KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/2825

2023 m. gruodžio 12 d.

kuriuo nustatoma pagal diversifikuotą finansavimo strategiją vykdomų Sąjungos skolinimosi ir skolos valdymo operacijų ir susijusių skolinimo operacijų administravimo ir įgyvendinimo tvarka

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1), ypač į jo 220a straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2022/2434 (2) iš dalies pakeistas Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) ir kaip bendras finansavimo metodas Komisijos vykdomoms skolinimosi ir skolos valdymo operacijoms įgyvendinti nustatyta diversifikuota finansavimo strategija. Finansinio reglamento 220a straipsnis turi būti taikomas finansinės paramos programoms, kurių pagrindiniai aktai įsigalioja 2022 m. lapkričio 9 d. arba vėliau. Diversifikuota finansavimo strategija neturi būti taikoma esamoms programoms, pagal kurias skolinimosi ir skolinimo operacijos ir toliau turėtų būti vykdomos taikant tradicinį kompensacinį metodą pagal Finansinio reglamento 220 straipsnį. Kompensacinis metodas išimties tvarka taip pat galėtų būti taikomas naujoms finansinės paramos programoms ir turi būti taikomas visoms Euratomo programoms;

(2)

pagal Finansinio reglamento 220a straipsnį Komisija turi nustatyti būtiną diversifikuotos finansavimo strategijos įgyvendinimo tvarką. Ši tvarka turėtų apimti valdymo sistemą, rizikos valdymo procedūras ir išlaidų paskirstymo metodiką, kuriomis turėtų būti užtikrinta, kad visas Sąjungos patirtas išlaidas, susijusias su finansine parama, padengtų valstybė naudos gavėja. Todėl būtina nustatyti tvarką, taikytiną pagal diversifikuotą finansavimo strategiją Komisijos vykdomoms skolinimosi ir skolos valdymo operacijoms ir susijusioms skolinimo operacijoms;

(3)

diversifikuotą finansavimo strategiją Komisija pirmą kartą taikė skolinimosi operacijoms pagal priemonę „NextGenerationEU“ (toliau – NGEU) – laikiną Sąjungos priemonę ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės paremti. Todėl tapo įmanoma sėkmingai mobilizuoti lėšas negrąžintinai paramai ir paskoloms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (3) ir kitas Tarybos reglamento (ES) 2020/2094 (4) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas Sąjungos programas;

(4)

valdymo modelis ir procesai, reikalingi diversifikuotai finansavimo strategijai pagal NGEU įgyvendinti, nustatyti pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2021) 2502 (5). Ši tvarka, be kita ko, apima valdymo sistemą, rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo procedūras. Išlaidų paskirstymo metodika parengta Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES, Euratomas) 2022/2545 (6). Diversifikuotos finansavimo strategijos pagal Finansinio reglamento 220a straipsnį įgyvendinimo tvarką tikslinga grįsti NGEU valdymo modeliu;

(5)

nors šis sprendimas iš esmės turėtų būti taikomas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją vykdomoms operacijoms, kai kuriuos jame nustatytos tvarkos aspektus tikslinga taikyti ir operacijoms, vykdomoms taikant kompensacinį metodą. Toks požiūris, kiek jis taikytinas, užtikrintų įvairioms programoms taikomų nuostatų nuoseklumą. Jis taip pat užtikrintų, kad laikantis patikimo finansų valdymo principo visoms operacijoms būtų taikomos aukščiausių standartų taisyklės. Jos turėtų būti taikomos tvarkai, susijusiai su rizikos valdymu ir atitikties užtikrinimo procedūromis;

(6)

metiniame sprendime dėl skolinimosi turėtų būti išdėstyti planuojamų skolinimosi ir skolos valdymo operacijų elementai ir suteikiamas leidimas vykdyti likvidumo valdymo operacijas vienų metų laikotarpiu. Visų pirma jame turėtų būti nustatytas skolinimosi ir skolos valdymo operacijų, kurios turi būti vykdomos, mastas siekiant nustatyti bendrą Sąjungos biudžeto ir paskolų gavėjų poziciją. Šiuo tikslu jame reikėtų nustatyti didžiausių ilgalaikio finansavimo visais tikslais emisijos sumų intervalą, didžiausią likusią trumpalaikio finansavimo sumą, ilgiausią vidutinį Sąjungos ilgalaikio finansavimo terminą, kiekvienos emisijos galutinio likučio ribą ir, jei taikytina, didžiausią Komisijos emisijų, kurias galima laikyti savo sąskaita ir kurios gali būti naudojamos kaip papildomas finansavimo šaltinis arba antrinei rinkai paremti, sumą. Metiniame sprendime dėl skolinimosi taip pat turėtų būti suteiktas leidimas į pinigų rinkos priemones investuoti grynųjų pinigų rezervą, viršijantį išmokoms atlikti reikalingą sumą;

(7)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima pasinaudoti reikiamomis lėšomis įsipareigojimams pagal susijusias finansinės paramos programas įvykdyti, kai sueina jų mokėjimo terminas, skolinimosi ir skolos valdymo operacijos pagal diversifikuotą finansavimo strategiją turėtų būti vykdomos remiantis kas pusmetį nustatomais finansavimo planais. Finansavimo planuose tos operacijos šiuo laikotarpiu būtų apibrėžtos nurodant mokėjimus, kurie turi būti atlikti susijusioms programoms įgyvendinti kitą pusmetį ir vėlesniais laikotarpiais. Todėl parengus finansavimo planą būtų užtikrintas ryšys su numatomais daugiamečiais mokėjimų poreikiais, siekiant užtikrinti sklandų finansavimo operacijų planavimą ir organizavimą. Skolinimosi pajamos, skirtos mokėjimų poreikiams, kurių tikimasi vėlesniais laikotarpiais, patenkinti, gali būti valdomos vykdant likvidumo valdymo operacijas. Finansavimo planas turėtų būti parengtas remiantis metiniame sprendime dėl skolinimosi nustatytomis ribomis ir leidimais. Finansavimo planas yra rinkos dalyvių informavimo apie būsimo laikotarpio preliminarius finansavimo planus pagrindas;

(8)

nustatant orientacinę didžiausią skolinimosi sumą, kuri paprastai apima šešių mėnesių laikotarpį, ir nustatant tam tikrus kitus pagrindinius planuojamų operacijų parametrus, finansavimo planu taip pat būtų užtikrinamas didesnis emisijų nuspėjamumas, kartu išlaikomas lankstumas ir užtikrinamas skaidrumas rinkose. Tikslinei investuotojų bazei reikia informacijos apie būsimas emisijas ir numatomą tvarkaraštį, kad jie galėtų planuoti savo investicijas. Gebėjimas optimizuoti skolinimosi vykdant pinigų rinkos sandorius ir skolos valdymo operacijas struktūrą finansavimo planų įgyvendinimo laikotarpiu sudaro sąlygas Komisijai pasiekti palankesnių rezultatų ir sumažinti likvidumo trūkumo riziką;

