(1)

2022 m. kovo 11 d. Versalyje susitikę ES valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus, atsižvelgdami į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Jie susitarė iš esmės padidinti gynybos išlaidas, kurti tolesnes paskatas, kuriomis būtų skatinamos valstybių narių bendradarbiavimu grindžiamos investicijos į bendrus projektus ir bendri gynybos pajėgumų viešieji pirkimai, toliau investuoti į pajėgumus, būtinus visų rūšių misijoms ir operacijoms vykdyti, skatinti sinergiją bei inovacijas ir stiprinti bei plėtoti Europos gynybos pramonę, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ);

(2)

dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos nepateisinamos invazijos į Ukrainą ir jos tebesitęsiančio agresijos karo tapo aišku, kad būtina skubiai imtis veiksmų esamiems trūkumams pašalinti. Europoje vėl prasidėjo didelio intensyvumo karas ir teritorinis konfliktas, darantis neigiamą poveikį Sąjungos bei valstybių narių saugumui; dėl to reikia iš esmės padidinti valstybių narių pajėgumą užpildyti skubiausiai šalintinas ir esmines spragas, ypač tas, kurios padidėjo dėl gynybos produktų siuntimo į Ukrainą;

(3)

dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą labai išryškėjo poreikis pritaikyti Europos gynybos technologinę ir pramoninę ir bazę (toliau – EGTPB) prie struktūrinių pokyčių, sustiprinti Sąjungos karinės srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, modernizuoti karinę įrangą ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje;

(4)

2022 m. gegužės 18 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pateikė Bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų. Bendrame komunikate atkreiptas dėmesys į pasekmes, kurias nulėmė tai, kad daugybę metų gynybai buvo skiriama per mažai lėšų, ir į tai, kad Sąjungos gynybos sektoriuje yra finansinių, pramonės ir pajėgumų spragų. Bendrame komunikate nurodyta, kad Europoje vėl prasidėjus karui paaiškėjo, jog esama susikaupusių spragų ir trūkumų kalbant apie karines atsargas, sumažėjusių pramoninės gamybos pajėgumų, o bendri viešieji pirkimai ir bendradarbiavimas yra riboti. Bendrame komunikate taip pat atkreiptas dėmesys į spragas, darančias tiesioginį poveikį valstybių narių ginkluotųjų pajėgų veiksmų laisvei, ir į tai, jog skubiai reikia papildyti tam tikras atsargas, pakeisti pasenusią karinę įrangą, pavyzdžiui, buvusioje Sovietų Sąjungoje suprojektuotą ar pagamintą įrangą, ir stiprinti strateginius pajėgumus;

(5)

Bendrame komunikate kaip būdas paskatinti valstybes nares savanoriškai vykdyti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, kad būtų užpildytos skubiausiai šalintinos ir esminės spragos, ypač atsiradusios reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat pasiūlyta speciali solidarumo dvasia grindžiama trumpalaikė priemonė;

(6)

pasiūlyta nauja specialia trumpalaike priemone siekiama padėti stiprinti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus gynybos srityje ir, pasitelkiant susijusį Sąjungos finansavimą, stiprinti Sąjungos gynybos pramonės pajėgumus, be kita ko, didinant gynybos produktų gamybą. Ji taip pat prisidės prie 2007 m. Europos gynybos agentūros valdančiosios tarybos nustatyto bendro kiekybinio kriterijaus skirti 35 % Europos bendradarbiaujamiesiems įrangos viešiesiems pirkimams;

(7)

todėl tų pastangų pagrindas turėtų būti EGTPB stiprinimas. Iš tiesų vis dar esama sunkumų bei spragų ir susiskaidymo; dėl to trūksta bendradarbiaujamųjų veiksmų ir produktų sąveikos;

(8)

šiame reglamente nustatyti konkreti struktūra, tinkamumo finansuoti sąlygos ir kriterijai yra skirti specialiai trumpalaikei priemonei ir yra nustatyti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir dabartinę kritinę padėtį;

(9)

dabartiniame gynybos rinkos kontekste, kuriam būdinga didesnė grėsmė saugumui ir reali didelio intensyvumo konflikto galimybė, valstybės narės sparčiai didina savo gynybos biudžetus ir siekia atlikti panašių gynybos produktų pirkimus. Dėl to paklausa galėtų viršyti EGTPB gamybos pajėgumus, kurie šiuo metu yra pritaikyti taikos metui;

(10)

todėl galima numatyti didelę kainų infliaciją, taip pat ilgesnį pristatymo laiką, o tai gali pakenkti Sąjungos bei valstybių narių saugumui. Gynybos pramonės sektoriai turi užsitikrinti gamybos pajėgumus, kurių reikia užsakymams vykdyti, taip pat svarbiausiąsias žaliavas ir subkomponentus. Tomis aplinkybėmis gamintojai gali teikti pirmenybę dideliems užsakymams, todėl pažeidžiamiausios valstybės, kurios nėra pakankamai didelės ir neturi finansinių išteklių dideliems užsakymams užtikrinti, galėtų likti neapsaugotos;

(11)

dabartinė geopolitinė padėtis rytinėse kaimyninėse šalyse parodė, kad nors reikėtų vengti pastangų dubliavimo, diversifikuota gynybos rinka gali prisidėti prie produktų, kurių iš karto būtų galima įsigyti rinkoje, įvairovės ir todėl gali būti naudinga siekiant tinkamai patenkinti valstybių narių neatidėliotinus poreikius;

(12)

be to, reikėtų dėti pastangas, kad padidėjus išlaidoms EGTPB būtų gerokai sustiprinta visoje Sąjungoje. Iš tiesų, jei veikla nebus koordinuojama arba nebus bendradarbiaujama, dėl didesnių nacionalinių investicijų susiskaidymas gali padidėti;

(13)

atsižvelgiant į pirmiau nurodytus sunkumus ir su jais susijusius struktūrinius pokyčius, atrodo būtina paspartinti EGTPB pritaikymą, didinti jos konkurencingumą ir veiksmingumą, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 173 straipsnio, ir taip prisidėti prie valstybių narių gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo ir reformavimo. Sprendžiant pramonės trūkumų problemą reikėtų skubiai užpildyti skubiausiai šalintinas spragas;

(14)

ypač reikėtų skatinti bendras investicijas ir viešuosius pirkimus gynybos srityje, nes tokiais bendradarbiaujamaisiais veiksmais būtų užtikrinta, kad būtini EGTPB pokyčiai vyktų bendradarbiaujant, būtų išvengta tolesnio susiskaidymo ir būtų didinamas sąveikumas;

(15)

tuo tikslu turėtų būti sukurta speciali trumpalaikė priemonė valstybių narių bendradarbiavimui viešųjų pirkimų gynybos srityje etapu stiprinti (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų skatinti valstybes nares imtis bendradarbiaujamųjų veiksmų ir, visų pirma, kai jos vykdo viešuosius pirkimus siekdamos pašalinti tas spragas, daryti tai bendrai, didinant sąveikumą ir stiprinant bei reformuojant savo gynybos pramonės pajėgumus;

(16)

nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms, Priemonei skiriamos lėšos bus finansuojamos pagal esamą daugiametę finansinę programą, nedarant poveikio finansavimui, jau skirtam konkretiems Sąjungos veiksmams;

(17)

taikant Priemonę turėtų būti kompensuojamas su bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais susijęs sudėtingumas ir rizika, kartu sudarant sąlygas valstybėms narėms vykdant veiksmus pasiekti masto ekonomiją, kad būtų sustiprinta ir modernizuota EGTPB, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, taip padidinant Sąjungos pajėgumus, atsparumą ir tiekimo saugumą. Skatinant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus taip pat sumažėtų su administracine našta ir atitinkamų sistemų gyvavimo ciklo valdymu susijusios išlaidos. Priemonę turėtų papildyti pastangos stiprinti Europos gynybos ir saugumo rinkas, paslaugas bei sistemas ir sukurti vienodas sąlygas tiekėjams iš visų valstybių narių. Bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai EGTPB bendroje rinkoje sudaro sąlygas masto ekonomijai ir užtikrina gamybos bei technologijų inovacijas ir efektyvumą;

(18)

Priemonė grindžiama Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupės, Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bei Europos gynybos agentūros vadovo sudarytos vadovaujantis 2022 m. gegužės 18 d. bendru komunikatu, darbu, kuriuo siekiama koordinuoti labai trumpalaikius viešųjų pirkimų gynybos srityje poreikius ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis bei Sąjungos gynybos srities gamintojais, kad būtų remiami bendri viešieji pirkimai siekiant papildyti atsargas, visų pirma, atsižvelgiant į Ukrainai teikiamą paramą, ir Priemone atsižvelgiama į tos grupės darbą;

(19)

dėl saugumo padėties Europoje reikia skubiai apsvarstyti, kaip sumažinti pernelyg didelį susiskaidymą naudojantis atskiromis Sąjungos iniciatyvomis ir kaip strategiškai susieti atitinkamas priemones. Priemonė yra skirta užtikrinti darną su esamomis Sąjungos bendradarbiavimo iniciatyvomis, susijusiomis su gynyba, tokiomis kaip Pajėgumų plėtojimo planas, suderinta metinė peržiūra gynybos srityje, Europos gynybos fondas ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, ir Priemone kuriama sinergija su kitomis Sąjungos programomis. Priemonė visiškai atitinka saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio užmojį. Kai tinkama, taip pat galima atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, įskaitant nustatytus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos kontekste, jeigu jie atitinka Sąjungos prioritetus ir netrukdo nė vienai valstybei narei ar asocijuotajai valstybei dalyvauti, kartu siekiant išvengti bereikalingo dubliavimo;

(20)

kadangi Priemonės tikslas yra didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą, siekiant pasinaudoti Priemone, su rangovais ar subrangovais, kurie yra įsisteigę Sąjungoje ar asocijuotosiose valstybėse ir kurių nekontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės ar neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektai, turės būti sudarytos bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų sutartys. Tomis aplinkybėmis rangovų ar subrangovų kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų daryti lemiamą įtaką rangovui ar subrangovui. Be to, siekiant užtikrinti Sąjungos bei valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, bendradarbiaujamajame viešajame pirkime dalyvaujančių rangovų ir subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami to viešojo pirkimo tikslais, turėtų būti valstybės narės ar asocijuotosios valstybės teritorijoje;

(21)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti įmanoma nukrypti nuo principo, kad pagal Priemonę remiamame bendradarbiaujamajame viešajame pirkime dalyvaujantys rangovai ir subrangovai negali būti kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių ar neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų. Tomis aplinkybėmis Sąjungoje ar asocijuotojoje valstybėje įsisteigęs ir neasocijuotosios trečiosios valstybės ar neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto kontroliuojamas rangovas ar subrangovas turėtų turėti galimybę kaip rangovas ar subrangovas dalyvauti bendradarbiaujamajame viešajame pirkime, jei įvykdomos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos bei jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta bendros užsienio ir saugumo politikos sistemoje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį, be kita ko, EGTPB stiprinimo atžvilgiu;

(22)

be to, į bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo procedūras ir sutartis taip pat turėtų būti įtraukiamas reikalavimas, kad gynybos produktui neturi būti taikomas neasocijuotosios trečiosios valstybės ar neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto apribojimas, kuriuo apribojama valstybių narių galimybė naudotis tuo gynybos produktu. Skubiais atvejais, kai skubiausiai šalintiniems ir svarbiausiems valstybių narių atsargų trūkumams pašalinti EGTPB pajėgumo nepakanka arba kai EGTPB negali pateikti būtinų gynybos produktų per tinkamą terminą, tas reikalavimas neturėtų būti taikomas, jeigu perkami produktai daugumos bendradarbiaujamajame viešajame pirkime dalyvaujančių valstybių narių ginkluotųjų pajėgų buvo naudojami iki 2022 m. vasario 24 d. Kai taikoma ta nukrypti leidžianti nuostata, bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios valstybės turėtų išnagrinėti galimybę komponentus, dėl kurių atsiranda apribojimų, pakeisti iš Sąjungos ar asocijuotųjų valstybių gaunamais komponentais, kurių atžvilgiu apribojimų nėra;

(23)

dotacijos pagal Priemonę turėtų būti teikiamos kaip finansavimas, nesusijęs su išlaidomis, ir turėtų būti grindžiamos pasiektais rezultatais, atsižvelgiant į bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų darbo paketus, tarpines reikšmes ar galutines reikšmes, kad būtų sukurtas būtinas skatinamasis poveikis;

(24)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti daugiametę darbo programą siekiant nustatyti finansavimo prioritetus ir taikytinas finansavimo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(25)

kad būtų pasiektas skatinamasis poveikis, kiekvienam veiksmui skiriamo Sąjungos įnašo dydį turėtų būti galima diferencijuoti atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sudėtingumas, bendradarbiavimo ypatybės arba dalyvaujančių valstybių narių ar asocijuotųjų valstybių skaičius arba papildomų valstybių narių ar asocijuotųjų valstybių įtraukimas į esamą bendradarbiavimą, tačiau to įnašo dydis turėtų neviršyti 15 % viso Priemonės biudžeto ir turėtų būti nustatyta, kad jis negali viršyti 15 % numatomos bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sutarties vertės kiekvienam valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių narių konsorciumui. Dėl to, kad viešojo pirkimo procedūrų, kuriose dalyvauja didelis skaičius rangovų arba perkamą įrangą reikia perduoti į trečiąsias valstybes, vykdymo išlaidos paprastai yra didesnės, ta viršutinė riba turėtų būti padidinta iki 20 % viso biudžeto ir 20 % numatomos bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sutarties vertės kiekvienam valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių narių konsorciumui, jei viena iš viešojo pirkimo veiksmu įsigyjamų papildomų gynybos produktų kiekių gavėjų yra Ukraina ar Moldova arba jei bent 15 % numatomos bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sutarties vertės yra skiriama rangovams ar subrangovams, kurie yra MVĮ ar vidutinės kapitalizacijos įmonės. Dalyvaujančioms valstybėms narėms pritarus turėtų būti galima pirkti Ukrainai ir Moldovai skirtus papildomus gynybos produktų kiekius, atsižvelgiant į ypatingą tų dviejų Sąjungos šalių kandidačių saugumo padėtį dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą;

(26)

valstybės narės ir asocijuotosios valstybės turėtų paskirti viešojo pirkimo agentą, kuris jų vardu vykdytų bendradarbiaujamąjį viešąjį pirkimą. Viešojo pirkimo agentas turėtų būti perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (4) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (5) 3 straipsnio 1 dalyje, kuri yra įsteigta valstybėje narėje ar asocijuotojoje valstybėje, Europos gynybos agentūra ar tarptautinė organizacija;

(27)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas) 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skiriama jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jei pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė sąlygas gynybos rinkoje, prie kurių EGTPB turi prisitaikyti labai laiko požiūriu suvaržytoje aplinkoje. Atsižvelgiant į to prisitaikymo skubumą ir rimtumą, taip pat į tai, kad esama vidaus rinkos ir atitinkamų gynybos produktų tiekimo grandinių tolesnio susiskaidymo rizikos, reikėjo nedelsiant imtis valstybių narių veiksmų bendradarbiavimui bendrų viešųjų pirkimų srityje pradėti, kad rinkai ir EGTPB būtų pasiųstas svarbus signalas. Dėl to turėtų būti galima teikti ankstyvą Sąjungos finansinę paramą. Tokiu būdu, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio, sprendime dėl finansavimo turėtų būti galima numatyti finansinius įnašus veiksmams, apimantiems laikotarpius nuo 2022 m. vasario 24 d., – net jeigu jie buvo pradėti iki pateikiant dotacijos paraišką – su sąlyga, kad jie nėra baigti anksčiau nei pasirašomas susitarimas dėl dotacijos;

(28)

šis reglamentas nedaro poveikio taisyklėms, nustatytoms, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (7). Vis dėlto šiame reglamente numatomi konkretesni tinkamumo finansuoti reikalavimai. Direktyvoje 2009/81/EB numatyta, kad valstybės narės savo teisės aktuose gali numatyti galimybę sutarties dokumentuose nustatyti reikalavimus, susijusius su tiekimo saugumo ar informacijos saugumo užtikrinimu. Šis reglamentas grindžiamas tomis Direktyvos 2009/81/EB nuostatomis ir juo viešojo pirkimo agentams nustatomos pareigos dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų, kurie turi būti įtraukti į sutarčių dokumentus. Tokios pareigos turėtų būti viršesnės už valstybės narės ir asocijuotųjų valstybių, kurioje yra įsisteigęs atitinkamas viešojo pirkimo agentas, kolizinius teisės aktus;

(29)

Komisijos rekomendacija (ES) 2018/624 (8) gynybos sektoriaus MVĮ ir tarpinėms bendrovėms siekiama sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tarpvalstybines rinkas. Visų pirma, joje valstybės narės raginamos naudotis Direktyvoje 2009/81/EB numatytomis lankstumo priemonėmis, pavyzdžiui, tokiomis kaip nustatyta tos direktyvos 21 straipsnyje arba tokiomis, kuriomis galimybė naudotis atsiranda dėl to, kad vis daugiau pirkimų skirstomi į dalis arba vykdomi pasitelkiant elektronines priemones. Joje valstybės narės taip pat raginamos sumažinti su viešaisiais pirkimais susijusią administracinę naštą, visų pirma, užtikrinant prašymų pateikti informaciją ar atrankos kriterijų proporcingumą. Šio reglamento kontekste valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių paskirti viešojo pirkimo agentai, vykdydami bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo veiksmus, turėtų kuo geriau pasinaudoti Komisijos rekomendacijomis, kad MVĮ būtų užtikrintos sąžiningos galimybės dalyvauti remiamame viešajame pirkime;

(30)

šiame reglamente laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nustatomas Priemonei skirtas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (9), (toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) 18 punkte;

(31)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (11), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (12) ir (ES) 2017/1939 (13) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų ir sukčiavimo prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, pagal reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (14), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(32)

pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1764 (15) 85 straipsnio 1 dalį užjūrio šalyse ar teritorijose įsteigti asmenys ir subjektai yra tinkami gauti finansavimą, laikantis Priemonės taisyklių ir tikslų bei galimos tvarkos, taikomų valstybei narei, su kuria yra susijusi atitinkama užjūrio šalis ar teritorija;

(33)

šio reglamento tikslais terminas „gynybos produktai“ turėtų būti suprantamas kaip produktai, kurie patenka į Direktyvos 2009/81/EB taikymo sritį, kaip nustatyta tos direktyvos 2 straipsnyje, visų pirma, kaip produktų tipai, įtraukti į ginklų, šaudmenų ir karinių medžiagų sąrašą, išdėstytą 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendime 255/58 (16). Į tą sąrašą įtraukta tik įranga, kuri yra suprojektuota, sukurta ir pagaminta būtent kariniais tikslais. Tačiau sąrašas yra bendro pobūdžio ir turi būti aiškinamas plačiai, atsižvelgiant į tai, kad technologijų pobūdis, viešųjų pirkimų politika ir kariniai reikalavimai kinta, dėl to kuriama naujų tipų įranga, pavyzdžiui, remiantis Europos Sąjungos bendruoju karinės įrangos sąrašu. Šio reglamento tikslais terminas „gynybos produktai“ taip pat turėtų apimti produktus, kurie, nors buvo sukurti civiliniams tikslams, vėliau buvo pritaikyti kariniams tikslams ir naudojami kaip ginklai, šaudmenys ar karinės medžiagos;

(34)

pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį už nacionalinį saugumą ir toliau išimtinai atsakinga kiekviena valstybė narė. Valstybės narės, laikydamosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, tarpusavyje nustato tvarką, taikytiną įslaptintos informacijos apsaugai vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus;

(35)

Komisija saugo ES įslaptintą informaciją laikydamasi Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (17) nustatytų saugumo taisyklių. Laikydamosi 2011 m. gegužės 4 d. Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (18) ir Tarybos sprendimo 2013/488/ES (19), valstybės narės numato ES įslaptintos informacijos apsaugos lygį, lygiavertį tam, kuris numatytas Tarybos saugumo taisyklėse, išdėstytose Sprendime 2013/488/ES;

(36)

Komisija turėtų parengti Priemonės vertinimo ataskaitą ir ją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Vertinimo ataskaitoje turėtų būti įvertintas veiksmų, kurių imtasi pagal Priemonę, poveikis ir veiksmingumas, ir kartu iš anksto kritiškai apmąstyta, kokiais būdais užtikrinti visus komponentus, kurių reikia Sąjungos gynybos tiekimo grandinėje, deramai atsižvelgiant į tiekimo saugumo susitarimų svarbą, ir kurių reikia EGTPB veikimui. Be to, remiantis ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centre vykdomu darbu, vertinimo ataskaitoje turėtų būti nurodyti su žaliavomis, komponentais bei gamybos pajėgumais susiję trūkumai ir kritinė priklausomybė nuo neasocijuotųjų trečiųjų valstybių. Vertinimo ataskaita turėtų būti Komisijos darbo, susijusio su technologijų veiksmų gairėmis, įskaitant švelninimo priemones tiems trūkumams ir kritinei priklausomybei pašalinti, pagrindas;

(37)

šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių diskrecijai jų su gynyba susijusių produktų eksporto politikos srityje;

(38)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)

kad šį reglamentą būtų galima pradėti įgyvendinti kuo greičiau, jis turėtų įsigalioti skubos tvarka,

1)

bendradarbiaujamasis viešasis pirkimas – ne mažiau kaip trijų valstybių narių bendrai vykdomas viešasis pirkimas;

2)

kontrolė – rangovo ar subrangovo atžvilgiu reiškia gebėjimą tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų daryti lemiamą įtaką rangovui ar subrangovui;

3)

vykdomojo valdymo struktūra – pagal nacionalinę teisę paskirtas teisės subjekto organas, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikti įgaliojimai nustatyti to teisės subjekto strategiją, tikslus bei bendrą kryptį ir kuris prižiūri bei stebi valdymo sprendimų priėmimą;

4)

neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas – teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba, jei jis yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje valstybėje, kurio vykdomojo valdymo struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

5)

viešojo pirkimo agentas – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje, kuri yra įsteigta valstybėje narėje ar asocijuotojoje valstybėje, Europos gynybos agentūra ar tarptautinė organizacija ir kurią valstybės narės ir asocijuotosios valstybės paskiria jų vardu vykdyti bendradarbiaujamąjį viešąjį pirkimą;

6)

gynybos produktai – produktai, kurie patenka į Direktyvos 2009/81/EB taikymo sritį, kaip nustatyta tos direktyvos 2 straipsnyje, įskaitant karinę medicinos įrangą;

7)

įslaptinta informacija – bet kokia forma pateikiama informacija ar medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas padarytų įvairaus dydžio žalą Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams ir kuri yra pažymėta ES slaptumo žyma arba ją atitinkančia slaptumo žyma, kaip nustatyta Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarime dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (20);

8)

neskelbtina informacija – neįslaptinta informacija ir duomenys, kurie turi būti apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar atskleidimo dėl Sąjungos ar, kai taikytina, nacionalinės teisės aktuose nustatytų pareigų, arba siekiant užtikrinti fizinio ar juridinio asmens privatumą ar saugumą.

a)

valstybių narių valdžios institucijos;

b)

asocijuotųjų valstybių valdžios institucijos;

c)

viešojo pirkimo agentai.