(1)

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pripažino, kad didėjant geopolitinei įtampai, esant gilesnei ekonominei integracijai ir spartėjant technologinei raidai, tam tikri ekonominiai srautai ir veikla gali kelti pavojų mūsų ekonominiam saugumui, ir priėmė bendrą komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos (1), kad būtų nustatytas visapusiškas strateginis požiūris į ekonominį saugumą;

(2)

Europos ekonominio saugumo strategija grindžiama trijų ramsčių požiūriu: skatinti ES ekonominę bazę ir konkurencingumą; apsaugoti nuo rizikos; užmegzti partnerystę su kuo platesniu šalių ratu, siekiant spręsti bendrus susirūpinimą keliančius klausimus ir apsaugoti interesus;

(3)

įgyvendinant šią sistemą ir atsižvelgiant į riziką, kurią gali kelti tam tikra ekonominė priklausomybė ir techniniai pokyčiai, ES reikia aiškiai matyti jos ekonominiam saugumui kylančią riziką ir jos raidą laikui bėgant;

(4)

ši rizika turėtų būti nustatoma ir įvertinama kartu su ES valstybėmis narėmis, į dinamišką ir nuolatinį procesą įtraukiant privačių suinteresuotųjų subjektų indėlį;

(5)

Europos ekonominio saugumo strategijoje nustatytos šios keturios plačios ir neišsamios tolesnio vertinimo reikalaujančios rizikos kategorijos: tiekimo grandinių atsparumas, įskaitant energetinį saugumą; ypatingos svarbos infrastruktūros fizinis ir kibernetinis saugumas; technologijų saugumas ir nuotėkis; ekonominės priklausomybės suginklinimas arba ekonominė prievarta;

(6)

bendrame komunikate Komisija įsipareigojo įvertinti technologijų saugumo ir nuotėkio riziką, remdamasi ekonominiam saugumui itin svarbių strateginių technologijų sąrašu, o su didžiausia rizika susijusiais atvejais – pasiūlyti ypatingos svarbos technologijų sąrašą, kad iki 2023 m. pabaigos kartu su valstybėmis narėmis būtų atliktas rizikos vertinimas;

(7)

bendrame komunikate nustatyti šie trys smulkiai apibrėžti ir į ateitį orientuoti tolesnio vertinimo reikalaujančių technologijų, keliančių didžiausią riziką, atrankos kriterijai: įgalinamasis ir transformuojamasis technologijos pobūdis; civilinės ir karinės sintezės rizika; netinkamo technologijos naudojimo žmogaus teisių pažeidimams rizika;

(8)

pagal įgalinamojo ir transformuojamojo technologijos pobūdžio kriterijų nagrinėjamas technologijos potencialas ir svarba, dėl kurių gali iš esmės padidėti našumas ir veiksmingumas ir (arba) įvykti radikalių pokyčių sektoriuose, pajėgumuose ir t. t.;

(9)

pagal civilinės ir karinės sintezės rizikos kriterijų vertinamas technologijų aktualumas tiek civiliniam, tiek kariniam sektoriams, jų potencialas užtikrinti pažangą abiejose srityse, taip pat rizika, kad dėl tam tikrų technologijų naudojimo nukentės taika ir saugumas;

(10)

pagal netinkamo technologijos naudojimo žmogaus teisių pažeidimams rizikos kriterijų vertinama, ar technologija gali būti netinkamai naudojama pažeidžiant žmogaus teises, be kita ko, apribojant pagrindines laisves;

(11)

po pirmosios vidaus analizės, Komisija sudarė 10 ES ekonominiam saugumui itin svarbių technologijų sričių sąrašą. Šiame technologijų sričių sąraše atsižvelgiama į darbą, atliktą pagal Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planą (2). Šis dokumentas nėra baigtinis ir ateityje gali būti dar keičiamas, atsižvelgiant į vykstančią technologinę plėtrą;

(12)

remiantis trimis smulkiai apibrėžtais ir į ateitį orientuotais technologijų atrankos tolesniam vertinimui kriterijais, šioje rekomendacijoje iš šio sąrašo įtrauktos 4 technologijų sritys, kurios greičiausiai gali kelti didžiausią ir tiesioginę technologijų saugumo ir nutekėjimo riziką: pažangūs puslaidininkiai, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ir biotechnologijos. Dėl šių technologijų sričių kylanti rizika turėtų pirmiausia būti įvertinta drauge su valstybėmis narėmis iki metų pabaigos. Priklausomai nuo taikymo srities apibrėžimo darbo kartu su valstybėmis narėmis, atliekant šį kolektyvinį vertinimą gali būti susitelkiama į atskirus šių keturių technologijų sričių technologijų pogrupius;

(13)

sąrašo sandara atspindi Komisijos vertinimą, kurios iš šių technologijų sričių gali kelti didžiausią ir tiesioginę technologijų saugumo ir nutekėjimo riziką. Tai gali padėti priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Komisija pradės atvirą dialogą su valstybėmis narėmis dėl tinkamo tolesnio rizikos vertinimo tvarkaraščio ir apimties, atsižvelgdama, inter alia, į laiko veiksnio įtaką rizikos raidai. Komisija pageidautų, kad Taryba nedelsdama pasikeistų nuomonėmis dėl šio ekonominio saugumo strategijos aspekto per savo bendrus politinius svarstymus ir rekomendacijas, parengtas atsižvelgiant į bendrą komunikatą. Komisija, atsižvelgdama į tokį dialogą ir pirmąją pradinių kolektyvinių vertinimų patirtį, taip pat į papildomą informaciją, kuri gali būti gauta dėl į sąrašą įtrauktų technologijų sričių, iki 2024 m. pavasario šiuo klausimu gali pateikti papildomų iniciatyvų. Priimdama sprendimą dėl pasiūlymų dėl tolesnių kolektyvinių rizikos vertinimų su valstybėmis narėmis vienoje ar keliose iš išvardytų papildomų technologijų sričių ar jų pogrupių, Komisija atsižvelgs į vykdomus arba planuojamus veiksmus, kuriais siekiama skatinti ar palaikyti partnerystę aptariamoje technologijų srityje. Apskritai Komisija atsižvelgs į tai, kad priemonės, kurių imtasi ES konkurencingumui atitinkamose srityse didinti, gali padėti sumažinti tam tikrą technologijų riziką;

(14)

rizikos vertinimu turėtų būti siekiama nustatyti ir išanalizuoti sisteminio pobūdžio pažeidžiamumą, atsižvelgiant į galimą jo poveikį ES ekonominiam saugumui ir neigiamo poveikio tikimybės laipsnį. Siekdama susisteminti būsimą rizikos vertinimą, kuris bus atliekamas su valstybėmis narėmis, Komisija nustatė keletą pagrindinių principų;

(15)

šia rekomendacija nedaromas poveikis rizikos vertinimo rezultatams. Tik išsamaus keliamos rizikos lygio ir pobūdžio kolektyvinio vertinimo rezultatai gali būti pagrindas tolesnėms diskusijoms dėl to, ar reikia kokių nors tikslių ir proporcingų priemonių, skirtų skatinti, drauge plėtoti ar apsaugoti bet kurią iš šių technologijų sričių ar jų pogrupį. Valstybės narės ir Komisija gali pasinaudoti šia informacija rengdamos būsimus politikos veiksmus, įskaitant skatinimo, partnerystės ar apsaugos priemones nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygmeniu, kurie turėtų būti proporcingi rizikos lygiui, į kurį atsižvelgiama, ir tiksliai apibrėžti taikymo sritį. Todėl šiame išankstinio vertinimo etape negalima daryti išvados dėl to, ar reikia taikyti kokią nors konkrečią ES ar valstybių narių rinkinio priemonę, skirtą skatinti, drauge plėtoti ar apsaugoti kartu su kitais, siekiant didesnio ekonominio saugumo;

(16)

visos priemonės, kurių gali būti imtasi, bus proporcingos ir tiksliai skirtos įvertintai rizikai šalinti kiekvienoje ypatingos svarbos technologijų srityje ar atsižvelgiant į susijusią technologiją. Visomis įgyvendinamomis priemonėmis bus siekiama sustiprinti Sąjungos pajėgumą šiose srityse, jos bus parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas šalutinis poveikis rinkai ir ekonomikai. Visų pirma šie vertinimai padės rengti Sąjungos politiką, remiant nustatytų technologijų inovacijas ir pramonės plėtrą, be kita ko, pasitelkus tarptautines iniciatyvas.