(9)

metiniu sprendimu dėl skolinimosi ir finansavimo planu Komisija turėtų remtis teikdama informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Finansinio reglamento 220a straipsnio 2 dalį, taip pat informuodama rinkas ir visuomenę. Be to, pagal Finansinio reglamento 220a straipsnio 2 dalį Komisija turėtų išsamiai ir reguliariai pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie visus savo skolinimosi ir skolos valdymo strategijos aspektus;

(10)

tikslių ir prasmingų finansavimo planų nustatymas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją priklauso nuo to, ar leidimus suteikiantys pareigūnai, atsakingi už finansinės paramos programų įgyvendinimą per numatytą laikotarpį ir neviršijant sumų numatomiems mokėjimams patvirtinti, reguliariai ir laiku pateikia informaciją. Ši informacija naudojantis Komisijos finansinių prognozių sudarymo priemone turėtų būti perduota Biudžeto generaliniam direktoratui – tarnybai, atsakingai už finansavimo planų sudarymą ir įgyvendinimą;

(11)

diversifikuota finansavimo strategija, patikimai planuojant ir sklandžiai vykdant sandorius geriausiomis pagal vyraujančias rinkos sąlygas įmanomomis sąlygomis, turėtų būti siekiama Sąjungai užtikrinti palankiausias finansines sąlygas. Atsižvelgiant į poreikį surinkti lėšų, kad būtų galima jas išmokėti atitinkamoms programoms, Komisija turi ribotą veiksmų laisvę rinkos sandorių laiko atžvilgiu. Diversifikuota finansavimo strategija padeda Komisijai naudotis įvairesniais finansavimo būdais, įskaitant trumpalaikį finansavimą, kad ji galėtų sumažinti sandorio įvykdymo rinkoje riziką, kai lėšas reikia surinkti nepalankiomis rinkos sąlygomis;

(12)

finansavimo priemonės pagal diversifikuotą finansavimo strategiją turėtų apimti, inter alia, įvairias lyginamąsias obligacijas ir ES vekselius. Skolinimosi operacijos pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, atsižvelgiant į tai, kas būtų tinkamiausia pagal operacijų dydį ir pobūdį, turėtų būti organizuojamos kaip aukcionai, sindikuotieji sandoriai arba neviešas platinimas;

(13)

diversifikuota finansavimo strategija turėtų apimti galimybę išleisti trumpalaikes priemones ir išlaikyti likvidumo atsargą, kad Komisija galėtų absorbuoti skolinimosi ir išmokėjimo laiko neatitikimus ir esant nepalankioms finansavimo sąlygoms patenkinti mokėjimo prašymą. Kad būtų užtikrintas lankstumas ir veiksmingumas, trumpalaikės skolinimosi operacijos išleidžiant ES vekselius turėtų būti įgyvendinamos rengiant reguliarius aukcionus. Tie aukcionai turėtų būti organizuojami taip, kad Sąjungai būtų užtikrintas skaidraus ir nuspėjamo emitento statusas ir vienodas požiūris į dalyvius;

(14)

skolos valdymo operacijos pagal diversifikuotą finansavimo strategiją leidžia geriau valdyti palūkanų normos ir kitą finansinę riziką. Todėl tikslinga leisti naudoti išvestines finansines priemones, pvz., apsikeitimo sandorius, palūkanų normos ar kitai finansinei rizikai, susijusiai su paskolomis valstybėms naudos gavėjoms, valdyti, kartu visada laikantis subalansuotumo principo, arba sudaryti užtikrintus ar neužtikrintus pinigų rinkos sandorius su valstybių narių skolos valdymo biurais, viršvalstybinėmis institucijomis, nacionalinėmis viešojo sektoriaus agentūromis, centriniais bankais, kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis, turinčiomis tinkamą kreditingumą, arba pagrindinėmis sandorio šalimis. Šiomis aplinkybėmis Komisijai taip pat turėtų būti leista išpirkti ir (arba) laikyti savo obligacijas likvidumo valdymo ir likvidumo Sąjungos obligacijų rinkoje rėmimo tikslais;

(15)

likvidumo valdymo operacijos suteikia Komisijai galimybę palankesnėmis sąlygomis sudaryti grynųjų pinigų rezervą, kuris viršytų prognozuojamoms išmokoms atlikti reikalingą sumą. Todėl tikslinga leisti progai pasitaikius grynųjų pinigų perteklių investuoti į pinigų rinkos priemones. Tokių galimybių galėtų atsirasti, kai dėl mažesnių, nei prognozuota, išmokų, susikauptų nenumatyti grynųjų pinigų likučiai. Arba, tikėdamasi didelių išmokų srautų laikotarpių, Komisija gali iš anksto surinkti lėšų, kad išvengtų didelės operacijų koncentracijos per ribotą laiką, keliančios riziką tų operacijų vykdymui ir kainodarai. Nustatant arba iš dalies keičiant likvidumo valdymo strategiją tikslinga pasitarti su vyriausiuoju rizikos valdymo pareigūnu ir apskaitos pareigūnu;

(16)

skolinimo operacijos turėtų būti vykdomos laikantis atitinkamo pagrindinio akto ir atitinkamų paskolų susitarimų. Tikslinga nustatyti minimalias paskolų išmokėjimo sąlygas. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad valstybės naudos gavėjos padengtų visas su paskola susijusias Sąjungos patirtas išlaidas pagal Komisijos atskirame sprendime, kurį papildo išsamios tokių išlaidų apskaičiavimo gairės, nustatytą metodiką;

(17)

valstybėms naudos gavėjoms turėtų būti suteikta galimybė prašyti Komisijos paskolas suteikti pagal apsidraudimo strategijas fiksuojant palūkanų normą. Tam Komisija turėtų naudoti finansines priemones, pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, kad galėtų siūlyti fiksuotųjų palūkanų normų paskolas. Rizikos, susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, valdymo išlaidas turėtų padengti valstybė naudos gavėja;

(18)

skolinimosi operacijos pagal esamas finansinės paramos programas vykdomos pagal 2019 m. sukurtą ir 2021 m. atnaujintą ES ir Euratomo skolos vertybinių popierių emisijos programą (toliau – Skolos vertybinių popierių emisijos programa). Tai, inter alia, apima siūlymo aplinkraštį, kuriame pateikiama visa reikiama informacija rinkoms pagal taikytinus teisės aktus, ir skolinimosi veiklai svarbius veiklos bei sutartimi įformintus susitarimus su sandorio šalimis. Skolinimosi operacijos pagal diversifikuotą finansavimo strategiją turėtų būti vykdomos pagal Skolos vertybinių popierių emisijos programą po to, kai į esamus dokumentus bus įtraukti būtini pakeitimai;

