(1)

2011 m. gruodžio mėn. Komisija gavo skundą, kuriame teigiama, kad Kastilijos-La Mančos autonominio regiono valdžia (toliau – JCCM) suteikė valstybės pagalbą įmonei „Telecom Castilla La Mancha SA“ (toliau – įmonė „Telecom CLM“), elektroninių ryšių operatoriui, veikiančiam Kastilijos-La Mančos regione, sudarydama sutartį dėl belaidžio bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo statybos ir eksploatavimo (toliau – priemonė).

(2)

2012 m. sausio 16 d. Komisija paprašė Ispanijos Karalystės pateikti pastabų dėl minėto skundo. 2012 m. kovo 12 d. Ispanijos Karalystė išsiuntė informaciją Komisijai. 2012 m. birželio 21 d. Komisija pateikė papildomų klausimų, į kuriuos Ispanijos Karalystė atsakė 2012 m. liepos 25 d.2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. birželio 24 d., 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 18 d. Ispanijos Karalystė pateikė papildomos informacijos. 2017 m. sausio 17 d. Komisija pateikė papildomų klausimų, į kuriuos Ispanijos Karalystė atsakė 2017 m. vasario 3 d.

(3)

2017 m. liepos 19 d. raštu Komisija informavo Ispanijos Karalystę apie sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl įtariamos pagalbos (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(4)

Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(5)

2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Ispanijos Karalystė pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(6)

2017 m. lapkričio 6 d. Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies – įmonės „Telecom CLM“ – pastabas. Komisija šias pastabas perdavė Ispanijos Karalystei ir jai suteikė galimybę pateikti pastabų. 2018 m. sausio 15 d. raštu Ispanijos Karalystė informavo Komisiją, kad pastabų neturi.

(7)

2018 m. gruodžio 21 d. raštu Komisija pateikė Ispanijos Karalystei papildomų klausimų. Ispanijos Karalystė į šiuos klausimus atsakė 2019 m. vasario 11 d. gautu raštu.

(8)

Kastilijos-La Mančos regione plačiajuosčio ryšio infrastruktūros skvarbos vienam gyventojui rodiklis buvo mažesnis už Ispanijos vidurkį (4). Išskyrus regiono Toledo, Siudad Realio, Albasetės, Kuenkos ir Gvadalacharos aglomeracijas, plačiajuosčio ryšio (judriojo ir fiksuotojo) skvarbos rodiklis regione buvo gerokai mažesnis nei likusioje šalies dalyje (5).

(9)

Todėl JCCM, dalyvaudama įvairiose nacionalinėse infrastruktūros plėtros programose, iki priemonės įgyvendinimo bandė plėtoti regiono plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir gerinti plačiajuosčio ryšio prieigos sąlygas visame regione, įskaitant atokias ir pavienes gyvenvietes. Nepaisant JCCM dalyvavimo šiose programose, 2010 m. regione vis dar nebuvo užtikrinta visiška bazinio plačiajuosčio ryšio aprėptis. Atsižvelgdama į tai, JCCM paskelbė, kad tokios plačiajuosčio ryšio prieigos suteikimas visiems regiono gyventojams yra prioritetas, ir šiuo tikslu parengė projektą.

(10)

Priemonės tikslas buvo užtikrinti bazinio plačiajuosčio ryšio aprėptį (bent 2 megabitų per sekundę (Mbps) atsisiuntimo greitį galutiniams naudotojams) visose gyvenamose Kastilijos-La Mančos regiono vietovėse, kuriose nėra plačiajuosčio ryšio infrastruktūros arba kuriose artimiausioje ateityje tokia infrastruktūra veikiausiai nebus sukurta, t. y. vietovėse, kurios pagal tuo metu galiojančias 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires būtų laikomos „baltosiomis“ sritimis (6). Todėl projekte buvo numatyta, kad trečiosios šalies operatorius (paskirtas atviro konkurso tvarka) sukurs bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą ir jį eksploatuos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o JCCM įgis tinklo nuosavybės teisę. Buvo aiškiai numatyta, kad konkursą laimėjęs dalyvis ne tik sukurs ir eksploatuos tinklą, bet ir teiks mažmenines paslaugas galutiniams naudotojams (interneto prieigos ir IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas). Tinklo eksploatavimas turėjo būti užtikrintas paties konkursą laimėjusio dalyvio, kuris turėjo užtikrinti tinklo techninę priežiūrą ir padengti visas eksploatavimo išlaidas. JCCM negautų jokių pajamų iš tinklo eksploatavimo, tačiau taip pat neturėtų patirti jokių su tuo susijusių išlaidų.

(11)

2010 m. gegužės 13 d. JCCM surengė atvirą konkursą ir Kastilijos-La Mančos oficialiajame leidinyje paskelbė kvietimą dalyvauti konkurse dėl bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo teikimo, įskaitant reikiamos infrastruktūros kūrimą ir eksploatavimą, iš pradžių 478 tikslinėse vietovėse, kurių skaičius, atlikus rinkos analizę, buvo sumažintas iki 461 (žr. 12 konstatuojamąją dalį). Pasiūlymus galėjo teikti visos Ispanijos telekomunikacijų rinkos komisijoje (CMT) telekomunikacijų operatoriais registruotos bendrovės. Visos iš 461 tikslinių vietovių buvo Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių kaimo rajonai, kuriuose vidutiniškai gyvena po 35 gyventojus (7). Taigi projektas apėmė maždaug 16 000 gyventojų. Pasiūlymus turėjo vertinti Regiono pramonės, energetikos ir aplinkos ministerijos komitetas „Mesa de Contratación“ (8).

(12)

Siekdama nustatyti tikslines vietoves, JCCM atliko rinkos analizę, kurios metu nustatė vietoves, kurias apėmė esami plačiajuosčio ryšio tinklai Kastilijos-La Mančos regione, ir vietoves, kuriose plačiajuosčio ryšio tinklų nebuvo. Rinkos analizė buvo grindžiama informacija, gauta per dvišales konsultacijas su visais plačiajuosčio ryšio operatoriais, kurie, JCCM žiniomis, regione vykdė veiklą (9). Ši informacija leido nustatyti esamą infrastruktūrą ir atskleisti plačiajuosčio ryšio operatorių diegimo planus atitinkamu trejų ketverių metų laikotarpiu. Be to, JCCM išanalizavo visus metinius teritorinius diegimo planus, kuriuos ankstesniais metais buvo pateikę CMT registruoti tinklo operatoriai (10). Atlikus rinkos analizę buvo padaryta išvada, kad tikslinėse vietovėse nėra esamų bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų ir kad per artimiausius trejus ketverius metus po konsultacijų šiose vietovėse neplanuojama investuoti į plačiajuosčio ryšio plėtrą.

(13)

JCCM anksčiau buvo atlikusi tris tyrimus dėl apskaičiuotų bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, užtikrinančio viso regiono aprėptį, diegimo išlaidų, o jų ataskaitos JCCM buvo pateiktos 2008 m. lapkričio, 2009 m. spalio ir 2010 m. vasario mėn. Atlikus tyrimus nustatyta, kad belaidžio plačiajuosčio ryšio sprendimas būtų pigiausias variantas, kurio apskaičiuotos išlaidos siektų nuo 17 iki 20 mln. EUR. Kadangi didžiausias projektui skirtas biudžetas buvo 16 mln. EUR, 461 tikslinė vietovė buvo suskirstyta į 311 privalomų aprėpties vietovių ir 150 papildomų neprivalomų vietovių. Tikslinės vietovės buvo suskirstytos į privalomas ir neprivalomas pagal gyventojų skaičių. 311 privalomų tikslinių vietovių turėjo ne mažiau kaip 12 gyventojų, o visose neprivalomose tikslinėse vietovėse buvo mažiau kaip 12 gyventojų.

(14)

Lėšas lygiomis dalimis skyrė Aplinkos, kaimo ir jūrų reikalų ministerija (MARM) ir JCCM, atitinkamai po 8 mln. EUR iš savo nacionalinių ir regioninių biudžetų. 2009 m. lapkričio 12 d. pasirašytame MARM ir JCCM bendradarbiavimo susitarime dėl tvarios kaimo plėtros programos buvo skirtos lėšos šiam projektui įgyvendinti.

(15)

JCCM taikyti sutarties sudarymo kriterijai buvo išdėstyti ir išsamiai paaiškinti „Specialiosiose administracinėse specifikacijose“ ir „Specialiosiose techninėse specifikacijose“, parengtose prieš paskelbiant kvietimą dalyvauti konkurse. Sutarties sudarymo kriterijuose buvo numatyta iki 100 balų vertinimo sistema. Iš viso 64 balai galėjo būti skirti už atitiktį objektyviems kriterijams, pavyzdžiui, papildomų namų ūkių, kuriuos apimtų naujas tinklas, skaičius, siūlomų mažmeninių paslaugų kokybės, reikalingų lėšų sumos ir pan. Iš viso 36 balai galėjo būti skirti už atitiktį subjektyviems kriterijams, pagal kuriuos JCCM vertino: i) siūlomą technologinį sprendimą, ii) siūlomą infrastruktūrą ir problemų valdymą, iii) siūlomą konkurso dalyvio pagalbos ir paramos lygį grąžinant tinklą JCCM pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, iv) galimą privalomą pasiūlymą pirkti tinklą iš JCCM pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui ir v) konkurso dalyvio pateikto tinklo grąžinimo plano išsamumą.

(16)

Kiekvienam sutarties sudarymo kriterijui suteiktas lyginamasis svoris buvo nurodytas „Specialiosiose administracinėse specifikacijose“, nurodant didžiausią galimą balų, kuriuos galima gauti už kiekvieną sutarties sudarymo kriterijų ir subkriterijų, skaičių.

(17)

Kalbant apie bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo technines specifikacijas, konkurso dokumentuose JCCM nustatė reikalavimą, kad minimali duomenų perdavimo sparta visose privalomose aprėpties vietovėse būtų 2 Mbps atsisiuntimo sparta, kurią galima padidinti bent iki 4 Mbps, ir 512 Kbps išsiuntimo sparta. JCCM nustatė, kad maksimali delsa turi būti 150 ms, o maksimalus drebėjimas – 30 ms. Piko metu tinklas turėjo užtikrinti spartą, kuri yra ne mažesnė kaip 20 % sutartyje numatytos nominalios spartos (11). Tokie piko laikotarpiai, kai perdavimo vienam galutiniam naudotojui sparta mažesnė, negalėjo viršyti dviejų valandų per dieną. Galutiniams naudotojams turėjo būti prieinamas neribotas duomenų kiekis.

(18)

Be to, JCCM reikalavo, kad konkursą laimėjęs dalyvis siūlytų IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas (12) ir užtikrintų tinklo sujungimo tašką, kuriame tretieji operatoriai įgytų didmeninę prieigą prie tinklo. „Specialiųjų techninių specifikacijų“ 4.2 punkte JCCM įpareigojo konkurso dalyvius siūlyti didmeninės prieigos paslaugas ir užtikrinti, kad kiti elektroninių ryšių operatoriai galutiniams naudotojams tikslinėse vietovėse galėtų mažmeniniu lygiu teikti tokios pat kokybės, patikimumo ir prieinamumo bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugas, kaip reikalaujama „Specialiosiose techninėse specifikacijose“. Konkursą laimėjęs dalyvis turėjo baigti diegti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą per vienus metus nuo sutarties pasirašymo.

(19)

Konkurso dokumentų techninėse specifikacijose buvo išskirti du skirtingi diegiamo bazinio plačiajuosčio tinklo komponentai: i) prieigos tinklas ir ii) transporto tinklas. Prieigos tinklas buvo apibrėžiamas kaip plačiajuosčio ryšio tinklo dalis tarp prieigos mazgo ir galutinio naudotojo. Transporto tinklas buvo apibrėžiamas kaip plačiajuosčio ryšio tinklo dalis tarp operatoriaus pagrindinių mazgų ir prieigos įrangos. Prieigos tinklas galėjo būti laidinis arba belaidis, o konkursą laimėjęs dalyvis turėjo pateikti visą reikiamą įrangą, išskyrus galutiniams naudotojams skirtą įrangą. Transporto tinklas turėjo būti universalusis tinklas, kurį taip pat būtų galima naudoti teikiant ne tik bazinio plačiajuosčio ryšio, bet ir kitas elektroninių ryšių paslaugas.

(20)

Be to, pagal konkurso dokumentų technines specifikacijas buvo leidžiama pakartotinai naudoti esamą infrastruktūrą, įskaitant infrastruktūrą, naudotą Kastilijos-La Mančos regione pereinant nuo analoginės antžeminės televizijos prie skaitmeninės antžeminės televizijos (SAT infrastruktūrą).

(21)

Ispanijos valdžios institucijų teigimu, Kastilijos-La Mančos oficialiajame leidinyje paskelbtame kvietime dalyvauti konkurse buvo pateikta nuoroda į JCCM svetainę (13), kurioje buvo skelbiamos „Specialiosios administracinės specifikacijos“ ir „Specialiosios techninės specifikacijos“, taip pat pateikiamas puslapis „Dažnai užduodami klausimai“. Ispanijos valdžios institucijų teigimu, šioje svetainėje buvo pateikti klausimai ir atsakymai, susiję su atviro konkurso procedūra, ir infrastruktūros objektų, kurie buvo naudojami įgyvendinant perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos (SAT) planą, sąrašas, taip pat jų savininkų, kurie pagal sutartį buvo įpareigoti suteikti prieigą prie šios infrastruktūros visiems konkurso dalyviams, kad jie galėtų sukurti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą, kontaktinė informacija (14).

(22)

JCCM gavo penkis pasiūlymus. Du pasiūlymai, kuriuos pateikė įmonės „Telecom CLM“ ir „Telefónica España S.A.“ (toliau – įmonė „Telefónica“), atitiko visus techninius reikalavimus ir buvo išnagrinėti per atrankos procedūrą.

(23)

Įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyme 100 % privalomų tikslinių vietovių ir maždaug 56 % papildomų neprivalomų tikslinių vietovių buvo pasiūlytas WIMAX technologija pagrįstas belaidžio ryšio sprendimas. Likusiose neprivalomose vietovėse įmonė „Telecom CLM“ pasiūlė palydovinio ryšio sprendimą. Šis derinys užtikrino bazinio plačiajuosčio ryšio aprėptį visose tikslinėse vietovėse (privalomose ir neprivalomose), kurios buvo nurodytos konkurso dokumentuose. Įmonė „Telecom CLM“ pasiūlė sukurti ir eksploatuoti tinklą už 15,85 mln. EUR ir per atrankos procedūrą jai buvo skirti 1,76/10 balų pagal kainos kriterijų.

(24)

Nors įmonės „Telecom CLM“ pasiūlytas palydovinio ryšio sprendimas maždaug 44 % neprivalomų tikslinių vietovių neatitiko techninių reikalavimų, susijusių su didžiausia delsa ir drebėjimu, įmonės „Telecom CLM“ pasiūlymas buvo priimtinas, nes tokie techniniai reikalavimai buvo taikomi tik privalomoms tikslinėms vietovėms (žr. 17 konstatuojamąją dalį), o privalomose tikslinėse vietovėse įmonės „Telecom CLM“ pasiūlymas buvo pagrįstas WIMAX technologija, kuri užtikrino, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti.

(25)

Įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyme buvo numatyta įrengti sujungimo tašką Tolede ir jame buvo nurodytos prieigos prie tinklo suteikimo trečiųjų šalių tinklo operatoriams sąlygos. Įmonei „Telecom CLM“ iš viso skirta 76,13/100 balų (44,93 balo už objektyvius kriterijus ir 31,2 balo už subjektyvius kriterijus). Iš jų 0/7 balų buvo skirta už didmeninės prieigos kainos kriterijų, nes įmonės „Telecom CLM“ pasiūlytos didmeninės prieigos kainos buvo didesnės nei įmonės „Telefónica“ pasiūlytos kainos.

(26)

Įmonės „Telefónica“ pasiūlyme buvo pateiktas mišrus technologinis sprendimas, pagal kurį siūloma visas 311 privalomų tikslinių vietovių aprėpti naudojant WIMAX technologiją (218 tikslinių vietovių), xDSL technologiją (58 tikslinės vietovės) ir 3G judriojo ryšio technologiją (35 tikslinės vietovės). Įmonė „Telefónica“ siūlė padengti maždaug trečdalį neprivalomų vietovių naudojant WIMAX technologiją, o maždaug du trečdaliai šių vietovių iš viso nebūtų padengtos. Įmonė „Telefónica“, daugiausia remdamasi savo turima judriojo ryšio tinklų infrastruktūra, pasiūlė sukurti ir eksploatuoti tinklą už 16 mln. EUR ir iš viso gavo 46,22/100 balų (26,07 balo už objektyvius kriterijus ir 20,15 balo už subjektyvius kriterijus). Iš jų 0/10 balų už kainos kriterijų ir 2/7 balų už didmeninės prieigos kainos kriterijų.

(27)

2010 m. rugpjūčio 17 d. JCCM po atrankos procedūros sudarė 15,85 mln. EUR vertės sutartį su įmone „Telecom CLM“. 2010 m. rugsėjo 13 d. JCCM ir įmonė „Telecom CLM“ pasirašė sutartį. 2012 m. rugsėjo 19 d. įmonė „Telecom CLM“ pradėjo eksploatuoti tinklą.

(28)

Nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. įmonė „Telecom CLM“ penkiomis dalimis gavo 15,85 mln. EUR sumą.

(29)

Du kartus įmonė „Telecom CLM“ savanoriškai pagerino bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, kurį teikė pagal sutartį, našumą. 2016 m. balandžio 28 d. buvo atliktas pirmas atnaujinimas, kuriuo minimali atsisiuntimo sparta padidinta iki 5 Mbps. 2018 m. gegužės 4 d. buvo atliktas antras atnaujinimas, kuriuo minimali atsisiuntimo sparta padidinta iki 10 Mbps.

(30)

Komisijai nebuvo pranešta apie šią priemonę.

(31)

Sutartis buvo sudaryta penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dvejiems metams, o per šį laikotarpį konkursą laimėjęs dalyvis turėjo užtikrinti tinklo veikimą. Sutartis buvo pratęsta du kartus – 2017 m. pirmą kartą vieniems metams iki 2018 m. rugsėjo mėn. ir 2018 m. iki 2019 m. rugsėjo mėn.

(32)

Įtariamas pagalbos gavėjas yra privati bendrovė „Telecom CLM“, kurios būstinė yra Toledo mieste (Ispanija) ir kuri teikia elektroninių ryšių (televizijos, radijo ir plačiajuosčio ryšio) paslaugas. Ją kontroliuoja investicinė bendrovė „Equitix Investment Management Limited“. JCCM priklauso maždaug 45 % įmonės „Telecom CLM“ akcijų.

(33)

2008 m. įmonei „Telecom CLM“ priklausė 138 analoginės antžeminės televizijos centrai, kurie buvo Kastilijos-La Mančos regiono antžeminės televizijos tinklo, sudaryto iš maždaug 500 perdavimo centrų, dalis. 2008–2009 m. pereinant prie SAT, įmonė „Telecom CLM“ gavo valstybės paramą, kuri sudarė i) 13,2 mln. EUR jos perdavimo centrams skaitmeninti įrengiant SAT įrangą, ii) 6,4 mln. EUR Kastilijos-La Mančos regiono tinklui eksploatuoti ir prižiūrėti ir iii) 2,26 mln. EUR dvidešimčiai naujų SAT perdavimo centrų pastatyti (15).

(34)

2014 m. spalio 1 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 6846 final, kuriame nustatė, kad ši įmonės „Telecom CLM“ gauta valstybės parama yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, ir nurodė ją susigrąžinti. (16)

(35)

2018 m. Teisingumo Teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Cellnex Telecom / Komisija, sujungtos bylos C-91/17 P ir C-92/17 P, ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Ispanija / Komisija, C-114/17 P, paliko galioti Komisijos sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo. (17) Iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. įmonė „Telecom CLM“ grąžino visą pagrindinę pagalbos sumą ir susigrąžinimo palūkanas, kurioms taikoma SAT diegimo Kastilijos-La Mančos regione susigrąžinimo procedūra (SA.27408).

(36)

2010 m. gruodžio 20 d. CMT pradėjo ex officio administracinę procedūrą siekdama ištirti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo eksploatavimo sąlygas, dėl kurių 2010 m. rugsėjo 13 d. pasirašytoje sutartyje susitarė JCCM ir įmonė „Telecom CLM“, ir galimą jų antikonkurencinį poveikį.

(37)

2011 m. birželio 23 d. sprendime (18) CMT padarė išvadą, kad įmonės „Telecom CLM“ trečiosioms šalims siūloma didmeninė bitų srauto prieigos kaina buvo per aukšta ir iš esmės per daug artima mažmeninėms bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkos kainoms regione. CMT teigimu, įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyta didmeninė bitų srauto prieigos kaina nebūtų leidusi trečiųjų šalių mažmeninių paslaugų teikėjams gauti pakankamą maržą, kad jie, naudodamiesi įmonės „Telecom CLM“ teikiamomis didmeninėmis prieigos paslaugomis mažmeninėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms galutiniams naudotojams teikti, gautų tinkamą pelną. Be to, CMT nustatė, kad nei konkurso dokumentuose, nei 2010 m. rugsėjo mėn. JCCM ir įmonės „Telecom CLM“ sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta lėšų susigrąžinimo išlyga, kuri užtikrintų, kad atrinktam konkurso dalyviui nebūtų sumokėta per didelė kompensacija, jei plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausa regione išaugtų daugiau nei buvo prognozuojama, pareikalavus grąžinti perviršinį pelną.

(38)

2011 m. birželio 23 d. sprendimu CMT įpareigojo i) įmonę „Telecom CLM“ sumažinti prieigos kainą, kurią turi mokėti trečiosios šalys už didmeninę bitų srauto prieigą, ir ii) JCCM į 2010 m. rugsėjo mėn. su įmone „Telecom CLM“ pasirašytą sutartį įtraukti lėšų susigrąžinimo išlygą, pagal kurią įmonė „Telecom CLM“ turėtų grąžinti pelno perviršio procentinę dalį, atitinkančią 15,85 mln. EUR sumai tenkančią visų projekto išlaidų dalį.

(39)

Įmonė „Telecom CLM“ pasiūlė didmeninę bitų srauto prieigą prie tinklo, kad trečiųjų šalių operatoriai galėtų teikti mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniams naudotojams tikslinėse vietovėse, atitinkančias konkurso specifikacijose nustatytus mažmeninių paslaugų kokybės, patikimumo ir prieinamumo reikalavimus. CMT nusprendus, kad iš pradžių įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyta didmeninė kaina (34,50 EUR) buvo per daug artima jos pačios galutiniams paslaugų gavėjams siūlomoms mažmeninėms kainoms (37,50 EUR) ir taip pat didesnė už kitas sektoriaus didmeninės bitų srauto prieigos kainas, įmonė „Telecom CLM“ persvarstė savo didmeninės duomenų srauto prieigos pasiūlymą, jį iš dalies pakeitė ir nuo 2011 m. liepos 15 d. sumažino kainą, pateikė CMT ir JCCM, o 2011 m. liepos 29 d. JCCM jį patvirtino.

(40)

Pakartotinai pateikta didmeninės bitų srauto prieigos kaina buvo sumažinta iki 23,70 EUR (iš pradžių ji buvo lygi 34,50 EUR), t. y. 31,3 %, todėl didmeninės prieigos kainos buvo 36,8 % mažesnės už įmonės „Telecom CLM“ mažmenines kainas.

(41)

Iš pradžių konkurso dokumentuose nebuvo įtrauktas reikalavimas dėl lėšų susigrąžinimo mechanizmo, nes jis buvo laikomas nereikalingu, kadangi buvo nustatyta, kad didžiausios 16 mln. EUR pagalbos sumos greičiausiai nepakaks tinklui įdiegti, todėl projektas pagalbos gavėjui greičiausiai nebus pelningas. Vis dėlto CMT nusprendė, kad JCCM turėtų taikyti įmonei „Telecom CLM“ lėšų susigrąžinimo mechanizmą, pagal kurį, padidėjus paklausai arba pasikeitus verslo duomenims, dėl kurių iš tinklo eksploatavimo gaunamas pelnas viršytų vidutinį sektoriuje gaunamą pelną, JCCM turėtų būti grąžinta pelno perviršio dalis, lygi gautos pagalbos procentinei daliai, palyginti su visomis investicijomis.

(42)

Todėl JCCM pateikė CMT tokį lėšų susigrąžinimo mechanizmą:

„Pasiūlyme, kuriuo remiantis buvo sudaryta ši sutartis, pateiktame verslo plane buvo numatyta, kad plačiajuosčio ryšio paslaugomis naudosis 10 % tikslinės populiacijos. Atsižvelgiant į tai, metinė apyvarta turėtų būti 6,3 % sutarties sudarymo biudžeto (15 845 301,84 EUR).

Kiekvienų kalendorinių metų pirmąjį ketvirtį, atitinkantį tinklo eksploatavimo laikotarpį, bus peržiūrimas sutartyje numatytų plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų tikslinei populiacijai, naudojimas. Atliekant šią peržiūrą, bus taikomi šie lėšų susigrąžinimo kriterijai:

(43)

CMT pritarė siūlomiems pakeitimams. Įmonė „Telecom CLM“ ir JCCM įgyvendino CMT nurodytas priemones, sudarydamos 2010 m. rugsėjo mėn. pasirašytos sutarties priedus. Naujasis lėšų susigrąžinimo mechanizmas įsigaliojo 2012 m. birželio 1 d.

(44)

Skundo pateikėjas, įmonė „Difusión Herciana S.L.“, yra Madride (Ispanija) įsikūrusi privati įmonė, teikianti paramą transliavimo ir televizijos paslaugoms.

(45)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad sutarties sudarymas su įmone „Telecom CLM“ yra nesuderinama valstybės pagalba šiai įmonei. Jis teigė, kad konkurso procedūra neužtikrino, kad būtų pasirinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, o JCCM intervencija nebuvo pakankamai patvirtinta surengiant tinkamas viešas konsultacijas ir atliekant kartografavimą. Skundo pateikėjo teigimu, dauguma projekto tikslinių vietovių iš tikrųjų buvo ne „baltosios“, o „pilkosios“ sritys, kaip apibrėžta 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse. Be to, skundo pateikėjas tvirtino, kad projektas nebuvo technologiškai neutralus, nes jame buvo numatyta naudoti esamą SAT infrastruktūrą. Galiausiai skundo pateikėjas tvirtino, kad įmonės „Telecom CLM“ didmeninės prieigos prie sukurto bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo kainos buvo antikonkurencinės, ir kritikavo tai, kad 2010 m. rugsėjo mėn. JCCM ir įmonės „Telecom CLM“ pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta lėšų susigrąžinimo išlyga.

(46)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nusprendė, kad sutarties sudarymas su įmone „Telecom CLM“ yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir kad ši pagalba suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas pranešimo ir neveikimo pareigas. Visų pirma, Komisija nuomone, sudarius sutartį su įmone „Telecom CLM“ jai buvo suteiktas ekonominis pranašumas, nors sutartis buvo sudaryta pagal atviro konkurso procedūrą.

(47)

Be to, Komisija išreiškė abejonių, ar sutarties sudarymas su įmone „Telecom CLM“ atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires.

(48)

Pirma, Komisija manė, kad dėl šios konkrečios viešosios investicijos JCCM viešai nesikonsultavo su suinteresuotosiomis šalimis, kad nustatytų esamus ar būsimus privačių investicijų tikslinėse vietovėse planus, o tik atliko rinkos analizę, kad nustatytų esamus plačiajuosčio ryšio tinklus naudodamasi jau turimais duomenimis (žr. sprendimo pradėti procedūrą 30 konstatuojamąją dalį). Antra, Komisija nuogąstavo, kad JCCM vykdytas konkursas neatitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių nuostatų dėl skaidrumo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (žr. sprendimo pradėti procedūrą 31 konstatuojamąją dalį). Trečia, Komisija nuogąstavo, kad priemonė neatitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse nustatytos technologinio neutralumo sąlygos (žr. sprendimo pradėti procedūrą 32 konstatuojamąją dalį). Ketvirta, Komisija nuogąstavo, kad priemonė neatitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių reikalavimų dėl didmeninės prieigos ir lėšų sugrąžinimo mechanizmo, kad būtų išvengta kompensacijos permokos (žr. sprendimo pradėti procedūrą 33 konstatuojamąją dalį). Galiausiai Komisija laikėsi nuomonės, kad, remiantis byloje Deggendorf (19) nustatytu principu, vertinant priemonės suderinamumą reikia atsižvelgti į tai, kad įmonė „Telecom CLM“ dar nėra grąžinusi pagalbos, kurią Komisija byloje SA.27408 (20) pripažino nesuderinama su vidaus rinka (žr. sprendimo pradėti procedūrą 37 konstatuojamąją dalį).

(49)

Todėl Komisija negalėjo atmesti prielaidos, kad 2010 m. rugsėjo mėn. sutarties sudarymas su įmone „Telecom CLM“ buvo nesuderinamas su vidaus rinka.

(50)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Ispanijos Karalystė pateikė JCCM pastabų ir teigė, kad, pirma, įmonei „Telecom CLM“ nebuvo suteiktas joks ekonominis pranašumas ir, antra, jei vis dėlto būtų laikoma, kad valstybės pagalba buvo suteikta, ji buvo suderinama su vidaus rinka, nes atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires. Be to, Ispanijos Karalystė teigė, kad įtariama pagalba turi būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal BBIR (21).

(51)

Ispanijos Karalystės teigimu, sprendime pradėti procedūrą nenurodytas konkretus pranašumas, kurį, kaip įtariama, įgijo įmonė „Telecom CLM“, o tik paaiškinta, kodėl negalima atmesti pranašumo buvimo. Ispanijos Karalystė nurodo, kad naują infrastruktūrą tiesiogiai ir išimtinai įsigijo JCCM, o ne įmonė „Telecom CLM“, ir kad penkerius metus įmonė „Telecom CLM“ bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą eksploatavo patirdama nuostolių.

(52)

Ispanijos Karalystė tvirtina, kad pranašumas galėjo būti suteiktas tik tuo atveju, jei kompensacija, sumokėta įmonei „Telecom CLM“ už jos paslaugas, būtų viršijusi rinkos kainą. Tačiau atviro konkurso procedūra užtikrino, kad valstybės skiriamų lėšų suma neviršijo projektui įgyvendinti būtino minimumo.

(53)

Ispanijos Karalystė mano, kad pranašumo buvimas turi būti vertinamas lyginant naudos gavėjo finansinę būklę po priemonės taikymo ir jo hipotetinę finansinę būklę, jei priemonė nebūtų buvusi taikyta. Ispanijos Karalystė teigia, kad pagal sudarytą sutartį įmonei „Telecom CLM“ sumokėtos sumos neviršijo jos išlaidų, patirtų diegiant bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą pagal sutartį, todėl įmonės „Telecom CLM“ finansinė būklė nepagerėjo po sutarties sudarymo 2010 m. rugsėjo mėn.

(54)

Galiausiai Ispanijos Karalystė pripažįsta, kad įmonei „Telecom CLM“ suteikta finansinė parama leido jai patekti į naują rinką. Tačiau ji teigia, kad pagalba patenkant į rinką negali būti laikoma valstybės pagalba, jei ta rinka nepelninga. (22)

(55)

Ispanijos Karalystė ginčija Komisijos sprendime pradėti procedūrą pateiktą analizę teigdama, kad Komisija analizavo priemonės suderinamumą sutarties su įmone „Telecom CLM“ sudarymo momentu. Ispanijos Karalystė mano, kad, siekiant įvertinti projekto poveikį konkurencijai, tinkamas analizės momentas būtų pradėjus eksploatuoti įdiegtą bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą 2012 m. rugsėjo mėn., t. y. po to, kai JCCM ir įmone „Telecom CLM“ įgyvendino CMT nurodytus pakeitimus.

(56)

Dėl konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis Ispanijos Karalystė teigia, kad JCCM išsamiai konsultavosi su visomis šalimis, kurioms ši priemonė turės įtakos, kaip numatyta 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse. Ji pažymi, kad 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse, kitaip nei 2013 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse (23), buvo reikalaujama ne viešų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, o išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis. Ispanijos Karalystės teigimu, JCCM surengė daug dvišalių konsultacijų su visais operatoriais, kurie tuo metu regione diegė plačiajuosčio ryšio paslaugas. Teigiama, kad pirmieji kontaktai buvo užmegzti 2009 m. gegužės–spalio mėn. JCCM buvo žinomi atitinkami operatoriai dėl teisės aktais nustatyto reikalavimo plačiajuosčio ryšio operatoriams kasmet pateikti teritorinius diegimo planus. Ispanijos Karalystė mano, kad JCCM taikytą metodą Komisija kitais atvejais pripažino išsamiomis konsultacijomis, kaip apibrėžta 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse.

(57)

Dėl konsultacijų su skundo pateikėju nebuvimo Ispanijos Karalystė nurodo, kad skundo pateikėjas nebuvo CMT įregistruotas kaip plačiajuosčio ryšio operatorius. Remdamasi 2016 m. gegužės mėn. susitikime su JCCM skundo pateikėjo teisinio atstovo neva išsakytais teiginiais, Ispanijos Karalystė daro prielaidą, kad skundo pateikėjas niekada anksčiau neteikė plačiajuosčio ryšio paslaugų ir nebuvo suinteresuotas to daryti ateityje.

(58)

Atsižvelgdama į 2011 m. birželio 23 d. CMT sprendime pateiktomis išvadomis pagrįstas Komisijos abejones dėl JCCM atlikto 461 tikslinės vietovės priskyrimo „baltųjų“ sričių kategorijai pagal 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires, Ispanijos Karalystė dar kartą patvirtina, kad visos 461 tikslinės vietovės yra „baltosios“ sritys pagal 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires. Ispanijos Karalystė skirtingą CMT vertinimą aiškina tuo, kad CMT kartografavimą atliko tik savivaldybių lygmeniu ir „pilkosioms“ tikslinėms vietovėms priskyrė savivaldybes, kuriose plačiajuosčio ryšio aprėptis siekia 50 % ar daugiau gyventojų. Kita vertus, JCCM projekto tikslines vietoves analizavo smulkesniu lygmeniu, suskirstydama regiono savivaldybes į daugybę rajonų ir tuo pagrindu nustatydama „baltąsias“ tikslines vietoves.

(59)

Siekdama išsklaidyti Komisijos abejones, ar JCCM vykdyta konkurso procedūra atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių nuostatas dėl skaidrumo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, Ispanijos Karalystė ginčija, kad subjektyvūs sutarties sudarymo kriterijai (36/100) buvo savavališki vien dėl to, kad jie nebuvo skiriami remiantis matematinėmis formulėmis. Ispanijos Karalystė remiasi ankstesniais Komisijos sprendimais (24), kuriuose, jos nuomone, tokie kokybiniai sutarties sudarymo kriterijai nebuvo laikomi savavališkais, ir mano, kad subjektyvūs sutarties sudarymo kriterijai, kuriuos konkurso procedūroje taikė JCCM, atitiko Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytas taisykles (25). Be to, konkurso dokumentuose JCCM nurodė, kokį santykinį svorį ji suteikia kiekvienam iš kokybinių kriterijų. Dėl Komisijos kritikos dėl mažo kainos kriterijaus svorio, suteikto sutarties sudarymo kriterijams (10/100), Ispanijos Karalystė nurodo, kad įtariamas pagalbos gavėjas pateikė mažiausios kainos pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti vykdant galutinę atrankos procedūrą dėl to, kad neatitiko bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų techninių reikalavimų, ir teigia, kad Komisija kitose bylose pripažino mažą kainos kriterijaus svorį (26). Be to, Ispanijos Karalystė pažymi, kad 2011 m. birželio 23 d. sprendime CMT nenustatė jokių su tuo susijusių problemų, ir nurodo ankstesnius Komisijos sprendimus, kuriuose mažas kainos kriterijaus svoris nebuvo laikomas probleminiu. (27)

(60)

Dėl konkurso projekto technologinio neutralumo Ispanijos Karalystė mano, kad rengiant priemonę nebuvo teikiama pirmenybė jokiai konkrečiai technologijai ar tinklo platformai. Remdamasi konkurso dokumentuose pateiktomis techninėmis specifikacijomis ji pabrėžia, kad JCCM nereikalavo, jog konkurso dalyviai įdiegtų konkretų technologinį sprendimą. Priešingai, ji ragino juos pasiūlyti sprendimą, kuris, jų nuomone, yra tinkamiausias kiekvienai teritorijai. Ispanijos Karalystė tvirtina, kad konkurso sutartyje buvo leidžiama naudoti bet kokį technologinį sprendimą, jei tik jis atitiks techninius tinklo reikalavimus. Ispanijos Karalystė kaip pavyzdį nurodo skirtingus technologinius sprendimus ir technologijų derinius, kuriuos konkurse pasiūlė du kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys konkurso dalyviai.

(61)

Konkurso dokumentuose pateiktą nuorodą į galimybę pakartotinai naudoti esamą SAT infrastruktūrą Ispanijos Karalystė grindžia būtinybe laikytis 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių. Ispanijos Karalystė nurodo, kad pagal 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires, valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę kiek įmanoma pakartotinai naudoti esamą infrastruktūrą. Ispanijos Karalystė pabrėžia, kad galimybė pakartotinai naudoti esamą infrastruktūrą buvo pasiūlyta visiems suinteresuotiesiems konkurso dalyviams ir kad visuose gautuose pasiūlymuose, išskyrus vieną, buvo pateikta siūlymų, grindžiamų šia esama infrastruktūra.

(62)

Dėl Komisijai kilusių abejonių dėl įmonės „Telecom CLM“ pasiūlytų didmeninės prieigos sąlygų suderinamumo ir sutartyje nenustatyto lėšų susigrąžinimo mechanizmo Ispanijos Karalystė savo pastabose nurodo tik tai, kad šie klausimai buvo išspręsti iki 2011 m. liepos 29 d. Reaguodama į 2011 m. birželio 23 d. CMT sprendimą, įmonė „Telecom CLM“ gerokai sumažino didmeninės prieigos kainas trečiosioms šalims, o į JCCM ir įmonės „Telecom CLM“ sutartį buvo įtraukta lėšų susigrąžinimo išlyga.

(63)

Ispanijos Karalystė taip pat laikosi nuomonės, kad sutarties sudarymas tiek, kiek jis yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, patenka į BBIR taikymo sritį ir yra suderinamas su vidaus rinka, atsižvelgiant į jame išdėstytas nuostatas. Ispanijos Karalystė tvirtina, kad pagal 58 straipsnį BBIR atgaline data taikomas neteisėtai individualiai pagalbai ir kad 2014 m. liepos 1 d., t. y. BBIR įsigaliojimo dieną, buvo įvykdytos visos BBIR 52 straipsnio sąlygos, taikomos plačiajuosčio ryšio priemonėms.

(64)

Ispanijos Karalystė teigia, kad Sprendime Deggendorf (28) nustatytas principas negali būti taikomas vertinant pagalbos priemonės suderinamumą. Todėl aplinkybė, kad įmonė „Telecom CLM“ negrąžino pagalbos, kuri Komisijos sprendimu byloje SA.27408 (29) buvo pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, turėtų būti laikoma nesvarbia vertinant priemonės suderinamumą.

(65)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies, įtariamos pagalbos gavėjos, t. y. įmonės „Telecom CLM“, pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(66)

Įmonė „Telecom CLM“ savo argumentus iš esmės grindžia tais pačiais teiginiais, kaip ir Ispanijos Karalystė. Pirma, įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad ji negavo jokio ekonominio pranašumo. Antra, įmonė „Telecom CLM“ mano, kad priemonė nėra atrankioji ir neturėjo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad, net jei sutarties sudarymas būtų laikomas valstybės pagalba, jis būtų suderinamas su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ir Komisijos sprendimą 2005/842/EB (toliau – 2005 m. VESP sprendimas) (30), pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires, taip pat pagal BBIR.

(67)

Įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. su ja sudaryta sutartis, kurią 2010 m. rugsėjo mėn. pasirašė įmonė „Telecom CLM“ ir JCCM, yra pavedimo aktas, kuriuo JCCM pavedė įmonei „Telecom CLM“ teikti VESP. Remdamasi šia išvada, įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad Teisingumo Teismo sprendime Altmark (31) nustatyti principai taikytini kompensacijai, kurią JCCM sumokėjo įmonei „Telecom CLM“ už sutartų VESP teikimą. Be to, įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad buvo įvykdytos visos keturios (32) Teisingumo Teismo sprendime Altmark nustatytos sąlygos, todėl sutarties sudarymas nesuteikė įmonei „Telecom CLM“ ekonominio pranašumo, taigi nebuvo valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(68)

Priešingai, įmonė „Telecom CLM“ tvirtina negavusi jokio ekonominio pranašumo, nes i) įdiegtą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą tiesiogiai įsigijo JCCM, ii) pagalbos gavėjo atrankos konkursas buvo atviras ir vyko pagal galiojančias taisykles, iii) įmonės „Telecom CLM“ finansinė būklė po sutarties sudarymo nebuvo geresnė nei būtų buvusi nesudarius sutarties ir iv) rinka, į kurią patekti įmonei „Telecom CLM“ tapo lengviau, buvo nepelninga. Galiausiai įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad, net jei ir buvo ekonominis pranašumas, Komisija jo nenustatė.

(69)

Dėl likusių SESV 107 straipsnio 1 dalies reikalavimų įmonė „Telecom CLM“ nesutinka, kad sutartis buvo sudaryta pasirinktinai, kad ji iškraipė konkurenciją arba galėjo ją iškraipyti ir kad ji paveikė valstybių narių tarpusavio prekybą, nes Komisija tinkamai neįrodė ir nepaaiškino, kodėl šios sąlygos buvo įvykdytos.

(70)

Įmonė „Telecom CLM“ mano, kad įtariama pagalba buvo suderinama su vidaus rinka.

(71)

Įmonė „Telecom CLM“ tvirtina, kad, net jei Komisija manytų, jog sutartis su įmone „Telecom CLM“ sudaryta nesilaikant visų keturių Altmark sąlygų, ji suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ir 2005 m. VESP sprendimą. Įmonė „Telecom CLM“ tvirtina, kad JCCM, 2010 m. rugsėjo mėn. pasirašydama sutartį, pavedė įmonei teikti VESP, o įmonei „Telecom CLM“ sumokėta 15,85 mln. EUR kompensacija neviršijo išlaidų, kurias įmonė „Telecom CLM“ patyrė vykdydama sutartimi prisiimtus viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Įmonės „Telecom CLM“ teigimu, sutarties sudarymas pateko į 2005 m. VESP sprendimo taikymo sritį, nes įmonės „Telecom CLM“ vidutinė metinė apyvarta neatskaičius mokesčių per dvejus metus iki sutarties sudarymo buvo mažesnė nei 100 mln. EUR riba, o įmonės „Telecom CLM“ gautos kompensacijos suma buvo mažesnė nei 2005 m. VESP sprendime nustatyta 30 mln. EUR riba.

(72)

Įmonė „Telecom CLM“ pastabose dėl sutarties sudarymo suderinamumo pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires iš esmės pakartojami Ispanijos Karalystės atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą pateikti argumentai.

(73)

Įmonės „Telecom CLM“ pastabos dėl JCCM tikslinių vietovių žemėlapio sudarymo ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis iš esmės sutampa su 3.3.1 ir 3.3.2 skirsniuose apibendrintais Ispanijos Karalystės argumentais .

(74)

Dėl JCCM vykdyto atviro konkurso: įmonė „Telecom CLM“ tvirtina, kad, taikydama kokybinius sutarties sudarymo kriterijus, JCCM laikėsi viešųjų pirkimų taisyklių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB (33), ypač 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių. Įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad Komisija neteisingai aiškina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoką, tapatindama ją su mažiausios kainos sąvoka. Visi kiti su tuo susiję argumentai iš esmės sutampa su Ispanijos Karalystės argumentais, apibendrintais 3.3.3 skirsnyje.

(75)

Įmonės „Telecom CLM“ pastabos dėl konkurso technologinio neutralumo, didmeninės prieigos įpareigojimo ir lėšų susigrąžinimo išlygos taip pat iš esmės sutampa su Ispanijos Karalystės pastabomis, apibendrintomis 3.3.4 ir 3.3.5 skirsniuose.

(76)

Be to, įmonė „Telecom CLM“ tvirtina, kad priemonei atgaline data buvo taikomas BBIR ir kad visi BBIR reikalavimai buvo įvykdyti 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus BBIR. Įmonė „Telecom CLM“ laikosi nuomonės, kad BBIR taikymas įmonei „Telecom CLM“ nebuvo atmestas, nes jai suteikta neteisėta pagalba nebuvo susigrąžinta byloje SA.27408 (34). Šiuo atžvilgiu įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad BBIR 1 straipsnio 4 dalies a punktas taikomas tik pagalbos schemoms, o ši priemonė buvo individuali priemonė. Be to, 2014 m. liepos 1 d., t. y. BBIR įsigaliojimo metu, taigi ir jo taikymo priemonei metu, vykdomojo rašto dėl neteisėtos valstybės pagalbos byloje SA.27408 dar nebuvo, nes galutinis sprendimas kartu su vykdomuoju raštu byloje SA.27408 buvo priimtas tik 2014 m. spalio 1 d.

(77)

Įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad pagalba, kurią ji gavo byloje SA.27408, ir jos negrąžinimas neturi jokios reikšmės priemonės suderinamumui. Be to, įmonė „Telecom CLM“ laikosi nuomonės, kad neteisėtos pagalbos, gautos byloje SA.27408, nebereikėjo grąžinti, nes iki 2013 m. gegužės mėn. įmonė „Telecom CLM“ visą jai priklausančią SAT transliavimo įrangą perdavė JCCM.

(78)

Remiantis SESV 107 straipsnio 1 dalimi, „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(79)

Vadinasi, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi atitikti visas šias sąlygas: i) priemonės gavėjas turi būti įmonė, ii) priemonė turi būti suteikta iš valstybės išteklių ir priskirtina valstybei, iii) priemone įmonei turi būti suteikiamas ekonominis pranašumas, iv) ekonominis pranašumas turi būti atrankusis, v) priemonė turi daryti poveikį prekybai ir konkurencijai.

(80)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, įmonės yra ūkinę veiklą vykdantys subjektai, nepaisant jų teisinio statuso ir finansavimo būdų (35).

(81)

Tiesioginis priemonės pagalbos gavėjas yra įmonė „Telecom CLM“.

(82)

2010 m. rugpjūčio 17 d. su įmone „Telecom CLM“ buvo sudaryta 15,85 mln. EUR vertės sutartis dėl bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo sukūrimo ir eksploatavimo Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių kaimo rajonuose, kuriuose nebuvo teikiamos paslaugos. Įmonė „Telecom CLM“ turėjo išplėtoti ir sukurti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūrą JCCM ir gavo teisę eksploatuoti šį tinklą iš pradžių penkerius metus. Vėliau ši teisė eksploatuoti tinklą buvo pratęsta du kartus po vienus metus iki 2019 m. rugsėjo mėn.

(83)

Įmonė „Telecom CLM“ tiesiogiai naudojosi infrastruktūra teikdama didmenines paslaugas prieigos prašytojams ir mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, galutiniams naudotojams tikslinėse vietovėse. Tai yra ekonominė veikla. Todėl „Telecom CLM“ yra laikoma įmone pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(84)

Valstybės ištekliai apima visus viešojo sektoriaus (36) išteklius, įskaitant valstybių vidaus subjektų (decentralizuotų, federacinių, regioninių ar kitų) (37) išteklius, ir tam tikromis aplinkybėmis – privačių įstaigų išteklius. Tais atvejais, kai valdžios institucija suteikia pranašumą pagalbos gavėjui, priemonė yra priskirtina valstybei, net jei atitinkama institucija teisiškai yra savarankiška nuo kitų valdžios institucijų.

(85)

Nagrinėjamu atveju priemonę lygiomis dalimis finansavo Ispanijos nacionalinė vyriausybė ir JCCM, kuri yra valstybės vidaus subjektas ir regioninio lygmens viešoji institucija, o priemonė buvo suteikta JCCM organizuoto konkurso būdu. Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonė buvo suteikta iš valstybės išteklių ir yra priskirtina Ispanijos Karalystei.

(86)

Kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis be valstybės intervencijos (38).

(87)

Pagal Altmark sprendimą (39), valstybės finansavimas SESV 106 straipsnio 2 dalyje nurodytoms VESP teikti nėra pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei įvykdomos keturios pagrindinės sąlygos (40).

(88)

Keturios Sprendimo Altmark sąlygos:

(89)

Pagal pirmą sąlygą reikalaujama, kad VESP valstybės finansavimo mechanizmo naudos gavėjui būtų oficialiai pavesta teikti ir vykdyti VESP, o jo įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti.

(90)

Tačiau Ispanijos Karalystė nemano, kad sutartis buvo sudaryta dėl VESP (žr. 3.2 skirsnį). Įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad su ja sudaryta sutartis buvo pavedimo aktas, kuriuo JCCM pavedė įmonei „Telecom CLM“ teikti VESP (žr. 67 konstatuojamąją dalį).

(91)

Tam, kad pagal pirmą minėtą Altmark sąlygą būtų sudarytas pavedimo aktas, reikia, kad viešųjų paslaugų užduotis būtų paskirta aktu, kuris gali būti sutarties formos. Tačiau šiame akte, be kita ko, turi būti nurodyti bent jau kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros parametrai bei kompensacijos permokos išvengimo ir susigrąžinimo tvarka (41).

(92)

JCCM ir įmonės „Telecom CLM“ sutartyje nebuvo numatyta lėšų susigrąžinimo išlyga, todėl nebuvo numatyta jokių priemonių, kaip išvengti kompensacijos permokos ir ją susigrąžinti. Lėšų susigrąžinimo mechanizmas į sutartį buvo įtrauktas tik 2011 m. liepos mėn. po CMT intervencijos, t. y. praėjus beveik vieniems metams po sutarties sudarymo ir pasirašymo atitinkamai 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn.

(93)

Be to, sutartyje, sudarytoje su įmone „Telecom CLM“, nenurodyta, kad įmonei „Telecom CLM“ būtų pavesta teikti VESP ar vykdyti kitus viešųjų paslaugų įsipareigojimus, taip pat nenustatyti kompensacijos, kuri turi būti mokama įmonei „Telecom CLM“ už VESP teikimą, apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros parametrai. Tai taip pat rodo, kad JCCM, sudarydama sutartį, neketino įmonei „Telecom CLM“ pavesti VESP ar kitų viešųjų paslaugų įsipareigojimų. Todėl negalima laikyti, kad JCCM, sudarydama ir pasirašydama konkurso sutartį, pavedė įmonei „Telecom CLM“ vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(94)

Kadangi visi keturi Altmark kriterijai taikomi kartu, jei kuris nors iš šių kriterijų neįvykdomas, kompensacija bus laikoma pranašumu pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Kadangi šiuo atveju bent vienas iš keturių Altmark kriterijų nevykdomas, Komisija daro išvadą, kad reikia atmesti argumentą, jog JCCM pagal sudarytą sutartį pavedė įmonei „Telecom CLM“ teikti VESP.

(95)

JCCM sudarė sutartį su įmone „Telecom CLM“ dėl bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, kurį tiesiogiai įsigis JCCM, sukūrimo ir jo eksploatavimo įmonės „Telecom CLM“ ekonomine rizika penkerius metus su galimybe pratęsti šį laikotarpį dar dvejiems metams. Įmonei „Telecom CLM“ buvo skirta 15,85 mln. EUR, kurie buvo sumokėti penkiomis dalimis nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d., užbaigus bazinio plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimą.

(96)

Todėl, be sumos, suteiktos už bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, kurį įsigijo JCCM, diegimą, įmonė „Telecom CLM“ įgijo teisę eksploatuoti tinklą ne trumpiau kaip penkerius metus, taigi turėjo teisę į ekonominę naudą, gaunamą eksploatuojant šį tinklą tiek didmeninėms, tiek mažmeninėms paslaugoms teikti.

(97)

Komisija mano, kad, remiantis įmonės „Telecom CLM“ JCCM išrašytomis sąskaitomis faktūromis vykdant bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą, atsižvelgiant į JCCM atliktus bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo tikslinėse vietovėse išlaidų tyrimus (žr. 13 konstatuojamąją dalį) ir Ispanijos Karalystės bei įmonės „Telecom CLM“ pateiktus dokumentus, 15,85 mln. EUR kaina, dėl kurios buvo sudaryta sutartis, iš esmės padengė bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimo išlaidas. Tačiau įmonė „Telecom CLM“ ne tik įdiegė tinklą, bet ir mažiausiai penkerius metus galėjo naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo teikiama ekonomine nauda, t. y. komerciniu pagrindu teikti didmeninės prieigos paslaugas elektroninių ryšių operatoriams ir bazinio plačiajuosčio ryšio mažmenines paslaugas galutiniams naudotojams, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas.

(98)

Operatoriai, kurie naudojasi infrastruktūra, kuriai teikiama pagalba, kad teiktų paslaugas galutiniams naudotojams, turi pranašumą, jeigu naudodamiesi infrastruktūra jie gauna ekonominės naudos, kurios įprastomis rinkos sąlygomis negautų. (42) Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros atveju operatoriai, kurie naudojasi valstybės finansuojama infrastruktūra paslaugoms galutiniams naudotojams teikti, įgyja pranašumą, jei už teisę naudotis infrastruktūra jie moka mažiau nei mokėtų už panašią infrastruktūrą įprastomis rinkos sąlygomis (43).

(99)

Sudarius sutartį įmonė „Telecom CLM“ įdiegė tinklą JCCM sąskaita ir įgijo teisę mažiausiai penkerius metus neatlygintinai valdyti ir naudoti JCCM bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą. Įprastomis rinkos sąlygomis plačiajuosčio ryšio infrastruktūros operatoriai / savininkai gauna pajamų teikdami galimybę naudotis jų tinklu kitiems operatoriams arba teikdami mažmenines paslaugas galutiniams naudotojams. Be to, prieigos prašytojai už teisę naudotis plačiajuosčio ryšio infrastruktūra to tinklo operatoriams / savininkams moka didmeninės prieigos kainas. Todėl JCCM būtų galėjusi gauti pajamų teikdama galimybę naudotis įdiegtu tinklu prieigos prašytojams ir teikdama paslaugas galutiniams naudotojams. Taip buvo ir įmonės „Telecom CLM“ atveju, nes ji parduodavo mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniams naudotojams, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, ir didmenines paslaugas trečiosioms šalims, siekdama gauti ekonominės naudos.

(100)

Ispanijos Karalystė ir įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad įmonė „Telecom CLM“ neįgijo ekonominio pranašumo pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes JCCM tiesiogiai įsigijo infrastruktūrą, kurią turėjo sukurti įmonė „Telecom CLM“, atviras konkursas užtikrino, kad įmonei „Telecom CLM“ skirtų lėšų suma neviršytų būtinos sumos, įmonės „Telecom CLM“ finansinė būklė sudarius sutartį netapo geresnė nei prieš tai, o jos eksploatuojamas bazinio plačiajuosčio ryšio tinklas buvo nepelningas (žr. 51–54 ir 68 konstatuojamąsias dalis).

(101)

Kaip aprašyta pirmiau (žr. 95–99 konstatuojamąsias dalis), nors įdiegtą naują bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą tiesiogiai įsigijo JCCM, o ne įmonė „Telecom CLM“, įmonei „Telecom CLM“ buvo suteikta išimtinė teisė eksploatuoti tinklą penkerius metus, todėl dėl sudarytos sutarties įmonė „Telecom CLM“ įgijo ekonominį pranašumą.

(102)

Kalbant apie argumentą, kad bazinio plačiajuosčio ryšio tinklas, kurį įmonė „Telecom CLM“ eksploatavo penkerius ir dar dvejus metus, buvo nuostolingas, Ispanijos Karalystė ir įmonė „Telecom CLM“ šio teiginio nepagrindė patvirtinamaisiais įrodymais. Bet kuriuo atveju šis argumentas nėra svarbus siekiant nustatyti, ar sutarties sudarymo metu įmonė „Telecom CLM“ turėjo ekonominį pranašumą. Lemiamas veiksnys yra tai, ar viešosios įstaigos elgėsi taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas. Tačiau rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, atsidūręs panašioje padėtyje, kaip JCCM, nebūtų suteikęs dar nesukurto bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo operatoriui teisės penkerius ir dar dvejus metus eksploatuoti šią infrastruktūrą ekonominei naudai gauti be atlygio rinkos kaina. Rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, atsidūręs panašioje padėtyje, kaip JCCM, būtų siekęs kuo didesnės ekonominės naudos. Tačiau Ispanijos Karalystė nepateikė jokių įrodymų, kad rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas būtų suteikęs teisę neatlygintinai naudotis plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. Priešingai, iš turimų dokumentų matyti, kad pagal sudarytą sutartį įmonė „Telecom CLM“ galėjo eksploatuoti infrastruktūrą ir teikti savo paslaugas, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, už užmokestį didmeninės prieigos prašytojams ir galutiniams naudotojams savo ekonomine rizika ir siekdama ekonominės naudos, nemokėdama rinkos kainos dydžio atlygio savininkei JCCM.

(103)

Komisija taip pat pažymi, kad konkurencinga, skaidri, nediskriminacinė ir besąlygiška konkurso procedūra tam tikromis sąlygomis galėtų panaikinti pagalbą infrastruktūros eksploatavimo koncesijos atveju, be kita ko, jei teisė suteikiama už teigiamą kainą. Tačiau konkursas nepaneigia ekonominio pranašumo įmonei „Telecom CLM“ buvimo, nes tame konkurse nebuvo nustatyta teigiama kaina už infrastruktūros eksploatavimą, kurią pagalbos gavėjas turėtų sumokėti infrastruktūros savininkui. Sudaryta sutartis leido įmonei „Telecom CLM“ vykdyti komercinę veiklą, t. y. penkerius ir dar dvejus metus eksploatuoti ir naudoti infrastruktūrą ekonominei naudai gauti tokiomis sąlygomis, kurių rinkoje nėra.

(104)

Galiausiai, kalbant apie pagalbos gavėjo finansinę būklę po priemonės taikymo ir jo hipotetinę finansinę būklę, jei priemonė nebūtų taikoma, Komisija mano, kad atsižvelgimas į šį bendrąjį principą nekeičia įmonės „Telecom CLM“ ekonominio pranašumo buvimo analizės rezultatų. Ispanijos Karalystė ir įmonė „Telecom CLM“ teigia, kad įmonei „Telecom CLM“ sumokėta kompensacija neviršijo jos išlaidų, todėl įmonė „Telecom CLM“ negavo naudos dėl geresnės finansinės būklės po 2010 m. rugsėjo mėn. sutarties sudarymo. Tačiau šioje nuomonėje neatsižvelgiama į tai, kad įmonei „Telecom CLM“ taip pat buvo suteikta teisė penkerius ir dar dvejus metus eksploatuoti ir naudoti bazinio plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą siekiant gauti ekonominės naudos ir nemokant savininkei JCCM rinkos kainos dydžio atlygio.

(105)

Todėl Komisija daro išvadą, kad sudarydama sutartį JCCM suteikė įmonei „Telecom CLM“ pranašumą, kurio nebūtų buvę įprastomis rinkos sąlygomis.

(106)

Kad valstybės priemonė patektų į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ja turi būti palaikomos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“. Šia priemone palaikoma įmonė „Telecom CLM“, kaip vienintelė gavėja.

(107)

Priemonė skirta vienai elektroninių ryšių sektoriuje veikiančiai įmonei, atmetus visas kitas šiame sektoriuje veikiančias įmones. Be to, priemonė taikoma tik bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų operatoriams ir nesusijusi su bendros infrastruktūros, kuria nediskriminuojant galėtų naudotis visi norintieji, eksploatavimu.

(108)

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla susijusi su individualios pagalbos priemone, nustatyto ekonominio pranašumo (žr. 95–105 konstatuojamąsias dalis) pakanka, kad būtų pagrįsta prielaida, jog priemonė yra atrankioji (44). Bet kuriuo atveju neatrodo, kad kitos to paties ar kitų sektorių įmonės, esančios panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje, turėtų tokį patį pranašumą.

(109)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonė yra atrankioji.

(110)

Valstybės parama įmonėms laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį tik tada, kai „iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti“ ir „daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Remiantis Sąjungos teismų jurisprudencija, sąvoka „poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai“ yra siejama su konkurencijos iškraipymo sąvoka, ir abi šios sąvokos yra neatsiejamai susijusios. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas konstatavo, kad „[v]isų pirma, jeigu valstybės suteikta finansinė pagalba sustiprina tam tikros įmonės padėtį, palyginti su kitomis [Sąjungos] vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, manytina, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai“ (45).

(111)

Ispanijos plačiajuosčio ryšio sektorius turi galimybę gauti didelį privatų finansavimą bazinio plačiajuosčio ryšio tinklams visoje šalyje kurti ir eksploatuoti. Todėl neatmetama galimybė, kad tai turi įtakos prekybai ir iškraipo konkurenciją.

(112)

Bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros kūrimas ir eksploatavimas yra paslauga liberalizuotame sektoriuje, kuriame paprastai yra arba galėtų būti konkurencija. Įmonė „Telecom CLM“ veikia šiame sektoriuje ir JCCM jai suteikė finansinį pranašumą, kuris gali pagerinti jos konkurencinę padėtį, palyginti su kitomis šiame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis.

(113)

JCCM intervencija į bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimą ir eksploatavimą 461 regiono savivaldybių kaimo vietovėse ir rajonuose, kuriuose nebuvo teikiamos paslaugos, pakeitė esamas rinkos sąlygas. Dėl šios priemonės fiziniai asmenys ir įmonės šiose vietovėse galėjo pasirinkti užsisakyti įmonės „Telecom CLM“ teikiamas bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugas, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, vietoje kitų, galbūt brangesnių alternatyvių rinkos sprendimų, pavyzdžiui, palydovinio ryšio.

(114)

Bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros kūrimo ir eksploatavimo bei mažmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo įmonės gali konkuruoti Sąjungos vidaus prekybos srityje, nes daugelis jų veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Elektroninių ryšių paslaugų rinkos (įskaitant didmenines ir mažmenines plačiajuosčio ryšio rinkas) yra atviros operatorių ir paslaugų teikėjų konkurencijai. Todėl gali būti laikoma, kad įmonei „Telecom CLM“ suteikta finansinė nauda turi įtakos kitoms šiose rinkose ir daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančioms įmonėms.

(115)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonė galėjo iškreipti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(116)

Komisija daro išvadą, kad priemonė buvo valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(117)

Ispanijos Karalystė nepranešė Komisijai apie priemonę pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį (žr. 30 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba buvo neteisėta.

(118)

Komisija įvertino pagalbos suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir remdamasi 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėmis, o ne SESV 106 straipsnio 2 dalimi ar BBIR (46).

(119)

SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis vertinamas VESP teikiamos valstybės pagalbos suderinamumas. Joje teigiama, kad įmonėms, kurioms patikėta teikti VESP, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms taikomos konkurencijos taisyklės. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad įmonei „Telecom CLM“ nebuvo pavesta teikti VESP, kai 2010 m. rugpjūčio mėn. JCCM su ja sudarė sutartį. Be to, Komisija nustatė, kad sudarant sutartį įmonei „Telecom CLM“ nebuvo pavesta vykdyti jokių kitų viešųjų paslaugų įsipareigojimų, o sutartyje nebuvo numatytas nei kompensavimo mechanizmas, nei kompensacijos apskaičiavimo, stebėsenos ir peržiūros parametrai (žr. 87–94 konstatuojamąsias dalis).

(120)

Pagal BBIR (47) 58 straipsnio 1 dalį, BBIR taikomas individualiai pagalbai, suteiktai iki jo įsigaliojimo, jei pagalba atitinka visas BBIR nustatytas sąlygas, išskyrus 9 straipsnį. Pagal tuo metu galiojusio BBIR 52 straipsnio 1 dalį, investicinė pagalba plačiajuosčio ryšio tinklo plėtrai yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, jeigu įvykdytos BBIR 52 straipsnyje ir BBIR I skyriuje nustatytos sąlygos. Pagal BBIR 52 straipsnio 2 dalį, tik investicinės išlaidos yra tinkamos finansuoti. Tačiau įmonė „Telecom CLM“ netapo įdiegto bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo savininke (žr. 10 konstatuojamąją dalį), todėl Komisija mano, kad įmonė „Telecom CLM“ nepatyrė jokių investicinių išlaidų. Be to, pagal BBIR 52 straipsnio 3 dalį reikalaujama surengti atviras viešas konsultacijas siekiant patikrinti, ar tikslinės vietovės iš tiesų yra „baltosios“ bazinio plačiajuosčio ryšio sritys. Kadangi JCCM surengė tik dvišales konsultacijas su visais plačiajuosčio ryšio operatoriais, kurie, jos žiniomis, regione vykdė veiklą (žr. 12 konstatuojamąją dalį), šis BBIR reikalavimas taip pat nebuvo įvykdytas. Todėl priemonė nepatenka į BBIR taikymo sritį.

(121)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui“. Kitas valstybės pagalbos, suteiktos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 26 d. bazinio plačiajuosčio ryšio tinklams diegti, vertinimo standartas – 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairės (48).

(122)

Pagalba pripažįstama suderinama, jeigu įvykdomos dvi sąlygos: pirma, pagalba turi būti skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti ir, antra, ji neturi trikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui (49).

(123)

Pagal pirmą sąlygą Komisija nagrinėja:

(124)

Pagal antrą sąlygą Komisija vertina teigiamą pagalbos poveikį veiklos, kuriai remti skirta pagalba, plėtrai ir galimą neigiamą pagalbos poveikį vidaus rinkai – konkurencijos iškraipymą ir kenksmingą poveikį tarpusavio prekybai. Šiuo atžvilgiu Komisija vertina:

(125)

Galiausiai Komisija nustatytą neigiamą pagalbos poveikį vidaus rinkai sugretina su teigiamu pagalbos poveikiu remiamai ekonominei veiklai.

(126)

Šia priemone buvo remiama ekonominės veiklos, susijusios su bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimu, eksploatavimu ir mažmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimu Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių rajonuose, kuriuose plačiajuostis ryšys nebuvo prieinamas ir kuriuose plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas nebuvo nei lauktas, nei planuotas, plėtra (žr. 12 konstatuojamąją dalį). Priemone aiškiai siekta, kad plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniams naudotojams pagalbos gavėjas teiktų ir mažmeniniu lygmeniu (žr. 10 konstatuojamąją dalį) ir užtikrintų, kad tokiuose rajonuose galutiniai naudotojai galėtų naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, kurių atsisiuntimo sparta būtų ne mažesnė kaip 2 Mbps, o išsiuntimo sparta – 512 Kbps (žr. 17 konstatuojamąją dalį). Pagalbos gavėjas taip pat privalėjo teikti IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas ir užtikrinti tinklo sujungimo tašką, kuriame tretieji operatoriai įgytų didmeninę prieigą prie tinklo (žr. 18 konstatuojamąją dalį). Todėl priemone buvo sprendžiama padėtis rinkoje, dėl kurios tikslinių vietovių vartotojai ir įmonės negalėjo naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, taip didinant tikslinių vietovių ekonominį konkurencingumą.

(127)

Komisija pripažįsta, kad, remiant bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo ir paslaugų prieinamumą šiose tikslinėse vietovėse ir įpareigojant pagalbos gavėją užtikrinti i) plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą galutiniams naudotojams ne mažesne kaip 2 Mbps atsisiuntimo ir 512 Kbps išsiuntimo sparta, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, ii) didmeninę prieigą prie bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo per tinklo sujungimo tašką, priemone buvo prisidedama prie šios ekonominės veiklos plėtros.

(128)

Komisija išnagrinėjo, ar bazinio plačiajuosčio ryšio tinklas, įskaitant mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, kuris galutiniams naudotojams buvo teikiamas penkerius ir dar dvejus metus, būtų buvęs teikiamas tą patį laikotarpį be valstybės pagalbos (50).

(129)

Rinkos analizė ir konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurias JCCM atliko prieš pradėdama konkurso procedūrą, parodė, kad tikslinėse vietovėse nėra plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir kad per trejus ar ketverius metus po konsultacijų šiose vietovėse neplanuojama investuoti į plačiajuosčio ryšio plėtrą (žr. 12 konstatuojamąją dalį). Taip buvo užtikrinta, kad priemonė būtų taikoma tik Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių rajonams, kuriuose nebuvo plačiajuosčio ryšio aprėpties tuo metu, kai 2012 m. rugsėjo mėn. buvo pradėtas naudoti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklas, kuriam skirta pagalba. Todėl, jei priemonė nebūtų įgyvendinta, galutiniai naudotojai tikslinėse vietovėse nebūtų galėję naudotis mažmeninėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas.

(130)

Be to, Ispanijos Karalystė ir pagalbos gavėjas teigia, kad bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo eksploatavimas tikslinėse vietovėse nebuvo pelningas (žr. 51 ir 68 konstatuojamąsias dalis). Todėl Komisija mano, kad bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo eksploatavimas, įskaitant plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą galutiniams naudotojams tikslinėse vietovėse, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, nebūtų buvęs vykdomas tą patį laikotarpį be pagalbos, todėl dėl pagalbos pasikeitė pasiūlymus pateikusių operatorių, įskaitant įmonę „Telecom CLM“, investiciniai sprendimai.

(131)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonė turėjo skatinamąjį poveikį.

(132)

Jei valstybės pagalbos priemonė, su ja susijusios sąlygos arba ja finansuojama veikla pažeidžia Sąjungos teisės nuostatą arba bendruosius principus, pagalba negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

(133)

Komisijai nėra žinoma apie jokį galimą Sąjungos teisės pažeidimą, dėl kurio priemonė negalėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

(134)

Visos iš priemonės 461 tikslinių vietovių buvo Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių kaimo rajonai, kuriuose vidutiniškai gyvena tik po 35 gyventojus. JCCM suteikė pagalbą įmonei „Telecom CLM“ tik už diegimą ir eksploatavimą, kurie buvo neatsiejamai susiję dėl to, kad konkurso sutartyje buvo numatyta tiek bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo, tiek eksploatavimo veikla, nenumatant galimybės šias veiklas atskirti, tose vietovėse, kuriose galutiniai naudotojai dar neturėjo galimybės naudotis mažmeninėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis ir kuriose iki bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, kuriam skiriama pagalba, eksploatavimo pradžios 2012 m. rugsėjo mėn. nebuvo nei tikimasi, nei planuojama diegti plačiajuosčio ryšio tinklą (žr. 12 konstatuojamąją dalį). Šiose vietovėse šia priemone buvo užtikrinta, kad nuo tinklo veikimo pradžios 2012 m. rugsėjo mėn. galutiniai naudotojai turėtų galimybę naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugomis, kurių atsisiuntimo sparta būtų ne mažesnė kaip 2 Mbps, o išsiuntimo – 512 Kbps, įskaitant IP telefonijos/ interneto telefonijos paslaugas (žr. 17 konstatuojamąją dalį). Įmonė „Telecom CLM“ du kartus pagerino tinklo našumą: pirmą kartą 2014 m. balandžio 28 d. atsisiuntimo sparta padidinta iki bent 5 Mbps, o paskui 2018 m. gegužės 4 d. – iki bent 10 Mbps (žr. 29 konstatuojamąją dalį).

(135)

Plataus masto ir įperkama prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklų ir paslaugų jau 2010 m. buvo labai svarbi plačiajuosčio ryšio technologijų indėliui į augimą ir inovacijas visuose ekonomikos sektoriuose ir į socialinę ir teritorinę sanglaudą.

(136)

Tuo metu Komisija nuolatos išskirdavo vietoves, kuriose nėra plačiajuosčio ryšio infrastruktūros arba kuriose artimiausioje ateityje tokia infrastruktūra veikiausiai nebus sukurta (baltosios sritys), vietoves, kuriose veikia tik vienas plačiajuosčio ryšio tinklo operatorius (pilkosios sritys), ir vietoves, kuriose veikia ne mažiau kaip du plačiajuosčio ryšio tinklų operatoriai (juodosios sritys) (51). Politiniu požiūriu Komisija visada buvo tos nuomonės, kad parama plačiajuosčio ryšio tinklams diegti kaimo ir nepakankamai aptarnaujamose vietovėse atitinka dabartines Sąjungos politikos kryptis, nes teikiant šią paramą skatinama teritorinė socialinė ir ekonominė sanglauda ir sprendžiamos rinkos nepakankamumo problemos (52).

(137)

Teikdamos finansinę paramą plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti vietovėse, kuriose plačiajuostis ryšys nėra prieinamas ir kuriose privatūs investuotojai neplanuoja artimiausiu metu įdiegti tokios infrastruktūros (paprastai tai suprantama kaip trejų metų laikotarpis) (53), valstybės narės siekia tikrų sanglaudos ir ekonominės plėtros tikslų. Taigi Ispanijos Karalystės intervencija atitiko bendrą interesą.

(138)

Be to, pagal strategiją „2020 m. Europa“ (54) 2010 m. kovo mėn. pristatytoje pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, Komisija nurodė, kad jos tikslas yra „siekti, kad bendra skaitmeninė rinka, pagrįsta sparčiu ir itin sparčiu internetu ir sąveikiomis taikomosiomis programomis, duotų tvarios ekonominės ir socialinės naudos, padėtų pasiekti iškelto tikslo, kad iki 2013 m. visi galėtų naudotis plačiajuosčiu internetu, ir leistų naudotis dar spartesniu internetu (greitis viršija 30 Mbps) iki 2020 m., taip pat siekti, kad 50 % ar daugiau Europos namų ūkių naudotųsi spartesniu už 100 Mbps interneto ryšiu“ (55) (pabraukta papildomai). Šį tikslą sustiprino Komisijos įsipareigojimas „skatinti visus Europos piliečius naudotis internetu ir įsisavinti tokius įgūdžius, visų pirma imantis veiksmų, kuriais remiamas skaitmeninis raštingumas ir interneto pasiekiamumas“ (56).

(139)

Todėl JCCM suteikta pagalba buvo skatinama ir siekiama teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos. Be to, ji padėjo siekti Skaitmeninės darbotvarkės tikslo iki 2013 m. visiems suteikti plačiajuosčio ryšio prieigą.

(140)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba turėjo teigiamą poveikį tikslinėse vietovėse.

(141)

Valstybės pagalba gali būti laikoma būtina tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to nepadaro pati rinka. Tam tikromis aplinkybėmis valstybės pagalbos priemonėmis galima ištaisyti rinkos nepakankamumą ir taip gerinti veiksmingą rinkų veikimą ir didinti konkurencingumą.

(142)

Rinkos nepakankamumas yra tada, kai be valstybės intervencijos rinkos, atsižvelgiant į jų turimas priemones, neduoda veiksmingų rezultatų visuomenei. Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, kai neatliekamos tam tikros investicijos, net jeigu jų ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už jų kainą.

(143)

Priemonės tikslinės vietovės buvo Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių rajonai, kuriuose galutiniai naudotojai neturėjo galimybės naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugomis ir kuriuose iki remiamo bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo eksploatacijos pradžios 2012 m. rugsėjo mėn. nebuvo nei tikimasi, nei planuojama diegti plačiajuosčio ryšio tinklą (žr. 12 konstatuojamąją dalį).

(144)

Todėl JCCM užtikrino galimybę tikslinėse vietovėse naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio tinklu ir mažmeninėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, kurios nebūtų teikiamos be paramos pagal priemonę. Galimos pajamos iš tinklo eksploatavimo ir mažmeninių paslaugų, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, teikimo priemonės tikslinėse vietovėse buvo daug mažesnės nei kitur Ispanijoje, nes priemonės tikslinėse vietovėse buvo labai mažas gyventojų skaičius – vidutiniškai tik po 35 gyventojus ir iš viso 16 000 gyventojų. Kadangi didžiausias projektui skirtas biudžetas buvo 16 mln. EUR, 461 tikslinė vietovė buvo suskirstyta į 311 privalomų aprėpties vietovių ir 150 papildomų neprivalomų vietovių (žr. 13 konstatuojamąją dalį).

(145)

Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. priemonės tikslinėse vietovėse galutiniai naudotojai apskritai neturėjo plačiajuosčio ryšio prieigos, priemone prisidėta prie tikslo iki 2013 m. visiems užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą. Tai buvo būtina siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką ir užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų joje dalyvauti ir gauti naudos. Be to, kaip minėta 136 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad parama plačiajuosčio ryšio tinklo diegimui kaimo vietovėse ir nepakankamai aptarnaujamose „baltosiose“ srityse skatina teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą ir šalina rinkos nepakankamumą.

(146)

Komisijos nuomone, Ispanijos Karalystė įrodė, jog JCCM išvada, kad visos iš 461 tikslinių vietovių yra „baltosios“ sritys, apibrėžtos 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse, yra pagrįsta. Ispanijos Karalystės teigimu, CMT sprendimo išvados ir JCCM kartografavimo rezultatai vienas kitam neprieštaravo (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Ispanijos Karalystė paaiškino, kad JCCM nustatė visas iš 461 tikslinių vietovių savivaldybių rajonų lygmeniu. Nors kai kurie iš šių rajonų priklausė platesnėms teritorijoms, kurių tam tikrose dalyse jau veikė bazinio plačiajuosčio ryšio tinklai, 461 tikslinę vietovę sudarančių konkrečių rajonų atveju taip nebuvo. Priešingai, CMT sprendimas grindžiamas savivaldybių lygmens analize ir vietovė priskiriama „pilkosios“ srities kategorijai, jei savivaldybėje esama plačiajuosčio ryšio aprėptis siekė 50 % ar daugiau gyventojų (net jei tam tikruose tos savivaldybės rajonuose aprėptis buvo mažesnė).

(147)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba buvo būtina aptariamos ekonominės veiklos plėtrai remti ir iš esmės pagerino padėtį kaimo vietovėse bei nepakankamai aptarnaujamose „baltosiose“ srityse, kaip apibrėžta 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse, o pačios rinkos jėgos to nebūtų padariusios. Todėl priemone buvo sprendžiamas rinkos nepakankamumas tikslinėse vietovėse.

(148)

Pagalba turėjo būti tinkama politikos priemonė, skirta spręsti rinkos pasiūlos nebuvimo dėl rinkos nepakankamumo problemą.

(149)

Kaip patvirtino prieš konkursą JCCM atlikta rinkos analizė ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, visose iš 461 tikslinių vietovių problema buvo ta, kad jose nebuvo plačiajuosčio ryšio aprėpties, o rinkos dalyviai per trejus ar ketverius metus po konsultacijų neketino šiose vietovėse teikti bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų.

(150)

Ispanijos Karalystės teigimu, ex ante reguliavimas nepadėjo užtikrinti pakankamų investicijų skaitmeninei atskirčiai šiose tikslinėse regiono vietovėse mažinti.

(151)

Nors ex ante reguliavimas gali skatinti veiksmingą konkurenciją, visų pirma produkto ir geografinėse rinkose, kuriose įmonė buvo pripažinta turinčia didelę įtaką rinkoje, jis nebūtų buvęs pakankama priemonė, kad būtų sudarytos sąlygos teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas projekto tikslinėse vietovėse. Šiose vietovėse nebuvo plačiajuosčio ryšio tinklų ir komercinių investicijų planų, jose nebuvo teikiamos mažmeninės plačiajuosčio ryšio paslaugos, nes buvo manoma, kad investicijų pelningumas šiose vietovėse yra ypač mažas dėl to, kad daugelis tikslinių vietovių yra labai išsibarsčiusios ir jose gyvena labai mažai gyventojų – vidutiniškai tik po 35.

(152)

Be to, plačiajuosčio ryšio paslaugoms skirtos paklausos priemonės (pvz., kuponai galutiniams naudotojams) gali teigiamai prisidėti prie plačiajuosčio ryšio skvarbos ir turėtų būti skatinamos kaip alternatyva kitoms viešosioms priemonėms arba jų papildymas. Tačiau šiuo atveju jos negalėjo išspręsti plačiajuosčio ryšio paslaugų trūkumo problemos, nes infrastruktūrą dar reikėjo įdiegti, o tikslinių vietovių gyventojų skaičius buvo toks mažas, kad paklausos priemonės negalėjo pritraukti privačių investicijų į bazinio plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą 461 tikslinėje vietovėje.

(153)

Kadangi bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo ir eksploatavimo tikslinėse vietovėse pelningumas buvo laikomas neigiamu, JCCM matė tik vieną priemonę – skirti viešąjį finansavimą mažmeninių paslaugų teikimui tikslinėse vietovėse užtikrinti, kurios alternatyvų nebuvo.

(154)

Todėl Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba buvo tinkama politinė priemonė rinkos nepakankamumui šiose vietovėse pašalinti.

(155)

Pagalba laikoma proporcinga, jei jos dydis yra tik minimalus, o galimi konkurencijos iškraipymai yra kuo mažesni. Vertinant, ar priemonės „baltosiose“ srityse pagal 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires yra proporcingos, turėjo būti įvykdytos kelios būtinos sąlygos, kad būtų kuo labiau sumažinta susijusi valstybės pagalba ir galimi konkurencijos iškraipymai:

(156)

Valstybės narės turėtų aiškiai nurodyti, kurioms geografinėms vietovėms bus taikoma svarstoma paramos priemonė (57). Kartu atlikdamos atitinkamos vietovės konkurencinių sąlygų ir struktūros analizę ir konsultuodamosi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms susijusi priemonė turi įtakos, valstybės narės mažina konkurencijos su esamais paslaugų teikėjais ir su tais, kurie jau turi parengę investavimo artimiausioje ateityje planus, iškraipymą ir suteikia šiems investuotojams galimybę planuoti savo veiklą.

(157)

2017 m. liepos 19 d. sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl JCCM atlikto kartografavimo. Abejonių kilo dėl: i) konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, kurias JCCM surengė prieš pradėdama taikyti priemonę, teisingumo, įskaitant tai, kad nebuvo konsultuotasi su skundo pateikėju, ir ii) priemonės 461 tikslinės vietovės priskyrimo „baltųjų“ sričių, kaip apibrėžta 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse, kategorijai teisingumu, atsižvelgiant į 2011 m. birželio 23 d. CMT sprendimo išvadas (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 30 konstatuojamąją dalį). Tačiau atlikusi išsamų tyrimą Komisija mano, kad jos preliminariai išsakytos didelės abejonės yra išsklaidytos.

(158)

Dėl konsultacijų su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis Komisija mano, kad JCCM atliko rinkos analizę, susijusią su esamais plačiajuosčio ryšio tinklais Kastilijos-La Mančos regione, ir aiškiai nustatė vietoves, kuriose nėra plačiajuosčio ryšio tinklų ir neteikiamos mažmeninės plačiajuosčio ryšio paslaugos, laikydamasi 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių (žr. 12 konstatuojamąją dalį).

(159)

Pirma, atlikdama rinkos analizę JCCM atsižvelgė į informaciją, gautą per dvišales konsultacijas iš visų plačiajuosčio ryšio operatorių, kurie, JCCM žiniomis, regione vykdė veiklą. Per šias dvišales konsultacijas gauta informacija leido sudaryti esamos infrastruktūros žemėlapį ir sužinoti plačiajuosčio ryšio operatorių infrastruktūros diegimo planus per ateinančius trejus ketverius metus.

(160)

Antra, JCCM išanalizavo visus metinius teritorinius diegimo planus, kuriuos ankstesniais metais buvo pateikę CMT registruoti tinklo operatoriai.. Atlikus šią analizę paaiškėjo, kad tikslinėse vietovėse nėra esamų paslaugų teikėjų ir kad nė vienas paslaugų teikėjas artimiausiu metu neplanavo investuoti šiose vietovėse. Tada atitinkamos tikslinės vietovės buvo nurodytos skelbime apie konkursą ir jo prieduose (58).

(161)

Nors 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse nebuvo nustatyti tikslūs išsamių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms ši priemonė turės įtakos, reikalavimai, tuo metu sektoriuje buvo nusistovėjusi ir Komisijos pripažinta praktika rengti tiesiogines ir individualias konsultacijas su žinomais operatoriais dėl jų esamos infrastruktūros ir būsimų diegimo planų. Kituose Komisijos sprendimuose šis požiūris buvo laikomas pakankamu, kad nebūtų pareikšti prieštaravimai (59). JCCM kreipėsi į visus jai žinomus regione veiklą vykdančius elektroninių ryšių operatorius (t. y. įmones, kurios CMT įregistruotos kaip elektroninių ryšių operatoriai ir reguliariai teikė diegimo ataskaitas). Pagal 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires nebuvo reikalaujama surengti viešas konsultacijas, kaip reikalaujama vėlesnėse 2013 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse (60), kad priemonė būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka.

(162)

Trečia, prieš paskelbdama skelbimą apie konkursą JCCM neprivalėjo konsultuotis su skundo pateikėju kaip su suinteresuotąja šalimi. Skundo pateikėjas buvo žinomas JCCM, tačiau tik kaip paramos transliavimo ir televizijos paslaugoms teikėjas. Skundo pateikėjas nebuvo įregistruotas CMT kaip elektroninių ryšių operatorius ir niekada nevykdė tokios veiklos (žr. 2.8 skirsnį). Taigi JCCM neturėjo pagrindo konsultuotis su skundo pateikėju dėl aptariamo projekto.

(163)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pradinės abejonės, išreikštos sprendime pradėti procedūrą, buvo išsklaidytos ir kad JCCM atliktus išsamus kartografavimas ir aprėpties analizė atitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires.

(164)

Rengiant atvirus konkursus, visiems investuotojams, pageidaujantiems teikti subsidijuojamo projekto įgyvendinimo pasiūlymus, užtikrinamas skaidrumas (61). Būtina atviro konkurso sąlyga – vienodo nediskriminacinio požiūrio į visus pasiūlymo teikėjus taikymas.

(165)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar konkurso procedūra atitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių nuostatas dėl skaidrumo. Ji manė, kad JCCM taikyti sutarties sudarymo kriterijai didele dalimi grįsti subjektyviais vertinimo kriterijais (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 31 konstatuojamąją dalį).

(166)

Atlikusi oficialią tyrimo procedūrą Komisija nustatė, kad kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas 2010 m. gegužės 13 d. Kastilijos-La Mančos oficialiajame leidinyje, o pasiūlymą galėjo pateikti visos įmonės, įregistruotos CMT kaip elektroninių ryšių operatoriai (žr. 11 konstatuojamąją dalį).

(167)

JCCM taikyti sutarties sudarymo kriterijai buvo išdėstyti ir išsamiai paaiškinti „Specialiosiose administracinėse specifikacijose“ ir „Specialiosiose techninėse specifikacijose“, taigi buvo parengti iš anksto, t. y. prieš paskelbiant kvietimą dalyvauti konkurse. JCCM pasirinko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo metodą, o ne mažiausios kainos metodą, kuris įprastai taikomas vykdant sudėtingesnius ir didesnius projektus. Sutarties sudarymo kriterijuose buvo numatyta iki 100 balų vertinimo sistema. Iš viso 64 balai galėjo būti skirti už atitiktį objektyviems kriterijams, pavyzdžiui, papildomų namų ūkių, kuriuos apimtų naujas tinklas, skaičius, siūlomų mažmeninių paslaugų kokybės, reikalingų lėšų sumos ir pan. Iš viso 36 balai galėjo būti skirti už atitiktį subjektyviems kriterijams, pagal kuriuos JCCM vertino i) siūlomą technologinį sprendimą, ii) siūlomą infrastruktūrą ir problemų valdymą, iii) siūlomą konkurso dalyvio pagalbos ir paramos lygį grąžinant tinklą JCCM pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, iv) galimą privalomą pasiūlymą pirkti tinklą iš JCCM pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui ir v) konkurso dalyvio pateikto tinklo grąžinimo plano išsamumą (žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(168)

Kiekvienam sutarties sudarymo kriterijui suteiktas lyginamasis svoris buvo aiškiai nurodytas „Specialiosiose administracinėse specifikacijose“, nurodant didžiausią galimą balų, kuriuos galima gauti už kiekvieną sutarties sudarymo kriterijų ir subkriterijų, skaičių (žr. 16 konstatuojamąją dalį).

(169)

Komisija pažymi, kad subjektyvūs kriterijai iš tikrųjų yra kokybiniai kriterijai, susiję su procedūros dalyku ir būsimo tinklo techninėmis ir funkcinėmis savybėmis, priežiūra, valdymu ir pan. Tokius kriterijus leidžiama taikyti pagal viešųjų pirkimų taisykles, jei kiekvieno kriterijaus lyginamasis svoris yra nustatytas iš anksto ir yra skaidrus, kaip šiuo atveju.

(170)

Be to, visi kriterijai, įskaitant subjektyvius kriterijus, buvo susiję su konkurso dalyku ir išvardyti konkurso dokumentuose. Subjektyvūs kriterijai neatrodo netinkami, nes JCCM turėjo tapti būsimos bazinio plačiajuosčio ryšio infrastruktūros savininke ir, pasibaigus sudarytai sutarčiai, greičiausiai turėjo perimti tinklo eksploatavimą.

(171)

Todėl laikoma, kad JCCM taikyti subjektyvūs kriterijai buvo pakankamai skaidrūs ir JCCM juos taikė objektyviai, konkrečiai ir vienodai.

(172)

Todėl Komisija daro išvadą, kad JCCM pagalbos gavėją pasirinko vykdydama atviro konkurso procedūrą ir laikydamasi 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių nuostatų dėl skaidrumo.

(173)

Rengiant atvirą konkursą, siekiant sumažinti teiktinos pagalbos sumą taikant panašius arba vienodus kokybės reikalavimus, pasiūlymo teikėjas, prašantis mažiausios pagalbos sumos, iš esmės turėtų gauti daugiau pirmenybės balų, skiriamų atliekant bendrą jo pasiūlymo įvertinimą (62). Vis dėlto renkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą atsižvelgiama ne tik į mažiausią kainą, bet ir į keletą kriterijų. Siekdama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, perkančioji organizacija turėtų iš anksto nurodyti, kokį lyginamąjį svorį ji suteiks kiekvienam iš pasirinktų kriterijų.

(174)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar konkurso procedūra atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių nuostatas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo reikalavimų, teigdama, kad konkurso dalyvio prašomos pagalbos sumos kriterijui buvo suteiktas per mažas svoris (tik 10/100 balų, t. y. tik 10 % visų sutarties sudarymo kriterijų), todėl pasiūlymai negalėjo atitikti rinkos vertės (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 31 konstatuojamąją dalį).

(175)

JCCM iš anksto nurodė ir pranešė apie sutarties sudarymo kriterijus ir santykinį svorį, kurį turėjo suteikti kiekvienam iš jų (žr. 15 ir 16 konstatuojamąsias dalis).

(176)

Du iš penkių atviro konkurso metu pateiktų pasiūlymų atitiko konkurso dokumentuose nurodytus techninius reikalavimus ir JCCM juos svarstė vykdydama atrankos procedūrą (įmonių „Telecom CLM“ ir „Telefónica S.A.“; žr. 22 konstatuojamąją dalį). Įmonės „Telecom CLM“ pasiūlymas iš viso surinko 76,13/100 balų (44,93 balo už objektyvius kriterijus ir 31,2 balo už subjektyvius kriterijus), o įmonės „Telefónica“ pasiūlymas iš viso surinko 46,22/100 balų (26,07 balo už objektyvius kriterijus ir 20,15 balo už subjektyvius kriterijus) (žr. 25 ir 26 konstatuojamąsias dalis). Įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyme buvo prašoma mažesnės pagalbos sumos nei įmonės „Telefónica“ pasiūlyme, todėl už šį kriterijų buvo skirta daugiau balų (1,76/10, palyginti su 0,00/10) (žr. 23 ir 26 konstatuojamąsias dalis).

(177)

Remiantis JCCM prieš pradedant projektą atliktais tyrimais, mažai tikėtina, kad turimo 16 mln. EUR pagalbos biudžeto pakaktų visoms privalomoms ir neprivalomoms tikslinėms vietovėms aprėpti (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Todėl buvo mažai tikėtina, kad prašomos pagalbos sumos kriterijus taptų svarbiu ar lemiamu veiksniu vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nes buvo tikimasi, kad dauguma, jei ne visi, konkurso dalyvių prašys visos turimos pagalbos sumos.

(178)

JCCM galiausiai sudarė sutartį su tuo konkurso dalyviu, kurio pasiūlyme buvo prašoma mažiausios pagalbos sumos. Šiam konkurso dalyviui JCCM taip pat skyrė daugiausia balų pagal prašomos pagalbos sumos kriterijų (1,76/10, palyginti su 0/10). Bet koks didesnis šio sutarties sudarymo kriterijaus svoris būtų buvęs naudingas tik pagalbos gavėjui.

(179)

Todėl Komisija nebemano, kad dėl palyginti mažo prašomos pagalbos sumos kriterijui suteikto balų skaičiaus buvo taikomos nevienodos ar diskriminacinės priemonės sąlygos arba kad dėl to padidėjo galiausiai suteiktos pagalbos suma. Todėl Komisija daro išvadą, kad JCCM ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gaires.

(180)

Atsižvelgdamos į tai, kad plačiajuosčio ryšio paslaugas galima teikti naudojant įvairias tinklo infrastruktūras, pagrįstas laidinėmis, belaidėmis, palydovinėmis ir judriosiomis technologijomis, valstybės narės neturėtų remti kurios nors vienos technologijos arba tinklo platformos, jei negali to objektyviai pagrįsti (63). Pasiūlymų teikėjams turėtų būti suteikta teisė siūlyti reikiamas plačiajuosčio ryšio paslaugas teikti taikant arba derinant tokias technologijas, kokios, jų nuomone, yra tinkamiausios.

(181)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar projektas atitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių sąlygas, susijusias su technologiniu neutralumu, ir teigė, kad paaiškėjo, jog JCCM projektą orientavo į konkrečią belaidžio ryšio technologiją, nes biudžetą apskaičiavo remdamasi belaidžio tinklo diegimo išlaidomis ir netiesiogiai skatino naudoti esamą konkrečios technologijos infrastruktūrą (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 32 konstatuojamąją dalį). Atlikdama oficialų tyrimą Komisija nustatė, kad:

(182)

Todėl Komisija, atsižvelgdama į per oficialią tyrimo procedūrą gautą informaciją, daro išvadą, kad konkurso dokumentai buvo technologiškai neutralūs, taigi projektas atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių sąlygas, susijusias su technologinio neutralumo reikalavimu.

(183)

2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse nustatyta, kad, jei įmanoma, valstybės narės turėtų skatinti pasiūlymų teikėjus naudotis esama infrastruktūra, kad būtų išvengta nereikalingo išlaidaus išteklių dubliavimo (65). Mėginant sumažinti ekonominį poveikį esamiems tinklo operatoriams, šiems turi būti suteikta galimybė leisti naudoti savo infrastruktūrą projektui, apie kurį pranešta, įgyvendinti.

(184)

JCCM visiems konkurso dalyviams pasiūlė galimybę pasinaudoti esama SAT infrastruktūra ir pateikti savo pasiūlymus. Tuo pat metu iš jų nebuvo reikalaujama naudotis SAT infrastruktūra. Tinklo operatoriai galėjo laisvai naudotis savo turima infrastruktūra. Pavyzdžiui, įmonė „Telefónica“ pateikė pasiūlymą, kuriame daugiausia rėmėsi savo turima infrastruktūra. Įmonės „Telefónica“ pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu ir jai buvo leista dalyvauti atrankos procedūroje.

(185)

Galimybė naudotis esama SAT infrastruktūra nebuvo palanki įmonei „Telecom CLM“, kuri buvo viena iš šios infrastruktūros dalių savininkų, nes visi skirtingi SAT infrastruktūros savininkai (t. y. daugybė skirtingų savivaldybių, įmonė „Telecom CLM“ ir privati bendrovė „Abertis Telecom S.A.“) buvo įpareigoti suteikti tinklo teikėjui prieigą prie šios infrastruktūros, kad ateityje būtų galima diegti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą. Tai, kad įmonė „Telecom CLM“ eksploatavo visą regiono SAT tinklą, taip pat nesuteikė pranašumo įmonei „Telecom CLM“, nes bazinio plačiajuosčio ryšio tinklui galėjo būti pakartotinai naudojama tik SAT tinklui naudojama pasyvioji infrastruktūra, o ne pati SAT įranga, kuriai buvo skirta ankstesnė pagalba ir kuri buvo įrengta toje pasyviojoje infrastruktūroje ir kurią eksploatavo įmonė „Telecom CLM“ (taip pat žr. 217 konstatuojamąją dalį).

(186)

Komisija daro išvadą, kad projektas atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių sąlygas, susijusias su reikalavimu atsižvelgti į esamos infrastruktūros naudojimą.

(187)

Trečiųjų šalių įgaliojimas veiksmingai naudotis didmenine subsidijuojamos infrastruktūros prieiga yra būtina sudedamoji kiekvienos valstybės priemonės, kuria finansuojamas naujos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimas, dalis (66).

(188)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar projektas atitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių sąlygas, susijusias su didmenine prieiga ir didmeninės prieigos kainodara, teigdama, kad priemonė nebuvo tinkamai parengta ex ante, nes CMT vėliau nustatė, kad po to, kai su įmone „Telecom CLM“ buvo sudaryta sutartis, įmonės „Telecom CLM“ pasiūlytos didmeninės prieigos kainos buvo per didelės (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 33 konstatuojamąją dalį).

(189)

Konkurso dokumentuose konkursą laimėjęs dalyvis buvo įpareigotas įrengti bent vieną sujungimo tašką, kad trečiųjų šalių tinklo operatoriai galėtų naudotis tinklu ir teikti bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniams naudotojams mažmeniniu lygiu. „Specialiųjų techninių specifikacijų“ 4.2 punkte JCCM įpareigojo konkurso dalyvius siūlyti didmeninės prieigos paslaugas ir užtikrinti, kad kiti elektroninių ryšių operatoriai galutiniams naudotojams tikslinėse vietovėse galėtų mažmeniniu lygiu teikti tokios pat kokybės, patikimumo ir prieinamumo bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugas, kaip reikalaujama „Specialiosiose techninėse specifikacijose“ (žr. 18 konstatuojamąją dalį). Taigi konkurso dokumentuose buvo reikalaujama, kad trečiosios šalys turėtų veiksmingą didmeninę prieigą prie infrastruktūros.

(190)

Įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyme buvo numatyta įrengti sujungimo tašką Tolede ir jame buvo nurodytos bitų srauto prieigos prie tinklo suteikimo trečiųjų šalių tinklo operatoriams sąlygos (žr. 25 konstatuojamąją dalį). Įmonės „Telecom CLM“ siūloma didmeninė prieiga nebuvo ribojama laiko atžvilgiu. Tai suteikė galimybę trečiųjų šalių operatoriams konkuruoti su įmone „Telecom CLM“ mažmeniniu lygmeniu, padidino pasirinkimo galimybes ir konkurenciją tikslinėse vietovėse ir kartu neleido įmonei „Telecom CLM“ įgyti vietinio paslaugų monopolio.

(191)

Norint užtikrinti veiksmingą didmeninę prieigą ir kuo labiau sumažinti galimybę iškraipyti konkurenciją, labai svarbu neleisti pernelyg plačiai taikyti didmeninių kainų arba priešingai – pasirinktam pasiūlymo teikėjui neleisti taikyti grobuoniškos kainodaros ar reikalauti mokėti kuo didesnę kainą. Didmeninės prieigos kainos turėtų būti nustatomos pagal skelbiamas (reguliuojamas) vidutines didmenines kainas, vyraujančias kitose panašiose, konkurencingesnėse šalies arba Sąjungos vietovėse, arba, jei tokių skelbiamų kainų nėra, pagal atitinkamų rinkų ir paslaugų kainas, jau nustatytas arba patvirtintas nacionalinės reguliavimo institucijos (67).

(192)

Iš pradžių įmonė „Telecom CLM“ didmeninę bitų srauto prieigą prie tinklo siūlė už 34,50 EUR, o jos pačios siūlomos mėnesinės mažmeninės kainos galutiniams naudotojams buvo 37,50 EUR (žr. 39 konstatuojamąją dalį).

(193)

2011 m. birželio 23 d. sprendime CMT padarė išvadą, kad įmonės „Telecom CLM“ siūlomos didmeninės prieigos kainos buvo pernelyg artimos kainoms, kurias ji ketino taikyti galutiniams naudotojams už mažmeniniu lygmeniu teikiamas bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugas. CMT taip pat padarė išvadą, kad šios didmeninės prieigos kainos buvo didesnės už kitas sektoriaus didmeninės bitų srauto prieigos kainas (žr. 39 konstatuojamąją dalį). Be to, CMT nustatė, kad joks trečiosios šalies tinklo operatorius, iš įmonės „Telecom CLM“ didmeniniu lygmeniu perkantis prieigą prie bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo, negalėtų gauti pelno iš bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo mažmeniniu lygmeniu galutiniams paslaugų gavėjams, konkuruodamas su įmone „Telecom CLM“ (žr. 37 konstatuojamąją dalį). Todėl CMT pareikalavo, kad įmonė „Telecom CLM“ sumažintų didmeninės prieigos kainas. Dėl to iki 2011 m. liepos 29 d. įmonė „Telecom CLM“ savo siūlomas didmeninės prieigos kainas sumažino daugiau kaip 30 % (žr. 39 ir 40 konstatuojamąsias dalis). CMT, atsižvelgusi į tai, kad nauja kaina atitiko Ispanijoje vyraujančias vidutines bitų srauto prieigos kainas, patvirtino naują 23,70 EUR didmeninės prieigos tikslinėse vietovėse kainą (žr. 39 konstatuojamąją dalį).

(194)

Komisija pažymi, kad su didmeninės prieigos kaina susiję trūkumai iš dalies pakeistoje sutartyje buvo pašalinti anksčiau, nei dėl jų galėjo būti iškraipyta konkurencija. Visų pirma, įmonė „Telecom CLM“ didmeninės prieigos kainas sumažino daugiau kaip 30 % 2011 m. liepos mėn., t. y. likus daugiau nei vieniems metams iki bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo eksploatavimo pradžios 2012 m. rugsėjo mėn. Todėl pradinės didelės didmeninės prieigos kainos neturėjo jokio poveikio konkurencijai. Trečiosios šalys galėjo įgyti prieigą prie tinklo tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn., kai jau buvo taikomos sumažintos kainos.

(195)

Komisija daro išvadą, kad CMT patvirtintos pakeistos didmeninės prieigos kainos atitiko skelbiamas vidutines didmenines kainas, kurios vyravo kitose konkurencingesnėse Ispanijos Karalystės vietovėse. Todėl įmonės „Telecom CLM“ pasiūlyta ir CMT patvirtinta nauja bitų srauto didmeninės prieigos kaina atkartojo rinkos sąlygas ir užtikrino veiksmingą didmeninę prieigą, sumažindama galimą konkurencijos iškraipymą.

(196)

Todėl iš dalies pakeistas projektas atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių sąlygas, susijusias su reikalavimu suteikti veiksmingą didmeninę prieigą trečiosioms šalims ir su kainodara.

(197)

Kad pasirinktam pasiūlymo teikėjui nebūtų suteikta pernelyg didelė kompensacija, kai plačiajuosčio ryšio paklausa pasirinktoje vietovėje tampa didesnė, nei buvo numatyta, valstybės narės sutartyje su konkursą laimėjusiu dalyviu turėtų nustatyti išlaidų atlyginimo mechanizmą (68).

(198)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar projektas atitinka 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių sąlygas, susijusias su lėšų susigrąžinimo mechanizmu, skirtu kompensacijos permokai išvengti, teigdama, kad priemonė nebuvo tinkamai parengta ex ante, nes iš pradžių su įmone „Telecom CLM“ sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas lėšų susigrąžinimo mechanizmas, o JCCM tokį mechanizmą nustatė tik po CMT intervencijos (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 33 konstatuojamąją dalį).

(199)

Su įmone „Telecom CLM“ sudarytoje sutartyje lėšų susigrąžinimo mechanizmas nebuvo numatytas. Tačiau toks mechanizmas JCCM ir įmonės „Telecom CLM“ sutartyje numatytas po to, kai, atlikusi tyrimą, CMT lėšų susigrąžinimo mechanizmą patvirtino ir jis įsigaliojo 2012 m. birželio 1 d. (žr. 41–43 konstatuojamąsias dalis), t. y. anksčiau nei įmonė „Telecom CLM“ pradėjo eksploatuoti bazinio plačiajuosčio ryšio tinklą (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Komisija mano, kad sutartyje nustatytas lėšų susigrąžinimo mechanizmas užtikrino, kad pagalbos suma būtų kuo mažesnė.

(200)

Todėl Komisija daro išvadą, kad iš pradžių nenustatytas lėšų susigrąžinimo mechanizmas negalėjo turėti jokio poveikio konkurencijai, nes jis buvo įtrauktas į sutartį gerokai anksčiau, nei įmonė „Telecom CLM“ galėjo gauti pelno iš bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo eksploatavimo.

(201)

Todėl iš dalies pakeistas projektas taip pat atitiko 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių reikalavimus sutartyje su pagalbos gavėju numatyti lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

(202)

Atsižvelgdama į 156–201 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, Komisija daro išvadą, kad suteikta valstybės pagalba ir galimas konkurencijos iškraipymas neviršijo to, kas būtina priemonei įgyvendinti.

(203)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą reikalaujama įvertinti bet kokį neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai atitinkamose produkto rinkose, t. y. šiuo atveju bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo ir eksploatavimo bei plačiajuosčio ryšio paslaugų, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, teikimo mažmeniniu lygmeniu galutiniams naudotojams poveikį.

(204)

Atsižvelgiant į tai, kad priemonės tikslinės vietovės buvo „baltosios“ sritys, kaip apibrėžta 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairėse, t. y. vietovės, kuriose nėra plačiajuosčio ryšio prieigos, mažai tikėtina, kad dėl šios priemonės būtų padarytas didelis neigiamas poveikis konkurencijai dėl remiamo bazinio plačiajuosčio tinklo diegimo ir eksploatavimo šiose vietovėse. Tikslinėse vietovėse nebuvo plačiajuosčio ryšio tinklo operatorių, kuriems diegimas galėtų turėti įtakos, ir nė vienas iš jų artimiausiu metu neplanavo pradėti veiklos.

(205)

Teoriškai galėjo atsitikti taip, kad privatūs rinkos dalyviai būtų sumažinę būsimas investicijas į plačiajuosčio ryšio tinklus tikslinėse vietovėse arba nuspręstų neiti į tikslinių vietovių rinkas dėl remiamo bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo ir eksploatavimo, tačiau Komisija negavo tai patvirtinančių duomenų.

(206)

Kalbant apie poveikį prekybai, jokia Komisijos turima informacija nerodo, kad priemonė turėjo didelį neigiamą šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms.

(207)

Kruopščiai parengta valstybės pagalbos priemonė turėtų užtikrinti, kad bendra priemonės poveikio pusiausvyra būtų teigiama nedarant neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(208)

JCCM įgyvendinta priemone prisidėta prie ekonominės veiklos, susijusios su bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimu ir eksploatavimu tikslinėse vietovėse, plėtros ir užtikrinta, kad galutiniai naudotojai, kurie anksčiau neturėjo plačiajuosčio ryšio prieigos, galėtų naudotis bent 2 Mbps atsisiuntimo ir 512 Kbps išsiuntimo spartos plačiajuosčio ryšio paslaugomis (žr. 126 konstatuojamąją dalį). Be to, buvo užtikrinta, kad vartotojams ir įmonėms būtų siūlomos IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugos (žr. 126 konstatuojamąją dalį), o tinklo našumas buvo pagerintas du kartus: 2014 m. balandžio 28 d. iki bent 5 Mbps atsisiuntimo spartos ir 2018 m. gegužės 4 d. iki bent 10 Mbps atsisiuntimo spartos (žr. 134 konstatuojamąją dalį). Taigi priemone buvo skatinama ir siekiama teritorinės, socialinės ir ekonominės sanglaudos ir padedama siekti Skaitmeninės darbotvarkės tikslo iki 2013 m. visiems suteikti plačiajuosčio ryšio prieigą (žr. 139 konstatuojamąją dalį).

(209)

Be to, atsižvelgiant į pagalbos gavėjo didmeninės prieigos įpareigojimą, priemonė turėjo teigiamą poveikį ne tik galutiniams naudotojams, bet ir konkurencijai tikslinėse vietovėse.

(210)

Priemone taip pat buvo sprendžiamas rinkos nepakankamumo klausimas (žr. 5.3.5 skirsnį), nes be pagalbos plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas ir mažmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas galutiniams paslaugų gavėjams tikslinėse vietovėse nebūtų įvykęs iki remiamo bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo veikimo pradžios 2012 m. rugsėjo mėn.

(211)

Priemonė taip pat buvo proporcinga (žr. 5.3.7 skirsnį). Ją rengiant buvo užtikrinta, kad ji neviršytų to, kas būtina, ir kad jos galimas neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų statybos ir eksploatavimo bei bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų, įskaitant IP telefonijos / interneto telefonijos paslaugas, teikimo mažmeniniu lygmeniu galutiniams paslaugų gavėjams rinkose būtų ribotas. Priemonė buvo skirta užkirsti kelią privačių investicijų išstūmimui, o jos poveikis pasireiškė tik tikslinėse vietovėse, t. y. Kastilijos-La Mančos regiono savivaldybių rajonuose, kuriuose gyvena vidutiniškai 35 gyventojai, kur galutiniai naudotojai neturėjo plačiajuosčio ryšio prieigos ir kur privatūs investuotojai neketino investuoti be pagalbos.

(212)

Komisija nežino apie jokį neigiamą priemonės poveikį, kuris galėjo nepagrįstai paveikti prekybos sąlygas taip, kad tai prieštarautų bendram interesui (žr. 5.3.8 skirsnį).

(213)

Komisija daro išvadą, kad sutarties sudarymas su įmone „Telecom CLM“ buvo objektyviai pateisinamas siekiant išspręsti bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų trūkumo problemą 461 tikslinėje vietovėje, t. y. atokiuose daugelio skirtingų savivaldybių rajonuose, išsibarsčiusiuose po visą Kastilijos-La Mančos regioną.

(214)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į bendras priemonės savybes bei taikytas apsaugos priemones, teigiamas pagalbos poveikis aptariamos ekonominės veiklos plėtrai nusveria bet kokį galimą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai. Apskritai priemonė atitiko SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto tikslus ir nedarė tokio neigiamo poveikio konkurencijai, kuris prieštarautų bendram interesui.

(215)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija tvirtino, kad, remiantis byloje Deggendorf (69) nustatytu principu, vertinant priemonės suderinamumą reikia atsižvelgti į tai, kad įmonė „Telecom CLM“ dar nėra grąžinusi pagalbos, kurią Komisija sprendimu byloje SA.27408 (70) pripažino nesuderinama su vidaus rinka. Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės „Telecom CLM“ laimėjusiame pasiūlyme buvo remiamasi esamu SAT tinklu, kuris buvo įdiegtas gavus neteisėtą valstybės pagalbą, tikėtina, kad ši neteisėta pagalba taip pat lėmė sutarties sudarymą su įmone „Telecom CLM“ šiuo atveju (žr. 48 konstatuojamąją dalį ir sprendimo pradėti procedūrą 37 konstatuojamąją dalį).

(216)

2018 m. Teisingumo Teismas patvirtino Komisijos sprendimą byloje SA.27408 (71). Tačiau, remiantis šiandien Komisijos turima informacija, įmonė „Telecom CLM“ iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. visiškai grąžino pagalbą, minėtu Komisijos sprendimu pripažintą nesuderinama su vidaus rinka.

(217)

Bet kuriuo atveju Komisija taip pat mano, kad neteisėta valstybės pagalba, suteikta ir išmokėta įmonei „Telecom CLM“ už perėjimą prie SAT Kastilijos-La Mančos regione, nagrinėjamu atveju nesuteikė lemiamo pranašumo sudarant sutartį. Atlikus oficialų tyrimą paaiškėjo, kad įmonė „Telecom CLM“ belaidžio bazinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimui naudojo tik pasyviąją esamo SAT tinklo infrastruktūrą, t. y. perdavimo centrus. Tačiau ši pasyvioji antžeminės televizijos infrastruktūra Kastilijos-La Mančos regione iš esmės egzistavo dar prieš pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos. Ją iš viso sudarė maždaug 500 perdavimo centrų, iš kurių 138 priklausė įmonei „Telecom CLM“ (žr. 33 konstatuojamąją dalį). Gavusi neteisėtą valstybės pagalbą, suteiktą byloje SA.27408, įmonė „Telecom CLM“ pastatė tik 20 papildomų perdavimo centrų, tapo tik šešių perdavimo centrų savininke ir tik vieną iš šių papildomų perdavimo centrų pakartotinai panaudojo bazinio plačiajuosčio ryšio tinklui nagrinėjamoje byloje (žr. 33 konstatuojamąją dalį ir 15 above išnašą). Norėdama įgyti prieigą prie likusios pasyviosios SAT infrastruktūros, įmonė „Telecom CLM“ turėjo laikytis tos pačios procedūros, kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas trečiosios šalies operatorius, t. y. įgyti prieigą prie tos infrastruktūros iš tų perdavimo centrų savininkų. Įmonė „Telecom CLM“ neteisėtą pagalbą perėjimui prie skaitmeninės antžeminės televizijos daugiausia panaudojo įrengdama aktyviąją SAT įrangą esamoje pasyviojoje infrastruktūroje (žr. 33 konstatuojamąją dalį). Tačiau ši aktyvioji SAT įranga negalėjo būti pakartotinai naudojama bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti. Taigi pagal SAT schemą, kuri buvo nagrinėjama byloje SA.27408, įmonės „Telecom CLM“ gautos neteisėtos pagalbos suma, susijusi su priemone, apsiribojo vieno papildomo perdavimo centro, kuris priklausė įmonei „Telecom CLM“ ir buvo pakartotinai naudojamas bazinio plačiajuosčio ryšio tinklui, kuris nagrinėjamas šioje byloje, statybos išlaidomis.

(218)

Be to, visa esama SAT infrastruktūra, įskaitant papildomus perdavimo centrus, kurie buvo pastatyti gavus neteisėtą pagalbą, galėjo naudotis visi suinteresuoti konkurso dalyviai, o ne tik įmonė „Telecom CLM“. Iš tikrųjų keturi iš penkių konkurso dalyvių rėmėsi esamu SAT tinklu (žr. 21 konstatuojamąją dalį).

(219)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad neteisėta valstybės pagalba, kuriai taikomas sprendimas byloje SA.27408 ir kurią gavo įmonė „Telecom CLM“, nesuteikė jai lemiamo pranašumo konkurse dėl sutarties sudarymo pagal priemonę. Todėl dėl neteisėtos pagalbos, nurodytos byloje SA.27408, konkurso procedūra netapo diskriminacine.

(220)

Komisija daro išvadą, kad Ispanijos Karalystė neteisėtai taikė priemonę įmonei „Telecom CLM“, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau atlikus oficialią tyrimo procedūrą buvo išsklaidytos 2017 m. liepos 19 d. sprendime pradėti procedūrą išreikštos abejonės dėl pagalbos suderinamumo ir nustatyta, kad buvo įvykdyti 2009 m. Plačiajuosčio ryšio gairių reikalavimai. Todėl 2010 m. rugpjūčio mėn. su įmone „Telecom CLM“ sudaryta sutartis su pakeitimais buvo suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą,