustatytais kontrolės ir inspektavimo tikslais;

(25)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškam NES sistemų naudojimui, valstybėms narėms tuo tikslu turėtų būti leidžiama teikti paskatas;

(26)

siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus itin svarbu užtikrinti renkamų duomenų apie laimikį patikimumą ir išsamumą;

(27)

laimikio registravimo duomenis teikiant popieriniu formatu pranešami duomenys yra neišsamūs ir nepatikimi, o galiausiai ir operatoriai valstybėms narėms bei valstybės narės Komisijai apie laimikį praneša netinkamai – visa tai valstybėms narėms trukdo keistis informacija. Todėl manoma, kad laivų kapitonai duomenis apie laimikį turi registruoti skaitmeniniu būdu ir turi juos teikti elektroninėmis priemonėmis, visų pirma, žvejybos žurnalus, perkrovimo deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas;

(28)

siekiant palengvinti daugiamečių planų įgyvendinimo kontrolę, demersinių išteklių laimikiai, kuriems taikomi tokie planai, turėtų būti sukraunami atskirai, kad sužvejotus skirtingus žuvų išteklius žvejybos laive būtų galima lengvai identifikuoti inspektavimo tikslais. Tačiau priėmus daugiau daugiamečių planų padaugėjo atvejų, kai tam tikromis aplinkybėmis laivų kapitonams gali būti sunku įvykdyti tą įpareigojimą dėl to, kad, pavyzdžiui, laive yra mažai sandėliavimo vietų, daug rūšių laive laikoma mažais kiekiais, laimikis laive laikomas atšaldyto jūros vandens talpyklose, konkrečios žvejybos metu sužvejota keletas skirtingų išteklių arba baiminantis dėl įgulos saugumo. Tokiais atvejais turėtų būti suteikta galimybė numatyti įpareigojimo atskirai sukrauti laimikius išimtis;

(29)

kadangi laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 10 metrų, kapitonams pareigos teikti laimikio ataskaitas nebuvo nustatytos, tokių laivų laimikio registravimo duomenys buvo neišsamūs ir nepatikimi, nes su tais laivais susiję duomenys buvo renkami daugiausia remiantis mėginių ėmimo atrankos planais. Todėl svarbu reikalauti, kad laimikio ataskaitas teiktų visi žvejybos laivai, neatsižvelgiant į jų dydį. Tokiu būdu taip pat bus supaprastintos taisyklės ir užtikrinta, kad būtų geriau laikomasi reikalavimų bei pagerinta kontrolė;

(30)

siekiant padidinti kontrolės veiksmingumą, svarbu, kad informacija žvejybos žurnale būtų išsamesnė ir kad žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, atveju į jį būtų įtraukti duomenys apie per kiekvieną žvejybos operaciją sužvejotus laimikius. Žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, atveju elektroninis žvejybos žurnalas ir jame pateiktos informacijos perdavimas neturėtų sukelti neproporcingos naštos tų laivų kapitonams. Todėl žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, atveju turėtų būti reikalaujama, kad kapitonai žvejybos žurnale nurodytą informaciją pateiktų tik užbaigus paskutinę žvejybos operaciją ir prieš pradedant iškrovimą;

(31)

Sąjungos žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, kapitonai turėtų turėti galimybę elektroninį žvejybos žurnalą pildyti ir pateikti supaprastinta tvarka;

(32)

siekdama palengvinti elektroninių žvejybos žurnalų diegimą ir naudojimą visų laivų atveju, vienos ar daugiau valstybių narių prašymu Komisija turėtų parengti laimikio registravimo ir laimikio ataskaitų teikimo sistemą žūklės laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, pritaikytą konkrečioms mažesnių laivų aplinkybėms;

(33)

siekiant sustiprinti pažeidžiamų rūšių laimikio kontrolę, žvejybos žurnale turėtų būti registruojama papildoma informacija apie tokių rūšių žuvų išmetimą į jūrą;

(34)

reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl žvejybos žurnale nurodomų laive laikomo žuvų kiekio įverčių leidžiamo nuokrypio, kad būtų reaguojama į iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant tiksliai įvertinti atskirų rūšių laimikį laive mažesnio kiekio laimikio atveju, taip pat iškraunant nerūšiuotus smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos, pramoninės žvejybos ir tropinių tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais produktus. Analogiškai turėtų būti iš dalies pakeistos nuostatos dėl leidžiamo nuokrypio perkrovimo deklaracijoje. Kalbant apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas nerūšiuotų smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos, pramoninės žvejybos ir tropinių tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais produktų iškrovimui, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pateikti išsamesnę informaciją apie vienodas sąlygas, susijusias su žvejybos produktų iškrovimu ir svėrimu į sąrašą įtrauktuose uostuose, pavyzdžiui, apie akredituotų nepriklausomų trečiųjų šalių, kurios gali garantuoti teikiamų laimikio ataskaitų tikslumą iškrovimo metu, dalyvavimą arba mėginių ėmimo atrankos ir svėrimo operacijoms taikomus reikalavimus. Tomis sąlygomis turėtų būti užtikrinta tinkama tokių operacijų kontrolė. Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose turėtų patvirtinti tas vienodas sąlygas atitinkančių uostų sąrašą. Tas pats galėtų būti taikoma ir trečiųjų valstybių uostų, įskaitant regioninių žvejybos valdymo organizacijų paskirtus uostus, įtraukimui į sąrašus, su sąlyga, kad bus užtikrinta reikiama atitinkamos trečiosios valstybės atitinkamų kompetentingų institucijų vykdoma kontrolė ir bendradarbiavimas su jomis;

(35)

žūklės laivas iš karto po išplaukimo į reisą turėtų pradėti pildyti elektroninį žvejybos žurnalą ir tam reisui turėtų būti priskiriamas unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris. Siekiant užtikrinti griežtesnę kontrolę ir pagerinti valstybių narių vykdomą duomenų patvirtinimą bei žvejybos produktų atsekamumą tiekimo grandinėje, tas unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris turėtų būti nurodomas žvejybos žurnale, perkrovimo deklaracijose ir iškrovimo deklaracijose;

(36)

siekiant pagerinti ir supaprastinti informacijos apie žvejybos įrankius ir prarastus žvejybos įrankius perdavimą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, žvejybos žurnale turėtų būti nurodoma informacija apie žvejybos įrankius ir prarastus žvejybos įrankius. Komisija savo interneto svetainėje turėtų kasmet skelbti valstybių narių pateiktos informacijos apie prarastus žvejybos įrankius suvestinę;

(37)

Reglamente (ES) 2017/2403 nustatytos taisyklės trečiųjų valstybių žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse. Pagal to reglamento 38 straipsnio 1 dalį leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintys trečiųjų valstybių žvejybos laivai turi laikytis kontrolės taisyklių, kurios tame pačiame žvejybos rajone taikomos Sąjungos laivų žvejybos operacijoms. Siekiant išvengti pasikartojimų ir užtikrinti aiškumą, kai kurios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatos, kuriomis konkrečiai nustatomos taisyklės trečiųjų valstybių žvejybos laivams, turėtų būti išbrauktos;

(38)

išankstinis pranešimas apie iškrovimą užtikrina geresnę laimikio registravimo ir žvejybos veiklos taisyklių laikymosi kontrolę. Siekiant pagerinti laimikio registravimo taisyklių laikymąsi, nuostatas dėl išankstinių pranešimų reikėtų taikyti ne tik žvejybos laivams, žvejojantiems į daugiamečius planus įtrauktus išteklius, bet ir visiems laivams, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis. Vis dėlto, pakrantės valstybės narės turėtų turėti galimybę tam tikrų kategorijų laivams nustatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį, jei tik tai nepablogina jų kompetentingų institucijų gebėjimo atvykus laivams atlikti jų inspektavimą;

(39)

Sąjungos žvejybos laivai, žvejybos produktus iškraunantys trečiosiose valstybėse, turėtų pateikti išankstinį pranešimą savo vėliavos valstybėms narėms. Sąjungos žvejybos laivai, žvejybos produktus perkraunantys trečiųjų valstybių vandenyse arba atvirojoje jūroje, turėtų gauti savo vėliavos valstybių narių leidimą. Tokių išankstinių pranešimų ir leidimų reikalaujama atsižvelgiant į vėliavos valstybių narių pareigas neleisti žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į tarptautines rinkas;

(40)

reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl laimikio duomenų ir žvejybos pastangų registravimo valstybėse narėse siekiant įtraukti duomenis, pateikiamus svėrimo įrašuose, perėmimo deklaracijose ir važtos dokumentuose;

(41)

agreguotų laimikio duomenų ir duomenų apie žvejybos pastangas teikimo Komisijai taisykles reikėtų supaprastinti numatant vieną bendrą datą, iki kurios reikia pateikti visus duomenis;

(42)

siekiant užtikrinti, kad Komisijai būtų pateikti tiksliausi laimikio duomenys, valstybės narės turėtų ištaisyti Komisijai pateiktus agreguotus duomenis, jei jos anksčiau yra pateikusios tik įverčius, jei jos nustato neatitikimus po to, kai jos jau yra patvirtinusios duomenis, arba jei Komisija nustato neatitikimus;

(43)

turėtų būti patikslinta, kad tam tikros rūšies, išteklių arba išteklių grupės, kuriems taikoma kvota, laimikis išskaičiuojamas iš atitinkamai valstybei narei taikomos kvotos tik tuo atveju, jei to reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį;

(44)

reikėtų supaprastinti nuostatas dėl Komisijos skelbimo apie sprendimą nustatyti žvejybos draudimo laikotarpį, kai išnaudojama žvejybos kvota arba išnaudojamos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, siekiant užtikrinti, kad apie tokius draudimus būtų paskelbiama laiku. Be to, tas nuostatas reikėtų suderinti su Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 išdėstytomis nuostatomis dėl įpareigojimo iškrauti laimikį;

(45)

reikėtų atnaujinti nuostatas dėl žvejybos pajėgumo, pateikiant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013;

(46)

jei žūklės laivai naudoja variklius, kurių galia yra didesnė už sertifikuotą variklio galią, nurodytą žvejybos licencijoje ir užregistruotą Sąjungos žvejybos laivyno registre, neįmanoma užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumo ribų. Todėl turėtų būti patikslintos nuostatos dėl variklio galios patikrinimo. Be to, svarbu numatyti galimybę veiksmingai kontroliuoti tam tikrų žūklės laivų, kurie kelia didelę riziką, kad nesilaikys bendros žuvininkystės politikos taisyklių dėl variklio galios, arba kurie vykdo veiklą konkrečiuose rajonuose, variklių galią, pavyzdžiui, pasitelkiant variklio galią nuolat stebinčius prietaisus. Be to, turėtų būti supaprastintos nuostatos dėl žūklės laivų talpos patikrinimo pajėgumo kontrolės tikslais;

(47)

siekiant užtikrinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, kiekviena valstybė narė turėtų parengti ir reguliariai atnaujinti metinę arba daugiametę nacionalinės kontrolės programą, apimančią visas bendros žuvininkystės politikos taisykles. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kontrolė būtų vykdoma remiantis reikalavimų nesilaikymo rizikos analize;

(48)

siekiant užtikrinti žuvininkystės kontrolės ir inspektavimo skaidrumą, kiekviena valstybė narė turėtų savo interneto svetainėje kartą per metus skelbti metinę ataskaitą, kurioje pateikiama tam tikra būtiniausia informacija, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, pavyzdžiui, duomenys apie kontrolei ir inspektavimui turimus išteklius, atliktą kontrolę ir inspektavimą, nustatytus bei patvirtintus pažeidimus ir pritaikytas sankcijas. Kiekvienais metais Komisija turėtų skelbti atitinkamos valstybių narių pateiktos informacijos suvestinę;

(49)

siekiant didesnio aiškumo, tikslinga iš dalies pakeisti termino „ribojamos žvejybos rajonas“ apibrėžtį. Ta apibrėžtis turėtų apimti konkrečias geografiškai apibrėžtas jūrų teritorijas viename ar daugiau jūrų baseinų, įskaitant saugomas jūrų teritorijas, kuriose visa ar tam tikra žvejybos veikla yra laikinai arba visam laikui apribota ar uždrausta siekiant pagerinti jūrų biologinių išteklių išsaugojimą arba jūrų ekosistemų apsaugą pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles, pavyzdžiui, nurodytas Reglamento (ES) 2019/1241 12, 17 ir 21 straipsniuose, II priede, V-VIII priedų C dalyse, XI priedo B dalyje ir XII priedo C ir D dalyse ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/2124 (14), ir panašias teritorijas, nustatytas kitose bendros žuvininkystės politikos taisyklėse. Be to, kontrolės ribojamos žvejybos rajonuose taisyklės turėtų būti patobulintos, be kita ko, reikalaujant, kad valstybės narės savo oficialiose interneto svetainėse skelbtų ribojamos žvejybos rajonų sąrašą ir atitinkamus apribojimus;

(50)

veikla, kurią sudaro jūrų biologinių išteklių išnaudojimas komerciniais tikslais nenaudojant žūklės laivo, patenka į bendros žuvininkystės politikos taikymo sritį. Tokia veikla apimtų, pavyzdžiui, vandens bestuburių rinkimą, povandeninę žvejybą, poledinę žvejybą ir žvejybą nuo kranto, įskaitant žvejybą pėsčiomis. Todėl siekiant suderinti tokios veiklos kontrolę visoje Sąjungoje, Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 turėtų būti pateikta termino „belaivė žvejyba“ apibrėžtis ir nustatytos konkrečias tokios veiklos kontrolės priemonės, prireikus atsižvelgiant į tokios žvejybos ypatumus, įskaitant regioninius ypatumus;

(51)

mėgėjų žvejyba atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį Sąjungoje. Atsižvelgiant į reikšmingą mėgėjų žvejybos poveikį tam tikriems ištekliams, reikia nustatyti konkrečias nuostatas, kuriomis remdamosi valstybės narės galėtų vykdyti veiksmingą mėgėjų žvejybos kontrolę, įskaitant tinkamą sankcijų sistemą reikalavimų nesilaikymo atveju. Tam, kad valstybės narės ir Komisija gautų informaciją, būtiną siekiant veiksmingai valdyti ir kontroliuoti jūrų biologinius išteklius, reikia rinkti patikimus tam tikros mėgėjų žvejybos metu sužvejoto laimikio duomenis. Tuo tikslu valstybė narės turėtų įdiegti sistemą, kad galėtų veiksmingai kontroliuoti laimikį, sužvejotą tam tikros mėgėjų žvejybos metu, be kita ko, atskiriems asmenims vykdant neverslinę veiklą žvejybos laivais arba vykdant komercinių subjektų organizuojamą veiklą turizmo ar sporto varžybų sektoriuose;