(19)	siekiant įgyvendinti skolinimosi, skolos ir likvidumo valdymo operacijas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, turėtų būti sukurti tinkami veiklos pajėgumai, įskaitant atsiskaitymo už sandorius pajėgumus, aukciono platformą ir galimybę pasinaudoti atpirkimo ir apsikeitimo sandoriais;

(20)

siekdama vykdyti skolinimosi, skolos ir likvidumo valdymo operacijas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją ir susijusias skolinimo operacijas, Komisija turėtų atidaryti specialiai šioms operacijoms skirtas sąskaitas. Šioms sąskaitoms turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos kaip ir NGEU operacijų sąskaitoms. Visų pirma, siekiant mažinti dėl šių operacijų kylančią likvidumo riziką, reikėtų nustatyti saugų konkretiems tikslams pritaikytą prudencinį grynųjų pinigų rezervą mokėjimams. Reikalavimas turėti tokį specialų prudencinį grynųjų pinigų rezervą yra neatsiejama ir nepakeičiama diversifikuotos finansavimo strategijos rizikos valdymo metodo dalis. Siekiant užtikrinti, kad šiam ypatingos svarbos grynųjų pinigų rezervui dėl įstaigos, kurioje laikomas šis rezervas, žlugimo nekiltų jokia sandorio šalies rizika, būtina, kad šis prudencinis grynųjų pinigų rezervas būtų laikomas centriniame banke. Šis grynųjų pinigų rezervas turėtų būti laikomas specialioje Europos Centrinio Banko (ECB) sąskaitoje ir turėtų būti mažiausio dydžio, kurio reikia būsimoms mokoms atlikti trumpuoju laikotarpiu, tačiau jo suma gali skirtis dėl emisijos ir išmokėjimo grafiko. Su ECB turėtų būti sudaryta sutartis dėl fiskalinės įstaigos paslaugų, pagal kurią būtų galima padengti susijusias išlaidas. Visos kitos sumos, viršijančios prudencinio grynųjų pinigų rezervo sumą, gali būti investuojamos į pinigų rinkos priemones arba laikomos specialiose sąskaitose autorizuotose sandorio šalyse;

(21)

be to, skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo sistema turėtų užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir tai, kad visa veikla būtų vykdoma laikantis aukščiausių principingumo, sąžiningumo ir patikimo finansų ir rizikos valdymo standartų. Dėl to buvo išplėstas vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno, kurio pareigybė sukurta Įgyvendinimo sprendimu C(2021) 2502, vaidmuo, kad jis tą vaidmenį atliktų visose operacijose pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, vykdomose pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES, Euratomas) 2022/2544 (7). Vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui, vykdančiam savo užduotis, turėtų padėti rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetas. Siekiant užtikrinti, kad rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetas būtų tinkamos sudėties, kad galėtų teikti tinkamą paramą vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui, taip pat siekiant suderinti rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto sudėtį su geriausia praktika ir atsižvelgti į išplėstą vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno užduočių apimtį, reikalingi tam tikri pakeitimai. Tokie pakeitimai turėtų apimti už skolos vertybinių popierių emisijas, skirtas Sąjungos programoms finansuoti, atsakingo direktorato direktoriaus kaip rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto nuolatinio stebėtojo įtraukimą, kad būtų galima dalytis įžvalgomis prižiūrint operacijas, galimybę paskirti iki trijų nepriklausomų ekspertų ir aiškesnių rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto narių skyrimo reikalavimų nustatymą;

(22)

vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas, remdamasis geriausia patirtimi ir pripažintais tarptautiniais standartais, turėtų parengti aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politiką, kurioje būtų pateiktos rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo gairės, skirtos operacijoms įgyvendinti visiškai nepriklausomai. Laipsniškas skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijų įvedimas kelia papildomą riziką, pavyzdžiui, sandorio šalies kredito riziką. Siekiant užtikrinti, kad šioms operacijoms tebebūtų taikoma aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikoje nustatyta rizikos valdymo sistema, reikalinga papildoma vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno vykdoma stebėsena. Todėl vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas kartu su laipsnišku šių operacijų įvedimu turėtų nustatyti naujas rizikos ribas ir rizikos stebėsenos sprendimus;

(23)

visų pirma vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas turėtų užtikrinti, kad operacijos atitiktų aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politiką ir kad su šiomis operacijomis susijusi rizika būtų nustatyta, suprantama, valdoma ir apie ją būtų pranešama vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui. Vykdant šias užduotis vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui turėtų padėti atitikties užtikrinimo pareigūnas, kuris turėtų tiesiogiai atsiskaityti vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui taisyklių bei procedūrų laikymosi ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos klausimais;

(24)

valdymo modelis ir procesai, reikalingi diversifikuotai finansavimo strategijai pagal NGEU įgyvendinti, yra nustatyti pagal Įgyvendinimo sprendimą C(2021) 2502, panaikintą Įgyvendinimo sprendimu (ES, Euratomas) 2022/2544, kuriuo nustatyta pagal diversifikuotą finansavimo strategiją Komisijos vykdomoms skolinimosi ir skolos valdymo operacijoms ir susijusioms skolinimo operacijoms taikoma tvarka. Šis sprendimas grindžiamas principais, nustatytais tuose įgyvendinimo sprendimuose. Kad visoms operacijoms, įgyvendinamoms pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, taikoma tvarka būtų vienoda, tikslinga panaikinti Įgyvendinimo sprendimą (ES, Euratomas) 2022/2544;

(25)

siekiant užtikrinti, kad metinis sprendimas dėl skolinimosi būtų priimtas pagal šį sprendimą ir kartu su juo ir pakankamai anksti, kad būtų galima įgyvendinti obligacijų emisijos programą, kuri turi būti pradėta nedelsiant 2024 m., šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo sprendimu nustatoma skolinimosi, skolos ir likvidumo valdymo operacijoms taikomos diversifikuotos finansavimo strategijos remiantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) 220a straipsniu ir susijusių skolinimo operacijų įgyvendinimo tvarka.

2. 4 skyrius taip pat taikomas skolinimosi ir skolinimo operacijoms, vykdomoms taikant kompensacinį metodą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	skolinimosi operacijos – operacijos rinkose, visų pirma skolos vertybinių popierių emisijos siekiant pasiskolinti, įskaitant atnaujinamąjį skolinimąsi;

2)	skolos valdymo operacijos – su skola, atsirandančia dėl skolinimosi operacijų, susijusios rinkos operacijos, kuriomis siekiama optimizuoti negrąžintos skolos struktūrą, sumažinti palūkanų normos riziką, paremti antrinės rinkos likvidumą arba sumažinti kitą finansinę riziką;

3)	likvidumo valdymo operacijos – iš skolinimosi ir skolos valdymo operacijų gaunamų ir netenkamų pajamų srautų valdymo operacijos, siekiant tas sumas valdyti ekonomiškai efektyviai;

4)	skolinimo operacijos – operacijos, susijusios su paskolų ir kredito linijų, skirtų finansinei paramai pagal Finansinio reglamento 220 straipsnį, įgyvendinimu;

5)	išmokėjimas – pajamų, gautų vykdant skolinimosi ir skolos valdymo operacijas grąžintinai arba negrąžintinai paramai finansuoti, perdavimas naudos gavėjui;

programos leidimus suteikiantis pareigūnas – pagal Komisijos sprendimu C(2018) 5120 (8) nustatytų vidaus taisyklių I priedą leidimus suteikiantis pareigūnas, atsakingas už finansinės paramos programos ir programos, finansuojamos pagal Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalį, tiek, kiek įgyvendinamos to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, biudžeto eilučių įgyvendinimą;

7)	prudencinis grynųjų pinigų rezervas – grynųjų pinigų suma, kuri iki būsimų nustatyto laikotarpio mokėjimų turi būti laikoma ECB grynųjų pinigų sąskaitoje;

8)	apsikeitimo sandoris – apsikeitimo sandoris, apibrėžtas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 (9) III priedo 1 skirsnio 10 punkte;

9)	išvestinės finansinės priemonės – išvestinės finansinės priemonės, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (10) 2 straipsnio 5 dalyje;

10)	atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – atitinkamai atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo sandoris, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (11) 3 straipsnio 9 dalyje;

(11)	pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris – atitinkamai pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris, apibrėžtas Reglamento (ES) 2015/2365 3 straipsnio 8 dalyje;

(12)

pinigų rinkos priemonės – tokios priemonės kaip indėliai, įskaitant terminuotuosius indėlių sertifikatus, kredito linijos, pinigų rinkos savitarpio fondai, pinigų rinkos indeksų sekimo biržiniai fondai, komerciniai vekseliai, iždo vekseliai, iki vienų metų termino obligacijos ir vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (12) 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte pateiktą pinigų rinkos priemonių apibrėžtį;

(13)	sindikuotasis sandoris – sandoris, kurį vykdant finansavimą vienam skolininkui siūlo skolintojų grupė, vadinama sindikatu;

(14)	aukcionas – Sąjungos ir Euratomo skolos vertybinių popierių emisija, vykdoma per aukcionų platformą teikiant konkurencingus pasiūlymus;

(15)	ilgalaikis finansavimas – finansavimas vykdant skolinimosi operacijas ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, išskyrus savo sąskaita laikomas sumas;

(16)	trumpalaikis finansavimas – finansavimas vykdant skolinimosi operacijas trumpesniam nei vienų arba vienų metų laikotarpiui ir neužtikrintų pinigų rinkos sandorių bei užtikrintų pinigų rinkos sandorių naudojimas.

2 SKYRIUS

Skolinimosi, skolos valdymo ir skolinimo operacijos

1 skirsnis

Finansavimo strategija

3 straipsnis

Metinis sprendimas dėl skolinimosi, skolos ir likvidumo valdymo

1. Komisija priima sprendimą dėl skolinimosi, skolos ir likvidumo valdymo, kuriame nustatoma sistema, apimanti tam tikras didžiausias skolinimosi ir skolos valdymo operacijų ribas, ir suteikiamas leidimas vykdyti likvidumo valdymo operacijas, kai tos gali būti atliktos per kalendorinius metus (toliau – metinis sprendimas dėl skolinimosi).

2. Metiniame sprendime dėl skolinimosi nustatomi šie parametrai:

a)	didžiausia metinė ilgalaikio finansavimo suma, pagrįsta daugiamečiu numatomų išmokų pagal programas ir refinansavimo poreikių grafiku;

b)	didžiausia negrąžinta trumpalaikio finansavimo, įskaitant ES vekselių emisijas, suma;

c)	didžiausia galutinė neapmokėta kiekvienos emisijos suma, atspindinti koncentracijos riziką suėjus terminui;

d)	ilgiausias vidutinis ilgalaikio finansavimo terminas;

e)	jei tinkama, didžiausia neapmokėta nuosavų emisijų suma, kuri gali būti laikoma Komisijos sąskaita ir gali būti per atpirkimo sandorius skirta sandorio šalims, siekiant paremti antrinę Sąjungos vertybinių popierių rinką arba sutelkti trumpalaikį finansavimą;

f)	leidimas vykdyti likvidumo valdymo operacijas naudojant pinigų rinkos priemones, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

3. Rengiant metinį sprendimą dėl skolinimosi atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)	iš pagrindinių aktų, visų pirma iš Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindinių aktų, kylančius reikalavimus;

b)	pagal metinę darbo programą ir atsižvelgiant į finansinį programavimą prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus tvarkyti negrąžintą skolą ir pagrindinės sumos grąžinimą;

suderinamumą su Tarybos sprendime (ES, Euratomas) 2020/2053 (13) ir, kai tinkama, Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (14) nustatytomis ribomis ir pagrindiniame akte nustatytomis ilgiausios trukmės arba ilgiausio vidutinio termino ribomis. NGEU atveju tos ribos yra Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 6 straipsnyje nustatytos 0,6 procentinio punkto dydžio valstybių narių BNP viršutinės papildomų nuosavų išteklių ribos, o planuojamo skolinimosi grąžinimo iš Sąjungos biudžeto atveju – to sprendimo 5 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatyta riba;

d)	paskolų grąžinimo terminus, nustatytus Komisijos ir valstybės naudos gavėjos sudarytuose paskolų susitarimuose;

e)	daugiametį išmokų pagal atitinkamas politikos programas ir refinansavimo poreikių grafiką, atsižvelgiant į platesnius pasiūlos ir paklausos aspektus;

f)	kitus veiksnius, svarbius rengiant skolinimosi ir skolos valdymo operacijas.

4. Metinis sprendimas dėl skolinimosi priimamas prieš prasidedant laikotarpiui, kuriam jis taikomas.

5. Metinis sprendimas dėl skolinimosi gali būti iš dalies keičiamas, visų pirma tais atvejais, kai kyla didelė rizika, kad ilgiausio vidutinio termino nebus laikomasi dėl nepakankamos ilgalaikio finansavimo sumų emisijos, arba kai pasikeičia vienas ar daugiau 3 dalyje nurodytų veiksnių.

6. Metinį sprendimą dėl skolinimosi Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

4 straipsnis

Finansavimo planas

1. Finansavimo plane, kuris paprastai apima šešių mėnesių laikotarpį, nustatomas orientacinis lėšų, kurios turi būti surinktos vykdant skolinimosi operacijas ir valdomos vykdant skolos valdymo operacijas, tikslas.

2. Finansavimo plane nurodomos planuojamos skolinimosi operacijos ir atitinkamais atvejais skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijos, kurios turi būti vykdomos pagal diversifikuotą finansavimo strategiją. Laikantis metiniame sprendime dėl skolinimosi nustatytos sistemos ir atsižvelgiant į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksnius bei finansines sąlygas pirminėje ir antrinėje rinkose, finansavimo plane, inter alia, nurodomi šie parametrai:

a)	didžiausia numatoma to laikotarpio trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo suma;

b)	ilgiausias svertinis vidutinis ilgalaikio finansavimo, kuris bus vykdomas, terminas;

c)	jei tinkama, didžiausia neapmokėta nuosavų emisijų suma, kuri gali būti laikoma Komisijos sąskaita ir gali būti per atpirkimo sandorį skirta sandorio šalims, siekiant paremti antrinę Sąjungos vertybinių popierių rinką arba sutelkti trumpalaikį finansavimą;

d)	jei tinkama, orientacinė suma (arba sumų intervalas), kuri atspindi finansavimo ir išmokėjimo planavimą finansavimo plano priėmimo metu ir kuri per visą finansavimo pusmetį turi būti investuota į pinigų rinkos priemones pagal 8 straipsnį.

Rengiant finansavimo planą tinkamai atsižvelgiama į 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno nuomonę.

3. Finansavimo planas priimamas prieš prasidedant laikotarpiui, kuriam jis taikomas.

4. Finansavimo planas gali būti iš dalies keičiamas, jei iš esmės pasikeičia vienas ar daugiau 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksnių.

5. Remdamasi priimtu finansavimo planu, Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

5 straipsnis

Pranešimas apie numatomus išmokėjimo poreikius siekiant parengti ir įgyvendinti finansavimo planą

1. Finansavimo planas sudaromas remiantis naujausia numatomų mokėjimų grafiko informacija, kurią Biudžeto generaliniam direktoratui turi pateikti programų leidimus suteikiantys pareigūnai, ir kuri gali apimti daugiamečius išmokėjimo poreikius. Teikiama informacija turi būti kuo tikslesnė ir patikimesnė.

2. Likus mėnesiui iki finansavimo plano patvirtinimo, programų leidimus suteikiantys pareigūnai pateikia išsamią atitinkamų programų išmokėjimo poreikių projekciją.

3. Programų leidimus suteikiantys pareigūnai kuo reguliariau, tiksliau ir patikimiau atnaujina pateiktą informaciją apie planuojamas išmokas, įskaitant mokėjimų patvirtinimo procedūrų užbaigimo terminų pakeitimus.

4. Programų leidimus suteikiantys pareigūnai 12 straipsnio 2 dalies i punkte numatytai informacijai apie mokėjimų prognozes perduoti šio straipsnio 1–3 dalyse reikalaujamos informacijos perdavimo tikslais naudoja informacijos apie numatomus išmokėjimo poreikius perdavimo ir atnaujinimo elektroninę sistemą.

6 straipsnis

Skolinimosi, skolos ir likvidumo valdymo operacijų įgyvendinimas

1. Atskiros skolinimosi, skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijos įgyvendinamos laikantis naujausios taikomos atitinkamo laikotarpio finansavimo plano redakcijos.

Remdamasis 5 straipsnio 3 dalyje pateiktais atnaujinimais, Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius reguliariai skelbia nurodymus dėl sumų, kurios turi būti surinktos iš skolos vertybinių popierių emisijos ir valdomos vykdant skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijas.

2. Nurodytos sumos surenkamos taikant 7 straipsnyje apibrėžtą diversifikuotą finansavimo strategiją, kartu laikantis 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų finansavimo plano parametrų.

Vykdant skolinimosi operacijas, skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijas laikomasi patikimo finansų valdymo principo, kuris apima tinkamą vaidmenų ir atsakomybės atskyrimą, informacijos ir ataskaitų teikimo srautus, kuriais siekiama užtikrinti nepriklausomą priežiūrą ir atskaitomybę, taip pat visų sandorių teisėtumą ir tvarkingumą. Šios operacijos vykdomos vadovaujantis geriausia rinkos patirtimi ir rinkoje nusistovėjusia tvarka.

7 straipsnis

Diversifikuota finansavimo strategija

1. Įgyvendindama diversifikuotą finansavimo strategiją ir visapusiškai laikydamasi patikimo finansų valdymo principo, kad galėtų pasiskolinti reikiamų lėšų ir laiku patenkintų atitinkamų programų grąžintinos bei negrąžintinos paramos poreikius ir kuo veiksmingiau bei operatyviau valdytų susidariusią skolą, kartu stengdamasi Sąjungos biudžetui ir valstybėms naudos gavėjoms gauti palankiausias vyraujančiomis rinkos sąlygomis finansines sąlygas ir siekdama reguliariai dalyvauti kapitalo rinkoje, Komisija atitinkamai taiko šiuos principus:

a)	skolinimosi ir skolos valdymo operacijos gali būti vykdomos pirminėje rinkoje, antrinėje rinkoje ir pinigų rinkose;

b)	skolinimosi operacijos organizuojamos atskirai skolinantis įvairiais terminais – nuo trumpalaikio iki ilgalaikio finansavimo;

skolinimosi operacijos gali būti organizuojamos derinant sindikuotuosius sandorius ir aukcionus, taip pat neviešą platinimą, abiem atvejais remiantis kredito įstaigų ir investicinių įmonių, kurios yra Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2021/625 (15) sukurto pirminių maklerių tinklo narės, paslaugomis;

d)	susidariusi skola gali būti refinansuojama terminų valdymo tikslais;

e)	pinigų srautų neatitikimai ir likvidumo rizika valdomi taikant skolos valdymo operacijų ir likvidumo valdymo priemones;

f)	palūkanų normos rizika ir kita finansinė rizika gali būti valdoma vykdant skolos valdymo operacijas, kaip aprašyta 2 dalyje.

2. Kai to reikia geresniam palūkanų normos ir kitos finansinės rizikos, kylančios įgyvendinant diversifikuotą finansavimo strategiją, valdymui užtikrinti, Komisija gali naudoti skolos valdymo operacijas, kurias gali sudaryti išvestinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, apsikeitimo sandorių, naudojimas palūkanų normos ar kitai finansinei rizikai valdyti. Šiuo tikslu Komisija gali atpirkti ir laikyti savo obligacijas. Konkrečiai apsikeitimo sandoriai gali būti naudojami tik siekiant apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos, kurią prisiima valstybės paskolų gavėjos. Rizikos, susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, valdymo išlaidas padengia rizikos valdymo operacijos naudos gavėjas.

8 straipsnis

Likvidumo valdymo strategija

1. Likvidumo likučiai, viršijantys 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto prudencinio grynųjų pinigų rezervo sumą, gali būti valdomi naudojant pinigų rinkos priemones.

2. Pinigų rinkos priemonių sandoriai gali būti vykdomi valstybių narių skolos valdymo biuruose, viršvalstybinėse institucijose, nacionalinėse viešojo sektoriaus agentūrose, centriniuose bankuose, kredito įstaigose ir investicinėse įmonėse, turinčiose tinkamą kreditingumą, ir pagrindinėse sandorio šalyse.

3. Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius apibrėžia likvidumo valdymo strategiją, pagal kurią nustatomi esminiai tokių perteklinių likvidumo likučių valdymo parametrai. Strategijoje nustatoma:

a)	investavimo tikslai;

b)	kai aktualu – taikomi lyginamieji indeksai;

c)	ilgiausia grynųjų pinigų rezervo laikymo ir investicijų trukmė;

d)	atrinktinų sandorio šalių, su kuriomis būtų galima sudaryti sandorius, tinkamumo kriterijai;

e)	reikalavimus atitinkančios pinigų rinkos priemonės;

f)	turto, kuris gali būti įsigytas ir (arba) priimtas kaip įkaitas, tinkamumo reikalavimai.

4. Rengiant arba iš dalies keičiant likvidumo valdymo strategiją tinkamai atsižvelgiama į 20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno nuomonę. Taip pat tariamasi su Komisijos apskaitos pareigūnu.

2 SKIRSNIS

Skolinimo operacijos

9 straipsnis

Skolinimo operacijos

Skolinimo operacijos įgyvendinamos laikantis konkrečių taisyklių, nustatytų atitinkamame pagrindiniame akte, taip pat sąlygų, nustatytų pagal atitinkamą pagrindinį aktą Komisijos ir valstybės naudos gavėjos sudarytuose paskolų susitarimuose.

10 straipsnis

Paskolos išmokėjimas ir termino paankstinimas

1. Paskolos išmokos arba dalys išmokamos kuo veiksmingiau ir operatyviau, atsižvelgiant į turimą finansavimą. Į paskolų susitarimus įtraukiamas besąlyginis ir neatšaukiamas valstybės naudos gavėjos įsipareigojimas padengti visas su skolinimusi susijusias išlaidas, įskaitant administracines išlaidas, ir grąžinti pagrindinę sumą bei palūkanas, taip pat gali būti leidžiama naudoti išvestines finansines priemones, visų pirma apsikeitimo sandorius.

2. Į paskolų susitarimus pagal Reglamentą (ES) 2021/241 įtraukiama termino paankstinimo nuostata, pagal kurią Komisija turi teisę prašyti paskolą grąžinti anksčiau, inter alia, pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 5 dalį ir 24 straipsnio 9 dalį, ir susigrąžinti nepatvirtintą išankstinį finansavimą.

11 straipsnis

Paskolos išlaidos

1. Visas išlaidas, įskaitant su palūkanų normos ir kitos finansinės rizikos valdymu susijusias išlaidas, kurias Sąjunga patiria dėl lėšų skolinimosi paskoloms, pagal Finansinio reglamento 220 straipsnį ir atitinkamus pagrindinius aktus padengia valstybės naudos gavėjos, ir tos išlaidos apskaičiuojamos pagal Įgyvendinimo sprendime (ES, Euratomas) 2022/2545 nustatytą metodiką, papildytą konkrečiomis gairėmis, visapusiškai laikantis skaidrumo ir vienodo požiūrio principų.

2. Visas su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusias Sąjungos išlaidas padengia valstybė naudos gavėja.

3. Valstybei naudos gavėjai reguliariai išrašomos sąskaitos faktūros dėl išlaidų.

3 SKIRSNIS

Įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas

12 straipsnis

Veiklos pajėgumų nustatymas

1. Įgyvendinant pagal diversifikuotą finansavimo strategiją vykdomas skolinimosi, skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijas ir susijusias skolinimo operacijas, nustatomi ir valdomi veiklos pajėgumai, kuriais užtikrinama, kad įdiegtos sistemos išlaikytų finansų valdymo patikimumą ir kad joms būtų taikomas patikimas rizikos valdymas ir procesų bei sprendimų dokumentavimas.

2. Tie veiklos pajėgumai visų pirma apima:

a)	derybas dėl siekiant atsiskaityti už sandorius būtinų susitarimų su valstybinėmis arba privačiomis kredito įstaigomis ir nacionaliniais ar tarptautiniais centriniais vertybinių popierių depozitoriumais, tų susitarimų peržiūrą ir pasirašymą;

b)	skolinimosi dokumentų, įskaitant dokumentus pagal Skolos vertybinių popierių emisijos programą, peržiūrą, dalinį keitimą, keitimą, redagavimą ir galutinį parengimą;

c)	aukcionų organizavimo tvarkos ir taisyklių, įskaitant susitarimus su išorės sistemų teikėjais ir nuolatinę aukcionų vykdymo priežiūrą, nustatymą;

d)	individualių skolinimosi sandorių įgyvendinimą vykdant sindikuotuosius sandorius, aukcionus ir neviešą platinimą;

e)	patirtų išlaidų, kurios turės būti apmokėtos iš Sąjungos biudžeto ir valstybių naudos gavėjų įgyvendinant skolinimo operacijas, apskaičiavimą pagal metodiką, kurią Komisija nustatys specialiose gairėse;

susitarimų, įskaitant susitarimus su sandorio šalimis ir prekybos sistemos teikėjais, tvarkos nustatymą ir derybas dėl jų, jų peržiūrą ir pasirašymą, kai tų susitarimų reikia toliau nurodytiems sandoriams ir priemonėms vykdyti:

i)	atpirkimo sandoriams arba atvirkštinio atpirkimo sandoriams, pirkimo siekiant parduoti atgal sandoriams arba pardavimo siekiant atpirkti sandoriams ir kitiems sandoriams, dėl kurių atsiranda įsipareigojimai;

ii)	išvestinėms finansinėms priemonėms, pvz., apsikeitimo sandoriams, siekiant valdyti ir apsidrausti nuo rizikos vien tik paskolų tikslais;

g)	antrinės rinkos sandorių, neužtikrintų ir užtikrintų pinigų rinkos sandorių, įskaitant nurodytus f punkto i ir ii papunkčiuose, vykdymą;

h)	bet kokių organizuotų sistemų ar procedūrų, reikalingų likvidumo valdymo operacijoms, sukūrimą;

i)	informacijos apie numatomus išmokėjimo poreikius perdavimo ir atnaujinimo elektroninės sistemos, nurodytos 5 straipsnio 4 dalyje, sukūrimą ir valdymą.

13 straipsnis

Skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų įgyvendinimo ataskaitų teikimas

Komisija du kartus per metus parengia ataskaitą dėl visų savo skolinimosi, skolos valdymo ir likvidumo valdymo strategijos aspektų, pavyzdžiui, teisinio pagrindo, neapmokėtų obligacijų ir vekselių sumų, terminų profilio, išmokėtų dotacijų ir paskolų, išmokėtų paskolų grąžinimo grafiko, finansavimo išlaidų ir priemonių, kurias Komisija ketina išleisti per ateinantį pusmetį, sumos. Ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 SKYRIUS

Apskaita ir apskaitos pareigūnas

14 straipsnis

Pajamų valdymo sąskaita

1. Su skolinimosi, skolos valdymo ir skolinimo operacijomis susijusios pajamos tvarkomos Komisijos apskaitos pareigūno atidarytoje sąskaitoje. Apskaitos pareigūnas šios sąskaitos valdymą paveda atitinkamoms Biudžeto generalinio direktorato tarnyboms, kurios ją valdo laikydamosi šiame sprendime nustatytų taisyklių, principų ir procedūrų.

2. Sąskaita laikoma ECB pagal sutartį dėl fiskalinės įstaigos paslaugų. Ji naudojama specialiam prudenciniam grynųjų pinigų rezervui, kuris pritaikomas prie būsimų mokėjimų sumų.

3. Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius apibrėžia metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas prudencinis grynųjų pinigų rezervas tam tikram laikotarpiui.

15 straipsnis

Pinigų ir likvidumo valdymo operacijų sąskaitos

1. Pinigų ir likvidumo valdymo operacijoms reikalingas sąskaitas atidaro Komisijos apskaitos pareigūnas. Apskaitos pareigūnas šios sąskaitos valdymą paveda atitinkamoms Biudžeto generalinio direktorato tarnyboms, kurios ją valdo laikydamosi šiame sprendime nustatytų taisyklių, principų ir procedūrų. Apskaitos pareigūnas pagal Finansinį reglamentą gali nustatyti sąskaitų valdymo sąlygas.

2. Pinigų, viršijančių prudencinio grynųjų pinigų rezervo sumą, valdymo ir likvidumo valdymo operacijų tikslais sąskaitos gali būti laikomos ECB arba bet kurioje kitoje autorizuotoje sandorio šalyje.

16 straipsnis

Skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų apskaita

Apskaitos pareigūnas yra atsakingas už visų skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų tinkamos apskaitos užtikrinimą pagal Sąjungos apskaitos taisykles ir Finansinio reglamento XIII antraštinę dalį.

17 straipsnis

Finansinių ataskaitų rengimas

1. Apskaitos pareigūnas yra atsakingas už skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų metinių finansinių ataskaitų rengimą pagal Sąjungos apskaitos taisykles ir remiantis programų leidimus suteikiančių pareigūnų pateikta informacija.

2. Šios finansinės ataskaitos yra Sąjungos biudžeto konsoliduotųjų metinių ataskaitų dalis.

4 SKYRIUS

Rizikos valdymas ir atitikties užtikrinimas

18 straipsnis

Vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno, atsakingo už skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijas, vaidmuo

1. Skiriamas vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas, atsakingas už skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijas, ir jo įgaliojimai bei pareigos nustatomi šiame sprendime.

2. Vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno vaidmuo – užtikrinti, kad skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijoms įgyvendinti naudojamos sistemos, metodikos ir procesai būtų parengti ir įgyvendinami taip, kad būtų kuo labiau užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga ir patikimas skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų finansų valdymas.

3. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas savo vaidmenį atlieka nepriklausomai nuo pareigų ir užduočių, susijusių su operacijų planavimu, įgyvendinimu, vykdymu ir apskaita. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas savarankiškai vykdo šiame skyriuje aprašytas užduotis ir pareigas ir jam suteikiami reikiami ištekliai.

4. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas, vykdydamas šiame skyriuje nustatytas pareigas, tiesiogiai atsiskaito už biudžetą atsakingam Kolegijos nariui.

5. Darbuotojas, kuriam pavestas atitikties užtikrinimo pareigūno vaidmuo, 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais klausimais tiesiogiai atsiskaito vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui.

19 straipsnis

Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikos nustatymas

1. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas parengia aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politiką, kurioje nustatoma pagrindinė rizika Sąjungos finansiniams interesams, kylanti dėl skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų įgyvendinimo. Šiomis aplinkybėmis vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas atsižvelgia į rizikos atpažinimo ir vertinimo principus, pagal kuriuos pagrindinė rizika nustatoma ir nuolat vertinama veiksmingoje vidaus kontrolės sistemoje.

2. Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikoje nustatomi strateginiai rizikos valdymo tikslai ir visa apimanti skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijoms taikomų rizikos valdymo gairių sistema.

3. Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikoje nustatoma visa dėl skolinimosi, skolos valdymo, likvidumo valdymo ir skolinimo operacijų įgyvendinimo kylanti susijusi rizika, įskaitant likvidumo, rinkos, finansavimo, kredito, sandorio šalies ir operacinę riziką. Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikoje kiekvienos rūšies rizikai nustatoma aukšto lygio norima prisiimti rizika, rizikos pozicijos vertinimo bendrosios metodikos, stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai, taip pat problemų sprendimo mechanizmas, kurį reikia taikyti pažeidimų arba reikalavimų nesilaikymo atveju. Pagal politiką tikrinamas procedūrų, reikalingų tų operacijų sąžiningumui, principingumui ir skaidrumui užtikrinti, patikimumas ir tinkamai apribojama bet kokia finansinė ar operacinė rizika.

4. Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politika apima šias taisykles ir procedūras:

a)	taisykles ir procedūras, kurių turi laikytis asmenys, atsakingi už diversifikuotos finansavimo strategijos praktinį įgyvendinimą ir vykdymą, ir

taisykles ir procedūras, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui, skolinimosi, skolos valdymo ir skolinimo operacijoms, kurias vykdo subjektai, kurie yra įsisteigę arba įsikūrę jurisdikciją turinčiuose subjektuose, pagal atitinkamą politiką įtrauktuose į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (16) 9 straipsnio 2 dalį pripažintuose didelės rizikos valstybėmis, arba kurie faktiškai nesilaiko Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų dėl skaidrumo ir keitimosi informacija, pažeidžia sankcijų režimus ir vykdo kitus svarbius finansinius pažeidimus.

5. Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politika peržiūrima bent kartą per metus ir prireikus tikslinama.

6. Aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politiką vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas teikia tvirtinti už biudžetą atsakingam Kolegijos nariui.

20 straipsnis

Vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno vaidmuo

1. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas stebi, kad aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politika būtų įgyvendinama visapusiškai ir nuosekliai.

2. Visų pirma vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas atlieka šias užduotis:

a)	pateikia nuomonę dėl finansavimo plano projekto;

b)	pateikia nuomonę dėl likvidumo valdymo strategijos projekto;

c)	siekdamas suderinamumo su aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politika, peržiūri su šio sprendimo įgyvendinimu susijusias Biudžeto generalinio direktorato generalinio direktoriaus išleistas vidaus taisykles ir rekomendacinius dokumentus ir gali paprašyti juos pakeisti;

d)	nustato ir prižiūri, kad būtų nuolat laikomasi patikimų rizikos nustatymo, kiekybinio įvertinimo ir stebėjimo procesų;

nustato tinkamas rizikos ribas siekiant užtikrinti, kad kredito rizika, rinkos rizika ir likvidumo rizika, prisiimta vykdant skolinimosi operaciją, skolos valdymo operacijas ir likvidumo valdymo operacijas, ir toliau atitiktų rizikos tikslus ir norimą prisiimti riziką. Rizikos ribos gali būti atskiros ribos, nustatytos sandorio šalies ir (arba) priemonės lygmeniu, ir rizikos ribos, nustatytos bendrų pozicijų, atsirandančių dėl skolos valdymo ir likvidumo valdymo operacijų, lygmeniu;

f)	nustato galimus aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikos ar kitų su rizika susijusių gairių, politikos ir ribų pažeidimus ir rekomenduoja galimus veiksmus pažeidimų arba reikalavimų nesilaikymo atveju.

21 straipsnis

Vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno ataskaitos

1. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas už biudžetą atsakingam Kolegijos nariui, rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetui, Biudžeto generalinio direktorato generaliniam direktoriui ir apskaitos pareigūnui reguliariai praneša apie reikšmingą riziką ir pagal 19 straipsnio 4 dalį nustatytų taisyklių ir procedūrų laikymąsi. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas taip pat reguliariai teikia informaciją apie riziką ir ribas asmenims, atsakingiems už diversifikuotos finansavimo strategijos praktinį vykdymą.

Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius nepagrįstai nedelsdamas imasi būtinų priemonių tiems nustatytiems faktams ištaisyti ir vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui pateikia paaiškinimus dėl priemonių, kurių imtasi.

Teikdamas ataskaitas už biudžetą atsakingam Kolegijos nariui, vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas prireikus taip pat gali informuoti tą narį apie antroje pastraipoje nurodytus faktus ir apie rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto svarstymus.

2. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas kartą per metus teikia Komisijai aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikos įgyvendinimo ataskaitą.

22 straipsnis

Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto vaidmuo

1. Įsteigiamas rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetas, kuris padeda vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui vykdyti to pareigūno pareigas.

2. Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetas:

a)	konsultuoja vyriausiąjį rizikos valdymo pareigūną aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikos klausimais;

b)	padeda vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui vykdyti 20 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytas užduotis;

c)	dalyvauja vertinant, stebint ir tvirtinant praktiką, susijusią su aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikos įgyvendinimu ir skolinimosi, skolos valdymo ir skolinimo operacijų rizikos valdymu;

padeda vyriausiajam rizikos valdymo pareigūnui vertinti atsirandančias rizikos pozicijas, susijusias su skolinimosi, skolos valdymo ir skolinimo operacijomis, ir gauna vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno informaciją apie nustatytų ribų, kuriomis siekiama sumažinti riziką, viršijimą arba aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politikos bei kitų su rizika susijusių gairių, politikos ir ribų nesilaikymą.

23 straipsnis

Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto nariai ir organizavimas

1. Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto nariais yra vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas, Komisijos apskaitos pareigūnas, atitikties užtikrinimo pareigūnas, du generalinių direktoratų darbuotojai, kurių pareigos susijusios su rizikos valdymo ir finansų rinkų priežiūros kompetencija, du Biudžeto generalinio direktorato generalinio direktoriaus paskirti Biudžeto generalinio direktorato darbuotojai.

2. Direktorato, prižiūrinčio Sąjungos programoms finansuoti skirtas skolos vertybinių popierių emisijas, direktorius yra nuolatinis rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto stebėtojas be balsavimo teisės.

3. Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto narius skiria generalinių direktoratų generaliniai direktoriai, atsakingi už rizikos valdymą ir finansų rinkų priežiūrą, ir Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius. Paskirtieji nariai turi pakankamai žinių ir kompetencijos su rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto darbu susijusiose srityse, visų pirma rizikos valdymo ir finansų rinkų priežiūros srityse.

4. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas paskiria ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip tris išorės ekspertus dalyvauti rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komiteto posėdžiuose. Išorės ekspertai dėl komitetui pateiktų klausimų teikia nuomones ir dalyvauja svarstymuose be balsavimo teisės.

5. Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetas, kai įmanoma, priima pozicijas bendru sutarimu arba, jei bendras sutarimas nepasiekiamas, paprasta savo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą reikšmę turi vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno balsas.

6. Rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

5 SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

24 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas (ES, Euratomas) 2022/2544 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2023 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1046/oj.

(2) 2022 m. gruodžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2022/2434, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046, kiek tai susiję su diversifikuotos finansavimo strategijos kaip bendrojo skolinimosi metodo nustatymu (OL L 319, 2022 12 13, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2434/oj).

(3) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj).

(4) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2094/oj).

(5) 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma skolinimosi operacijų pagal Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 administravimo ir skolinimo operacijų, susijusių su paskolomis, suteiktomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnį, būtina tvarka.

(6) 2022 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES, Euratomas) 2022/2545, kuriuo nustatoma išlaidų, susijusių su skolinimosi ir skolos valdymo operacijomis pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, paskirstymo sistema (OL L 328, 2022 12 22, p. 123, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2022/2545/oj).

(7) 2022 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES, Euratomas) 2022/2544, kuriuo nustatoma pagal diversifikuotą finansavimo strategiją vykdomų ES skolinimosi ir skolos valdymo operacijų ir susijusių skolinimo operacijų administravimo ir įgyvendinimo tvarka (OL L 328, 2022 12 22, p. 109, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2022/2544/oj).

(8) 2018 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimas C(2018) 5120 final dėl Komisijos tarnyboms skirtų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (Europos Komisijos skirsnio) vykdymo vidaus taisyklių.

(9) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (OL L 87, 2017 3 31, p. 229, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2017/583/oj).

(10) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1, ELI: ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/648/oj).

(11) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/2365/oj).

(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2014/65/oj).

(13) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2020/2053/oj).

(14) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2093/oj).

(15) 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2021/625 dėl pirminių maklerių tinklo sukūrimo ir tinkamumo kriterijų, taikomų suteikiant sindikuotųjų sandorių, kuriuos vykdo Komisija skolindamasi Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu, valdymo ir bendro valdymo įgaliojimus, nustatymo (OL L 131, 2021 4 16, p. 170, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/625/oj).

(16) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2015/849/oj).

Atitikties lentelė
2022 m. gruodžio 19 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES, Euratomas) 2022/2544	Šis sprendimas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	9 straipsnis
9 straipsnis	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
11 straipsnis	12 straipsnis
12 straipsnis	13 straipsnis
13 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnis	16 straipsnis
15 straipsnis	17 straipsnis
16 straipsnis	18 straipsnis
17 straipsnis	19 straipsnis
18 straipsnis	20 straipsnis
19 straipsnis	21 straipsnis
20 straipsnis	22 straipsnis
21 straipsnis	23 straipsnis