(1)

įvertinus naujausius duomenis nustatyta, kad 2022 m. apie 40 mln. europiečių visose valstybėse narėse, t. y. 9,3 proc. Sąjungos gyventojų, negalėjo tinkamai apšildyti savo namų. Ši dalis labai padidėjo, palyginti su 2021 m., kai tokioje pačioje padėtyje buvo 6,9 proc. gyventojų (1). Mažesnes pajamas gaunančių asmenų dalis padidėjo daugiau nei dvigubai. Šie skaičiai rodo, kad padėtis yra rimta ir todėl politikos formuotojai turi imtis veiksmų ir stengtis pašalinti pagrindines energijos nepritekliaus priežastis vykdydami sąžiningą ir teisingą pertvarką, kuria būtų užtikrinama, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

(2)

energijos nepriteklius yra daugialypis reiškinys. Daugeliu atvejų šią padėtį visų pirma lemia trys pagrindinės priežastys, susijusios su didelėmis, palyginti su namų ūkio biudžetu, išlaidomis energijai, mažomis pajamomis ir mažu pastatų bei prietaisų energiniu naudingumu. Poveikį namų ūkio padėčiai taip pat gali daryti geografiniai ir klimato veiksniai, namų ūkio ypatybės, namų ūkio narių lytis, sveikatos būklė ir konkretūs namų ūkio energijos ir transporto poreikiai. Todėl namų ūkiai, kurių energijos poreikis didesnis, įskaitant vaikų turinčias šeimas, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis, taip pat dažniau patiria energijos nepriteklių ir jo poveikį. Moterys, visų pirma vienišos motinos ir vyresnės moterys, taip pat patiria ypač didelį energijos nepriteklių, atsirandantį dėl struktūrinės pajamų paskirstymo nelygybės, socialinės ir ekonominės padėties bei vyrų ir moterų priežiūros pareigų skirtumų;

(3)

nuo 2021 m. vidurio Sąjungos energijos rinkoms poveikį darė didelės energijos kainos. Vis daugiau žmonių sunku susimokėti už energiją. Tai pasakytina ne tik apie mažas pajamas gaunančius ir pažeidžiamus piliečius, kurie neproporcingai didesnę savo pajamų dalį išleido energijai, bet ir apie daugelį vidutines pajamas gaunančių piliečių. Siekdama palengvinti Europos piliečių padėtį, Sąjunga veikė vieningai taikydama atitinkamą Europos sistemą ir vykdydama tarptautinius įsipareigojimus. Vis dėlto vis dar reikia imtis tolesnių, tikslingų veiksmų nacionaliniu lygmeniu;

(4)

pagal 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį (2) ir 2015 m. patvirtintus JT darnaus vystymosi tikslus (3) energija priskiriama prie pagrindinių paslaugų, kurias gauti turi teisę kiekvienas. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės. Ramstyje taip pat minima teisė į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo iš būsto (4);

(5)

Europos žaliojo kurso komunikate (5) pabrėžiama, kad pertvarka turi būti vykdoma sąžiningai ir įtraukiai, pirmenybę teikiant žmonėms ir ypatingą dėmesį sutelkiant į paramą tiems regionams, pramonės šakoms, darbuotojams, namų ūkiams ir vartotojams, kurie dėl tos pertvarkos patirs didžiausius sunkumus. Be to, Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (6) pabrėžiama, kad įgyvendindama Europos žaliąjį kursą Sąjunga įgis įrankių, kurie padės siekti didesnės aukštynkryptės konvergencijos, socialinio sąžiningumo ir bendros gerovės;

(6)

Rekomendacijoje (ES) 2020/1563 (7) ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (8) pateikiamos gairės dėl energijos nepritekliaus, taip pat dėl didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus apibrėžties. Joje nustatyta 13 energijos nepritekliaus rodiklių, iš kurių valstybės narės gali pasirinkti jų aplinkybėmis aktualius rodiklius, kad galėtų nustatyti energijos nepriteklių savo teritorijoje, atspindėdamos įvairius energijos nepritekliaus aspektus, ir naudoti alternatyvius duomenų rinkinius, taip atsižvelgdamos į vietos aktualijas, kaip antai perteklinį įšilimą vasarą, lytį ir etninę kilmę, taip pat bendrai į orientacinius pajamų ir energijos suvartojimo duomenis, kad būtų galima suprasti su įperkamumu susijusias energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių problemas;

(7)

Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (9) primenama, kad sąžiningumas ir solidarumas yra Sąjungos žaliosios pertvarkos politikos principai ir išankstinės plačios ir tvarios viešosios paramos sąlygos;

(8)

Europos socialinių teisių ramstyje, darnaus vystymosi tikslų dokumente, Europos žaliojo kurso komunikate, Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningos pertvarkos ir Komisijos rekomendacijose dėl energijos nepritekliaus nustatyti tikslai yra pagrindas nustatyti energijos nepriteklių valstybėse narėse akcentuojant galimybės naudotis energija, įtraukumo, teisingumo ir nė vieno nepalikimo nuošalyje principus. Visi šie principai taikomi energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Energija yra pagrindinė paslauga, kurios prieinamumo spragos ES yra didžiausios (10);

(9)

energijos nepritekliaus sąvoka buvo nustatyta 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB (11) ir nuo to laiko, plėtojant teisingos ir sąžiningos energetikos pertvarkos naratyvą, ji buvo išplėsta. Naujausias teisinis pokytis, susijęs su Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu (12), yra visapusiškas požiūris į pagrindinių energijos nepritekliaus priežasčių šalinimą. Į šį priemonių rinkinį įtrauktoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2023/1791 (13) buvo nustatyta pirmoji Sąjungos mastu taikoma energijos nepritekliaus apibrėžtis kartu su nuostatomis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų renovacijos priemonių pirmenybinio taikymo energijos nepriteklių patiriančioms ir kitoms pažeidžiamoms grupėms;

(10)

energijos nepriteklius patiriamas visose valstybėse narėse. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (14) 3 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytas reikalavimas, kad valstybės narės įvertintų, kiek piliečių patiria energijos nepriteklių, nustatytų tikslą sumažinti jų skaičių, jei jis reikšmingas, ir savo galutiniuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose išdėstytų energijos nepritekliaus mažinimo politiką ir priemones. Valstybės narės šią informaciją pirmą kartą turėjo pateikti 2019 m.;

(11)

energijos nepritekliaus apibrėžties įtvirtinimas nacionalinėje teisėje yra pirmas žingsnis siekiant pripažinti ir nustatyti problemą ir jos platesnį kontekstą. Tai padės visiems susijusiems subjektams vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis parengti tinkamus kovos su energijos nepritekliumi sprendimus, atsižvelgiant į tris pagrindines energijos nepritekliaus priežastis, t. y. mažas pajamas, didesnes sąskaitas už energiją ir mažą energijos vartojimo efektyvumą;

(12)

energijos nepritekliaus sąvoka yra susijusi su pažeidžiamų vartotojų sąvoka, tačiau nuo jos skiriasi. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (15) 28 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB (16) 3 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės apibrėžtų pažeidžiamų vartotojų sąvoką, kuri gali būti susijusi su energijos nepritekliumi ir kitais kriterijais, pavyzdžiui, kritine priklausomybe nuo elektros įrangos dėl su sveikata susijusių priežasčių ir amžiaus;

(13)

aštuoniolika valstybių narių įtraukė energijos nepriteklių į savo esamus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus kaip atskirą reiškinį, tačiau išsamią informaciją apie apibrėžtis, aiškų įvertinimą ir tiesiogines politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti energijos nepritekliaus problemą, nurodė maždaug pusė valstybių narių (17);

(14)

valstybės narės savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turi atnaujinti iki 2024 m. birželio mėn. Joms turėtų būti teikiama parama, susijusi su šių veiksmų vykdymu ir energijos nepritekliaus problemos sprendimu nacionaliniu lygmeniu, parengiant veiksmingus politikos priemonių rinkinius ir tolesnes gaires, kuriomis būtų papildyta Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1563;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/955 (18) buvo įsteigtas Socialinis klimato fondas, kurio paskirtis – mažinti neigiamą poveikį pasiskirstymui, kuris, į naują ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pagal Direktyvą 2003/87/EB (19) įtraukus papildomas pastatų ir kelių transporto sritis (ATLPS2), gali būti daromas šiems dviem sektoriams ir smulkiajai pramonei, ir užkirsti tokiam poveikiui kelią. Socialinio klimato fondo tikslas – teikti finansavimą valstybėms narėms siekiant remti pažeidžiamus namų ūkius, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, pažeidžiamas labai mažas įmones ir pažeidžiamus transporto naudotojus, kurie ypač kenčia nuo energijos ir transporto galimybių nepritekliaus, remiant investicijas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir galimybes naudotis visai netaršaus ir mažataršio judumo galimybėmis bei transporto priemonėmis. Siekdamos pasinaudoti finansavimu, valstybės narės savo socialinius klimato planus turi pateikti iki 2025 m. birželio mėn., kartu remdamosi 2024 m. atnaujintais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais;

(16)

atnaujindamos nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir rengdamos socialinius klimato planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/955 valstybės narės turi galimybę atsižvelgti ne tik į didesnius Sąjungos teisinės sistemos užmojus, susijusius su energetikos ir klimato tikslais, bet ir skatinti sąžiningumą bei sukurti stabilią energijos nepritekliaus mažinimo sistemą;

(17)

siekiant nustatyti energijos nepriteklių patiriančių asmenų skaičių, labai svarbu rinkti tinkamų rodiklių duomenis. Neprivalomi ad hoc moduliai Europos statistiniams pajamų, socialinės įtraukties ir gyvenimo sąlygų duomenims rinkti, pvz., 2023 m. naudoti duomenims apie namų ūkius, negalėjusius vasarą pakankamai atvėsinti būsto, ir namų ūkių gebėjimą įpirkti pakankamai namie vartojamos energijos arba 2024 m. naudoti energijos vartojimo efektyvumo duomenims rinkti, gali suteikti papildomos naudingos nacionalinio ar regioninio lygmens informacijos energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl klimato kaitos didėja karščio bangų tikimybė, informacija, susijusi su namų ūkio pajėgumu patenkinti visus energijos poreikius namie, padėtų parinkti geresnes ir tikslingesnes politikos priemones ir sprendimus, skirtus kovoti su karščiu, kitais klimato pavojais ir energijos nepritekliaus poveikiu;

(18)

kai kuriose valstybėse narėse energijos nepritekliaus klausimas daugiausia sprendžiamas vertinant įperkamumo aspektą, taikant paramos pažeidžiamiems namų ūkiams sistemas, kuriomis sprendžiama būsto ir energijos neįperkamumo problema ir kurios apima tokias priemones, kaip mokesčių sumažinimas, socialiniai tarifai, energijos kuponai ar šildymo išmokos. Dėl visų su kainomis susijusių priemonių keičiasi ribinės energijos vartojimo sąnaudos. Tokios sistemos yra svarbios krizės metu ir reikalingos, kai nevykdomas struktūrinis modernizavimas, tačiau jomis negali būti grindžiami pažeidžiamiems namų ūkiams naudingi struktūriniai patobulinimai. Jas taikant gali mažėti paskatos mažinti energijos suvartojimą ir investuoti į energijos vartojimo efektyvinimo priemones. Taikant su pajamomis susijusias priemones taip pat suteikiama neatidėliotina pagalba, dėl kurios tiesiogiai nepakinta ribinės energijos vartojimo sąnaudos, tačiau jos neturi ilgalaikio poveikio energijos paklausai. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems namų ūkiams suteikiama galimybė imtis veiksmų, kuriais jie galėtų pagerinti savo gyvenimą energiją vartodami efektyviau ir rinkdamiesi atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

(19)

spręsdamos energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių problemą, valstybės narės taiko įvairius metodus ir veiksmus, dėl kurių daromas skirtingas poveikis galutiniams vartotojams: kainų palaikymo priemones, tiesiogiai susijusias su mokama galutine energijos kaina; pajamų rėmimo sistemas, kurias taikant išlaikomas rinkos kainų impulsas, taip vienu metu skatinant mažinti energijos suvartojimą ir didinant vartojamos energijos įperkamumą, bei struktūrines priemones, kuriomis sprendžiamas ilgalaikio energijos programų įperkamumo klausimas. Struktūrinės priemonės – priemonės, kuriomis šalinamos pagrindinės energijos nepritekliaus priežastys ir investuojama į energijos vartojimo efektyvumą arba atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Jų poveikis ilgalaikis ir jos padeda siekti Sąjungos tikslo užtikrinti sąžiningą energetikos pertvarką. Todėl šioms priemonėms kartu su papildomomis atitinkamomis socialinėmis priemonėmis turėtų būti teikiama pirmenybė. Priemonėmis, kurių imasi valstybės narės, taip pat turėtų būti siekiama vartotojams suteikti daugiau energijos pasirinkimo galimybių, kartu užkertant kelią tam, kad pažeidžiamiems vartotojams būtų prieinamas tik iškastinis kuras, visų pirma gamtinės dujos, akmens anglys ir nafta, ir dėl to vykstant pertvarkai šie vartotojai rizikuotų patirti didėjančias tinklų ir administracines sąnaudas. Todėl energijos nepritekliaus problemos sprendimas ir sąžiningos pertvarkos užtikrinimas labai priklauso nuo pasirinkto politikos priemonių derinio;

(20)

energetikos krizės metu dėl poreikio apsaugoti vartotojus nuo didelių ir nepastovių energijos kainų visoje Sąjungoje buvo labiau naudojamos su pajamomis ir kainomis susijusios priemonės. Tačiau dauguma jų nebuvo pakankamai tikslingos. Pajamų rėmimo priemonės yra vertingos dėl socialinės apsaugos, jas galima greitai pritaikyti ir, kai tikslinga, suteikti skubią pagalbą nukentėjusiems namų ūkiams, tačiau tikėtina, kad pasibaigus išmokėjimo ar taikymo laikotarpiui jos nebeturės struktūrinio poveikio ir gali turėti susaistymo su iškastiniu kuru poveikį, taip pat gali atsirasti priklausomybė nuo subsidijų. Be to, taikant šias priemones atsiranda pavojus, kad sumažės viešasis finansavimas, skirtas struktūriškesnėms priemonėms, kurioms reikia daugiau kapitalo, kaip antai pastatų renovacijai;

(21)

galimybė naudotis energija Sąjungoje užtikrinama taikant ES teisinę sistemą, o vartotojai naudojasi universaliosiomis paslaugomis, visų pirma elektros energijos tiekimo. Be įperkamumo paramos, teikiamos tiems, kuriems jos reikia, dauguma valstybių narių yra įdiegusios garantinio tiekėjo sistemas apsaugoti vartotojams tais atvejais, kai žlunga tiekėjas. Siekiant dar labiau apsaugoti vartotojus ir užtikrinti tiekimo tęstinumą, valstybės narės raginamos numatyti garantinius tiekėjus;

(22)

pagal Direktyvos (ES) 2019/944 10 straipsnio 11 dalį tiekėjai likus pakankamai laiko iki planuojamo atjungimo turi suteikti namų ūkio vartotojams tinkamą informaciją apie atjungimui alternatyvias priemones. Pažeidžiami vartotojai turėtų būti tinkamai apsaugomi nuo elektros energijos atjungimo ir neturėtų būti sudaromos sąlygos priversti juos atsijungti. Siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių asmenų galimybę naudotis energija, valstybės narės visos Sąjungos mastu turėtų būti skatinamos imtis veiksmų remiantis gerąja šios srities praktika;

(23)

kadangi energijos nepritekliaus problema yra sudėtinga, ji turi būti sprendžiama kaip plataus pobūdžio klausimas, kai reikia taikyti daugiasektorį požiūrį, visų pirma, be kita ko, apimantį energetikos ir socialinės politikos sritis, kartu atsižvelgiant į labai konkrečius teisinius įsipareigojimus, nustatytus energetikos ir klimato teisės aktuose. Todėl energijos nepritekliaus valdymo sistema turėtų būti tokia, kad būtų sudaromos sąlygos vykdyti tarpžinybinį ir vertikalų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios struktūrų bendradarbiavimą, taip pat platesnes konsultacijas su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir socialiniais partneriais iš įvairių sektorių, taip siekiant prisidėti prie pagrįstų sprendimų priėmimo. Tuo tikslu taip pat galėtų būti svarstoma galimybė pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegzti daugiapakopį dialogą energetikos ir klimato klausimais;

(24)

energijos nepritekliaus stebėjimo centrai yra vertingi dėl to, kad juose suburiami visi pagrindiniai susiję subjektai, taip užtikrinant, kad visais lygmenimis būtų formuojama tarpsektorinė energijos nepritekliaus padėties samprata. Todėl tai yra plataus pobūdžio valdymo priemonė, kuria gali būti remiamasi kaip pavyzdiniu projektu kitose politikos srityse. Tokie stebėjimo centrai taip pat gali suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims dalyvauti nacionalinio ir vietos lygmens diskusijose ir jose gali dalytis pagrindinėmis įžvalgomis apie energijos nepritekliaus problemą ir siūlyti politikos iniciatyvas;

(25)

patirtis rodo, kad pasitikėjimas yra vienas iš pagrindinių elementų siekiant sėkmingai įtraukti energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius tiek nustatant paramos schemų naudos gavėjus, tiek užmezgant su jais ryšius;

(26)

sprendžiant energijos nepritekliaus problemą labai svarbūs aspektai yra veiksminga komunikacija ir patogus dalijimasis informacija. Energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai turi skirtingus poreikius ir galimybes dalyvauti šiuose procesuose ir gali turėti ribotas galimybes susipažinti su atitinkama informacija. Direktyvoje (ES) 2023/1791 nurodyti konsultavimo energijos klausimais tinklai arba vieno langelio principu veikiantys centrai, taip pat pasiūlymai dėl pastatų energinio naudingumo gali būti veiksmingos priemonės. Šios priemonės turėtų būti lengvai prieinamos ir pritaikytos prie mažas pajamas gaunančių, pažeidžiamų arba energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių poreikių, jas taip pat galėtų teikti socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros darbuotojai arba kiti pirminės grandies specialistai, reguliariai tiesiogiai bendraujantys su tokių grupių gyventojais;

(27)

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje ir komunikate „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (20) Komisija aiškiai nurodė, kad energijos vartojimo efektyvinimo priemonės, be kita ko, taikomos pastatų sektoriuje, yra veiksmingos priemonės, kuriomis siekiama įgalinti ir apsaugoti energijos nepriteklių patiriančius ir pažeidžiamus namų ūkius. Gerinant pastatų energinį naudingumą galima sušvelninti potencialų neigiamą socialinį poveikį ir kuo labiau padidinti socialinę naudą, taip visų pirma pagerinant gyvenimo sąlygas pastatuose, kurių energinis naudingumas yra prasčiausias, ir sumažinant energijos nepriteklių ar net užkertant jam kelią;

(28)

pirmenybės teikimas energijos vartojimo efektyvumui yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisėje įtvirtintų principų. Šio principo taikymo teisinis pagrindas – Direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnis. Didinti energijos vartojimo efektyvumą yra labai svarbu sprendžiant energijos nepritekliaus problemą ir didinant žmonių bei gyventojų gerovę;

(29)

teikiant pirmenybę pastatų, kurių energinis naudingumas yra prasčiausias, renovacijai, galima tiesiogiai spręsti energijos nepritekliaus problemą, nes tokiuose pastatuose paprastai gyvena energijos nepriteklių patiriantys ir pažeidžiami asmenys. Vykdant energinę renovaciją galima gerokai sumažinti energijos namams šildyti ir vėsinti poreikį, todėl gyventojai, gaudami mažesnes sąskaitas už energiją, išgali užsitikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą, ir taip padedama namų ūkiams išbristi iš energijos nepritekliaus. Be to, didinant pastatų energinės renovacijos mastą galima kurti ir išsaugoti darbo vietas, kuriomis netiesiogiai prisidedama prie gyventojų gerovės. Naujasis europinis bauhauzas (21) yra Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumui, įperkamumui ir įtraukumui;

(30)

teigiamą pastatų renovacijos poveikį, be kita ko, gyvenimo sąlygoms, galima maksimaliai padidinti taikant integruotus, dalyvaujamojo pobūdžio ir su rajonais susijusius metodus, kai energinė renovacija energijos nepriteklių patiriančiuose rajonuose integruojama į platesnes socialinės įtraukties ir miestų atnaujinimo programas. Skirtingi interesai gali trukdyti vykdyti pastatų renovaciją, be kita ko, dėl to, kad priimant sprendimus dėl būsto gerinimo nuomininkai neturi tokių pačių galimybių kaip būstų savininkai. Interesai išsiskiria, kai subjektas, prisiimantis sandorio ar investicijų išlaidas, negauna tiesioginės tokio sandorio ar investicijų naudos;

(31)

pažeidžiami namų ūkiai turi būti apsaugomi nuo didesnių išlaidų būstui, kurios gali atsirasti atlikus renovaciją ir dėl kurių jiems gali grėsti iškeldinimas, perkėlimas ir džentrifikacija. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės atidžiai stebėtų, ar jų bendras politikos priemonių derinys neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio pažeidžiamiems namų ūkiams. Priemonės, skirtos apsaugoti nuomininkams nuo neigiamo ir nepageidaujamo poveikio, gali apimti sąlyginę finansinę paramą renovacijos darbams vykdyti, kuria užkertamas kelias nuomininkų iškeldinimui, mokestines paskatas nuomotojams, finansinę paramą skurdesnių namų ūkių įsiskolinimams už nuomą sureguliuoti arba mokėjimo terminams pakeisti, viršutinės nuomos mokesčio didinimo ribos nustatymą, jeigu savininkas gauna viešojo sektoriaus finansinę paramą, arba teisėkūros priemones, kuriomis užtikrinama pusiausvyra tarp didesnio nuomos mokesčio ir atlikus renovaciją sutaupomos energijos kiekio. Be to, labai svarbūs elementai yra nuomininkų apsaugos ir nuomotojų interesų reglamentavimo sistemos taikymo užtikrinimas, taip pat galimybė gauti informaciją apie teisę į būstą ir nuomininkų teises į apsaugą nuo iškeldinimo;

(32)

energijos vartojimo efektyvumo principai taip pat taikomi efektyviai energiją vartojantiems buitiniams prietaisams, galintiems padėti sutaupyti daug energijos. Energijos vartojimo efektyvumo standartai, taikomi kaip ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisyklės, Sąjungos namų ūkiams gali padėti sutaupyti daug energijos;

(33)

naudodami išmaniąsias apskaitos sistemas, užtikrinančias tikslius ir beveik tikralaikius rodmenis, vartotojai gali stebėti faktinį energijos suvartojimą ištisą parą ir šios sistemos taip pat gali padėti nustatyti energijos nepriteklių patiriančius asmenis. Todėl jos padeda vartotojams kontroliuoti savo energijos vartojimo įpročius ir koreguoti vartojimą, kad sukontroliuotų savo išlaidas ir išvengtų apytikrių sąskaitų ir netikslių sąskaitų taisymo. Tai ypač svarbu energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, kurie dažnai patiria daugiau finansinių suvaržymų ir kuriems neproporcingai didelį poveikį daro energijos kainų svyravimai. Energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams taip pat turėtų būti suteikiamos galimybės naudotis išmaniosiomis technologijomis, galinčiomis padėti jiems sumažinti arba geriau valdyti savo energijos vartojimą ir naudotis daromos energetikos technologijų ir skaitmenizacijos pažangos teikiama nauda;

(34)

mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro jį palaipsniui pakeičiant atsinaujinančiųjų išteklių energija yra labai svarbu Sąjungai kovojant su klimato kaita. Rusijos invazija į Ukrainą ir energijos kainų šuolis parodė, kaip svarbu sparčiau atsisakyti gamtinių dujų namų ūkiams šildyti, ir šioje srityje reikės skirti ypatingą dėmesį ir paramą energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Europos žaliojo kurso komunikate nustatytas principas, kad nė vienas neturi būti paliktas nuošalyje, o šiomis aplinkybėmis tai yra itin svarbu. Siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, labai svarbu padėti energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams nuo iškastinio kuro pereiti prie pigesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (22) 23 straipsnio 4 dalyje, taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieinamumą visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems arba pažeidžiamiems namų ūkiams, kurie kitu atveju neturėtų pakankamai išankstinių lėšų, kad galėtų pasinaudoti šia galimybe;

(35)

atsinaujinančiųjų išteklių energija yra įperkamesnė vartotojams, jeigu jie gali ja naudotis tiesiogiai. Bendro pasigamintos energijos vartojimo sistemos gali padėti įveikti ribotą energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių pajėgumą gauti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir tapti aktyviais – elektros energiją gaminančiais – vartotojais. Gaminantys vartotojai, dalyvaujantys bendro pasigamintos energijos vartojimo programose, gali gauti didesnę nefinansinę naudą, tokią kaip didesnės galios, nauji įgūdžiai ir asmenų socialinės įtrauktis, taip pat atsiranda pasitikėjimas ir ryšiai su bendruomene;

(36)

bendro pasigamintos energijos vartojimo sistemos apima energetikos bendrijas ir dalijimosi energija sistemas. Komisija remia šiuo metu vykdomą veiksmingą Sąjungos teisės aktų dėl energetikos bendrijų įgyvendinimą valstybėse narėse ir siūlo (23) konkrečias su dalijimusi energija susijusias nuostatas. Savivaldybės atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrindamos, kad bendro pasigamintos energijos vartojimo sistemos būtų atviros ir prieinamos energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, visų pirma tais atvejais, kai norėdami prisijungti prie tokių sistemų jie turėtų atitikti tam tikrus finansinius reikalavimus, būtų vykdomos sudėtingos administracinės procedūros ir patiriama išlaidų;

(37)

siekdami įvertinti, parengti, nustatyti ir įgyvendinti kovos su energijos nepritekliumi priemones, visų lygmenų politikos formuotojai turi būti kompetentingi ir suprasti pagrindines savo subjektų energijos nepritekliaus priežastis. 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų (24) ir Įgūdžių pakto iniciatyvos, kurios yra Europos įgūdžių darbotvarkės (25) dalis, suteikia galimybę pakto nariams gauti tinkamas įgūdžių ugdymo gaires. Sąjungos finansuojamas Energijos nepritekliaus konsultacijų centras (26) internetu teikia tikslinius mokymus energijos nepritekliaus klausimais ir paramą suinteresuotosioms šalims, įskaitant vietos valdžios institucijas. Šio centro darbas, susijęs su rodikliais, taip pat padeda valstybėms narėms pasirinkti ir formuluoti rodiklius nacionaliniu ir vietos lygmenimis (27);

(38)

be to, darbuotojai, tiesiogiai ir reguliariai bendraujantys su asmenimis, kuriems gresia energijos nepriteklius, kaip antai sveikatos priežiūros, švietimo specialistai ar socialiniai darbuotojai, taip pat patarėjai energetikos klausimais, turėtų turėti energijos nepritekliui nustatyti reikalingų įgūdžių ir teikti konsultacijas bei informaciją energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Tokia informacija gali būti patarimai dėl pagrindinių energijos suvartojimo mažinimo priemonių, sąskaitų už energiją paaiškinimai, konsultacijos dėl būsto ir nuomininkų teisių į apsaugą nuo iškeldinimo arba nuorodos, kur gauti daugiau patarimų ar pagalbos;

(39)

įgūdžių klausimas svarbus ir patiems vartotojams. Kad vartotojai galėtų gauti naudos iš žaliosios energetikos pertvarkos, jiems reikia paskatų ir įgūdžių, kad galėtų aktyviau dalyvauti energetikos pertvarkoje, pasiekdami aukštesnį energetinio ir skaitmeninio raštingumo lygį, atitinkantį tiek jų energijos poreikius, tiek energijos vartojimo mažinimo tikslus. Tam reikalingi, pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių ir paklausos lankstumo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir padėti jiems gerinti savo energetinį, finansinį ir skaitmeninį raštingumą ir įveikti sudėtingesnį pradinį etapą, be kita ko, naudojant inovatyvias technologijas. Kai kurios grupės gali turėti ribotas galimybes imtis tinkamų priemonių, be kita ko, nuomojamuose būstuose, socialiniuose būstuose ar kitokiuose jiems nepriklausančiuose būstuose;

(40)

energijos nepritekliaus problemai spręsti skiriamas finansavimas. Bent 30 proc. viso Sąjungos biudžeto, numatyto pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (28), ir visos sumos, skiriamos taikant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (29), taip pat bent 37 proc. visos sumos, skiriamos taikant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (30), turėtų būti išleista klimato srities tikslams integruoti. Atsižvelgiant į tai, yra daug galimybių finansuoti energijos nepritekliaus problemai spręsti skirtas struktūrines priemones. Visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 didelę išteklių dalį valstybės narės turėjo skirti energijos vartojimo efektyvinimo priemonėms, įskaitant pastatų renovaciją. Peržiūrint planus ir įtraukiant „REPowerEU“ skyrius, energijos nepriteklius yra svarbus elementas, kaip vienas iš šešių tikslų, prie kurių įgyvendinimo turėtų būti prisidedama vykdant reformas ir investuojant. Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas (31) taip pat teikia dideles investicijas, skirtas energijos vartojimo efektyvinimo priemonėms, be kita ko, priemonėms, kuriomis konkrečiai siekiama kovoti su energijos nepritekliumi, įgyvendinti;

(41)

Teisingos pertvarkos fondas (32), kuris yra Teisingos pertvarkos mechanizmo dalis, padeda finansuoti energijos vartojimo efektyvinimo priemones teritorijose, kuriose dėl pertvarkos, kuria siekiama Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų, kyla didelių socialinių ir ekonominių iššūkių. Daugelis šių teritorijų apima pagrindines energijos nepritekliaus sritis. Be to, energijos nepriteklius taip pat gali būti finansuojamas iš nacionalinių pajamų, gaunamų taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (33) nustatytą Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir skiriant asignavimus iš Modernizavimo fondo (34) ir būsimo Socialinio klimato fondo;

(42)

Komisija valdo pagal programą „Europos horizontas“ ir Aplinkos ir klimato politikos programą (programą LIFE) (35) įgyvendinamus energijos nepritekliaus mažinimo projektus. Be to, per Sąjungos finansuojamą Energijos nepritekliaus konsultacijų centrą Komisija teikia techninę pagalbą savivaldybėms, kad jos galėtų nustatyti energijos nepriteklių, planuoti ir įgyvendinti tikslinius veiksmus vietoje. Pagal techninės paramos priemonę (36) Komisija valstybių narių prašymu remia jų pastangas rengti ir įgyvendinti reformas, be kita ko, energijos nepritekliaus, pastatų renovacijos ir socialinių klimato planų rengimo srityse;

(43)

struktūrinėms priemonėms, visų pirma susijusioms su galimybe efektyviai vartoti energiją, pastatų renovacija ar atsinaujinančiųjų išteklių energija, reikalingas didelis išankstinis ir nuolatinis finansavimas, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2023/1791 28 straipsnyje. Svarbu, kad viešosios išlaidos ir finansavimo sistemos būtų tinkamai pritaikytos siekiant remti energijos nepriteklių patiriančius pažeidžiamus namų ūkius, sutelkti daugiau privačiųjų investicijų, propaguoti skolinimo produktus energijos vartojimo efektyvumui didinti, teikti viešąsias garantijas. Valstybės narės taip pat turėtų įtraukti savo planus ir programas, finansuojamus iš Sąjungos lėšų ir skirtus energijos nepriteklių patiriantiems pažeidžiamiems namų ūkiams, kartu užtikrindamos sinergiją visoje Sąjungoje ir tarp nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens planų ir programų;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai neturi pakankamai nuosavų išteklių ir turi ribotas galimybes gauti komercines paskolas, jiems sunku gauti investicijoms reikalingą finansavimą. Todėl tokiems namų ūkiams reikia viešosios finansinės paramos, kuri gali būti teikiama kaip tiesioginės išankstinės subsidijos, tiesioginės išmokos už energijos vartojimo efektyvumą arba renovacijos darbus, valstybės paskolos, kurias gavę namų ūkiai gali grąžinti viešąsias investicijas, sutaupydami mokesčius už energiją, nulinių palūkanų arba lengvatinės paskolos arba bet koks kitas inovatyvus finansavimo būdas, padedantis jiems finansuoti energinės renovacijos darbus,