(52)

pagal bendrą žuvininkystės politiką jau yra nustatyta keletas specialių mėgėjų žvejybai taikytinų išteklių išsaugojimo priemonių, visų pirma Tarybos reglamentuose, kuriais nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ar žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės. Jau taikomos specialios išteklių išsaugojimo priemonės apima laimikio limitus, paros kiekio limitus ir draudimą žvejoti tam tikrais laikotarpiais, tam tikruose rajonuose arba naudojant tam tikrus įrankius. Siekiant išsaugoti konkrečias rūšis, ateityje gali prireikti naudoti kitas priemones nei tos, kurios jau yra taikomos. Kad būtų užtikrintas mėgėjų žvejybai taikomų išteklių išsaugojimo priemonių vykdymas, reikia nustatyti tinkamas kontrolės priemones;

(53)

išskyrus draudimą prekiauti mėgėjų žvejybos metu sužvejotu laimikiu ar jį parduoti (šio draudimo vykdymą turėtų užtikrinti visos valstybės narės), mėgėjų žvejybos kontrolės taisyklės turėtų būti taikomos tik pakrantės valstybėms narėms;

(54)

siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę vykdyti kontrolę ir inspektavimą visuose žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos etapuose nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos, įskaitant transportavimą ir maitinimo sektorių, reikėtų patikslinti nuostatas dėl kontrolės tiekimo grandinėje;

(55)

siekiant pagerinti prekybos žvejybos ir akvakultūros produktais kontrolę, reikėtų patikslinti ir atnaujinti tų produktų suskirstymo į partijas ir partijų sujungimo bei atskyrimo taisykles;

(56)

laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (15) 18 straipsnyje nustatytų atsekamumo reikalavimų, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 931/2011 (16) nustatomos tam tikros atsekamumo taisyklės, taikytinos konkrečiame gyvūninės kilmės maisto produktų sektoriuje: nustatyta, kad operatoriai turi saugoti konkrečią informaciją, kompetentingų institucijų prašymu turi tokią informaciją joms pateikti, taip pat turi ją perduoti operatoriui, kuriam tiekiamas žvejybos ar akvakultūros produktas. Atsekamumas svarbus ne tik maisto saugos tikslais, bet ir siekiant vykdyti kontrolę, užtikrinti vartotojų interesų apsaugą, kovoti su NNN žvejyba ir prisidėti prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo;

(57)

todėl tikslinga remtis esamomis atsekamumo taisyklėmis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 931/2011. Operatoriai turėtų saugoti konkrečią informaciją apie žvejybos ir akvakultūros produktus, kompetentingų institucijų prašymu turėtų ją joms teikti ir turėtų ją perduoti operatoriui, kuriam tiekiami žvejybos ir akvakultūros produktai. Jeigu žvejybos produktai nėra importuojami, į tą atsekamumo informaciją reikėtų įtraukti unikalų žvejybos reiso identifikavimo numerį (-ius), nes taip bus galima susieti konkrečią žvejybos produktų partiją su konkrečiu iš Sąjungos žvejybos laivo arba kelių Sąjungos žvejybos laivų tame pačiame atitinkamame geografiniame rajone iškrautu laimikiu. Belaivės žvejybos atveju informaciją turėtų apimti unikalų žvejybos dienos identifikavimo numerį (-ius);

(58)

pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 931/2011, žvejybos ir akvakultūros produktų kontrolei svarbi atsekamumo informacija turėtų būti prieinama nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo. Taip, visų pirma, bus galima užtikrinti, kad vartotojams pateikiama informacija apie rūšis ir žvejybos arba akvakultūros produkto kilmę būtų tiksli;

(59)

tos pačios taisyklės, kurios taikomos Sąjungos kilmės žvejybos ir akvakultūros produktams, turėtų būti taikomos iš trečiųjų valstybių importuojamiems žvejybos ir akvakultūros produktams. Importuojamų produktų atveju į privalomą atsekamumo informaciją turėtų būti įtraukiama nuoroda į pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 (17) pateikto sugautų žuvų kiekio sertifikato (-ų) numerius;

(60)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir savalaikį žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumo informacijos perdavimą, operatoriai informaciją apie produktus, priskiriamus pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (18) nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui, tiekimo grandinėje ir kompetentingoms institucijoms jų prašymu turėtų pateikti skaitmeniniu būdu;

(61)

siekdama užtikrinti veiksmingą Kombinuotosios nomenklatūros 16 skirsnio 1604 ir 1605 pozicijoms priskiriamų žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą, Komisija turėtų atlikti tyrimą, apimantį esamų sprendimų ar metodų, leidžiančių veiksmingai atsekti tokius produktus, analizę. Remdamasi tuo tyrimu, Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose turėtų patvirtinti išsamias taisykles dėl tokių žvejybos ir akvakultūros produktų partijų atsekamumo reikalavimų;

(62)

tuo atveju, kai žvejybos produktai tiesiogiai iš žvejybos laivų parduodami galutiniams vartotojams, su atsekamumu, registruotais pirkėjais ir pardavimo pažymomis susijusios taisyklės neturėtų būti taikomos kiekiams, nesiekiantiems tam tikrų ribų. Tos ribos turėtų būti suderintos ir pakankamai mažos, kad būtų kuo labiau sumažintas žvejybos produktų, kurių negalima atsekti, taigi ir kontroliuoti, ir kuriais gali būti prisidedama prie neteisėtos prekybos, pateikimas rinkai;

(63)

siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus itin svarbu užtikrinti apie laimikį renkamų duomenų patikimumą ir išsamumą. Visų pirma, duomenis apie laimikį jį iškraunant reikėtų registruoti kuo patikimesniu būdu. Tam būtina sugriežtinti iškraunamų žvejybos produktų svėrimo procedūras, nesukuriant neproporcingos naštos operatoriams;

(64)

produktus, taikydami kompetentingų institucijų patvirtintas sistemas, turėtų sverti operatoriai, kuriuos valstybės narės užregistravo tai užduočiai vykdyti. Paprastai visi iškraunami produktai turėtų būti sveriami pagal rūšis, siekiant užtikrinti, kad teikiamos laimikio ataskaitos būtų tikslios. Be to, svėrimo įrašus reikėtų saugoti trejus metus;

(65)

sverti ėminius, sverti laive arba sverti po transportavimo turėtų būti leidžiama tik laikantis griežtų sąlygų. Komisijai priėmus mėginių ėmimo atrankos planus, kontrolės planus ir bendras kontrolės programas, valstybės narės turėtų galėti leisti sverti žvejybos produktus pagal tuos mėginių ėmimo atrankos planus, kontrolės planus ar bendras kontrolės programas;

(66)

siekiant pagerinti kontrolę ir užtikrinti greitą laimikio registracijos duomenų patvirtinimą ir spartų valstybių narių keitimąsi informacija, reikia, kad visi operatoriai registruotų duomenis skaitmeniniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų tuos duomenis valstybėms narėms. Tai, visų pirma, taikoma iškrovimo deklaracijomis, pardavimo pažymomis ir perėmimo deklaracijomis;

