(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (2) buvo įsteigtas Eurojustas ir tame reglamente buvo išdėstyti jo uždaviniai, kompetencijos sritys ir funkcijos;

(2)

Tarybos sprendime 2005/671/TVR (3) teigiama, kad siekiant kovoti su terorizmu atitinkamoms tarnyboms būtina turėti kiek įmanoma išsamesnę ir naujesnę informaciją. Tuo sprendimu reikalaujama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos Eurojustui teiktų informaciją apie baudžiamojo persekiojimo atvejus ir apkaltinamuosius nuosprendžius už teroristinius nusikaltimus, kurie daro ar gali daryti poveikį dviem ar daugiau valstybių narių;

(3)

dėl to, kad Sprendimas 2005/671/TVR aiškinamas nenuosekliai, kai kuriais atvejais informacija nepasidalijama laiku, informacija visiškai nesidalijama arba dalijamasi ne visa aktualia informacija. Eurojustas turi gauti pakankamai informacijos, kad nustatytų tarpvalstybinių tyrimų sąsajas;

(4)

svarbus Eurojusto uždavinys pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 yra padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms užtikrinti kuo geresnį tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų koordinavimą, be kita ko, sąsajų tarp tokių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų nustatymą. Tuo reglamentu Eurojustui sudaromos sąlygos laikytis proaktyvesnio požiūrio ir valstybėms narėms teikti geresnes paslaugas, pavyzdžiui, siūlant inicijuoti tyrimus ir nustatant veiksmų koordinavimo poreikius, atvejus, kai gali būti pažeidžiamas ne bis in idem principas, bei baudžiamojo persekiojimo spragas;

(5)

2019 m. rugsėjo mėn., remdamasis Sprendimu 2005/671/TVR, Eurojustas sukūrė Europos teisminį kovos su terorizmu registrą, kurio konkretus tikslas – nustatyti galimas sąsajas tarp teismo procesų, vykdomų prieš teroristiniais nusikaltimais įtariamus asmenis, ir dėl tokių sąsajų galinčius atsirasti veiksmų koordinavimo poreikius;

(6)

Europos teisminis kovos su terorizmu registras buvo sukurtas po to, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) 2018/1727, dėl to tas registras nėra tinkamai integruotas į Eurojusto techninę infrastruktūrą ir Reglamente (ES) 2018/1727 nėra pateikiama nuorodų į tą registrą. Todėl šią padėtį būtina ištaisyti;

(7)

siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu, labai svarbu, kad kompetentingos nacionalinės institucijos ir Sąjungos agentūros efektyviai keistųsi informacija teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais. Itin svarbu turėti kiek įmanoma išsamesnę ir naujesnę informaciją;

(8)

teroristinės organizacijos vis dažniau įsitraukia į kitų formų sunkius nusikaltimus ir dažnai priklauso organizuotiems tinklams. Toks įsitraukimas susijęs su sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu. Būtina atlikti su tokiais sunkiais nusikaltimais susijusių teismo procesų kryžmines patikras;

(9)

siekiant sudaryti Eurojustui sąlygas nustatyti sąsajas tarp tarpvalstybinių teismo procesų, vykdomų prieš teroristiniais nusikaltimais įtariamus asmenis, taip pat sąsajas tarp teismo procesų, vykdomų prieš teroristiniais nusikaltimais įtariamus asmenis, ir Eurojusto tvarkomos informacijos, susijusios su kitais sunkių nusikaltimų atvejais, būtina, kad pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas Eurojustas iš kompetentingų nacionalinių institucijų kuo greičiau gautų informaciją, kuri yra būtina tam, kad Eurojustui būtų sudarytos sąlygos nustatyti tas sąsajas atliekant kryžmines patikras;

(10)

kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų pateikti duomenis Eurojustui, jos turi tiksliai žinoti, kokios rūšies informaciją jos turi perduoti, kuriuo nacionalinio baudžiamojo proceso etapu ir kuriais atvejais. Kompetentingos nacionalinės institucijos Eurojustui informaciją turėtų perduoti struktūrizuotai, organizuotai, sistemingai ir pusiau automatizuotai. Pusiau automatizuotas būdas – tai būdas, kai informacija perduodama iš dalies automatizuotai ir iš dalies kontroliuojant žmogui. Tikimasi, kad dėl to perdavimo būdo gerokai pagerės Eurojusto gaunamos informacijos kokybė ir aktualumas;

(11)

dalijimasis duomenimis, jų saugojimas ir kryžminė patikra gerokai padidins Eurojusto tvarkomų duomenų kiekį. Į tuos elementus turėtų būti atsižvelgiama pagal esamas procedūras ir sistemas nustatant Eurojustui reikalingus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius;

(12)

apibrėždamos teroristinius nusikaltimus kompetentingos nacionalinės institucijos remiasi į nacionalinę teisę perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 (4);

(13)

Eurojustui siekiant nustatyti sąsajas tarp terorizmo atvejų tyrimų ir teismo procesų, vykdomų prieš teroristiniais nusikaltimais įtariamus asmenis, labai svarbu keistis patikimais tapatybės nustatymo duomenimis. Eurojustui taip pat labai svarbu sudaryti ir saugoti duomenų rinkinį, kuriuo užtikrinama, kad būtų galima patikimai nustatyti asmenų, kurių atžvilgiu vykdomi tokie terorizmo atvejų tyrimai ar teismo procesai, tapatybę. Todėl, atsižvelgiant į netikslumus, susijusius su raidiniais skaitmeniniais duomenimis, ypač trečiųjų valstybių piliečių atveju, į tai, kad įtariamieji kartais naudoja suklastotą ar dvigubą tapatybę, taip pat į tai, kad biometriniai duomenys tyrimo etape dažnai yra vienintelė sąsaja su įtariamaisiais, ypač svarbus yra biometrinių duomenų naudojimas. Todėl tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę dėl baudžiamojo proceso arba procesinių teisių baudžiamajame procese kompetentingos nacionalinės institucijos saugo bei renka biometrinius duomenis ir joms leidžiama juos perduoti, tos institucijos turėtų galėti keistis tokiais duomenimis (kai jų turima) su Eurojustu. Dėl neskelbtino biometrinių duomenų pobūdžio ir biometrinių duomenų tvarkymo poveikio teisei į privatų ir šeimos gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, tokie duomenys turėtų būti perduodami griežtai laikantis būtinumo, proporcingumo bei tikslo ribojimo principų ir tik asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas su teroristiniais nusikaltimais susijęs baudžiamasis procesas, tapatybės nustatymo tikslais;

(14)

kadangi informacija apie esamas sąsajas su kitais teismo procesais yra naudingiausia ankstyvuoju tyrimo etapu, būtina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos informaciją Eurojustui pateiktų iškart, kai byla pagal nacionalinę teisę perduodama teisminei institucijai. Turėtų būti laikoma, kad byla yra perduota teisminei institucijai, kai, pavyzdžiui, teisminė institucija informuojama apie atliekamą tyrimą, kai ji patvirtina ar nurodo taikyti tyrimo priemonę arba kai ji nusprendžia vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, priklausomai nuo taikytinos nacionalinės teisės. Jeigu kompetentinga nacionalinė institucija jau žino apie sąsajas tarp jos valstybėje narėje vykdomo baudžiamojo proceso ir kitoje valstybėje narėje vykdomo baudžiamojo proceso, ji turėtų atitinkamai informuoti Eurojustą;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad kai kurių valstybių narių teisinėse tradicijose ir sistemose teisminė institucija nevykdo tyrimų priežiūros ir dalyvauja tik vėlesniuose proceso etapuose, šiuo reglamentu kompetentingoms nacionalinėms institucijoms neturėtų būti užkertamas kelias ankstyvesniame etape pagal jų nacionalinę teisę teikti informaciją apie terorizmo atvejų tyrimus savo nacionaliniams nariams;

(16)

siekdamos užtikrinti Europos teisminio kovos su terorizmu registro duomenų tikslumą, atliekant tyrimą kaip įmanoma anksčiau nustatyti sąsajas arba išsiaiškinti įtariamojo tapatybę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi laiko terminų, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų atnaujinti informaciją, kurią jos yra pateikusios. Taip atnaujinant informaciją turėtų būti pateikiama nauja informacija, susijusi su tiriamuoju asmeniu, teismų sprendimais, pavyzdžiui, dėl kardomojo kalinimo, teismo proceso pradėjimo, išteisinamaisiais nuosprendžiais ir galutiniais sprendimais nepradėti baudžiamojo persekiojimo, taip pat prašymais dėl teisminio bendradarbiavimo ar nustatytomis sąsajomis su kitais jurisdikciją turinčiais subjektais;

(17)

kompetentingos nacionalinės institucijos neturėtų būti įpareigotos ankstyviausiu etapu dalytis informacija apie teroristinius nusikaltimus su Eurojustu, jei dėl to būtų pakenkta atliekamiems tyrimams ar asmens saugumui arba jei tai prieštarautų atitinkamos valstybės narės esminiams saugumo interesams. Tokia galimybė nukrypti nuo pareigos dalytis informacija turėtų būti taikoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Svarstydamos galimybę nukrypti nuo tos pareigos, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad Eurojustas tokių institucijų pateiktą informaciją tvarko vadovaudamasis Sąjungos teise dėl duomenų apsaugos, ir į teismo proceso konfidencialumą;

(18)

kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto keitimosi neskelbtinais duomenimis ir tokių duomenų tvarkymo tikslais turėtų būti naudojami saugūs komunikacijos kanalai, pavyzdžiui, decentralizuota IT sistema arba saugūs telekomunikacijų ryšiai, nurodyti Tarybos sprendime 2008/976/TVR (5), kad tokie duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto atskleidimo ir kibernetinių išpuolių. Toks naudojimas neturėtų daryti poveikio būsimiems technologiniams pokyčiams;

(19)

siekiant saugiai keistis duomenimis ir apsaugoti komunikacijos bei keitimosi duomenimis vientisumą, bylų valdymo sistema turėtų būti prijungta prie saugių komunikacijos kanalų ir atitikti aukštus kibernetinio saugumo standartus. Tokie saugūs komunikacijos kanalai taip pat gali būti naudojami bylų valdymo sistemai sujungti su kitomis Sąjungos informacinėmis sistemomis, jei teisės aktuose, kuriais sukuriamos tos sistemos, Eurojustui yra numatyta prieiga;

(20)

decentralizuota IT sistema kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Eurojustui turėtų sudaryti sąlygas saugiai keistis duomenimis, jokiai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai nesikišant į tokio keitimosi turinį. Decentralizuotą IT sistemą turėtų sudaryti valstybių narių ir Eurojusto IT galinės sistemos, kurios būtų tarpusavyje sujungtos sąveikiais prieigos taškais. Decentralizuotos IT sistemos prieigos taškai turėtų būti grindžiami e. CODEX;

(21)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su decentralizuotos IT sistemos sukūrimu ir naudojimu, atvejais, kuriems taikomas šis reglamentas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(22)

nestruktūrizuotiems duomenims perduoti būtina įsikišti rankiniu būdu, sukuriama papildoma administracinė našta ir sumažinama rezultatų kryžminės patikros kokybė. Todėl kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų perduoti duomenis struktūrizuotai, kartu laikydamosi minimaliųjų sąveikumo reikalavimų, kaip apibrėžta Europos sąveikumo sistemoje, nurodytoje 2017 m. kovo 23 d. Komisijos komunikate „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“. Be to, siekiant sumažinti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užtikrinti, kad reikiami duomenys būtų pateikiami reguliariai ir greitai, duomenų perdavimas turėtų būti kiek įmanoma labiau automatizuotas;

(23)

kad Eurojustas galėtų saugiai tvarkyti neskelbtinus asmens duomenis, reikalinga modernizuota bylų valdymo sistema. Į naująją sistemą turi būti integruotos ir joje turėtų būti aktyvuotos Europos teisminio kovos su terorizmu registro funkcijos, ji turėtų pagerinti Eurojusto gebėjimą nustatyti sąsajas, paprastai kartu visapusiškai pasinaudojant esamais nacionaliniais ir Sąjungos biometrinių duomenų palyginimo mechanizmais;

(24)

svarbu išlaikyti nacionalinių narių kontrolę ir atsakomybę už duomenis, kuriuos jie gauna iš kompetentingų nacionalinių institucijų. Operatyviniais asmens duomenimis su kita valstybe nare standartizuotai neturėtų būti dalijamasi. Operatyviniais asmens duomenimis turėtų būti dalijamasi tik tiek, kiek keitimąsi duomenimis leidžia kompetentingos nacionalinės institucijos. Siekiant suskaitmeninti ir pagreitinti tolesnius veiksmus, susijusius su galimomis sąsajomis, kartu užtikrinant visišką duomenų kontrolę, turėtų būti pradėti naudoti tvarkymo kodai;

(25)

šiandieninis terorizmas ir sunkių formų organizuotas nusikalstamumas yra labai dinamiški globalūs reiškiniai, dažnai darantys poveikį dviem ar daugiau valstybių narių. Nors terorizmas jau pasižymėjo stipriu tarpvalstybiniu aspektu, elektroninės komunikacijos priemonių naudojimas ir prieinamumas reiškia, kad tarpvalstybinis nusikaltėlių teroristų bendradarbiavimas labai suaktyvėjo. Kai byla perduodama teisminei institucijai, gali būti nežinoma, kad teroristinis nusikaltimas yra tarpvalstybinio pobūdžio, tačiau tai galėtų būti atskleista Eurojustui atliekant duomenų kryžminę patikrą. Todėl teroristinių nusikaltimų tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais būtina, kad baudžiamojo persekiojimo institucijos koordinuotų veiksmus ir bendradarbiautų arba kad baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas bendraisiais pagrindais, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 85 straipsnyje. Informacija apie terorizmo bylas su Eurojustu turėtų būti keičiamasi laiku, nebent konkrečios bylos aplinkybės aiškiai rodo, kad byla yra tik nacionalinio pobūdžio;

(26)

atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą terorizmo bylose dažnai kliudo nepakankamas nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų keitimasis informacija. Kad būtų galima atlikti naujų terorizmo tyrimų ir ankstesnių tyrimų kryžminę patikrą ir nustatyti galimas sąsajas, būtina užtikrinti, kad duomenų apie visus ankstesnius tyrimus ir apkaltinamuosius nuosprendžius saugojimo laikotarpis būtų tinkamas operatyvinei veiklai. Todėl yra būtina numatyti ilgesnius duomenų saugojimo Europos teisminiame kovos su terorizmu registre laiko terminus;

(27)

turint galimybę atlikti naujų terorizmo tyrimų ir ankstesnių tyrimų kryžminę patikrą, būtų galima nustatyti galimas sąsajas ir poreikį bendradarbiauti. Atlikus tokią kryžminę patikrą galėtų būti atskleista, kad asmuo, įtariamas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn valstybėje narėje nagrinėjamoje byloje, buvo įtariamas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kitoje valstybėje narėje baigtoje nagrinėti byloje. Ją atlikus taip pat galėtų būti nustatytos atliekamų tyrimų arba vykdomo baudžiamojo persekiojimo sąsajos, kurios kitu atveju galėjo būti nepastebėtos. Taip yra net tuo atveju, kai užbaigus ankstesnius tyrimus buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis arba galutinis sprendimas nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. Todėl, jei tinkama, būtina saugoti ne tik duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius, bet ir duomenis apie visus ankstesnius tyrimus;

(28)

būtina užtikrinti, kad tyrimų, kuriuos užbaigus buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis arba galutinis sprendimas nevykdyti baudžiamojo persekiojimo, duomenys būtų tvarkomi tik baudžiamojo persekiojimo tikslais. Tokie duomenys gali būti naudojami tik sąsajoms su atliekamais tyrimais ir baudžiamojo persekiojimo atvejais nustatyti ir tiems tyrimams ir baudžiamojo persekiojimo atvejams pagrįsti. Jei kompetentinga nacionalinė institucija kiekvienu konkrečiu atveju nenusprendžia kitaip, Eurojustas turėtų turėti galimybę toliau tvarkyti tokius operatyvinius duomenis. Jei po to, kai sprendimas dėl išteisinimo ar baudžiamojo persekiojimo nevykdymo tampa galutinis, kompetentinga nacionalinė institucija nusprendžia, kad, be kita ko, dėl bylos ypatumų arba dėl išteisinimo ar netraukimo baudžiamojon atsakomybėn motyvų nėra būtina tvarkyti išteisintų ar baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktų asmenų duomenis, tie duomenys turėtų būti ištrinti;

(29)

Eurojustas yra sudaręs 12 bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis valstybėmis, pagal kuriuos leidžiama perduoti operatyvinius asmens duomenis ir į Eurojustą deleguoti trečiosios valstybės ryšių palaikymo prokurorą. Be to, ryšių palaikymo prokurorą leidžiama deleguoti pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (7). 2021 m. kovo mėn. Taryba Komisijai suteikė įgaliojimus derėtis dėl Eurojusto ir 13 kitų trečiųjų valstybių, t. y. Alžyro, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Brazilijos, Kolumbijos, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Tuniso ir Turkijos, bendradarbiavimo susitarimų;

(30)

nors Reglamentu (ES) 2018/1727 nustatytas bendradarbiavimo ir keitimosi duomenimis su trečiosiomis valstybėmis teisinis pagrindas, jame nenustatytos jokios taisyklės dėl formalių ir techninių bendradarbiavimo su į Eurojustą deleguotais trečiųjų valstybių ryšių palaikymo prokurorais aspektų, visų pirma, kiek tai susiję jų prieiga prie bylų valdymo sistemos. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, Reglamentu (ES) 2018/1727 turėtų būti nustatytas aiškus Eurojusto ir trečiųjų valstybių ryšių palaikymo prokurorų bendradarbiavimo ir jų prieigos prie bylų valdymo sistemos teisinis pagrindas. Eurojustas, nustatydamas atnaujintą techninę struktūrą ir griežtas vidaus taisykles, turėtų įgyvendinti tinkamas duomenų bei pagrindinių teisių apsaugos ir saugumo priemones;

(31)

tvarkydamas operatyvinius asmens duomenis pagal šį reglamentą, Eurojustas turėtų užtikrinti aukštą duomenų apsaugos lygį. Operatyvinių asmens duomenų tvarkymo atveju Eurojustui taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (8) 3 straipsnis ir IX skyrius, taip pat taikomos konkrečios Reglamente (ES) 2018/1727, iš dalies pakeistame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/838 (9) ir šiuo reglamentu, numatytos operatyvinių asmens duomenų tvarkymo taisyklės. Tos nuostatos taikomos visų Eurojusto tvarkomų operatyvinių asmens duomenų tvarkymui. Visų pirma, jos taikomos visiems bylų valdymo sistemoje tvarkomiems operatyviniams asmens duomenims, neatsižvelgiant į tai, ar juos tvarko nacionaliniai nariai, nacionaliniai korespondentai, ryšių palaikymo prokurorai ar kiti pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 įgalioti asmenys;

(32)

sprendimus dėl to, ar ir kaip Eurojustas turėtų remti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą, toliau turėtų priimti tik atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, laikydamosi taikytinos nacionalinės teisės, Sąjungos teisės ar tarptautinės teisės, kurią sudaro konvencijos ir kiti tarptautiniai susitarimai dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose;

(33)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, turėtų būti aiškiau apibrėžti kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto keitimosi informacija apie terorizmo bylas pagal Sprendimą 2005/671/TVR ir pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 santykiai. Todėl atitinkamos nuostatos turėtų būti išbrauktos iš Sprendimo 2005/671/TVR ir jos turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2018/1727;

(34)

nors kai kurios kompetentingos nacionalinės institucijos jau yra prisijungusios prie saugaus telekomunikacijų ryšio, nurodyto Sprendimo 2008/976/TVR 9 straipsnyje, daug kompetentingų nacionalinių institucijų dar nėra prisijungusios prie to saugaus telekomunikacijų ryšio ar saugių komunikacijos kanalų. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko kompetentingas nacionalines institucijas aprūpinti tokiu ryšiu, turėtų būti suteiktas pereinamasis įgyvendinimo laikotarpis;

(35)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(36)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(37)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2022 m. sausio 26 d.,

1)

3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

2)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

(*1)   2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).“;"

5)

įterpiami šie straipsniai:

(*2)   2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/850 dėl tarpvalstybinio elektroninio keitimosi duomenimis teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje kompiuterinės sistemos (sistemos e. CODEX), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 150, 2022 6 1, p. 1)."

(*3)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

6)

23, 24 ir 25 straipsniai pakeičiami taip:

(*4)   2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130).“;"

7)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

įterpiamas šis straipsnis:

10)

80 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

11)

papildoma šiuo priedu:

1)

1 straipsnio c punktas išbraukiamas;

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip: