oficialusis leidinys
Europos Sąjungos
LT
Seriju L
|
|
oficialusis leidinys |
LT Seriju L |
|
2023/2638 |
2023 11 22 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2638
2023 m. lapkričio 20 d.
kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2024 m. ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194, kiek tai susiję su tam tikromis žvejybos galimybėmis kituose vandenyse
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas; |
|
(2) |
Taryba turi priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, kai tikslinga, tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, išdėstytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pagal to reglamento 16 straipsnio 1 dalį žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų išteklių ar žvejybos rūšies atžvilgiu; |
|
(3) |
todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socioekonominius padarinius, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones; |
|
(4) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas. Tuo planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad žvejojamų rūšių populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris viršytų didžiausiam galimam tausios žvejybos laimikiui (MSY) užtikrinti reikiamą lygį. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose daugiamečiuose planuose nustatytas taisykles; |
|
(5) |
pagal Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 1 dalį, to reglamento 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejybos galimybės turi būti nustatomos taip, kad kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. palaipsniui pakopomis būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumo dėl žvejybos, išreikšto intervalais, lygis. Todėl 2024 m. taikytini atitinkamų Baltijos jūros išteklių laimikio limitai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į tuo reglamentu nustatyto daugiamečio plano taisykles ir tikslus; |
|
(6) |
2023 m. gegužės 31 d. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė metinę rekomendaciją dėl Baltijos jūros išteklių; |
|
(7) |
yra tam tikrų išteklių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir kurių atveju ICES rekomenduoja taikyti nulinį laimikį. Vis dėlto, jei BLSK būtų nustatyti laikantis rekomenduotų dydžių, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą mišriosios žvejybos atveju, tektų dėl tam tikros žuvų rūšies stabdyti visą žvejybą. „Žvejybą stabdanti žuvų rūšis“ – tai rūšis, kurios atžvilgiu nėra nustatyta kvota ir dėl kurios vienam ar daugiau žvejybos laivų gali tekti nutraukti žvejybą, net jei jie vis dar turi kitų rūšių žuvų kvotą. Todėl tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK, kad būtų galima užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą (siekiant išvengti galbūt didelių socioekonominių jos nutraukimo padarinių) ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY. Tie priegaudos BLSK turėtų būti nustatomi tokių dydžių, kurie užtikrina, kad būtų sumažintas tų išteklių mirtingumas, suteikia paskatų gerinti selektyvumą ir padeda išvengti tų išteklių priegaudos. Siekiant sumažinti išteklių, kuriems nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio; |
|
(8) |
ICES duomenimis, didžiąja dauguma žvejybos Baltijos jūroje atvejų rūšys bent tam tikru mastu maišosi. Šis maišymasis susijęs tiek su rūšimis, kurios valdomos nustatytais BLSK, tiek su rūšimis, kurios BLSK nevaldomos. Labiausiai maišosi pelaginių rūšių ir demersinių rūšių žuvys. 2024 metams ICES rekomenduoja nulinį vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir pagrindinio baseino lašišų išteklių laimikį. Be to, ICES atsargumo principu grindžiamose rekomendacijose rekomenduojamas vakarinės Baltijos jūros dalies menkių laimikis yra labai mažas. Todėl, jei šių išteklių BLSK būtų nustatyti tokių dydžių, kokius rekomenduoja ICES, tai reikštų, kad visų pirma jūrines plekšnes (toliau – plekšnės) žvejojantys laivai turėtų 2024 m. nutraukti žvejybą. Remiantis ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centro (EUMOFA) duomenimis, apskaičiuota plekšnių laimikio, kurį leidžiama sužvejoti neviršijant siūlomų BLSK, pirminio pardavimo vertė yra 24,5 mln. EUR. 2024 m. taip pat reikėtų nutraukti ir daug kitos žvejybos rūšių, ypač mažos apimties priekrantės žvejybą, skirtą žvejoti Sąjungos BLSK nevaldomas rūšis, visų pirma kitų rūšių plekšniažuves. Todėl tam tikromis sąlygomis tikslinga nustatyti žvejybą stabdančių žuvų rūšių – vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir pagrindinio baseino lašišų – priegaudos BLSK; |
|
(9) |
kalbant apie rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, ICES vertinimu, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė vis dar nesiekia neršiančių žuvų išteklių biomasės ribinio atskaitos taško, kurio nesiekiant gali sumažėti reprodukcinis pajėgumas (Blim) ir kuris, palyginti su 2022 m., beveik nepadidėjo. Todėl ICES penktus metus iš eilės rekomenduoja nežvejoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, tikslinga toliau drausti tikslinę žvejybą ir toliau taikyti funkciškai susietas taisomąsias priemones. Turėtų būti nustatytos nedidelės neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio; |
|
(10) |
kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, dėl pasikartojančio su rekomendacija susijusio neapibrėžtumo ICES pakeitė savo rekomendaciją į atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją. Dabar atrodo, kad didžiąją pastarųjų 15 metų dalį šie ištekliai nesiekė Blim, o 2022 m. buvo kaip niekad maži. Atsargumo principu grindžiamose rekomendacijose rekomenduojamas laimikis yra labai mažas. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, tikslinga toliau drausti tikslinę žvejybą ir toliau taikyti funkciškai susietas taisomąsias priemones, taip pat uždrausti mėgėjų vykdomą vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą. Turėtų būti nustatytos nedidelės neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio; |
|
(11) |
kalbant apie atlantines lašišas (toliau – lašišos) ICES 22–31 pakvadračiuose, ICES paliko galioti savo rekomendaciją dėl nulinio laimikio, apribojo galimybę vasaros laikotarpiu toliau vykdyti tikslinę priekrantės žvejybą iki ICES 31 pakvadračio ir atitinkamai sumažino savo rekomendacijas dėl laimikio. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, tikslinga žvejybos rajoną ir žvejybos galimybių lygį pakoreguoti atsižvelgiant į ICES rekomendacijas ir toliau taikyti su jomis funkciškai susietas taisomąsias priemones; |
|
(12) |
siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudojamos priekrantės žvejybos ICES 32 pakvadratyje galimybės, 2019 m. lašišų atžvilgiu nustatyta riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė. Atsižvelgiant į šių dviejų išteklių žvejybos galimybių pokyčius, tikslinga išlaikyti tą lankstumą; |
|
(13) |
draudimas žvejoti paprastuosius šlakius (toliau – šlakiai) didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir šlakių priegaudos ribojimas iki daugiausia 3 % suminio šlakių ir lašišų laimikio prisidėjo prie to, kad reikšmingai sumažėjo anksčiau buvęs dažnas klaidingų ataskaitų teikimas dėl laimikio, sužvejoto vykdant lašišų žvejybą, ypač dėl šlakių laimikio. Todėl siekiant, kad klaidingų ataskaitų ir toliau būtų nedaug, tikslinga toliau taikyti esamus apribojimus; |
|
(14) |
mėgėjų vykdomai menkių ir lašišų žvejybai skirtos priemonės ir šlakių bei lašišų išteklių išsaugojimo priemonės neturėtų daryti poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius; |
|
(15) |
kalbant apie Botnijos įlankos silkes (jų žvejyba yra labai svarbi socioekonominiu požiūriu), ICES pateikė MSY rekomendacijas, kuriose nurodyti laimikio intervalai. Tuo pat metu, šių išteklių biomasė yra mažesnė už atskaitos tašką, kurio nepasiekus reikia imtis konkrečių ir tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger), ir yra tikimybė, kad 2025 m. šie ištekliai nesieks Blim. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamentu (ES) 2016/1139, tikslinga nustatyti žvejybos galimybes apatinėje mirtingumo dėl žvejybos, kuriam esant užtikrinamas MSY (FMSY) intervalo dalyje; |
|
(16) |
ICES vertinimu, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasė padidėjo, tačiau ji sudaro tik 71 % Blim. Be to, išteklių pasipildymo lygis tebėra kaip niekad žemas ir nesitikima, kad 2025 m. biomasė atsikurs tiek, kad viršytų Blim. Todėl šeštus metus iš eilės ICES rekomenduoja vakarinės Baltijos jūros dalies silkių nežvejoti. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamentu (ES) 2016/1139, tikslinga toliau drausti tikslinę žvejybą ir nustatyti nedideles neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybes, kad būtų išvengta žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio; |
|
(17) |
kalbant apie centrinės Baltijos jūros dalies silkes (jų žvejyba yra labai svarbi socioekonominiu požiūriu), ICES pateikė MSY rekomendacijas, kuriose nurodyti laimikio intervalai. Tuo pat metu, ICES vertinimu, didžiąją ankstesnių 30 metų dalį, taip pat ir pastaruosius metus, tų išteklių biomasė nesiekė Blim ir yra tikimybė, kad 2025 m. šių išteklių biomasė nesieks Blim. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamentu (ES) 2016/1139, tikslinga nustatyti žvejybos galimybes apatinėje FMSY intervalo dalyje ir, kaip papildomą su žvejybos galimybėmis funkciškai susietą taisomąją priemonę, nustatyti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą žvejybai naudojant pelaginius tralus; |
|
(18) |
ICES vertinimu, Rygos įlankos silkių išteklių biomasė viršija Btrigger, o žvejybos intensyvumas siekia FMSY. Todėl tikslinga nustatyti žvejybos galimybes pagal Reglamentą (ES) 2016/1139, kurios atitiktų FMSY taško vertę; |
|
(19) |
kalbant apie plekšnes, ICES vertinimu, vykdant plekšnių žvejybą yra sužvejojama menkių priegauda. Todėl tikslinga nustatyti plekšnių žvejybos galimybes pagal Reglamentą (ES) 2016/1139 žemiau mažiausios vertės FMSY intervale; |
|
(20) |
kalbant apie šprotus, ICES vertinimu, nors šių išteklių biomasė viršija Btrigger, nuo 2014 m. nebuvo didelio išteklių pasipildymo. Be to, ICES vertinimu, 2021 ir 2022 m. išteklių pasipildymo lygis buvo kaip niekad žemas. Maža to, šprotų žvejyba dažnai yra mišri, kuomet šprotai žvejojami kartu su silkėmis. Todėl tikslinga nustatyti šprotų žvejybos galimybes pagal Reglamentą (ES) 2016/1139 atitinkamoje apatinėje FMSY intervalo dalyje; |
|
(21) |
naudojimuisi žvejybos galimybėmis, nustatytomis šiame reglamente, taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (3), ypač jo 33 straipsnis dėl laimikio ir žvejybos pastangų registravimo ir jo 34 straipsnis dėl duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimo Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susieti kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai; |
|
(22) |
Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (4) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikytini. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi nustatytas metų sandūros lankstumo mechanizmas visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir lemtų prastesnę biologinę išteklių būklę, reikėtų aiškiai nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi BLSK tik kai nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis; |
|
(23) |
rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasė nesiekia Blim. Visus šiuos išteklius 2024 m. leidžiama sužvejoti tik kaip priegaudą ir vykdant mokslinę žvejybą, taip pat vykdant mažos apimties priekrantės žvejybą vakarinės Baltijos jūros dalies silkių atveju. Todėl, atsižvelgiant į palyginti nedidelį Baltijos jūros ekosistemos atsparumą, valstybės narės, turinčios atitinkamų BLSK kvotos dalį, įsipareigojo 2024 m. tiems ištekliams netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytų metų sandūros lankstumo priemonių, kad 2024 m. laimikis neviršytų atitinkamų BLSK. Be to, ICES 22–30 pakvadračiuose beveik visų upių lašišų išteklių biomasė nesiekia rituolių prieaugio ribinio atskaitos taško (Rlim), ir 2024 m. šiuos išteklius leidžiama sužvejoti tik kaip priegaudą ir vykdant mokslinę žvejybą. Todėl atitinkamos valstybės narės prisiėmė panašų įsipareigojimą dėl metų sandūros lankstumo, susijusio su 2024 m. pagrindinio baseino lašišų laimikiu; |
|
(24) |
Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 (5) nustatytos norveginių menkučių žvejybos ICES 3a kvadrato (Skagerakas-Kategatas), ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse (Šiaurės jūra) galimybės nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Norveginių menkučių žvejybos sezonas trunka nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. 2023 m. spalio 16 d. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė vedė dvišales konsultacijas pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (6) 498 straipsnio 2 dalį ir susitarė dėl BLSK, remdamosi 2023 m. spalio 9 d. paskelbtomis ICES rekomendacijomis. Konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti rašytiniame protokole, kuriam 2023 m. spalio 20 d. pritarė Taryba ir kurį pagal to Susitarimo 498 straipsnio 6 dalį ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/1875 (7) pasirašė Komisijos atstovas Sąjungos vardu ir Jungtinės Karalystės delegacijos vadovas. Todėl atitinkamos norveginių menkučių žvejybos ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse galimybės 2023 m. lapkričio 1 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas tame rašytiniame protokole; |
|
(25) |
Reglamentu (ES) 2023/194 nustatomos 2023 m. juodadėmių menkių ICES 4 parajonyje, 6a kvadrate ir 3a kvadrate (Šiaurės jūroje, į vakarus nuo Škotijos ir Skagerake) žvejybos galimybės, remiantis Sąjungos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės konsultacijų dėl žvejybos 2024 m. rezultatais, užfiksuotais 2022 m. gruodžio 9 d. pasirašytame suderintame protokole. Siekiant užtikrinti visišką žvejybos galimybių išnaudojimą, tikslinga leisti įgyvendinti lankstumo tam tikruose BLSK rajonuose tvarką, kai tai susiję su tais pačiais biologiniais ištekliais. Todėl tikslinga nustatyti tarprajoninį lankstumą dėl valstybių narių juodadėmių menkių kvotų (ne daugiau kaip 10 % dydžio) rajone nuo Šiaurės jūros iki Skagerako-Kategato Sąjungos vandenų; |
|
(26) |
Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir jo įgyvendinimo protokole (8) nustatyta, kad Grenlandijos Vyriausybė Sąjungai turi skirti 7,7 % paprastųjų stintenių (Mallotus villosus), leidžiamų sužvejoti ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse, BLSK. 2023 m. spalio 5 d. Grenlandijos Vyriausybė informavo Sąjungą, kad, remdamasi Islandijos jūrų ir gėlųjų vandenų mokslinių tyrimų instituto paskelbta tarpine moksline rekomendacija, pagal kurią 2023–2024 m. žiemą sužvejotas laimikis turėtų būti ne didesnis kaip nulis tonų, Grenlandijos Vyriausybė šiuo metu negali pasiūlyti Sąjungai paprastųjų stintenių tuo laikotarpiu. Todėl, laukiant galutinių mokslinių rekomendacijų, pagal kurias Grenlandijos Vyriausybė galėtų pasiūlyti Sąjungai paprastųjų stintenių, tų išteklių žvejybos galimybės Reglamente (ES) 2023/194 turėtų būti pažymėtos „Bus nustatyta“; |
|
(27) |
todėl Reglamentas (ES) 2023/194 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(28) |
siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių, šio reglamento nuostatos dėl Baltijos jūros turėtų būti taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau šis reglamentas turėtų būti taikomas norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., nes tai yra norveginių menkučių žvejybos sezonas. Šis reglamentas turėtų būti taikomas juodadėmių menkių žvejybai ICES 4 parajonyje, 6a kvadrate ir 3a kvadrate (Šiaurės jūroje, į vakarus nuo Škotijos ir Skagerake) laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., siekiant užtikrinti, kad 2023 m. žvejybos galimybės būtų visiškai išnaudotos. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai bus paskelbtas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2024 m. galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2023/194 nustatytos tam tikros žvejybos kituose vandenyse galimybės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Baltijos jūroje žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.
2. Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje.
Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:
|
1) |
pakvadratis – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) Baltijos jūros pakvadratis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 III priede (9); |
|
2) |
bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):
|
|
3) |
kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis; |
|
4) |
mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais; |
|
5) |
analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas, remiantis tų išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, įskaitant duomenis, grindžiamus netiesioginiais rodikliais, kurių mokslinė apžvalga parodė, kad jų kokybė yra pakankama mokslinėms rekomendacijoms teikti; |
|
6) |
analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio atžvilgiu atliktas analitinis įvertinimas; |
|
7) |
atsargumo principu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio analitinio įvertinimo nėra, tačiau atliktas atsargumo principu pagrįstas įvertinimas arba nėra jokio įvertinimo. |
II SKYRIUS
Žvejybos galimybės
4 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas
BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos nustatyti priede.
5 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo
1. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
|
a) |
keitimuisi žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį; |
|
b) |
išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį; |
|
c) |
papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį; |
|
d) |
kiekiams, neišnaudotiems pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį; |
|
e) |
išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius. |
2. Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.
3. Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, yra taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, taikomos to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.
4. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė naudojasi metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.
6 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, kuriems taikoma nukrypti nuo įpareigojimo laimikį įskaičiuoti laimikį į atitinkamas kvotas leidžianti nuostata, yra nustatyti šio reglamento priede.
7 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias menkes
1. 25 ir 26 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokios rūšies žvejybos įrankiais.
2. 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:
|
a) |
vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų; |
|
b) |
Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates; |
|
c) |
Sąjungos žvejybos laivams, kurie žvejoja pelaginių žuvų išteklius, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm ar mažesnis, 25 pakvadratyje, kur vandens gylis yra mažesnis nei 50 metrų, remiantis nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, ir kurių laimikis iškrovus rūšiuojamas. |
3. 22 ir 23 pakvadračiuose nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. draudžiama žvejoti visų rūšių žvejybos įrankiais.
4. 3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:
|
a) |
vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų; |
|
b) |
Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates; |
|
c) |
Sąjungos žvejybos laivams, kurie žvejoja pelaginių žuvų išteklius, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm ar mažesnis, 24 pakvadratyje, kur vandens gylis yra mažesnis nei 40 metrų, remiantis nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, ir kurių laimikis iškrovus rūšiuojamas; |
|
d) |
Sąjungos žvejybos laivams, 22 pakvadratyje dragomis žvejojantiems dvigeldžius moliuskus rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, pagal nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates. |
5. 2 dalies b punkte ir 4 dalies b ir c punktuose nurodytų Sąjungos žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti kompetentingos valstybės narės kontrolės institucijos.
8 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias silkes 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiuose
Pelagines rūšis draudžiama žvejoti pelaginiais tralais šiais laikotarpiais:
|
— |
25 ir 26 pakvadračiuose nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., |
|
— |
27 ir 28.2 pakvadračiuose nuo balandžio 16 d. iki gegužės 15 d., |
|
— |
29 ir 32 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. |
9 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos menkių žvejybos 22–26 pakvadračiuose
22–26 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma menkių žvejyba draudžiama.
10 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos lašišų žvejybos 22–31 pakvadračiuose
1. 22–31 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba draudžiama. Visi atsitiktinai sužvejoti lašišų egzemplioriai iškart paleidžiami į jūrą.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų:
|
a) |
žvejui mėgėjui per dieną leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip vieną lašišų su nukirptu riebaliniu peleku egzempliorių; |
|
b) |
sugavęs pirmąją lašišą su nukirptu riebaliniu peleku, žvejys mėgėjas sustabdo lašišų žvejybą likusią dienos dalį; |
|
c) |
visi pasilikti visų rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti. |
3. Toliau nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba 31 pakvadratyje leidžiama nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų.
4. Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.
11 straipsnis
Šlakių ir lašišų išteklių 22–32 pakvadračiuose išsaugojimo priemonės
1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti šlakius 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. 32 pakvadratyje didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų žvejojant lašišas, šlakių priegauda turi neviršyti 3 % bendro bet kuriuo metu laive esančio arba po kiekvieno žvejybos reiso iškrauto lašišų ir šlakių laimikio.
2. 22–31 pakvadračiuose ūdomis žvejoti šlakius arba lašišas didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų draudžiama.
3. Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.
12 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie sužvejotus ar iškrautus išteklių kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.
III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
13 straipsnis
Reglamento (ES) 2023/194 pakeitimai
Reglamentas (ES) 2023/194 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
IA priedo B dalyje žvejybos galimybių lentelė dėl norveginių menkučių (Trisopterus esmarkii) ICES 3a kvadrato (Skagerakas-Kategatas), ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse (Šiaurės jūra) pakeičiama taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2) |
IA priedo B dalyje žvejybos galimybių lentelė dėl juodadėmių menkių (Melanogrammus aeglefinus) ICES 4 parajonyje ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse pakeičiama taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3) |
IB priede žvejybos galimybių lentelė dėl paprastųjų stintenių (Mallotus villosus) ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse pakeičiama taip:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
14 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Nukrypstant nuo antros pastraipos:
|
a) |
13 straipsnio 1 punktas taikomas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.; |
|
b) |
13 straipsnio 2 punktas taikomas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. |
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. lapkričio 20 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
H. CREVITS
(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(2) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).
(3) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(4) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).
(5) 2023 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/194, kuriuo nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, taip pat nustatomos 2023 m. ir 2024 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 28, 2023 1 31, p. 1).
(6) OL L 149, 2021 4 30, p. 10.
(7) 2021 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1875 dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (OL L 378, 2021 10 26, p. 6).
(8) OL L 175, 2021 5 18, p. 3. 2021 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimu (ES) 2021/2043 dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Sąjungos vardu (OL L 418, 2021 11 24, p. 1) Sąjunga patvirtino Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimą ir jo įgyvendinimo protokolą.
(9) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).
PRIEDAS
BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR PAGAL RAJONĄ
Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos priemonės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas.
Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal rūšies mokslinį pavadinimą.
Šio reglamento tikslais pateikiama ši mokslinių pavadinimų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Clupea harengus |
HER |
Atlantinė silkė |
|
Gadus morhua |
COD |
Atlantinė menkė |
|
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
|
Salmo salar |
SAL |
Atlantinė lašiša |
|
Sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
1 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
Zona: |
30–31 pakvadračiai |
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/30/31.) |
|
|
Suomija |
|
45 092 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Švedija |
|
9 908 |
|
||
|
Sąjunga |
|
55 000 |
|
||
|
BLSK |
|
55 000 |
|
||
2 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
Zona: |
22–24 pakvadračiai |
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/3BC+24) |
|
|
Danija |
|
110 |
(1) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
435 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
|
|
Suomija |
|
0 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Lenkija |
|
103 |
(1) |
||
|
Švedija |
|
140 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
|
788 |
(1) |
||
|
BLSK |
|
788 |
(1) |
||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės silkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal šią kvotą nustatytą kiekį leidžiama sužvejoti Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais, rankinėmis ūdomis, užtveriamaisiais tinklais ar traukiamosiomis ūdomis. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti kompetentingos valstybės narės kontrolės institucijos. |
||||
3 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
Zona: |
25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/3D-R30) |
|
|
Danija |
|
888 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
235 |
|
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
|
|
Estija |
|
4 535 |
|
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Suomija |
|
8 853 |
|
||
|
Latvija |
|
1 119 |
|
||
|
Lietuva |
|
1 178 |
|
||
|
Lenkija |
|
10 057 |
|
||
|
Švedija |
|
13 503 |
|
||
|
Sąjunga |
|
40 368 |
|
||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
|
||
4 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
Zona: |
28.1 pakvadratis |
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/03D.RG) |
|
|
Estija |
|
17 529 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Latvija |
|
20 430 |
|
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Sąjunga |
|
37 959 |
|
||
|
BLSK |
|
37 959 |
|
||
5 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė |
|
Zona: |
25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
|
|
|
Gadus morhua |
|
|
(COD/3DX32.) |
|
|
Danija |
|
137 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
54 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. |
|
|
Estija |
|
13 |
(1) |
||
|
Suomija |
|
10 |
(1) |
||
|
Latvija |
|
51 |
(1) |
||
|
Lietuva |
|
33 |
(1) |
||
|
Lenkija |
|
159 |
(1) |
||
|
Švedija |
|
138 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
|
595 |
(1) |
||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
(1) |
||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
||||
6 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė |
|
Zona: |
22–24 pakvadračiai |
|
|
|
Gadus morhua |
|
|
(COD/3BC+24) |
|
|
Danija |
|
148 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
73 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. |
|
|
Estija |
|
3 |
(1) |
||
|
Suomija |
|
3 |
(1) |
||
|
Latvija |
|
12 |
(1) |
||
|
Lietuva |
|
8 |
(1) |
||
|
Lenkija |
|
40 |
(1) |
||
|
Švedija |
|
53 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
|
340 |
(1) |
||
|
BLSK |
|
340 |
(1) |
||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
||||
7 lentelė
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė |
|
Zona: |
22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
|
|
|
Pleuronectes platessa |
|
|
(PLE/3BCD-C) |
|
|
Danija |
|
8 105 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
900 |
|
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Lenkija |
|
1 697 |
|
||
|
Švedija |
|
611 |
|
||
|
Sąjunga |
|
11 313 |
|
||
|
BLSK |
|
11 313 |
|
||
8 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė lašiša |
|
Zona: |
22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys |
|
|
|
Salmo salar |
|
|
(SAL/3BCD-F) |
|
|
Danija |
|
11 183 |
(1) (2) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
1 244 |
(1) (2) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
|
|
Estija |
|
1 137 |
(1) (2) (3) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Suomija |
|
13 945 |
(1) (2) |
||
|
Latvija |
|
7 113 |
(1) (2) |
||
|
Lietuva |
|
836 |
(1) (2) |
||
|
Lenkija |
|
3 393 |
(1) (2) |
||
|
Švedija |
|
15 116 |
(1) (2) |
||
|
Sąjunga |
|
53 967 |
(1) (2) |
||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
|
||
|
(1) |
Nurodomas žuvų vienetų skaičius. |
||||
|
(2) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės lašišos gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, gegužės 1 d.–rugpjūčio 31 d. laikotarpiu Sąjungos žvejybos laivams pagal šią kvotą leidžiama žvejoti ICES 31 pakvadračio rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. |
||||
|
(3) |
Specialioji sąlyga: pagal šią kvotą ne daugiau kaip 450 egzempliorių gali būti sužvejojama 32 pakvadračio Sąjungos vandenyse (SAL/ * 3D32). |
||||
9 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinė lašiša |
|
Zona: |
32 pakvadračio Sąjungos vandenys |
|
|
|
Salmo salar |
|
|
(SAL/3D32.) |
|
|
Estija |
|
1 040 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK |
|
|
Suomija |
|
9 104 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
|
10 144 |
(1) |
||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
|
||
|
(1) |
Nurodomas žuvų vienetų skaičius. |
||||
10 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinis šprotas |
|
Zona: |
22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
|
|
|
Sprattus |
|
|
(SPR/3BCD-C) |
|
|
Danija |
|
19 827 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Vokietija |
|
12 561 |
|
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Estija |
|
23 024 |
|
|
|
|
Suomija |
|
10 379 |
|
||
|
Latvija |
|
27 807 |
|
||
|
Lietuva |
|
10 059 |
|
||
|
Lenkija |
|
59 013 |
|
||
|
Švedija |
|
38 330 |
|
||
|
Sąjunga |
|
201 000 |
|
||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
|
||
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2638/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)