(1)

Sąjungos žemės ūkio sektoriaus ir bendros žemės ūkio politikos analizei ir plėtrai reikalinga objektyvi, naujausia ir aktuali informacija apie Sąjungos valdų veiklos rezultatus ir tvarumą. Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT) buvo įsteigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1217/2009 (3);

(2)

Komisijos atliktu poveikio vertinimu, kuriuo remiami 2018 m. teisėkūros procedūra priimami aktai dėl bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) po 2020 m., nustatyta būtinybė gerinti ūkio lygmens duomenų rinkimą;

(3)

2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija paskelbė ketinanti pereiti nuo ŪADT prie ūkių tvarumo duomenų tinklo (toliau – ŪTDT), kad būtų renkami ūkio lygmens duomenys apie tvarumą. Šiuo perėjimu bus sudarytos sąlygos panaudoti tą pertvarkytą duomenų tinklą įrodymais ir rezultatais grindžiamos politikos plėtojimui ir valstybių narių bei visos Sąjungos žemės ūkio sektorių analizei, įvertinti pažangą ir pateikti vertingų rekomendacijų politikos formuotojams. ŪTDT bus prisidedama prie išplėstų BŽŪP ekonominių, aplinkos ir socialinių aspektų analizės, prie konsultacinių paslaugų ūkininkams gerinimo ir ūkio veiklos rezultatų lyginamosios analizės bei žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės skaidrumo ir sąžiningumo;

(4)

siekiant suteikti pagrindą BŽŪP tikslams, nustatytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje, ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo dabartinius ir būsimus uždavinius, tikslinga apimti visus tris Sąjungos žemės ūkio tvarumo aspektus, t. y. ekonominį, aplinkos ir socialinį aspektus, visų pirma kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (4) 5 ir 6 straipsniuose. Pagal SESV 11 straipsnį su aplinkos apsauga susiję duomenys turi būti įtraukti į ŪTDT, kad būtų prisidėta prie papildomų aspektų, susijusių su Sąjungos žemės ūkio tvarumu, vertinimo. Be to, siekiant sustiprinti sąsają su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu, vertinant valdų tvarumą pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus reikėtų atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: ekonominį, aplinkos ir socialinį;

(5)

pirmiau minėtus tikslus galima pasiekti tik naudojant Sąjungos tinklą ūkių tvarumo duomenims rinkti, visų pirma ŪTDT, remiantis duomenų rinkėjais, jau esančiais kiekvienoje valstybėje narėje, išsaugant dalyvaujančių šalių konfidencialumą;

(6)

šiuo metu duomenys daugiausia renkami valdų ekonominiams aspektams įvertinti. Tačiau būtina įvertinti bendrą valdų tvarumą, įskaitant remiantis aplinkos duomenimis, susijusiais su dirvožemiu, oru, vandeniu ir biologine įvairove, taip pat socialinį ūkininkavimo aspektą apimančius duomenis, ypatingą dėmesį skiriant moterų ūkininkių ir moterų - ūkio darbuotojų bei jaunųjų ūkininkų ir jaunųjų ūkio darbuotojų padėčiai. Tikslinga Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 priede nustatyti pagrindines ekonominių, aplinkos ir socialinių duomenų kategorijas ir su tomis kategorijomis susijusias duomenų temas, kurios gali būti renkamos ir kaupiamos ŪTDT. Tos duomenų temos turėtų būti susietos su BŽŪP poreikiais ir turėtų būti aktualios vertinant Sąjungos žemės ūkio ir valdų tvarumą. Siekiant atsižvelgti į būsimus tvarumo iššūkius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas priedas būtų iš dalies keičiamas, be kita ko, keičiant temas ir įtraukiant naujas, kartu atsižvelgiant į rinktinų ir rengtinų duomenų aktualumą ir nacionalinėms institucijoms bei valdoms tenkančią administracinę naštą. Be to, Komisija, įtraukdama naujas temas, turėtų numatyti bent vienų metų laikotarpį iki susijusio įgyvendinimo akto dėl kintamųjų taikymo pradžios, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasirengti duomenų rinkimui. Be to, Komisija neturėtų įtraukti naujų temų per pirmuosius trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(7)

siekiant apibūdinti socialinį tvarumo aspektą, būtina rengti žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų tam tikrų rūšių asmens duomenis. Tokia informacija turėtų padėti atlikti temų, susijusių su konkrečiais BŽŪP tikslais, nurodytais Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose, analizę. Tokių asmens duomenų tvarkymas turėtų apsiriboti tik tomis duomenų kategorijomis, kurios yra tikrai būtinos Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, tikslams pasiekti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (5), ypač jo 9 straipsnio 1 dalį, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (6), ypač jo 10 straipsnio 1 dalį;

(8)

Komisija turėtų paskelbti Sąjungos tvarumo būklės analizės rezultatus, visų pirma tam, kad tuos rezultatus būtų galima naudoti lyginamosios analizės tikslais. Respondentinėms valdoms teikiamos konsultavimo paslaugos, grindžiamos ŪTDT duomenimis, gali būti vertingos ir jos gali būti didelė paskata dalyvauti ŪTDT, jeigu konsultacijos grindžiamos aktualiais ir kuo naujesniais duomenimis, atsižvelgiant į mokslu pagrįstus pokyčius ir naujausias turimas žinias apie geriausią praktiką. ŪTDT agreguotų duomenų, susijusių su aplinkos temomis, nustatytomis Reglamente (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, sklaida, vykdoma laikantis jame nustatytų sąlygų, turėtų būti siekiama aktyviai ir sistemingai platinti visuomenei informaciją apie aplinką, kurią reikalaujama platinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (8);

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 (9) 8 straipsnio 1 dalies c punktu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1091 (10) 4 straipsnio 1 dalies c punktu valstybėms narėms suteikiama galimybė statistiniams tyrimams naudoti kitus šaltinius. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 138/2004 (11) I priede aptariamas ŪADT duomenų naudojimas. Remiantis tomis galimybėmis ir siekiant pakartotinio duomenų naudojimo ir didesnio veiksmingumo, yra naudinga leisti valstybėms narėms naudoti ŪTDT duomenis statistikos tikslais;

(10)

siekiant surinkti ŪTDT duomenis, kurių apimtis yra platesnė nei ŪADT, tikslinga pritaikyti dabartines terminų apibrėžtis. Visų pirma reikėtų peržiūrėti termino „ūkininkas“ apibrėžtį, kad būtų nustatytas už valdą teisiškai atsakingas subjektas, ir pasiekti, kad terminų apibrėžtys „ūkis“ ir „valda“ būtų tinkamesnės analizės tikslais, siekiant užtikrinti nuoseklumą su panašiomis statistikos tikslais naudojamomis terminų apibrėžtimis. Termino „individualūs duomenys“ apibrėžtis turėtų atspindėti koncepciją, kad tiek fizinių, tiek juridinių asmenų duomenys turėtų būti saugomi, kai tokie duomenys leidžia tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tų asmenų tapatybę. Termino „agreguoti duomenys“ apibrėžtyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tai kelių valdų duomenys, nes tai pagrindinė agregavimo metodo savybė;

(11)

valstybės narės arba atsakingos nacionalinės institucijos turėtų stengtis kuo labiau modernizuoti duomenų rinkimo būdus. Be to, būtina rinkti suderintus duomenis ir vengti jau surinktų duomenų, pavyzdžiui, iš žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos arba BŽŪP statistikos, dubliavimo. Siekiant sumažinti ūkininkams ir duomenų rinkėjams tenkančią administracinę naštą, išvengti duomenų užklausų ir duomenų rinkimo dubliavimo ir išplėsti ŪTDT duomenų rinkinį, turėtų būti taikomas principas, kad duomenys renkami vieną kartą, o naudojami daug kartų. Taikant tą principą turi būti atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 (12). Be to, turėtų būti skatinamas skaitmeninių sprendimų naudojimas, įskaitant pakartotinį duomenų naudojimą ir dalijimąsi duomenimis su kitais šaltiniais, ir jam turėtų būti teikiama pirmenybė visais atvejais, kai tai padeda užtikrinti platų ūkininkų dalyvavimą ir surinktų duomenų tikslumą. Šiuo tikslu reikėtų ištirti galimybę sukurti arba optimizuoti turimas skaitmenines duomenų rinkimo priemones. Siekiant surinkti aplinkos ir socialinius kintamuosius, turėtų būti numatyta galimybė išplėsti duomenų rinkimo sistemą, kai ji pagrįsta tik ūkio apskaitos tarnybomis;

(12)

siekiant pagerinti ūkių ataskaitų rengimo veiksmingumą ir sumažinti respondentinėms valdoms tenkančią naštą, ryšių palaikymo agentūros turėtų turėti galimybę laiku ir nemokamai naudotis nacionaliniais duomenų šaltiniais, kurie gali būti naudojami kaip svarbūs duomenys rengiant ūkių ataskaitas, kaip apibrėžta ir nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu. Tokių duomenų šaltinių naudojimas yra būtinas ryšių agentūroms pavestoms užduotims vykdyti. Tais tikslais tinkama nustatyti prieigos prie tokių duomenų šaltinių sąlygas ir naudoti kitus duomenų rengimo metodus ar naujoviškus metodus, be kita ko, nustatyti duomenis tvarkančių atitinkamos valstybės narės subjektų bendradarbiavimo mechanizmus. Šiame reglamente turėtų būti sudarytas nacionaliniu lygmeniu prieinamų atitinkamų duomenų šaltinių, kuriais ryšių palaikymo agentūros gali naudotis ūkių ataskaitoms rengti, sąrašas. Siekiant užtikrinti, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas ir aktualus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas sąrašas būtų iš dalies keičiamas. Visų pirma, į tą sąrašą turėtų būti įtraukti duomenų rinkiniai, gauti iš Reglamentu (ES) 2018/1091 nustatytos integruotos ūkių statistikos ir Reglamentu (ES) 2022/2379 nustatytos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos, kai bus teisiškai sudarytos sąlygos dalytis duomenimis iš tų duomenų šaltinių;

(13)

be respondentinių valdų ūkių ataskaitose pateiktų duomenų, valstybės narės turėtų numatyti priemones, kuriomis Komisija galėtų padidinti gebėjimą analizuoti tvarumo klausimus papildant ūkių ataskaitų duomenis turiniu iš BŽŪP strateginių planų stebėsenos ir vertinimo duomenų (SVD), gautų pagal įgyvendinimo aktą, priimtą remiantis Reglamento (ES) 2021/2115 133 straipsniu, arba integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2116 (13), tačiau nedidinant valstybėms narėms ir respondentinėms valdoms tenkančios administracinės naštos. Kadangi ŪTDT ir tų kitų duomenų rinkinių duomenų rinkimo ir rengimo būdai ir metodika gali skirtis, pavyzdžiui, kiek tai susiję su terminų apibrėžtimis ir ataskaitiniais laikotarpiais, analizuojant duomenis gali prireikti atsižvelgti į suderinamumo klausimus. Tuo atžvilgiu valstybių narių pareiga turėtų būti suprantama kaip pareiga pateikti tuose duomenų rinkiniuose esančius duomenis, bet ne užtikrinti visišką suderinamumą su ŪTDT. Siekiant, kad duomenų rinkinių sąrašas būtų kuo aktualesnis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti tą duomenų rinkinių sąrašą ir įtraukti naujus atitinkamus ir aktualius duomenų rinkinius, tinkamus susiejimui Sąjungos lygmeniu, kartu atsižvelgiant į rinktinų ir rengtinų duomenų aktualumą ir valstybėms narėms bei respondentinėms valdoms tenkančią administracinę naštą;