(67)

kadangi tinkamų techninių priemonių yra, reikalavimas registruoti duomenis skaitmeniniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis perduoti juos valstybėms narėms turėtų būti taikomas visiems registruotiems žvejybos produktų pirkėjams;

(68)

reikėtų supaprastinti važtos dokumentų perdavimą atitinkamoms valstybėms narėms ir tie dokumentai turėtų būti perduodami prieš pradedant transportuoti, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti kontrolę ir inspektavimą;

(69)

siekiant užtikrinti griežtesnę kontrolę ir pagerinti valstybių narių vykdomą duomenų patvirtinimą bei žvejybos produktų atsekamumą tiekimo grandinėje, iškrovimo deklaracijose, pardavimo pažymose, perėmimo deklaracijose ir važtos dokumentuose turėtų būti nurodomas unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris. Belaivės žvejybos atveju pardavimo pažymose, perėmimo deklaracijose ir važtos dokumentuose turėtų būti nurodomas unikalus žvejybos dienos identifikavimo numeris (-iai), o kitose nuostatose turėtų būti padaryti tam tikri patikslinimai, kad būtų atsižvelgta į belaivės žvejybos įtraukimą;

(70)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatos dėl gamintojų organizacijų stebėsenos ir kainų bei intervencinių priemonių stebėsenos nebėra aktualios ir jas reikėtų išbraukti, nes tokia stebėsena dabar numatyta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;

(71)

inspektavimas, kurį vykdant dalyvauja tiek vėliavos valstybės narės, tiek pakrantės valstybės narės pareigūnai, palengvintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei ekspertinėmis žiniomis. Todėl pakrantės valstybė narė turėtų turėti galimybę pakviesti vėliavos valstybės narės pareigūnus dalyvauti vykdant žvejybos laivų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava, inspektavimą, kai tie laivai vykdo veiklą pakrantės valstybės vandenyse arba vykdo iškrovimo operacijas jos uostuose arba iškrovimo vietose;

(72)

siekiant užtikrinti, kad operatoriai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos taisyklių, Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 turėtų būti nustatyta, kaip pareigūnai turi elgtis tų taisyklių galimų pažeidimų atveju. Tai turėtų apimti taisykles, susijusias su tuo, kaip elgtis nustačius pažeidimus, kai pareigūnai, remdamiesi inspektavimo išvadomis ar bet kokiais aktualiais duomenimis ar informacija, turi pagrindo manyti, kad galėjo būti padarytas bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimas, prieš teismui ar kompetentingai institucijai priimant sprendimą, kuriuo bus patvirtinta, ar toks pažeidimas (ne)buvo padarytas;

(73)

siekiant patobulinti nacionalinių institucijų vykdomą rizikos vertinimą planuojant kontrolės veiklą ir padidinti inspektavimo veiksmingumą, reikėtų sugriežtinti reikalavimus, susijusius su nacionaliniu pažeidimų registru;

(74)

Reglamentuose (EB) Nr. 1224/2009 ir (EB) Nr. 1005/2008 numatytas sankcijas ir kitas priemones valstybės narės turėtų taikyti taip, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, be kita ko, asmens teisė nebūti antrą kartą teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką baudžiamajame procese;

(75)

taisyklės ir procedūros, susijusios su atitinkamos informacijos apie priemones ir sankcijas, kurias valstybės narės taikė kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių piliečiams arba su tų valstybių vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, įskaitant taisykles ir procedūras, susijusias su taškų už sunkius bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus nustatymą, pranešimu, turėtų būti sugriežtintos, siekiant pagerinti žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones Sąjungos vandenyse ir už jų ribų;

(76)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir nuoseklų taikymą valstybėse narėse, kiek tai susiję su teisminėmis ir administracinio poveikio priemonėmis tų, kurie pažeidžia bendras žuvininkystės politikos taisykles, atžvilgiu reikėtų patikslinti ir sugriežtinti nuostatas, pagal kurias nustatomas elgesys, laikytinas sunkiu tų taisyklių pažeidimu;

(77)

siekiant užtikrinti veiksmingą atgrasymą nuo žalingiausio elgesio atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, būtina sudaryti išsamų pažeidimų, kurie visomis aplinkybėmis laikytini sunkiais, sąrašą. Be to, yra kitų bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, turėtų būti laikomi sunkiais. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir proporcingą vykdymo užtikrinimą ir suderintą požiūrį visoje Sąjungoje, reikia sudaryti išsamų kriterijų, kuriuos nacionalinės kompetentingos institucijos turi taikyti nustatydamos tokių pažeidimų sunkumą, sąrašą;

(78)

už sunkius pažeidimus turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos administracinės ar baudžiamosios sankcijos;

(79)

jei yra aiškių požymių, kad kurio nors iš kriterijų, kuriais remiantis pažeidimas laikytinas sunkiu, turinio nepakanka, kad valstybės narės galėtų užtikrinti veiksmingą ir proporcingą bendros žuvininkystės politikos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir kad tai būtų aktualu visoms valstybėms narėms, Komisija turėtų turėti galimybę priimti deleguotuosius aktus, kuriuose tie kriterijai būtų pritaikyti. Komisija, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais iš dalies keisti tuos kriterijus, turėtų atsižvelgti visų pirma į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 37 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų laikymosi ekspertų grupės rekomendacijas arba Komisijos ataskaitos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 118 straipsnio 2 dalį, išvadas. Tokiais daliniais pakeitimais neturėtų būti nustatomi jokie nauji kriterijai, o panaikinti kriterijus turėtų būti galima tik išimtiniais atvejais, kai yra aiškių požymių, jog tai būtina siekiant, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą ir proporcingą bendros žuvininkystės politikos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir kad tai būtų aktualu visoms valstybėms narėms;

(80)

kalbant apie sunkius pažeidimus, valstybės narės turėtų numatyti finansines administracines baudas, nedarant poveikio kitoms tinkamoms sankcijoms bei papildomoms priemonėms, ir turėtų būti nustatyti tokių finansinių administracinių baudų minimalūs dydžiai. Kita galimybė – valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti standartines finansinių administracinių baudų normas ir turėtų būti nustatyti tinkami tokių standartinių normų dydžiai. Tie minimalūs dydžiai ir standartinės normos neturėtų daryti poveikio kompetentingų institucijų diskrecijai, laikantis nacionalinės teisės, konkrečiais atvejais nukrypti nuo tų minimalių dydžių, kad būtų atsižvelgta į konkrečias individualias, finansines ir kitas lengvinančias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, pažeidėjo amžių ar ribotą pažeidėjo veiksnumą. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama kaip alternatyvą numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudžiamąsias sankcijas, kartu užtikrinant, kad tų sankcijų poveikis būtų lygiavertis finansinių administracinių baudų poveikiui. Tai neturėtų daryti poveikio teismų diskrecijai, laikantis nacionalinės teisės, konkrečiais atvejais nustatyti baudžiamąsias sankcijas ir atsižvelgti į konkrečias individualias, finansines ir kitas švelninančias bylos aplinkybes;

(81)

siekdamos užtikrinti geresnį taisyklių laikymąsi ir sumažinti sunkių pažeidimų įvykdymo tikimybę, valstybės narės turėtų taikyti taškų sistemą ir atitinkamiems žvejybos licencijų turėtojams bei žūklės laivų kapitonams skirti taškus už patvirtintus sunkius pažeidimus. Taškai neturėtų būti skiriami už pažeidimus, padarytus jokios nacionalinės priklausomybės neturinčiais laivais, už pažeidimus, kurie yra susiję su žvejybos ar akvakultūros produktų, tiesiogiai susijusių su NNN žvejyba, tiekimu rinkai ir verslo veiklos, tiesiogiai susijusios su NNN žvejyba, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su mėgėjų žvejybos veikla. Taškai taip pat neturėtų būti skiriami už pažeidimą, susijusį su pareigų tiksliai registruoti, saugoti ir pranešti su žvejybos veikla susijusius duomenis nevykdymu, jei atitinkamas pažeidimas nėra taikytinas žvejybos licencijos turėtojui arba laivo kapitonui;

(82)

siekiant užtikrinti nuolatinį atgrasomą taškų sistemos poveikį žvejybos licencijų turėtojams, skirti taškai turėtų būti perleidžiami naujam žvejybos licencijos turėtojui tuo atveju, jei po to, kai įvykdomas pažeidimas, laivas ar žvejybos licencija yra parduodami, perleidžiami ar kitaip pasikeičia nuosavybės teisė į juos, įskaitant atvejus, kai perleidžiama operatoriui kitoje valstybėje narėje;

(83)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas laivų kapitonams, jiems nustatyta taškų sistema turėtų būti suderinta ir suvienodinta su licencijų turėtojams nustatyta taškų sistema. Todėl vėliavos valstybės narės turėtų skirti taškus su jų vėliava plaukiojančių žūklės laivų kapitonams, kai jie padarė sunkų pažeidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. Be to, valstybė narė, kurios pilietis yra laivo kapitonas, turėtų būti informuojama apie tam laivo kapitonui skirtus taškus ir juos registruoti, jei tuos taškus skyrė kita valstybė narė;

(84)

siekiant geriau užtikrinti vienodas sąlygas ir taisyklių laikymosi kultūrą Sąjungoje ir už jos ribų, laivų kapitonams, kurių teisė vadovauti žvejybos laivui buvo sustabdyta arba panaikinta dėl skirtų taškų, turėtų būti visam laikui arba per sustabdymo laikotarpį užkirstas kelias eiti Sąjungos žvejybos laivo kapitono pareigas. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje;

(85)

sunkūs pažeidimai turėtų apimti tokių draudžiamų žvejybos įrankių ar metodų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1241 7 straipsnyje arba kitose lygiavertėse bendros žuvininkystės politikos taisyklėse, kuriose nustatyti panašūs bendri tam tikrų žvejybos įrankių ar metodų naudojimo draudimai, naudojimą;

(86)

siekiant užtikrinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių dėl žvejybos pajėgumo laikymąsi, tam tikra veikla, kurią sudaro manipuliavimas laivų varikliais siekiant padidinti jų galią arba tokiu manipuliavimu paveiktų variklių naudojimas, turėtų būti laikoma sunkiais pažeidimais Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytomis sąlygomis;

(87)

siekiant užtikrinti geresnį bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi ir pagerinti duomenų rinkimą, sunkius pažeidimus, kuriuos sudaro taisyklių dėl leidžiamų nuokrypių žvejybos žurnaluose ir perkrovimo deklaracijose, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, pažeidimas, reikėtų atskirti nuo kitų sunkių pažeidimų, kuriuos sudaro pareigos tiksliai registruoti, saugoti ir pranešti su žvejybos veikla susijusius duomenis, nevykdymas, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas. Visų pirma bet kokio rūšies, kuriai taikomas įpareigojimas iškrauti, laimikio neįregistravimas ir nepranešimas apie jį turėtų būti laikomas sunkiu pažeidimu pagal pastarąją kategoriją priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, kurį nustato valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo aplinkybes, pavyzdžiui, kai taikytina, atitinkamos žuvininkystės specifiką. Tuo tikslu ypatingą dėmesį reikėtų skirti elgesio pobūdžiui ir mastui, įskaitant bendrą laimikį, laimikio, apie kurį nepranešta, kiekį, rūšį ir dalį, be kita ko, atsižvelgiant į taikytiną leidžiamą nuokrypį, ir visus požymius, kurie rodo ketinimą apeiti žvejybos žurnalų ar perkrovimo deklaracijų pildymo taisykles;

(88)

tikslinga nustatyti, kokia valstybių narių piliečių ir Sąjungos žvejybos laivų veikla, susijusi su dalyvavimu NNN žvejyboje arba jos rėmimu, turėtų būti laikoma sunkiu pažeidimu. Be elgesio, kuris laikomas sunkiu žvejybos veiklos taisyklių pažeidimu, sunkiu pažeidimu turėtų būtų laikomas ir veiklos, tiesiogiai susijusios su NNN žvejyba, vykdymas, įskaitant žvejybos produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, importą ar prekybą jais, pavyzdžiui, tokių produktų įsigijimas be visų teisiškai privalomų dokumentų;

(89)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Be to, visos valstybės narės yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio darbo šalys; pagal šią konvenciją reikalaujama, kad už neteisėtą priverstinį ar privalomąjį darbą būtų baudžiama kaip už baudžiamąjį nusikaltimą ir už tai būtų skiriamos pagal įstatymą nustatytos ir griežtai vykdomos bausmės. Be to, žvejybos veiklos vykdymas naudojant priverstinį darbą prieštarauja bendros žuvininkystės politikos tikslams, visų pirma tam, kad žvejybos veikla būtų valdoma tokiu būdu, kuris atitiktų socialinės ir užimtumo naudos tikslus, ir kuriais būtų prisidedama prie nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų deramo gyvenimo lygio užtikrinimo. Tai taip pat trukdo sudaryti vienodas sąlygas Sąjungoje parduodamiems žvejybos ir akvakultūros produktams. Todėl žvejybos veikla, vykdoma naudojant priverstinį darbą, turėtų būti laikoma sunkiu pažeidimu, nedarant poveikio jokioms baudžiamosioms sankcijoms už priverstinį darbą pagal valstybių narių įsipareigojimus pagal TDO konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio darbo;

(90)

už žuvininkystės kontrolės veiklą atsakingi nacionaliniai subjektai ir visos atitinkamos teisminės institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su nacionalinio pažeidimų registro duomenimis. Užtikrinant visiškai skaidrų valstybių narių keitimąsi nacionalinių registrų informacija bus taip pat padidintas veiksmingumas ir sudarytos vienodos kontrolės veiklos vykdymo sąlygos;

(91)

vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, dėl valstybės narės vykdomo peržvejojimo gali būti sumažinta Sąjungos kvota pagal tuos tarptautinius susitarimus. Tokio sumažinimo atveju Taryba, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį paskirdama tų išteklių ar išteklių grupės žvejybos galimybes tiems metams, kuriais taikomas tas sumažinimas, ir, prireikus, kitiems metams, turėtų pakoreguoti valstybių narių kvotas taip, kad neperžvejojusios valstybės narės nenukentėtų dėl Sąjungos kvotos sumažinimo;

(92)

patvirtinimas yra svarbus veiksmas siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 valstybių narių renkami duomenys būtų patikimi ir išsamūs. Reikėtų paaiškinti, kokie duomenys turi būti patvirtinami ir kokios yra valstybių narių pareigos neatitikimų atveju;

(93)

kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles, Komisija turi turėti galimybę susipažinti su įvairiais valstybių narių surinktais duomenimis. Reikėtų patikslinti, su kokiais duomenimis Komisija turėtų turėti galimybę susipažinti ir kokias užduotis ji turi atlikti naudodamasi tais duomenimis;

(94)

valstybių narių surinkti duomenys taip pat labai vertingi mokslo tikslais. Turėtų būti patikslinta, kad nepriklausomoms mokslo įstaigoms, kurios yra pripažintos nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu, gali būti sudaryta galimybė susipažinti su surinktais duomenimis, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, visų pirma su laivo pozicijos duomenimis ir žvejybos veiklos duomenimis. Prieš perduodamos tokius duomenis, valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar tie moksliniai tyrimai gali būti atliekami remiantis pseudonimintais arba nuasmenintais duomenimis, ir, jei taip, pateikti toms mokslo įstaigoms duomenis, kurių tapatybinė informacija buvo tokiu būdu pašalinta. Valstybių narių renkami žvejybos veiklos duomenys taip pat yra vertingi rengiant statistiką, visų pirma Eurostato statistiką; Eurostatas turėtų galėti naudoti tuos duomenis žuvininkystės statistikai rengti;

(95)

pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų kas penkerius metus turėtų būti atliekamas Komisijos užsakomas kiekvienos agentūros vertinimas. Atsižvelgdama į tai, kad nemažai žuvininkystės ir aplinkosaugos iššūkių yra glaudžiai tarpusavyje susiję, Komisija kito periodinio Europos aplinkos agentūros (toliau – EAA) vertinimo kontekste apsvarstys, kaip stiprinti Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – Agentūra) ir EAA bendradarbiavimą bei atitinkamą keitimąsi duomenimis ir tai, kokiu formatu toks tvirtesnis bendradarbiavimas galėtų būti įformintas, be kita ko, prireikus tuo tikslu pateikiant atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ar kitas priemones;

(96)

kadangi valstybių narių keitimasis duomenimis yra itin svarbus siekiant kontroliuoti ir užtikrinti pareigų vykdymą pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles, su tokiu keitimusi susijusios nuostatos turėtų būti patikslintos;

(97)

tam, kad Komisija galėtų patvirtinti valstybių narių pateiktus laimikio duomenis ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, valstybės narės, elektroniniu būdu tiesiogiai keisdamosi informacija, turėtų pateikti Komisijai duomenis apie su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą;

(98)

tarp valstybių narių renkamų duomenų, su kuriais Komisija turėtų turėti galimybę susipažinti, kaip antai žvejybos veiklos duomenų, kontrolės duomenų ir duomenų apie pažeidimus, galėtų būti asmens duomenų. Kadangi pagal unikalų žvejybos reiso identifikavimo numerį, žvejybos laivo pavadinimą arba, belaivės žvejybos atveju, unikalų žvejybos dienos identifikavimo numerį galima nustatyti fizinių asmenų, pavyzdžiui, žvejybos laivo savininko arba kapitono, tapatybę, informacija, kurioje yra tokių duomenų, tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti laikoma asmens duomenimis;

(99)

kai asmens duomenys yra tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1005/2008 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei Reglamentą (ES) 2019/473 (19), taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 (20) ir (ES) 2018/1725 (21), o tam tikro asmens duomenų tvarkymo atveju – nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (22), ir turėtų būti užtikrinta, kad pareigos, susijusios su asmens duomenų apsauga, būtų vykdomos visada ir visais lygmenimis;

(100)

asmens duomenis, esančius pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 renkamoje informacijoje, būtina tvarkyti siekiant užtikrinti veiksmingą bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir tikslų įgyvendinimą bei atitiktį jiems. Visų pirma, žvejybos galimybių, įskaitant kvotų panaudojimą, stebėjimo, atitikties kitoms valdymo ir išsaugojimo priemonėms užtikrinimo, žvejybos veiklos stebėjimo tikslais arba tam, kad būtų galima atlikti vertinimą, leidžiantį vykdyti rizika grindžiamą kontrolę, valstybėms narėms reikia tvarkyti laivo pozicijos duomenis, žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir kitus žvejybos veiklos duomenis siekiant atlikti patvirtinimą ir kryžminius patikrinimus. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad operatorių pateikti duomenys būtų išsamūs ir tikslūs ir kad operatoriai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Kad Komisija arba jos paskirta įstaiga galėtų kontroliuoti ir vertinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių taikymą pasitelkdamos patikrinimus, inspektavimą ar auditą ir stebėti valstybių narių vykdomą kontrolės veiklą, jos turėtų turėti prieigą ne tik prie žvejybos veiklos duomenų, bet ir prie duomenų, esančių inspektavimo bei kontroliuojančių stebėtojų ataskaitose, ir duomenų, susijusių su pažeidimais, ir turėtų galėti juos tvarkyti. Be to, rengimosi užtikrinti atitiktį tarptautiniams susitarimams bei išsaugojimo priemonėms ir jos stebėsenos kontekste Komisija turėtų galėti tvarkyti duomenis apie Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, įskaitant laivų identifikavimo numerius ir laivo savininko bei kapitono vardus ir pavardes (pavadinimus). Žvejybos veiklos duomenis taip pat galėtų būti būtina tvarkyti siekiant įrodyti, ginti ar nustatyti atskirų žvejybos laivų, valstybių narių ar Sąjungos žvejybos teises;

(101)

valstybės narės, Komisija arba jos paskirta įstaiga neturėtų saugoti asmens duomenų ilgiau nei būtina, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais reikia tvarkyti asmens duomenis. Tuo tikslu turėtų būti nustatyti ilgiausi asmens duomenų, tvarkomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, laikymo laikotarpiai;

(102)

kad Komisija, jos paskirta įstaiga ir valstybės narės galėtų vykdyti Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytas užduotis, jos turėtų galėti, kai tam tikrais tikslais tai būtina, pasilikti asmens duomenis, esančius pagal tą reglamentą renkamoje informacijoje, ne ilgesniam kaip penkerių metų nuo atitinkamų duomenų gavimo laikotarpiui. Valstybės narės atlieka ankstesnių metų duomenų patvirtinimą, kad patikrintų ir ištaisytų duomenis, siekdamos užtikrinti, kad duomenys būtų išsamūs ir tikslūs. Valstybės narės taip pat vertina ankstesnių metų duomenis, kad vykdytų rizikos valdymą. Komisija turi stebėti ir vertinti, kaip valstybės narės įgyvendina bendrą žuvininkystės politiką, ir tuo tikslu ji turi išnagrinėti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 surinktus kelių ankstesnių metų duomenis, pavyzdžiui, atlikdama auditą ir patikrinimus;

(103)

tačiau tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimais, inspektavimais, patikrinimais, skundais ar auditu, atveju arba vykstančio teismo ar administracinio proceso atveju valstybės narės ir Komisija turėtų galėti pasilikti tam tikrus duomenis iki atitinkamo administracinio ar teismo proceso pabaigos arba tam laikui, kurio reikia sankcijoms taikyti, nes tuos duomenis reikia naudoti visu laikotarpiu, kol toks procesas vyksta, ir tam, kad būtų taikomos sankcijos, pavyzdžiui, taškų sistema;

(104)

be to, kad valstybės narės galėtų pateikti Sąjungos laivų žvejybos veiklos įrodymų, pavyzdžiui, kai tai būtina siekiant įrodyti, kad Sąjunga ir valstybės narės laikosi įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus, arba pagrįsti tvirtinimus dėl istoriškų ar kitokių žvejybos teisių, jos turėtų galėti žvejybos veiklos duomenų įrašus saugoti ne ilgesnį kaip dešimties metų laikotarpį;

(105)

tam tikri duomenys, susiję su praeityje vykdyta žvejybos veikla, yra būtini politikos įvertinimų ir poveikio vertinimų, taip pat mokslinių tyrimų ir mokslinių rekomendacijų, kuriais grindžiamas žvejybos veiklos valdymas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas pagal bendrą žuvininkystės politiką, tikslais. Jūrų biologinių išteklių vystymosi tendencijos ir modeliai paprastai reikalauja ilgesnio laikotarpio perspektyvos ir dešimtmečių duomenų analizės. Todėl valstybės narės turėtų galėti pasilikti tam tikrus asmens duomenis ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui, kad būtų galima analizuoti žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams ir aplinkai ilgesniais laikotarpiais;

(106)

pagal Reglamento (ES) 2016/679 25 straipsnį duomenų valdytojai turi įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrinama pritaikytoji duomenų apsauga ir standartizuotoji duomenų apsauga. Nustatant išsamias NES sistemų, įskaitant AVSS, reikalavimų, techninių specifikacijų, įrengimo ir veikimo taisykles, turėtų būti laikomasi duomenų apsaugos principų. Visų pirma tos sistemos turėtų būti projektuojamos ir įdiegiamos taip, kad kiek įmanoma labiau nebūtų galimi fizinių asmenų atvaizdai ir identifikavimas įrašytoje vaizdo medžiagoje, gautoje iš nuotolinių elektroninių sistemų, ir turėtų būti numatytos apsaugos priemonės, kai, kaip išimtis, toks identifikavimo atvejis aptinkamas;

(107)

valstybių narių ir Komisijos pareigos, susijusios su profesine ir komercine paslaptimi laikoma informacija, renkama, gaunama ir perduodama pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 sistemą, turėtų būti patikslintos. Tokia informacija turėtų būti perduodama tik tiems asmenims, išskyrus asmenis valstybėse narėse, Komisijoje ar jos paskirtose įstaigose, kurių funkcijoms atlikti reikalinga tokią prieigą turėti, sutikus informaciją pateikusiai valstybei narei ar institucijai. Atsisakymo duoti tokį sutikimą atveju turėtų būti nurodytos atsisakymo priežastys;

(108)

Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 Komisijai suteikti tam tikri įgaliojimai, kad būtų įgyvendintos kai kurios to reglamento nuostatos;

(109)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;

(110)

Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 būtų papildomas konkrečiomis kontrolės taisyklėmis, susijusiomis su:

Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti aktus Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti siekiant iš dalies keisti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IV priede nustatytą kriterijų sąrašą.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (23) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(111)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su:

Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24);

(112)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikia pritaikyti kai kurias nuostatas, pagal kurias sprendimų priėmimo įgaliojimai suteikiami tik Tarybai, kad jos atitiktų naująsias bendrai žuvininkystės politikai taikytinas procedūras. Taigi nauja redakcija turėtų būti išdėstytos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatos, susijusios su laimikio viršutinės ribos, kurią viršijant reikia pasinaudoti paskirtuoju uostu arba iškrovimo vieta, ir duomenų teikimo dažnumo nustatymu kiekviename daugiamečiame plane ir kontroliuojančių stebėtojų sistemos sukūrimu;

(113)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(114)

siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 taikymo sritimi, Reglamento (ES) 2019/473 tikslai turėtų būti išplėsti. Agentūros misija turėtų apimti bendros žuvininkystės politikos taisyklių taikymo suderinimą. Ji turėtų apimti mokslinius tyrimus ir plėtrą kontrolės ir inspektavimo metodų srityje, įskaitant, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, bandomųjų projektų rengimą, ir pagalbos teikimą Komisijai konkrečiose srityse;

(115)

turėtų būti užtikrinta, kad duomenų tvarkymo ir keitimosi jais kontekste Agentūra laikytųsi su asmens duomenų apsauga susijusių pareigų pagal Reglamentą (ES) 2018/1725;

(116)

Agentūros administracinė valdyba turėtų turėti galimybę pakviesti atitinkamų Sąjungos institucijų atstovus dalyvauti jos posėdžiuose;

(117)

Reglamento (ES) 2019/473 nuostatos dėl Agentūros administracinės valdybos sudėties turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant numatyti vieno Europos Parlamento atstovo įtraukimą, laikantis bendro požiūrio, pridėto prie 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų. Toks atstovo įtraukimas neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento vaidmeniui tvirtinant Agentūros biudžeto įvykdymą. Visi Administracinės valdybos nariai turėtų būti skiriami remiantis jų atitinkama patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis žuvininkystės kontrolės ir inspektavimo srityje, ir jie neturėtų turėti jokių tiesioginių ar netiesioginių interesų konfliktų, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nepriklausomumui. Teisę balsuoti turėtų turėti tik valstybių narių ir Komisijos atstovai;

(118)

Agentūra turėtų prisidėti prie Sąjungos integruotos jūrų politikos įgyvendinimo. Tuo tikslu Agentūra turėtų galėti sudaryti administracinius susitarimus su kitomis Sąjungos įstaigomis, kurios taip pat dalyvauja įgyvendinant tą politiką;

(119)

turėtų būti paaiškinta, kad Agentūros vykdomojo direktoriaus parengtas bendrojo programavimo dokumento projektas turės būti pateiktas Administracinei valdybai;

(120)

siekiant užtikrinti nuoseklų programavimą ir suderinti Reglamentą (ES) 2019/473 su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715 (25), Agentūra turėtų parengti bendrąjį programavimo dokumentą, apimantį metinį ir daugiametį programavimą;

(121)

turėtų būti patikslinta, kad, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms, Agentūrai turėtų būti leidžiama gauti lėšų pagal įgaliojimo susitarimus arba kaip ad hoc dotacijas;

(122)

nuostatos dėl Komisijos atliekamo Agentūros periodinio vertinimo turėtų būti patikslintos ir suderintos su bendru požiūriu, pridėtu prie 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų. Valstybės narės ir Agentūra Komisijai turėtų teikti informaciją, būtiną tam vertinimui parengti. To vertinimo tikslais pateikti informaciją Komisija turėtų prašyti ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų. Nustatydama vertinimo įgaliojimus, Komisija turėtų konsultuotis su Agentūros administracine valdyba;

(123)

todėl Reglamentas (ES) 2019/473 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(124)

siekiant užtikrinti kontrolės nuostatų tarpusavio nuoseklumą, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (26) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139 (27) turėtų būti iš dalies pakeisti. Visų pirma, nuostatos dėl laisvalaikio žvejybos kontrolės, perkrovimo duomenų registravimo bei teikimo ir laimikio registravimo, nustatytos reglamente (EB) Nr. 1967/2006, ir nuostatos dėl žvejybos žurnalų, nustatytos Reglamente (ES) 2016/1139, turėtų būti išbrauktos ir vietoj jų turėtų būti taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatos. Be to, turėtų būti iš dalies pakeistos Reglamente (ES) 2016/1139 išdėstytos nuostatos dėl žvejybos žurnale registruojamų įverčių leidžiamo nuokrypio;

(125)

sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyriuje, yra pagrįsta popierinių dokumentų naudojimu, todėl ji yra neveiksminga bei nesuderinama su skaitmenizuota žvejybos produktų atsekamumo sistema. Laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir siekiant užtikrinti veiksmingą tos sistemos įgyvendinimą, Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų sukurta sugautų žuvų kiekio sertifikatų ir susijusių dokumentų administravimo duomenų bazė (toliau – sistema CATCH), grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625 nurodyta TRACES sistema (28), numatant rizika grindžiamas kontrolės priemones, sumažinant galimybes importuoti sukčiaujant ir palengvinant valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą;

(126)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 įgyvendinimo sąlygas, visų pirma tam, kad būtų galimas integruotas patikrinimams, patikroms, kontrolei ir kitiems svarbiems oficialiesiems veiksmams, susijusiems su žvejybos produktų importu ir eksportu, svarbios informacijos ir dokumentų administravimas, tvarkymas, saugojimas ir keitimasis jais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su TRACES grindžiamos sistemos CATCH veikimu ir plėtra;

(127)

Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 būtų papildomas nustatant sistemą CATCH taikymo išimčių sąlygas;

(128)

siekiant padidinti Sąjungos rinkai skirtų žvejybos produktų atsekamumą, pagal sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemą turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai dėl atskirtų siuntų. Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 būtų papildomas parengiant dokumento šabloną, kad būtų suderinta tokių reikalavimų kontrolė;

(129)

siekiant sustiprinti priemones, taikomas prieš nebendradarbiaujančias trečiąsias valstybes kovojant su NNN žvejyba, Sąjungos operatoriams turėtų būti draudžiama nuosavybės teise, įskaitant kaip tikriesiems savininkams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (29) 3 straipsnio 6 punkte, turėti su tokių trečiųjų valstybių vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, juos eksploatuoti ar valdyti. Be to, su tokių trečiųjų valstybių vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams turėtų būti draudžiama Sąjungos uostuose naudotis uosto paslaugomis ir vykdyti iškrovimo ar perkrovimo operacijas;

(130)

siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojama žuvininkystės kontrolė, tarpusavio nuoseklumą, nuostatos dėl sunkių pažeidimų, neatidėliotinų vykdymo užtikrinimo priemonių, sankcijų ir papildomų sankcijų, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, turėtų būti išbrauktos ir prireikus perkeltos į Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 – pagrindinį teisės aktą žuvininkystės kontrolės srityje. Reglamente (EB) Nr. 1005/2008 turėtų būti atitinkamai pateikta nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas dėl sunkių pažeidimų, neatidėliotinų vykdymo užtikrinimo priemonių, sankcijų ir papildomų sankcijų;

(131)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(132)

kadangi perkrovimo už Sąjungos ribų taisyklės yra nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, Reglamento (ES) 2017/2403 II antraštinės dalies VI skyrius, kuriame yra išdėstytos perkrovimo atviroje jūroje ir pagal tiesioginį leidimą taisyklės, tapo nebereikalingas ir turėtų būti išbrauktas. Todėl Reglamentas (ES) 2017/2403 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(133)

šiuo reglamentu daromi daliniai pakeitimai įvairuoja nuo nedidelių dalinių pakeitimų iki esminių pakeitimų, ir reikia skirtingų laikotarpių siekiant pasirengti taikyti naująsias taisykles. Todėl tų dalinių pakeitimų taikymo datos turėtų būti diferencijuotos ir turėtų būti tinkamos pasirengti tų taisyklių taikymui. Be to, turėtų būti nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos, būtinos sklandžiam perėjimui prie naujųjų taisyklių užtikrinti;

(134)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2018 m. liepos 18 d.,

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

5)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

(*6)   2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).“;"

7)

įterpiamas šis straipsnis:

9)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

10)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

11)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

12)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

13)

įterpiami šie straipsniai:

14)

16 straipsnis išbraukiamas;

15)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

18 straipsnis išbraukiamas;

17)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

18)

įterpiamas šis straipsnis:

19)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

21)

22, 23 ir 24 straipsniai pakeičiami taip:

22)

25 straipsnis išbraukiamas;

23)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

27 straipsnio 1 dalyje žodžiai „žvejybos laivas“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos žūklės laivas“ pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles;

25)

28 straipsnis išbraukiamas;

26)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27)

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

31 straipsnis pakeičiamas taip:

29)

32 straipsnis išbraukiamas;

30)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

(*8)   2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).“;"

31)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

32)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

33)

36 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

34)

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

35)

IV antraštinės dalies II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„ II skyrius

Žvejybos pajėgumo kontrolė “;

36)

38 straipsnis pakeičiamas taip:

37)

IV antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„2 SKIRSNIS

VARIKLIO GALIA IR TALPA“;

38)

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39)

įterpiamas šis straipsnis:

40)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

41)

41 straipsnis pakeičiamas taip:

(*9)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47).“;"

42)

įterpiamas šis straipsnis:

43)

42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

44)

43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

45)

44 straipsnis pakeičiamas taip:

46)

45 ir 46 straipsniai išbraukiami;

47)

48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

48)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

49)

50 straipsnis pakeičiamas taip:

50)

po 54c straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„ IVa skyrius

Belaivės žvejybos kontrolė

51)

55 straipsnis pakeičiamas taip:

52)

V antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„ V ANTRAŠTINĖ DALIS

TIEKIMO GRANDINĖS KONTROLĖ “;

53)

V antraštinės dalies I skyrius pakeičiamas taip:

„ I skyrius

Bendrosios nuostatos

(*10)   1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1)."

(*11)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).“;"

54)

59 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

55)

60 straipsnis pakeičiamas taip:

56)

įterpiamas šis straipsnis:

57)

61 straipsnis išbraukiamas;

58)

62 straipsnis pakeičiamas taip:

(*12)   2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).“;"

59)

63 straipsnis išbraukiamas;

60)

64, 65 ir 66 straipsniai pakeičiami taip:

61)

67 straipsnis išbraukiamas;

62)

68 straipsnis pakeičiamas taip:

63)

V antraštinės dalies III skyrius išbraukiamas;

64)

71 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

65)

73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

66)

VII antraštinės dalies I skyrius pakeičiamas taip:

„ I skyrius

Bendrosios nuostatos

67)

80 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

68)

VII antraštinės dalies III skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„ Procedūros pažeidimo atveju “;

69)

82 straipsnis pakeičiamas taip:

70)

84 straipsnis išbraukiamas;

71)

VII antraštinėje dalyje išbraukiami šie žodžiai:

„ IV skyrius

Inspektuojant nustatytų pažeidimų nagrinėjimas “;

72)

85 ir 86 straipsniai pakeičiami taip:

73)

87 straipsnis išbraukiamas;

74)

88 straipsnis pakeičiamas taip:

75)

VIII antraštinė dalis pakeičiama taip:

„ VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS