(1)

elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų srautas, šiuo metu didėjantis po 2 % per metus, yra vienas iš sparčiausiai didėjančių atliekų srautų Sąjungoje, o tinkamai neapdorotos EEĮ atliekos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Europoje 2019 m. susidarė vidutiniškai po 16,2 kg EEĮ atliekų vienam gyventojui (1), bet Sąjungoje 2020 m. rūšiuojamuoju būdu buvo surinkta apie 10,5 kg EEĮ atliekų vienam gyventojui (2), siekiant jas tinkamai apdoroti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES 8 straipsnį (3) ir perdirbti. Itin mažą šių rūšiuojamuoju būdu surinktų EEĮ atliekų dalį sudarė smulki plataus vartojimo elektronikos įranga, pvz., mobilieji telefonai, planšetiniai bei knyginiai kompiuteriai ir jų krovikliai. Pavyzdžiui, pranešama, kad mobiliųjų telefonų surinkimo lygis valstybėse narėse yra mažesnis nei 5 %, taip pat apskaičiuota, kad visoje Sąjungoje namų ūkiai turi apie 700 mln. nenaudojamų mobiliųjų telefonų ir jų atliekų;

(2)

smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą surinkti ir perdirbti ypač sudėtinga ir dėl to, kad ji netinkamai šalinama kartu su komunalinėmis buitinėmis atliekomis, neteisėtai eksportuojama ar kitaip netinkamai apdorojama. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad Sąjungoje mobiliųjų telefonų perdirbimo lygis yra 12–15 %;

(3)

smulki plataus vartojimo elektronikos įranga (pvz., mobilieji telefonai, planšetiniai ir knyginiai kompiuteriai) turi didelę apimliąją vertę, kurią galima panaudoti žiedinėje ekonomikoje, nes šioje įrangoje yra labai įvairių medžiagų, be kita ko, svarbių svarbiausiųjų žaliavų, kurias galima perdirbti arba naudoti, kai atliekos tvarkomos veiksmingai. Todėl, taikant tokius žiedinius modelius, kaip smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos pakartotinis naudojimas, remontas arba perdarymas, ir perdirbant šioje įrangoje esančias vertingas ir svarbiausiąsias žaliavas, prisidedama prie atliekų prevencijos, nes į ekonomiką grąžinami produktai, sudedamosios dalys ir antrinės žaliavos. Be to, tiek elektros ir elektroninės įrangos remontas ir pakartotinis naudojimas, tiek parengimas pakartotinai naudoti ir perdirbti EEĮ atliekas gali paskatinti žiedinėje ekonomikoje kurti žaliąsias darbo vietas. Pavyzdžiui, dėl pakartotinio elektros ir elektroninės įrangos naudojimo veiklos gali būti sukurta 60–140 darbo vietų kiekvienam tūkstančiui tonų pakartotiniam naudojimui surinktų medžiagų (4);

(4)

kalbant apie smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos (pvz., mobiliųjų telefonų, planšetinių ar knyginių kompiuterių) naudojimo trukmę, šios įrangos poveikis aplinkai ir socialinis poveikis daugiausia siejamas su gamybos etapu. Medžiagų gavyba, įskaitant metalų gamybą ir svarbiausiųjų žaliavų (5) (pvz., platinos grupės metalų, kobalto, indžio, stibio, berilio, ličio, retųjų žemių elementų, volframo ir tantalo) kasybą, dažnai susijusi su dideliu poveikiu aplinkai ir sveikatai bei socialiniu poveikiu. Susijęs poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai apima poveikį, atsirandantį dėl išmetamų oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavojingųjų medžiagų naudojimo ir atliekų susidarymo, o socialinis svarbiausiųjų žaliavų kasybos poveikis apima, pvz., socialinius konfliktus, žmogaus teisių pažeidimus, vaikų darbą ar žemės ekspropriaciją (6). Todėl, taikant žiediškumo principus visam gyvavimo ciklui ir didinant smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos ilgaamžiškumą, galima gauti didelės naudos efektyvaus išteklių naudojimo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir teršalų šalinimo srityse ir remti antrinių žaliavų rinką;

(5)

smulkioje plataus vartojimo elektronikos įrangoje esančias svarbiausiąsias žaliavas perdirbti ir naudoti ypač svarbu, nes tokių medžiagų pasaulinė paklausa didėja ir galimi jų tiekimo sutrikimai. Be to, šiuo metu Sąjunga beveik išimtinai priklauso nuo daugelio šių žaliavų importo. Todėl labai svarbu didinti surenkamą smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos kiekį ir gerinti jos surinkimo kokybę, naudojant gerai veikiančias grąžinimo sistemas ir taip vartotojams sudarant sąlygas grąžinti atliekomis tapusius ar nebenaudojamus įtaisus, kad atitinkamus komponentus ir medžiagas būtų galima grąžinti į ekonomiką;

(6)

2019 m. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (7) pabrėžiama, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos daugiausia dėmesio turi būti skiriama ištekliams imliems sektoriams, pvz., elektronikos sektoriui. Komunikate, be kitų atitinkamų veiksmų, pasiūlyta įvertinti, ar naudinga remti grąžinimo sistemas siekiant skatinti grąžinti nebepageidaujamus įtaisus, pvz., mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir įkroviklius. Tai išsamiau išdėstyta 2020 m. Komisijos komunikate „Žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (8), kuriame raginama gerinti EEĮ atliekų surinkimą ir tvarkymą (apdorojimą), be kita ko, nagrinėjant galimybes sukurti grąžinimo sistemas, kad būtų grąžinami naudoti mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir įkrovikliai bei jų atliekos. Be to, 2021 m. Komisijos komunikate „Nulinės taršos veiksmų planas“ (9) raginama vykdyti atliekų prevenciją ir diegti aukštos kokybės perdirbimo procesus, kad būtų padedama siekti Sąjungos efektyvaus išteklių naudojimo tikslų, ir taip pat pripažįstama, kad EEĮ atliekų srautas yra vienas iš sparčiausiai augančių atliekų srautų;

(7)

siūlomu reglamentu dėl saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo (10) siekiama sukurti saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo Sąjungoje užtikrinimo sistemą. Siekiama, kad pagal tą reglamentą būtų teikiama parama strateginiams projektams, įskaitant perdirbimo srities projektus, taip pat jame daug dėmesio skiriama naudotų prekių ir atliekų srautų, kuriuose yra atitinkamas svarbiausiųjų žaliavų kiekis, surinkimo didinimui;

(8)

Komisijos reglamente (ES) 2023/1670 (11) nustatytos taisyklės, kad išmanieji telefonai ir kiti mobilieji telefonai, belaidžiai telefonai ir kišeniniai kompiuteriai efektyviau vartotų energiją, būtų patvaresni ir juos būtų lengviau remontuoti (taisyti) ir perdirbti. Visų pirma reikalavimais, kuriais užtikrinama sinergija su šia rekomendacija, dėl operacinės sistemos versijų naujinių prieinamumo, dėl duomenų ištrynimo ir funkcijų perkėlimo ir dėl informacijos apie tam tikrų svarbiausiųjų žaliavų (kobalto, tantalo, neodimio ir aukso) kiekį ir perdirbtų medžiagų procentinę dalį (jei yra), siekiama skatinti pakartotinai naudoti ir perdirbti mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius;

(9)

EEĮ, įskaitant smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą, atliekoms taikomos taisyklės yra nustatytos Direktyvoje 2012/19/ES. Jos 3 straipsnio 1 dalies e punkte yra nustatyta sąvokos „elektros ir elektroninės įrangos atliekos“ apibrėžtis, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (12) 3 straipsnio 1 dalyje sąvoka „atliekos“ apibrėžta taip: „medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“;

(10)

Direktyva 2012/19/ES valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad kuo mažiau EEĮ atliekų būtų šalinama kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos, būtų pasiektas aukštas rūšiuojamojo (atskiro) surinkimo lygis ir užtikrintas tinkamas visų rūšiuojamuoju būdu (atskirai) surinktų EEĮ atliekų apdorojimas. Ta direktyva nustatytas 65 % EEĮ, kuri buvo pateikta rinkai kiekvienoje valstybėje narėje per trejus ankstesnius metus, vidutinio svorio arba 85 % kiekvienoje valstybėje narėje susidariusių EEĮ atliekų pagal svorį metinis surinkimo tikslas, taikomas nuo 2019 m. Be to, ta direktyva nustatyti minimalūs atliekų naudojimo tikslai, be kita ko, įvairių kategorijų elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui tikslai;

(11)

Direktyva 2012/19/ES taip pat nustatyti konkretūs įpareigojimai dėl grąžinimo, kad būtų užtikrintas rūšiuojamasis (atskiras) EEĮ atliekų surinkimas. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų įdiegtos sistemos, pagal kurias namų ūkių EEĮ atliekos būtų atgal priimamos nemokamai. Platintojai turi priimti grąžinamas EEĮ atliekas panašios elektros ir elektroninės įrangos pardavimo vietose. Be to, platintojai turi pasirūpinti nemokamu labai mažų EEĮ atliekų surinkimu iš galutinių vartotojų tam tikro dydžio mažmeninės prekybos vietose (13), neįpareigodami jų pirkti tos pačios rūšies elektros ir elektroninės įrangos, nebent iš vertinimo būtų matyti, kad alternatyvūs galiojantys surinkimo mechanizmai yra bent ne mažiau veiksmingi;

(12)

pagal Direktyvos 2012/19/ES 14 straipsnio 2 dalį, valstybės narės turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos naudotojai privačiuose namų ūkiuose gautų būtiną informaciją apie grąžinimo ir surinkimo sistemas, kuriomis jie gali naudotis, ir taip pat turi skatinti koordinuotai teikti informaciją apie visus prieinamus surinkimo punktus;

(13)

nors nuo 2003 m., kai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB (14) – pirmoji EEĮ atliekų direktyva – padaryta tam tikra pažanga, o priėmus Direktyvą 2012/19/ES padaryta tolesnė pažanga, smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, surinkimo ir naudojimo lygis valstybėse narėse tebėra žemas. Namų ūkiuose yra prisikaupę daug tokios smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos – tiek veikiančios, tiek jau tapusios atliekomis; dėl nedidelių gabaritų ji laikoma ketinant panaudoti kaip atsarginę įrangą, duomenims saugoti arba prireikus perparduoti. Grąžinimo lygis yra žemas dar ir todėl, kad neužtikrinamas pakankamas informuotumas apie esamas grąžinimo galimybes ir nuogąstaujama dėl asmens duomenų privatumo, jei tokie įtaisai būtų grąžinti galimam pakartotiniam naudojimui arba parengimui pakartotiniam naudojimui;

(14)

Komisija, siekdama nustatyti su EEĮ atliekų tvarkymu susijusias problemas valstybėse narėse ir padėti jas spręsti, įgyvendino EEĮ atliekoms taikomų reikalavimų laikymosi skatinimo iniciatyvą (15), kurios metu valstybėms narėms teikė rekomendacijas, kad padėtų didinti surenkamą EEĮ atliekų kiekį. Ji valstybėms narėms, be kita ko, rekomendavo sukurti pakankamą infrastruktūrą, kuria naudodamiesi vartotojai galėtų išmesti EEĮ atliekas, ir informuoti vartotojus apie jų turimas atliekų gražinimo galimybes. Tai apima užtikrinimą, kad platintojai laikytųsi Direktyvos 2012/19/ES 5 straipsnyje nustatytų įpareigojimų dėl grąžinimo, o vartotojams būtų suteikta galimybė grąžinti įtaisus nemokamai;

(15)

2022 m. Komisijos užsakymu atliktus tyrimą, kuriuo siekta išnagrinėti galimybes Sąjungoje diegti mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kitos smulkios elektros ir elektroninės įrangos grąžinimo sistemas (16), buvo nustatytos politikos priemonės, kuriomis tokios naudotos smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos bei jos atliekų grąžinimo lygį būtų galima pagerinti, visų pirma taikant finansines paskatas ir reguliavimo priemones ir didinant patogumą vartotojams. Tikėtina, kad taikant tokias atskiras priemones arba jų derinį būtų didinamas smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos grąžinimo sistemų veiksmingumas;

(16)

valdyti grąžinimo sistemas turėtų būti leidžiama platintojams, telekomunikacijų paslaugų teikėjams, privačioms įmonėms, socialinėms įmonėms ir socialinės ekonomikos subjektams, labdaros organizacijoms, elektros ir elektroninės įrangos gamintojams arba organizacijoms, jų vardu vykdančioms didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus (gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms), ir interneto platformoms;

(17)

nustatyta, kad finansinės paskatos (pvz., nuolaidos, kuponai, užstato grąžinimo sistemos ir grąžinant įtaisus vartotojams siūlomas piniginis atlygis) yra veiksminga priemonė naudotų įtaisų bei jų atliekų grąžinimo lygiui didinti. Taikant galiojančias grąžinimo sistemas pastebėta, kad finansinio atlygio dydis priklauso nuo to, ar įtaisą galima pakartotinai naudoti, ar jis turi būti perdirbtas. Naudotų įtaisų, kuriuos galima pakartotinai naudoti, remontuoti ir atnaujinti, perpardavimo vertė yra didesnė, todėl jie atskiriami nuo įtaisų, kurie tapo atliekomis ir surenkami perdirbti. Teikiant tikslinius finansinio atlygio pasiūlymus sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingai surinkti ir naudoti naudotus įtaisus bei jų atliekas, taip pat tikimasi, kad tokie pasiūlymai paskatins vartotojus grąžinti smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą, kurios jie nebenaudoja, bet laiko namuose. Iš patirties žinoma, kad tokios sistemos paprastai veikia veiksmingiau ir efektyviau, jei jų galiojimo laikotarpis yra ribotas;

(18)

tais atvejais, kai finansinis atlygis už grąžinamą smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą teikiamas pagal atpirkimo galimybę, turėtų būti leidžiama taikyti tinkamas priemones ir tvarką, siekiant padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, pvz., suteikti jiems priemones įtaisų atpirkimo vertei apskaičiuoti;

(19)

kai kurios valstybės narės teigiamos patirties sukaupė naudodamos pašto ir siuntimo paslaugų infrastruktūrą ir vadinamąjį nuo durų iki durų tinklą tam, kad savo teritorijoje surinktų naudotą elektros ir elektroninę įrangą ar jos atliekas. Tais atvejais, kai tokia tvarka taikoma valstybėje narėje, jos teritorijoje vartotojai, naudodamiesi pašto skyriais kaip pristatymo punktais arba pašto ir siuntimo paslaugomis, gali naudotą smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą ar jos atliekas išsiųsti į surinkimo punktus, kuriuos toje valstybėje narėje įsteigė grąžinimo priemones įgyvendinantys subjektai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Nustatyta, kad taikant tokią tvarką vartotojams daug patogiau grąžinti smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą;

(20)

nustatyta, kad pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui tikslai yra pagrindiniai sąlygas žiedinei ekonomikai sudarantys veiksniai ir jos rodikliai. Nustatant tokius tikslus ir taikant tinkamas priemones galima skatinti pakartotinį naudojimą. Tikslai gali būti nustatomi nacionaliniu lygmeniu ir siejami su stebėsena arba kaip privalomas tikslas, taikomas konkretiems grąžinimo sistemų subjektams, pvz., platintojams ar gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms;

(21)

labai svarbu pirmenybę teikti ne perdirbimui, o pakartotiniam naudojimui, nes tokiu būdu galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išteklių naudojimą ir kurti darbo vietas. Direktyva 2008/98/EB valstybės narės įpareigojamos pagal savo atliekų prevencijos programas imtis pakartotinio naudojimo skatinimo priemonių, taip pat stebėti ir vertinti, kaip taikomos atitinkamos priemonės, išmatuodamos pakartotinį naudojimą pagal bendrą Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2021/19 (17) nustatytą metodiką. Viena iš tame įgyvendinimo sprendime nurodytų kategorijų, kuriai priskiriamų produktų pakartotinį naudojimą valstybės narės turėtų išmatuoti bent kartą per trejus metus, yra elektros ir elektroninė įranga;

(22)

Direktyvos 2012/19/ES V priede nurodyti naudojimo tikslai yra nustatyti kaip bendri tikslai, apimantys atitinkamų kategorijų elektros ir elektroninės įrangos parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2193 (18) reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai praneštų ne tik perdirbtų, bet ir pakartotiniam naudojimui parengtų EEĮ atliekų kiekius. Pateikdamos atskiras parengimo pakartotiniam naudojimui ataskaitas, valstybės narės gali apžvelgti atitinkamus kiekius ir, esant galimybei, imtis iniciatyvos, kad nustatytų atskirus parengimo pakartotiniam naudojimui tikslus, siekdamos populiarinti šią naudojimo operaciją ir taip pat padidinti bendrus parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus;

(23)

pakartotinio naudojimo organizacijų ir grąžinimo sistemų subjektų (pvz., platintojų, privačių įmonių, gamintojų atsakomybę perimančių organizacijų, socialinių įmonių, socialinės ekonomikos subjektų ir labdaros organizacijų) partnerystės turėtų padėti kuo labiau padidinti parengimą pakartotiniam naudojimui, pvz., skatinti atskirti EEĮ atliekas, kurios turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui, nuo kitų rūšiuojamuoju būdu renkamų EEĮ atliekų ir suteikti galimybę pakartotinio naudojimo centrų darbuotojams gauti tokiu būdu surinktas EEĮ atliekas. Be to, tokios partnerystės turėtų skatinti matuoti smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos pakartotinio naudojimo srautus;

(24)

gerinant surinkimo ir grąžinimo punktų matomumą ir su jais susijusį patogumą, galima paveikti vartotojus, kad jie grąžintų smulkią nebenaudojamą, bet namuose laikomą plataus vartojimo elektronikos įrangą. Naudotos elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų grąžinimo punktų matomumas turėtų būti skatinamas ir gerinamas naudojant duomenų bazes, kurios informaciją apie artimiausius grąžinimo punktus teiktų pasitelkdamos naudotojams patogius žemėlapius ir paieškos priemones. Be to, duomenų bazės turėtų būti naudojamos pakartotiniam naudojimui skatinti, žemėlapyje pažymint elektros ir elektroninės įrangos pakartotinio naudojimo, remonto ar atnaujinimo punktus;

(25)

siekiant išspręsti duomenų saugumo problemas ir užtikrinti, kad visi smulkioje plataus vartojimo elektronikos įrangoje saugomi asmens duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir ištrinti ir tuomet būtų galima atlikti pakartotinio naudojimo ar naudojimo operacijas, kai kurioms grąžinimo sistemoms suteikiamas sertifikatas, kad jos atitinka tam tikrus duomenų tvarkymo standartus. Tokie standartai, pvz., yra Europos standartas EN50614 dėl EEĮ atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui reikalavimų ir „R2/Ready for Reuse“ (R2/Parengimo pakartotiniam naudojimui) standartas;

(26)

įvairiuose tyrimuose nustatyta, kad nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis dedamos tikslinės komunikacijos pastangos arba rengiamos informavimo kampanijos duoda naudos didinant informuotumą, kodėl svarbu grąžinti smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą, kurioje yra svarbiausiųjų žaliavų, informuojant vartotojus apie esamas grąžinimo galimybes ir galimą grąžinimo naudą (pvz., finansines paskatas) ir gerinant bendrą smulkios plataus vartojimo elektronikos įrangos grąžinimo lygį;

(27)

iš valstybių narių patirties, sukauptos įgyvendinant Direktyvos 2012/19/ES 5 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nustatytus įpareigojimus dėl grąžinimo, matyti, kad reikalavimų laikymosi ir grąžinimo lygius galima gerinti griežčiau stebint ir tikrinant, ar tokią grąžinimo tvarką užtikrina elektros ir elektroninę įrangą parduodantys platintojai, įskaitant internetinius platintojus;

(28)

naudotos elektros ir elektroninės įrangos grąžinimo sistemų subjektai turėtų suteikti galimybę grąžinti kelių prekių ženklų ir modelių įrangą, o informacija apie grąžinimą ir galimybę grąžinti smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą turi būti pateikiama matomai ir vartotojui perduodama pardavimo vietoje, įskaitant pardavimo internetu vietas;

(29)

valstybės narės, tarpusavyje dalydamosi žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais, gali nustatyti ir palyginti tinkamiausius ir veiksmingiausius metodus, kaip spręsti konkrečius EEĮ atliekų surinkimo uždavinius, visų pirma susijusius su smulkia plataus vartojimo elektronikos įranga. Yra iniciatyvų ir programų, visų pirma teikiamų Komisijos, kad aplinkos apsaugos institucijoms būtų sudarytos palankesnės tarpusavio mokymosi sąlygos ir kad valstybių narių institucijoms, įgyvendinančioms aplinkos politiką ir teisės aktus, būtų teikiama konkrečiai pritaikyta parama. Komisija parengė tarpusavio mokymosi programą (19), kuri galėtų būti naudojama keičiantis geriausios EEĮ atliekų surinkimo ir apdorojimo patirties pavyzdžiais ir informacija apie priemones, kuriomis skatinama grąžinti naudotą smulkią plataus vartojimo elektronikos įrangą,