(14)

kalbant apie SVD, tokių duomenų pavyzdys yra išskaidyti duomenys apie BŽŪP intervencines priemones. Kalbant apie IAKS duomenis, tokių duomenų pavyzdžiai būtų žemės ūkio paskirties žemės danga, pasėliai, kraštovaizdžio elementai ir žemės valdymas taikant ekologinio ūkininkavimo praktiką. SVD ir IAKS valdų identifikavimą tvarko valstybių narių institucijos nacionaliniu lygmeniu, naudodamosi konkrečiais identifikatoriais. Remdamosi tais identifikatoriais, nacionalinės institucijos gali susieti tokius duomenis atskirų ūkių lygmeniu. Valstybės narės turėtų nuspręsti, ar siųsti Komisijai tas sąsajas, ar atitinkamus su respondentine valda susijusius duomenis, įtrauktus į tuos duomenų rinkinius. Kai valstybės narės nusprendžia atitinkamus duomenis siųsti, tie duomenys turėtų apimti ŪTDT numerį, kad atitinkamą turinį būtų galima sujungti su ūkių ataskaitomis Sąjungos lygmeniu. Turėtų būti patikslinta, kaip susieti šią informaciją atskirų ūkių lygmeniu, be kita ko, duomenų apsaugos požiūriu. Siekiant užtikrinti vienodas tų duomenų rinkinių duomenų naudojimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai sudaryti sąrašą duomenų, gautinų iš tų duomenų rinkinių, ir nustatyti išsamias techninių specifikacijų taisykles ir duomenų perdavimo terminus. Tie duomenys turėtų būti susieti su Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, tikslu, ir taip pat su viena ar daugiau jame nustatytų temų;

(15)

kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 5 straipsnyje nustatytą tiriamąją sritį, turėtų būti išlaikyti pagrindiniai apskaitos duomenų reprezentatyvumo kriterijai ir tyrimų atrankos kriterijai, įtraukiant papildomos informacijos apie kitus tvarumo aspektus ir atsižvelgiant į tai, kad gautas tyrimas gali būti nereprezentatyvus aplinkos arba socialinių kintamųjų atžvilgiu;

(16)

ŪTDT turėtų būti grindžiamas savanorišku dalyvavimu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės susiduria su problemomis, susijusiomis su valdų dalyvavimu ŪTDT, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė priimti nacionalines taisykles tam klausimui spręsti netaikant sankcijų ūkininkams. Valstybės narės turėtų skatinti ūkininkus dalyvauti ŪTDT taikydamos paskatas, kurias jos turėtų nustatyti konkrečiame plane. Tos paskatos galėtų sudaryti, inter alia, teikiant finansinę paramą, grįžtamąją informaciją apie ūkio veiklos rezultatus arba tikslines rekomendacijas pagal ŪTDT informaciją;

(17)

perėjus nuo ŪADT prie ŪTDT, turėtų būti galima palyginti respondentinės valdos duomenis su agreguotais duomenimis, kai duomenys yra kelių respondentinių valdų ir pateikiami kaip regioniniai, nacionaliniai, Sąjungos ar sektorių vidurkiai. Kalbant apie apskaitos duomenis, valdų apskaita yra pagrindinis jų pajamų vertinimo ar ūkinės veiklos analizės šaltinis. Regioniniai, nacionaliniai, Sąjungos ar sektorių vidurkiai taip pat turėtų būti prieinami valstybių narių lygmeniu, siekiant pagilinti žinias apie žemės ūkio padėtį. Taip pat turėtų būti galima surinktus duomenis naudoti geresnėms prie poreikių pritaikytoms konsultacinėms paslaugoms ir grįžtamajai informacijai ūkininkams teikti, siekiant palengvinti valdų valdymą ir pagerinti jų tvarumą;

(18)

ŪTDT duomenys turėtų būti susiję su žemės ūkio veikla ir kita tiesiogiai su valda susijusia pelninga veikla, kad būtų galima aprėpti visus svarbius valdų veiklos aspektus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ne ūkyje vykdomą veiklą, nes tai būtinas bendro valdos gyvybingumo ir tvarumo rodiklis. Tuo atveju parengtų duomenų detalumas turėtų būti tik toks, koks būtinas siekiant išnagrinėti ne ūkyje vykdomos veiklos svarbą žemės ūkio veiklos atžvilgiu. Rengiant ūkių ataskaitas neturėtų būti atsižvelgiama į duomenis, susijusius su privačiu turtu;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas ūkių ataskaitų įgyvendinimo sąlygas, visų pirma, kad ūkių ataskaitose pateikti duomenys būtų palyginami, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų apibrėžti kintamieji, dėl kurių turėtų būti rengiami duomenys, ataskaitiniai metai, ūkių ataskaitų forma ir išdėstymas bei duomenų perdavimo Komisijai taisyklės. Apibrėždama šiuos kintamuosius, Komisija turėtų stengtis pasinaudoti esamais duomenų šaltiniais ir analizuoti kintamųjų įgyvendinamumą, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis apie galimus duomenų šaltinius ir metodus, kad būtų sumažinta valstybėms narėms ir respondentinėms valdoms tenkanti našta. Turėtų būti siekiama užtikrinti, kad surinkti duomenys būtų palyginami ir naudingi analizės tikslais, tačiau siekiant gauti išsamų ir vienodą Sąjungos masto duomenų rinkinį, tikslinga atsižvelgti į konkrečias valstybių narių aplinkybes, todėl turėtų būti galima taikyti konkrečias ir pagrįstas išimtis;

(20)

esama Komisijos sukurta kompiuterizuota duomenų sistema turėtų ir toliau veikti perduodant duomenis tarp valstybių narių ir Komisijos ir juos tikrinant tiek atskirų ūkių, tiek agreguotu lygmeniu. Ta kompiuterizuota duomenų sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad Komisija ar valstybės narės galėtų sujungti ŪTDT ir kitų duomenų rinkinių, tokių kaip SVD ir IAKS, duomenis atskirų ūkių lygmeniu. Siekiant užtikrinti vienodas tos kompiuterizuotos duomenų sistemos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl išsamių duomenų saugojimo, tvarkymo, pakartotinio naudojimo ir dalijimosi jais Komisijoje taisyklių;

(21)

siekiant padidinti ūkininkų sutikimo lygį dalyvauti renkant duomenis ir apsaugoti individualius duomenis nuo neleistino ar netinkamo naudojimo, būtina paaiškinti, kad individualūs duomenys turėtų būti naudojami tik analitiniais tikslais, susijusiais su BŽŪP tikslais ir Sąjungos žemės ūkio tvarumu, ir, jei valstybės narės taip nusprendžia, statistikos tikslais. Valstybėms narėms ar Komisijai turėtų būti draudžiama naudoti individualius duomenis kitais tikslais, ypač kontrolei pagal Reglamentą (ES) 2021/2116 arba apmokestinimo tikslais;

(22)

jei Komisija arba ryšių palaikymo agentūros dalijasi ŪTDT duomenimis arba kitų duomenų rinkinių duomenimis, labai svarbu užtikrinti duomenų apsaugą ir patikinti ūkininkus – tiek fizinius, tiek juridinius asmenis –, kad jų individualūs duomenys ir visa kita pagal Reglamentą (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, gauta individuali informacija bus nuasmeninti, taip išvengiant galimybės ūkininkus identifikuoti. Todėl turėtų būti nurodyta, kad ŪTDT duomenys ir kitų duomenų rinkinių duomenys gali būti skelbiami viešai, jei jie yra agreguoti ir nuasmeninti. Be to, kalbant apie kitų duomenų rinkinių duomenis, reikėtų paaiškinti, kad jie bus paskelbti viešai agreguotu ir nuasmenintu formatu tik Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, tikslais, taigi tai nedaro poveikio tų duomenų rinkiniams taikomoms taisyklėms, nustatytoms atitinkamuose konkrečiuose Sąjungos teisės aktuose;

(23)

siekiant mokslo pažangos Sąjungos žemės ūkio srityje ir padėti įveikti Sąjungos žemės ūkiui kylančius iššūkius, turėtų būti galima suteikti prieigą prie pseudoniminių duomenų mokslinių tyrimų tikslais. Kad būtų užtikrintas aukštas tiems duomenims reikalingas apsaugos lygis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai Sąjungos lygmeniu nustatyti tokios prieigos taisykles ir sąlygas. Prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija turėtų gauti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę;

(24)

Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti su individualių duomenų apsauga susijusį duomenų valdymą taikydamos tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad duomenys būtų naudojami tik Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 tikslais. Pasirenkant technines ir organizacines duomenų apsaugos priemones, taip pat vertinant ir dokumentuojant tokias priemones turėtų būti taikomos tokios procedūros, kurios atitinka procedūras, taikomas siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2016/679 24 straipsnio ir Reglamento (ES) 2018/1725 26 straipsnio reikalavimams, ir yra su jomis suderinamos. Be to, turėtų būti nustatytos nuostatos, kuriomis asmenims, dalyvaujantiems ŪTDT, būtų draudžiama atskleisti individualius duomenis. Kalbant apie asmens duomenis, visa apsauga, įskaitant duomenų subjektų ir duomenų tvarkytojų teises ir pareigas, turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725;

(25)

pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 asmens duomenys turi būti saugomi tik tol, kol jų reikia tais tikslais, kuriais tie duomenys buvo surinkti. ŪTDT duomenų ir į juos įtrauktų asmens duomenų naudojimas turėtų apimti galimybę analizuoti ilgalaikes tendencijas remiantis rodikliais, pavyzdžiui, maisto medžiagų valdymo ar išmetamųjų teršalų kiekio, raida, kuri turi būti vertinama ilgą laiką, kad nebūtų atsiliekama nuo gamtos reiškinių. Todėl turėtų būti reguliariai atliekama analizė, ypač susijusi su informacija apie aplinką. Kitos temos, dėl kurių reikėtų atlikti ilgalaikes analizes, yra žemės naudojimas ir kainos, nes tai suteikia informacijos apie struktūrinius ūkininkavimo pokyčius. Tokią ilgalaikę analizę taip pat turėtų būti įmanoma atlikti dalijantis duomenimis tarp skirtingų duomenų rinkinių, sukurtų vykdant susiejimą individualiu lygmeniu. Dalijimasis duomenimis turėtų padidinti informacijos prieinamumą, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais ateityje gali susidurti Sąjungos žemės ūkis. Tokių iššūkių neįmanoma numatyti dabar, ypač atsižvelgiant į būsimą retrospektyvių tyrimų poreikį, kurio negalima pakankamai tiksliai nustatyti. Todėl netikslinga nustatyti duomenų naudojimo terminą, bet verčiau yra saugoti duomenis tol, kol jų reikia laiko eilučių analizei atlikti;

(26)

asmens duomenų rengimas, tvarkymas ir naudojimas turėtų būti pagrįstas ir proporcingas atitinkamų operacijų tikslams, laikantis, inter alia, duomenų kiekio mažinimo principo. Didelė Sąjungos ūkininkų dalis yra fiziniai asmenys. Iš Sąjungos integruotos ūkių statistikos matyti, kad 2020 m. 96 % visų valdų Sąjungoje priklausė fiziniams asmenims. Todėl būtina, kad per ŪTDT renkami duomenys apimtų fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad duomenų analizės rezultatai atspindėtų tikrąją žemės ūkio sektoriaus padėtį;

(27)

asmens duomenų tvarkymo Sąjungos lygmeniu tikslais turėtų būti nustatytos su asmens duomenų valdymu ir tvarkymu susijusios funkcijos. Duomenų tvarkymo funkcijos Sąjungos lygmeniu turėtų būti taikomos duomenims nuo tada, kai tie duomenys perduodami Komisijai ūkių ataskaitose. Valstybės narės pagal savo jurisdikciją turėtų nustatyti asmens duomenų valdymą, įskaitant duomenų apsaugos funkcijas, pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma atsižvelgdamos į tai, kad duomenys gali būti renkami keliais tikslais, iš kurių vienas gali būti naudojimas ūkių ataskaitose;

(28)

dėl išplėstos ŪTDT aprėpties, palyginti su ŪADT, būtina pritaikyti jo biudžeto taisykles. Reglamente (ES) 2021/2116 nustatyta, kad Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) finansuoja žemės ūkio apskaitos informacinių sistemų sukūrimą ir priežiūrą kaip taikant tiesioginį valdymą patiriamas išlaidas. Iš EŽŪGF valstybėms narėms ir toliau turėtų būti mokama tam tikra suma už tinkamai parengtų ūkių ataskaitų pateikimą per nustatytą terminą; ji galėtų būti proporcinga mastui, kuriuo tos ūkių ataskaitos apima atitinkamas duomenų temas. Be to, EŽŪGF turėtų finansiškai prisidėti prie valstybių narių sistemų įgyvendinimo, kad jos būtų suderintos su peržiūrėta ŪTDT aprėptimi ir valdymu. Siekiant užtikrinti vienodas tokio finansavimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma iš Sąjungos biudžeto valstybėms narėms mokėtinų sumų ir įnašų procedūra, įskaitant finansinių įnašų skyrimo kriterijus;

(29)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiame reglamente, priimant deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (14) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)

siekiant atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1217/2009 pokyčius dėl šio reglamento, reikėtų pakoreguoti Ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto pavadinimą;

(31)

Reglamentu (EB) Nr. 1217/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, Komisijai suteikiamais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15);

(32)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti ŪTDT, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(33)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2022 m. rugpjūčio 11 d. (16);

(34)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1217/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, kuriuo sukuriamas ūkių tvarumo duomenų tinklas “;

2)

I skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„ŪKIŲ TVARUMO DUOMENŲ TINKLO SUKŪRIMAS“;

3)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2379 dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 617/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1165/2008, (EB) Nr. 543/2009 bei (EB) Nr. 1185/2009 ir Tarybos direktyva 96/16/EB (OL L 315, 2022 12 7, p. 1)."

(*2)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1091 dėl integruotos ūkių statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1166/2008 ir (ES) Nr. 1337/2011 (OL L 200, 2018 8 7, p. 1)."

(*3)   2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų Bendrijoje (OL L 33, 2004 2 5, p. 1).“;"

4)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

(*4)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)."

(*5)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;"

5)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

6)

II skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„ŪKIŲ ATASKAITŲ RENGIMUI IR DUOMENŲ SUSIEJIMUI NAUDOJAMI DUOMENYS“;

7)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

(*6)   2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 187)."

(*7)   2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1)."

(*8)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671)."

(*9)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1)."

(*10)   2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1)."

(*11)   1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).“;"

8)

įterpiamas šis straipsnis:

9)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

10)

5a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

5b straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

12)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

14)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

15)

įterpiamas šis straipsnis:

16)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

17)

įterpiami šie straipsniai:

18)

17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

19)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

20)

19a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

21)

19b straipsnis pakeičiamas taip:

(*12)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

22)

įterpiamas šis straipsnis:

23)

šio reglamento priede išdėstytas tekstas įterpiamas kaip -I priedas;

24)

I priedo antraštė pakeičiama taip:

„ ŪTDT rajonų sąrašas “.